Issuu on Google+

Tavo ašaros Aš matau, kaip ateini, Apsijuosusi juoda skara. Aš žinau, kad tu tiki, Jog manęs jau nebėra. Aš jaučiu, kaip drėksta tavo akys, Krenta ašaros ant mano kapo... Jos lengvos tarytum plaštakės, Lyg lietus ant klevo lapo... Nors jos liūdnos ir sūrios, negyvos, Bet įsiskverbia tiesiai į širdį, Jos tarytum vilioklės alyvos, Kurios bado ir artina mirtį... Tu pakyli lėtai, nueini, Nebeverk – aš čia, su tavimi...

35


Šnaresys