__MAIN_TEXT__
feature-image

Page 1

dvimėnesinis mados žurnalas

2013 GEGUŽĖ / BIRŽELIS

33 minutės ir 50 sekundžių su Valerijumi Gigevičiumi

„Tribe” įkvėpimai, muzika ir pokyčiai

Drabužiai neturi lyties

Komiksas!


„Minusas ir pliusas tampa minusu,

Nuotraukos Kąrlės Dru ir iš asmeninio „PO.PA“ archyvo

bet minusas ir minusas - pliusu, tad galbūt, pasirinkus tinkamus žodžius, galima pasirinkti ir norimą lytį?“

Mada: gydo aR kenkia? Kas yra mada, kokia ji ir kam skirta? Kaip žmonės kelia savo egzistavimo šiame pasaulyje klausimą, taip ir mes – mados žurnalas (kas, iš tiesų, yra žmonės) nuolat keliame sau ir kitiems klausimus apie mados reikšmę, prasmę ir panašiai. O jei pažvelgtume dar giliau ir pabandytume atsakyti į tokius klausimus: ar mada gali gydyti, o gal kaip tik kenkia; koks jos socialinis vaidmuo ar kokios lyties yra drabužiai? Galų gale – ar verta su ja prasidėti? Kodėl apie tai kalbu (vėl klausimas)? Atviru tekstu pasisakau, jog reklamuoju mūsų nuveiktus darbus. Pirmas jų – numeris be lyties, kurį dabar laikote rankose. Taip, jis toks ir, tikime, geras bei įdomus. Daugumą daiktų į moterišką ir vyrišką giminę skirstyti galime pagal jų pavadinimus ir, logiškai mąstant, žurnalas yra vyras, bet o kaipgi mada? Minusas ir pliusas tampa minusu, bet minusas ir minusas – pliusu, tad galbūt, pasirinkus tinkamus žodžius, galima pasirinkti ir norimą lytį? Ruošdami šį numerį, sąsiuvinyje su langeliais dėliojome matematinius ženklus, o koks ženklas išėjo po lygybės – ieškokite tarp puslapių eilučių. Antras nuveiktas darbas – indėlis į „Dizaino savaitės“ organizavimą. Prie aštuntus metus gegužės mėnesį vykstančio renginio nuo šiol kartu su „Infashion.lt“ jungiasi ir mada. Praėjusiais metais

nedrąsiai, drauge su „Tribe“ dizainerėmis (interviu su Marina ir Donata – šiame numeryje), patys kūrėme ekspoziciją vitrinoje „Dizaino savaitės“ renginiui „designovation“, o šiemet (jau drąsiai) pakvietėme tai padaryti ir būrį Lietuvos kūrėjų. Dalyvauti vėl nusprendėme ir patys, tik jau vitriną puošime ne gražiais drabužiais, o gražiais dizaineriais. „PO.PA“ – naujas mūsų ir „Tribe“ merginų inicijuotas projektas, kurio tikslai: padėti jauniems kūrėjams suprasti kada ir kokius žingsnius reikėtų žengti, artimiau supažindinti visus, besidominčius mada, su Lietuvos dizaineriais ir rasti (ar bent pabandyti ieškoti) atsakymus į egzistencinius mados gyvenimo klausimus. Nuo ko prasideda eskizas? Ar kurti yra drąsu? Ar mada gydo lyg vaistas ar lyg ligoninės darbuotojai, o gal nuo jos pačios reikia gydyti? Atsakymų „PO.PA“ „Dizaino savaitės“ metu pasikvietė paieškoti Giedrių Paulauską, Robertą Kalinkiną ir „labadiena“ kūrėjus. Tikime ir tikimės, kad šis projektas kažkam bus gydanti tabletė. O jei nenorite kapstytis vaistinėlėje – vis tiek kviečiame jungtis ir tiesiog pabendrauti, pasigrožėti mada ir jos kūrėjais. Kaip pasakė Giedrius Paulauskas, „mados seselės ir gydytojai dažniausiai yra labai gražūs“.

Mada: gydo ar kenkia?

tekstai: Gabrielės Vaitkutės gabriele@infashion.lt Katios Merežnikovos katia@infashion.lt Dianos Abramavičiūtės Rūtos Jakelaitytės Justės Urbanavičiūtės Rūtos Švedkauskaitės dizainerė Elena Švobaitė kalbos redaktorė Dalia Daškevičiūtė fotografai: Aleksandra Kingo Diana Abramavičiūtė Johanna Eenma Ramūnas Tanguris iliustratorė Justė Urbonavičiūtė projekto vadovas Vytautas Gurevičius leidėjas VŠĮ „Aplink tave“ Konstitucijos pr. 23B –12 LT-08105, Vilnius reklama gabriele@infashion.lt +370 609 97 303 viršelis Nuotrauka Johannos Eenmos žurnalo tinklalapis www.infashion.lt


komiksas


užrašai

Nuotraukos Elne Photography, modelis Milda Čergelytė

Drabužiai neturi lyties

Tekstas Katios Merežnikovos

3

2013 GEGUŽĖ/ BIRŽELIS

2010 metų kovo mėnesį mūsų visų mados biblija (kad ir kaip ją kritikuotume) britiškas „Vogue“ rašė: „Nebėra atotrūkio tarp In ir Jang, nes tai, ką mes laikome moteriškumu ir vyriškumu, jungiasi ir tampa tuo pačiu.“ Lyčių klausimas madoje visada buvo aštrus: moteriškas seksualumas periodiškai būna perdėtai pabrėžiamas, vyriškas brutalumas akcentuojamas, o kartais skirtumai tiesiog išnyksta. Kalbant apie androgeniškumo – belytiškumo – paliestą mados industriją 2013 metais, verta pradėti nuo pat pradžių: ne nuo Andrej Pejić populiarumo ir pasekėjų, o nuo senovės Graikijos. Graikų mitologijoje androginai – būtybės, gyvenusios žemėje prieš žmones. Jie buvo tobuli, talpino viename kūne, vienoje sieloje abi lytis, o jų santykiai buvo nepaprastai darnūs ir subalansuoti. Dievai pasijuto prastesni, užpavydėjo (visi žinome, kaip būna), o dievų dievas Dzeusas padarė viską, kad harmonija dingtų – androginai buvo padalyti į dvi dalis: moterį ir vyrą. Nuo tada šios puselės beviltiškai kankinasi, ilgisi, ieško viena kitos ir niekada nepasiekia tobulos ramybės. Ir mokėjo gi graikai apie viską gražiai galvoti ir tas savo gražias mintis pateikti! Šiuolaikiniame mados pasaulyje androgeniškumas yra pritaikomas kur kas paprasčiau: tai yra puikus molis, iš kurio galima lipdyti bet kokį įvaizdį – tobulą, harmoningą, įžūlų arba provokuojantį.


užrašai

Jei pamirštume sekundei

visus mados vejus, suprastume, kad asmenybes pagrindas visgi nera lytis, kelnes arba aukštakulniai.“

