"Interjeras.lt pataria" Nr.1, 2020 by Interjeras.lt Pataria

2020 Nr. 1 (75)

Du interjerai Kauno istoriniuose namuose Trys nauji interjerai Kas laukia NT rinkos 2020-aisiais? Nematomos VITUKO durys „IDN Loft“ baldai – tarsi asmenybės pratęsimas

KAINA 1,99 €

FANERUOTOS DURYS JŪSŲ BIURUI IR NAMAMS Faneruotų durų dizainas patvirtina unikalias medžio natūralumo galimybes – ramią ir solidžią klasiką keičia lakoniškas ir jaunatviškas modernumas

www.dorvila.lt

2020’1 Nr. 75 / INTERJERAS.LT PATARIA

4/ 8/

Įdomybės

Istorinio namo atgimimas

Redaktoriaus žodis

32/

Ambiente 2020: skirtingi ekologijos aspektai

Šį kartą mūsų pavasaris Kaune. Svečiuojamės pas tapytoją Miglę Kosinskaitę ir kartu su architekte Loreta Janušaitiene aptariame Kauno tarpukario architektūros ir interjero išsaugojimo niuansus. Fotografo Igno Maldžiūno atkurtoje apleistos sinagogos erdvėje – pasakojimas apie unikalų „radinį“, paverstą nepakartojama kultūrine erdve. Džiugu, kad miestiečiai nenuleidžia rankų, savo pavyzdžiu užkrečia kitus ir neleidžia jiems galutinai sumaterialėti. Patrauklūs ir praktiški interjerai, trys – iš naujausių 2019aisiais realizuotų darbų, dalyvaujančių „Metų interjero / Auksinės paletės“ konkurse, pristato naujas tendencijas ir suteikia peno vaizduotei. Naujos 2020 m. nekilnojamojo turto rinkos įžvalgos iš LNTPA direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus lūpų. Specialistas pataria, kur nukreipti savo investicijas ir kaip planuoti savo ateities namus. Na, ir pabaigoje Jono Malinausko įspūdžiai apie Frankfurte vykusios Ambiente vartojimo prekių parodos tendencijas su aiškiais tvarumo akcentais. Malonaus skaitymo. Vytautas

Redaktorius ir projekto vadovas Vytautas Gurevičius info@interjeras.lt Kalbos redaktorė Rasa Lajienė Autoriai: Gytautė Ivanauskaitė Kristina Noreikienė Jonas Malinauskas Dovilė Patackienė Laura Udrienė Fotografai: Ignas Maldžiūnas Darius Gumbrevičius Leonas Garbačiauskas Benas Šileika „Eva Grin Photography“ Giedrius Akelis Dizaineris Lukas Ruškys Maketuotoja Rasa Labutienė Reklama info@interjeras.lt Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika“ Viršelis Nuotrauka Igno Maldžiūno Žurnalas leidžiamas nuo 2007 m. Redakcija už reklamos turinį neat sako. Perspausdinti straipsnius, re produkuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo yra draudžiama. ISSN 18228186

Asmeninės konsultacijos interjero klausimais tel. + 370 699 83 242.

Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23, Vilnius Tiražas 8 000 egz.

Interjeras

Patarimai

24/

Trys nauji interjerai

Įvykis

12/

Svečiuose

Atvirai

Istorijos paženklinta kūrybos šventovė

INTERJERAS.LT PATARIA / 2020’1 Nr. 75

Istorijos paženklinta kūrybos šventovė

Atvirai

Tekstą parengė Laura Udrienė Nuotraukos Igno Maldžiūno

Kauno Žaliakalnyje, buvusiame neturtingų žydų kvartale, kukliai įsispraudusi tarp sukrypusių medinių namukų ir naujai kylančių pastatų stovi buvusi Žaliakalnio sinagoga (Vaisių g. 30). Ten jau septintus metus veikia fotografo Igno Maldžiūno kūrybos studija – Lietuvoje unikalus pavyzdys, kaip nenaudojamas sakralinės architektūros pastatas gali būti prikeltas naujam gyvenimui.

Atradimas

Prieš septynerius metus Ignui apie apleistą si nagogą papasakojo pažįstamas prancūzų ta pytojas: „Užsiminiau, kad ieškau sau studijos, sako, yra viena. Įžengus net rankos pradėjo drebėti, iš karto pasirašiau nuomos sutartį.“ Ypatingą atradimo akimirką pastiprino para doksalus interjero ir eksterjero santykis – išo riškai apdriskęs, užspaustas sukrypusių Ža liakalnio namukų, pastatas it brangakmenį slėpė įspūdingą sakralinę erdvę. Menininkas prisimena, kad iš Kauno žy dų religinės bendruomenės išsinuomojo tvarkingai užkonservuotą, bet vis dėlto dau gybę metų nenaudojamą statinį. XIX a. pa statyta sinagoga po Antrojo pasaulinio karo, kaip ir dauguma maldos namų, buvo pa versta sandėliu, vėliau čia buvo įsikūrusios

kelios įmonės, veikė siuvykla, galiausiai pa talpos daugeliui metų liko stovėti apleistos. Pastatas stačiakampio plano, vieno aukš to su mansarda. Maldų salės erdvės dalis įrė minta keturiomis kolonomis aplink bimą, pa grindinės salės sienose buvo įrengti devyni aukšti arkiniai langai, kurių apvadai papuošti plokščiais lipdiniais. Antrame aukšte esančios moterims skirtos maldų patalpos arkos so vietmečiu užmūrytos, iškirstos durys į kiemą. Dabar pagrindinė salė yra tapusi fotostudija bei renginių erdve, o antras bei trečias aukš tai nuomojami kaip atskiros kūrybos studijos. Kai fotografas įžengė į sinagogą, erdvė buvo visiškai tuščia, grindys užkaltos karto nais, nebuvo šildymo sistemos, paradinės du rys tokios supuvusios, kad galų gale iškrito. Prasidėjo grindų, lubų, sienų tvarkymas. „Iš

pradžių pasistačiau buržuiką“, – apie mėgini mą taupiau apšildyti patalpas pasakoja Ignas, pirmaisiais metais ir pats gyvenęs studijoje. Netrukus jis suprato, kad mažos krosnelės neužtenka, teks investuoti į šildymo sistemą. Tačiau brangių interjero sprendimų nuo pat pradžių nuspręsta atsisakyti, siekta įsikurti palaipsniui, iš anksto nieko neplanuojant. „Vi si baldai į sinagogą atkeliavo tarsi savaime, čia nėra nenaudojamų, specialiai pirktų daik tų“, – pasakoja Ignas ir prisimena, kad net iš skirtine studijos detale tapęs masyvus baras į sinagogą pateko kaip legendinio Kauno resto rano, tuo metu atnaujinusio interjerą, dovana. Būtent baras ir kiti baldai interjerą nutolino nuo pirminės – sakralios – paskirties ir priar tino prie šiuolaikiniam žmogui artimesnės lof to tipo aplinkos.

Atvirai

2020’1 Nr. 75 / INTERJERAS.LT PATARIA

Energetiškai stipresnė

Ignas sinagogą lyginą su atskirą gyvenimą gy venančia sena meiluže: „Nėra jausmo, kad nori ją turėti, – sako jis. – Jauti, kad jos ne užvaldysi, ji energetiškai stipresnė.“ Senas istorinis pastatas, pasak jo, yra tarsi raukšlių išvagotas veidas, svariai paženklintas kan čios – justi, kad ten slypi žmogų pragyvenusi paslaptis, yra daug sluoksnių. Kaip tuomet pavyksta atrasti harmoningą žmogaus ir pastato santykį? Čia gelbėja meni ninko prigimtinis gebėjimas pasiduoti tėkmei, nemėginti pertvarkyti pasaulio pagal savas taisykles: „Kaip ir senyvi žmonės, lygiai taip ir ilgą istoriją turinčios erdvės nėra patogios, tu ri taikytis prie jų, atidžiau įsiklausyti, jas gerbti, lopyti, prižiūrėti.“

Igną žavi sinagogos neišbaigtumas, nepa togi jos prigimtis. Jis ironiškai žvelgia į šiuo laikinės žmonijos pagrindiniu tikslu tapusį komfortą: „Patogumas yra nuobodu, nusiper ki fotelį kaip karstą.“ Jis teigia, kad meninin kas, įsikūręs naujos statybos pastate, turi la bai pasitikėti savo jėgomis – juk privalės pats sukurti ypatingą energetinį krūvį. Tuo tarpu ilgaamžės, ne vieną šimtmetį pragyvenusios erdvės dovanoja naujakuriams savo istoriją, ypatingą atmosferą, jos iš prigimties kuria in tymesnį žmogaus ir meno santykį: „Pritaikęs seną pastatą prie savo kūrybos bei asmeny bės, gali padaryti kur kas stipresnių dalykų nei pradėdamas viską nuo pradžių.“ Menininkui svarbu išlaikyti harmoningą šiuolaikinio žmogaus ir istorinio pastato santy kį – nieko negriauti, neperstatyti, tik pagarbiai,

su meile papildyti erdvę savo buvimo žen klais – fotografija, paveikslais. Todėl nekeis ta, kad sinagoga yra tapusi Kauno bohemos traukos centru – vienus atveda fotografija, kiti atklysta traukiami neįprastos erdvės magijos.

Erdvė, kuri įkvepia

Septyneri metai – tiek laiko Ignas kuria sinago gos studijoje. Kaip jis pats teigia, šis laiko tar pas tam tikra prasme tapo jo įsitvirtinimo eta pu tiek kūryboje, tiek asmeniniame gyvenime. Iki tol pagrinde kelionių ir dokumentine foto grafija užsiėmęs, klajoklišką gyvenimą propa gavęs menininkas, inspiruotas erdvės, pradė jo formuoti studijinę savo fotografijos kryptį, kuriai reikia jau specialiai iš anksto ruoštis, apgalvotai lipdyti skirtingas detales į visumą.

Atvirai

INTERJERAS.LT PATARIA / 2020’1 Nr. 75

Tiesa, ir studijinė fotografija neapsieina be ypatingos specifinio sinagogos interjero įta kos. Tik čia fotografo misija tuos savaime eg zistuojančius elementus paversti neįprastais, teatralizuoti aplinką, realybę pervirškinti savo autentišku matymu. Įsikūrimas laiko užmirštame Kultūros pa veldo objekte Igną taip pat inspiravo naujam fotografijos ciklui – jis pradėjo fiksuoti apleis tus pastatus skirtingose pasaulio vietose (JAV, Kinijoje ir t. t.). Tokiu būdu menininkas de klaruoja antivartotojišką gyvenimo nuostatą: „Yra tiek visko pastatyta, kad verta taisyti ir saugoti tai, ką jau turime. Čigoniškos laidotu vės pastatams – mano pareiškimas, kad ne griaukime.“ Fotografą žavi architektūros ilga amžiškumas, senų pastatų sienose sukaupta patirtis, jų gebėjimas pergyventi žmogų.

