Issuu on Google+

1 tema. Įvadas

Ekonomika - tai mokslas apie žmonių ūkinę veiklą, kurios metu, naudojant įvairius išteklius, yra perdirbamos gamtos gėrybės ir tenkinami žmonių poreikiai.

Ekonomikos teorija yra žmogaus realaus ūkinio gyvenimo tyrimas

1


1 tema. Įvadas

Žmogaus ūkinė veikla susijusi su tokiais reiškiniais, kaip poreikiai, ištekliai ir jų naudojimas

Poreikiai – tai žmonių biologinės ir socialinės prigimties sąlygotos reikmės: 1) biologiniai poreikiai

1) individo poreikiai

2) socialiniai poreikiai

2) visuomenės poreikiai

2


1 tema. Įvadas

Poreikių augimo dėsnis: patenkintas poreikis iššaukia naujo poreikio atsiradimą, kuris, kaip taisyklė, yra vis sudėtingesnis už anksčiau buvusįjį

Poreikio ir jo patenkinimo priklausomybė leidžia daryti svarbias išvadas: 1) žmogus negali ir niekada negalės pilnai patenkinti savo poreikių 2) žmogaus poreikių tenkinimui reikės vis daugiau išteklių 3


1 tema. Įvadas

Ištekliai yra visa tai, kas naudojama žmonių poreikiams tenkinti. Išteklių materialinis pagrindas - gamta Pritaikyti žmogaus vartojimui gamtos ištekliai vadinami

ekonominiais ištekliais Ekonomikos teorija skiria išteklių rūšis: 1) žemė 2) darbo jėga 3) kapitalas

4


1 tema. Įvadas

Žemė – tai visos gamtos teikiamos ir žmogaus pritaikytos vartojimui gėrybės: dirva, pievos, miškai, vandenys, iškasenos ir pan.

Darbo jėga – tai žmogaus savybė dirbti, keisti gamtos gėrybes ir jas pritaikyti vartojimui. Sutrumpintai darbo jėgą vadiname darbu, t. y. patį procesą, keičiant ir pertvarkant poreikių tenkinimui gautas gėrybes

Kapitalas – visa tai, kas sukurta žmogaus darbu ir naudojama tenkinančioms žmogaus poreikius gėrybėms kurti 5


1 tema. Įvadas

Ekonomikos teorijoje minėti ištekliai (žemė, darbas, kapitalas) vadinami gamybos veiksniais

Susijungus visiems trims gamybos veiksniams, vyksta

gamybos procesas

6


1 tema. Įvadas

Gamyba – tai gamybos veiksnių jungimas atitinkama kombinacija, kurios rezultatas yra darbo produktas, tinkamas žmogaus biologiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti

Esminis gamybos bruožas yra gamybos veiksnių sujungimo bei naudojimo kombinacija, kuri vadinama technologija – tai tie būdai ir metodai, kuriais sukuriami konkretūs produktai 7


1 tema. Įvadas

Išteklių ribotumas – tai esminis konfliktas tarp neribotų žmonių poreikių ir ribotų išteklių

Ekonomikos teorija studijuoja, kaip individai ar visuomenė elgiasi, turėdama ribotus išteklius

8


1 tema. Įvadas

Klasikinis hipotetinis P. Samuelsono pavyzdys Gamybos galimybių kreivė (Production Possibility Front)

Qsviest. Qsv. max

Y

X 0

Z

GGK (PPF) Q patr. max

Qpatr.

9


1 tema. Įvadas

Gamybos efektyvumas pasiekiamas tuomet, kai visuomenė negali didinti vienos prekės gamybos, nesumažinusi kitos prekės gamybos

Ekonomika yra efektyvi tuomet, kai ji veikia gamybos galimybių kreivės ribose

10


1 tema. Įvadas

Pasirinkimo problema visuomenės mastu reikalauja spręsti trilypį uždavinį: 1) ką gaminti? t.y., kiek kokių produktų reikia pagaminti, kad duotomis sąlygomis būtų labiausiai patenkinti poreikiai 2) kaip gaminti? t.y., kokiomis proporcijomis sudėti išteklius, kad būtų galima pagaminti daugiausia produktų 3) kam gaminti? t.y., kaip paskirstyti produktus visuomenės nariams 11


1 tema. Įvadas

Pasirinkimas bus teisingas, jei nauda viršys kaštus: B>C kur

B (benefit) – nauda C (costs) – kaštai

Ekonomikos teorija remiasi prielaida, kad galintys rinktis ekonominės sistemos dalyviai visuomet elgiasi racionaliai, t. y. siekdami gauti naudos 12


1 tema. Įvadas

Racionalus vartotojas yra tas, kuris, turėdamas ribotus išteklius, gauna didžiausią naudą, t. y. nusiperka tą prekių rinkinį, kuris jam naudingiausias

Racionali įmonė yra ta, kuri, naudodamasi ribotais ištekliais, gauna didžiausią pelną

Racionali valstybė yra ta, kuri, disponuodama ribotais ištekliais ir laikydamasi savo politikos, sugeba užtikrinti piliečiams didžiausią įmanomą gerovę 13


1 tema. Įvadas

Prekyba ir mainai tarp individų ar valstybių yra labai svarbi ekonominė veikla

Prekyba vyksta tarp individų, tarp individų ir verslo, versle, tarp verslo ir valstybės bei tarp valstybių

Mainai vyksta rinkoje – toje vietoje, kur susitinka pirkėjas ir pardavėjas. Rinka nebūtinai turi būti fiziškai apibrėžta erdvė 14


1 tema. Įvadas

Sandorių kaštai – tai kaštai, neįskaičiuojami į prekės kainą, įtraukiant juos į informacijos rinkimo, konkurentų stebėjimo, prekės komplektavimo ir prekės ženklo nustatymo kaštus

Mikroekonomikoje daroma prielaida, kad rinkos dalyviai pilnai informuoti, ir sandorių kaštai lygūs nuliui

15


1 tema. Įvadas

Ekonominė

sistema

– tai institucijos ir mechanizmai, nusakantys, ką ir kaip gaminti ir kas pasisavins pagamintas prekes bei paslaugas

Ekonominių sistemų tipai: 1) natūrinis ūkis 2) centralizuotai valdomas ūkis 3) rinkos ūkis

16


1 tema. Įvadas

Rinkos ūkio ypatybė yra ta, kad ūkininkaujantys subjektai yra laisvi, ir, remdamiesi atitinkamais rinkos dėsniais ir principais, priima atitinkamus ūkinius sprendimus Kai kurioms prekėms rinka neegzistuoja ir yra vertinama kaip rinkos klaida – tai netobula rinkos kainų sistema, kuri, veikiant išoriniams veiksniams ar netobulai konkurencijai, neleidžia efektyviai paskirstyti ribotų išteklių

17


1 tema. Įvadas

Ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip žmonės ir visuomenė pasirenka vieną iš galimų ribotų gamybinių išteklių naudojimo variantų, siekdami efektyviai gaminti einamajam ir būsimajam vartojimui reikalingus produktus ir paskirstyti juos tarp visuomenės narių, jų grupių ir visos visuomenės

18


1 tema. Įvadas

Rinkos ūkio teorijoje skiriamos dvi dalys: 1) mikroekonomika (microeconomics) 2) makroekonomika (macroeconomics)

Mikroekonomika

analizuoja atskirų individualių vienetų (vieno vartotojo, vienos įmonės ar pramonės šakos) elgseną ir jų tarpusavio ryšius įvairiose rinkose bei vyriausybės daromą poveikį

Makroekonomika analizuoja visą ekonomiką ir jos pagrindinių dedamųjų (visų namų ūkių, visų verslo įmonių ir vyriausybės) vidaus ir užsienio tarpusavio ryšius 19


1 tema. Įvadas

Pagrindinis principas, atskiriant mikroekonomiką nuo makroekonomikos yra toks:

*

mikroekonomika orientuojasi į sprendimus priimančius ūkinius vienetus

*

makroekonomika orientuojasi ekonomikos, kaip tokios, elgseną

į

visos

20


1 tema. Įvadas

Ekonominis

modelis

arba

teorija

yra supaprastintas visos ekonomikos arba jos dalies veikimo tam tikrose sąlygose atvaizdavimas Modeliuojant

susietų

situaciją,

kintamųjų

yra analizuojama kelių priklausomybė, kitiems

veiksniams nekintant

“Ceteris paribus” (lot.) – kitoms sąlygoms (aplinkybėms) nekintant (esant toms pačioms) 21


1 tema. Įvadas

Ekonominio modelio formavimo etapai: *

faktų stebėjimas

*

teorijos formulavimas

*

teorijos patikrinimas

*

teorijos priėmimas ar atmetimas

*

teorijos taikymas

22


1 tema. Įvadas

Ekonomikos teorijoje įsigalėję požiūriai į ekonominių reiškinių tyrimą: 1) pozityvioji ekonomika (positive economics) remiasi faktais ir duomenimis, nusako realų gyvenimą 2)

normuojančioji

ekonomika (normative

economics) nusako, kaip ekonomika turėtų veikti, t. y. įvertina visuomenės tikslus ir sprendimus 23


1 tema. Įvadas

Pareto optimalus ekonomikos būvis bus tuomet, kai pereinant iš vieno ekonominio būvio į kitą, naujajame būvyje vieniems pasidaro geriau, ir niekam nepasidaro blogiau

Pareto neoptimalus ekonomikos būvis bus tuomet, kai pereinant iš vieno ekonominio būvio į kitą, naujajame būvyje vieniems pasidaro geriau, kitiems blogiau

24


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Tobulos konkurencijos rinka tai rinkos modelis, kada yra daug vartotojų ir daug gamintojų, gaminančių vienarūšes prekes; atskiras gamintojas ar vartotojas įtakos kainai nedaro

1


2 tema. Paklausa, pasi큰la ir rinkos pusiausvyra

P (price) Q (quantity) P,

Q,

Lt/vnt.

vnt.

20 12 6 2

1 3 5 7

2


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Paklausa yra prekės kainos, už kurią pirkėjas nori ir gali nusipirkti atitinkamą prekę, ir tos prekės kiekio ryšys Paklausos kiekio ir kainos ryšį nusako tokios tarpusavyje susijusios sąlygos: 1) pirkėjas nori pirkti prekę (turi jai poreikį) 2) pirkėjas gali pirkti prekę (turi tam tikrą pinigų sumą)

3


2 tema. Paklausa, pasiĹŤla ir rinkos pusiausvyra

P,

Q,

Lt/vnt.

vnt.

20 12 6 2

1 3 5 7

Paklausos kreivÄ— P

QD = f (P)

20

12

D (demand) 6 2

0

1

3

5

7

Q 4


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Paklausos dėsnis: prekių paklausos kiekis kinta atvirkščiai proporcingai kainų kitimui

5


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Paklausos kreivė, rodanti, kokia bus prekės paklausa, esant skirtingoms kainoms, vadinama

standartine paklausos kreive

Standartinė paklausos kreivė turi neigiamą nuolydį, reiškiantį, jog paklausa didėja, prekės kainai mažėjant

6


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Paklausos kiekio pokytis

P P3

A

P2

B

D

P1

0

C

Q1

Q2

Q3

Q

Paklausos kiekio pokyčiais vadinamas kiekio ir kainos taškų judėjimas paklausos kreivėje

7


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Veiksniai, sąlygojantys prekės paklausą rinkoje, esant pastoviai kainai: 1) pajamos, jų dydis ir pasiskirstymas tarp gyventojų 2) prekių pakaitų, prekių papildų kainos 3) vartojimo tradicijos, vartotojų skoniai 4) vartotojų skaičius, jų demografinė, profesinė struktūra 5) priemonės, skatinančios prekės pirkimą 6) prekių kiekis, esantis rinkoje 8


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

QD = f (P, Pi, I, N, V, T, ...) kur QD P Pi I N V T ...

– – – – – – – –

prekės paklausos kiekis prekės kaina tos prekės pakaitų ar papildų kainos pirkėjų pajamos ir santaupos pirkėjų prioritetai vartojimo tradicijos mokesčiai kiti veiksniai

9


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Normalios kokybės prekėmis vadiname prekes, kurių perkama daugiau, pajamoms didėjant, ir mažiau - pajamoms mažėjant

Blogesnės kokybės prekėmis vadiname prekes, kurių perkama mažiau, pajamoms didėjant, ir daugiau - pajamoms mažėjant

10


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Prekėmis pakaitais vadiname skirtingas prekes, tenkinančias tą patį poreikį ir vartojimo atžvilgiu galinčias vienas kitas pakeisti

Prekėmis papildais vadiname skirtingas prekes, kurios tenkinant tą patį poreikį gali būti vartojamos tik kartu kaip komplektas

11


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Paklausos kreivės poslinkiai koordinačių sistemoje rodo

paklausos pokyčius

12


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Prekės paklausos padidėjimas

P P2

P1

D1 D

0

Q1

Q2 Q3

Q4

Q 13


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Prekės paklausos sumažėjimas P P2

D

P1

D2

0

Q1

Q2 Q3

Q4

Q 14


2 tema. Paklausa, pasi큰la ir rinkos pusiausvyra

Pasi큰la P,

Q,

Lt/vnt.

vnt.

2 6 12 20

3 5 7 8

15


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Pasiūla yra prekės kainos, už kurią pardavėjas nori ir gali parduoti atitinkamą prekę, ir tos prekės kiekio ryšys

Pasiūlos kiekio ir kainos ryšį nusako tokios tarpusavyje susijusios sąlygos: 1) pardavėjas nori parduoti prekę 2) pardavėjas gali parduoti prekę

16


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

P,

Q,

Lt/vnt.

vnt.

2 6 12 20

3 5 7 8

Pasiūlos kreivė P S (supply) 20

QS = f (P)

12 6 2

0

3

5

7

8

Q 17


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Pasiūlos dėsnis: prekių pasiūlos kiekis kinta tiesiog proporcingai kainų kitimui

18


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Pasiūlos kreivė, rodanti priklausomybę tarp parduodamos prekės kainos ir gaminamo prekės kiekio, vadinama

standartine pasiūlos kreive

Standartinė pasiūlos kreivė turi teigiamą nuolydį, reiškiantį, jog pasiūla didėja, prekės kainai didėjant

19


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Pasiūlos kiekio pokytis

P

S

P3

A

P2 P1

0

B C

Q1

Q2

Q3

Q

Pasiūlos kiekio pokyčiais vadinamas kiekio ir kainos taškų judėjimas pasiūlos kreivėje

20


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Veiksniai, sąlygojantys prekės pasiūlą rinkoje, esant pastoviai kainai: 1) prekės gamybai naudojamų veiksnių kainų pokyčiai 2) prekių pakaitų gamyboje kainos 3) prekių papildų gamyboje kainos 4) naujos technologijos 5) mokesčių mažinimas ar didinimas

21


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

QS = f (P, PK, PL, PN, PKi, PLi, PNi, TN, T,...) kur QS P PK, PL, PN PKi, PLi, PNi

– – – –

TN

T ...

– –

prekės pasiūlos kiekis prekės kaina gamybos veiksnių kainos gamybos veiksnių pakaitų ir papildų kainos gamyboje naudojamos technologijos pobūdis mokesčiai, dotacijos kiti veiksniai.