Kelias pirmyn, pirmyn ir atgal Aštuonioliktame amžiuje vyrai, dėvintys sijonus, nesulaukdavo tiek dėmesio dėl savo aprangos, kaip, tarkime, Marcas Jacobsas mūsų dienomis. Kalbant apie dar gilesnę senovę, į paviršių galima būtų ištraukti faktą, kad senovės Graikijoje sijonai buvo vertinami kaip vyriškumo ir net mačizmo simbolis. Tikra androgeniškumo tendencija pasirodė mados arenoje po Pirmojo pasaulinio karo. Vadinamoji gražioji epocha (prancūzų k. La Belle Époque) padovanojo pasauliui berniukišką padaužos įvaizdį – Garçonne. 1920-aisiais moterys pamėgo trumpus plaukus, stengėsi paslėpti savo apvalumus, visai pamiršo apie taliją. Tas periodas mados istorijoje yra pažymėtas kultinio Coco Chanel kostiumėlio atsiradimu. Noras ištrinti ribas tarp moteriškumo ir vyriškumo pasiekė epogėjų antroje dvidešimto amžiaus pusėje. Puikiausias to įrodymas unisex stiliaus vaidmuo muzikos bei kitose kūrybinėse industrijose. Besąlygiška unisex mada iš pradžių sužavėjo labai ribotą auditoriją, nes pakeisti moteriškumo atributus androgeniškumo detalėmis daugeliui atrodė per drąsu. Pažvelgę į mados namų sąrašą, suprasite, apie ką eina kalba: Jeanas Paulis Gaultier, Giorgio Armani, Johnas Galliano, Kenzo, Rei Kawakubo, Yohji Yamamoto, Vivienne Westwood ir Driesas van Notenas, pasiūlę radikalius įvaizdžius vyrams, kurie dažniausiai (oi, dar vienas stereotipas) būna labiau linkę laikytis tradicijų. Septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečius daugelis dizainerių praleido bandydami pereiti iš unisex stiliaus į kraštutinumą: androgeniškumą ir transvestizmą – persirenginėjimą į teoriškai kitai lyčiai skirtus drabužius. Abu reiškiniai iškėlė į paviršių seksualinius norus, polinkius bei fantazijas. Tai buvo periodas, kai visuomenei buvo skiepijama dekoruota ir seksualumą pabrėžianti stilistika, orientuota į vyrus, ir supaprastinta, beveik aseksuali apranga moterims. Galų gale dizainerių pirmieji bandymai ir eksperimentai nurimo, buvo sugrįžta prie seno gero unisex. Mergaitė, berniukas ir visuomenės normos Pastaruoju metu androgeniškumas vėl klesti: jis išeina už podiumo, scenos, žurnalų puslapių ribų: jis liejasi beveik laisvai gatvėse, tinklaraščiuose ir asmeninėse nuotraukose, o tai reiškia, kad ši naujoji estetika, dėl kurios naujumo, be abejo, galima ginčytis dieną naktį, tampa priimtinesnė ir pasiekia naują lygį. Čia jau galima kalbėti net apie socialinę (r)evoliuciją. Kuo čia dėtas sociumas? Ogi tuo, kad mes, žmonės, esame neatskiriami nuo jo, net jei ir tenka mirinėti iš vienatvės / džiaugsmo negyvenamoje saloje. Vienas iš socialiai apibrėžtų dalykų – lytis. Gimė mergaitė? Štai, prašome, rožinės kojinytės ir suknelė, kai šiek tiek paaugs. Gimė berniukas? Žydras žydras kambarys jo jau laukia. Aišku, kodėl ne? Taip numatyta gamtos, bet, drįsčiau teigti, kad greičiausiai taip numatyta visuomenės. Mada ir drabužiai formuoja lyties identitetą ir seksualumo suvokimą. Yra manoma, kad kai kurios drabužių formos bei spalvos yra labiau moteriškos arba labiau vyriškos. Tuo pačiu visos medijos rėkia apie saviraiškos laisvę ir tai, kad drabužiai, aksesuarai, interjerai ir viskas, kas mus supa, turi būti priemonės tam pasiekti. Mes uždedame apribojimus, kabiname etiketes, nes taip patogiau ir lengviau suprasti. Net parašiusi šį sakinį, aš užklijavau eilinę etiketę. Ar susimąstėte kada, kad galbūt moteriškos formos ir kirpimai gali tapti naujais būdais parodyti vyrišką grožį? Štai kur klausimas. Mes apie tai net nemąstome, bet daugelis esame įsitikinę, kad mums tai nepatinka.

Sąlyginas tobulumas Grožis priklauso nuo konteksto, kuriame mes jį vertiname, todėl jei šiuo metu androgeniškumas arba, atvirkščiai, perdėtas vyriškumo / moteriškumo pateikimas yra gražu, tai tik dėl to, kad visos sąlygos yra tinkamos: visuomenės sąmonė, spaudos nuolankumas, dizainerių bei nuomonių lyderių nuotaikos. Jei pamirštume sekundei visus mados vėjus, suprastume, kad asmenybės pagrindas visgi nėra lytis, kelnės arba aukštakulniai. Tai yra mūsų pasirinkimai. Aišku, jokiu būdu čia niekas nekalba apie androginų tobulumą, kaip tai darė graikai, juk mūsų visuomenėje yra priimta manyti, kad tobulumo nėra. Kad ir kaip bebūtų, mada išryškina lytį arba sutirština visas spalvas, tačiau visai ne mados dizaineriai formuoja mūsų požiūrį lyties klausimais. Tai yra greičiausiai mados ikonos, guru, ekspertai ir dievai, dėvintys / giriantys vieną ar kitą drabužį / tendenciją. Tai jie galėtų būti atsakingi už vienokį ar kitokį mūsų požiūrį į grožio bei tobulumo etalonus. Gaila. Nes mes turėtume spręsti, kas mums patinka, kas atstumia, o kas atrodo patrauklu. O drabužiai kuo dėti šioje diskusijoje? Niekuo. Jie neturi nei lyties, nei proto.

2013 GEGUŽĖ / BIRŽELIS

4


interviu

Johanna Eenma:

TIESIOG REIKIA DARYTI Tekstas Katios Merežnikovos, nuotraukos iš asmeninio Johannos archyvo

Dieve, sergėk pasaulinį tinklą! Internetinėmis pažintimis ir bendravimu su kūrėjais iš viso pasaulio šiais laikais nieko nenustebinsi. Tačiau mes vis dar negalime atsidžiaugti vienu pokalbiu „veidaknygėje“, kurio rezultatas – du viršeliai, kelios fotosesijos ir noras kurti kartu, net ir gyvenant skirtingose vietose. Pristatome vieną iš pirmųjų mūsų interviu su fotografe Johanna Eenma, kuris įvyko 2012 metų birželio pradžioje, ir jos pačios komentarą apie tai, kas pasikeitė per tą laiką.

Ką galėtum papasakoti apie save kaip fotografę ir kaip žmogų? Labas, aš esu Johanna iš Estijos ir vieną dieną aš tapsiu tikra (labai gera) mados fotografe. O kol kas aš baiginėju mados stilizmo studijas Estijos dailės akademijoje ir keliauju aplink pasaulį su draugais ir grupe. Kas įžiebė tavo susidomėjimą fotografija? Aš buvau maždaug keturiolikos, kai man padovanojo pirmą juostinį fotoaparatą „Zenit-E“ ir tada prisijungiau prie fotografų klubo, kur mokėmės ryškinti juostelę. Visa tai atrodė taip siurealistiškai ir užburiančiai, kad šie dalykai domina

5

2013 GEGUŽĖ / BIRŽELIS

„svajoju, kad vieną

dieną grįšiu prie juostos ir atliksiu visą procesą pati, savarankiškai, kad žinočiau, jog kiekviena nuotrauka yra rankų darbo. “


interviu

Johannos komentaras apie tai, kas įvyko po šio mūsų pokalbio – beveik per metus: „Iš tikrųjų nuo birželio aš padariau visai nedaug, apie keturias fotosesijas (viena buvo publikuota „Fucking Young“ elektroniniame žurnale, kita – „REVS Candy & Plastic“). Taip pat per tą laiką sugebėjau apturėti krizę... Kažkurią akimirką pajaučiau, kad mano darbas yra tuščias, o gerų fotografų yra tiek daug, todėl iškilo klausimas, kam aš visa tai darau. Tačiau nuo sausio pradėjau dirbti su nauja grupe „I Wear* Experiment“, kurios nariai, kaip patyrę, draugiški bei protingi „broliai“, padeda man išmokti naujų dalykų muzikoje ir gyvenime, tiesiog palaiko. Taigi, manau, kad tai buvo labai įdomus periodas, padėjęs sudėlioti mintis apie tai, ko aš tikrai noriu. Išvados tokios: jei noriu padaryti fotosesiją, imsiu ir padarysiu! Ir negalvosiu per daug. Tiesiog reikia daryti.“

