RANKŲ TILTAS Į MŪSŲ ATEITĮ (SĄJŪDŽIUI–30) 2018 m. sukanka 30 metų, kai buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, įsteigtos Sąjūdžio rėmimo grupės miestuose ir rajonuose, įvyko Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, kuriame buvo patvirtintas Sąjūdžio Seimas ir išrinkta Sąjūdžio Seimo taryba. Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka turi sukaupusi to laikotarpio spaudinius, literatūros šaltinius, kurie atspindi to laikotarpio įvykius. Kviečiame kartu visa tai prisiminti.
Iš ekologinio dviratininkų žygio „Lietuva – mano namai“ metraščio (1988-ųjų liepos 20 d.–rugpjūčio 2 d.) aprašyto žurnalo „Metai“ straipsnyje„Sąjūdžio pakylėti“:
„Kelionę sumanė trys vyrukai iš Mokslų akademijos, visi fizikai, visi Sąjūdžio idėjų išpažinėjai: Artūras Greičius, Šarūnas Talandis ir Rimantas Astrauskas. Kelios dienos prieš žygį Mokslų akademijos salėje Rimantas Astrauskas taip apibūdino pagrindinius kelionės tikslus: šnekėsim žmonėms apie ekologinių reikalų svarbą, aiškinsim Sąjūdžio mintis... ...Iš Švenčionių traukėm Ignalinos link.... Nuo čia nelauktai netikėtai prasidėjo stebuklas, kuris lydėjo per visą Lietuvą: pravažiuojančios mašinos–žybt žybt šviesomis! – Sveikina. Arba – kad užskardens! Pažvelgi į vairuotoją – šypsosi ranką iškėlęs! Tarpuvartėj ar pakelėj, žiūrėk , stovi moterytė ar vyras, taip šviesiai šypsosi – net graudulys užtvindo gomurį... Įvažiavom į Ignaliną: kiekvienoj sankryžoj, šaligatviuose– žmonės, žmonės! Švyti, mojuoja rankomis: Laimingai jums! Laimingai! Sėkmės jums! „Kaip vis dėlto mums jos reikia Lietuvos, kaip mums jos reikia...“. Krūtinę užlieja netikėto, laimingo atradimo žodžiai, lengvi ir šviesūs: „...Kaip vis dėlto mums reikia....“ Ignalinoje sustojom aikštėje šalia milicijos pastato. Nepraėjo nė keliolika minučių, aplink buvo ankšta nuo žmonių. Dūkštas Jau laukė mūsų, aikštelėj prie pašto net mikrofono garsintuvą įrengęs. Taigi viešai nieko nepasakius Išvažiuoti buvo jau neįmanoma. Įvyko mitingas. Pusiaukelėj prisivijo lengvoji mašina: pro jos langą plaikstėsi Didelė Graži Tautinė Vėliava!“1 Vėliau šis įvykis atsispindėjo ir kituose šaltiniuose. „1988 metais birželio 3 gaivūs Sąjūdžio vėjai padvelkė ir
mūsų rajone. 1988 m. liepos mėn. 25 d. atvykus dviratininkams į Dūkštą, pirmą kartą buvo iškelta trispalvė ir įvyko mitingas“2. Kodėl gimė Sąjūdis Ignalinoje? Reikėjo jam gimti vien todėl, kad išjudintų sąstingį, dvasinį merdėjimą, troškimą sakyti tiesą, taisyti tai, ką ilgi ir sunkūs stagnacijos metai sugadino, – pasakė A. Gorodeckis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įkūrėjas. Ignalinos rajone 1988 m. rugsėjo viduryje įsikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė Gorodeckis Aringas Kalvaitienė Marijona Kalvaitis Povilas Kanišauskas Alfredas Ozarinskaitė Liuda Ozarinskas Valdas Zubrickas Pranas 1
