Issuu on Google+

Žiūrėti kitoje pusėje...

RĖMŲ

KTU-FOTO studija nr 1(18) 2010 11


KLUBO ISTORIJA KTU-FOTO studija įsikūrė dar 1976m. Tada dar vadinta KPI-FOTO klubu. Klubo vadovu 19761986m. Buvo žinomas fotomeninkas R.Požerskis. Nuo 1986m. Kolektyvui vadovauja R.Misiukonis. Klubo veikimo principas išlikęs dar nuo R.Požerskio vadovavimo laikų: jaunimas čia ne tik susirenka pabendrauti, pasisemti minčių, idėjų, bet taip pat turi galimybę pateikti diskusijoms savo darbus: nariai, kartu su vadovu nuotraukas peržiūri, vertina, diskutuoja kas jose gerai, kas galbūt galėtų būti kitaip.Ir čia svarbu sekti ne šablono, o išlikti ir atrasti save. Juk meniniuose darbuose svarbu individualumas! Kiekvienas darbas taip pat turi savo istoriją, priešistoriją: „...niekas nesusikuria tuščioje vietoje, pirmiausia kyla norai, siekiai, kaupiasi patirtis, koks turi būti darbas, vėliau darbas jau gyvena savo atskirą gyenimą. Meninės fotografijos esmė yra kūrybos, kaip visuomeninio fenomeno, suvokimas. Fotografija yra viena iš sudėtinių Lietuvos kultūros dalių. Mūsų darbas – kaip religija: jeigu tiki tuo dalyku, tai tikėjimas sutampa su Tavo dvasiniu pasauliu“,- mintimis dalijasi buvęs studijos vadovas R.Požerskis. „Fotografija – tai gyvenimo būdas, variklis, ėjimas į priekį, naujų idėjų ir ne tik meniniu vaizdu realizavimas.“ – mintis pratęsia R.Misiukonis. „Fotografija padeda pro fotoobjektyvo vyzdį pažvelgti į daiktų ir msu supančio pasaulio gelmę, daugialypę išorę, o žiūrovams suprasti ne tik akimirkos grožį, bet ir ją „sugavusio“ fotografo vertybines nuostatas, jauseną, o kartu įminti gyvenimo mįslę.“ (I.Dubovijienė „KTU-FOTO studijos albumas) KTU-FOTO studija stengiasi bent kartą į mėnesį surengti susitikimą su fotomeninku. Rengiamos parodos, vykstama į seminarus. Čia išaugintas ne vienas pripažintas fotomeninkas: Snieguolė Michelkevičiūtė Straipsnio autorė - Gintarė Žaltauskaitė nuotraukos iš KFS archyvo.

Už rėmų - 2


PARODOS Giedriaus Bunevičiaus teatrinių fotografijų paroda „TEATRAS - GYVAS” Šiemet Kauno valstybinis dramos teatras švęs jubiliejinį 90-ajį teatro sezoną. Gyva teatrinių fotografijų paroda teatro erdvėje - gražus šventės paminėjimas. Giedrius Bunevičius teigia jog „teatras yra nepaprastai gera medžiaga fotografui, čia gali praleisti visą gyvenimą, nes jis kaip gyvas organizmas, keičiasi, evoliucionuoja, tačiau vienas dalykas teatro fotografijoje visada išlieka - dokumentacija. Šioje teatrinėje dokumentacijoje man svarbiausia perteikti spektaklio atmosferą per aktorių emocijas, kūno kalbą, šviesą ir kitus scenografijos elementus”. Parodoje pristatoma per 30 įvairių KVDT spektaklių fotografijų, sukurtų per pastaruosius teatro sezonus. Parodą galima aplankyti: 2010.10.13 - 2010.11.10 Kauno valstybino dramos teatro fojė (Laisvės al. 71) prieš spektaklius Mažojoje scenoje. 2010.11.17 -2010.12.19 Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius). Nuo antradienio iki penktadienio 13 -19 val. Informacija paimta iš http://www.kaunoaleja.lt/