22


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Prekės pakaitais gamyboje vadinamos prekės, kurių gamybai naudojami tie patys ištekliai (medžiagos, žaliavos)

Prekės papildais gamyboje vadinamos prekės, kurias gaminant iš tų pačių išteklių gaunamas šalutinis produktas

23


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Pasiūlos kreivės poslinkiai koordinačių sistemoje rodo

pasiūlos pokyčius

24


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Prekės pasiūlos padidėjimas P S

S1

P2 P1

0

Q1

Q2

Q3 Q4

Q 25


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Prekės pasiūlos sumažėjimas S2

P

S

P2 P1

0

Q1

Q2

Q3 Q4

Q 26


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Prekės pusiausvyros rinka P S

perteklius P2

E

PE

E (equilibrium)

P1 trūkumas

0

QA

QE

D QB

Q 27


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Prekės paklausos didėjimo įtaka rinkos pusiausvyrai P S

PE1 PE

E1 E

D1 D

0

QE

QE1

Q 28


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Prekės paklausos mažėjimo įtaka rinkos pusiausvyrai P S

PE PE2

E E2

D D2

0

QE2

QE

Q 29


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Prekės pasiūlos didėjimo įtaka rinkos pusiausvyrai S

P

PE

E E1

PE1

0

S1

QE

QE1

D

Q 30


2 tema. Paklausa, pasiūla ir rinkos pusiausvyra

Prekės pasiūlos mažėjimo įtaka rinkos pusiausvyrai S2

P

PE2

E2 E

PE

0

S

D

QE2

QE

Q 31


3 tema. Elastingumo teorija

Paklausos ar pasiūlos elastingumas tai paklausos ar pasiūlos jautrumas pokyčiams, kuriuos iššaukia paklausos ar pasiūlos veiksniai

Paklausos elastingumas kainai apibūdina pirkėjų, perkančių didesnį ar mažesnį prekių kiekį, reakciją į kainų pasikeitimus

1


3 tema. Elastingumo teorija

Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu tai norimo pirkti prekės kiekio ir prekės kainos procentinio kitimo santykis:

ED = ED

∆ QD (%) ∆ PD (%)

, kur

- paklausos elastingumo kainai koeficientas

∆ QD (%) - paklausos kiekio pokytis, matuojamas procentais ∆ PD (%) - paklausos kainos pokytis, matuojamas procentais 2


3 tema. Elastingumo teorija

ED =

PD P2

A

∆ QD (%) ∆ PD (%)

D P1

0

B

Q1

C

Q2

QD

3


3 tema. Elastingumo teorija

Pokyčius reikia skaičiuoti ne absoliutiniais skaičiais, o procentais, kad būtų vienoda paklausos jautrumo kainai bazė (100%):

P Pn P2

A

∆ QD (%) =

∆ QD QD

100

∆ PD (%) =

∆ PD PD

100

D P1

0

C

B

Q1

Q2

Qn

Q

4


3 tema. Elastingumo teorija

P Pn P2

P ↑, Q ↓

∆ PD = P2 – P1 ; ∆ QD = Q1 – Q2

P ↓, Q ↑

∆ PD = P1 – P2 ; ∆ QD = Q2 – Q1

A

D P1

0

C

B

Q1

Q2

Qn

Q

5


3 tema. Elastingumo teorija

P1 = 100 Lt Q1 = 2000 dviračių

P2 = 101 Lt Q2 = 1990 dviračių ED

∆ QD (%) = ∆ PD (%) =

Q2 – Q1 QD P2 – P1 PD

=

100 =

100 =

ED =

∆ QD (%) ∆ PD (%) 1990 - 2000 2000 101 - 100 100 - 0,5 % 1%

100 =

100 =

- 10 2000 1 100

100 = - 0,5 %

100 =

1 %

= - 0,5

6


3 tema. Elastingumo teorija

∆P=1%

∆ Q = - 2 %;

ED = P P2

∆ QD (%) ∆ PD (%)

0

1%

= -2

A

∆P P1

=

-2%

D

B

∆Q Q1

C

Q2

Q 7


3 tema. Elastingumo teorija

Paklausos elastingumo kainai koeficientas visada yra neigiamas dėl prekės paklausos dėsnio, nes tarp prekės paklausos kainos ir paklausos kiekio vyrauja atvirkštinė priklausomybė

8


3 tema. Elastingumo teorija

Paklausos elastingumo kainai koeficiento dydis priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui: 1) prekių pakaitų poveikis 2) laikotarpis, kuriame vertiname elastingumą 3) gyventojų pajamų, skirtų vartojimui, dydis

9


3 tema. Elastingumo teorija

Pasiūlos elastingumas kainai apibūdina pardavėjų, parduodančių didesnį ar mažesnį

prekių kiekį, reakciją į kainų pasikeitimus

10


3 tema. Elastingumo teorija

Pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu tai norimo parduoti prekės kiekio ir prekės kainos procentinio kitimo santykis: ES =

ED

∆ QS (%) ∆ PS (%)

, kur

- pasiūlos elastingumo kainai koeficientas

∆ QD (%) - pasiūlos kiekio pokytis, matuojamas procentais ∆ PD (%) - pasiūlos kainos pokytis, matuojamas procentais 11


3 tema. Elastingumo teorija

Pasiūlos elastingumo kainai koeficientas visada yra teigiamas dėl prekės pasiūlos dėsnio, nes tarp prekės pasiūlos kainos ir pasiūlos kiekio vyrauja tiesioginė priklausomybė

12


3 tema. Elastingumo teorija

Pasiūlos elastingumo kainai koeficiento dydį lemia daug veiksnių, tokių kaip: 1) prekės gamybos laikotarpis 2) gamybos veiksnių panaudojimas pakaitų gamyboje 3) galimybė saugoti prekės atsargas

13


3 tema. Elastingumo teorija

ATSKIRI PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ELASTINGUMO ATVEJAI 1) absoliutus elastingumas b) pasiūlos

a) paklausos P

P D

0

S

Q

ED = ∞

0

Q

ES = ∞

14


3 tema. Elastingumo teorija

2) santykinis elastingumas b) pasiūlos

a) paklausos P

P

S D

Q

0

∞ > ED > 1

Q

0

∞ > ES > 1

15


3 tema. Elastingumo teorija

3) vienetinis elastingumas b) pasi큰los

a) paklausos P

P

S

D

Q

0

ED = 1

Q

0

ES = 1

16


3 tema. Elastingumo teorija

4) santykinis neelastingumas b) pasi큰los

a) paklausos P

P

S

D

Q

0

0 < ED < 1

Q

0

0 < ES < 1

17


3 tema. Elastingumo teorija

5) absoliutus neelastingumas b) pasi큰los

a) paklausos P

P S

D

0

Q

ED = 0

0

Q

ES = 0 18


3 tema. Elastingumo teorija

Paklausos (pasiūlos) elastingumas kainai, skaičiuojamas atkarpos viduriui E

=

∆Q

∆P

Q vid.

P vid.

, kur

E

- paklausos (pasiūlos) elastingumo kainai koeficientas

∆Q

- paklausos (pasiūlos) kiekio pokytis:

∆Q vid. - paklausos (pasiūlos) kiekio vidurkis: ∆P

- paklausos (pasiūlos) kainos pokytis:

∆P vid. - paklausos (pasiūlos) kainos vidurkis:

Q2 – Q1 Q1 + Q2 2 P2 – P1 P1 + P2 2

19


3 tema. Elastingumo teorija

QD

PD

0

6

10

4

20

2

30

∆QD

QDvid.

10

5

10

15

10

25

∆PD

PDvid.

ED

0

∆ QD1 = Q2 – Q1 = 10 – 0 = 10 ∆ QD2 = Q3 – Q2 = 20 –10 = 10 ∆ QD3 = Q4 – Q3 = 30 –20 = 10

Q1 + Q2 0 + 10 QDvid.1 = = = 5 2 2 Q2 + Q3 10 + 20 QDvid.2 = = = 15 2 2 Q3 + Q4 20 + 30 QDvid.3 = = = 25 2 2 20


3 tema. Elastingumo teorija

QD

PD

0

6

10 20 30

∆QD

QDvid.

∆PD

PDvid.

10

5

-2

5

10

15

-2

3

10

25

-2

1

4 2

ED

0

∆ PD1 = P2 – P1 = 4 – 6 = - 2 ∆ PD2 = P3 – P2 = 2 – 4 = - 2 ∆ PD3 = P4 – P3 = 0 – 2 = - 2

P1 + P2 6+4 PDvid.1 = = = 5 2 2 P2 + P3 4+2 PDvid.2 = = = 3 2 2 P3 + P4 2 +0 PDvid.3 = = = 1 2 2 21


3 tema. Elastingumo teorija

QD

PD

0

6

10

4

20

2

30

0

∆QD

QDvid.

∆PD

PDvid.

ED

10

5

-2

5

-5

10

15

-2

3

10

25

-2

1

vienet. elast. - 0,2 neelast.

ED1 = ED2 = ED3 =

∆QD1

∆PD1

QDvid.1

PDvid.1

∆QD2

∆PD2

QDvid.2

PDvid.2

∆QD3

∆PD3

QDvid.3

PDvid.3

=

= =

elast.

-1

10

-2

5

5

10

-2

15

3.

10

-2

25

1.

= -5 = -1 = - 0,2 22


3 tema. Elastingumo teorija

Grafinis paklausos elastingumo vaizdavimas

QD

PD

0

6

10

4

20

2

30

0

ED -5 -1 - 0,2

P 6

-5

4

-1

2

0

D - 0,2

10

20

30

Q 23


4 tema. Vartotojo elgsena

Žmogaus poreikiai tenkinami įvairiais produktais, kurie turi prekių ir paslaugų formą Vartotojas visada disponuoja ribota pinigų suma Išleisdamas šiuos pinigus produktams pirkti, vartotojas siekia gauti maksimalų tų produktų kiekį, kad pilniau patenkintų savo poreikius

1


4 tema. Vartotojo elgsena

Produkto sugebėjimas arba savybė patenkinti poreikius vadinama naudingumu Naudingumas ≠ vertingumas

Naudingumo sąlyga yra ta, kad produktas vartotojui reikalingas konkrečiam tikslui

Vertingumas nurodo gėrį teikiančias produkto savybes 2


4 tema. Vartotojo elgsena

Tam tikro prekiĹł kiekio teikiamas bendras pasitenkinimas vadinamas bendruoju naudingumu Pvzd., 3 obuoliĹł bendrasis naudingumas yra lygus tam pasitenkinimui, kurÄŻ patiria vartotojas, tenkindamas tais obuoliais savo poreikÄŻ

3


4 tema. Vartotojo elgsena

Mažėjančio naudingumo dėsnis:

t. y.:

tam tikru laikotarpiu, esant nekintamiems vartotojo poreikiams, kiekvienas vartojamo to paties tipo produkto papildomas vienetas teikia mažėjantį naudingumą

1) ↑ vartojamų produktų kiekį, papildomų produkto vienetų naudingumas ↓ įsigytam to produkto kiekiui 2) kiekvieno produkto kiekiui yra taškas, kurį peržengus naudingumas ima ↓ (kitaip sakant, ↓ vartotojo siekimas išleisti pinigus papildomam produktų kiekiui)

4


4 tema. Vartotojo elgsena

↑ produkto vartojamą kiekį, žmogaus poreikis palaipsniui prisotinamas, ir kiekvienas papildomas produkto vienetas teikia vis ↓ pasitenkinimą Papildomas naudingumas, gautas vartojant papildomą produkto vienetą, kuris didina arba mažina bendrąjį naudingumą, vadinamas ribiniu naudingumu

5


4 tema. Vartotojo elgsena

Vartotojas maksimizuos savo pasitenkinimą, gautą už ribotą pinigų kiekį, tada, kai kiekvieno jo perkamo produkto

ribinis naudingumas bus vienodas Tame taške, kuriame produktų ribiniai naudingumai yra vienodi, vartotojas nebegalės padidinti savo pasitenkinimo laipsnio

6


4 tema. Vartotojo elgsena

Ribinis naudingumas išreiškiamas formule: ∆TU MU = ∆Q MU -

ribinis naudingumas

∆TU -

bendrojo naudingumo pokytis

∆Q

-

vartojamo prekės kiekio pokytis

7


4 tema. Vartotojo elgsena

Bendrasis ir ribinis naudingumas TU

II

I

III B C

A

Q MU

A

B

Q

8


4 tema. Vartotojo elgsena

Vartotojas negali turėti visų gėrybių, nes: 1) gėrybių kiekis yra ribotas; 2) jam tenka aukoti kai kuriuos poreikius: žmogus savo poreikius grupuoja pagal naudingumą, jam priimtina tvarka

Jis pasirenka tokią gėrybių proporciją, kuri labiausiai atitinka jo poreikius

9


4 tema. Vartotojo elgsena

Įvairių prekių kiekių rinkinys, kurį vartotojas pasirenka atitinkamo laikotarpio (savaitės, mėnesio, metų) vartojimui, vadinamas vartotojų prekių krepšeliu Tačiau galimas ir alternatyvus prekių rinkinys, kuris tenkins tuos pačius vartotojo poreikius Jei vartotojui bus tas pats, kuriam iš tų rinkinių atiduoti pirmenybę, tokiu atveju laikoma, kad vartotojas yra abejingas (indiferentiškas)

10


4 tema. Vartotojo elgsena

Tarkime, vartotojo prekių krepšelį sudaro 2 prekės: A ir B

QA I

5

QA

5

3

2

1

QB

1

2

3

5

II

3

III

2

IV

1 1

2

3

5

QB 11


4 tema. Vartotojo elgsena

Abejingumo kreivė rodo pasirenkamus prekių kiekių derinius, kurių kiekvienas teikia vartotojui vienodą bendrąjį naudingumą Kiekvienas abejingumo kreivės taškas reiškia vienodą pasitenkinimo, t. y. naudingumo lygį Abejingumo kreivės nuolydis neigiamas: ji krenta žemyn, iš kairės į dešinę Tas reiškia, kad vartotojas, siekdamas padidinti vienos prekės vartojimą, linkęs mažinti kitos

12


4 tema. Vartotojo elgsena

Abejingumo kreivės forma priklauso nuo to, ar rinkinio prekės tarpusavyje susijusios, ar nesusijusios: jei vartojimo požiūriu prekės iš dalies gali hiperbolė – pakeisti viena kitą, išliekant tam pačiam naudingumui QA

tiesė

I

jei rinkinyje prekės bus visiški pakaitai

QB

0 QA jei rinkinyje bus status – papildančios prekės kampas

I 0

QB

13


4 tema. Vartotojo elgsena

Įvairių žmonių poreikiams tenkinti reikalingos įvairios prekės (paslaugos) ir nevienodas tų prekių (paslaugų) kiekis Vartotojas tokių pat prekių

didesnį krepšelį vertina labiau, negu mažesnį prekių krepšelį Kiekvieną prekių krepšelį, besiskiriantį savo dydžiu, atspindi atskira abejingumo kreivė, todėl, kiek bus skirtingo dydžio vartotojo prekės krepšelių, tiek bus ir abejingumo kreivių 14


4 tema. Vartotojo elgsena

Abejingumo kreivių žemėlapis Tai susistemintas abejingumo kreivių rinkinys, kuris grafiškai parodo, kad, suvartojant didesnį vartojimo prekių krepšelį, didėja bendrasis naudingumas

15


4 tema. Vartotojo elgsena

QA

I3 > I2 > I1

I1 0

I2

I3 QB

Kreivė, esanti toliau nuo koordinačių pradžios, atspindės didesnės naudos rinkinį 16


4 tema. Vartotojo elgsena

Abejingumo kreivės niekada nesusikerta. Jei kirstųsi, tai vartotojas mažesnę naudą teikiančiam rinkiniui skirtų pirmenybę prieš didesnę naudą teikiantį rinkinį

Abejingumo kreivių žemėlapis atspindi vartotojo poreikius, todėl kiekvienam vartotojui būdingas savas žemėlapis

17


4 tema. Vartotojo elgsena

Vartotojo prekių pasirinkimas priklauso ne tik nuo prioritetų, bet ir nuo

ekonominių sąlygų: vartotojo piniginės pajamos, prekių ir paslaugų kainos riboja perkamų prekių kiekius

Pinigines pajamas, skirtas ir išleistas prekių ir paslaugų pirkimui, vadiname

vartotojo biudžetu 18


4 tema. Vartotojo elgsena

Vartotojo biudžetas rodo, koks pinigų kiekis duotu laikotarpiu gali būti skirtas prekėms pirkti Šis pinigų kiekis – tai žmogaus pajamos, gaunamos, panaudojant ir realizuojant žmogaus turimus išteklius Vartotojo biudžetą riboja: 1) vartotojo pajamos 2) pinigų perkamoji galia

