Page 1

Grafikos

katedra

1


2


Grafikos katedra

3


4


Grafikos katedra

Vilniaus dailÄ—s akademija

5


Maketavo ir “maištavo” Žilvinas Bražukas Dalinai remtasi indormacija VDA internetiniame puslapyje Vilniaus dailės akademijos leidykla 2014

ISBN 978-9955-08-1 6


Turinys

Nors knygelė plona, bet...

Grafikos katedra 5 Katedros istorija 7 Dėstytojai 11 Grafikos spaustuvė

17

Remontas 21 Keletas mažiau ar daugiau tikėtinų faktų

23

7


8


Grafikos katedra Velnių gūžta

Kartais, ypač mūsų krašte, dažnai sakoma, kad grafika – labai tradicinė dailės šaka. Galbūt todėl šią studijų sritį renkasi iš pažiūros santūresnės asmenybės. Prieš keletą dešimtmečių šis teiginys beveik galėtų būti teisingas. Labai labai teisingas. O gaila. Tačiau dabar sunku net tiksliai apibrėžti pačią grafikos sąvoką; galbūt kiek lengviau apibrėžti studijų grafikos katedroje pobūdį. Bet kadangi šios sąvokos negali būti atsietos, apibūdindami vieną neišvengiamai apibūdiname ir kitą. Tad, keliais žodžiais studijas grafikos katedroje galima būtų apibūdinti taip: nuoseklus susipažinimas su grafikos ir viso

šiuolaikinio meno visuma per daugelį su grafika vienaip ar kitaip susijusių, o kartais iš pažiūros ir nelabai, elementų.

9


10


Katedros istorija

Nelabai kam įdomu, bet daug teksto visad praverčia

Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedra ne taip seniai (1995) minėjo 190 metų jubiliejų. Jos ištakos – Vilniaus universiteto Literatūros ir laisvųjų menų fakultete, kur 1805 m. buvo įsteigta Raižybos katedra. Jos ir šiuolaikinės Grafikos katedros mokymo principai turi sąsajų. Dailininkai lavinami visapusiškai, neapsiribojama vien praktika. Grafikos katedros raidoje, kaip ir visos Vilniaus dailės akademi-

jos istorijoje, būta įvairių pokyčių, reikšmingų periodų, svarbių datų, įvykių, kurie lėmė profesionaliosios grafikos lygį Lietuvoje. Pirmasis raižybą Vilniaus universitete dėstė Izidorius Veisas, tačiau Raižybos katedrą suformavo Juozapas Saundersas. Jis sudarė mokymo programą, kurios svarbiausias tikslas buvo rengti profesionalius dailininkus spaudos darbams. Grafika dėstyta pagal

žanrus (istorinį, portreto ir peizažo), ugdyti kaligrafijos, topografinio ir natų raižymo įgūdžiai. J. Saundersui išvykus, tradiciją tęsė jo mokiniai. Nuo 1819 m. raižybos mokė Mykolas Podolinskis, taip pat dėstė Frydrichas Lėmanas, Gotlibas Kislingas. Katedrai priklausė 1822m. įkurta litografijos dirbtuvė, kurią prižiūrėjo Jonas Rustemas, buvo įkurtas raižinių kabinetas, užmegzti ryšiai su Peterburgo dailės akademija.

11


Uždarius Vilniaus universitetą (1832), Lietuvoje nebuvo kaip rengti specialistų. XIX a. antrosios pusės ir XX a. pradžios menininkų branduolį sudarė grafikai, išsilavinimą įgiję Rusijoje ir Vakarų Europoje. Grafikos katedros istorijai reikšminga 1922 m. įkurta Kauno meno mokykla, kurioje ypač daug dėmesio buvo skiriama tautinio meno tradicijai, nacionaliniam stiliui. Įkūrus mokyklą iškart imta rūpintis grafikos menu. 1923 m. iš Vokietijos parsisiųsdinta spausdinimo mašinų. Tais pačiais metais bendrajame skyriuje pradėta dėstyti grafikos dalykus, nuo trečio kurso studentai privalomai mokėsi oforto, ksilografijos, litografijos. 1926 m. buvo suformuota Grafikos studija. Jai vadovauti paskirtas Adomas Galdikas, kurio erudicija ir pedagoginės nuostatos darė didelę įtaką studentams. A. Galdikas studentus supažindino su Vakarų Europos dailės laimėjimais, pabrėžė tradicinių raiškos būdų reikšmę, grafikos technikų galimybes, skatino būsimųjų dailininkų saviraišką. Vienerius metus (1929–1930), po mokinių streiko,

