Issuu on Google+

Vilius Andrulionis, alumnas, XVIII laida

Kas aš esu?

Gyvenu kaip žmogus, kuris saulės nemato, Gyvenu aš tamsoj ir vienatvėj. Gyvenu kaip žmogus, kuris nejaučia kvapo Gyvenimo, dvelkiančio gatvėj. Kas aš esu, mano Dieve? Ką aš darau šiam pasauly? Ar plėšdamas nuo savęs žievę Nebandau aš tik laiko apgauti? Gal esu aš tik vergas, narve uždarytas? Narve, kurį pats susikūriau, kad būčiau saugus... O gal aš tik sapnas, nėkart nematytas, Kurio niekad nebuvo ir niekad nebus?.. Ak, Dieve, gelmė ši – beribė. Aš tavo, tu mano – klaida. Ta ciniška mano gyvybė Nė cento galbūt neverta...

29


Šnaresys