mane iki šiol. Todėl svajoju, kad vieną dieną grįšiu prie juostos ir atliksiu visą procesą pati, savarankiškai, kad žinočiau, jog kiekviena nuotrauka yra rankų darbo. Kokios yra tavo ambicijos fotografijos srityje? Šiuo metu aš pradedu daryti labiau menines nuotraukas, papildau jas iliustracijomis ir piešiniais. Aš norėčiau, kad žiūrovas ne iškart suprastų, jog tai mados fotografija. Orientuojuosi į tokius kūrėjus kaip Ellen Rogers, Shae Acopian Detar ir Paulina Otyle Syris. Kaip apibūdintum savo fotografavimo stilių? Work in progress. Kuri iš tavo darytų fotosesijų yra tavo mėgstamiausia? Po kiekvienos fotosesijos galvoju, jog būtent ji yra mano mėgstamiausia. Tačiau, manau, kad aš įsimyliu tas fotosesijas, kurios man padeda ko nors išmokti. Pavyzdžiui, editorial’as „Human be-in“ (jį galite rasti „Infashion.lt“ liepos numeryje, – red. past.) – tai buvo pirma fotosesija, kurioje aš buvau ne tik fotografė, bet ir stilistė. Aš apgalvojau visas pozas, paruošiau „nuotaikų lentą“ (angl. moodboard), kuri pareikalavo daug darbo ir išmokė daug dalykų (pavyzdžiui, supratau, kad tu negali nieko padaryti vienas, nesvarbu, koks esi sau kietas!). Papasakok mums apie madą Estijoje. Kas padaro ją unikalią? Visų pirma, mes turime daug juodos ir pilkos savo spintose (aš irgi dėviu daug juodų drabužių ir manau, kad tai atrodo visai nepaprastai). Taip pat turime daug rusiško stiliaus, kuris lengvai atpažįstamas gatvėse. Tačiau, manau, kad mūsų mados keičiasi, žmonės nebenori atrodyti vienodai. Turime pakankamai daug įdomių projektų, reprezentuojančių mūsų jaunąją gatvės madą: www.tallinnlooks.com ir www.facebook.com/ilikeyouvintage (veikia elektroninio butiko pagrindu ir kas savaitę pristato žmogų, turintį ypatingą stilių). Ateities dizaino žvaigždės Estijoje, mano galva, yra Hansas Henrikas Vallimäe, Anu Raat, Laivi Suurväli ir LiinaMai Püüa. Ką tu labiausiai mėgsti fotografės darbe? Tai, kad tu niekada nežinai, kokį rezultatą gausi. Ir, be abejo, merginas!

2013 GEGUŽĖ / BIRŽELIS

6


Alexandra – baltas švarkas ir dryžuotos kelnės „Zara“, tinkliniai marškinėliai „Diesel“, palaidinė „Mango“; Laura – raudonas švarkas „H&M“

SPRING IS COLD THIS YEAR Fotografė Johanna Eenma Stilistė Marianna Aasma Vizažistė Ellen Walge Plaukų stilistė Mari Uibo Modeliai Alexandra ir Laura („MJ Models“) Komanda dėkoja festivaliui „Tallinn Song Festival Grounds“


Alexandra – švarkas, kelnės ir batai „Zara“; Laura – kelnės „H&M“, batai „Zara“


Liemenė ir batai „Zara“, apatiniai „Calvin Klein“, maudymosi kostiumėlis „American Apparel“


Laura – batai „Zara“, aksesuaras „Fankadelik“; Alexandra – aksesuarai Anni Jürgenson („NuNordik“)


13 minučių

33 minutės ir 50 sekundžių su Valerijumi Gigevičiumi Tekstas Gabrielės Vaitkutės Nuotraukos Ramūno Tangurio

Keliaudama į susitikimą su Valerijumi turėjau užduotį parengti interviu rubrikai „13 minučių“ (tiek realiai pokalbis ir turėtų trukti), tačiau pirmą kartą „Infashion.lt“ kalbinant žmogų iš labiau grožio nei mados srities buvo taip įdomu, kad laiku pabaigti pokalbio tiesiog nepavyko. Eidama į susitikimą buvau nusiteikusi viskam, nes žmonės, kurių nuotraukas matome populiariame savaitiniame žurnale, nebūtinai būna mandagūs, draugiški ir nebūtinai iš tiesų domisi mada. Tačiau neformalaus pokalbio ant palangės metu buvau maloniai nustebinta. Tai pokalbis apie neseniai praėjusį Valerijaus šukuosenų pristatymą, lietuviškas plaukų madas ir apie tai, kad kirpėjo darbas nėra vien tik darbas žirklėmis. Kadangi pokalbio pakvietei į naująjį „Uff Square“ saloną, natūraliai kyla klausimas: kaip ir kodėl nusprendei plėstis? Pasikviečiau susitikti čia, nes „Uff Square“ salonas atidarytas dar tik savaitę ir todėl pats čia praleidžiu daug laiko. O antrojo salono prireikė, nes labai padaugėjo norinčių pas mus lankytis ir tiesiog fiziškai nespėjome su tuo tvarkytis. O kuriame salone pats planuoji daugiau būti, dirbti? Ir prieš kiek laiko atidarei pirmąjį? Nusprendžiau, kad, bent jau dabar daugiau būsiu čia, nes kol kas dar reikia viską susitvarkyti ir prižiūrėti. O kada atidariau „Uff“, jau tiksliai net nebepamenu – maždaug prieš trejus su puse metų.

11

2013 GEGUŽĖ / BIRŽELIS

Neseniai vyko tavo šukuosenų pristatymas. Kokie įspūdžiai dabar, jau susigulėjus emocijoms? Žiniasklaidoje mačiau pačių įvairiausių ir ne tik teigiamų atsiliepimų. Aš labai nustebau ir, tuo pačiu, džiaugiuosi, kad jau susiformavo tam tikra nuomonė apie mane: kad nesu šiaip berniukas, kuris reikalauja dėmesio, garsiai šūkauja ir daro tas kolekcijas tam, kad išgarsėtų. Atrodo, dabar žiniasklaida suprato, kad tai yra kitokia meno išraiška, ir tai smagiai priėmė. Pats girdėjau daug gerų atsiliepimų iš žurnalistų, fotografų ir visų, kas buvo ir matė pristatymą gyvai. O komentarų aš neskaitau – jau praėjo tas laikas, kai dėl to išgyvenau. Dėl ko tu darai pristatymus – dėl savęs, klientų?.. Pačius pirmus pristatymus dariau tam, kad galėčiau save išreikšti, nes dirbdamas salone ne visada turi galimybę padaryti kažką visiškai kreizovo. Yra tam tikri standartai, iš kurių rėmų tiesiog negali išlipti. Tad asmeniniai pristatymai ir buvo ta terpė, kurioje galėjau tai padaryti. O jau vėliau viskas išaugo iki to, kad supratau pasiekęs tam tikrą lygį,