12

grafikos studijai vadovavo Mstislavas Dobužinskis. Su A. Galdiku susiję du Kauno meno mokyklos periodai. Trečiajame dešimtmetyje grafikos srityje dirbo ir jos raidą lėmė kitų sričių dailininkai, tačiau nuo ketvirtojo dešimtmečio grafiką formavo jau Kauno meno mokykloje parengti grafikos specialistai. Viktoras Petravičius, Paulius Augius-Augustinavičius buvo išsiųsti tobulintis Paryžiaus aukštosiose meno mokyklose, kur susipažino su moderniomis srovėmis. Vytautas Kazimieras Jonynas Paryžiuje studijavo knygos meną ir grįžęs 1934 m. buvo pakviestas dirbti studijoje. Grafikos dalykus dėstė ir Rimtas Kalpokas, Italijoje įgijęs plakato specialybę. Kauno meno mokykloje atsirado naujų grafikos žanrų, ištobulėjo stilistika, šiuo laikotarpiu susidomėta ksilografija, linoraižiniu. Savo kūrybinį kelią čia pradėjo grafikai Antanas Kučas, Vytautas Jurkūnas, Petras Rauduvė, Jonas Kuzminskis, Mečislovas Bulaka, Telesforas Kulakauskas. Kai kurie jų vėliau ugdė naują grafikų kartą. 1940–1952 m. Grafikos katedros istorijoje buvo sunkūs ir prieštaringi.


Karo suirutė išblaškė daugelį grafikų, dalis jų pasitraukė į Vakarus. Pokaryje grafikos dalykus dėstė J. Kuzminskis, V. Jurkūnas, M. Bulaka, A. Kučas, P. Rauduvė. Šie dailininkai, Kauno meno mokyklos auklėtiniai, vieni iš svarbiausių, kurie atkūrė Grafikos katedrą, pradėjo kurti naujos kartos stilių. Greta šių dėstytojų minėtinas ir Vladas Drėma. 1940–1960 m. buvo parengti pedagoginio darbo principai. Nuo 1945 m., Vilniaus dailės akademijai suteikus Vilniaus valstybinio dailės instituto vardą, grafikos buvo mokoma pagal kitų buvusių tarybinių aukštųjų mokyklų programas ir planus.

13


Pro langą matos statyininko koja. Už lango ruduo. Nuotraukų kokybė labai prasta. Jūs visi labai faini - parašykit man dešimt.

14


Dėstytojai Mūzų sėbrai

Šiuo metu grafikos katedroje dirba didelės ir įvairios kūrybinės patirties turintys menininkai. Be abejonės, visų ši patirtis yra pakankamai skirtinga. Todėl, studijuojantys katedroje studentai beveik visada randa dėstytoją, kurio patirtis ir įvairiausių su estampu, knyga, grafiniu dizainu bei šiuolaikiniu menu apskritai susijusių problemu sprendimas kaip tik geriausiai atitinka besimokančiojo suvokimą. Šis

suvokimas, be abejonės, savo ruožtu tiesiog privalo nuolat keistis, nes gabus studentas papuolęs į grafikos katedrą turėtų neapsiriboti tik tuo, ką labai gerai mokėjo iki šiol, bet nuolat jaustis neramiai dėl to, kokie dar neapmąstyti ir nepabandyti dalykai jo laukia. Čia jam ir padeda dėstytojai bei įvairių grafikos katedros programų pasiūla.

15


Lekt. Marija Marcelionytė

Grafikos katedros vedėja. Grafikos katedroje dėsto kompozicijos įvadą, estampą, iliustraciją, šilkografiją, interaktyvų grupinį projektą, veda studentų vasaros praktikas. Vadovauja bakalaurų baigiamiesiems darbams.

Grafikos katedroje dėsto garfinį dizainą, iliustraciją, kaligrafiją, estampą. Vadovauja bakalaurų baigiamiesiems darbams ir magistratūros studijoms.

Prof. Rimvydas Kepežinskas

Grafikos katedroje dėsto litografiją, iliustraciją, estampą. Vadovauja bakalaurų baigiamiesiems darbams ir magistratūros studijoms.

Prof. Giedrius Jonaitis

16


Grafikos katedros koordinatorė

Rasa Koirienė

Grafikos katedroje dėsto ksilografiją, knygos meną, tipografiką, estampą. Vadovauja bakalaurų baigiamiesiems darbams ir magistratūros studijoms.

Doc. Kęstutis Vasiliūnas

Doc. Matas Dūda

Grafikos katedroje dėsto estampą, giliaspaudės technologiją, knygrišystės pagrindus, knygos meną, grafikos istoriją, vadovauja vasaros praktikai. Vadovauja bakalaurų baigiamiesiems darbams ir magistratūros studijoms.

17


Grafikos katedroje dėsto tapybą III, IV, V kursų studentams, estampą, vadovauja vasaros praktikai.