19


4 tema. Vartotojo elgsena

Vartotojo biudžeto ribojimas rodo, kad išlaidos turi būti lygios pajamoms:

M = QA PA + QB PB Ši priklausomybė vadinama

vartotojo biudžeto modeliu

20


4 tema. Vartotojo elgsena

Vartotojo biudžetas apriboja prekių krepšelio dydį ir jo struktūrą Koordinačių sistemoje šį ribojimą atspindi biudžetinė tiesė: Q A

M QA max = PA M = QA PA + QB

0

M QB max = PB

PB

QB 21


4 tema. Vartotojo elgsena

Užštrichuotas trikampis rodo galimų prekių rinkinių visumą, kurią riboja vartotojo biudžetas Tiesė, jungianti tašką M ir tašką M PB PA vadinama biudžetine tiese Šie taškai rodo maksimalų atitinkamai A arba B prekės vienetų skaičių, kurį vartotojas gali nusipirkti, turėdamas M pinigų 22


4 tema. Vartotojo elgsena

Biudžeto tiesės neigiamas nuolydis rodo A prekės kiekį, kurį gausime, atsisakius vieno B prekės vieneto

23


4 tema. Vartotojo elgsena: vartotojo naudos maksimizavimas

Vartotojo elgsenos modelis remiasi prielaida, kad vartotojas, išleisdamas pinigus prekėms pirkti, siekia didžiausios naudos

Tariama, kad vartotojas maksimizuoja prekių rinkinio naudą, turėdamas ribotą biudžetą

24


4 tema. Vartotojo elgsena: vartotojo naudos maksimizavimas

QA

E (B; A)

M QA max = PA

- vartotojo maksimalios naudos rinkinys

E

A

I1 0

B

I2

M QB max = PB

I3 QB

Abejingumo kreivės ir biudžeto tiesės lietimosi taškas, kuriame maksimizuojama vartotojo nauda, vadinamas

vartotojo pusiausvyros tašku

25


5 tema. Gamybos teorija

Žmonės, organizuojantys, valdantys gėrybių gamybą, paskirstymą ir pardavimą, vadinami verslininkais

Verslas - tai specifinė žmonių veiklos sritis, be kurios neįmanomas išteklių panaudojimas, perdirbimas ir pritaikymas žmonių poreikiams tenkinti Todėl šalia darbo, kapitalo ir žemės veiksnių neišvengiama yra

verslininko funkcija 1


5 tema. Gamybos teorija

Verslininkas, būdamas gamybos veiksniu, t.y. išteklių sudėtine dalimi, sukuria pajamas, kurios vadinamos pelnu

Verslininkas gali būti: 1)

išteklių savininku – verslo funkcijos rezultatą, t.y.

2)

pelną,

pasisavina tiesiogiai samdomu asmeniu – savininkas pelną pasisavina per verslininką

2


5 tema. Gamybos teorija

Firma, kompanija arba įmonė – tai terminai, apibūdinantys pagrindinį verslo vienetą, kuriame darbo, kapitalo, žemės, verslo ištekliai paverčiami prekėmis ar paslaugomis

Visada šis verslo vienetas priklauso konkrečiam žmogui - tokia priklausomybė vadinama privačia nuosavybe

3


5 tema. Gamybos teorija

Pagal teisę ir įmonės organizaciją , įmonės skirstomos:

1) • • • •

individualios

savininkas vienas žmogus įmonė įkuriama iš savininko ir jo šeimos santaupų savininkas atsako visu savo turtu kapitalą didina pasiimdamas paskolas

4


5 tema. Gamybos teorija

2)

ūkinės bendrijos

• savininkai du ar daugiau žmonių • įmonė įkuriama iš savininkų išteklių • skirstomos į : a) tikrąsias ūkines bendrijas - savininkai atsako visu savo turtu b) komanditines ūkines bendrijas - tikrieji nariai atsako visu savo turtu, - komanditoriai atsako tik įneštu į įmonę kapitalu 5


5 tema. Gamybos teorija

3)

akcinės bendrovės

• • • •

ribotos turtinės atsakomybės įmonė įmonė turi juridinio asmens statusą savininko turtas ir akcinės bendrovės turtas atskirti savininkai perka bendrovės akcijas ir atsako tik to nupirkto akcinio kapitalo suma • už naudojamą kapitalą gauna dalį pelno, vadinamą dividendais

6


5 tema. Gamybos teorija

Gamyba tai darbo jėgos, įrengimų, mašinų, žaliavų, medžiagų panaudojimas, perdirbimas į prekes ir paslaugas

Šį procesą organizuoja, kontroliuoja ir prižiūri verslininkas Darbo, kapitalo, gamtos ištekliai ir verslininko veiklos sąnaudos yra vadinamos gamybos veiksniais Šių gamybos veiksnių rezultatas – prekė ar paslauga

7


5 tema. Gamybos teorija

Priklausomybė tarp gamybos veiksnių sąnaudų atitinkamo rinkinio ir galimo pagaminti produkcijos kiekio vadinama gamybos funkcija:

Q = f (L, K, N, V, T, I, …..) kur Q L K N V T I ...

– – – – – – – –

produkcijos kiekis darbas kapitalas žemės turtai verslas technologija informacija kiti veiksniai

8


5 tema. Gamybos teorija

Gamybos funkcijos savybės, apsprendžiančios produkcijos kiekio maksimizavimo ir veiksnių sąnaudų minimizavimo uždavinį: 1. Gaminamos produkcijos kiekio didėjimas turi ribą, kuri pasiekiama didinant vieno veiksnio sąnaudas, esant nekintamoms kitų veiksnių sąnaudoms 2. Gamybos veiksniai yra papildantys vienas kitą, tačiau esant tam pačiam gaminamos produkcijos kiekiui galima tam tikru laipsniu tarpusavyje keisti gamybos veiksnius 9


5 tema. Gamybos teorija

Gamybos funkcijai didelę reikšmę turi laiko trukmė, kurią vadiname

laiko veiksniu

10


5 tema. Gamybos teorija

Verslo sprendimus laiko trukmės požiūriu galima skirstyti į tris grupes, pagal kurias grupuojame ir laiko trukmę: • sprendimai, kaip geriau organizuoti gamybą su esamu kapitalu ir technologija, keičiant darbo veiksnio sąnaudas. Šių sprendimų įgyvendinimo laiką vadiname

trumpuoju laikotarpiu • sprendimai, kaip geriau organizuoti gamybą, keičiant kapitalo ir darbo sąnaudas. Šių sprendimų įgyvendinimo laiką vadiname ilguoju laikotarpiu • sprendimai, kaip geriau organizuoti gamybą, keičiant visų gamybos veiksnių sąnaudas. Šių sprendimų įgyvendinimo laiką vadiname labai ilgu laikotarpiu 11


5 tema. Gamybos teorija

Veiksnius, kurie atitinkamame laikotarpyje kinta, vadiname kintamaisiais gamybos veiksniais

Veiksnius, kurie atitinkamame laikotarpyje nekinta, vadiname pastoviaisiais gamybos veiksniais

12


5 tema. Gamybos teorija

Trumpame laikotarpyje kinta tik

darbo veiksnys Gamybos funkcija trumpame laikotarpyje : Q = f (L, K, N, V, T, I, â&#x20AC;Ś..) kur L

â&#x20AC;&#x201C;

kintamas veiksnys

Supaprastinta gamybos funkcija trumpame laikotarpyje :

Q = f (L, K) 13


5 tema. Gamybos teorija

Darbo veiksnio L poveikio dalį į produkcijos kiekį Q vadiname kintamojo veiksnio produktu Kapitalo veiksnio K poveikio dalį į produkcijos kiekį Q vadiname pastoviojo veiksnio produktu Gamybos rezultatui Q nusakyti naudojamos

bendrojo produkto vidutinio produkto ribinio produkto sąvokos 14


5 tema. Gamybos teorija

Per tam tikrą laikotarpį panaudotų gamyboje atitinkamų gamybos veiksnių sąnaudomis sukurtas bendras produkcijos kiekis vadinamas bendruoju produktu TPL (total product) Per tam tikrą laikotarpį panaudotų gamyboje atitinkamų gamybos veiksnių sąnaudomis sukurtas vienas produkto vienetas vadinamas vidutiniu produktu APL (average product)

APL =

TPL L 15


5 tema. Gamybos teorija

Bendrojo produkto kiekio pokyčiai dėl atitinkamo gamybos veiksnių sąnaudų pokyčio vadinami

ribiniu produktu MPL (marginal product) MPL =

∆TPL ∆L

16


5 tema. Gamybos teorija

TPL 600 500 400 300

II

I

C

B

A

200

III

100 0

APL

1 200

A

2

MPL

3

4

5

6

L

B

APL 100

MPL

0 1

2

3

4

5

6

L

18


5 tema. Gamybos teorija

Didinant vieno gamybos veiksnio sąnaudas ir nekeičiant kitų veiksnių sąnaudų, to veiksnio poveikis bendrojo produkto kiekiui mažėja – teigia ribinis našumo mažėjimo dėsnis

19


5 tema. Gamybos teorija

Ilgame laikotarpyje kinta darbo ir kapitalo veiksniai, kiti gamybos veiksniai lieka pastovūs

Gamybos funkcija ilgame laikotarpyje : Q = f (L, K, N, V, T, I, …..) kur L ir K

kintami veiksniai

Supaprastinta gamybos funkcija ilgame laikotarpyje :

Q = f (L, K) 20


6 tema. Gamybos kaštai

Buhalteriniu požiūriu Bendrosios pajamos Buhalteriniai (aiškūs) kaštai: Darbo užmokestis darbininkams Elektros energija Žaliavos

Buhalterinis pelnas

Ekonominiu požiūriu 2000 Bendrosios pajamos 1120 Buhalteriniai (aiškūs) kaštai: 800 Darbo užmokestis darbininkams 100 Elektros energija 220 Žaliavos Numanomieji (implicitiniai) kaštai Potencialus atlyginimas Palūkanos už skolinamą kapitalą Namo nuoma Ekonominiai kaštai

880

Ekonominis pelnas

2000 1120 800 100 220 933 600 33 300 2053

-53

Numanomieji kaštai – tai nuosavų gamybos išteklių naudojimo kaštai, matuojami nauda ar pajamomis, kurios būtų gautos naudojant tuos išteklius kitam, geriausiam iš galimų, tikslui


6 tema. Gamybos kaštai

Sąvoka “kaštai” naudojama dar nepriėmus vadybinio sprendimo dėl gamybos pradžios, todėl apie juos kalbame teoriniame lygmenyje alternatyviniu požiūriu: “kas būtų, jeigu būtų”, t. y., “koks būtų pagamintos produkcijos kiekis, jei būtų sunaudojami atitinkami veiksnių kiekiai”

1


6 tema. Gamybos kaštai

Priėmus sprendimą gaminti produktą, alternatyva virsta realybe, ir kaštai įgyja išlaidų formą, kurią skaičiuojame pinigais Priklausomybė tarp gamybos veiksnių sąnaudų ir pagamintos produkcijos kiekio vadinama

kaštų funkcija: C = f (Q) C – kaštai (costs) 2


6 tema. Gamybos kaštai

Kaštų funkcija aprašomas ryšys tarp pagamintos produkcijos kiekio, kurį siekiama maksimizuoti ir tam kiekiui reikalingų išteklių sąnaudų, kurį siekiama minimizuoti

Neefektyvia laikoma ta gamyba, kada verslininkas negali maksimizuoti išleidžiamos produkcijos kiekio minimizuodamas kaštus

3


6 tema. Gamybos kaštai

TC = PL · L + PK · K kur TC PL L PK K

– – – – –

bendrieji kaštai (total costs) darbo ištekliaus kaina darbo ištekliaus kiekis kapitalo ištekliaus kaina kapitalo ištekliaus kiekis

Trumpojo laikotarpio bendruosius kaštus sudaro 2 dalys: • pastovioji • kintamoji

4


6 tema. Gamybos kaštai

Pastovioji dalis nekinta, keičiantis gaminamos produkcijos kiekiui, o kintamoji dalis kinta, priklausomai nuo produkcijos kiekio pokyčių

Bendrieji kaštai: TC = FC + VC

5


6 tema. Gamybos kaštai

K – pastovus L - kintamas

Pastovieji kaštai: FC = PK · K FC – pastovieji kaštai (fixed costs) Kintamieji kaštai: VC = PL · L VC – kintamieji kaštai (variable costs)

6


6 tema. Gamybos kaštai

Gamybos funkcijos ir kintamųjų kaštų ryšys Q 300 250 200 150

TPL

VC 12000 10000 8000 6000

100

4000

50

2000

0

100 200 300 400 500 600

L

0

VC

50 100 150 200 250 300

Q 8


6 tema. Gamybos kaštai

TPL kreivė rodo bendrąjį darbo produktą ir atspindi ribinį darbo našumo mažėjimo dėsnį

VC kreivė rodo, kaip didėjant bendrajam darbo produktui, keičiasi darbo užmokestis: • augant darbo našumui, darbo užmokesčio pokyčiai mažėja kreivė išgaubta • lėtėjant darbo našumui, darbo užmokesčio pokyčiai didėja kreivė įgaubta

Kintamųjų kaštų kreivės forma veidrodiškai atspindi bendrojo darbo produkto kreivę

9


6 tema. Gamybos kaštai

Bendrųjų kaštų kreivė yra kintamųjų kaštų ir pastoviųjų kaštų kreivių suma TC, VC, FC 17760 16400 13200 12000 10000 8000 6000

TC VC FC

4000 2000

0

50 100 150 200 250 300

Q

11


6 tema. Gamybos kaštai

Bendrieji kaštai rodo atitinkamo produkcijos kiekio kapitalo ir darbo sąnaudų sumą Bendrieji kaštai nerodo, kaip kaštai minimizuojami, šiam tikslui tarnauja vidutiniai ir ribiniai kaštai Atitinkamo produkto kiekio bendrieji kaštai, tenkantys vienam produkto vienetui, vadinami

vidutiniais bendraisiais kaštais: TC ATC = Q kur ATC – vidutiniai kaštai (average total costs) 12


6 tema. Gamybos kaštai

Analogiškai išreiškiame vidutinius pastoviuosius ir

vidutinius kintamuosius kaštus: AFC =

Iš čia:

FC Q

;

AVC =

VC Q

ATC = AFC + AVC

13


6 tema. Gamybos kaštai

Bendrųjų kaštų pokytį sąlygojantis atitinkamas produkcijos kiekio pokytis vadinamas

ribiniais kaštais: MC =

∆ TC ∆Q

Kadangi pastovūs kaštai nekinta, tai ribinius kaštus veikia tik kintamieji kaštai, todėl, esant mažam produkcijos kiekiui, ribiniai kaštai mažėja, o kiekiui augant - didėja 14


6 tema. Gamybos kaštai

Kadangi vidutiniai kaštai yra bendrųjų kaštų dalis, tenkanti produkcijos vienetui, o ribiniai kaštai yra bendrųjų kaštų pokytis, tenkantis produkcijos vienetui, tai vidutinių ir ribinių kaštų kreivės tiesiogiai priklauso nuo bendrųjų kaštų kreivės

15


6 tema. Gamybos kaštai

AVC, AFC, ATC, MC 200

150

100

MC ATC AVC AFC

C B

50 A

min

0

50

100

150

200

min

250

300

Q

17


6 tema. Gamybos kaštai

Kirtimo taškuose: ACmin = MC AVCmin = MC

t. y., esant produkcijos kiekiui tarp B ir C taškų,

vidutiniai kaštai yra minimalūs : produkcijos vienetą gaminame mažiausiomis kainomis

