tingai suvirškinti — surusinti. Gaila, kad šio manevro „nematė“ Vakarų valstybės, kai buvo sprendžiamas Karaliaučiaus srities likimas.
SIŪLO BENDRADARBIAUTI. Kas metai po vieną kitą kartą tenka vakarais eiti į Kretingos MGB skyrių. Būdavo, kad kartais, nei iš šio nei iš to, lyg pamirštas, prasėdėdavau iki pusnakčio vienas tardytojo kabinete, kol jis vėl telkdavosi pasirodyti ir paklausti keletos mažmožių dėl kokio nors žinomo, o kartais ir nežinomo, žmogaus. Šiandien, 1951 m., Balandžio mėnesio šeštos dienos rytmetys labai gražus, saulėtas. Nuotaika darbinga. Staiga mane iškviečia pas žemės ūkio skyriaus vedėją Ivanovą, o ten besėdįs MGB tardytojas kapitonas Golabukovas. Jis ima manęs teirautis, kaip einasi statybos kolūkiuose, kas statyboms trukdo ir tt. Po to jis įsakė vakare, 20-tą valandą, ateiti į MGB skyrių. Su savim reikią turėti kaikurių gyvenviečių planus. Kam tie planai? Aišku, maskuotė, kad išsigandęs nesprukčiau į mišką. Be reikalo. Miško likimas man aiškus, ten baigiama betiksliai išsižudyti. Vakaruose meluojama taip pat gana neapdairiai, todėl ir jais pasitikėti neverta. Jei taip ir norėtumėte manimi nusikratyti, nieko iš to neišeis. Nustatytu laiku aš jau MGB skyriuje ieškau Golubukovo. Jo nėra. Laukti MGB patalpose taip pat bjauru, kaip ir būti tardomam. Dažnai nežinia blogesnė, už tardymą. Pagaliau susiranda kapitonas ir įsiveda į savo grotuotą kabinetą ir sėdasi už rašomojo stalo. Man parodo nuvalkiotą taburetę ir liepia sėstis. Keletas nereikšminių klausimėlių ir pasuka prie reikalo esmės. - Girdėti, kad nenoriai įsijungiate į kolūkių statybą - pradeda kapitonas. Bandau aiškinti sąlygas, sunkumus, su kuriais susiduriame, bet tai jo neįtikina. Jis peržiūrinėja keletą nedidelių prirašytų popieriaus lapelių ir vėl juos paslepia aplanke. Tai anksčiau tardytų, arba užverbuotųjų žmonių 113