Kauno fotografijos galerij oje neseniai buvo atidary ta nauja Algio Griškevičiaus fotografijų par oda „Nesvarumo būklė“. Parodoje eksponuojami darbai iš ankstesniųjų aut oriaus ciklų bei naujausio fotoprojekto „Ci rkas“, prieš mėnesį pristat yto Vilniaus fotografijos meno festiva lyje IN FOCUS 2010. O taip pat objektai „Šliaužiantis“, „Krentantis“, „Kokonas“ bei Mortos Gri škevičiūtės ir Gintarės Rakickaitės videofi lmas iš fotografavimo aikšte lės. Griškevičiaus fotografijų išskirtinumas - nenutrūks tantis balansavimas tarp gyvenimo ir jį pat virtinančios iliuzijos. Įdomu ir paradoksalu – visi tekstai, bandantys analizuoti autoriaus fotogr afiją, baigiasi klausimais. Parodos kuratorė Eglė Del tuvaitė apie Algio Griškeviči aus ciklą rašo: -, „kartais pagalvoju: kodėl taip taikliai skaudžiai? Ats akymas ateina žiūrint ne į darbus, o į Alg į. Kokie darbai, toks ir jis. O tiksliau, koks jis, tokie ir darbai. Itin jautru s asociatyviai mąstantis per fekcionistas, nuolatos esantis kažkur tar p juoda ir balta, tarp traged ijos ir komedijos. Teatrališkai į gyvenimą žvelgiantis metaforų kolekc ininkas“. Parodą galima aplankyti: 2010.10.22 – 2010.11.14 Kauno fotografijos galerijoje (Rotušės a.1/ Vilniaus g.2). Nuo antradien io iki sekmadienio 11 – 18 val.

Informacija paimta iš http:/ /kaunasgallery.lt/ Jei palankūs vėjai nuneš jus į Panevėžį, nepamiršk ite aplankyti Aloyzo Stakel grafijų parodos ir Irenos Gie ės fotodraitienės - “Tautų Sparta kiada 1956 m.”. Panevėžyje venanti žymi fotomeninin gykė Irena Giedraitienė į šių dienų šviesą ištraukė isto kadrus iš 1956 metais Ma rinius skvoje vykusios Tautų Spa rtakiados. Ten ji pati dalyva akrobatė-gimnastė. Šios par vo kaip odos fotografijos eksponuoj amos pirmą kartą. Parodas galima aplankyti: 2010.10.20 – 2010.11.07 Panevėžio fotografijos gal erijoje (Vasario 16-osios g.). trečiadienio iki sekmadienio Nuo 11 – 18 val. Straipsnio autorės - Ieva Kutkevičiūtė ir Milda Aukštkalnytė.

Aut. A.

Griškev

ičius

Už rėmų - 3


MĖNESIO AUTORIUS Sveiki, šį mėnėsį kalbiname KTU-FOTO studijos narį – Liną Vaškį. Būdamas vienuolikos Linas pirmą kartą vaikų stovykloje pradėjo fotografuoti juostiniu fotoaparatu. Juosta fotografuotus kadrus tekdavo ryškinti pačiam, savos gamybos laboratorijoje, o tai - labai įdomus procesas. Galbūt tai ir įtraukė į fotografijos pasaulį. Susidomėjęs fotografija jis ir toliau sieja savo gyvenimą su ja. Dabar Linas dažniausiai fotografuoja vestuves, tai jam ir darbas, ir laisvalaikis. Smagu kai darbas teikia ir malonumą. Uždavėme Linui kelis gyvenimiškus klausimus, į kuriuos jis noriai atsakinėjo.