Lekt. Jonas Čepas

Grafikos katedroje dėsto grafinį projektavimą, vizualinę komunikaciją, estampą. Vadovauja bakalaurų baigiamiesiems darbams ir magistratūros studijoms.

Asist. Jolanta Mikulskytė

Grafikos katedroje dėsto knygos meną ir leidybos technologiją. Vadovauja bakalaurų baigiamiesiems darbams.

Asist. Agne Dautartaitė-Krutulė

18


Buvęs katedros staliukas

19


Būtina susitvarkyti darbo vietą, nesužaloti kolegos, ir svarbiausia išsivalyti fasetus (oforte).

20


Grafikos spaustuvė Ten, kur terpentino kvapas

Tekstas pateiktas žemiau yra visiškai pasenęs ir nereikšmingas. Rekomenduojama jo neskaityti. Grafikos spaustuvė man – kol kas paslaptinga utopija. Pirmo kurso antrajame semestre prasidėję remonto darbai nutraukė beprasidedančią pažintį su pagrindinėmis grafikos technikomis. Suspėjau prisiliesti prie iškiliaspaudės – medžio ir lino raižinių. Kitos technikos buvo nukeltos kitiems metams...

Tačiau ir prasidėjus naujiems mokslo metams nieko gero nebuvo: spaustuvė is dar uždaryta, remontai vyksta.

21


Oforto staklės juodadarbės. Naudojamos mažesniems darbams spausti.

Mažosios staklės

Modernios, užpumpuojamo slėgio spaudimo sistema ir, žinoma, didelės.

Didžiosios staklės

Naudojama apibarstyti plokštes akvatintos milteliais. Stebuklinga beveik kaip pačios Narnijos spinta. Jeigu darbas nepavyko, uždėki akvatintą - bus gražu.

Akvatintos spinta

22


Ant jos kepinama akvatinta, šildoma plokštė įtrinant bei nuvalant dažus, taip pat spaudžiant raižinius. Asmeniškai mėgstamiausia mano vieta, nes galima apšilti.

Kaitlentė

Mirkomas popierius. Ką bepridursi.

Popieriaus baseinai

Čionai ėsdinamos plokštės, dusinami studentai.

Kaukolinis kambarys

23


Spaudžiami iškiliosios spaudos raižiniai.

Medžio staklės

Spaudžiami iškiliosios spaudos raižiniai.

Senosios medžio staklės

Naudojama litografijoj. Su jomis dar nesusidūriau. Informacijos trūkumas.

Litografinės staklės

24


Sukurta žudymui, bet tinkama spaustuvei. Pjausto popierių, kartoną, cinką, galvas.

Giljotina

Surištoms knygoms, sąsiuviniams pjaustyti. Galvos neprakiši - tenka pasitenkinti pirštais.

Pjaustyklė

Iškiliaspaudės inkubatorius. Iki saugaus amžiaus išnešioja ką tik dienos šviesą išvydusius darbus.

Darbų “stalčiai”

25


26


Remontas

Puponautai atvyko žaisti

Sugrįžau iš nuostabiai beprasmiškai prašvaistytų vasaros atostogų ir ką išvydau? O gi begalę statybininkų! Atrodo, kruta, juda, dūzgia kaip skruzdėlyne, tačiau darbo rezultatų dar nematyti. Tai radiatorius pavagia, tai sienas apšika, tai šiaip “perekūras” - matomai giminiškas porūšis akademijos pozuotojams. Prie darbų netgi įsitraukė ir patys studentai praktiška pramokti stadybų amato, juk akademijoj mokomės vis dėlto.

Tiesa, mokslai šiaip ne taip prasidėjo, atsidarė spaustuvė (per tai paseno mano prieš tai parašytas gilusis tekstas, liūdna). Nors prekybos centro akcija baigės, tačiau akademijoj “puponautai” dar nesiruošia trauktis.. dar daug darbų tiek lauke, tiek viduj.

27


Kai kurie faktai gali būti iškraipyti arba būti toli nuo tiesos.

28


Keletas mažiau ar daugiau tikėtinų faktų Iš tiesų, tai pritrūkom žodžių

29


Grafikos katedros šilumos ir jaukumo židiniams iškilo pavojus atnaujintuose naujuosiuose (dabar išties naujuosiuose) rūmuose daug šilčiau.

30


Studentas Juozabas prašė pridurti, kad koridoriuose netgi šilčiau nei auditorijose.

31


Litografai... kas juos supaisys?

32


Grafikos katedroj saugumas pirmiausia.

Ir tai visai ne dÄ—stytojo rankos.

33


34


35


36

Grafika linksmiau  

Grafikos katedra, 2 kursas

Grafika linksmiau  

Grafikos katedra, 2 kursas

Advertisement