13 minučių

„ Žinai, vis prisimenu

vieno žmogaus pasakymą, kad jeigu nesi dainininkas, tau yra labai sunku išpopuliarėti ir praktiškai esi niekam neįdomus, o jeigu esi kirpėjas, to padaryti beveik neįmanoma..“

kuriame galbūt galiu pabandyti pakeisti visuomenę bent šiek tiek – taip ir prasidėjo įvairios socialinės išraiškos. Pavyzdžiui, man pačiam yra labai svarbu laisvės tema ir norėčiau, kad lietuviai nebūtų tokie užsisklendę, įleistų kitokių spalvų į gyvenimą. Ir nekalbu apie spalvas tiesiogine šio žodžio prasme – omeny turiu visokių rasių, požiūrio, gyvenimo būdo žmones ir t. t. Lietuvoje nėra vien tik balta, juoda ir pilka spalvos – čia daug įvairiausių žmonių, kurie gyvena tokį patį gyvenimą, o ką jie daro ar su kuo miega – ne mūsų reikalas. Jei nori priversti visuomenę mąstyti šiek tiek kitaip, galbūt tau visai patinka, kai žmonės prieštaringai ir aštriai reaguoja į tavo pristatymus ir jais norimas pasakyti mintis? Iš tikrųjų, man yra visiškai vienodai, kas ką rašo ar nerašo, komentuoja ar ne. Aš negaliu sakyti, kad man nepatinka ar patinka, nes tai darau todėl, kad man apskritai patinka tai daryti, kurti, man patinka pats procesas. Nors, tiesą pasakius, tą dieną, kai prasideda pasiruošimai, apie šeštą valandą aš nekenčiu visų aplinkui. Tada, kai užkulisiuose būna pats pikas, prasideda balaganas, žmonių daug, didėja „spėjam-nespėjam“ įtampa, vis sakau, kad tai yra paskutinė mano kolekcija, ir klausiu savęs, kam man to reikia. Ši kolekcija buvo išskirtinė, nes man padėjo Robertas Kalinkinas, kuris sukūrė scenografiją, ir Šarūnas Kirdeikis, kuris kūrė renginio choreografiją, todėl man pačiam visiškai nereikėjo galvoti apie šiuos dalykus. Ir, atrodo, turėtų būti lengviau turint tokią pagalbą, bet iš tiesų buvo nė kiek ne lengviau, nes kartelė visada auga – jau dabar ruošiamės kitiems metams. Pradedate ruoštis prieš metus? Pradedame iš karto po pristatymo, maždaug po savaitės. O toks labai intensyvus darbas prieš naują pristatymą vyksta apytiksliai tris mėnesius, kurių metu ruošiami ir siuvami drabužiai, vyksta makiažo, šukuosenų tobulinimai ir panašiai. Kadangi pirmą kartą „Infashion.lt“ kalbiname žmogų iš grožio srities, tad... O kodėl? Žinai, vis prisimenu vieno žmogaus pasakymą, kad jeigu nesi dainininkas, tau yra labai sunku išpopuliarėti ir praktiškai esi niekam neįdomus, o jeigu esi kirpėjas, to padaryti beveik neįmanoma. Man tokios kalbos yra visiškas kosmosas: kam įdomu, ką daro kirpėjas? A, kirpėjas? Na, tai kerpa. Toks mastymas yra ledai, kuriuos ir turime laužyti. Kirpėjai ne vien tik kerpa grožio salone nuo aštuonių iki aštuonių – mes darome daug įdomių dalykų, bet niekam tai neįdomu arba niekas nežino, kad tai yra įdomu. Kirpėjo darbas nėra vien tik darbas žirklėmis.

Vis dėlto paklausiu tavęs ir labai banalaus klausimo apie šukuosenas ir vyraujančias tendencijas. Turbūt dažnai girdi tokius klausimus, bet, pavyzdžiui, dabar tikrai atrodo, kad pusė miesto vaikšto ombre dažytais plaukais. Jau šimtą metų yra nemadinga toks dažymas. Mes gi atsilikę keletu metų ir ta ombre tendencija jau praeina Europoje. Visur praeina jau net ir spalvotų ombre galų, o pas mus tai tik ateina. O kaip tau atrodo, kas lemia vienokius ar kitokius žmonių šukuosenų pasirinkimus? Galbūt labai didelį poveikį turi klimatas, galbūt saulės kiekis. Bet realiai, manau, kad būtent mums didelę įtaką padarė okupacija. Tai nėra mūsų kaltė – tiesiog buvo toks dalykas ir taip greit to neatsikratysi. Dėl to ir yra sunku pasakyti, ar pasirinkimams turi įtakos saulė, ar neturi. Faktas, kad yra dalis tiesos, bet nežinia ar, jeigu pas mus būtų daugiau saulės, būtų kitaip. O ar iš tiesų yra taip, kad pavasarį visi pradeda keisti šukuosenas? Taip, iš tiesų taip yra. Šukuosenos labai priklauso nuo saulės kiekio – jeigu pavasaris šiltas ir yra daug saulės, ateina labai daug žmonių ir visi sako „keičiam, kažką darom“. Pavasarį galbūt ir patiems kirpėjams atsiranda didesnis polėkis. Visa mados industrija susukta tokiu pačiu principu: dažniausiai visi pristatymai, seminarai, apmokymai ar panašiai vyksta po Naujųjų iki pat vasaros pradžios, kai yra visiškas štilius ir niekas nieko nedaro, o tada vėl prasideda rudenį ir vyksta iki Kalėdų. Lietuviai labai bijo drąsesnių šukuosenų? Ar tiesa, kad dauguma moterų nori tik paprastų gražių ilgų plaukų? Taip, tiesa. Dažniausiai jos nori gražių, tvarkingų, ilgų plaukų, kuriuos susuka į kuoduką ir vaikšto. Kai, pavyzdžiui, sėdėdamas kavinėje pasižiūriu aplink, matau, kad 95 procentai merginų sėdi su tais kuodukais. Bet kodėl tada joms reikia tokių plaukų? Galbūt, kad kartais nuėjusios į klubą galėtų juos ten pasileisti? O ką manai apie vyrų šukuosenas Lietuvoje? Vyrų šukuosenoms dabar yra itin aukštai pakelta kartelė ir vyrai labai pradėjo sekti madą. Gal net labiau nei moterys ir man, tiesą pasakius, tai labai patinka, nes visą laiką vyrai buvo tokie lyg truputį atstumti. Dabar jiems irgi atsirado tendencijų, pavyzdžiui, šiuo metu yra madingos pokario laikotarpio (penktojo ir šeštojo dešimtmečių) šukuosenos – tai yra be galo įdomu, nes jas padaryti yra itin sunku. O ar daug vyrų ateina į tavo salonus? Taip, labai daug. Kalbant apie abiejų salonų „Uff“ ir „Uff Square“ klientus, maždaug 50 procentų iš jų yra vyrai, galbūt net ir daugiau. Tad tai – kaip įrodymas, kad vyrai tikrai labai pradėjo rūpintis savo išvaizda.