Esi profesionalus fotografas. Kadangi veikla nemažai siejasi su menu, tai fotografavimas, visų pirma, tau darbas ar pomėgis? Prieš ketverius metus pastebėjau, kad vis mažiau laiko lieka fotografijai savo malonumui, o laisvalaikiu fotografuotoms nuotraukoms sutvarkyti pritrūksta laiko, nes reikia atiduoti nuotraukas klientams. Turbūt tuomet ir pajutau, kad fotografija man tapo darbu. Ką labiausiai mėgsti fotografuoti? Komercinius projektus, ar kurti sau? Kaip minėjau, per komercinius projektus dažniausiai nelieka laiko sau. Nors labiausiai mėgstu fotografuoti renginius: madas, koncertus, įvairius Šou, tačiau dažniausiai fotografuoju vestuves. Fotografijoje labiausiai patinka džiaugmą keliantys kadrai. Tai gali būti vienas kadras iš tūkstančio, kuris suteikia didelį malonumą, o jeigu dar ir kiti tai įvertina. Taigi, ko daugiau galima norėti? Ką fotografuoti sunkiausia? Nariurmortus. Vis dar neradau tam laiko, nors šioje srityje norėčiau padaryti didelę pažangą. Gerai nufotogrfuoti natiurmortą nėra taip paprasta kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kartais reikia valandų valandas žaisti su šviesa, kol gaunamas norimas rezultatas. Kas lemia nuotraukos vertę? Vertingiausi kadrai yra tie, kurių neįmanoma, arba labai sunku atkartoti. Juostinė ar skaitmeninė fotografija? Kokie pagrindiniai skirtumai? Kam teiki pirmenybę? Pirmenybę teikiu skaitmeninei fotografijai, tai yra greičiau ir patogiau. Greičiau pamatai rezultatą, iš kart žinai situaciją, turi galimybę pasitaisyti. Juostinė fotografija liko tik savo malonumui, todėl juostinį fotoaparatą į rankas paimu vos kelis kartus per metus. Ar visada, prieš pradedant fotografuoti reikia turėti idėją? Nebūtinai, kartais atsitiktiniai kadrai būna geriausi ir to niekaip nesuplanuosi. Kaip manai, kuo tavo fotografijos išsiskiria iš kitų kūrėjų nuotraukų? Didelio noro išsiskirti neturiu, mano tikslas - daryti viską kokybiškai ir iš visų pasiimti tai, kas geriausia.

Už rėmų - 4


Ar esi savikritiškas? Kokias klaidas pastebi savo fotografijose? Esu labai savikritiškas. Galbūt dėl to kartais save per daug stabdau. Tačiau manau, kad kiti lengviau pastebi mano klaidas, o tai yra kur kas paprasčiau. Savo klaidas pastebėti sunkiausia. Todėl stengiuosi įsiklausyti į kritiką ir toliau tobulėti. Kokią žinutę pasauliui nori perduoti savo fotografijomis? Kad pasaulis yra gražus. Aš esu už gražų meną, ne tik šokiruojanti fotografija gali žavėti! Kas tavo mėgstamiausi fotografai? Mano nuomone, vienas iš geriausių Lietuvos fotografų - Aleksandras Babičius, kurio fotografijos mane įkvepia. Jo nuotraukos gana paprastos, bet juk genialumas ir slypi paprastume. Ko reikia, norint būti puikiu fotografu? Meilės fotografijai. Atsidavimo jai ir didelių darbo pastangų. Galima pagalvoti, kad norint fotografuoti pakanka turėti rimtesnį fotoaparatą. Bet, ko gero, taip nėra. Kada prasideda profesionali fotografija? Žinoma, kad taip nėra. Visų pirma, svarbu žmogaus supratimas apie fotografiją, pasiruošimas darbui. Ir tik dideliu darbu galima pasiekti profesionalių rezultatų. Teigiama, kad tik 5prc fotografų turi tam įgimtą talentą, o visi likę 95prc. To pasiekia ilgai mokydamiesi. Kiek gali kainuoti profesionalus fotoaparatas? Kuo jis skiriasi nuo kitų fotoaparatų? Pigiausią pro. klasės fotoaparatą esu matęs už 1200lt. Tai buvo juostinis Nikon F3. O skaitmeninių fotoaparatų kainos prasideda nuo 4000lt. Ir tai tik fotoaparatas, o kur dar objetkyvai, blykstės ir kiti priedai. Čia kainos jau skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių litų. Daug kas nuotraukas tobulina “Fotoshopu” ar kitom panašiom programom. Ar pats naudoji tokias programas, kokiais tikslais? Esu už natūralumą, PhotoShop‘ą stengiuosi naudoti saikingai, apsiriboju šviesos korekcijomis ir šiukšlių pašalinimu iš kadrų. Ką patartum pradedančiąjam fotografui? Fotografuoti ir nebijoti parodyti savo darbus kitiems, tobulinti įgūdžius stebint kitų fotografų darbus. Ir visada mokytis iš savo klaidų. Tą ir darome KTU-FOTO studijoje, kiekvieną antradienį 19h. Tad kviečiu ir jus pasidalinti savo kūryba ir išgirsti ką apie ją mano kiti fotografai. Kaip tu sužinojai apie KTU-foto studiją? Kuo ji tau įdomi, naudinga? Studiją radau norėdamas pagilinti savo žinias, sužinoti atsakymus į rūpimus klausimus. Taip užtikau bendraminčių kompaniją, kur visada gali išdėstyti savo nuomonę, klausimus ir pasisemti naujų idėjų. Kokie Tavo artimiausi planai? Kadanors surengti savo autorinę parodą. Klausimas sekančio mėnesio autoriui? Tavo manymu, kokia geriausia vieta ir laikas fotografuoti? Straipsnio autoriai - Rimantas Steponavičius ir Milda Aukštkalnytė. Nuotraukos Lino Vaškio. Už rėmų - 5


