Page 23

gyviausią Vilniaus miuziklą! Jį pradeda keli griausmingi sunkvežimiai, kurie pravažiuodami taip sudrebina mano gimtąją gatvę, kad jų sukeltas rezonansas sudrebina net iki tol ramiai mano lovoje tūnojusį pliušinį žaislą. Netrukus įsitraukia ir keli taksi automobiliai, greitai, veik nepastebimai pralekiantys gatve - greičiau už jų ratus besisuka tik taksometro skaitliukas. Išklausius šį naktinį miesto šurmulio preliudą, jau pamažu norisi išgirsti ir pirmąją ariją. Tačiau primadonos – kaip įprasta – visuomet vėluoja. Besibeldžiančiam nuoboduliui ir snauduliui užmušti, iš po pagalvių kalno išsitraukiu knygą. Romanas. Bene rasi paskaityti ką geresnio trumpą vasaros naktį? „Mėnulio vaikai“ mane įtraukė. Jurga Ivanauskaitė, šias mintis užrašiusi prieš beveik trisdešimt metų, rodos, galvojo lygiai taip, kaip šiandien mąstau aš! Neįtikėtina. Sėdžiu, verčiu puslapį po puslapio, gilinuosi į Anitos – pagrindinės romano veikėjos – gyvenimo vingius, kai staiga mano žvilgsnį atitraukia kažkas blizgančio. Nenoriai atlipinu akis nuo knygos ir pažvelgiu pro langą. Gatve iš lėto dviračiu važiuoja ruda striuke apsivilkęs vaikinas, ir matau jo žvilgsnį krypstant į mane. Greitai sumoju, kad tikriausiai mane apakino gatvės žibinto atspindys nuo jo dviračio rėmo. Jis pamažu mina pedalus ir susidomėjusiu žvilgsniu nužvelgia mane. Oo, rodos, sutikau dar vieną naktinį paklydėlį! Nusišypsau jam ir pamoju, tuo parodydama, kad taip pat pagavau jo žvilgsnį. Jis numina tolyn, ir aš jau tiesiu ranką pasiimti atsainiai numestos knygos, kai staiga jis apsisuka, vis dar žiūrėdamas į mane privažiuoja po mano langu ir sustabdo dviratį. Atidarau langą. – Labas vakaras! – išgirstu iš gatvės.

23

Šnaresys  

Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokinių ir alumnų kūrybos rinkinys 2016

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you