Balta drobė

iki privačių vakarėlių, kas kartą stengiantis Nors Igno santykiai su sinagoga prasidėjo atrasti atskirą, konkrečiam įvykiui tinkančią nuo fotografijos studijos įkūrimo, netrukus formą. Šiuo metu net svarstoma galimybė buvo pajudėta į platesnės apimties veiklą. pastatą įtraukti tarp 2022 m. Kauno kultūros Antrame ir trečiame sinagogos aukštuose sostinės lankytinų objektų. Fotografas sako, kad sinagogos populia esančiose mažesnėse patalpose ėmė kur rumo paslaptis – ne tik ypatinga aura, bet ir tis skirtingų sričių kūrėjai, tarp kurių ir mu erdvės gebėjimas būti tiesiog balta drobe: zikos grupė „Flash Voyage“. Taip gimė savo „Gali kaip nori ją susišviesti, apsistatyti... Die tiška menininkų komuna. Ignas džiaugiasi, ną – vienas vaizdas, vakare, kai sujungtos kad šiandien, neiškėlus kojos iš sinagogos, šviesos, žvakės, visiškai kitas. Mes čia gali jau galima sukurti atskirą išbaigtą projek me savo vaizduotę paleisti.“ Tiesa, ateina ir tą, sujungiantį skirtingas vaizdo ir garso tokių, kurie, rodos, nesuvokia erdvės speci disciplinas. fiškumo, mėgina ją perkurti, pertvarkyti pagal Kita svarbi veiklos kryptis, kuri, kaip me savo įsivaizdavimą, pritempti prie sterilių gro nininkas pastebi, net pradeda užgožti foto žio standartų, bodisi subraižytomis grindimis, grafiją – renginiai. „Pamažu Sinagoga tapo euro standartų neatitinkančiu tualetu. „Na, reiškiniu, ji tapo reikalinga Kauno bendruo čia ne viešbutis, tad ir santykiai su atėjusiais menei, menininkams.“ Nuo koncertų, parodų

Atvirai

2020’1 Nr. 75 / INTERJERAS.LT PATARIA

žmonėmis skirtingai mezgasi, skirtingi lūkes čiai“, – sako menininkas Nors buvusiuose maldos namuose rengiami vakarėliai Vakarų šalyse seniai nieko nestebina, Lietuvoje tai kol kas neįprastas, plačiai neprak tikuojamas reiškinys. Ignas džiaugiasi, kad tai susilaukia didelio besilankančių žmonių ir pa veldosaugininkų palaikymo. Vis dėlto prisime na, kad porą kartų jį yra mėginę sugėdinti, esą negerai daryti renginius šventame pastate. „Aš manau, kad sinagoga, jos atmosfera ir neišbaig tumas kiekvienam atėjusiam kažką brangaus duoda, net edukuoja“, – su kritika nesutinka jis. Fotografas juokauja, kad sinagoga dėl stip rios savo energetikos pasmerkta gyventi su menininkais: „Ji ištraukia giluminius dalykus – arba meilę, arba demonus. Kas kitas galėtų tai atlaikyti?“

INTERJERAS.LT PATARIA / 2020’1 Nr. 75

ISTORINIO NAMO ATGIMIMAS Tekstą parengė Dovilė Patackienė Nuotraukos Dariaus Gumbrevičiaus

Svečiuose

Tarpukario Lietuva. Smetoniškasis Kaunas, besipuošiantis modernistinės architektūros pastatais. Inteligentijos ir bohemos būreliai, madas ir tendencijas diktuojantys parsivežtomis iš Paryžiaus patirtimis. Miesto aukštuomenės namų interjerai, besiskleidžiantys art deco stiliumi. Laikmetis, kai Kaunas išgyveno renesansinį atgimimą. Kai jame dirbo ir projektavo modernistinės krypties architektai bei inžinieriai, kaip antai S. Kudokas, F. Vizbaras, V. Landsbergis-Žemkalnis, A. Funkas, E. Frykas ir kt.

Loreta Janušaitienė – architektė

Miglė Kosinskaitė – dailininkė

2020’1 Nr. 75 / INTERJERAS.LT PATARIA

Migle, kokia šio buto atsiradimo jūsų gyvenime istorija? Mano dukra surado šį butą 2007 m. Tai bu vo prieškrizinis nekilnojamojo turto beprotys tės laikotarpis. Pasidavėme masinei manijai ir ieškojome būsto dukrai tiek Vilniaus, tiek Kauno senamiesčiuose. Tai buvo savotiškas mudviejų hobis. Ne veltui duktė šiandien pasi rinkusi interjero dizainerės profesiją. Ji ir gyve no šiame bute beveik 10 metų, kol persikėlė su šeima į Vilnių. Kuo jus sužavėjo šis tarpukario laikų modernistinės architektūros pastatas ir galimybė jame gyventi? Kaune yra daug puikių namų ir gerokai pra bangesnių butų. Tačiau mes su dukra šį būstą įsimylėjome vos jį pamačiusios. Dėl jo keisto suplanavimo, dėl unikalaus privataus kieme lio aplink visą butą, įremtą į namo sienos šlai tą. Tokio kito namo nėra. Jis buvo labai apleis tas, bet buvo vertas, kad jį atgaivintume.

Koks buvo didžiausias vidinis motyvas įsigyjant šį būstą – išsaugoti istorinę pastato vertę ir puoselėti mūsų kultūrinį palikimą, atkurti to laikmečio aplinkos dvasią interjere ir gyventi nepaisant šiandieninių interjero madų, o gal gera finansinė investicija? Nepatikėsite, bet pirma švystelėjusi mintis bu vo, kaip jį išgelbėti ir neduoti suniokoti kitam galimam savininkui, puoselėjančiam plasti kinių langų ir „euroremonto“ viziją. Ne veltui išsaugojome paradines namo fasado duris, autentiškus laiptinės langus ir netgi jų ranke nėles. Bute palikau ir originalias eglutės rašto parketlentes, duris, jų vyrius, rankenas. Buto planas taip pat išlikęs toks, koks buvo: išgrio vėme tik senas spintas ir sandėliukus virtuvės zonoje: jų vietoje dabar įsikūręs valgomasis. Reikia labai mylėti tokius istorinius namus, kad ryžtumeisi juose gyventi. Namo fasado atnaujinimo procesas užtruko nuo balandžio mėnesio iki vėlyvo rudens Tai buvo įdomi mo kykla. Dabar žinau, kokių klaidų nedaryčiau. Tikiuosi, kad daugiau tokios patirties nebepri reiks. Nors dar laukia antras namo atnaujini mo etapas – stogo keitimas... Dauguma baldų jūsų bute autentiški, art deco ir bauhauso stiliaus, netgi nerestauruoti. Kokia jų atsiradimo istorija? Kaip vadinate savo namų interjero stilių? Neįsivaizduoju, kaip galima įsikelti gyventi į dažais kvepiančius namus vien tik su naujais daiktais ir baldais. Man tai kelia didžiulę nuos tabą. Lyg anksčiau žmogus niekur negyveno, neturėjo asmeninės istorijos... Tikriausiai ši tendencija yra sovietmečio išdava: norime at sikratyti praeities ir būti modernūs. Visą laiką ilgėjausi visuomenės suvokimo kurti šeimos namus, kuriuose būtų saugomas keleto kartų užgyventas turtas ir į kuriuos sugrįžtų vaikai bei anūkai. Žinoma, sunku palaikyti šią idėją stiprėjant individualizmo aukštinimui ir mažė jant naujai statomų būstų plotui. Globalizacija keičia tradicijas, tačiau, ma no supratimu, namų nebuvimas – tai yra šak nų neturėjimas. Todėl ir perkėliau savo viziją į šį būstą. Saugau dalį jau mirusios mamos daiktų, močiutės baldus. Kavos stalelis mie gamajame – senelio palikimas. Giminės foto grafijos ant antikvarinės aptakių formų indau jos, visos mano vaikystės knygos, indai – jie keliauja su manim iš vienų namų į kitus. Taigi mano namai nėra sąmoningai kurtas vieno in terjero stiliaus projektas. Vadinu juos savaimi niais, naminiais, eklektiškais.

Svečiuose

Simpatijos XX a. modernistinei architektūrai ir art deco interjerų grožiui atgimsta ir nesiliau ja augti šiandien, beveik po 100 metų. Tokią tendenciją iliustruoja 45-uoju numeriu pažy mėto namo Kauno centre, E. Ožeškienės g., istorija. Antanas Šatynskis šioje gatvėje nuo mos tikslais 1931 m. pradėjo statyti du pas tatus, kuriuos suprojektavo gerai vertinamas inžinierius Edmundas Frykas. Po metų truku sių statybų visus tris 45-ajame name esan čius butus savininkas išnuomojo. Istorinėje pažymoje minima, kad pirmo aukšto nuoma kainavo 220 litų, antro – 240 litų, o trečio – 270 litų. Tačiau statinys turėjo tik vieną laip tinę, neturėjo vidinio kiemelio ir atskiro lauko sandėliuko, todėl nebuvo labai patogus nuo moti. Tai supratęs, po penkerių nuomos metų, 1937-aisiais, A. Šatynskis namą pardavė se serims Janinai ir Alinai Putramentaitėms. Dar žinoma, kad per Antrąjį pasaulinį karą sese rys emigravo į Ameriką, pastatas buvo išnuo motas, o sovietmečiu – nacionalizuotas. Unikali namo istorija ir XX a. 3–4 dešim tmečiuose klestėjęs Kauno tarpukario kultūri nis kontekstas sužavėjo ir dailininkę Miglę Ko sinskaitę. Ji nupirko vieną 80 kv. metrų butą trečiajame aukšte. Daug pastangų bei finan sinių išteklių įdėjo į namo fasado rekonstruk ciją. Daugybę metų išskirtinėje vietoje šalia Evangelikų reformatų bažnyčios (K. Reisonas, 1940 m.) stovėjęs apleistas pastatas tik per nai neatpažįstamai pasikeitė. Dabar jis išsiski ria baltu elegantišku fasadu, grakščiomis pro porcijomis, suapvalintos formos balkonu su išsaugotu minimalistiniu dekoru ir įspūdingu moderniu karnizu su meistriškai suapvalintu kampu. Išskirtinis fasado architektūros deko ro elementas – piliastras – ant kurio tarp antro ir trečio aukšto sienos nutūpęs iš specifinės tarpukaryje naudotos smėlio ir betono masės nulietas pelėdos simbolis. Gaila, kad iki šiol nežinomas šio elemento pasirinkimo motyvas. Apie namo fasado restauravimo darbus kalbamės su buto savininke dailininke Mi gle Kosinskaite ir projekto architekte Loreta Janušaitiene.

Taip savotiškai palaikote tvarumo idėjas ir minimalaus vartojimo gyvenseną? Kodėl reikia išmesti seną daiktą, pakeisti jį madingesniu nauju, jeigu turimas dar nebyra ir atlieka savo funkciją? Ši įsigalinti tvarumo tendencija – be galo gera. Aš su šia filosofija gyvenu visą gyvenimą. Išėjusių protėvių daik tai yra išmetami arba turi toliau kažkur gyven ti. Renkuosi būti jų saugotoja: patiriu didelį malonumą juos atnaujindama ir prikeldama antram gyvenimui. Namuose yra nemažai paveikslų – tai

INTERJERAS.LT PATARIA / 2020’1 Nr. 75

„Tarpukario modernizmo architektūrai būdingas minimalizmas. Pastatų forma buvo lenkta, stogai plokšti, fasadas dengtas tinku, be ypatingų pagražinimų ar dekoro elementų. Minimaliomis priemonėmis siekta sukurti visavertį kūrinį. Architektūroje netrūko šviesos, erdvumo, elegancijos ir funkcionalumo. Statyti ne tik visuomeniniai, bet ir gyvenamieji modernistiniai namai su dailiai išlenktais balkonais aplink fasadą. Tai bylojo apie naująją filosofiją, laisvą mąstymą ir išsivadavimą iš carinės Rusijos diktuotų sąlygų.“ rinktinė meno darbų kolekcija ar jūsų tapyti kūriniai? Namie turiu tik du savo tapybos darbus: „Pasi klydę vertime“ ir mamos išsaugotą „Florą“. Vi si kiti – mano sūnaus M. Daujoto ir dailininkų draugų L. Liandzbergio, V. Vasiliūno, A. Gražio, A. Miežio, R. Petrausko darbai.