18


7 tema. Pelno maksimizavimas

Įmonės pajamos ir pelnas Įmonė atitinkamu laikotarpiu (valanda, pamaina, mėnuo, ketvirtis, metai) pagamina atitinkamą produkcijos kiekį ir šią produkciją būtinai turi parduoti vartotojui Per atitinkamą laikotarpį pagamintą ir parduotą produkciją vadiname įmonės pajamomis Gautos pajamos už parduotą produkciją priklauso nuo: • pagamintos ir parduotos produkcijos kiekio • tuo metu esamų rinkos kainų 1


7 tema. Pelno maksimizavimas

Visas pajamas, gautas už pagamintą ir parduotą produkciją, vadiname

įmonės bendrosiomis pajamomis: TR = Q · P TR – total revenue Pajamos, gautos už vieną produkcijos vienetą, vadinamos

vidutinėmis pajamomis: AR =

TR Q

AR – average revenue 2


7 tema. Pelno maksimizavimas

Pajamų pokyčius, kintant gaminamos ir parduodamos produkcijos kiekiams, atspindi

ribinės pajamomis: ∆TR MR = ∆Q MR – marginal revenue Bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų skirtumas yra

įmonės bendrasis pelnas: TP = TR - TC TP – total profit 3


7 tema. Pelno maksimizavimas

Ribinių pajamų ir ribinių kaštų skirtumas yra

įmonės ribinis pelnas: MP = MR - MC MP – marginal profit Jei įmonės pajamos yra lygios įmonės kaštams, tai įmonė gauna

nulinį pelną

4


7 tema. Pelno maksimizavimas

Realiame gyvenime rinkos santykiai vyksta įvairių tipų rinkose, kuriose dalyvauja milijonai vartotojų (pirkėjų) ir tūkstančiai gamintojų (pardavėjų) Rinkos turi įvairias struktūras, kurios ekonomikos teorijoje supaprastintai išreiškiamos 4 rinkos modeliais: • tobulos konkurencijos teoriniai modeliai • tobulos monopolijos • monopolinės konkurencijos • oligopolijos 5


7 tema. Pelno maksimizavimas

Tobula konkurencija tai toks teorinės rinkos sandaros modelis, kuriame yra daug vieno tipo prekės vartotojų, galinčių be apribojimų pirkti tą prekę, ir daug to tipo prekės gamintojų, galinčių be apribojimų parduoti tą prekę

Tobula monopolija tai toks teorinės rinkos sandaros modelis, kuriame vienas to tipo prekės vartotojas ir daug gamintojų arba vienas prekės gamintojas ir daug vartotojų 6


7 tema. Pelno maksimizavimas

Monopolinė konkurencija tai toks realios rinkos sandaros tipas, kuriame persipynę tobulos konkurencijos ir monopolijos požymiai

Oligopolija tai toks realios rinkos santykių tipas, kuriame keletas stambių ir daug smulkių gamintojų ir daug vartotojų, arba keletas stambių ir daug smulkių vartotojų ir daug smulkių gamintojų 7


7 tema. Pelno maksimizavimas

Pelno maksimizavimas tobulos konkurencijos rinkoje Tobulos konkurencijos rinka tai teorinis rinkos modelis, kuriame (1): 1) 2) 3) 4)

daugybė gamintojų, kurie gamina ir parduoda vieno tipo produktą daugeliui vartotojų bet koks pagamintas produkcijos kiekis bus tos prekės rinkoje parduotas gamintojas, žinodamas savo prekių paklausą, gali nustatyti potencialias gamybos apimtis, potencialias pajamas ir pelną tobulos konkurencijos rinkoje gamintojas stebi konkrečios prekės šakos (rinkos) bendros paklausos kitimus ir jų ryšį su individualia firmos paklausos kreive. Kitų gamintojų elgesio firma negali paveikti ir todėl jų individualių paklausų kitimų nefiksuoja 8


7 tema. Pelno maksimizavimas

Tobulos konkurencijos rinka tai teorinis rinkos modelis, kuriame (2): 5) 6)

7)

8)

tobulos konkurencijos rinkoje nėra kainos pokyčio ir todėl firmos paklausos kreivė yra absoliučiai elastinga kainai prekės kaina rinkoje nusistato pusiausvyros principu (paklausos pasiūlos pusiausvyra), t. y. firmos parduodamos prekės rinkos kainą formuoja visų tos prekės gamintojų pasiūla ir visų tos prekės vartotojų paklausa nėra įėjimo ir išėjimo iš rinkos jokių kliūčių (t. y. laisvai gali pradėti gaminti ir parduoti duotą prekę, laisvai gali atsisakyti jos gamybos) ištekliai neriboti, vartojimas irgi neribotas 8


7 tema. Pelno maksimizavimas

Tobulos konkurencijos rinkos modelis yra teorinis, ir jame praktiškai jokios konkurencinės kovos nėra, nes visi vartotojai ir visi gamintojai veikia idealo sąlygomis ir rinka

visada yra pusiausvyroje Tobulos konkurencijos rinkoje įmonės prekės paklausos kreivė yra horizontali linija P

P

S E

D

PE P 1

D

E

1

0

Q QE E

1

Q

0

Q

9


7 tema. Pelno maksimizavimas

Paklausa absoliučiai elastinga, todėl kiekvienas papildomai parduotas vienetas: 1) nemažina kainos ir 2) didina bendrąsias pajamas 1 prekės prekės vieneto kainos dydžiu t. y., ∆ TR = P, kai Q = 1 Remdamiesi vidutinių ir ribinių pajamų formulėmis, gauname:

AR = MR =

∆TR Q ∆TR ∆Q

= =

P *Q Q P *∆Q ∆Q

= P = P 10


7 tema. Pelno maksimizavimas

Tobulos konkurencijos rinkoje bendrųjų pajamų kreivė: TR

TR

0 Q Vidutinės ir ribinės pajamos sutaps su paklausos ir prekės kainos tiese P AR=MR=D PD D 0

Q

11


7 tema. Pelno maksimizavimas

Trumpo laikotarpio bendrųjų kaštų ir bendrųjų pajamų kreivės: TR, TC

TC B

TR

C A C1

0

QA QC QB

Q 12


7 tema. Pelno maksimizavimas

MC

C, P C

A

PD

E 1 2 3

0

QA

QE

ATC D=MR=AR MR1 AVC MR2 MR3 B

QB

Q

13


1 tema. Makroekonomikos esmė

Makroekonominių tyrimų objektas šalies ūkis Makroekonomika mokslas apie ekonomikos, kaip visumos, plėtros dėsningumus

makro (gr. makros - didelis) - rodo didumą, stambumą, sąsają su didelių matmenų kūnais, dideliais dydžiais

ekonomika

(gr. oikonomikē ūkininkavimo menas)

ūkininkavimas, 1


1 tema. Makroekonomikos esmė

Makroekonominė analizė tiria ekonomikos, kaip visumos, funkcionavimą ir siekia nustatyti strateginius lemiamus nacionalinių pajamų ir produkcijos apimties, užimtumo ir kainų veiksnius

Pagrindinis makroekonomikos tyrimo objektasekonomikos augimo dėsningumai: pakilimas arba nuosmukis, visuminė prekių ir paslaugų gamyba, kurią lydi infliacija ir nedarbas

2


1 tema. Makroekonomikos esmė

Makroekonomika: - tiria ekonomikos elementų ir sektorių sąveiką • valstybės mastu • tarptautiniu mastu - aiškina tos sąveikos mechanizmą

Šio mechanizmo pagrindas - rinka Rinkos bendrasis modelis • • • •

mikroekonomikos teorijos kurse: • vartotojo elgsenos principai paklausa • gamintojo elgsenos principai pasiūla ir jų pasireiškimo tendencijos kaina prekių kiekio ir kainos priklausomybė 3


1 tema. Makroekonomikos esmė

Mikroekonomikos teorijoje: • apsiribojome tik abstraktaus vartotojo ir gamintojo ekonominiu ryšiu atskiros prekės ar paslaugos rinkoje • nenagrinėjome ryšių tarp tos daugybės rinkų • neskyrėme rinkų pagal objektus ir tų objektų sąveikas

Makroekonomiką galėtume analizuoti, sumuodami kiekvienos rinkos mikroanalizę ir gauti visumą

Tačiau toks modelis būtų: • labai sudėtingas • analizė neparodytų ekonomikos, kaip tokios, plėtros dėsningumų 4


1 tema. Makroekonomikos esmė

Mikro ir makro analizės metodai ir tikslai skiriasi Makroekonomika tai įvairių ekonomikos elementų sąveika: • kaip tie elementai prisitaiko vienas prie kito • kaip veikia vienas kitą

Makroekonomika yra procesas, vykstantis pagal tam tikrus dėsningumus ir priklausomybes, todėl tiek atskiram žmogui, tiek valstybei būtina: • tą procesą pažinti • mokėti vertinti ekonominės plėtros rezultatus 5


1 tema. Makroekonomikos esmė

Pagrindiniai makroekonominiai reiškiniai, kuriuos analizuoja makroekonomikos teorija: • infliacija • nedarbas • gamybos apimtis ir jos kitimas • makroekonominė politika

6


1 tema. Makroekonomikos esmė

Infliacija (lot. inflato - išpūtimas) pinigų pertekliaus, viršijančio prekių bei paslaugų apmokėjimo poreikius, susidarymas t. y., pirkėjai turi žymiai daugiau piniginių ženklų, negu reikia esamai prekių bei paslaugų apyvartai

Esant infliacijos situacijai, kyla prekių kainos, nes prekių pasiūla yra mažesnė, negu pirkėjų turimų pinigų paklausa 7


1 tema. Makroekonomikos esmė

Nedarbas tai darbingų šalies gyventojų perteklius gamyboje ir kitoje veikloje

Nedarbo lygis nusakomas ieškančių darbo, bet negaunančių jo, procentu bendrame darbingų gyventojų skaičiuje

Tie, kas neieško darbo, nelaikomi darbo jėga

8


1 tema. Makroekonomikos esmė

Gamybos apimtis -

tai prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką, kiekio, padauginto iš prekių ir paslaugų kainų, suma Vienos prekės ir paslaugos yra tarpinės, t. y. dalyvauja tolesniame gamybos procese Kitos prekės ir paslaugos yra galutinės – tenka galutiniam vartojimui, nebedalyvauja tolesniame perdirbime Galutinės prekių ir paslaugų sumos padidėjimas vadinamas ekonominiu augimu, o sumažėjimas – ekonominiu nuosmukiu 9


1 tema. Makroekonomikos esmė

Makroekonominė politika tai valstybės naudojamos ekonominės ir politinės priemonės, siekiant keisti ekonominę situaciją • jei makroekonominė politika atitinka ekonominės plėtros sąlygas, ji yra pozityvi ir duoda teigiamus galutinius rezultatus • jei makroekonominė politika priešina esamas sąlygas, vyksta kova, ekonominiai dėsningumai veržiasi prievarta, ir galutiniai rezultatai yra neigiami 10


1 tema. Makroekonomikos esmė

Atskiros valstybės ekonomika susideda iš daugelio ekonominių subjektų, kurie: • tarpusavyje susiję ekonominiais ryšiais • sąlygoja vienas kito priimamus ekonominius sprendimus

Makroekonomika yra labai sudėtinga sistema, nepertraukiamai esanti dinamikos būsenoje, t.y. procese

11


1 tema. Makroekonomikos esmė

Pagrindinė makroekonomikos savybė, Kad ši sistema yra nuolatinėje pulsavimo būsenoje, t. y. tam tikrais periodais plečiasi, o tam tikrais – traukiasi: • bendras ekonominis procesas ir visi daliniai procesai siekia išlaikyti pusiausvyrą • pulsacija vyksta tam tikrose ribose, nes veikia savaiminiai stabilizatoriai, kurie gesina pernelyg įsismarkavusius svyravimus • valstybė gali tuos svyravimus stabdyti arba spartinti

12


1 tema. Makroekonomikos esmė

Analizuojant makroekonomikos sistemą, tenka: • įvesti apribojimus • palikti tik pagrindinius sistemos elementus • stabdyti dinaminį procesą ir nagrinėti jį statikoje • analizuoti veiksnius atskirai, atsižvelgiant į jų hierarchinę priklausomybę t.y., kurti supaprastintą makroekonomikos sistemos modelį, nes tik tokiu būdu išaiškėja plėtros arba proceso dėsningumai 13


1 tema. Makroekonomikos esmė

Makroekonomikos modelis Vyriausybė

pajamos

s do ai išl os m ja pa

s o d i a os i šl m a j pa

Verslo įmonės

Namų ūkis išlaidos s do ai išl os m ja pa

Užsienio valstybės

s o d i a i šl pa

os jam

14


1 tema. Makroekonomikos esmė

Namų ūkis – tai šalies gyventojai (vartotojai ir kartu gamybos veiksnių savininkai) Namų ūkiams atitinkama privatinės nuosavybės forma priklauso verslo įmonės

Verslo įmonė tai ūkinis pelno siekiantis namų ūkio vienetas, turintis juridinio asmens statusą, gaminantis prekes ar teikiantis paslaugas ir veikiantis komercijos pagrindais 15


1 tema. Makroekonomikos esmė

Namų ūkis:  vartotojai  gyventojai  šeimos  nekomercinės organizacijos: • profsąjungos • labdaros draugijos • sporto draugijos • kultūros draugijos • meno draugijos • privačios nekomercinės mokyklos • ligoninės • ir kitos panašios įstaigos 16


1 tema. Makroekonomikos esmė

Verslo firmos:  ūkinės,  pramoninės,  transporto,  statybinės,  prekybinės,  ir kitokios komercinės organizacijos, veikiančios privataus arba akcinio kapitalo pagrindu, turinčios juridinio asmens teises ir pareigas ir ūkininkaujančios komercijos principais, t.y., siekiančios maksimaliai didesnio pelno 17


1 tema. Makroekonomikos esmė

Rinkos sąlygomis visi ekonominiai ryšiai turi piniginę formą ir pasireiškia: • pajamų pavidalu

• išlaidų pavidalu

Makroekonominiame modelyje susidaro du pinigų cirkuliacijos srautai, judantys vienas priešais kitą: • išlaidų srautas • pajamų srautas

18


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Makroekonominių tyrimų objektas šalies ūkis Makroekonomika remiasi teorija ir stebėjimais

1


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Kadangi makroekonominio tyrimo tikslas šalies ekonominio mechanizmo funkcionavimo analizė, tai medžiagą jai teikia stebėjimai

Stebėjimai yra organizuoti ir susisteminti Ekonominius stebėjimus tyrinėja

statistikos mokslas 2


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Kiekvienos valstybės vyriausybė pagal ekonominės statistikos mokslo patvirtintą sistemą

reguliariai renka informaciją apie atskirų žmonių ir įmonių: • ekonominę veiklą • pajamų dydį • paklausos ir pasiūlos struktūrą • kainų lygį • žmonių užimtumą darbe • pinigų cirkuliaciją • žmonių gyvenimo sąlygas bei apie kitus ekonominius bei socialinius reiškinius 3


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Gautų duomenų pagrindu skaičiuojami

įvairūs statistiniai rodikliai, kurie apibūdina ekonomikos būklę

Pagal tai vykdoma atitinkama politika, kuriamos ir naudojamos įvairios ekonominės bei socialinės priemonės ekonominiams procesams valdyti 4


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Makroekonominiai rodikliai yra ir kiekybinis kokybinis makroekonominių reiškinių ir makroekonominių subjektų tarpusavio ir kiekvieno iš jų ryšio su visuma

įvertinimas

5


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Pagrindiniai ekonominės informacijos nešėjai yra

trys rodikliai: • nacionalinis produktas • vartojimo prekių kainų indeksas • nedarbo lygis Šie rodikliai yra išvestiniai t. y., jiems nustatyti ir apibūdinti naudojama daug kitų smulkesnių rodiklių, nusakančių atskiras ekonomikos puses, procesus, dalis 6


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Pats bendriausias makroekonominis rodiklis, jungiantis visus kitus, yra

bendrasis vidaus produktas BVP (gross domestic product GDP)

Bendrasis vidaus produktas tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, plius užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos toje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje 7


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Bendrasis vidaus produktas: BVP = ∑ (Qi Pi) pavyzdžiui, BVP = Q1 P1 + Q2 P2

2006 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuvoje buvo sukurta už 81 mlrd. 991 mln. litų 8


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Bendrasis vidaus produktas artimas

bendrajam nacionaliniam produktui BNP (gross national product GNP)

Bendrasis nacionalinis produktas yra vertė baigtinių prekių ir paslaugų, kurias sukuria visi šalies vidaus ekonomikoje esantys gamybos veiksniai, priklausantys visų nuosavybės formų subjektams BNP – tai konkrečios šalies piliečių gautos pajamos 9


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Bendrasis nacionalinis produktas BNP – tai konkrečios šalies piliečių gautos pajamos:

BNP = BVP + GPS Gamybos veiksnių grynųjų pinigų srautas GPS: šalies piliečių užsienyje pajamos

užsienio piliečių šioje šalyje pajamos 10


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Kadangi bendrojo vidaus produkto dydis priklauso nuo prekių ir paslaugų kiekio ir kainų dydžio sandaugų sumos, o veikiant infliacijai kainos turi tendenciją augti, tai skiriamas:

• nominalus vidaus produktas • realus vidaus produktas 11


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Nominalus bendrasis vidaus produktas NBVP (nominal gross domestic product NGDP) skaičiuojamas faktinėmis (einamosiomis) kainomis, t. y., tomis kainomis, kurios buvo skaičiavimo metu

NBVP yra apskaičiuojamas kaip kiekių ir tuo metu esančių kainų sandaugų suma

NBVP = ∑ (Qi Peinamųjų metų ) 12


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Tarkime, mūsų ekonomikoje šiais 2007 metais gaminamos tik dvi prekės: bulvės ir obuoliai

NBVP yra apskaičiuojamas: 2007

2007

2007

2007

NBVP2007 = Qbulvių Pbulvių + Qobuolių Pobuolių

13


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

2007 m.: X – 4 vnt. PX – 5 Lt Y – 1 vnt. Z – 3 vnt.

