Issuu on Google+

Simona Puidokaitė

Rytas Pramerkiu akis. Prieš save matau blausiai saulės apšviestas sienas apspurusiais tapetais, tada žvilgsnis nukrypsta link seno rašomojo stalo, ant kurio drybso nemaža šūsnis įvairaus amžiaus, dydžio, storio knygų. Krūvos knygų guli sukrautos lentynose, ant nedidelės komodos, viena kita mėtosi ant grindų. Amžina netvarka. Išlipusi iš lovos prieinu prie artimiausios ant grindų gulinčios knygų šūsnies ir paimu viršutinę knygą. 1950-ais metais išleistas lietuviškų pasakų egzempliorius. Pasakų knygą, be viršelių, apiplyšusią, prieš kelias savaites nusipirkau viename iš Vilniaus senamiesčio knygyniūkščių už skatikus, netikėtai užėjusi, beklajodama po senamiestį. Vakar šiai knygai uždėjau naują viršelį – puošnų, odinį. Be galo gražus viršelis, tikrai. Knygų „gydymas“ teikia man džiaugsmo. Restauruoju senas knygas, įrišu padrikus puslapius. Dėl to pirmame aukšte, tiesiai po savo ankštoku, bet jaukiu senamiesčio butu, prieš dešimtmetį aptikau knygrišyklą. Užsakymų netrūksta, patikėkit. Žmonės atneša įrišti ne tik „sužalotas“ knygas,

5


Šnaresys