Svečiuose

Gimėte ir augote Vilniuje, Žirmūnų rajone, studijų metais ištekėjote, persikėlėte į Kauną, į nuosavą namelį Palemone, vėliau keletą metų gyvenote dvaro sodyboje Žemaitkiemio kaime, dabar įsikėlusi į istorinį, kultūros paveldui priklausantį namą Kauno senamiestyje. Sakote, kad neįsivaizduojate savęs gyvenančios naujos statybos bute besikuriančiame miegamajame miesto rajone? Tikrai ne. Nuo vaikystės turėjau svajonę gy venti miesto centre, senamiestyje. Dauge lį metų gyvenimas mane blaškė po visokius rajonus ir priemiesčius, bet pagaliau vizija išsipildė. Aš tik treti metai gyvenu taip, kaip norėjau visą gyvenimą. Automobiliu beveik nesinaudoju, viską apeinu pėstute, mano darbo studija – gretimoje alėjoje, netoli ir ki tos dailės galerijos. Panašų lizdelį esu susi kūrusi ir Vilniuje, sename name netoli Halės turgaus. Esate dailininkė, kurios laisvalaikis – statybos, hobis – interjero dizainas. Esate stačiusi namą šeimai, naujam gyvenimui padėjote prikelti dvaro sodybą, Šančių kareivinėse restauravote dirbtuves, rekonstravote šį butą Kauno senamiestyje. Šie namai – galutinė jūsų stotelė? Niekada nežinai, kaip viskas susiklostys, gal kada nors teks gyventi kaime. Šiandien no rėčiau manyti, jog tai paskutiniai mano kurti namai. Ką jums reiškia namai ir kodėl juose nedirbate? Namai man – privati zona. Labai gera gyven ti savo meninėje erdvėje, pagal savo tvarką. Man to itin trūko gyvenant dvare. Ten virė atskiras gyvenimas: įvairūs renginiai, meni niai plenerai, visur zujantis aptarnaujantis

personalas. Dabar savo namuose jaučiu ra mybę, juose praleidžiu nemažai laiko. Su drau gais ir vaikais čia renkamės šventėms, daug gaminame, bendraujame. Dirbu atskiroje stu dijoje Laisvės alėjoje dėl patogumo: paveiks lams tapyti ir sandėliuoti reikia daug erdvės. Kokių turite ypatingų dienos ritualų gyvendama šiame autentiškame pastate? Dievinu rytais neskubėdama gerti kavą prie šais kiemelio langus ir stebėti zylutes bei kėkštus, lankančius mūsų sumeistrautą lesy klą, ypač – tikrą snieguotą žiemą... Dailininkės bute autentiškais baldais at kurtos darbo, miegamojo ir poilsio erdvės liu dija kadaise čia karaliavus to laikmečio dvasią. Miglė Kosinskaitė savo gyvenimo būdu, pro fesija, buto interjeru tarsi susitapatina ir pa laiko ryškų tarpukario Kauno identitetą. Savo namo atkūrimo pavyzdžiu ji nebyliai kviečiai ir kitus Kauno modernistinės architektūros pas tatus atgimti naujam gyvenimui. Puošti mies tą. Saugoti mūsų kultūrinį paveldą. Galiau siai – išgirsti Kauno tarpukario istoriją... Loreta, su Migle susipažinote prieš 15 metų viename Žemaitkiemio dvaro sodybos renginių, kur jus sužavėjo skulptūriškas juodai baltas moters paveikslas „Aiškiaregė“. Susidraugavote. Vėliau Miglė pas jus užsakė šio namo restauracijos projektą. Kas buvo sudėtingiausia E. Ožeškienės g. 45 namo atnaujinimo procese? Kaip šio namo fasado restauracijos architek tė, nesusidūriau su sunkumais valstybinėse institucijose. Priešingai, ten į restauravimo projekto sprendinius žiūrėjo geranoriškai ir su palaikymu. Užsakėme polichrominius tyri mus, padarėme fasadinio tinko sudėties ana lizę. Dideliam mūsų nustebimui, fasadas buvo dažytas baltai, panašiai kaip A. Iljinienės na mas K. Donelaičio g. 19, Kaune (architektas A. Funkas, 1933–1934 m.) ar diplomato P. Kli mo vila „Eglutė“ (F. Vizbaras, 1929 m.). Visa tai dar kartą įrodė, kad to laikmečio moder nizmas propagavo švaros architektūrą, kuriai būdinga šviesus, neretai – baltas dažymas,

2020’1 Nr. 75 / INTERJERAS.LT PATARIA

įmanoma pakeisti naujais gaminiais ir apdai los prekėmis. Netgi iš valstybinių institucijų nebuvo jokios pagalbos. Juridiškai tai buvo neapsaugotas architektūros laikotarpis. Viskas pasikeitė, kai architektai, istori kai ir menotyrininkai bendra iniciatyva išju dino Kauno istorinio palikimo išsaugojimo judėjimą. Pradėtos rengti nemokamos paro dos, ekskursijos, rašomi straipsniai, teikia mi objektai valstybinei apsaugai ir tarptau tiniam pripažinimui. Dėl visos šios gerosios propagandos dabar populiaru atgaivinti isto riją išlendant iš mokslinių apibrėžimų ar datų skaitymo popieriuje ir realiai prisiliečiant prie kalbamo laikmečio. Pirmasis tarpukario paveldo atgimimo pra našas buvo 2013 m. knyga „Kauno tarpu kario architektūra“ (sudarytojai architektai G. Balčytis, A. Prikockienė, J. Kančienė), vė liau pasirodęs architektūros gidas „Kaunas 1918–2015 m.“ (leidykla „Lapas“, sudarytoja J. Reklaitė) ar „Optimizmo architektūra, Kau no fenomenas 1918–1940 m.“ (M. Drėmai tė, 2018 m.). Šia tema išleista architektūros istorikės M. Drėmaitės knyga „Baltic Moder nism“ ir V. Petrulio monografija „Paveldas Kas šiame E. Ožeškienės g. name gyveno kaip konfliktas: metodologinės Lietuvos XX a. okupacijos metais? Kokią žalą butų auten- architektūrinio palikimo vertinimo prielaidos“, vertingos ir šių jaunų mokslininkų vedamos tiškumui padarė šie prašalaičiai? Kaip mes, architektai, mėgstame juokauti, ge paskaitos, renginiai. riausia restauracija namui – skurdas. Šie išli Tokių jaunųjų entuziastų kaip architekto kę butai buvo rasti gana vargani, todėl tai lai A. Grigo, istoriko Ž. Rinkšelio ir jų kolegų dėka kome savotiška sėkme, nes nebuvo pridaryta gyvuoja puikūs projektai „Kaunas 2022. Mo žalos autentiškoms detalėms. Nacionalizuo dernizmas ateičiai“, „Ekskursas“, gido J. Oški tuose butuose gyvenę žmonės sovietmečiu nio ekskursijos apie Kauno tarpukario pavel išlaikė originalias duris, jų rankenas, langus, dą organizacijoje „Gražinkime Kauną“. grindis. Vienas didesnių sunkumų remontuo jant butą buvo atlupti aliejinių dažų sluoks Lietuviškieji art deco baldai skyrėsi nuo Europoje vyravusio modelio. Jie buvo daug kunius nuo sienų. klesni, nuosaikesni, sumišę su tautiniu liauKuo skiriasi architekto darbas projektuo- dies menu ir kitais stiliais. Kodėl? jant naujos statybos namą ir restauruojant To stiliaus baldai dažniausiai buvo gaminami su riešuto arba Karelijos beržo faneruote, bu seną, istorinę vertę turintį pastatą? Projektuodamas naujos statybos namą esi vo dailių lenktų formų, su ryškiais kokybiškais vienintelis autorius. Restauruodamas seną gobelenais. Tačiau pas mus iš tiesų vyravo objektą, turi perprasti kito autoriaus braižą lengvas perėjimas iš griežto art deco stiliaus į ir dirbti taip, kad nesunaikintum pastato sa lengvesnį lietuvišką. Tai savaip, galima sakyti, vasties ir autoriaus indėlio. Pagrindine užduo inspiravo ir prezidento A. Smetonos politika: timi tampa pagarba autoriaus darbui. Tai la netgi menas turėjo padėti stiprinti lietuvybę bai atsakingas, daug kantrybės reikalaujantis ir nacionalinį identitetą. Šiandien už nemažai ir gerokai sunkesnis, nei atrodytų iš pirmo išsaugotų ir restauruotų šio laikmečio baldų turėtume dėkoti skulptoriui, baldų restaurato žvilgsnio, darbas. riui ir kolekcininkui Dainiui Lanauskui. Kaunas – vienintelis Lietuvoje yra gavęs Europos paveldo ženklą už daugiau nei 40 įvertintų modernistinės architektūros objek- „Kaip atpažinti art deco stitų. Taip pat siekia būti įtraukas į UNESCO paveldo sąrašą. O populiarus britų leidi- lių? Muziejininkai ir istorikai nys „The Guardian“ Kauną jau seniai yra neabejodami tvirtina, kad šį įtraukęs į Europos miestų, kuriuose XX a. 3–4 dešimtmečiuose klestėjo art deco sti- baldų stilių labiausiai išduolius, dešimtuką. Kodėl XXI a. žmogus žavisi da suapvalintos formos. Tai šiais stiliais? Kokia jų paslaptis? jaukūs ir estetiški daiktai, Esu liudininkė to, kad dar dešimtajame de šimtmetyje nedaugeliui asmenų buvo įdomus jų formos šmaikščios, eleišlikęs architektūrinis tarpukario laikų pavel gantiškos, netgi asimetrišdas. Pirmaisiais nepriklausomybės metais to kius istorinio paveldo butus naujieji savininkai kos ir visada aptakios.“ remontavo, griovė ir metė lauk viską, ką buvo

Svečiuose

vertikalios ir horizontalios linijos, stačiakam piai langai, minimali puošyba. Tokie paprastai buvo visuomeniniai pastatai, pvz., „Pienocen tro“ bendrovės rūmai, o čia baltas – gyvena masis namas. Žinoma, visuomeninių pastatų tinko baltumui išgauti buvo naudojami balto marmuro grūdeliai ir žėrutis, gyvenamieji na mai dažniau buvo tinkuojami paprastu sudėti niu tinku, o paskui nudažomi. E. Ožeškienės 45-ojo namo fasado deko rui nemažai žalos padarė sovietmečiu tiesti inžineriniai tinklai. Ne vietoje įrengtas nuote kų šulinys sudarkė autentiškas mozaikinio be tono laiptų pakopas. Per stebuklą vieną išliku sią restauravome, o likusias atkursime vėliau, perkėlus šulinį. Išliko visiškai originalūs me diniai laiptinės langai su rankenėlėmis, netgi glaistu sutvirtintas stiklas, juos restauravo me. Sunkiausia buvo rasti kvalifikuotų specia listų, kurie galėtų profesionaliai atlikti fasado skulptūrinių elementų restauracijos darbus. Turėjome tikslą tinkamai atkurti sraigės for mos dekoro elementą pagal vieną dar išlikusį originalą iš tarpukaryje naudoto betono ir žvy ro masės mišinio. Galiausiai tai pavyko.