PHOTOSHOP PAMOKĖLĖ Šiame numeryje Jums parodysime, kaip paprastai Photoshop CS pogramos pagalba pakoreguoti portretą. Portretą retušuoti pradėsime nuo veido “išvalymo”.

1. Žingsnis – nepageidaujamų apgamų ir spuogų išvalymas. 1.1 Spaudžiame CTRL+J (padarome kopija “Layer 1” kurioje dirbsime).

 

 

1.2 Pažymime “Layer 1” ir pasirenkame kairėjė pusėje įrankių juostoje “Spot healing brush tool”, kuriuo užretušuojame nepageidaujamus veido spuogus, apgamus ir kt. Po veido “valymo” rezultatas turėtų būti toks:  

  2. Žingsnis – paakių korekcija.

2.1 Padarome iš sluoksnio “Layer 1” naują kopiją “Layer2” (CTRL+J), kurioje koreguosime paakius. (Sluoksnius galite persivadinti: Pvz: “Layer1” į “Oda”, o “Layer 2” į „Paakiai“ ar pan.) 2.2 Pasirenkame įrankį “Clone stamp tool”. 2.3 Taip pat viršutinėje juostoje “Flow” pasirenkame 20-30%.

 

 

Paspaudžiame ALT ir pažymime tašką, kurį norime “klonuoti”. (Aš pasirenku netoli paakio šviesesnės odos plotą) ir keletą kartų “prabraukiu” paakį. Kadangi su ALT mygtuku pasirinkome šviesesnę odos zoną, retušuotas paakys taip pat pašviesėjo. Jei retušavimas gavosi per stiprus, tuomet galime šiek tiek pamažinti sluoksnio “Layer 2” intensyvumą, padarant opacity, tarkim, 70%. Už rėmų - 6

 

 

 


Po paakių retušavimo rezultatas turėtų būti toks:

3. Žingsnis (ir šįkart paskutinis) akių korekcija. 3.1 Padarome iš sluoksnio “Layer 2” naują sluoksnio kopiją “Layer3” (CTRL+J), kurioje koreguosime akis. 3.2 Spaudžiame “Create new fill or adjustment layer” esantį apačioje ir pasirenkame Curves. 3.3 Tuomet nestipriai “pastumdome” spalvų kanalų kreives (RED, BLUE, GREEN), kol išgauname mus tenkinančią akių spalvą. Keisis ir viso portreto spalvos ( nekreipkite dėmėsio – sekančiame žingsnyje tai sutvarkysime). 3.4 Parinkus spalvą, spaudžiame “Add vector mask”. Tuomet CTRL+I (Inevert). Baltas Mask plotas tampa juodu ir mūsų spalvų korekcija pasislėpia po kauke.

3.5 Pasirenkame įrankių juostoje “Brush tool” ir baltą spalvą. 3.6 Pažymime “Layer 3” juodą MASK laukelį ir naudodami “Brush tool” nuspalviname portrete akių zoną ir taip atidengiame akių spalvą, kurią nustatėme 3.3 punkte.

 

Štai tiek norėjau trumpai papasakoti, kaip naudojant programą Photoshop CS atlikti nesudėtingas veido korekcijas.

 

 

 