2013 GEGUŽĖ / BIRŽELIS

12


„Ffakers“: nežinome, kuri kada spaudė mygtuką

Pirmiausia kyla natūralus klausimas, kodėl suvienijote jėgas ir nuo šiol fotografuojate kartu kaip „Ffakers“? Eglė: „Kuomet kartu pradėjome studijuoti fotografiją, tapome ir geromis draugėmis, fotografija mus sujungė. Fotografuodamos atskirai, dažnai kalbėdavomės apie viena kitos nuotraukas ir darbus, negailėdavome patarimų ir pastabų, kas, manau, tik padeda. Natūraliai išėjo taip, kad vieną dieną nusprendėme pabandyti surengti fotosesiją kartu. Tiesą sakant, nuo to viskas ir prasidėjo – pajautėmė, kad dirbti dviese patinka, nes požiūriai ir skoniai apie daugelį dalykų sutampa.“ Ieva: „Fotografuojant dviese yra nemažai privalumų: galime pasitarti fotografuodamos, viena kitą papildyti idėjomis, o ir organizaciniai reikalai juda daug greičiau bei sėkmingiau. Per trumpą laiką, kol dirbame kartu, jau spėjome įsitikinti, kad bendras darbas vyksta daug produktyviau tiek kokybės, tiek kiekybės prasme.“ Ar galite smulkiau papasakoti, kaip tas „kartu“ darbo procesas vyksta – kaip dalijatės darbus, kuri ką daro ir pan.? Eglė: „Jau teko girdėti ir tokį klausimą, ir aplinkinių juokelius, kad viena laiko fotoaparatą, kita užsuka objektyvą. Tačiau, be abejo, yra šiek tiek kitaip. Darbus pasidalijame natūraliai. Fotosesijos užtrunka pakankamai ilgai ir dėl to laiko pasireikšti abiem yra į valias. Iš tikrųjų, dažniausiai fotografuojame vienu fotoaparatu ir, kuomet nuotraukos patenka į kompiuterį ir prasideda jų tvarkymas, net nežinome, kuri kada spaudė mygtuką. Dabar mūsų darbai atstovauja mums kaip „Ffakers“, o ne kaip tik Eglei ar tik Ievai.“ Ieva: „Taip, turiu pripažinti ir aš, kad tikėjomės šito klausimo. Pradedant organizuoti fotosesiją yra daug darbo: reikia susitarti su vizažistėmis, stilistėmis, dizaineriais, išsirinkti modelius, vaikščioti į įvairius susitikimus ir panašiai. Tai užima labai daug laiko ir reikalauja daug kantrybės. O jeigu planuose net ne viena fotosesija, o kelios vienu metu, tuomet tenka suktis dar greičiau. Reikia turėti omenyje, kad fotosesijos dažniausiai vyksta nuo ryto iki vėlyvo vakaro ir po tokios dienos abi būname visiškai be jėgų, tad dažnai pagalvojame: o jeigu tektų fotografuoti vienai? Būtų tikrai daug sunkiau. Nuotraukų retušavimo ir tvarkymo metu vyksta nuolatinės diskusijos, kartu sprendžiame įvairius klausimus: kokios turi būti spalvos, kokią nuotaiką norime sukurti ir pan. Tokių diskusijų metu idėjos gimsta daug greičiau, tai dar vienas darbo kartu privalumas.“

13

2013 GEGUŽĖ / BIRŽELIS

Tekstas Gabrielės Vaitkutės. Nuotraukos iš asmeninio „Ffakers“ archyvo

„Ffakers“ – šviežias vardas Lietuvos mados fotografijoje, per trumpą laiką spėjęs patraukti tiek gerbėjų, tiek ir įvairių fotosesijų užsakovų dėmesį. Po šiuo vardu slepiasi / kuria dvi iki šiol savo vardu ir pavarde šalia nuotraukų pasirašinėjusios merginos – Eglė Jociūtė ir Ieva Markevičiūtė. Bendrą merginų darbą matėte ir praėjusiame (kovo / balandžio) „Infashion. lt“ numeryje. Kaip fotografuojama dviese? Apie tai papasakojo Eglė ir Ieva („Ffakers“).

Ar jau galite apibūdinti, koks yra ar norėtumėte, kad būtų, „Ffakers“ fotografijos braižas? Ieva: „Manau, braižas turi ateiti natūraliai, o kol kas mūsiškis dar tik formuojasi. Mums svarbiausia – išlaikyti kokybę.“ Eglė: „Dar nežinome, koks mūsų braižas, nes kiekvieną kartą eksperimentuojame ir, atrodo, kad su kiekviena fotosesija sukuriame kažką naujo. Nors teko iš vienos kolegės išgirsti, kad mūsų braižą mato spalvose. Tai labai maloniai nustebino.“ Ant kokio mados fotografijos Lietuvoje laiptelio jaučiatės stovinčios? Eglė: „Kokie čia tie laipteliai gali būti... Na, tarkim, mes jau susipažinome su keliais žmonėmis ir jei norime gauti modelį ar drabužį, tai didelių problemų nebekyla. Žinoma, esame dar pakankamai žalios ir yra kur tobulėti. Socialiniai tinklalapiai buvo erdvė, kurioje su malonumu savo darbus viešindavome, tačiau jau jaučiame, kad norime plėstis ir plėsti erdves, lipti ant to kito laiptelio.“ Neretai pasigirsta kalbų, jog mados rinkos Lietuvoje nėra. Kokia jūsų nuomonė apie tai? Eglė: „Kaip tik šiuo metu, vėlgi kartu, rašome diplominį darbą estetikos šiuolaikinėje Lietuvos mados fotografijoje tema. Apklausėme keletą šioje srityje dirbančių žmonių ir galime daryti išvadą, kad taip, mados rinka Lietuvoje maža, bet tai natūralu, kadangi pati mados fotografija Lietuvoje egzistuoja dar labai trumpai, žurnalai dar labai jauni, tad viskas dar tik ateityje.“ Ieva: „Galiu pabrėžti vieną dalyką: kol nėra pačios mados Lietuvoje, tol nebus ir mados fotografijos. Tai, kas vyksta mados fotografijos srityje Lietuvoje, yra tik lašas jūroje pasaulio, netgi Europos, lygyje. Visų pirma, taip yra todėl, kad neturime galimybės gauti pasaulinio lygio drabužių, mados tendencijos čia vėluoja gerą pusmetį ir tai yra viena didžiausių problemų.“ Ar galite teigti, jog iš mados fotografijos Lietuvoje gyventi galima? Eglė: „Ne, taip teigti dar negalime, nes iš to dar negyvename. Tikiuosi, kad galėsime kitaip atsakyti ateityje.“ Ieva: „Apmaudu, tačiau Lietuvoje geriausiai gyvena vestuvių fotografai, taip pat vienas kitas reklamos fotografas. Mados fotografijoje šiuo metu fotografų pasiūla gerokai viršija paklausą, gerai iš to uždirbti čia yra sunku. Todėl ateityje turime planų pradėti bendradarbiauti su užsienio žurnalais, agentūromis.“


Edita ValytE Jei Virginia Woolf Orlando atkeliautų ir į šias dienas, tai neabejotinai pasimatuotų Editos Valytės kurtus drabužius.

Tekstas Justės Urbonavičiūtės Nuotraukos iš asmeninių autorių archyvų

Daili

Dizainerių duetas „Chames“ pristato praėjusios „Injekcijos“ podiumą stipriai sudrebinusius „Rama“ batus. Su tokiomis plaformomis išėjus į gatvę svarbiausia, kad iš kojų virstum ne tu, o visi aplinkiniai.

Rama Shoes by Chames

daiktai

Kai kam mokslo metai eina į pabaigą, kai kas jau seniai juos pamiršo. Ir apskritai – nereikia būti dešimtukininke pirmūne tam, kad nešiotum Lauros Dailidėnienės tobulų formų krepšius.

Pasikuiskim Tik nesakykite, kad vaikystėje nematėte „Bembio“. Jei ir nematėte, tai šiam aukso siūlais siuvinėtam stirniukui bus sunku atsispirti. Dėvėtų drabužių (ir ne tik) internetinis butikas „Pasikuiskim.lt“ siūlo prisijaukinti šį retą grožį.

„Body Talk“ Vasarį startavusi bodžių linija „Body Talk“ jau spėjo tapti talk of the town. Jei su pastelėmis jums ne pakeliui – griebkit pilką bodį su X‘u. O jei visgi mėgstate šerbetą – vasaros kolekcijoje, sako, yra gaivesnių spalvų.

5po5 Penktadienis po penkių – tai laikas, kai discoball‘as nutupia ant tavo džemperių bei palaidinių, liepdamas pasileisti plaukus ir įsijungti savaitgalio režimą.