Dėkojame konkurso rėmėjams:

Kantri stiliaus namai Vilniaus centre Interjero autorė Monika Noreikienė Nuotraukos Leono Garbačausko Tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė

Dauguma savo namuose siekia išlaikyti minimalizmą, o šio būsto šeimininkai pageidavo interjero detalėmis perkrauto buto. Tačiau jis turėjo būti unikalus ir ne itin eklektiškas. Taip pat buvo pareikštas noras nemaišyti kelių stilių, visus baldus, medžiagas, spalvas derinti išlaikant harmoniją... Taigi interjero dizainerė Monika Noreikienė su klientais nusprendė kurti kantri stiliaus namus. Svarbiausia buvo išlaikyti tokią darną, kad šeimininkai aiškiai justų gyvenantys Vilniaus centre, o ne sodyboje.

Lietuvos dizaino forumas

Pati autorė pripažįsta, jog, kurdama tokio koncepto in terjerą, susidūrė su sunkumais. Tai – netaisyklingos erdvės ir trapecijos formos svetainė, kurioje turėjo tilpti didelis televizorius ir dar likti vietos patogiai pasisėdė ti. Netaisyklingai išdėstytose patalpose reikėjo surasti vietos erdviai sofai bei valgomajam stalui su kėdėmis. Įvykdyti tokią užduotį buvo išties nelengva, nes ben dras kambarys nei dydžiu, nei forma neatitinka standar tinio svetainės, sujungtos su valgomuoju, suplanavimo. Vis dėlto dizainerė atrado problemos sprendimo bū dus. Pirmiausia išlygino TV sieną ir suprojektavo indivi dualų TV baldą. Tai padarius, bendrasis kambarys tapo gana erdvus. Su kitu iššūkiu buvo susidurta vonios pa talpoje. Ji buvo ne itin didelė ir taip pat netaisyklingos formos. Kadangi šeimininkai norėjo kuo daugiau erd vės, dizainerė suprojektavo atskiras spinteles. Jų gau su vonios zonoje: virš WC bakelio, nišose ir po kriaukle. Dėl netaisyklingų sienų buvo sudėtinga montuoti vonios užuolaidą. Reikėjo ilgai derinti audinio ilgį ir visą karnizo proporciją. Interjere gausu medžio elementų, nes to norėjo šei mininkai. Dizainerei tai irgi buvo rimtas uždavinys, nes teko suderinti visų medinių paviršių atspalvius. Pa vyzdžiui, balkiai, įmontuoti lubose, yra gryno ąžuolo

2020â&#x20AC;&#x2122;1 Nr. 75 / INTERJERAS.LT PATARIA

Interjeras

INTERJERAS.LT PATARIA / 2020’1 Nr. 75

masyvo, grindys – medžio imitacijos laminatas. Palangės pagamintos iš pušies, o virtuvės stalviršis – iš kompakti nės plokštės (taip pat medžio imitacija). Šiai gausai suval dyti dizainerė skyrė daug laiko, siekė, kad viskas galiausiai nepriekaištingai derėtų tarpusavyje. Visose erdvėse esančios medinės detalės suteikia in terjerui vientisumo bei šilumos įspūdį. Šiltus žemės ats palvius dizainerė rinkosi baldų apmušalams ir kitai teksti lei. Užuolaidose ir miegamojo tapetuose kartojasi augalų motyvai, kas, be abejo, itin tinka moderniam miesto kantri stiliui. Linas – medžiaga, būdinga kantri stiliaus interjerams, tad be jo neapsieita ir šiame bute. Miegamojo langus den gia sunkios lininės užuolaidos. Norint išlaikyti vientisumą, svetainės sofai parinkta liną primenanti tekstilė. Maži akcentiniai, bet reikšmingi dalykai: žalvario deta lės, rankenėlės, paveikslų rėmai, – neatsiejama kantri sti listikos dalis. Interjero dizainerės Monikos Noreikienės manymu, pro jektą pavyko sėkmingai įgyvendinti: „Šį darbą vertinu kaip netipinį ir išskirtinį: būsto stilistika neatitinka vyraujančių šių dienų interjero tendencijų. Kurdama pati nežinojau, koks bus galutinis rezultatas. Abejojau, ar pavyks sude rinti tiek įvairių detalių ir dekoro elementų, palyginti ne didelės kvadratūros bute. Rezultatas, manau, išėjo tikrai geras, nes sugebėjau suvaldyti netaisyklingą buto formą ir sukurti neeilinį interjerą. Perdekoravus jį lengva pakeisti į kiek labiau klasikinį ir nuosaikesnį, nepasiduodantį jo kioms šių dienų tendencijoms.“

2020â&#x20AC;&#x2122;1 Nr. 75 / INTERJERAS.LT PATARIA

Interjeras

01. tch.lt 02. gerosgrinds.lt 03. lt.tempur.com 04. vitukodurys.lt

INTERJERAS.LT PATARIA / 2020’1 Nr. 75

Iš Niujorko – į niujorkietiškus namus Vilniuje Interjero autorė Dovilė Sakevičė Nuotraukos Beno Šileikos Tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė

Interjeras

Dovilė Sakevičė – gausybę projektų įgyvendinusi interjero dizainerė. Vienas naujausių jos darbų – šis 50 kv. metrų butas Vilniuje. Jame gausu urbanistinio stiliaus elementų, tamsių ir šviesių, pastelinių ir ryškių spalvų, taip pat detalių, atspindinčių lietuviškų interjerų tendencijas. Ypatingo dėmesio sulaukia ant sienų kabantys meno kūriniai. Miegamąjį kambarį puošia Miglės Kosinskaitės paveikslas, koridorių – Albrechto Durerio kūrinys, o svetainėje žvilgsnį prikausto talentingos fotografės Editos Nyork daryta nuotrauka. Visa tai susijungia į harmoningus namus, skirtus jaunai merginai, neseniai grįžusiai iš „visada skubančio“ Niujorko.

Urbanistinio stiliaus butas persunktas niujorkietiškos dvasios. Ar tokių namų norėjo užsakovė, ar tokį stilių parinkote drauge? Taip, tai šiuolaikiškas 50 kv. metrų dviejų kambarių butas. Užsakovė kurį laiką buvo išvykusi gyventi į Niujorką. Ji per pirmąjį susitikimą pa rodė patinkančio urbanistinio interjero nuotrauką. Visa tai padiktavo interjero viziją – niujorkietiško urbanistinio stiliaus namai. Visiškas už sakovės pasitikėjimas leido sėkmingai įgyvendinti projektą. Minėjote, jog, norėdama suteikti interjerui gyvumo, rinkotės išskirtines baldų medžiagas ir spalvas. Kokias? Gyvumo visam interjerui suteikia neįprastos baldų medžiagos ir spal vos. Visų pirma pasirinktas jaukumo ir prabangos pojūtį suteikiantis veliūras. O spalvos galbūt kiek nestandartinės – pastelinio rožinio ats palvio miegamojo lova ir pusbario kėdės, pilkšvai žalia kampinė sofa.

truputį pamirštamos: jas išstumia užuolaidos, derančios prie erdvės kolorito. Svetainėje ir miegamajame parinktas ne tradicinis baltas, o tamsus dieninis audeklas, suteikiantis erdvei lengvos paslapties. Be to, visame bute, išskyrus vonios kambarį, buvo palikta atvira lubų per danga – betonas, kurį reikėjo atitinkamai apdirbti, nulakuoti tam, kad lubos būtų išraiškingesnės ir įgautų šlapio betono efektą. Bute vyraujantys pilki sienų atspalviai, TV zonos siena, virtuvės stal viršis, sieninės vonios kambario plytelės parinkti neatsitiktinai – jie imituoja tą patį betoną, kuris sukuria lengvo grubumo, urbanistiškumo ir stilingo neužbaigtumo įspūdį. O tamsesnis užuolaidų audinys leidžia sukurti vientisumo įspūdį, jos – tarsi subtilus perėjimas tarp betoninių lubų ir grindų.

Ar specialiai rinkotės juodos spalvos interjero detales? Ką jos suteikia erdvėms? Taip, juodas interjero detales ir aksesuarus rinkomės specialiai, nes Kodėl svetainėje ir miegamajame pakabintos tamsios, o ne švievisa tai suteikia namams dar daugiau žavesio, prabangos ir elegan sios užuolaidos? cijos! Būtent šiame būste vyrauja juodi akcentai: grindjuostės, du Gana įdomu buvo kabinti tamsesnes dienines užuolaidas. Tiesą sakant, rys, kištukiniai lizdai ir elektros jungikliai, šviestuvai, baldinė plokštė, tai ganėtinai nauja interjero dekoro tendencija – baltos užuolaidos po

2020’1 Nr. 75 / INTERJERAS.LT PATARIA

santechnika vonios kambaryje. Išvardyti juodi akcentai išryškėja, su teikia subtilumo ir puikiai kontrastuoja su kitomis spalvomis. Bute puikiai pritaikyti industrinio stiliaus elementai – juodi švies tuvai ir juodi elektros laidai betoninėse lubose atrodo išskirtinai ir itin moderniai. Be to, užsakovės vizija buvo tamsūs, bet jaukūs namai. Šiuo atveju medžio imitacijos plokštė balduose ir detalėse tarsi sušvel nina dizainą, o visos vyraujančios spalvos gražiai susilieja tarpusavyje ir sukuria namuose tikrą harmoniją. Erdvei išplėsti rinkotės veidrodžius. Kur ir kaip juos dėliojote, taikėte, kad erdvės vizualiai atrodytų didesnės? Veidrodžiai – reikšminga interjero detalė, nes atlieka ne tik praktinę funkciją, bet ir tampa unikaliu aksesuaru. Šis interjeras – ne išimtis. Koridoriuje įrengta talpi dvidurė veidrodinė spinta, o vonią puošia dide lis veidrodis mediniu ir metaliniu rėmu. Miegamajame kambaryje įtai syta talpi drabužinė: siekiant dar didesnio erdvės pojūčio ir patogumo, ji nėra atskirta durimis. Papildoma erdvės iliuzija buvo sukurta naudo jant berėmius veidrodžius, kurie kartu paaukština patalpą. Ką manote apie urbanistinį stilių ir jo taikymą kuriant namus jau įgyvendinusi projektą? Miestietiškas, arba urbanistinis, industrinis, minimalistinis, lofto sti lius – visa tai man asocijuojasi, sakyčiau, su drąsesniais sprendimais ir tamsesne spalvų gama. Ne kartą esu kūrusi tokį interjerą, todėl ga liu teigti, kad tai ne kiekvienam užsakovui priimtinas stilius. Galiausiai interjeras – tai veidrodis, atspindintis šeimininko asmenybę, vidinę bū seną bei pasaulėjautą, todėl reikia kurti namus pagal save, kad jie ža vėtų ir suteiktų išskirtinio polėkio!

Interjeras

INTERJERAS.LT PATARIA / 2020â&#x20AC;&#x2122;1 Nr. 75

Interjeras

01. dangustudija.lt 02. elensen.com 03. uzuolaidele.lt

Interjeras

2020â&#x20AC;&#x2122;1 Nr. 75 / INTERJERAS.LT PATARIA

INTERJERAS.LT PATARIA / 2020’1 Nr. 75

Spalvotas kotedžas jaunai šeimai Interjero autorė Rūta Tutkutė Mikalauskienė (studija „In Plan“) Nuotraukos „Eva Grin Photography“ Tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė

Interjeras

Architektė Rūta Tutkutė Mikalauskienė – studijos „In Plan“ įkūrėja bei viena pirmųjų dizainerių, pradėjusių teikti interjero dizaino konsultacijas internetu Lietuvoje. Šįkart kalbamės apie 2019 m. įgyvendintą interjero projektą – itin spalvingą ir raštuotą kotedžą jaunai šeimai. Nors turi dešimt metų darbo patirties, architektė vis dar susiduria su iššūkiais, kurių, kaip pati sako, nėra neįmanoma įveikti, taip pat yra dėkinga savo ištikimai komandai. Apie šį Kalnėnuose suprojektuotą interjerą, jo tematiką bei specifiką autorė sutiko papasakoti plačiau.