Straipsnio autorius - Tomas Liutkus. Už rėmų - 7


STUDIJOS SVEČIA

S

Spalio 19d. Svečiuose sulaukėme nemažai fotomeninkų sąjungoje besidarbuojančio jaunojo fotografo – Donato Stankevičiaus. Mada ir teatru besidomintis fotografas teigė ieškantis neįprastų kadrų: fotografuoja tai, kas įdomu jam pačiam, tai, kas šokiruoja, parodo absurdą, renginiuose atkreipia dėmesį į užkulsius. Domėjimasis mados fotografija prasidėjo sudalyvavus renginio žiuri komisijoje. Teatro fotogtrafija „užsikrėtė“ taip pat susidomėjęs pačiu teatru. Donato nuomone tam, kad sritį gerai perteikti fotografija – reikia tuo domėtis, suprasti, ieiti į tą aplinką. Nors autorius ne vieną seriją darbų surengė iš kelionių fotografijų, tačiau fotografuoti kviečia tai, kas arti: „svetima aplinka „suvalgys“...“ – mini pašnekovas. Čia pateikdamas pavyzdį, kai žmonės dažnai sugalvoja nuvykti į pasaulio kraštą, bet tokios nuotraukos būna įdomios tik jiem patiem, kaip prisiminimas. Bet čia mus pasitinka prieštaravimai – kelionių fotografijų „Welcome in“ serija apie Kauną – autoriui sekasi bene sunkiausiai, nes kasdien matomas absurdas tapęs įprastu. Beto, kur iš Berlyno per 40min prifotografuota paroda, susilaukusi milžiniško dėmesio? (Juk ar gi galima surengti kažką gero per tokį trumpą laiką?! ) Teatras, mada, kelionės ... Viską galima padaryti, bet būtina, kad patiktų. Kaip mėgiamiausią fotografijos sritį Donatas Stankevičius išskiria socialinį peizažą. Bendravimas – neatsiejama fotografijos dalis. „Nėra nieko tobuliau, kai nežinai kalbos...“ – pratęsia menininkas. Bendravimu paremtas ir kasmetinis projektas „Open air“ – tiesiog žmonių fotografavimas improvizuota studija lauke. Pokalbio metu, Donatas pamini, kad nėra iš tų, kas fotografuoja labai daug. Nors savo braižo dar ieško, žmones, nesugebančius atsistoti ir pasakyti: „dabar darysiu taip!” įvardina „invalidais“. Fotografui svarbu savo darbuose atspindėti laikmetį, parodyti tai kas paprasta ir tikra. „..fotografuoti reiktėtų ne tai, kas madinga, o tai kas įdomu pačiam.“ Kviečia atsirinkti ir pasistengti suprasti autorius, nemėgstantis mėgdžiojimų ir bandymų atkartoti. Meninė sėkmė ir serijų darymas – labai svarbūs. Bet geriausius kadrus pagauti padeda gyvenimas. Donato nuomone fotografais gali būti ir žmonės atrinkinėjantys, renkantys nuotraukas – tai irgi darbas reikalaujantis pastangų ir kūrybos... Paklaustas apie mėgstamus fotografus, Donatas užsiminė apie šiuos autorius: Graham Miler, Martin Parr, Vitas Luckus, David Bailey

Už rėmų - 8


Už rėmų - 9

Straipsnio autorė - Gintarė Žaltauskaitė. Nuotraukos iš Donato archyvo.


NIDA... NIDA. NIDA!!!

Įspūdžiai iš kasmetinio Lietuvos fotomeninkų sąjungos seminaro Nidoje.

Rugsėjo mėnesį, kai baigiasi atostogų sezonas, paskutinių poilsiautojų ramybę sudrumsčia nežinia iš kur Nidoje susirinkusi fotografų minia. Jei nesate dalis jos, tikriausiai pasirodys, kad šiai bandai nėra nieko švento, nėra vietos, kur galėtumėte ramiai atsipūsti ir neišgirsti fotoaparato caktelėjimo. Kuo toliau nutolsite nuo miesto centro, tuo labiau tikėtina, kad tas retas sutiktas praeivis bus ne šiaip į ramų užkampį atvažiavęs pailsėti žmogus, o neeilinio kadro ieškantis fotografas, kad jį koks šernas... Žinoma, šios gaujos nariai į visą tai žiūri visiškai kitaip. Jiems tai bene geriausias laikas metuose, nes fotomenininkų sąjunga atvykti privilioja daugiau bendraminčių nei bet kuris kitas Lietuvoje vykstantis fotografijos renginys. Tai turėtų būti ypač aktualu jaunajai kartai, kadangi čia galima sutikti visą šūsnį vadovėliuose minimų klasikų, kartu su jais pakvėpuoti tuo pačiu oru, išsimaudyti toje pačioje jūroje, pavaikščioti tomis pačiomis pėdomis kopose ir ant to paties suoliuko išsikratyti smėlį iš batų. Tiesa, atsipalaidavimui laiko ne per daug, dienotvarkė gan įtempta: ryte kviestiniai svečiai skaito paskaitas, dieną skiriamas laisvas laikas kūrybai ar pavartyti gausybę naujų leidinių bibliotekoje, vakare atidaroma kokia nors paroda, po jos, tradiciškai, Skirmantas Valiulis pristato ir parodo filmą ir galiausiai, kas Aut. Milda Aukštkalnytė bendrame rate, o kas atskirai, bet visi susieina pabendrauti. Ir taip nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo ryto iki vakaro, visi eina tarytum į darbą. Šiemet vyko jau 33-iasis seminaras ir laiko bimbinėjimui trūko kaip niekad. Lyginant su ankstesniais seminarais, kai pranešėjų ratą sudarydavo daugiausia lektoriai iš Lietuvos, šiemet nesunkiai buvo pastebima fotografijos žvaigždžių iš užsienio persvara. Visos programos su sausais faktais nevardinsiu, gi tema ne visuomet tiesmukai išduoda pranešimo turinį. Bet verta paminėti, kad buvo atidarytos penkios parodos ir perskaityta bene dvidešimt pranešimų. Kaip populiaru, sudarysiu TOP3 man labiausiai įsiminusius pranešėjus: Martinas Paras, Vladimiras Nikitinas ir Vladimiras Viatkinas.


