Issuu on Google+

elgiasi ir gąsdina mano mažuosius anūkėlius. Štai ir brolio sūnaus šeima. Ir jie verkia. Ir Algirdienė stovi su dukra susikabinusios su pilnu glėbiu baltų rožių. Abi verkia susiglaudusios, girdžiu Algirdienės mintis, jog gražiai aš gulėsiu, ant gluosnio sėdėsiu ir į visus žiūrėsiu, kurie ateis manęs aplankyti. Girdžiu jos dukros mintis apie tai, kad daugiau niekas nedeklamuos taip eilių susitikus kaip aš. Bet. Kodėl. Kodėl. kodėl. k o d ė l. KAPT. Tai kunigėlis kažką šventina... Pažiūriu į rankas. Ogi jos sunertos. Ir rožinis jose. O per ranką ant rožinio teka švento vandens lašelis. Tai aš. Aš išėjau. P. S. Po metų gluosnio nebeliko. Tik kelios mažos pušelės jo vietoje augo.

49


Šnaresys