2020’1 Nr. 75 / INTERJERAS.LT PATARIA

Kaip nusprendėte kurti tokių spalvų, medžiagų koncepciją šiam kotedžui? Kūrybos procesas prasideda su užsakovais aptariant įsivaizduojamą viziją (nori šviesaus ar tamsaus interjero, kontrastingo ar ramaus, ryš kesnio ar neutralaus ir pan.) ir įvertinus, ką diktuoja pačios patalpos (ar šviesos daug, ar mažai, erdvės mažos, ar didelės ir t. t.). Pasitarę supratome, kad rengsime šviesius, modernius, lengvumo jausmą ke liančius namus su žaismingais, jaunatviškais akcentais. Šiame inter jere neutrali aplinka ir joje žaidžiantys gaivių, ryškių spalvų akcentai kuria ramios ir kartu šiuolaikiškos namų aplinkos įspūdį.

virtuvė (baldai), joje įrengtos ir ūkio reikmenų sandėliavimo spintos. Iškilo poreikis skaidyti šių baldų tūrius, kad nebūtų ypač masyvūs ir neužgožtų erdvės. Nuspręsta sandėliuoti skirtą baldų dalį (spintas per visą sieną iki lubų) atskirti nuo virtuvės dalies ir ją daryti šviesią, kad susilietų su sienomis. Taip šią zoną akys priima labiau kaip erdvės tą są, o ne kaip baldo tūrį. Taip pat reikėjo spręsti, ką įrengti po aukštesniuoju monolitinių laip tų maršu: buvo galima didinti WC patalpą, tačiau pasirinkta įrengti papildomą patalpėlę lauko drabužiams vietoj tradicinės spintos, hole prie įėjimo. Holo neapkrovėme masyviais baldais: jame pastatėme tik komodą su sėdimąja vieta.

Interjere derinote skirtingus raštus, baldų formas. Kas tai lėmė? Ar nebuvo sunku rasti įdomių, tačiau tarpusavyje derančių formų? Bendra interjero nuotaika – šviesi ir lengva, tačiau jaunos šeimos na mams rūpėjo suteikti išskirtinumo ir žaismingumo. Interjero pagrindui pasirinkti neutralūs pilki ir balti tonai, juodi akcentai bei natūralios medžio ir betono apdailos medžiagos. Šie sprendimai suteikė laisvę žaisti ryškesniais baldais ir tekstile. Spalvota sofa, užuolaidos, kėdės, pagalvėlės ir kiti akcentai kuria erdvėje modernumo ir jaunatviškumo nuotaiką. Virtuvės ir svetainės zonas jungia nemažas valgomojo stalas su skirtingų formų ir spalvų kėdėmis. Būtent šis sprendimas teikia erdvei daugiausia žaismo bei spalvingumo. Surinkti skirtingas kėdes atrodo lengva užduotis, tačiau jų stilius, forma ir atspalviai turi derėti tarpusa vyje, „susikalbėti“. Taigi reikėjo rasti stiliaus vientisumo išraišką.

Kuo jums šis būstas išskirtinis? Gal integravote naujas sistemas, kurių dar nebuvote bandžiusi? Man kiekvienas interjeras tampa išskirtiniu, nes nėra namų, kuriuose nebūčiai išbandžiusi kažko nauja. Šį kartą buvo smagu derinti skirtin gų formų ir spalvų baldus, panaudoti ne tik horizontalius, bet ir vertika lius dvipusius įgilintus baldinių durelių atidarymo profiliuočius virtuvėje. Išskirtiniai metaliniai laiptų turėklai: pagal mano projektą ploni ver tikalūs statramsčiai turėjo jungtis tik porankiu viršuje, o apačioje bū ti laisvi ir pritvirtinti atskirai. Tai buvo iššūkis tiek gamintojams, tiek montuotojams, tačiau žinios ir gera komanda kūrybos įgyvendinimo procese yra svarbiausia. Labai džiaugiuosi turinti puikią komandą. Ma nau, neegzistuoja – „taip neįmanoma“, būna tik – „nemokam“ arba, blogiausiu atveju, – „bus nepigu“.

Ar susidūrėte su sunkumais kurdama, rengdama interjerą? Pagal būsto planą virtuvės-valgomojo zona yra gana didelė. Taigi, norint racionaliai panaudoti visą turimą vietą, suprojektuota didelė

Ar kurdama interjerą sekėte tendencijomis? Specialiai tendencijomis nesivadovauju. Tačiau, manau, pasąmonėje jos visada kirba, nes naujienomis nuolat domiuosi, taigi, natūralu, kad

Interjeras

INTERJERAS.LT PATARIA / 2020’1 Nr. 75

Interjeras

kažką atkartoju ir kūryboje. Kur dama pirmenybę teikiu ilgaam žiams, o ne madingiems sprendi mams, nes jie mažiau pavaldūs laikui. Todėl interjero pagrindui visada siūlau natūralias ir neutra lias medžiagas bei spalvas, o iš skirtinį charakterį galima sukurti lengvai pakeičiamais akcentais. Taip pat visada atsižvelgiu į klien to pageidavimus, taigi rezultatas yra visus džiuginantis bendrų dis kusijų vaisius.

01. balticsofa.com 02. gerosgrindys.lt 03. baldai1.lt

2020â&#x20AC;&#x2122;1 Nr. 75 / INTERJERAS.LT PATARIA

Interjeras

INTERJERAS.LT PATARIA / 2020’1 Nr. 75

Nematomos „Vituko durys“ – interjerui su charakteriu Tekstą parengė Kristina Noreikienė Nuotraukos SRL „Eclisse“

„Vituko durys“ skelbia durų revoliuciją Lietuvoje ir kartu su italų partneriu SRL „Eclisse“ pristato nematomas duris su „Eclisse“ staktomis. Tai unikalus, estetiškas sprendimas moderniam minimalistiniam interjerui. Gamintojas pagalvojo apie viską – net pačias menkiausias detales, kad jūsų namų interjeras būtų harmoningas ir vientisas, o durys natūraliai įsilietų į sieną ir tarsi dingtų joje, arba atvirkščiai – taptų ryškiu stilių ir savitumą pabrėžiančiu akcentu.

Nematomos durys

Beapvadės stumdomųjų durų kasetės

Patarimai

Nematomos durys – nuo lofto iki prabangių apartamentų

TECH revizinės durelės

Į sieną įleidžiamų grindjuosčių profiliai

Nematomos, itin tvirtos aliuminio staktos atgabenamos tiesiai iš Italijos – „Vituko durų“ partnerio – gamintojo SRL „Eclisse“. Įprasto arba atvirkštinio atidarymo staktos gali būti vienvėrės arba dvivėrės. Vienvėres rinkitės su viršutiniu skersiniu arba be jo – tuomet durys bus iki pat lubų (net iki 3 m aukščio). Vientisai ir ištobulintai durų bei sienų ir grindų dermei sukurti prie „Eclisse“ durų staktų galima privesti ir į sieną įleisti „nematomus“ aliu minio grindjuosčių profilius, kad „Vituko durų“ gaminamos dažytos MDF, gruntuotos arba faneruotos grindjuostės būtų vienoje plokštu moje su siena ir neišsikištų į išorę. Tai itin higieniška, nes nesikaupia dulkės, be to, baldus galite statyti prie pat sienos.

Montuojant nematomas duris, į įprastą durų angą įleidžiama speciali itališka „Eclisse“ aliuminio stakta, paruošta dažyti. Tada prie jos prisu kamas gipsas arba sienos aptinkuojamos kartu su stakta. Galiausiai aliuminio staktos kartu su durimis nudažomos sienų spalva, todėl du rys tampa nematomos. Naudojami tik paslėpti vyriai, nėra jokių iškilių durų apvadų. Durys atrodo tarsi iškirstos sienoje. Apie tai, jog čia esa ma durų, išduoda tik rankena, tačiau net ir šios gali nelikti, pakeitus ją specialia paspaudžiama ir nematoma. Durys užmaskuojamos sienoje, sukuriant vientisos plokštumos įspūdį. O jei vis dėlto norite pabrėžti duris interjere, rinkitės kontrastuojančią su sienomis durų spalvą, fa „Eclisse“ kolekcijos „Syntesis“ produktai neruotas ar net klasikinio modelio duris. Siekiant švaraus ir išbaigto interjero, jums pravers dar viena maža de Paslėptos durys papuoš įvairiausių stilių erdves: 2,7–3 m aukščio talė – nematomos TECH durelės. Šis italų gamintojo „Eclisse“ kolekci durys suteiks rafinuotumo ir elegancijos prabangiam, šiuolaikiškam in jos „Syntesis“ produktas skirtas riboto dydžio objektams, kuriuos spe terjerui. Jos itin tiks ir jaunatviškam būstui, natūraliai įsilies į loftų aplin cialus aliuminio rėmelis leidžia paslėpti sienoje. Revizinės durelės gali ką, kur erdvė turi išlikti vientisa, atvira, neapkrauta nereikalingomis de būti įvairių dydžių, vienvėrės arba dvivėrės, pakeliamos ar nuimamos, talėmis. Be to, nematomos durys pravers siekiant paslėpti iš svetainės kad prireikus galima būtų prieiti prie įvairių instaliacijų ar kabelių. Taigi matomas ūkines patalpas, pvz., virtuvės sandėliukus. Tad šios durys nuo šiol įvairūs kabeliai, vamzdžiai, elektros instaliacija ir net lentynė suteikia erdvės kūrybai ir leidžia pritaikyti jas pagal jūsų individualius lės gali būti paslėpti ir nepastebimai įmontuoti į sieną. poreikius. Dar vienas gamintojo „Eclisse“ kolekcijos „Syntesis“ produktas, skirtas taupyti vietai, – tai beapvadės stumdomųjų durų kasetės, itin praverčiančios sandėliukuose, drabužinėse, voniose. „Kišeninių“ tam Nematomų durų revoliucionierius Lietuvoje – tikro dydžio durų angoje sumontuojama specialios konstrukcijos kase „Vituko durys“ tė iš abiejų pusių „apsiuvama“ gipsu ar nutinkuojama, tuomet įstato Norintiesiems savo namuose susimontuoti šias nematomas duris, te mos stumdomosios durys, kurios į šią kasetę įslenka tarsi į kišenę. Tai reikia kreiptis į įmonę „Vituko durys“, Lietuvoje gaminančią nemato puiki alternatyva varstomosioms durims, trukdančioms judėti, pasta mų durų varčias. Šios gali būti įvairiai padengtos, pvz., gruntuotos (pa tyti baldus ar kitas interjero detales nedidelio ploto patalpose. Tad „Vituko durys“ sykiu su italų gamintoju SRL „Eclisse“ įrodo, ruoštos dažyti) – jums teliks jas nudažyti voleliu įprastais sienų dažais, dekoratyviniais dažais ar padengti dekoratyviniu tinku, galiausiai – jog kartais tai, ko mūsų akys nemato, gali atrodyti ypatingai ir netgi išklijuoti tapetais kaip ir sieną. „Vituko durys“ taip pat gamina duris, revoliucingai. dažytas poliuretaniniais dažais pagal RAL / NCS. Pageidaujant ryškes nių modelių arba derinant juos prie grindų, įmonė suteikia galimybę rinktis iš faneruotų varčių: beicuoto ąžuolo, taip pat dažyto ąžuolo ar vitukodurys.lt uosio. Trokštantiems originalumo rekomenduojama rinktis iš egzotinių faneruočių (pvz., išskirtinių itališkų „Alpi“ faneruočių). eclisseworld.com/en/

