Issuu on Google+

Slenkstis Aš turiu tik šią žvakę... Jos vaškas... ištirpo... Tamsoje... aš apakęs... Mano pirštai... suvirpa... Aš sapnuoju kaip vaikas... Šuliny... lėtai skęsta... Kaip jis rėkia paklaikęs, Bet jo niekas negelbsti... Aš jaučiu... šaltą vėją... Ir balsus jo viduj... Tų visų... kur išėję... Nebūty ar danguj... Aš prisimenu delčią Žvaigždėtoj nakty Ir tą stingdančią kančią: Mes visi – palikti. Aš tik vieno bijau: Kad palauši mane. Neapkęsti lengviau Nei mylėti tave...

37


Šnaresys