Martinas Paras (Martin Parr) iš Didžiosios Britanijos seminare pristatė ne tik savo žymiausias kūrinių serijas, bet ir santūresnius darbus, nuo kurių prasidėjo autoriaus kūryba. Martinas Paras labiausiai pagarsėjo nevienareikšmiškai vertinamomis fotografijomis, kuriose dokumentuojama ir tuo pačiu su subtilia ironija juokiamasi iš šiuolaikinio gyvenimo būdo. Pirmą kartą pamatęs šiuos darbus pamaniau, kad tai tiesiog mėgėjiškos nuotraukos pateikiamos kaip kažkas ypatingo, tačiau po autoriaus kūrybos raidos pristatymo, viskas atsistojo į savo vietas. Iš tiesų Martinas Paras kūrybines paieškas pradėjo nuo gražių klasikinio stiliaus juodai baltų fotografijų ir vėliau pamažu atrado ryškias spalvas ir tiesmuką vaizdą, kuris geriausiai padeda perteikti paskutinių dešimtmečių gyvenseną. Daugiau apie autorių ir jo darbus galite sužinoti aplankę jo svetainę: http://www.martinparr.com. Vladimiras Nikitinas (Владимир Никитин) pristatė XX amžiaus istoriją Sankt Peterburgo fotografijose. Tie, kas tikėjosi nuobodaus ir sauso istorijos faktų rinkinio buvo nustebinti. Autorius sudarinėdamas albumus neapsiribodavo nuotraukų surinkimu, išsiaiškindavo kokią dieną ji buvo padaryta, kokie žmonės joje pavaizduoti, koks jų likimas ir kokiomis sąlygomis turėjo dirbti fotografai. Ar žinojote, kad Leningrado blokados metu fotografuoti gatvėje buvo draudžiama, leidimą turėjo vos keletas fotografų, o kad vokiečiai nežinotų kaip pasisekė jų atakos, spaudoje neleisdavo publikuoti nuotraukų, kuriose būdavo pavaizduoti daugiau nei trys lavonai?! Ir galiausiai Vladimiras Viatkinas (Владимир Вяткин) - daugkartinis pasaulinio spaudos fotografijos konkurso nugalėtojas ir žiuri narys. Žmogus, kuris išdidžiai, bet su liūdesiu balse teigia, kad dėl fotografijos paaukojo asmeninį gyvenimą. Autorius fotografuoja viską, pradedant karu ir baigiant gėlėmis, tačiau tai daro su sunkiai įsivaizduojamu atsidavimu. Tai patvirtina faktas, kad pavyzdžiui, istoriją apie vandens gimnastę sukurti užtruko 20 metų (nuo, mažos mergaitės atėAut. Milda Aukštkalnytė jimo pas trenerius iki triumfo ant podiumo). Seminaro metu, po kvapą gniaužiančių pasakojimų apie fotografavimo sąlygas karo fronte ar laiką kalėjime su maniaku nužudžiusiu virš 50 žmonių, jaunieji fotografai su savo klausimais ramybės jam nedavė visą savaitę. Gaila, kad internete apie autorių informacijos nedaug, jis neturi asmeninės svetainės ir nerengia parodų. Tai gerai paaiškina faktas, kad į pasiūlymus surengti parodą Vladimiras atsako iškeldamas reikalavimą, kad ekspozicija turėtų būti Lenino mauzoliejuje. Jei visgi įdomu, keletą darbų galite išvysti puslapyje: http://www.mdf.ru/search/authors/vyatkin/ Žmogus, neturintis fotoaparato, turbūt tokia pati retenybė, kaip žibaliniai žiburiai, su kuriais jo reikėtų ieškoti, todėl visus, kuriuos fotografija domina labiau, nei šeimyninių momentų įamžinimas, ar tiesiog mėgstančius fotografų dėmesį, kviečiu pasvarstyti apie savaitės triukšmingoje Palangoje ar šiltajame Egipte iškeitimą į savaitę legendinėje Nidoje. Prižadu, nepasigailėsite.