PY – 10 Lt PZ – 10 Lt

2007 metų nominalusis bendras vidaus produktas NBVP yra apskaičiuojamas: NBVP = QX PX + QY PY + QZ PZ NBVP = 4 5 + 1 10 + 3 10 = 60 Lt 14


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Siekiant eliminuoti kintančių kainų poveikį bendrajam vidaus produktui,

realus bendrasis vidaus produktas RBVP (real gross domestic product RGDP) skaičiuojamas palyginamosiomis (bazinių metų) kainomis, t. y., atitinkamų metų, su kuriais lyginame, kainomis

RBVP yra apskaičiuojamas kaip kiekių ir bazinių metų kainų sandaugų suma:

RBVP = ∑ (Qi Pbazinių metų) Esant infliacijai, bazinės kainos mažesnės už einamųjų metų kainas 15


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Tarkime, baziniai yra 2005 metai Tuomet realusis bendras vidaus produktas 2007 metais yra apskaičiuojamas: 2007

2005

2007

2005

RBVP2007 = Qbulvių Pbulvių + Qobuolių Pobuolių t.y., 2007 metų realus bendras vidaus produktas skaičiuojamas 2005 (bazinių) metų kainomis Tada pamatysime, kiek bendras vidaus produktas 2005 – 2007 metais padidėjo (sumažėjo), atmetus kainos pakilimo (sumažėjimo) įtaką 16


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

1995 m. – baziniai metai: X – 4 vnt. PX – 3 Lt Y – 1 vnt. Z – 3 vnt.

PY – 12 Lt PZ – 5 Lt

2007 metų realusis bendras vidaus produktas apskaičiuojamas:

RBVP = QX PX + QY PY + QZ PZ RBVP = 4 3 + 1 12 + 3 5 = 39 Lt t.y., 2007 metų realus bendras vidaus produktas skaičiuojamas 1995 metų (bazinių metų) kainomis 17


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Skirtumas tarp nominalaus ir realaus bendrojo vidaus produkto rodo

vertės padidėjimą dėl kainų išaugimo, kurio pagrindinę dalį formuoja infliacija:

NBVP - RBVP = 60 – 39 = 21 Lt Matome, kiek bendrasis vidaus produktas 1995 – 2007 metais padidėjo, atmetus kainos pakilimo įtaką 18


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Skirtumas tarp nominalaus ir realaus produkto rodys

vertės padidėjimą dėl kainų išaugimo, kurio pagrindinę dalį formuoja infliacija

Realaus produkto didėjimas ar mažėjimas, lyginant vieną laikotarpį su kitu, rodo

ekonominį augimą arba nuosmukį

19


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

BVP augimo tempai priklauso nuo: • gamybos struktūros • gamybos apimties kitimo • kainų svyravimo Kainų svyravimas nustatomas, naudojant kainų indeksus

Kainų indeksas yra santykis tarp prekės ar paslaugos faktinės (einamosios) kainos ir palyginamosios (bazinės) kainos tai pačiai prekei ar paslaugai 20


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Tarkime, 2000 metais maistui pirkti į mėnesį išleidote 100 Lt, o 2007 metais tą patį mėnesį tam pačiam maisto kiekiui pirkti išleidote 1000 Lt Jūsų maisto prekių rinkinio kainų indeksas: 1000 = 10,0 100 Tai reiškia, kad per septynis metus kainos padidėjo 10 kartų arba 1000 %

2000 metų kainas laikome palyginamosiomis, bazinėmis, o 2007 metų – einamosiomis kainomis 21


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Dažniausiai kainų indeksas skaičiuojamas prekių grupėms: • maisto prekių • ne maisto prekių • paslaugų Skaičiuojamas ir mažesnėms prekių grupėms

22


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Pats bendriausias kainų indeksas, kuris parodo visų prekių ir paslaugų bendrojo kainų lygio kitimą yra

bendrojo vidaus produkto BVP defliatorius: nominalusis BVP BVP defliatorius = realusis BVP BVP defliatorius =

∑ (Qi Peinamųjų metų ) ∑ (Qi Pbazinių metų ) 23


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

BVP defliatorius rodo, kiek pakito kainos per laiko tarpą

Koeficientą padauginus iš 100, atsakymą gauname procentais

24


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Lentelėje pateikti realaus ir nominalaus bendrojo vidaus produkto duomenys, mln. Lt. Apskaičiuokite bendrojo vidaus produkto defliatorių nominalusis BVP BVP defliatorius = realusis BVP Metai NBVP RBVP BVPdefl. 1

1171

1171

1

2

1307

1235

1,06

3

1413

1214

1,16

4

1516

1192

1,27

NBVP1 1171 BVPdefl.1 = = = 1 1171 RBVP1 NBVP2 1307 BVPdefl.2 = = = 1,06 1235 RBVP2 NBVP3 1413 BVPdefl.3 = = = 1,16 1214 RBVP3 25


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

BVP defliatorius =

BVP defliatorius =

nominalusis BVP realusis BVP

=

∑ (Qi Peinamųjų metų ) ∑ (Qi Pbazinių metų )

QX PX ein. + Q Y PY ein. + QZ PZ ein. QX PX baz. + Q Y PY baz. + QZ PZ baz.

4 5 + 1 10 + 3 10 60 = 1, 54 = BVP defliatorius = 39 4 3 + 1 12 + 3 5 BVP defliatorius = 1, 54 100 = 154 % Tai reiškia, kad per 12 metų kainos padidėjo 1,5 karto arba 154 procentais

26


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Nominalųjį BVP padalinę iš defliatoriaus, gausime realųjį BVP,

t. y. pagal mūsų pavyzdį: 2007 metų produktą išmatuosime 2000 metų kainomis

27


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Naudojantis BVP defliatoriumi, galima apskaičiuoti realųjį BVP: nominalusis BVP BVP defliatorius = realusis BVP realusis BVP = nominalusis BVP BVP defliatorius Metai NBVP BVPdefl. RBVP 1

250

0,75

333

RBVP1 =

2

325

0,92

353

RBVP2 =

3

380

1,00

380

4

450

1,25

360

RBVP3 =

NBVP1 RBVP1 NBVP2 RBVP2 NBVP3 RBVP3

250 = = 333 0,75 =

325 = 353 0,92

=

380 = 380 1,00 28


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

NBVP ir RBVP kitimo tempų skaičiavimas: NBVP, Metai mln. Lt

RBVP NBVP RBVP, kitimo kitimo mln. Lt tempai, % tempai, % – – 1399 6,0 8,7 1483

1 2

2128 2314

3

2426

1481

4

2626

1510

2314 – 2128 2128 2426 – 2314 NBVPd.t.3 = 2314 1483 – 1399 RBVPd.t.2 = 1399 1481 – 1483 RBVPd.t.3 = 1483 NBVPd.t.2 =

4,8 8,2

- 0,1 2,2

100 = 8,7

2006 m., palyginti su 2005 m., 100 = 4,8 Lietuvos RBVP išaugo 100 = 6,0 100 = - 0,1

7,5 procento 29


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Kainų indekso padidėjimas, palyginti su lyginamąja baze, rodo infliaciją, o sumažėjimas – defliaciją

Infliacija – prekių ir paslaugų bendrojo kainų lygio pastovus didėjimas, kai piniginio vieneto perkamoji galia mažėja

Defliacija – prekių ir paslaugų bendrojo kainų lygio pastovus mažėjimas, kai piniginio vieneto perkamoji galia didėja 30


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Lentelėje pateikti bendrojo vidaus produkto defliatoriaus duomenys. Apskaičiuokite metinį infliacijos lygį

Metai 1

BVPdefl. %

Metinis infliacijos lygis, %

Infl. =

100

2

105,8

5,83

3

116,4

9,98

4

127,2

9,27

Infl. = Infl. =

BVP2defl. – BVP1defl. BVP1defl. 105,8 – 100 100 116,4 – 105,8 105,8

100

100 = 5,83 100 = 9,98 32


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Populiariausias iš visų naudojamų kainų indeksų yra

vartojimo prekių ir paslaugų indeksas CPI (consumer price index)

Daugelyje šalių CPI skaičiuojamas kaip vidutines pajamas gaunančių miesto šeimų vieno mėnesio išlaidų prekių ir paslaugų rinkiniui įsigyti santykis su ankstesnių metų išlaidomis tokiam pat rinkiniui

33


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Į bendrąjį vidaus produktą taip pat:

• įjungiamos pajamos, gautos iš užsienio • atmetamos išlaidos į užsienio šalis, nes užsienio valstybės yra makroekonomikos subjektas

Ekonominė sistema, kurioje dalyvauja užsienio valstybės, vadinama

atvira ekonomika 34


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Bendrąjį vidaus produktą galima išmatuoti

nacionalinių sąskaitų sistemos (national accounting system) pagalba

Nacionalinių sąskaitų sistema tai rodiklių visuma, leidžianti nustatyti veiksnius, turinčius įtaką produkto dydžiui kiekvienu duotu momentu

35


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Nacionalinių sąskaitų sistemos pagrindas išlaidų ir pajamų lyginimas:

Išlaidos

=

1. Vartojimas (C) 2. Investicijos (I) 3. Valstybiniai pirkimai (G) 4. Grynasis eksportas (NX)

Pajamos 1. Darbo užmokestis 2. Nuomos pajamos 3. Palūkanos 4. Pelnas

BVP = Y = C + I + G + NX , kai iš BVP išjungiamas tarpinis produktas 36


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

BVP = C + I + G + NX Vartojimas (C) tai prekių ir paslaugų visuma, kurią įsigyja namų ūkiai Vartojimą sudaro trys grupės: 1. 2. 3.

Trumpalaikio vartojimo gaminiai Ilgalaikio vartojimo gaminiai Paslaugos

37


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

BVP = C + I + G + NX Investicijos (I) tai prekės ir paslaugos, kurias įsigyja įmonės kitų prekių ir paslaugų gamybai Investicijas sudaro trys grupės: 1. 2. 3.

Kapitaliniai įdėjimai į gamybą Kapitaliniai įdėjimai į gyvenamųjų namų statybą Įdėjimai į atsargas (prekės, žaliavos, įrengimai) 38


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

BVP = C + I + G + NX Vyriausybės pirkimai (G) tai prekės ir paslaugos, kurias perka valstybės ir vietinės valdžios bei valdymo organai Vyriausybinių pirkimų grupės: 1. 2. 3. 4.

Šalies gamybos poreikiams Valstybės apmokestinamų gyventojų sveikatos apsaugos, kultūros ir kt. poreikiams dengti Valstybinių organizacijų išlaikymui Valstybės tarnautojų apmokėjimui 39


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

BVP = C + I + G + NX Grynasis eksportas (NX) tai prekių bei paslaugų eksporto ir importo skirtumas

Eksportas – tai prekių ir paslaugų pardavimas į užsienį Importas – tai prekių ir paslaugų pirkimas iš užsienio Jei eksportas ir importas yra lygūs, tada NX = 0 ir BVP = BNP 40


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Iš kitos pusės, BVP skaičiuojamas

kaip nacionalinės pajamos Y:

tarpinis - amortizacija Y = BVP produktas Dar kitaip jos vadinamos

gamybos veiksnių pajamomis Jos susideda iš pagrindinių keturių elementų: • darbo užmokesčio • nuomos pajamų • palūkanų • pelno

41


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Skaičiuojant bendrąjį vidaus produktą iškyla problema, ką laikyti galutine preke Juk daugelis prekių tinka: • tiek tiesioginiam vartojimui • tiek tolesniam perdirbimui Jei susumuotume visų verslo įmonių metinę produkciją, tai gautume pasikartojimus: tas, kas vienai įmonei yra gatava produkcija, kitai - žaliava 42


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Vadinasi, bendrame vidaus produkte yra tarpinis produktas, kurį reikia eliminuoti

Tarpiniai produktai: • • • •

žaliavos, medžiagos, kuras, elektros energija,

• pusgaminiai ir paslaugos, panaudoti kitų prekių ir paslaugų gamyboje 43


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Šalia tarpinio produkto yra amortizacija tai kapitalo vartojimo atskaitymai, kurie susiję su fizinio kapitalo nusidėvėjimu

Amortizacija rodo per metus suvartoto kapitalo vertę

44


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Pakartotinio skaičiavimo išvengiame, jei nustatant bendrąjį vidaus produktą, skaičiuojame tik tą dalį, kuri sukurta konkrečioje įmonėje

Tą dalį vadiname pridėtine verte

45


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Pridėtinė vertė - tai skirtumas tarp įmonės pagamintos produkcijos kiekio ir kainų sandaugų sumos ir gamybai pirktos produkcijos kiekio ir kainų sandaugų sumos

Pridėtinė vert�� yra prekių vertės, kaip gamybos proceso rezultato, padidėjimas

Įmonėje pridėtinė vertė apskaičiuojama, atimant iš įmonės parduotos produkcijos vertės jos pirktų ir sunaudotų gamybos procese tarpinių prekių kainą

46


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Tarkime, prekės, kurią parduotuvė gauna iš tiekėjo, kaina

A

tos pačios prekės, kurią parduotuvė parduoda pirkėjui, kaina

B

prekės pridėtinė vertė Tarkime, grūdai

– 1, 20 Lt

miltai

– 1, 40 Lt

duona kepykloje

– 1, 80 Lt

B-A Pridėtinė vertė: 0, 20 Lt 0, 40 Lt 47


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Nacionalinės pajamos Y: Dar kitaip jos vadinamos

gamybos veiksnių pajamomis Jos susideda iš pagrindinių keturių elementų: • darbo užmokesčio • nuomos pajamų • palūkanų • pelno 48


