Issuu on Google+

pridūrė, taip tarsi primindamas, kad vos prieš pora minučių pats atrodė kaip svajonė, o dabar štai ima ir nuvažiuoja lyg niekur nieko, vietoj savęs mano glėbyje palikdamas tik sovietmečiu išspausdintą romaną. – Gerai, – tarė, – jau važiuosiu. Atsisveikindamas pamojo man ir palengva numynė tolyn. Atsiverčiau knygą ir bandžiau toliau ją skaityti, bet minčių perpildyta galva jau nebesugebėjo priimti Jurgos Ivanauskaitės minčių, o tik ragino ant popieriaus išlieti savąsias. Susiradau rašiklį, vėl užsikabarojau ant palangės ir štai dabar pasakoju tau, kas man nutiko praeitą naktį. Kodėl pasakoju dabar? Ogi todėl, kad vos įpusėjus, rašiklis iškrito iš rankos, galva nusviro priremdama pravirą langą, ir užmigau ant tos pačios palangės, ant kurios vos prieš pora valandų atsisėdau trumpai paskaityti prieš miegą. „Gaila, kad jau senstelėjęs jaunuolis papuolė“ – prieš užmigdama dar spėjau pagalvoti – „Gal kitą kartą labiau pasiseks.“

27


Šnaresys