14

2013 GEGUŽĖ / BIRŽELIS


YOU GET WHAT YOU ARE GIVEN

Nuotraukos Aleksandros Kingo (www.aleksandrakingo.com) Stilius Ellis Wood Modelis Chloe Campbell Drabu탑i킬 dizainas Rachel McGee, Lucindos Hagan ir Caitlin Frew


mini interviu

„Tribe“ metai, arba Ką jauni kūrėjai veikia po pasirodymo „Mados infekcijoje“ Tekstas Gabrielės Vaitkutės, nuotraukos Dano Danulio Macijausko ir „Ffakers“

2011-ųjų gruodžio mėnesį „Kablyje“ vykusioje „Injekcijoje“ dueto „Tribe“ merginos – Marina ir Donata – pristatė keletą savo kurtos „Woodsy“ kolekcijos modelių. 2012-ųjų kovo mėnesį, laimėjusios jau minėtą „Injekciją“, „Tribe“ visą „Woodsy“ kolekciją parodė ŠMC susirinkusiems „Mados infekcijos“ svečiams. Kas nustebino ar įsiminė? Medžio raštais marginti drabužiai ir, žinoma, juos pristatę barzdoti vyrai. Merginų noras ant podiumo išleisti didesne ar mažesne barzda apaugusius vyrus virto įdomiu reikalu – „Barzdų klubu“. Tačiau šį kartą ne apie plaukus ant veido, o apie „Tribe“. Jauni kūrėjai, laimėję „Injekciją“ ir pristatę kolekciją ant didesnio podiumo, dažniausiai arba tęsia kūrybinį gyvenimą „Mados infekcijos“ ritmu, arba kažkur, atrodo, dingsta. Marinos ir Donatos darbų šį pavasarį mados festivalyje neišvydome, tačiau jos nemiega ir dirba toliau: nauja kolekcija, darbas su muzikos grupėmis ir, negaliu būti nešališka ir nepaminėti naujo bendro „Infashion.lt“ ir „Tribe“ projekto „PO.PA“, kuris savo gyvenimą nusprendė pradėti „Dizaino savaitės“ metu (bet apie tai daugiau 3 puslapyje). Trumpas pokalbis su Marina Žuravliova ir Donata Maldonyte apie darbus, antrąją kolekciją ir, be abejo, įkvėpimus.

Praėjusiais metais, laimėjusios „Injekcijos“ konkursą, dalyvavote „Mados infekcijoje“ su „Woodsy“ kolekcija. Papasakokite, ką nuo to laiko nuveikėte ir kuo užsiimate dabar. Marina: „Baigėme mokslus, įsidarbinome LRT televizijoje stilistėmis, sukūrėme „Konfeti“ drabužių liniją, turėjome keletą jungtinių projektų su vienu internetinės drabužių prekybos portalu ir „Vero cafe“ kavine, kūrėme sceninius įvaizdžius „Golden Parazyth“ ir „Shamanna Bug“ grupėms. Taip pat buvo įvairių nedidelių projektėlių, individualių užsakymų ir panašiai.“ Donata: „Metai tikrai buvo veiklūs. Išsikėlėme tikslus, susidėliojome „Tribe“ gyvavimo etapus, planavome ateinančių metų kolekcijas. Reikėjo gerai pasukti galvas ir atrasti būdą, kaip tai įgyvendinti. Tiek teoriškai, tiek praktiškai. Kūrėme įvairiausias strategijas ir mums pavyko – kitų metų planas yra dvi naujos kolekcijos.“ Savo antrąją „Konfeti“ kolekciją pristatėte prieš žiemos šventes, o dabar, prieš šiltąjį sezoną, ją pagyvinote ryškia mėlyna bei juoda ir balta spalvomis. Kokią žinią nešate su „Konfeti“? Marina: „Žinia labai paprasta – „Šventę švęsk pasipuošęs“.“ Donata: „Patogu, kasdieniška ir šventiška, stilinga, linksma, dėvima ir praktiška, unisex.“ Kuriate dviese. Kaip abi įsikvepiate darbams? Ar dalijatės tais pačiais įkvėpimais, ar jūsų darbai yra dviejų žmonių įkvėpimų junginys? Marina: „Įkvėpimais dalijamės. Iš pradžių kuri nors kažką užsimena lyg niekur nieko, tada numeta kokią „gairę“, o tuomet jau kita susivokia, kad tai puiki idėja kolekcijai ir abi pradedame eskizuoti kaip kuri ką įsivaizduoja. Mane dažniausiai įkvepia labai paprasti dalykai. Jeigu medis – tai medis, jeigu arbūzas, petražolė, laimas – tai žalios spalvos variacijos, jeigu parašiutas – tai apvalios formos ir panašiai. Aš niekada neįsivaizduoju konkrečių drabužių iškart. Pirmiausiai ateina įkvėpimo pagrindas, tada emocija, atmosfera, įvaizdis, modeliai, kažkokie garsų įsivaizdavimai, o tik tada pats drabužis susidėlioja iš visų šių elementų.

19

2013 GEGUŽĖ / BIRŽELIS

Donata, pastebėjau, visada pradeda pirmiausia galvoti apie drabužių konstrukcijas, technologiją ir atlikimo būdą.“ Donata: „Dažniausiai Marina yra idėjų autorė, o man labiau patinka kūrybinis procesas, spalviniai ir konstrukciniai sprendimai. Susidėlioju visą kolekcijos karkasą – kam, kodėl ir kaip turėtų atrodyti kuriami drabužiai. Būna smagu, kai susėdusios kartu, pradėjusios diskusiją, kokios spalvos ar koks dekoras geriausiai tiktų, suprantame, kad mąstome viena kryptimi.“ Ką veikia, skaito, kur eina, ką valgo ir su kuo bendrauja „Tribe“ žmogus, drabužių nešiotojas? Marina: „Sunkus klausimas. Kurdamos drabužius, bent iki šiol, nebuvome nusistačiusios gairių, koks yra mūsų pirkėjas, maždaug „20–30 metų amžiaus, geriantis juodą kavą, skaitantis filosofines knygas ir apsipirkinėjantis tik mažuose butikuose“. Mes tiesiog kūrėme tokius drabužius, kuriuos pačios mielai dėvėtume.“ 
Donata: „Bet iš to, ką jau sukūrėme, šiek tiek galima nupasakoti apie mūsų genties žmogų: jaunas, laisvas, nebijantis atkreiptį į save dėmesį, susijęs su menais, mėgstantis drabužiu išsakyti kažkokią žinutę ar savo požiūrį, o jo spintoje rasi tikrai ne vieną įdomesnį drabužį.“ „Tribe“ įkvėpimai „Tiek nacionalinės, tiek tarptautinės šventės, tradicijos, papročiai, įpročiai, kelionės, įvairios faktūros, spalvos, filmai ir muzika. Iš tikrųjų didžiausias įkvėpimas, apibendrinus, yra pats žmogus. Įdomu stebėti, kokios naujos tradicijos gimsta ar yra užmirštamos senosios, kas yra įprasta dabartiniam žmogui ir kaip viskas kinta. Visi socialiniai reiškiniai visada yra matomi ir drabužiuose, tad tai mus taip pat labai įkvepia.“ Muzika „Įtaigi ir ritminga, energinga. Svarbu, kad muzika dirgintų žmogaus jausmus ir sukeltų įvairias emocijas.“ Vieta „Namai, studija, LRT, namai, studija, LRT kavinė, studija, audinių parduotuvė, namai, baras, stalas, namai, studija, LRT, drabužių parduotuvės, LRT, valgykla, studija, namai – pirmos vietos, šovusios į galvą, bet kartais, aišku, užklystame ir kitur.“ Spalva „Balta, juoda, metalas, neonas, pastelės šalia flomasterių, agresyvios, subtilios, švelnios. Mums nuoširdžiai patinka visos spalvos, bet svarbu parinkti tinkamą būdą joms išreikšti.“ Pokytis „Kiekvieną dieną vyksta galvoje.“ Nuotrauka „Perteikianti emocijas.“ „Konfeti“ S/S`13 Nuotraukos „FFakers“ (Eglė Jociūtė ir Ieva Markevičiūtė) Makiažas Julijos Purvinytės Šukuosena Kristinos Mackevičiūtės Modeliai: Vytenis Drungilas („SuperModels“), Viktorija Žilinskaitė („IMAGE Group“), Laura Arctic („Reccoinoitre“) ir Deividas Katkus


faktai

Menininkai, maištininkai ir dendžiai vyriškoje madoje

Nuotraukos „Victoria and Alber Museum“,Iké Udé, „Due“,VanessaGong.com ir Marlos Singer

Išgirdus sąvoką dendis dažniausiai pagalvojama apie itin dabitišką vyrą, puošeivą, perdėtai paisantį savo išvaizdos bei bendravimo formalumų: Oscarą Wilde‘ą, Lordą Byroną, Charlesą Baudelaire‘ą ar George‘ą IV. Kaip ir visiška tiesa – nuo pat XVIII amžiaus iki dabar dizaineriai ir jų kūrybos vartotojai nuolat varijavo tarp skirtingų dendiškumo atmainų.