mokslinis bendradarbis gydytoja mokslinis bendradarbis kunigas choreografė dailininkas mokslinis bendradarbis
Metai, 2008, nr.6, p. 104-114 į Nepriklausomybę. Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, - Kaunas. Šviesa, p. 2010, p. 340
2 Kelias
grupė:
1989 m. Sąjūdžio taryba: Bilbokas Kęstutis Braukylienė Valerija Brukštus Bronius Bulovienė Valė Eidukaitis Gediminas Giržadas Aleksas Gorodeckis Aringas Grabažis Arūnas Kalvaitienė Marijona Kalvaitis Povilas Kalvaitis Rokas Kanišauskas Alfredas Kšivickas Zigmas Kruopytė Aldona Kudaba Bronius Kulbia Alfredas Mažvila Antanas Mišinys Jonas Ozarinskaitė Liuda Ozarinskas Valdas Pautienis Albertas Petrauskas Aleksas Raupelis Bronius Razgūnas Antanas Stundžia Valdas Šaltienė Irena Umbražiūnienė Elena Zubrickas Pranas Žukaitė Rita Žvirblytė Reda
girininkas agronomė pirmininko pavaduotojas mokytoja teisininkas mokytojas mokslinis bendradarbis, LPS Seimo narys mokytojas gydytoja, tarybos pirmininkė nuo 1989m. mokslinis bendradarbis mokinys kunigas gydytojas mokytoja mokytojas girininkas statybininkas, ryšininkas meistras choreografė, spaudos platintoja, koordinatorė dailininkas mokytojas statybininkas pensininkas inžinierius statybininkas mokytoja mokytoja mokslinis bendradarbis mokytoja gydytoja, ekologija, ryšiai
1989 – 1990 m. Sąjūdžio tarybos pirmininkė – Marijona Kalvaitienė, atsakingojj sekretorė – Liuda Ozarinskaitė. 1990 m. gegužės mėn. 8 d. pradėtas leisti laikraštis „Lietuvos pakrašty“, redaktorė Marija Kalvaitienė. Būstinės adresas: Atgimimo g. 5, Ignalina.3
Atgimimo idėjos pasiekė ir Lietuvos pakraštį – Ignalinos rajoną. Pagrindinis Sąjūdžio tikslas buvo laisvos Lietuvos valstybės atkūrimas bei valstybės simbolių – vėliavos, Vyčio, himno sugrąžinimas.
3
Kelias į Nepriklausomybę. Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, - Kaunas. Šviesa, p. 2010, p. 340-341
Persitvarkymo Sąjūdis pirmą kartą Ignalinoje mitingavo 1988 m. rugsėjo 24 d. ir Petras Mikšta laikraščio straipsnyje „Didelio darbo pradžia“ rašo: „Jeigu kas mane dar prieš metus būtų tikinęs, kad Ignalinos miesto
parke rugsėjo 24 dieną suskambės V. Kudirkos „Tautiška giesmė“, o virš estrados plevėsuos tautinė vėliava, būčiau nepatikėjęs. Bet tą dieną išgirdau, kaip gausiai susirinkę ignaliniečiai ir jų svečiai pasitempę dainavo: „Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės....... Ir šviesa, ir tiesa jų žingsnius telydi“.“
Pirmasis Sąjūdžio mitingas Ignalinoje
Jau pirmuosiuose mitinguose Sąjūdis reikalavo įteisinti sovietų valdžios uždraustą lietuvišką trispalvę vėliavą, Vytį ir V. Kudirkos „Tautišką giesmę“, lietuvių kalbai suteikti valstybinės kalbos statusą. Sąjūdžio tarybos narė mokytoja Aldona Kruopytė sukūrė himną tautinei vėliavai.
