BENDRAS ĮVADAS Į ISLAMĄ

8 SKYRIUS TIKĖJIMAS TEISMO DIENA Gyvenimas su mirtimi Mūsų požiūris į mirtį gali būti suskirstytas į keturias kategorijas. Yra tokių, kurie palaiko neprotingą, tarkim, poeto požiūrį, kuris tvirtina, kad „kad ir kas benutiko praeityje, tai pasibaigė, o kadangi jūs nežinote, kas nutiks ateityje, jūs turėtumėte gyventi šia diena!“. Žmonės, kurie priėmė šią filosofiją savo gyvenimams, laiko praėjusią dieną kažkuo, kas yra pasibaigęs ir atliktas, ir jie negalvoja apie ateitį. Jie mano, kad nėra jokios prasmės galvoti apie tai, kas įvyko. Tačiau, dėl Dievo meilės, tai nėra baigta! Mūsų darbai yra užfiksuojami į mūsų veiksmų – gerų ir blogų – įrašą, tačiau nė vienas iš jų, didelis ar mažas, neliks į tą įrašą neįtrauktas. Mes galime tikėtis, kad mūsų veiksmai yra nematomi, tačiau tik mūsų sąmonei jie yra nematomi. Kitą vertus, viskas, ką mes esame padarę, yra mūsų sieloje, ir Dievas žino mūsų darbus, netgi jei mes patys jau ir esame juos pamiršę. Iš tikro, žmonės, kurie niekada negalvoja apie mirtį, yra labiausiai paklydę, palyginus su kitomis trimis kategorijomis.

Mes galime palyginti antrosios kategorijos žmonių požiūrį su persų poeto Umar Khayyam požiūriu. Daugybė žmonių buvo patraukti jo neįprasto požiūrio į moralę. Jis sako: „Kadangi mirtis yra nepaneigiama tiesa, o gyvenimas trumpas ir greitai praeinantis, užpildykime jį meile ir aistra. Ir kada mus ištinka nelaimė ir neviltis, siekime palengvėjimo vyne, poezijoje ir mėgaukimės uždraustais malonumais!“ 109