Šalia Rodailendo dizaino mokyklos įsikūrusiame meno muziejuje iki rupjūčio 18 dienos vyksta paroda „Menininkas / maištininkas / dendis: mados vyrai“ („Artist/Rebel/Dandy: Men of Fashion“), kurios tikslas atskleisti dendiškojo identiteto kaitą per daugiau nei du šimtus metų ir ištirti, į ką šis gyvenimo būdas evoliucionavo XXI amžiuje. Ekspozicijoje pateikiamas glaudus ryšys tarp mados produkcijos gamintojų (siuvėjų ir dizainerių) ir aktyviai tą produkciją vartojusių asmenybių, į kurias nuolatos būdavo nukreiptas karikatūristo pieštukas ar mados fotografo objektyvas. Informatyviau www.risdmuseum.org

Taip pat kūrėjai sėkmingai paleido į pasaulį tęstinį projektą, perkėlę tas pačias didelės raiškos palydovines nuotraukas ant patogiam gyvenimui kurti skirtų sėdmaišių. Smulkiau www.duefashion.com

Mados fotografijos konkursas už Atlanto Aplink knibždėte knibždantiems mados fotografams labai žalia amerikiečių aprangos prekybos įmonė „Crossroads Trading Company“ siūlo dalyvauti jau dvidešimtame kasmečiame mados fotografijos konkurse. Konkurse gali dalyvauti visi norintys, kurie atsiunčia tris mados fotografijas, atitinkančias pagrindinius vertinimo kriterijus: originalumą, kūrybiškumą, kompoziciją ir bendrą kokybiškumą. Taip pat nuotraukos negali būti jau anksčiau publikuotos ar įtrauktos į vykstantį leidybinį procesą. Nuotraukos keliamos į svetainę ir visi dalyviai gali sėkmingai stebėti vieni kitus ir balsuoti už labiausiai sužavėjusius darbus, nos laimėtojas bus renkamas tik kompetentingos komisijos. Pateikti savo nuotraukas galima iki gegužės 26 dienos 18 valandos Kalifornijos laiku. Beje, reikėtų nevėluoti, nes beskaitant taisykles susidaro labai aiškus įspūdis, kad taip daugelio mėgstamos mantros „deadline‘as buvo vakar“ organizatoriai nepripažįsta. Pirmyn ir sėkmės. Išsamiau www.crossroadstrading.com

Parodoje „Iš klubo ant podiumo: Londono mada devintajame dešimtmetyje“ („From Club to Catwalk: London Fashion in the ‘80s“) bus eksponuojami daugiau nei 85 originalūs tuomečiai aprangos deriniai, kurie tematiškai dar skirstomi pagal dominavusias stiliaus gentis: gotika, fetišas, reivas, naujoji romantika ar „high camp“. Beje, „high camp“ yra subtilesnė ir rafinuotesnė „camp“ stiliaus atmaina, kurio ryškiausių pavyzdžių galima rasti miuzikluose „Hairspray“ ar „The Rocky Horror Picture Show“. Taip pat parodoje bus galima rasti mini klubą ir legendinių indie žurnalų „i-D“, „Blitz“ archyvą.

Ne tokia jau ir miela „Meet Cute“ mergina Tendencijos, kaip etalonus kėlusios įvairiaspalviais plaukais besiplaikstančias gražuoles, tokias kaip grupės „Grimes“ vokalistė Claire Boucher, silpsta užleisdamos vietą futurizmui ir androgeniškumui. Rokenrolu kvėpuojantis „Meet Cute“ prekių ženklas kelia į viršų savo rožinę lietuvišką galvą.

Apsivilk „National Geographic“ puslapį Nuolatos širdyje tūnantis ir retkarčiais prasiveržiantis nevaldomas noras keliauti nesudėtingai gali būti išreikštas ir aprangoje. Gyvos spalvos ir raštai bei nuotraukų tarsi pro kosminės stoties langą elementai įsprausti į minimalizmo rėmus – visa tai yra prekių ženklo „Due.“ esmė.

Po lietuviškos mados prekių ženklu „Due.“ nuo 2012 metų slepiasi dviejų kūrėjų vardai – Indrės Lukošiūnaitės ir Lino Šinkūno. Pasitelkdamas aukščiausios kokybės skaitmenines spaudos technologijas „Due.“ duetas ieško grožio gamtoje ir maišo lengvumą, grožį, paprastumą, jaunatviškumą ir keliones. Suknelių ir vyriškų bei moteriškų marškinėlių spauduose galima pažinti geografines vietoves – nuo Beringo sąsiaurio ledynų iki Naujosios Kaledonijos pakrantės mėlynumų, nuo kaitra svilinančių Sacharos smėlynų iki Amazonės atogrąžų miškų žalumos.

madą, kurioje savo kelią skynėsi augantis teatrališkumas britišku stiliumi, įgyvendintas jaunų ir inovatyvių dizainerių kaip Wendy Dagworthy, Katharine Hamnett ar Johnas Galliano.

Spalvinga kolekcinė geometrija Geometrija, kad ir ne itin mėgta mokykloje, realiame pasaulyje išlaiko savo žavesį. Dauguma dizainerių nevengia dirbti su geometrinėmis formomis, nes iš elementarios klasikos švariomis ir per daug tiesiomis linijomis galima išgauti vis naujų kombinacijų. Kinijoje gimusi, kurį laiką Australijoje gyvenusi, o šiuo metu Bergene, Norvegijoje, įsikūrusi menininkė Vanessa Gong užsiima įvairialype veikla: nuo print‘ų ir internetinio dizaino kūrimo iki iliustracijų ir freskų piešimo, taip pat trijų dimensijų meninių objektų gamybos ir vaikiškų knygų iliustravimo. Šiuo metu mergina pluša ties projektu „Geometric Boobs“, kurio dalis pavirto stilingais piramidės formos apykaklės ar skrybėlės smeigtukais, nestokojančiais nei spalvų, nei simetrijos. Kiekvienas egzempliorius pasirašytas autorės, o įsigijus dokumentuojamas ir pavadinamas pirkėjo (kolekcionieriaus) vardu. Plačiau www.vanessagong.com

Jau metus veikiantis smulkusis verslas dirba dėl subtiliai seksualios ir maištingos, laisvos ir nepaliaujamai į save siurbiančios kultūrą moters (ar merginos). „Meet Cute“ savo mažumą verčia dideliu riebiu pliusu, konvertuojamu į jaukumą, artimumą vartotojui; taip pat kaip siektiniausią vertybę iškelia aprangos funkcionalumą ir audinių kokybę. Visi apdarai gaminami iš šilko, vilnos ar medvilnės su odos detalėmis, o šalia modelių pavadinimų vis šmėkšteli žodelis „edgy“, nurodantis, kad „Meet Cute“ mergina ne tokia jau ir miela. Daugiau www.etsy.com/shop/MeetCuteClothing

Naktiniai paukščiai iš devintojo dešimtmečio „Victoria and Albert Museum“ į dienos šviesą traukia pogrindinių aštuntojo dešimtmečio Londono klubų

Tekstas Rūtos Švedauskaitės 2013 GEGUŽĖ / BIRŽELIS

20


stalčiai

Vytoldo Miliausko stalčiai:

didelį dėmesį skiriu užkoduotai filosofinei minčiai Minimalizmas pasauliui savo idėjas skelbia giedodamas ditirambus posakiui „Less is more“. Siekiai išnaudoti vieną spalvą, norint atskleisti alsuojantį, švarų asketiškumą, ar išryškintas kirpimas, norint išreikšti drabužio charakterį, – tokius modelius norisi pavadinti artimais architektūros kūriniams. Būtent tokį stilistiškai architektūrinį dialogą galima pajusti įvaizdžio bei šiuolaikinės vyrų mados kūrėjo Vytoldo Miliausko stiliuje. O dar ryškesnę viziją – jo kolekcijoje „Teriantropija“ (angl. therianthrope).