„Persitvarkymo sąjūdžio rajono grupė ilgai sprendė, kurioje vietoje
garbingiausia iškelti trispalvę. Senesnės kartos ignaliniečiai gerai prisimena, kad tautinė trispalvė vėliava po ilgesnės pertraukos, ant stiebo buvo iškelta turgaus aikštėje, vietoj čia kabojusios Lenkijos valstybinės vėliavos. Taip buvo pažymėtas Vilniaus krašto gražinimas Lietuvai. Antra vėliava buvo kasdien iškeliama, o vakare nuleidžiama prie pradinės mokyklos. Šį kartą pagaliau buvo nutarta trispalvę iškelti virš bibliotekos pastato. Tai istorinis statinys. Apie 1937 metus čia buvo pradėta bažnyčios statyba tikinčiųjų lėšomis. Buvo pastatyta klebonijadabartinė bažnytėlė (dabar jinai nuversta), o bažnyčios taip ir nepastatė. Taip šis neužbaigtas statinys skurdo iki 1956 metų. O kai po metų prasidėjo kapitalinis remontas, pasikeitė ir pastato paskirtis. Dabar
tam tikra prasme ignaliniečiams grąžinta skola. Nedidelė ji, bet prasminga, primenanti, kad mes atgimstame.“4 1988 m. lapkričio mėn. 11 d. Ignalinoje pašventinta trispalvė iškelta virš bibliotekos stogo.
4
K. Marius. Baimėj grandines nubloškus, Nauja vaga 1988 m. gruodžio 15, Nr. 149, p. 3
Įspūdingą šventę Ignalinoje prie rajoninės bibliotekos surengė Persitvarkymo Sąjūdžio grupė. Čia iškilmingoje aplinkoje virš bibliotekos buvo pakelta tautinė vėliava.
Tautinė vėliava plevėsavo septynerius metus, tačiau gyvenimas diktavo kitką. Lietaus nuprausta, vėjų kedenta, saulės ir snaigių bučiuojama, dažnokai suplyšdavo ir nublukdavo trispalvė. Todėl ją neretai reikėdavo keisti. 1996 metais balandžio 23 dieną rajono savivaldybės nariai nutarė vietoj vėliavos pagaminti paminklinę lentą ir pritvirtinti prie to paties pastato:
Sąjūdžio veikloje buvo svarbi komunikacija, viešieji ryšiai, todėl iniciatoriai 1988 lapkričio 12 susitiko su laikraščio „Nauja vaga“ redakcija.
Paskutinį kartą Vasario 16 laisvai buvo paminėta 1940 metais. Ir štai po tiek metų, 1989 Ignalina mini tokią brangią visiems datą.
Tremties žaizdos nebuvo pamirštos 1989 m. rugpjūčio mėn. 20 d. Ignalinos geležinkelio stotyje buvo pastatytas ąžuolinis kryžius-skulptūra tremtiniams „Per Sibiro kančią į prisikėlimą“ (aut. Juozas Jakštas). 1990 m. pavasarį Dūkšte pastatytas kryžius.
Retas atvejis, kad iš karto būtų pašventinti du paminklai, todėl į iškilmes susirinko tūkstančiai žmonių.
Okupacijos metu Lietuvoje prasidėjo masiniai trėmimai į Sibirą. Ignalinos rajonas nebuvo išimtis. 1941 m. birželio 14-osios naktį iš Ignalinos rajono ištremta keliolika šeimų – apie 50 žmonių iš Ignalinos, Dūkšto, Paberžės, Rimšėnų, Krivasalio, Šulgų, o iki 1953 metų – apie 1260 gyventojų. Iš Lietuvos buvo ištremta daugiau nei 300 tūkstančių žmonių. Tautos atmintis yra nemirtinga, perduodama iš kartos į kartą. Be daugybės dokumentų, parašytų knygų, sukurtų eilių ir dainų yra likę gyvų to laiko liudininkų. Žiaurią tremtį išgyvenusiųjų patirtis tapo ištvermės, viltingos kančios bei laisvės ilgesio simboliu.