VIRTUVIŲ VIRTUOZAI

www.casabella.lt P.Lukšio g.32, Vilnius (PC Domus Galerija)

„ IDN Loft “: baldai – INTERJERAS.LT PATARIA / 2020’1 Nr. 75

tarsi asmenybės pratęsimas

Tekstą parengė Kristina Noreikienė Nuotraukos salono „IDN Loft“

Patarimai

„Namo interjeras įkūnija privatų pasaulį, o jo eksterjeras yra išorinio pasaulio dalis“, – sakė britų architektas Stephenas Gardineris. Remiantis šia filosofija, Vilniuje, Liepyno g. 2, įkurtas naujas itališkų baldų salonas „IDN Loft“. Pasak direktorės Gytės Ragauskienės, tai padaryti paskatino noras įgyvendinti ryškiausius ir drąsiausius interjero sprendimus, atskleidžiant kliento asmenybę. O bendradarbiaujant su ekspresyviu dizainu garsėjančiais gamintojais, sukuriamos unikalios erdvės norintiems išsiskirti ir savimi pasitikintiems žmonėms. Vertinantys itališką dizainą ir kokybiškus baldus puikiai žino saloną „Modulnova“ žaidžia geometrinėmis formomis, išsiskiria didelių plokš „IDN Home“. Visgi neseniai atidarėte naują, kitokį saloną „IDN Loft“. tumų baldais. Virtuvė nesmulkinama, todėl ji netampa buitiška. Ga mintojas įvaldęs technologijas, leidžiančias daryti itin aukštas, lengvas Kas įkvėpė tai padaryti ir kuo jis išskirtinis? Viena pagrindinių inspiracijų buvo... kraustymasis. Kai „IDN Home“ sa struktūras, kurias paprasta naudoti: štai virtuvės modelis „Blade“ (liet. loną perkėlėme į Kalinausko gatvę, nutarėme čia eksponuoti nišinius „Ašmenys“) pasižymi itin plonomis durelėmis, o gamintojas užtikrina produktus: „Valcucine“, „Paola Lenti“, „Poltrona Frau“ ir kt. Siekda net iki 6 metrų aukščio lentynų su durimis kokybę ir ergonomiškumą. mi geriau atskleisti jų privalumus, atskyrėme konkrečiam gamintojui Pasirinkus skirtingas medžiagas, ši virtuvė gali būti labai ekonomiška skirtas zonas ir sukūrėme jo asortimentą atspindinčią atmosferą. Šiai arba ypač brangi. „Modulnova“ turi gražią melamino ir laminato ap ekspozicijai reikėjo daugiau erdvės ir dėmesio, o visam kitam asorti dailų kolekciją, ir nors tai – žemiausios kainos kategorija, medžiagos mentui jo tarsi stokojo. Galop norėjosi sukurti komfortišką atmosferą išties fantastiškos. Labai platus piešinių, spalvų, struktūrų bei faktūrų, klientams ir suformuoti aiškią pasiūlą. Ėmėme dairytis patalpų kitam tinkamų tiek stalviršiams, tiek fasadams, pasirinkimas. Norint praban salonui. Taip Žvėryne, Liepyno g., atsirado „IDN Loft“, kurio pavadini gesnio produkto, laminatą gali pakeisti akmuo, marmuras, granitas. Dar vienas virtuvės gamintojas – tai „Meson’s“. „Modulnova“ vir mą pasufleravo pačios patalpos, galiausiai – asortimentas, kuriame tuvė yra loftinė, solidi ir rami, o „Meson’s“ – kiek buitiškesnė; šis ga esama produktų, pritaikytų būtent loftams, pasižymintiems dideliais mintojas žaidžia spalvomis, virtuvės dažniausiai yra dvispalvės, bet aukščiais, nestandartinėmis erdvėmis, kur reikalingi kitokie baldai ir esama ir trijų ar keturių spalvų. Šią virtuvę galime pagaminti išties ne interjero sprendimai. brangią ir net pasiūlyti klientams įsirengti nuomojamuose butuose. Greta modernių virtuvių modelių pristatome ir Austrijos įmonės Į kokį vartotoją orientuotas naujasis salonas? „Bora“ įrangą. Tapome pirmaisiais tiesioginiais šios įmonės atstovais. Pirmiausia buvo svarbu, kad šie du salonai turėtų visiškai skirtingas tapatybes: „IDN Home“ dominuoja garsūs vardai, o „IDN Loft“ yra ur Ji turi visų egzistuojančių rūšių kaitlenčių: nuo indukcinių, dujinių iki banistinis, spalvingas ir herojiškas, orientuotas į jaunesnę auditoriją. moduliuojamų tarpusavyje, tarp jų įmontuojant gartraukį. Gali būti ir Čia eksponuojami kiek žemesnės kainos kategorijos produktai, atrink indukcinė kaitlentė su gartraukio skyle viduje, tad gaminant garai iš ti naujų, sparčiai kylančių italų įmonių gaminiai. „IDN Loft“ justi dau traukiami čia pat, net nespėję pakilti. giau išraiškos laisvės, baldai čia – kaip asmenybės pratęsimas, jos at skleidimas namuose. Smagu, kad pavyko sukurti du visiškai skirtingus O ką galite pasiūlyti svetainei įrengti? salonus su unikaliomis, ryškiomis ekspozicijomis, jaučiame šių dviejų Svarbiausias svetainės baldas – sofa. Čia knieti išskirti du gamintojus. Pirmasis – „Cierre“. Nors įmonė įkurta 1972 m., anksčiau ji daugiausia vietų sinergiją. užsiėmė odos išdirbimu. Turėdama didelę patirtį ir platų odų pasirinki mą, ji užsitarnavo tokių grandų kaip „Armani Dada“ pasitikėjimą. Prieš Kokie vardai vyrauja „IDN Loft“? Iškart norisi paminėti du virtuvės gamintojus. Pirmasis – tai „Mo ketverius metus „Cierre“ nutarė patys gaminti baldus. Prie kiekvieno dulnova“, kurio produktai architektūriški, atspindintys lofto idėją. savo produkto jie siūlo per 100ą odos variantų: blizgių, neapdorotu

2020’1 Nr. 75 / INTERJERAS.LT PATARIA

paviršiumi, natūralios, verstos ar labai storos odos. Visos jos itin ma lonios liesti. Vienas didžiausių gamintojo privalumų – odos priežiūros paslauga: kiekvienas produktas turi kortelę su QR kodu, kurį nuskena vęs mobiliuoju telefonu vartotojas gauna odos valymo instrukcijas. Jei nesinori to daryti pačiam, galima išsikviesti specialistą. Šiais metais gamintojas ruošiasi pristatyti ir audinių kolekciją. Specialistų nuomo ne, „Cierre“ – tarsi paslėptas perlas, kuris ilgainiui išaugs į garsų vardą turinčią įmonę. Juolab kad į „Cierre“ jau kreipėsi ir „Bottega Veneta“... Dar vienas įdomus gamintojas – „Amura“. Jo baldų kolekcija nėra didelė, tačiau išraiškinga. Ryškiausi produktai – sofos „Lapis“ ir „Bro oklyn“. „Lapis“ dizainą įkvėpė didžiulių apvalių akmenų, kuriais grįstas Romos kelias, forma. Ši sofa įkūnija pirmykščio ir dabartinio pasau lių sandūrą. O štai „Brooklyn“ įkvėpta senų Brodvėjaus kino teatruo se naudotų retro kėdžių linijų, perteikiančių stiprų Bruklino charakterį ir sujungiančių modernias medžiagas su 1970-ųjų amerikietiškomis svajonėmis. „IDN Loft“ salono ekspozicijoje esti ryškių, ekspresyvių objektų, kurie itin traukia akį... Tai – gamintojo „Elite To Be“ produktai, kurie papildo interjerą drąsiais, ryškiais akcentais. Vienas jų – staliukas „Kobe Round“, kuriame at siskleidžia grynas gamtos grožis. Staliukai pagaminti iš natūralios ti kmedžio šaknies, todėl kiekvienas jų yra unikalus. Salone turime to paties gamintojo metalo širmą „Family“, įspūdingų juodų „Gong“ arba masyvių „Cardo“ vazų. Vienas nuostabiausių šio gamintojo baldų – ko moda „Stratos“, dekoruota mozaika, įkvėpta Venecijos bei Graikijos rūmuose naudotų grindinio bei sienų raštų. „Elite To Be“ siūlo grubaus, industrinio dizaino, iš natūralių medžiagų pagamintus objektus, kurių trūkumai tampa privalumais, nes tai daiktai, skirti stipriai asmenybei, siekiančiai išreikšti savo identitetą. Jaunesnei auditorijai be galo patinka „Mogg“ asortimentas. Šis ga mintojas mūsų saloną pristato kaip drąsų, demokratišką, įdomų. Jo di zaino sprendimai ekscentriški ir netikėti: štai drabužių kabykla „Basta aa“ atrodo lyg sienoje įstrigęs plaktukas, arba kita – „Match“ – tarsi sukryžiuoti apdegę degtukai. Šviestuvas „Ch’air“ – kaip natūralaus dy džio kėdė... Kilimas „Neversaid“ – lyg suglamžytas popieriaus lapas, o ant „Noon“, rodos, krinta lango šešėlis... Jau šiek tiek užsiminėme apie šviestuvus, jų salone galima išvysti išties įspūdingų. Salone matote keletą čekų gamintojo „Brokis“ šviestuvų, kurie gali bū ti pritaikomi ir labai aukštoms patalpoms. Čekijoje jau buvo beveik už miršta stiklapūtybos tradicija, tačiau vienas investuotojas, įsigijęs sti klo fabriką, nutarė ją atgaivinti. Kartu su bendraminte dizainere Lucie Koldova jie prikėlė stiklapūtybos idėją ir išrutuliojo ją iki labai gražių produktų, apdovanotų už dizainą. „IDN Loft“ salone pirkėjai ras ir seniai pažįstamų, patikimų italų gamintojų, kaip antai „MDF Italia“, „Sangiacomo“, produkcijos, „Alessi“ aksesuarų... „MDF Italia“ – tai didysis minimalistas. Jo baldams būdingos plonos linijos, nors nevengia ir sunkių elementų, pvz., gamina stalus, kurių pa grindas betoninis. Bene populiariausios šio gamintojo kolekcijos „Flow“ ir „Flow Slim“ kėdės, kurių pasirinkimas, rodos, begalinis. Labai mėgs tamos ir ažūriškos „Random“ lentynos. Mes išskirtiniu laikome stalą „Tense Material“, kuris gali būti net iki 4 metrų ilgio, be tarpinės kojos. Jis gaminamas iš medienos, akmens, metalo, būna 8-ių skirtingų spal vų, išsiskiria lengva forma – tarsi sklendžia ore. Jau daugelį metų mūsų klientai itin mėgsta „Sangiacomo“ drabuži nes „Panorama“ ar spintas „Tratto“, nes jos stipriai individualizuotos ir patikimos: gamintojas nesileidžia į kompromisus rinkdamasis mecha nizmus ir vidinius priedus – jiems būdinga sava logika, ergonomika, itališka tvarka ir santūrios linijos. Na, o „Alessi“ interjero akcentai suteiks gyvybės ir išskirtinumo bet kokiam būstui. Laikomės nuomonės, jog derinant modernų mini malistinį stilių su ryškiomis detalėmis, namų interjeras išliks aktualus visada. idnloft.lt

INTERJERAS.LT PATARIA / 2020’1 Nr. 75

Nuotrauka Giedriaus Akelio

Kas laukia NT rinkos 2020-aisiais?