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Darbo užmokestis tai atlyginimai samdomiems darbuotojams visose veiklos sferose Darbuotojai parduoda savo darbo jėgą ir tuo būdu namų ūkis gauna pajamas Į darbo užmokestį įeina įmonininkų daromi įnašai į valstybinius ir privačius pensijų fondus bei kitus socialinius fondus, kurių lėšos naudojamos darbo jėgai atkurti 49


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Nuomos pajamos tai žemės ar kito nekilnojamo turto

nuosavybės pajamos Palūkanos tai pajamos, gautos už paskolintus pinigus t. y., pinigų skolinimosi kaina

Pelnas įvairių įmonių (individualių, partnerinių ir akcinių bendrovių) grynosios pajamos, liekančios padengus gamybos kaštus 50


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Nurodytos keturios nacionalinių pajamų grupės (darbo mokesčiai, nuoma, palūkanos, pelnas) tiesiogiai susiję su pajamomis, gaunamomis už gamybos veiksnius

Amortizacija ir tarpinis produktas nepriskiriama prie nacionalinių pajamų, nes grįžta atgal į gamybą, kad išsaugoti pradinį kapitalo pajėgumą

51


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Iš bendrojo vidaus produkto atėmus amortizacinius atskaitymus, gauname

grynąjį vidaus produktą GVP (net domestic product NDP)

Jei iš GVP atimsime netiesioginius verslo mokesčius (pridėtinės vertės ir akcizo mokesčiai), kuriais apmokestinama įmonių produkcija, gausime nacionalines pajamas, apskaičiuotas gamybos veiksnių kainomis Nustatant grynąjį vidaus produktą, kyla sunkumų, nes amortizacija apskaičiuojama gana netiksliai, todėl vartotinas BVP rodiklis

52


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Netiesioginiai mokesčiai: • įnašai socialiniam draudimui • akcinių bendrovių pelno mokesčiai • nepaskirstytas akcinių bendrovių pelnas

Netiesioginiais mokesčiai vadinami todėl, kad jie nepatenka namų ūkiams, išskyrus pervedamąsias išmokas (įnašai soc. draudimai)

53


2 tema. Makroekonominiai rodikliai

Pagal BVP apskaičiuojamos asmeninės pajamos tai šeimų arba asmenų pajamos, gaunamos iki jiems sumokant mokesčius

Grynosios asmeninės disponuojamos pajamos tai šeimų ar asmenų pajamos, likusios atskaičius jų asmeninius mokesčius

Asmeniniai tiesioginiai mokesčiai tai pajamų, turto ir paveldėjimo mokesčiai 54


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Makroekonomikos teorijos uždavinys yra išaiškinti: • kodėl realus bendrasis visuminis produktas didėja netolygiai • kokios to augimo sąlygos

1


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Uždara privačia ekonomika suprantame tokią ekonomikos sistemą, kurioje yra: 1) du pagrindiniai makroekonominiai subjektai: namų ūkiai ir verslo firmos 2) visos namų ūkio pajamos panaudojamos verslo firmų produkcijai pirkti ir namų ūkio santaupoms sudaryti 3) verslo firmos visą pagamintą produkciją skiria namų ūkiui ir verslo firmų gamybos plėtimui 2


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Cirkuliacija rodo pinigų judėjimą kuriant ir panaudojant BVP

Uždaros privačios ekonomikos modelyje iš rinkos sistemos objektų išjungiame: • valstybę • užsienio šalis

3


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Uždaros privačios ekonomikos modelis verslo firmų pajamos namų ūkio išlaidos prekės ir pajamos

Verslo firmos

Namų ūkiai gamybos veiksniai namų ūkio pajamos verslo firmų išlaidos

4


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Uždaros privačios ekonomikos schema rodo pinigų srautų cirkuliaciją tarp šių rinkos ūkio subjektų: namų ūkių ir verslo firmų

Cirkuliacija vyksta ratu: vidaus ratas

išoriniai ratai

rodo

rodo

gamybos veiksnių virtimą prekėmis ir paslaugomis

namų ūkių ir verslo firmų pajamų bei išlaidų cirkuliaciją 5


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Uždaroje sistemoje: • jokių kitų subjektų nėra, • pinigai niekur nenuteka, • pinigai iš niekur nepasipildo Analizėje laikysimės dviejų prielaidų: 1) visos gautos pajamos išleidžiamos 2) visos prekės ir paslaugos parduodamos Potencialios namų ūkio išlaidos apsprendžia verslo firmų produkcijos apimtį 6


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Uždaroje privačioje ekonomikoje

visuminę paklausą formuoja: 1) namų ūkio paklausa prekėms ir paslaugoms 2) verslo firmų paklausa gamybos veiksniams Namų ūkio paklausa prekėms ir paslaugoms vadinama

vartojimo paklausa (C - consumption) Verslo firmų paklausa gamybos veiksniams vadinama

investicijų paklausa (I - investment) 7


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Visuminė paklausa žymima raidėmis

AD (aggregate demand) Matematinis visuminės paklausos modelis: AD = C + I

8


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Vartojimo paklausa ir investicijų paklausa: • turi skirtingą turinį • atstovaujama skirtingų rinkos subjektų • pasireiškia skirtingose rinkose: • vartojimo reikmenų ir paslaugų rinka • gamybos veiksnių rinka • sąlygojamos skirtingų veiksnių 9


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Asmeninės disponuojamos pajamos arba asmeninės grynosios pajamos (PDI – personal disposable income) sutr. DI – disponuojamos pajamos yra namų ūkio pajamos, gautos už gamybos veiksnius, atmetus valstybei sumokėtus tiesioginius mokesčius ir pridėjus išmokas bei nemokamas paslaugas, gautas iš valstybės

10


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Asmeninės pajamos: (PI – personal income)

PI = D I Asmeninės pajamos dalijamos: • vartojimui ir • taupymui

11


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Visuminio vartojimo paklausą nusako asmeninės pajamos, gautos už gamybos veiksnius, ir dalis santaupų, skirtų vartojimui, įsigyjant ilgalaikio vartojimo daiktus ar perkant brangias paslaugas

12


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Vartojimo funkcija tai ryšys tarp norimo vartojimo ir asmeninių pajamų C

C = f (Y)

Autonominis vartojimas

0

Y = DI = PI 13


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Tarp vartojimo lygio ir gaunamų pajamų yra tarpusavio priklausomybė: Vartojimo prieaugio santykis su nacionalinių pajamų pokyčiu vadinamas

ribiniu polinkiu vartoti: (marginal propensity to consume)

MPC = ∆ C ∆Y 14


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Tarkime, Y padidėjo 100 vnt., o C padidėjo 70 vnt.:

MPC = ∆ C = ∆Y

70 = 0,7 100

Ribinio polinkio vartoti koeficientas rodo, kad viename vienete nacionalinių pajamų prieaugio 70 procentų tenka vartojimui Esant autonominio vartojimo tarpsniui, pavyzdžiui, 8 Lt, vartojimo funkcija bus:

C = 8 + 0,7 Y 15


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Tarkime, Y = 40 vnt., o ∆ Y = 30 vnt.

+ viso:

Y = 40 ∆ Y = 30 Y = 70

C = 8 + 0,7 * 40 = 36 ∆C= 0,7 * 30 = 21 viso:

C = 57

16


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

C 57 36

C = 8 + 0,7 Y

B ∆C

A ∆Y

8 0

40

70 Y = DI = PI

17


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Augant nacionalinėms pajamoms, didėja vartojimas, kurio augimas priklauso nuo

ribinio polinkio vartoti koeficiento dydžio

18


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Kuo koeficientas didesnis, tuo paklausa didesnė Koeficiento reikšmė gali svyruoti nuo 0 ik 1 Jei ribinis polinkis vartoti lygus vienetui, tai reiškia, kad visas nacionalinių pajamų prieaugis atitenka vartojimui Jei ribinis polinkis vartoti lygus nuliui, tai reiškia, kad iš nacionalinių pajamų prieaugio nieko netenka vartojimui ir namų ūkis turi gyventi už sukauptą turtą 19


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Paskirstant nacionalinių pajamų prieaugį, vartojimo sprendimas kartu yra taupymo sprendimas: Jei ribinis polinkis vartoti lygus vienetui, tai taupymas lygus nuliui Jei ribinis polinkis vartoti lygus nuliui, tai taupymas lygus vienetui

20


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Taupymas S (saving) Tarp taupymo lygio ir nacionalinių pajamų yra tiesioginis ryšys, kuris išreiškiamas

ribinio polinkio taupyti koeficientu: (marginal propensity to save)

MPS = ∆ S ∆Y 21


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Ribinis polinkis taupyti apibūdina santaupų prieaugį su disponuojamų pajamų prieaugiu namų ūkyje:

MPS = ∆ S ∆ DI Valstybės mastu Santaupos pasireiškia per investicijas (S = I) :

MPS = ∆ I ∆Y 22


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Tarkime, ∆Y = 100 vnt., o ∆ I = 30 vnt.:

MPS = ∆ I = ∆Y

30 = 0,3 100

Ribinio polinkio taupyti koeficientas rodo, kad viename vienete nacionalinių pajamų prieaugio 30 procentų tenka investicijų prieaugiui Tarkime, kad autonominio vartojimo tarpsnis lygus 8 vnt., tai 8 vnt. sumažėjo santaupos, o tuo pačiu - ir investicijos

Investicijų funkcija:

I = - 8 + 0,3 Y 23


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Tarkime, Y = 40 vnt., o ∆ Y = 30 vnt.

+ viso:

Y = 40 ∆ Y = 30 Y = 70

I = - 8 + 0,3 * 40 = 4 ∆I= 0,3 * 30 = 9 viso:

I = 13

24


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

I

13 4 0 -8

I = - 8 + 0,3 Y

B A

∆I ∆Y

40

70

Y = DI = PI

25


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Tiesioginė priklausomybė tarp vartojimo ir investicijų funkcijų • sprendimą vartoti ar taupyti priima namų ūkis • investicijų sprendimą priima verslo firmos sprendimai turi sutapti

26


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Supaprastintame privataus uždaro ūkio modelyje visuminę paklausą sudaro:

namų ūkių vartojimo paklausa + verslo firmų investicijų paklausa Visuminė paklausa tai prekių ir paslaugų kiekio apimtis, kurią firmos ir namų ūkiai numato pirkti: AD = C + I 27


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

P

AD I C 0 Y Visuminės paklausos kreivių formą lemia: 1) palūkanų 2) turto 3) importo

poveikis 28


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Visuminės paklausos veiksniai 1) palūkanų poveikis: kylantis kainų lygis sąlygoja palūkanų normos augimą, kas sumažina vartotojų investicines išlaidas – visuminė paklausa mažėja 2) turto poveikis: kylantis kainų lygis mažina vartotojų perkamąją galią – visuminė paklausa mažėja 3) importo poveikis: jei kainų lygis šalyje, palyginus su kainomis užsienyje, kyla, tai importas didėja, eksportas mažėja – visuminė paklausa mažėja 29


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Supaprastintame privataus uždaro ūkio modelyje visas pagamintas produktas yra suvartojamas arba investuojamas, todėl realizuotoji produkcija lygi pagamintajai:

Y=C+I Privačiojo sektoriaus pajamos:

Y=C+S Sulyginę gauname:

C+I=Y=C+S I =Y-C= S 30


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Supaprastinto privataus uždaro ūkio modelio pusiausvyros sąlyga: Investicijos lygios santaupoms:

I=S Uždarosios mišrios ekonomikos modelyje visuminė paklausa:

AD = C + I + G Atvirosios ekonomikos modelyje visuminė paklausa:

AD = C + I + G + NX 31


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Visuminę paklausą veikia šie kitų veiksnių pasikeitimai (esant tam pačiam kainų lygiui): 1) namų ūkių vartojimo 2) firmų investicinių 3) vyriausybės

išlaidų pasikeitimai

4) grynojo eksporto

32


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Visuminė pasiūla (AS – aggregate supply) tai prekių ir paslaugų kiekis, kurį gamintojai gali ir nori parduoti rinkoje esant atitinkamam kainų lygiui

Visuminė pasiūla rodo ne fiksuotą pasiūlos dydį, o jo srautą ir kitimą, veikiant įvairiems veiksniams

33


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Pusiausvyros nacionalinis produktas YE: tai bendrojo nacionalinio produkto apimtis, atitinkanti visuminę paklausą arba tai realusis nacionalinis produktas, verte, lygia numatomoms visuminėms išlaidoms

34


3 tema. VisuminÄ&#x2014; paklausa, pasiĹŤla, pusiausvyra

P AS

PE

E

AD

0

YE

Y

Pagamintas nacionalinis produktas lygus nupirktam 35


3 tema. Visuminė paklausa, pasiūla, pusiausvyra

Nacionalinio produkto pusiausvyros lygiu vadinamas toks pajamų arba produkto dydis, kai numatomos išlaidos lygios faktiškam produktui ir nėra nenumatytų atsargų padidėjimo ar sumažėjimo kitaip tariant, įmonės parduoda tiek produkcijos, kiek pagamina, o pirkėjai perka tiek, kiek pageidauja:

Y = AD 36


4 tema. Nedarbas

Pagrindinis bendrojo nacionalinio produkto kūrimo veiksnys yra darbas Darbo procese, panaudojant kitus gamybos veiksnius: • pertvarkomos gamtos duotos gėrybės • pritaikomos žmogaus vartojimui

Darbas tai žmogaus sugebėjimo dirbti panaudojimas naudingumo sukūrimui 1


4 tema. Nedarbas

Darbo ištekliai (labour resources) tai darbingo amžiaus veiksnūs šalies gyventojai Darbo išteklius sudaro: 1) aktyvūs gyventojai 2) neaktyvūs gyventojai

Aktyvūs gyventojai tai darbo išteklių dalis, kuri dirba ir ieško darbo kitaip tariant, tai darbo jėga 2


4 tema. Nedarbas

Žmonės, kurie nori ir gali dirbti, vadinami darbo jėga Darbo jėga nelaikomi: • nenorintys • negalintys

dirbti žmonės

t.y., nedirbantys ir neieškantys darbo asmenys -

neaktyvūs gyventojai 3


4 tema. Nedarbas

Darbo jėgą riboja: 1) gyventojų skaičius 2) darbo laikas 3) gyventojų amžius 4) kiti veiksniai Darbo jėga skirstoma į: 1) dirbančiuosius 2) bedarbius 4


4 tema. Nedarbas

Reiškiniui, kai žmonės neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, apibūdinti vartojama sąvoka

nedarbas (unemploment)

Nedarbas rodo vieno iš svarbiausių gamybos veiksnių – darbo – panaudojimo laipsnį

5


4 tema. Nedarbas

Nedarbo terminas reiškia nedarbo mastą atitinkamu laikotarpiu: tai skirtumas tarp žmonių, ieškančių ir negaunančių darbo, skaičiaus ir žmonių, gavusių darbą, skaičiaus Jei žmonių, ieškančių ir negaunančių darbo, srautas viršija gavusių darbą srautą, yra nedarbas: kuo tas viršijimas didesnis, tuo nedarbo mastas yra didesnis 6


4 tema. Nedarbas

Bedarbis (unemployed) tai darbingo amžiaus darbingas asmuo, neturintis darbo, bet aktyviai jo ieškantis t. y., bedarbiais laikomi nedirbantys žmonės, kurie nori ir gali dirbti, tačiau neranda darbo:

Bedarbiai = Darbo jėga - Dirbantys

7


4 tema. Nedarbas

Bedarbių srautas formuojasi trimis kanalais: 1) žmonės atleidžiami iš darbo dėl pražangų arba gamybos apimties sumažinimo 2) žmonės patys atsisako darbo dėl asmeninių priežasčių 3) nauja, dar nedirbusi darbo jėga ieško darbo, tačiau jo neranda

8


4 tema. Nedarbas

Bedarbių srautas nėra pastovus: jis nuolat kinta, nes dalis bedarbių gauna darbą, tačiau nedarbo mastą papildo nauji bedarbiai Aukščiausias nedarbo lygis: ir