Straipsnio autorius - Vytautas Krakauskas.


NIDA... NIDA. NIDA!!!

Dar viena istorija apie seminarą Nidoje.

Suskambėjus žadintuvui, suprantu, jog pagaliau atėjo ta diena, kurią, keliaujame į Nidą. Nespėjus prabėgti nė valandai, mes, visas ekipažas sutalpinę savo bagažą ir tašę „motinėlę“ kurioje tilpo visa buitinė technika, riedame priešingai nei Kaune lygiai išlietu asfaltu, link Pajūrio. Kelionė su gera kompanija niekad neprailgsta, taigi persikėlę keltu, riedame toliau, atliekame keletą fotografinių sustojimų, ties Kormoranų apdergtais, ir nuo ugnies nukentėjusiais miškeliais. Nespėjus net atsigauti nuo ryte pažadinusio žadintuvo, mes jau rudenėjančioje Nidoje. Nida knibždėte knibžda fotografų, ir fotografinės veiklos, diskusijos su įvairiais pasaulinio masto fotografais, parodų atidarymai, įvairios paskaitos apie fotografiją,bei puikūs S.Valiulio paruošti filmai, kiekvieną vakarą! Ir žinoma „neformalus klubas“ fotografų susitikimai. Atsikėlęs kitą rytą jau Nidoje, supratau, jog „neformalus klubas“ taps mano neišvengiama kasdienybe. Prisiminimus apie praėjusį vakarą staiga nutraukia vanago cyptelėjimas,ir aš žvelgiu pro langą ir matau Kuršių marias paskendusias nuostabiame rūke, ant molo žvejojančių žvejų siluetai žėri rytmetinėje saulėje. Papusryčiavęs keliauju paklausyti apie Sankt Peterburgo fotografiją, nepamiršdamas su savimi pasiimti fotoaparato. Pakeliui sustoju pasižvalgyti nuo molo. Priėjęs arčiau marių pridengęs ranką prie kaktos, bandydamas išvengti Nidos saulės spindulių, žvelgiu į tolį: “Kažkur ten Likusi dalis Lietuvos” pamąstau.. bet savo susiliejimą su gamta tenka nutraukti ir skubėti į seminarą.. Puikus dalykas Nidos seminare, portfolio peržiūros. Gali parodyti savo darbus garsiems ir daug patirties turintiems fotografams, man teko malonė išgirsti kritikos iš tokių žmonių kaip, Andrej Baskakov, Regina Anzenberger, Algimanto Aleksandravičiaus, ir Romualdo Požerskio. Aut. Gintarė Žaltauskaitė Už rėmų - 12

Straipsnio autorius - Dainius Ščiuka.