Didžiausios ambicijos, kaip žmogaus ir kaip kūrėjo… Tai siekis būti naudingam kitiems savo darbu ir tuo pačiu išreikšti savo mintis ir idėjas. Taip, realizuodamas save, kartu galiu prisidėti ir prie geresnės, gražesnės pasaulio ateities.

21

2013 GEGUŽĖ / BIRŽELIS


stalčiai

Therianthropes don‘t feel a need to dress in fur-suits, because they believe they already are their animal, inside.

Tekstas ir nuotraukos Dianos Abramavičiūtės, fotografuota ŠMC Skaitykloje

Pirmasis asmeninis santykis su mada… Mano pirmas asmeninis santykis su mada buvo ankstyvoje vaikystėje. Savo draugų rate užsiiminėdavome tokia veikla, kuri buvo labai artima madai. Nuo pat mažens rūpindavausi savimi, tam turėjo įtakos tai, kad mano šeima ir artimieji visada buvo ir yra ištikimi mados kultui. Kaip gimsta kūryba bei kolekcijos? Iš frustracijos ar egzaltacijos?.. Nepameluočiau sakydamas, kad iš abiejų, tačiau šiuo klausimu man artimesnė frustracija. Savo kūryboje labai didelį dėmesį skiriu užkoduotai filosofinei minčiai, tačiau stengiuosi ją pateikti paprasta, daugeliui suprantama išraiška. Tavo kolekcija skirta asmenybei, kuri nebijo… Mano paskutinė kolekcija yra skirta vyrams, kurie nori atrodyti originaliai, nebijo išreikšti save. Tačiau ir ne per daug, o pasilikdami kažkokią paslaptį sau… Nepamainomi ingredientai, sudarantys Tavo dieną... Kad gerai pradėčiau dieną, man labai svarbu būti šviežiam, todėl turiu iš pradžių nusiplauti vakarykštę ir pasirūpinti savimi. Muzika taip pat yra labai svarbi – kažkada intensyviai muzikavau, todėl ji išliko neatsiejamu kiekvienos dienos elementu. Pagrindiniai gyvenimo herojai… Labai žaviuosi Edie Sedgwick istorija, Amy Winehouse gyvenimo būdu, Franzo Liszto makabriška muzika. Tai pirmieji, kurie atėjo į galvą. Kalbant apie gyvuosius, man patinka Lady Gagos pasaulėjauta.

2013 GEGUŽĖ / BIRŽELIS

22


pažintis

5

Tekstas Katios Merežnikovos, nuotraukos Linos Albrikienės

4

1

Vienos DIZAINERės Monologas 2

3

23

Esu Renata Heredia. Dizainerė. Turbūt taip turėčiau vadintis. Nors man asmeniškai šis žodis, per daug apaugęs visokiais stereotipais, yra truputį svetimas. Kuriu drabužius, nes negaliu nekurti. O gal čia turėčiau paminėti tikslinę auditoriją, kuri perka mano produkciją? Drabužiais, kaip estetikos ir funkcijos objektais, susidomėjau labai seniai. Kaip ir visi. O mada... Net nežinau, ar tai man, nes kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad tai, ką aš darau, man yra kūryba, o ne mada. Mada – tai neilgalaikis tam tikro skonio daiktų vyravimas, o man norisi kurti dalykus, kurie tęstųsi. Madai reikia greičio, tempo ir „naujumo“. Man rūpi sukurti drabužį su istorija. Taip ir dėlioju po truputį tuos sluoksnius, kaip nuorodas į anksčiau buvusius įvykius bei emocijas. Kodėl kuriu būtent drabužius? Gal norėčiau tapyti, bet nemoku. Todėl šiuo metu tapau kitų žmonių rankomis: rengiu tapymo performansus, kūrybines dirbtuves, kai ant patiesto audinio žmonės tiesiog tapo tai, kas jiems patinka. Po to panaudoju tuos audinius kurdama drabužius. Dar man atrodo, kad mados jau seniai nebėra. Juk dabar madinga būti nemadingam, ar ne? Ambicijos ir vizija? Čia geriausiai tiktų mano mėgstamo rašytojo Ch.Bukowski mintis, kad visa, ką mes darome gyvenime, yra tik bandymas prastumti laiką iki finišo... Savo kūrybos į kolekcijas nebeskirstau, yra viena tęstinė. Kiekvienas drabužis turi savo numerį, pavadinimą, atsiradimo datą ir nuorodą. Pagal sezoniškumo principą nekuriu. Kas man nepatinka? Tai, kad mada – tai kažkoks įvaizdžių brukimas: turi būti toks ar anoks. O nesi, tai būk.

2013 GEGUŽĖ / BIRŽELIS

O dar ta kopijavimo / plagijavimo paranoja... Grožis priklauso visiems. Arba nepriklauso niekam. Negalima jo privatizuoti... Norėjau parodyti savo kuriamus drabužius ant žmogaus, bet ieškojau tam tinkamos formos. Nesinori naudoti mados šablonų-modelių, podiumo, pozavimo viso to dirbtinumo, pompastikos ir farso, būdingo mados pasauliui. Norisi parodyti žmogų su drabužiu, bet tą drabužį ne demonstruojančiu, pozuojančiu, o savo natūraliame būvyje, savo tapatybės suvokime. Todėl mano kūrybos pristatymas galerijos erdvėje nebuvo atsitiktinis – stebint mados renginius dažnai kildavo mintis, kad žmonėms tampa visiškai nebeįdomu tai, kas vyksta ant podiumo – pagrindinė scena persikelia į erdves prieš renginį ir pertraukų metu (vieniems kitus apžiūrint ir save parodant). Todėl norėjosi išnaudoti šį momentą ir savo drabužius pateikti būtent taip – integruotai į kito renginio veiksmą. Pristačiau savo drabužius per ŠMC parodos „Ritualinis kambarys“ atidarymą ir tiesiog leidau vykti tam, kas ir taip vyksta nuolat – apžiūrėjimo ritualui...

6

1. „Blizgučiai“, 1987, detalė iš pramoginių šokių suknelės. 2. „Ekvadoras“, 2003, drabužių atraižos iš kolekcijos „Ekvadoras...sapnai iš ten“. 3. „Žalias dangus“, 2012, „Artifex“ galerijoje lankytojų tapytas audinys. 4. „Prora 1“, 2003, šilko ir odos atraižos. 5. „Pilka“, 2010, tapyba ant audinio Druskininkų miesto šventėje. 6. „Paroda.2012.Artifex“. Parodos lankytojų tapytas audinys. 7. Menininkė Eglė Shaltmira parodoje „Post-idėja“, galerijoje „Titanikas“. Suknelė Renatos Heredios.

7


www.galapagai.lt

muzikos ir pramogų festivalis

Zarasai, Zaraso sala

Daugiau atlikėjų ir pramogų netrukus!

Bilietus platina


architektūra interjeras dizainas mada

2013: 3 [85]

10 geriausių lietuviškų „Metų” interjerų Stulbinanti seno namo rekonstrukcija Londone

Dizaino skaitiniai su Borisu Berlinu 2 Dizaino viešbučiai iš Austrijos ir Jungtinės Karalystės

„Žalieji” architektūros keliai ir klystkeliai

Kaina 8,99 Lt ISSN 1392-6063

Profile for infashion.lt

INFASHION.LT  

infashion.lt may/ june issue

INFASHION.LT  

infashion.lt may/ june issue

Advertisement

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded