BENDRAS ĮVADAS Į ISLAMĄ

sankcionuotą kraujo ryšio formą. Kitos uždrausto elgesio formos apima lupikavimą, melavimą, išdavystę, dezertyravimą iš bet kokios karinės tarnybos, kuri siekia šlovinti Dievišką Raštą, neteisingą priesaiką ar melagingą liudijimą – ir, svarbiausia, nepaklusnumą tėvams arba jų išvijimą, arba nesirūpinimą jų poreikiais.

Tačiau Dievas atleidžia musulmonui, kuriam nepasiseka atlikti kai kurių savo pareigų ir kuris nepaklūsta kai kuriems islamo įstatymams, tačiau gailisi ir prašo atleidimo. Kita vertus, musulmonas, kuris neatgailauja, bus laikomas maištininku, kuris bus nubaustas ateinančiame pasaulyje.

Tačiau bausmė bus tik laikina ir neprilygs netikinčiųjų bausmei.

Musulmonas, kuris atsisako pripažinti kokį nors esminį islamo principą ar įsitikinimą, atmeta savo pareigas ir islamiškus nurodymus arba neigia bent menkiausią detalę, išdėstyta Šventajame Korane, bus laikomas atskalūnu, netekusiu savo islamiško identiteto. Atsimetimas pagal islamišką požiūrį yra prilyginamas valstybės išdavystei. Jei asmuo neatsisako savo neislamiškų įsitikinimų ir nesigaili, jam bus skirta mirties bausmė. Tikėjimas turi būti priimtas kaip visuma, todėl bet kokio aspekto neigimas yra laikomas kaip visumos neigimas. Dėl šios priežasties kiekvienas, kuris priima 99% tikėjimo, bet 1% neigia, yra laikomas netikinčiu.

Jūs galite sutikti musulmonų, kurie yra netikintieji. Jie gali būti palyginami su tais, kurie įstoja į politinę partiją ar visuomenę, lanko jos susirinkimus, moka savo nario mokestį – žodžiu, daro viską, kas priklauso nariui, tačiau vis viena atsisako priimti jos principus ir pasilieka neįtikėję. Gali atrodyti, kad toks asmuo stoja į partiją ar visuomenę vien dėlto, kad išsiaiškintų, kas ten dedasi, ar kad pridarytų bėdų. Toks musulmonas yra veidmainis – veidmainystė yra apibrėžiama 30