NIDOS FOTOALBUMAS

PAs p. Viatkiną. Aut. Donatas Jagučanskis

Vyksta darbų peržiūra. Aut. Donatas Jagučanskis

Aut. Raimundas Tuminauskas

Aut. Dainius Ščiuka

Varnas. Aut. Donatas Jagučan

skis

Aut. Tomas Liutkus Už rėmų - 13


NAKTINĖ FOTOGRAFIJA Naktis- sulėtėjęs miesto ritmas, įprastus peizažus pakeičiančios šviesos ir gamtos spalvų žaismas. Rudenį prasideda tas metas, kai Jūs išeinate į darbą ar paskaitas dar tamsoje ir grižtate jau sutemus, tačiau tai nereiškia, kad fotoaparatas turi būti naudojamas tik savaitgaliais. Daugelis fotoaparatų turi nuoraukos greičio užraktą(Tv), o tai leidžia fotografuoti prie prasto apšvietimo, vakare arba naktį. Dažniausiai naktinės fotografijos daromos ne visiškai sutemus, o vakaro prieblandos metu, prieš pasirodant danguje žvaigždėms. Visiška tamsa tikrai nėra 2pav. - 19.30h žiemos metu, Iso 400, židinio nuotolis 18mm, diafragma f/20, pati geriausia aplinka fotografavimui, o štai prieblanda su savo minkštais, so- išlaikymas 30sec. Fotografuota su stovu ir jungta panorama iš 3 kadrų. driais ir šiltais šešėliais, šviesos žiburiais ir automobilių bei vitrinų žibintais yra labai viliojantis metas fotografuoti. Norint nufotografuoti mingančią gamtą, reikia pasiruošti iš anksto, nes antros progos tokiam pačiam vaizdui nebus. Naktinė fotografija negalima be stovo, kadangi peizažui,mano manymu, reikalingas mažiausiai 30sec. išlaikymas ir pakankamai priverta diafragma (f/7-8) bei kuo mažesnis ISO, norint išvengti triukšmų. Tokiu būdu bus išgaunama daugiau besikeičiančių spalvų bei pustonių. (2pav). Jei neturite stovo, fotografuodami atsiremkite alkūnėmis į palangę, turėklus ar padėkite fotoaparatą ant tvirto pagrindo. Žinoma, jei norėsite nuotraukoje gauti naktinį peizažą, stovas yra privalomas. Tačiau norint nufotografuoti naktinį miestą arba automobilių žibintų nubrėžtas juostas, fotoaparato stovą gali pakeisti ir tvirtas pagrindas. Tokiai nuotraukai reikalingas 10-15 sekundžių išlaikymas bei uždara diafragma. (1pav). Naktiniais vaizdais, kaip ir pačia fotografija, užsikrėsti yra lengva. 1pav.- 21h žiemos metu, Iso 400, židinio nuotolis 50mm(50-ukas), diafragma Naktinis miestas arba gamta tai - tik pradžia. f/6, išlaikymas 15sec.. Fotografuota pasidėjus ant turėklo.

Straipsnio autorius - Lukas Rutkauskas. Už rėmų - 14


LAISVA KŪRYBA

KFS klubo narių smegenų šturmas... Lapelis, pieštukas, mintis. Štai ir rezultatai :). Už rėmų - 15


PASKUTINIS LAPAS

S!! KFS KRIKŠTYNO

!

čiupas, miltai, - krikštynos. Ke ui sm ų ug ia dž ų piausias?:) met KFS naujok sias ( o gal šiur tėja- dideliam au ar bi ę u ar ik či sv la ei as at gr k o en Ti uoti. ! Šis vi ės išlaikym KFS krikštynos negalėtų susapn 1/1000 sekund midorai –tai ne toaparatą, nė fo po ęs vę . ik is pu la e su ria m ir na ni udijos kiaušiniai t kartą gyve būti šios fotost nei vienas ,ben , kad yra verti do įro įvykis – tai, ko ai af gr to – jaunieji fo KFS krikštynas išgirsalimybę Jūsų g ti o d P.S. Besidomin pasinau tinimus apie čius fotografija atlo Jums iū s ar tiesiog norin pabendrauti ap a ką, įver traukų ij d čius ie ją kviečiame O stu nę, kriti atsiųstų nuo meryje. T o O m -F o U u pr T n isijungti prie m Renkamės KT K nu ūsų U-FOTO studi ūsų. os narių nčiame ką. Iš J joje, kuri yra 69, 118 audito ti studij iųstą nuotrau ntuosime seka studija.ktu.lt - Studentų g. rijoje. o s at me fot mums remu@ jas pako e tris ir ite el. paštu uz im s k in r sk ukas sių Jūsų. Nuotra turi būti a k u a r t nuo Redakcija: sąlyga Būtina Gintarė Žaltauskaitė Donatas Jagučanskis Ieva Kutkevičiūtė Tomas Liutkus Vytautas Krakauskas Valdas Ruzgys Dainius Ščiuka Milda Aukštkalnytė Rimantas Steponavičius Vytis Šulinskis Kastytis Antanaitis

Maketavo: Donatas Jagučanskis, Rimantas Steponavičius, Kastytis Antanaitis KTU-FOTO studija Studentų g. 69, 118 auditorija Už rėmų - 16


Užrėmis