Deduosi daiktus, o už abiejų sienų tylu. Galvoju, „kas buvo kas“ visą tą laiką už kairiosios ir dešiniosios sienų. Aš stengiausi žiūrėti, ieškoti, pamatyti, kad galėčiau pasikalbėti. Aš stengiausi sveikintis, kalbinti, įsiklausyti, kad galėčiau pasikalbėti.
Niekada nesužinosiu, kas gyveno už sienų. Rakinu duris. Viskas. Pabaiga. Iki. Iki kažkada. Arba iki niekada. Iki.
Beje.
Nebūtinai turiu būti normalus vaikas. Nebūtinai turiu būti kaip visi.