Patarimai

Į klausimus atsako LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius

Kokios būsto kainų tendenci- įsigyti pats (ar su tėvų pagalba), jos buvo 2019 m., ko tikėtis iš o ne nuomotis, todėl jo poreikiai yra kuklesni – geriau mažesnė 2020-ųjų? Didmiesčiuose naujos statybos kvadratūra, tačiau arčiau miesto būsto kainos ūgtelėjo vidutiniš centro. Keičiantis šeiminei padė kai 6–7 proc. To priežastys – sta čiai, atsiradus vaikams, ieškoma tybos kaštų augimas, aukštesnė erdvesnio buto, o pirmasis par pastatų energinė klasė, naujos duodamas arba nuomojamas – pastatų statybos ir valdymo tech tampa tam tikra investicija. Antra, nologijos. Nauji būstai vis daž nemažai būstų nuperkama inves niau statomi centrinėse miestų ticijai – trumpalaikei ar ilgalaikei dalyse, o tai lemia didesnę že nuomai, o tam, natūralu, reikia mės sklypų kainą, išskirtinę, o to mažesnio ir likvidesnio produkto. dėl ir brangesnę architektūrą, be Trečia, keičiasi gyvenamojo plo to, reikalingi papildomi archeolo to suplanavimo ir funkcionalumo supratimas – išmanusis projekta giniai, paveldosaugos tyrimai. vimas leidžia su mažiau pasiekti Šiemet kryptis turėtų išlikti pa daugiau – reikalavimai statyto naši – matome, kad pirmaisiais jams auga ir ta prasme, kad jie metų mėnesiais naujų būstų pa spaudžiami atsisakyti perteklinių klausa išlieka didelė, tad natūra nefunkcionalių erdvių (pvz., ilgų lu, kad vystytojai rinkai siūlys pa koridorių ir pan.), tad gyventojo našų skaičių gyvenamųjų būstų projektų kaip ir pernai. Esant sti poreikius galima patenkinti iš priai konkurencijai ir nesibaigiant maniais funkciniais sprendimais – spaudimui statybos kaštams, įmontuojamais, transformuoja kainų dinamika turėtų išlikti pa mais baldais ir erdvėmis, dviejų naši kaip ir šįmet – didieji statyto aukštų įrengimu aukštuose bu jai neis į kompromisus dėl koky tuose ir pan. bės, todėl jei atskiri projektai bus siūlomi už gerokai mažesnę kainą Kurie Vilniaus rajonai vystomi ankstyvoje vystymo stadijoje, ver sparčiausiai? Kodėl? ta pasidomėti, ar tikrai tai patiki Vilniaus plėtros karščio žemėla mi statytojai, ar projektai yra vi pis (angl. heatmap), kurį konfe siškai suderinti ir bus įgyvendinti. rencijai CORE vasario pradžioje parengė bendrovė „Ober-Haus“, Kodėl traukiasi siūlomų butų atskleidžia, kad pastaruoju me tu karščiausi rajonai yra Šnipiš plotas? Mažesnės kvadratūros butai sta kės ir Naujamiestis. Pirmiausia tomi dėl kelių priežasčių. Pirmo todėl, kad tai atitinka pirkėjo ji – vis jaunesnis pirkėjas, kuris norą kurtis arčiau centro, turė savo pirmąjį būstą nusprendžia ti pėsčiomis pasiekiamą viešąją

infrastruktūrą sau, vaikams bei vyresniems šeimos nariams. An tra, pats miestas aktyviai propa gavo investicijas ten, kur infras truktūra jau sukurta, o sklypai neatitinka dabartinės paskirties – taip vyko ir tebevyksta konversija: buvusių pramonės teritorijų virs mas naujos paskirties erdvėmis. Pastaraisiais metais baigti kelių stambesnių būsto plėtros teri torijų vystymo etapai, trukę apie 10–12 metų (Naujoji Pilaitė, Ozo parko teritorija, Santariškės), tad natūralu, kad bus ieškoma naujų žvaigždžių, o jomis potencialo turi tapti Naujininkai, Stoties rajonas, Markučiai, Savanorių pr. šiaurės vakarinė pusė, Lazdynėliai. Kurie Lietuvos miestai, be Vilniaus, artimiausiais metais vystysis sparčiausiai? Kodėl? Lietuva smarkiau traukiasi pas taraisiais metais nuo pat ES ir NATO narystės pradžios 2004 m. Tik Vilnius ir Kauno regionas išlai ko stabilumą skaičiaus prasme, tad reiktų vertinti, ką šie mies tai turi ir kas į juos traukia žmo nes. Pirmiausia tai darbo vietos, didesnis užmokestis, viešosios paslaugos, saugumas, užimtu mas šeimai. Todėl kiti norintys plėstis regionai privalo pritrauk ti stiprų ir tvarų darbdavį (-ius). Toks pavyzdys – Naujoji Akmenė („Vakarų medienos grupės“ ga mykla), „Intersurgical“ gamykla Pabradėje... Subsidijos, kurio mis valdžia ragina pirmąjį būstą

įsigyti regionuose, mano nuomo ne, efekto neduos, nes pakviesti į regioną yra viena, o sukurti sąly gas jaunai šeimai ten likti – visai kas kita, tai – daug sunkiau. Kokios būsto nuosavybės ir nuomos tendencijos susijusios su šiuolaikiniu gyvenimo būdu, mobilumu? Vakarų valstybėse žmonės vidu tiniškai keičia gyvenamąją vietą 6–8 kartus per gyvenimą, o Lie tuvoje – tik 2–3 kartus. Tačiau dėl pirmame klausime išvardytų prie žasčių jaunoji karta keičiasi: ji vis drąsesnė migruoti mieste, šalyje ir tarptautiniu mastu, tas būstas jau yra tapęs ne turtu ar preke, o paslauga. Modernūs studen tų bendrabučiai, vėliau – bendro gyvenimo erdvės (angl. co-living) ir galų gale – senelių namai – tai bendruomeniško oraus gyvenimo pavyzdžiai, kai, neturint didelių lėšų ir neprisiimant ilgalaikių įsi pareigojimų, galima rasti savo po reikius atitinkantį saugų ir patogų būsto variantą. Iš sovietmečio at ėjęs nuosavybės prioritetas Lietu voje pamažu keičiasi: vis dažniau dalijamasi darbo vieta, automo biliu, būstu, vykstama grupėmis atostogauti. Tai neišvengiamai pakeis ir nuolatinio gyvenimo for mas. Kuo daugiau verslo įmonių į tai investuos ir plėtos tokio ti po projektus, tuo patikimiau pro jektai atrodys ir augins dalijimosi (angl. sharing) rinką.

INTERJERAS.LT PATARIA / 2020’1 Nr. 75

Galerija „Amres Art“: kiekvienas meno kūrinys yra impulsas asmenybei skleistis Daugiau nei 5 tūkst. metų gyvuojanti audinio dažymo dažais ir vašku technika, kilusi iš Javos salos (Indonezija), yra vadinama batika. Ši unikali technika saugoma UNESCO, nes ji buvo plačiai paplitusi ne tik Rytų Azijoje, bet ir senovės Afrikos, Pietų Amerikos civilizacijose. Tik XVII a., kai Indonezija tapo olandų kolonija, batika pateko ir į Europą. Batikos piešimo techniką XX a. 9–10 dešimt metyje perėmė mados bei interjero dizaineriai. Šilko batikos pagrindu pradėti kurti dekoraty viniai užuolaidų, lovų užtiesalų, nosinių, ska relių, suknelių ir kt. audiniai. Meistriški spal vų ir formų potėpiai ant šilko virsta ypatingais raštaisvaizdiniais, įkvėptais italų filosofo, me nininko Antonio Meneghetti kūrinių. Šie vaiz diniai byloja apie žmogaus asmenybės grožį ir pašaukimą, skatina iš naujo pažvelgti į save, atrasti savo individualumą.

Asmenybės vystymasis per meno psichologiją

Patarimai

Lietuvoje šią unikalią piešimo techniką siekia populiarinti meno galerija „Amres Art“, įsikū rusi jaukiame salone Vilniaus senamiestyje, Didžiojoje g. 1310. Harmoningos asmenybės instituto (HAI) įkūrėjos Rasos BaltėsBalčiū nienės inciatyva atsiradusi galerija „Amres Art“ kviečia pagalvoti, kaip meno kūrinys vei kia žmogų. HAI gimusi meno psichologijos se minarų tema buvo perkelta į „Amres Art“ pa vadinimą – asmenybės vystymasis per meno suvokimą – tokia užkoduota galerijos pavadi nimo prasmė. Galerija „Amres Art“ eksponuoja ir par duoda Indonezijos meistrų šilko batikos pa veikslus ir Lietuvoje sukurtas akrilo drobes. Galerijos veiklos filosofijos tikslas – padėti atsiskleisti asmenybės autentiškumui, nes menas turi tarnauti žmogui. Todėl „Amres Art“ rengia intuityviosios estetikos plenerus energetiškai stipriose Lietuvos gamtos vieto se. Pleneruose įvairūs žmonės, verslo kolek tyvai, netgi dailininkai, ištrūkę iš kasdienybės rutinos, spontaniškai liedami spalvas ir išmė gindami šią piešimo techniką, gali atrasti gyvą spalvų energijos teikiamą džiaugsmą. Šis in tuityviosios estetikos kūrybos būdas suteikia žmogui impulsą kurti, veikti ir siekti pokyčių profesinėje veikloje, moko atsikratyti kasdie nio įpročio kontroliuoti rezultatą. Drobėje ar ant šilko gimęs kūrinys yra tiesioginis to žmo gaus atspindys, nes šio proceso metu jis kuria intuityviai, būdamas geriausios būsenos, at mesdamas išankstines nuostatas ir ilgainiui susiformavusius stereotipus. Vienas tokių sėkmingų „Amres Art“ pro jektų – „Lyderio genas“. Veiklios, profesinių aukštumų pasiekusios, harmoningos asme nybės be išankstinių lūkesčių, pasiduoda mos situacijai ir vidinei intuicijai, akrilo dažais

drobėje liejo šviesias emocijas spalvomis. Jau renkamos naujos dalyvių grupės vasaros ple nerams. Į juos kviečiama registruotis „Amres Art“ feisbuko puslapyje.

Menas interjerui – įrankis atskleisti žmogų Galerija „Amres Art“, siekdama populiarin ti batikos tapymo meną Lietuvoje, dalyvavo kasmetėje „Litexpo“ parodoje „Baldai.Interje ras.Dizainas 2019“, kurioje įkūrė batikos pa veikslų galeriją ir surengė verslo įmonių disku siją „Kodėl verta investuoti į interjerus?“ Jos metu nekilnojamojo turto specialistai, įmonių vadovai, architektai diskutavo, kaip biurų in terjeras veikia darbuotojų produktyvumą ir kūrybingumą. Šiandien versle ryškėja nauja tendencija – patogios, gražios biurų erdvės kuriamos tiek dėl klientų, tiek dėl darbuotojų. Įmonės inves tuoja į interjerus, siekdamos sukurti malonią darbo aplinką ir pritraukti aukštesnio lygio specialistus. Biuro interjeras – tai organizaci jos kultūros vizitinė kortelė, atspindinti vidinę įmonės brandą. Menas mus veikia per vaizdinius – įsitikinę galerijos „Amres Art“ darbuotojai, o šilko bati kos paveikslai – būdas sukurti patrauklią įmo nės erdvę, kad ji galėtų duoti pozityvų impulsą atsiskleisti žmogui, žadindama tai, kas jame yra tikra ir gyva. Tyrimais įrodyta, kad vidinė žmogaus būsena smarkiai veikia galutinį dar bo rezultatą. Pasitelkdama meno psichologiją, „Amres Art“ galerija kuria ryšį ne tik su meno mėgėjais, bet ir su verslo įmonėmis.

Netradicinė meno erdvė oro uoste 2019 m. pabaigoje „Amres Art“ žengė į netra dicinę vietą – Vilniaus oro uoste, šalia A2 var tų, išvykimo salėje, atvėrė potyrių erdvę. Joje eksponuojamos Indonezijos batikos meistrų didelio formato drobės ir lietuvių paveikslai, nutapyti taikant intuityviosios estetikos būdą. Paroda vadinasi „Asmenybės raštai“. Ji veiks visus šiuos metus. „Amres Art“ parodos tiks las – kurti ramią atmosferą oro uoste ir padė ti žmogui sumažinti įtampos lygį prieš kelionę pozityviu meno poveikiu. amres.art facebook.com/AMRESART/

1 I

2020’1 Nr. 75 / INTERJERAS.LT PATARIA

15–ASIS LIETUVOS INTERJERŲ KONKURSAS

INTERJERAS.LT PATARIA / 2020’1 Nr. 75

AMBIENTE 2020: SKIRTINGI EKOLOGIJOS ASPEKTAI Tekstą parengė Jonas Malinauskas Nuotraukos gamintojų ir autoriaus

Nors ekologija šiandien yra ant bangos, kiekvienas ją suprantame skirtingai ir bandymai gyventi ekologiškai kartais remiasi visiškai priešingomis prielaidomis. Na, kad ir pakuočių versle: vieni vartotojai pageidauja lengvai suyrančios pakuotės, minimaliai teršiančios aplinką, o kiti orientuojasi į tvarius indus bei konteinerius, tinkamus naudoti ilgą laiką. Skirtingi požiūriai į pramonės gaminių ekologiją sudarė vieną esminių parodos Ambiente 2020 intrigų ir atsispindėjo daugelyje ten pateiktų projektų.

Įvykis

Ekologinis mąstymas pagaliau įsišaknijo eu ropietiškoje verslo etikoje. Daugybė parodos eksponatų jau yra pagaminta naudojant an trines žaliavas, pvz., aliuminio laužą (įmonės Born in Sweden žvakidės ir vyno stovai, (1), PET tarą (šveicarų firmos Vargu kuprinės), sti klo duženas (danų bendrovės Liubech Living stiklo vazos), cukranendrių ląstelieną (vokie čių firmos Koziol stalo įrankių rinkiniai). Dau gelį metų buvę neryžtingais eksperimentais, šie objektai pagaliau tapo tvariais ir, kas labai svarbu, nebrangiais serijiniais gaminiais. Įdomiausia dizaino požiūriu Ambiente 2020 dalimi tapo Talentų zona, suteikianti galimybę jauniesiems kūrėjams paviešinti sa vo pasiekimus, sulaukti publikos ir potencia lių užsakovų dėmesio. Kaip ir kasmet, dalis eksponuojamų kūrinių buvo susijusi su eko loginių medžiagų ir technologijų panaudojimu.

Keramikės Anna Badur (Vokietija) ir Hojung porcelianinių figūrėlių, iš kurių gamina senti Kim (Pietų Korėja) eksperimentavo su glazū mentalius vintažinius stalinius šviestuvus (7). rinėmis dangomis, bendrovė Bornn (Turki „Viskas, ko jums reikia, jau yra aplink mus. Tie ja) – su emalės taškymais (8), grupė Prasklo siog pakeiskite numatytą naudojimą ir formą, (2) (Čekija) – su rupaus betono ir nekondici pridėkite šiek tiek vaizduotės, rankų miklumo, nio stiklo junginiais. Berlyne įsikūrusi studija fizinės jėgos, kantrybės, kūrybiškumo ir ais Additive Addicted parodė kiek kitokį požiūrį į tros“, – teigia grupės narės. Beje, kalbant apie alternatyvių žaliavų nau ekologišką vartojimą, porceliano indams pri taikydama „Print on demand“ trimačio spaus dojimą, toje pačioje Talentų zonoje galima bu vo pamatyti ir kur kas dramatiškesnį pavyzdį: dinimo technologiją (4). Ambiente parodoje kasmet pasirodo vis čekų dizaino studija Morfujeme, kurios spe naujų įmonių, savo produkcijos gamybai nau cializacija – „eksperimentinis ir transformuo dojančių pramonines atliekas arba tiesiog jantis požiūris į medžiagas“, parodė keletą daiktus iš antrų rankų. Šiemet Talentų zonoje dekoratyvinių indų, pagamintų iš... presuoto šiai krypčiai atstovavo moterų kūrybinė grupė galvijų kraujo (5). Nors eksponatai formaliai iš Italijos Artcocò. Tiesa, jos dalyvės verčia atitiko ekologinius reikalavimus (žaliava yra si ne serijine, o vienetine gamyba: sąvarty organinės kilmės ir iki šiol buvo tiesiog naiki nuose bei blusturgiuose jos ieško senų elek nama), o patys indai atrodė tvarūs ir gana iš tros prietaisų, skardinių pakuotės dėžučių ir taigingi, bet...

2020’1 Nr. 75 / INTERJERAS.LT PATARIA

Nesibaigiančias dizainerių pastangas išras ir rakandus galima sukišti į baldus tiesiogine ti dviratį galima būtų prilyginti legendinėms fi to žodžio prasme – kad tik nesimėtytų atvirai. losofinio akmens paieškoms: esminio lūžio dar „Kišamųjų“ baldų komplektą Familie Hempel nepasiekta, užtat sukurta daugybė naudingų sudaro pufas, kėdutė, minkštasuolis (9) ir ba dalykų. Štai indų dizaino bendrovės Mianzi ro kėdė. Tai, ką gali aptikti namų svečias, pvz., nariai savo stende eksponavo dviratį bambu įkišęs ranką tarp minkštasuolio sėdynės dalių, kiniu rėmu (3). Ekologiška? Atrodo, kad taip, tampa atskiro intriguojančio siužeto dalimi... Greta Talentų zonos eksponentų nemažai nors greta storo bambukinio vamzdžio panau dėmesio įvairiems ekologijos aspektams sky dota ir nemažai metalo. Praktiška? Kažin, nes rė ir specialiosios ekspozicijos Focus on Desivažiuoklės detales laikantys trosai neilgai iš gn dalyviai, šiais metais atstovavę saulėtajai tvers prastų kelių nelygumus. Užtat dizaineriai Brazilijai. Dizaineris Sérgio Matos, savo kūry dar sykį atkreipė dėmesį į unikalias konstruk boje tęsiantis garsiųjų brolių H. ir F. Campanų cines bambuko savybes, šalia dviračio pateik tradicijas, demonstravo rankomis pintus arba dami keletą tvarių ir grakščių medinių baldų. iš medinių elementų surinktus sėdimuosius Jaunoji vokiečių dizainerė Marie Radke šiek tiek nuolaidžiau pažvelgė į jaunimo gyve baldus (6). Jų gamybai naudojamos vietinės namosios aplinkos ekologiją. Anot jos, kasdie ekologiškos medžiagos, o ažūrinės formos re nis patalpų tvarkymas ir daiktų dėliojimas ne miasi senųjų ikikolumbinės epochos amatų turi pavergti jaunųjų vartotojų, tad drabužius tradicijomis. Skirtingai nei jo, energingosios

dizainerės Biancos Barbato kūriniai atrodo šiuolaikiškai ir prabangiai. Kiek stebina tai, kad poliruoto aliuminio ir lieto žalvario švies tuvų bei vazonų formos primena ne ką kitą, kaip... paprasčiausias buitines šiukšles: plas tikinius butelius, stiklines, ploviklių indus (6). Europos šalims smerkiant sintetikos perte klių ir mažinant plastiko vartojimą, B. Barba to imasi jų romantizavimo ir netgi perkėlimo į brangesniųjų vartojimo prekių kategoriją. Menininkės ekspozicijos anotacijoje teigiama, jog „jos kūriniai skleidžia nostalgijos ir jauku mo jausmus, žadinančius tam tikrus estetinis pojūčius, kurių mes paprastai esame linkę ne pastebėti“. Reikėtų pridurti, kad nors tie pojū čiai ir atspindi autorės kūrybinį credo, tačiau smarkiai prasilenkia su esminėmis ekologinė mis nuostatomis. Kaip matome, iki jų įsitvirti nimo visame pasaulyje dar labai toli...

Įvykis

INTERJERAS.LT PATARIA / 2020’1 Nr. 75

Rekomenduojame Apšvietimas 4urbansoul.lt ardena.lt biownlight.com korgas.lt ledinis.lt thinklight.lt Baldai arpolis.lt balticfurniture.lt boconcept.com casabella.lt dekoforma.lt designplus.lt easebaldai.lt elensen.com ergolain.lt hastens.com lovaplius.lt lonas.lt scanline.lt siaureshop.lt tch.lt tgbaldai.lt topsofa.lt vilgma.lt Baldinės plokštės ir interjero medžiagos azuolofaneruote.lt

impeka.lt hpl.lt litacrulam.lt trukme.lt vegtomas.lt Buitinė technika daneka.lt franke.lt neff-home.com Elektros instaliacijos ir išmaniųjų namų sistemos jung.lt siedle.com viessmann.lt Dekoras apertura.lt classiclinedecor.com creolink.lt decoramentum.lt marmoarc.com retroforma.lt peledu-namai.lt Durys e-durys.com unideco.lt veneks.lt vitukodurys.lt Namų tekstilė arbdecor.lt

dreamonhome.lt nostra.lt uzuolaidos-dizainas.lt Grindų dangos atriadecor.lt brolistimber.eu doremus.lt egger.com europarketas.lt forbo.lt gerosgrindys.lt interjerolinija.lt ispaniskosplyteles.lt nagoja.lt quick-step.lt parketas.lt solido.lt wilbergs.com uponor.lt Interjero centrai domusgalerija.lt unideco.lt nicentras.lt Parodos archzona.lt artvilnius.com bau-muenchen.com cosmit.it expo.lt

imm-cologne.com litexpo.lt maison-objet.com messefrankfurt.com Santechnika aco.lt axor-design.com baltijosbrasta.lt duravit.lt geberit.com grohe.lt hansgrohe.lt kaldewei.co.uk kwc.lt laufen.lt oras.com ravak.lt tece.lt voniosstudija.lt Apdailos medžiagos duliuksa.lt knauf.lt loftsystem.lt oracdecor.lt soliddecors.eu spalvupasaulis.lt Židiniai antakmene.lt smige.lt

s m a s m Na raugam d r i ai m i l i K 64,90 EUR

o Meniai kūrin

EUR

194 EUR

125 EUR

EUR

37,90

EUR

340

EUR

ai t e p Ta 70

EUR/rul.

29,90

109

EUR/rul.

135

EUR/rul.

50,952

123,262

27,992

14,90

lė i t s k Te ams nam

23,90

EUR/rul.

s y d n Gri 12,95

EUR/m2

25,99 EUR

68,952 EUR/m

38,94 EUR

EUR/m

EUR

11,90 EUR

EUR/m

EUR

s o g y Kn 40

EUR

10,90 EUR

EUR

NAUJA ELEKTRONINĖ PARDUOTUVĖ!

EUR

www.2di.lt

Atraskime spalvas Pasaulio rinkai JUNG pateikia išskirtinį produktą: 63 rinktinių matinių Les Couleurs® Le Corbusier paletės spalvų rankiniu būdu dažytų jungiklių kolekciją.

Butas Miunchene Arnold / Werner Architektur und Innenarchitektur

JUNG.LT