Baltijos kelias – unikalus ir išskirtinės svarbos įvykis Lietuvos istorijoje. 1989 m. rugpjūčio 23 d. 19.00 val. apie du milijonai Baltijos šalių gyventojų susikibo rankomis, sudarydami žmonių grandinę nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Baltijos kelią organizavo Baltijos šalių nacionaliniai judėjimai: „Rahvarinne“ Estijoje, Latvijos liaudies frontas ir „Sąjūdis“ Lietuvoje. Tą dieną, minint Molotovo ir Ribentropo sutarties pasirašymo 50-ąsias metines, okupuotos Lietuvos žmonės patys savarankiškai surengė referendumą, kuriame vienareikšmiškai pasisakė ne tik prieš nusikalstamą 1939 metų Stalino ir Hitlerio sandėrį pasidalyti Europą, bet ir už to sandėrio pasekmių panaikinimą. Nepriklausomybė – toks šiuo referendumu patvirtintas artimiausias tikslas. Nuotraukose matome kokia automašinų virtinė tęsėsi iš Ignalinos link Ukmergės. Trumpas ignaliniečių sustojimas Labanoro girioje. Apie čia pokario metais vykusias kraupias žudynes pasakoja klebonas A. Kanišauskas. Kelio pakraštyje ignaliniečiai įamžino stovėjimo vietą – per trumpą laiką pastatė ir pašventino kryžių.
1987 m. gegužės mėnesį Česlovo Kudabos ir kitų pastangomis buvo įkurta organizacija, pavadinta Lietuvos kultūros fondu. Jo tiesioginis uždavinys buvo kultūros paveldo puoselėjimas, tyrimai, lėšų kultūros paminklams restauruoti rinkimas. Neoficialūs organizacijos tikslai buvo daug platesni, bet šiai organizacijai nebuvo lemta tapti plačia visuomenine organizacija dėl valdžios suvaržymų. Neleista steigti fondo teritorinių skyrių provincijoje, fondo veikla buvo atidžiai sekama ir kontroliuojama. Šios draugijos, rateliai, bei organizacijos viešai nedeklaravo nepriklausomybės siekio todėl jas vertinti rimtai gana sunku. Tai atsispindi straipsnyje „Birželio 3 dieną sukanka 20 metų, kai susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis“.
Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje galite trumpam sugrįžti į praeitį ir pavartyti šiuos leidinius:
Mažoji Reškutėnų kronika/ Viktorija Lapėnienė.-Rėškutėnai, IVdalis /2016.
Giedraitis Liudvikas. Sąjūdžio Pakylėti: Ekologinio žygio dviračiais „Lietuva – mano namai“ (1988.VII.20-1988.VIII.2) metraštis su graudulio ir džiaugsmo asmeniniais intarpais.Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.-118p.
Čepaitis, Virgilijus Juozas. Su Sąjūdžiu už Lietuvą. Nuo 1988 06 03 iki 1990 03 11/ Virgilijus Čepaitis.-Vilnius: Tvermė, 2006.-480p.: iliustr.
Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991/sudarė Bronislavas Genzelis, Angonita Rupšytė.Kaunas: Šviesa, 2010.- 528p.: iliustr. Kn. taip pat: įv. tekstas Vytauto Landsbergio.-Bibliogr., p. 492-510, ir skyrių gale.-R-klė:p.512-517.
Sąjūdis ateina iš toli: Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo Tarybos narių kalbos, atsiminimai, apmąstymai.- Vilnius: Margi raštai, 2008.-560p.: iliustr.
Gimtasai kraštas: Praeities ir dabarties kultūros metraštis/ Kelias į nepriklausomybę: Lietuvos Laisvės Lygos ir Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio veikla/ Antanas Terleckas// 2016, Nr.11,p. 36-43
Metai: Sąjūdžio Pakylėti: Ekologinio žygio dviračiais „Lietuva-mano namai“ (1988 07 20– 1988 08 02) / Liudvikas. Giedraitis//2008, Nr.6,p. 104-114
Nepriklausomybės sąsiuviniai: istorijos ir kultūros žurnalas/ redaktorius Romualdas Ozalas. –Vilnius: Lietuvos Kelias: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Konferencija Vilniuje, Sporto Rūmuose, 1990 m. vasario 3d./parengė Angonita Rupšytė // 2015, Nr.1, p.33-61