• jaunimo tarpe • pagyvenusių žmonių tarpe

Įsidarbinimo problema aštriausiai iškyla nekvalifikuotiems ir mažai kvalifikuotiems darbuotojams 9


4 tema. Nedarbas

Nedarbą tiesiogiai išreiškia

nedarbo lygis (rate of unemploment) tai ekonominis rodiklis, rodantis, kokia darbo jėgos dalis yra neužimta Nedarbo lygio apskaičiavimas gali skirtis priklausomai nuo: 1) žmonių, sudarančių darbo jėgą, darbingo amžiaus ribų 2) darbo paieškų laiko trukmės 3) darbo paieškų kriterijaus 4) nuo statistinių duomenų apskaičiavimo tvarkos 10


4 tema. Nedarbas

Nedarbo lygis tai asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, tačiau neturinčių tinkamo darbo, procentinis santykis su visais aktyviais gyventojais (darbo jėga) t. y., nerandančių darbo žmonių skaičiaus lyginamasis svoris bendrame darbo jėgos skaičiuje:

Bedarbiai Nedarbo lygis = Darbo jėga

100 11


4 tema. Nedarbas

Nedarbas skirstomas: 1) tekamasis 2) struktūrinis 3) nepakankamos paklausos

Tekamasis (laikinasis, migracinis) nedarbas (frictional unemployment) tai pastovaus nedarbo lygio minimumas, atspindintis nuolatinę darbuotojų kaitą t. y. tai laikinas nedarbas, kurį sąlygoja ekonomikos pokyčiai, ūkio dinamiškumas 12


4 tema. Nedarbas

Tekamasis nedarbas nedarbas, atsirandantis normaliame darbo paieškos procese: • vieni palieka darbovietę, norėdami pereiti į geresnę • antri atleidžiami už prasižengimus • treti pirmą kartą ieško darbo • ketvirtiems baigėsi darbo sezonas • ir t.t. Bedarbystė tęsiasi neilgai ir žmogus įsidarbina 13


4 tema. Nedarbas

Tekamasis nedarbas yra neišvengiamas ir tam tikru mastu pageidautinas, nes: daugelis žmonių susiranda darbą: • geriau apmokamą • labiau kvalifikuotą • produktyvesnį todėl:

• didėja žmonių pajamos • racionaliau pasiskirsto darbo ištekliai

 vadinasi, auga realusis nacionalinis produktas 14


4 tema. Nedarbas

Struktūrinis nedarbas -

tai darbo vietų skaičiaus pasikeitimas įvairiose veiklos sferose, ryšium su produkcijos paklausos ir pasiūlos pokyčiais Pavyzdžiui, per pastaruosius dešimtmečius mažėjo: gamybos dalis ir • plieno lydymo • tekstilės • laivų statybos • žemės ūkio darbuotojų skaičius didėjo: • radioelektronikos gamybos, naudojimo, • skaičiavimo technikos paslaugų apimtys • mokslinių tiriamųjų darbų apimtys 15


4 tema. Nedarbas

Struktūrinio nedarbo atveju žmonėms tenka persikvalifikuoti, o ne visi tai gali ir sugeba padaryti Daugiausia struktūrinis nedarbas pasireiškia pagyvenusių žmonių tarpe Tekamojo nedarbo ir struktūrinio nedarbo

esminiai skirtumai: • tekamasis – trumpalaikis, struktūrinis – ilgesnės trukmės • “tekamieji” bedarbiai turi reikalingus darbo įgūdžius, o “struktūriniams” tenka keisti profesiją ar papildomai mokytis 16


4 tema. Nedarbas

Nepakankamos paklausos (klasikinis, ciklinis) nedarbas (cyclical unemployment) tai nedarbas, atsirandantis dėl ekonomikos nuosmukio, kurį sukelia visuminių išlaidų nepakankamumas Klasikinis nedarbas susidaro ekonomikos nuosmukio metu, kai mažinama gamyba, kai paklausa prekėms ir paslaugoms mažėja, drauge mažėja užimtumas ir auga nedarbas Ekonominio pakilimo metu nedarbas, sąlygojamas paklausos trūkumo, gali išnykti

17


4 tema. Nedarbas

Kadangi tekamasis ir struktūrinis nedarbas yra visada, todėl ekonomikoje nėra šimtaprocentinio užimtumo Tačiau galimas tam tikras maksimalaus užimtumo lygis, vadinamas

visišku užimtumu (full employment) tai darbo išteklių (darbo jėgos) panaudojimo lygis, kai ekonomikoje yra tik tekamasis ir struktūrinis nedarbas

18


4 tema. Nedarbas

Vadinasi, esant visiškam užimtumui, nedarbas egzistuoja Todėl vietoje visiško užimtumo sąvokos dažniausiai naudojama kita, atvirkštinė, sąvoka:

natūralus nedarbo lygis (natural rate of unemployment) tai nedarbo lygis, susidarantis esant stabiliam infliacijos lygiui

19


4 tema. Nedarbas

Nedarbo lygis nustatomas remiantis: • darbo tarnybų statistika • vykdomos apklausos Nedarbo lygio paklaidos atsiranda dėl tokių nedarbo tipų: • “prislėgtasis” nedarbas – nusivylę, nebeieškantys darbo neįtraukiami nei į darbo išteklius, nei į bedarbius • “paslėptasis” (dalinis) nedarbas – dalinai užimti žmonės priskiriami prie visiškai užimtų • “šešėlinis” nedarbas 20


4 tema. Nedarbas

Nedarbo pasekmės vertinamos: • siaurąja prasme • plačiąja prasme

Nedarbo pasekmės siaurąja prasme, t. y. tiesiogiai paliečiančios atskirą žmogų, skirstomos į tris grupes: • žmogus patiria finansinius sunkumus • nedarbas žmogui iššaukia psichologinę traumą • žmogiškojo kapitalo praradimas, t. y. patirties, kvalifikacijos netekimas

21


4 tema. Nedarbas

Nedarbo pasekmės plačiąja prasme, t. y. poveikis visai šalies ekonomikai, skirstomos į tris grupes: • ekonominiai kaštai – netenkama dalies nacionalinio produkto (Okuno dėsnis leidžia apskaičiuoti nedarbo nuostolius) • valstybiniai kaštai: • dėl mokamų pašalpų bedarbiams • gaunamos mažesnės pajamos į biudžetą • visuomeniniai kaštai – tai psichologinės-socialinės pasekmės visuomenei, žmogiškojo kapitalo praradimas, augantis nusikalstamumas ir kt. 22


4 tema. Nedarbas

Hipotetinės šalies darbo rinkos charakteristikos, tūkst. žm. 2006 m. 2007 m.

Rodiklis

2004 m.

2005 m.

Darbo jėga Dirbantieji

1,312

1,310

1,292

1,305

1,050

1,091

1,090

1,126

Bedarbių skaičius

0,262

0,219

Nedarbo lygis, %

19,97

16,72

0,202 15,63

0,179 13,72

Bedarbių skaičius4 = Darbo jėga4 – Dirbantieji4 = 1,312 – 1,050 = 0,262 Bedarbių skaičius4 0,262 100 = Nedarbo lygis4 = Darbo jėga4 1,312

100 = 19,97 23


5 tema. Fiskalinė politika

Uždaros mišrios rinkos ekonomikos modelio subjektai: 1) namų ūkiai 2) verslo firmos 3) valstybė

AD = C + I + G

1


5 tema. Fiskalinė politika

Valstybės vaidmuo šalies ekonomikoje ir politikoje: • • • •

įstatymų leidimas įstatymų vykdymo kontrolė prekių ir paslaugų gamyba valstybinėse įmonėse valstybės vykdoma politika

Fiskalinė politika tai valstybės finansų naudojimas bendrojo nacionalinio produkto svyravimams sumažinti arba panaikinti, reguliuojant visuminę paklausą 2


5 tema. Fiskalinė politika

Fiskalinės politikos kryptys: kryptys 1. Stabilizuojanti fiskalinė politika – tai valstybės išlaidų ir pajamų naudojimas pusiausvyros produkto svyravimams sušvelninti

2. Valstybės biudžeto politika – tai biudžeto balanso panaudojimas visuminės paklausos reguliavimui

3. Valstybės skolos politika – tai iždo vekselių ir obligacijų panaudojimas, reguliuojant visuminę paklausą 3


5 tema. Fiskalinė politika

Valstybės biudžetas tai valstybės piniginių pajamų ir išlaidų per tam tikrą laikotarpį planas

Valstybės biudžetą sudaro: • pajamos • išlaidos Skirtumas tarp valstybės pajamų ir išlaidų vadinamas

biudžeto saldu 4


5 tema. Fiskalinė politika

Biudžeto balansas: a) subalansuotas biudžetas – pajamos lygios išlaidoms biudžeto saldas lygus nuliui b) biudžeto perteklius – pajamos didesnės už išlaidas biudžeto saldas teigiamas c) biudžeto deficitas – išlaidos didesnės už pajamas biudžeto saldas neigiamas

5


5 tema. Fiskalinė politika

Lietuvos biudžeto sistemą sudaro:  Lietuvos Respublikos biudžetas  savivaldybių biudžetai: • aukštesnės pakopos: a) rajonų biudžetai b) miestų biudžetai • žemesnės pakopos: a) apylinkių biudžetai b) gyvenviečių biudžetai 6


5 tema. Fiskalinė politika

Valstybės biudžetą sudaro: • pajamos

• išlaidos

VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS Valstybės biudžeto pajamų šaltiniai: • mokesčiai • nemokestinės pajamos Valstybės gaunami mokesčiai formuojasi iš: 1) namų ūkių ir įmonių pajamų mokesčių 2) nuosavybės, t. y. nekilnojamojo turto mokesčių 3) prekių ir paslaugų pardavimų mokesčių 7


5 tema. Fiskalinė politika

 namų ūkių ir įmonių pajamų mokesčiai: • fizinių asmenų pajamų mokestis • juridinių asmenų pelno mokestis • atskaitymai socialiniam draudimui

 nekilnojamojo turto mokesčiai: • • • •

žemės mokestis žemės nuomos mokestis palikimo mokestis kiti mokesčiai, kuriais gali būti apmokestintas nekilnojamasis turtas

 prekių ir paslaugų pardavimų mokesčiai: • pridėtinės vertės mokestis • akcizai • importo muitai

8


5 tema. Fiskalinė politika

Mokesčiai skirstomi: 1) tiesioginiai – jais betarpiškai apmokestinami privatūs asmenys ir įmonės (pajamų ir turto mokesčiai) 2) netiesioginiai – jais apmokestinamos prekės ir paslaugos (prekių ir paslaugų pardavimų mokesčiai)

Valstybės biudžeto mokestinių pajamų struktūra skirtinga: skirtinga • išsivysčiusiose šalyse • besivystančiose šalyse 9


5 tema. Fiskalinė politika

Valstybės biudžeto pajamų šaltiniai:  mokesčiai  nemokestinės pajamos: • pajamos iš valstybės nuosavybės • vietinės rinkliavos • pajamos iš baudų ir konfiskacijos • kitos nemokestinės pajamos

10


5 tema. Fiskalinė politika

VALSTYBĖS BIUDŽETO IŠLAIDOS  valstybės vartojimo išlaidos: • valstybinio sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis • valstybės perkamų prekių ir paslaugų išlaidos  valstybės investicijos: • kelių tiesimo išlaidos • uostų statybos išlaidos • įvairios kapitalinės išlaidos

 pervedamosios išmokos privačiajam sektoriui: • pensijos • nedarbo pašalpos • subsidijos įmonėms

 valstybės skolos palūkanos

11


5 tema. Fiskalinė politika

Valstybės biudžeto išlaidos: 1) einamosios išlaidos: • valstybės vartojimo išlaidos • pervedamosios išmokos privačiajam sektoriui • valstybės skolos palūkanos 2) kapitalinių įdėjimų išlaidos: • valstybės investicijos

12


5 tema. Fiskalinė politika

Mokesčių sistema (tax system) vadinama šalyje renkamų mokesčių visuma, sudaryta pagal tam tikrus bendruosius principus

Mokesčių sistema remiasi apmokestinimo rūšimis: imis • gamybos apmokestinimu, apyvartos mokesčiai • pajamų paskirstymo apmokestinimu pajamų mokesčiai • valstybės skolos palūkanos vartojimo mokesčiai 13


5 tema. Fiskalinė politika

Fiskalinė politika naudojama ekonomikai stabilizuoti: 1. Ekonomikos nuosmukis: vyriausybė įgyvendina skatinančiąją fiskalinę politiką 2. Ekonomika klesti: vyriausybė įgyvendina stabdančiąją fiskalinę politiką

14


5 tema. Fiskalinė politika

Fiskalinės politikos priemonės: 1. Skatinančioji fiskalinė politika: a) vyriausybės išlaidų didinimas b) mokesčių mažinimas arba pervedamųjų išmokų didinimas c) abiejų priemonių derinimas

2. Stabdančioji fiskalinė politika: a) vyriausybės išlaidų mažinimas b) mokesčių didinimas arba pervedamųjų išmokų mažinimas c) abiejų priemonių derinimas 15


5 tema. Fiskalinė politika

Fiskalinės politikos padariniai: padariniai 1) skatinančioji fiskalinė politika – biudžeto deficito augimas 2) stabdančioji fiskalinė politika – biudžeto pertekliaus atsiradimas Biudžeto deficito finansavimo būdai:

1) parduodami vyriausybės vertybiniai popieriai 2) atliekama perteklinė pinigų emisija 16


5 tema. Fiskalinė politika

Nediskrečioji finansinė politika (non-discretionary fiscal policy) tai savaime veikiančios biudžeto politikos priemonės: (savaiminiai stabilizatoriai – automatic stabilizer)  padidinančios bendrąją paklausą, kai ekonomika patiria nuosmukį  pristabdančios bendrosios paklausos augimą, kai ekonomika kyla

17


5 tema. Fiskalinė politika

Pagrindiniai savaiminiai stabilizatoriai:  mokesčiai: a) asmeninis pajamų mokestis b) įmonių pelno mokestis c) pridėtinės vertės mokestis  pervedamosios išmokos: a) nedarbo pašalpos b) pensijos c) kitos socialinės pašalpos 18


6 tema. Monetarinė politika

Pinigai yra visa tai, kas visuomenėje naudojama kaip

visuotinis ekvivalentas Visuotinis vertės ekvivalentas (general equivalent) prekė, į kurią mainomos kitos prekės

Pinigai atsiranda plėtojantis mainams, kai tam tikra prekė atlieka visuotinio ekvivalento vaidmenį 1


6 tema. Monetarinė politika

Pinigai (M - money) visuotinis vertės ekvivalentas, atliekantis : 1) mainų 2) taupymo 3) prekės vertės matavimo

priemonės funkcijas

4) mokėjimo

2


6 tema. Monetarinė politika

Svarbiausios pinigų funkcijos (1) 1. Pinigai – mainų priemonė:  pinigai ekonomikoje reikalingi ne patys savaime  pinigai naudojami kaip priemonė įvairiems sandoriams atlikti - prekėms įsigyti ar parduoti: • darbuotojai darbo paslaugas maino į pinigus • gamintojai parduoda už pinigus prekes • vartotojai perka už pinigus prekes  prekė – pinigai - prekė 3


6 tema. Monetarinė politika

Svarbiausios pinigų funkcijos (2) 2. Pinigai – taupymo priemonė:  pinigai leidžia dabartinį pirkimą perkelti į ateitį  tai tam tikras asmens turto saugojimo būdas  pinigai nėra vienintelė turto forma

Turtas – tai nuosavybė, kuria disponuoja ekonominis subjektas Absoliučiai likvidus turtas vadinamas

pinigais 4


6 tema. Monetarinė politika

Turtas – tai:

1) materialieji aktyvai: • žemė • gamybiniai pastatai ir įrenginiai • gyvenamieji namai • ilgojo vartojimo reikmenys

2) finansiniai aktyvai: • pinigai • taupomieji indėliai • vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos) • draudimo polisai 5


6 tema. Monetarinė politika

Svarbiausios pinigų funkcijos (3) 3. Pinigai – prekės vertės matavimo priemonė:  pinigai tarnauja prekių naudingumo proporcijoms išreikšti  pinigų pagalba vienos prekės naudą prilyginame kitos prekės naudai  piniginiais vienetais išreiškiamos kainos, vedama buhalterinė apskaita

6


6 tema. Monetarinė politika

Svarbiausios pinigų funkcijos (4) 4. Pinigai – mokėjimo priemonė:  pinigai tarpininkauja perkant prekes ir paslaugas, užmokant ne iš karto, o praėjus sutartam laikui  pinigai tarnauja kaip atidėtų mokėjimų matavimo priemonė  šia funkcija remiasi piniginės paskolos

7


6 tema. Monetarinė politika

Jei šalyje nėra infliacijos (kainos nesikeičia):  pinigai atlieka visas funkcijas:

• mainų funkciją • taupymo funkciją • prekės vertės matavimo funkciją • mokėjimo funkciją Jei šalyje yra infliacija (kainos kinta):  pinigai atlieka tik: • mainų funkciją

• prekės vertės matavimo funkciją 8


6 tema. Monetarinė politika

Pinigų formos:  grynieji pinigai: • prekiniai pinigai • metaliniai pinigai • popieriniai pinigai  negrynieji pinigai  netikrieji pinigai

9


6 tema. Monetarinė politika

1) grynieji pinigai

a) prekiniai pinigai: pinigai prekiniai pinigai buvo prekės, tenkinusios du pagrindinius reikalavimus: • buvo pakankamai, bet ne itin paplitusios • turėjo didelę ir pastovią perkamąją vertę  prekinių pinigų cirkuliacijos trūkumai: • ne visus prekinius pinigus buvo galima smulkinti • sunku, nepatogu saugoti ir gabenti  prekinių pinigų nauda buvo ta, kad: • jie buvo mainų priemonė, • tarpininkas galėjo patenkinti tam tikrą poreikį 10


6 tema. Monetarinė politika

1) grynieji pinigai

b) metaliniai pinigai: pinigai  moneta (coin) – nustatytos formos, svorio ir prabos liejinys, kuris yra valstybės įteisinta cirkuliacijos priemonė  pagal tai, kurie metalai naudojami monetų gamyboje, skiriamos pinigų sistemos: • monometalizmas (monometallism, single standard) vieno iš tauriųjų metalų (pvzd., aukso) įsigalėjimas kaip valstybės pinigų sistemos standarto • bimetalizmas (bimetallism, bimetal standard) pinigų sistema, besiremianti dviejų tauriųjų metalų (aukso ir sidabro) atsargomis 11


6 tema. Monetarinė politika

1) grynieji pinigai b) metaliniai pinigai: pinigai  monetos išradimas buvo labai svarbus ūkio raidai  monetų cirkuliacijos trūkumai: • didelės cirkuliacijos išlaidos • pinigai griozdiški, daug sveria • monetos paprastai būna nedidelės vertės, nes bijoma padirbinėjimo, todėl dideles monetų sumas sunku skaičiuoti 12


6 tema. Monetarinė politika

1) grynieji pinigai b) popieriniai pinigai: pinigai  už juos visuomet galima įsigyti prekių  valstybė juos paskelbia pinigais ir išsaugo jų retumą, t.y. paverčia juos ekonomine, o ne paprasta preke, riboja jų kiekį  popieriniai pinigai turi turėti šias savybes: • pastovumą laiko atžvilgiu • portatyvūs (lengvi, nedideli, patogūs nešioti) • patvarūs (iš geros kokybės popieriaus) • vienarūšiai (to paties nominalo – ta pati vertė) • dalūs (kad būtų patogu atiduoti grąžą) • atpažinūs, apsaugoti nuo klastojimo

14


6 tema. Monetarinė politika

2) negrynieji pinigai (banko, kreditiniai pinigai) tai indėliai bankuose, kuriems galima išrašyti čekius (ar naudoti mokėjimo korteles) Indėlis (deposit) pinigai, įdėti į banko sąskaitą Čekis (check) indėlio savininko nurodymas bankui išduoti ar pervesti tam tikrą dalį indėlininko pinigų į kitą sąskaitą 14


6 tema. Monetarinė politika

Banko kortelės skiriasi pagal:  paskolos suteikimo sąlygas  teikiamas paslaugas ir lengvatas: • banko kredito kortelės • banko debeto kortelės • mažmeninės prekybos kredito kortelės  kortelių pripažinimo lygį prekybos ir paslaugų įmonių tinkle 15


6 tema. Monetarinė politika

Banko kredito kortelė (bank credit card) – banko ar prekybos įmonės vardinis piniginis dokumentas, suteikiantis teisę indėlio turėtojui įsigyti mažmeninėje prekyboje prekes ir paslaugas, nemokant grynaisiais Banko debeto kortelė (bank debit card) – kortelė, kuria vartotojai, turėdami tam tikrą sąskaitą banke, atsiskaito prekybos centre Mažmeninės prekybos kredito kortelė (credit card of retailer) – kortelė, naudojama tam tikroms prekėms ir paslaugoms pirkti gautos paskolos, kurią suteikia tas paslaugas teikianti mažmeninė įmonė, sąskaita 16


6 tema. Monetarinė politika

3) netikrieji pinigai: (pusiau pinigai) • taupomosios sąskaitos • terminuotieji indėliai • trumpalaikiai vyriausybės vertybiniai popieriai Terminuotasis indėlis - indėlis, kurį savininkas gali pasiimti tik pasibaigus tam tikram terminui

17


6 tema. Monetarinė politika

Pinigų pasiūla Ms -

(money supply) tai finansinių aktyvų visuma pinigų rinkoje

Nominalioji pinigų pasiūla (nominal money supply) gyventojų turimas banknotų ir monetų kiekis

Realioji pinigų pasiūla: (real money supply) nominalioji pinigų pasiūla Realioji pinigų pasiūla = bendrasis kainų lygis 18


6 tema. Monetarinė politika

Pinigų pasiūlos kiekį

sudaro: 1) grynųjų pinigų

2) pinigų kiekiniuose depozituose

suma

Pinigų pasiūlos elementai: M1, M2, M3, M4, L Pinigų elementai (money aggregate) sudėtiniai pinigų kiekio mato rodikliai, priklausomai nuo apibrėžimo, apimantys įvairias likvidaus turto grupes: 19


6 tema. Monetarinė politika

1) M1 (sandorio pinigai): • visi apyvartoje esantys popieriniai ir metaliniai pinigai • čekiniai indėliai, kelionės čekiai, mokėjimo kortelės 4) M4: 2) M2: • M1 • M3 • taupymo indėliai • likvidūs vyriausybės • smulkūs terminuoti indėliai vertybiniai popieriai 5) L: 3) M3: • M2 • M4 • stambūs terminuoti indėliai • vyriausybės obligacijos • indėliai užsienio valiutomis • ir pan. 20


6 tema. Monetarinė politika

Pinigų paklausa MD (money demand) tai ekonomikos subjektų (namų ūkių, įmonių) noras turėti mokėjimo priemonių, bendras rinkos pinigų poreikis

Nominalioji pinigų paklausa (nominal money demand) grynųjų pinigų paklausa

Realioji pinigų paklausa: (real money demand) nominalioji pinigų paklausa Realioji pinigų paklausa = bendrasis kainų lygis 21


6 tema. Monetarinė politika

Pinigų paklausą lemiančios priežastys Pinigai ekonomikos subjektams reikalingi tik tuomet, kai pinigų laikymo kaštus padengia jų nauda Pinigų laikymo naudą sudaro trys motyvai:  sandorio motyvas  atsargos (t.y. apsidraudimo) motyvas  spekuliacinis (t.y. turto) motyvas 22


6 tema. Monetarinė politika

(1) Sandorio motyvas (transaction motive) pinigai laikomi, nes mokėjimas ir įplaukos nesutampa

Pinigų apimtis priklauso nuo: • bendrojo nacionalinio produkto apimties kaitos, t.y. BNP didėjimas iššaukia realiųjų pinigų laikomo kiekio didėjimą • sinchroniškumo tarp mokėjimų ir pajamų

gavimo laipsnio

23


6 tema. Monetarinė politika

(2) Atsargos (apsidraudimo) motyvas (precautionary motive) išankstinis nusistatymas laikyti pinigus dar tiksliai nežinomiems poreikiams tenkinti  pinigų laikymo nauda priklauso nuo: • sandorio apimties • netikrumo laipsnio

24


6 tema. Monetarinė politika

(3) Spekuliacinis (turto) motyvas (speculative (assets) motive) kai grynieji pinigai laikomi saugiai, nesiekiant didelių (rizikingų) palūkanų

Pinigų paklausą, priklausomai nuo jų laikymo naudos, sudaro:

• sandorio pinigų paklausa priklauso nuo sandorio ir atsargos (apsidraudimo) motyvų

• pinigų, kaip aktyvų, paklausa priklauso nuo spekuliacinio (turto) motyvo 25


6 tema. Monetarinė politika

(1) Sandorio pinigų paklausa MD(t) (money transactions demand) tai būtinieji pinigai sandoriams vykdyti r

MD(t)

0

M 26


6 tema. Monetarinė politika

(2) Pinigų, kaip aktyvų, paklausa MD(a) (asets money demand) tai įvairių finansinių aktyvų: akcijų, obligacijų, pinigų sąskaitų ir grynųjų pinigų paklausa r

MD(a) 0

M 27


6 tema. Monetarinė politika

Bendroji pinigų paklausa MD Nustatoma kaip dviejų pinigų paklausos elementų – sandorio pinigų ir spekuliacinių pinigų – suma:

MD = MD(t) + MD(a) r

MD 0

M 28


6 tema. Monetarinė politika

Bendroji pinigų paklausos kreivė vadinama likvidumo pirmenybės kreive

Likvidumo pirmenybė (liquidity preference) pirmenybė laikyti pinigus (grynuosius pinigus apyvartoje plius indėlius), o ne juos investuoti

Bendroji pinigų paklausa yra tiesiogiai proporcinga nacionalinėms pajamoms (Y) ir atvirkščiai proporcinga prekių kainų lygiui (P) ir palūkanų normai (r) 29


6 tema. Monetarinė politika

Kiekybinė pinigų teorija (quantitative theory of money) teigia, kad bendrasis kainų lygis yra proporcingas pinigų pasiūlai:

M V=P Q MS

MD

kur M – pinigų kiekis apyvartoje V – pinigų apyvartos greitis: V =

1 , k kur k – piniginio vieneto apyvartų skaičius

P – bendrasis prekių kainų lygis Q – rinkoje parduodamų prekių kiekis

30


6 tema. Monetarinė politika

Kiekybinės pinigų teorijos tapatybė pinigų kiekis, sumokėtas už prekes ar paslaugas per tam tikrą laiką, turi būti lygus pagamintų prekių ir paslaugų pinigų vertei M V – už prekes sumokėtas pinigų kiekis, nulemiantis pinigų pasiūlą P Q – nominalusis bendrasis nacionalinis produktas, nulemiantis pinigų paklausą Tapatybė parodo pusiausvyrą ne tik pinigų, bet ir prekių rinkose, nes

MS = MD

31


6 tema. Monetarinė politika

Pinigų rinkos pusiausvyra E (money market equilibrium) susidaro tuomet, kai realioji pinigų pasiūla lygi realiajai pinigų paklausai Realiosios pinigų pasiūlos ir paklausos pusiausvyra nulemia pinigų rinkos pusiausvyros kainą

Pinigų rinkos pusiausvyros kaina rE tai pusiausvyros palūkanų norma, t.y. ta kaina, kuri mokama už naudojimąsi pinigais 32


6 tema. MonetarinÄ&#x2014; politika

Pusiausvyra pinigĹł rinkoje r

MS

r1 rE r2

E MD 0

M1 ME M2

M

33


6 tema. Monetarinė politika

Bankas (bank)(it. banco – stalas, už kurio viduramžiais sėdėdavo pinigų keitėjai) tai speciali įstaiga, priimanti saugoti pinigus ir teikianti paskolas

Šiuolaikinis bankas tai finansinis tarpininkas, iš savo veiklos gaunantis pelną

Finansinis tarpininkas tai institucija, esanti tarp kreditoriaus ir besiskolinančiojo 34


6 tema. Monetarinė politika

Bankų funkcijos: • atidaro einamąsias sąskaitas (depozitines, čekines) • priima terminuotus indėlius ir už tai moka palūkanas • priima saugoti vertybinius popierius (akcijas, obligacijas) • teikia paskolas investicijoms • ir t. t.

35


6 tema. Monetarinė politika

Pagal nuosavybės formas bankai skirstomi: • akciniai, kurių įstatinis kapitalas - iš dalininkų lėšų • kooperatiniai, apimantys smulkaus kredito draugijas, jungiančias savo narių indėlius, ir iš sukauptų lėšų teikiančias jiems trumpalaikes paskolas • municipaliniai, miesto ūkiui finansuoja ilgalaikius kreditus • valstybiniai, atlieka emisijos ir komercijos bankų funkcija • mišrieji, kurių akcijų dalį turi namų ūkiai, įmonės, valstybė • tarptautiniai, atstovaujantys tarpvalstybiniams interesams 36


6 tema. Monetarinė politika

Pagal veiklos pobūdį bankai skirstomi:  centrinis bankas  komerciniai bankai: • komerciniai universalieji • komerciniai specializuotieji

 nebankiniai finansiniai tarpininkai

37


6 tema. Monetarinė politika

Banko veiklos kryptys matomos iš jo metinio balanso

Banko balansinė ataskaita (bank balance) aktyvų ir pasyvų sąrašas tam tikru momentu

Banko aktyvas yra ta įvairių fondų vertė, kuri priklauso bankui: • rezervai • suteiktos paskolos • vyriausybės patikėti saugojimui vertybiniai popieriai • kitų klientų vertybiniai popieriai 38


6 tema. Monetarinė politika

Banko pasyvas tai vertė, kurią bankas kam nors skolingas: • pagrindinis kapitalas • čekiniai depozitai • terminuoti depozitai Didžiausią aktyvo dalį sudaro išduotos paskolos, o pasyvo – čekinių ir terminuotų indėlių sąskaitos 39


6 tema. Monetarinė politika

Banko ypatybė ta, kad jis operuoja beveik vien svetimomis, skolintomis lėšomis todėl didžioji pasyvų dalis turi būti išmokama pagal pirmą pareikalavimą vadinasi, viso deponuoto kapitalo bankas paskolinti negali bankas privalo turėti rezervą, t. y. tam tikrą banke laikomų lėšų dalį 40


6 tema. Monetarinė politika

Visa šiuolaikinė bankininkystė pagrįsta

dalinio rezervo principu jis reiškia, kad banke laikoma tik dalis jame deponuotų lėšų

Anksčiau dalinio rezervo dydis buvo banko reikalas (susijęs su rizika): • išleistų banknotų skaičius priklausė tik nuo banko • visi bankai galėjo kurti pinigus ir pinigų pasiūla buvo menkai valdoma

41


6 tema. Monetarinė politika

Dabar banko rezervas yra įstatymų reguliuojamas dydis t. y., apribota bankų galimybė didinti pinigų pasiūlą  anksčiau, jei kildavo pinigų pasiūla: • bankai bankrutuodavo • indėlininkai prarasdavo pinigus  dabar daugelyje šalių indėliai yra apdrausti

42


6 tema. Monetarinė politika

Kiekvienos šalies bankų sistemos svarbiausias elementas yra

centrinis bankas Centrinio banko bruožai: 1) centrinis bankas nėra grynai komercinė įstaiga – jo tikslas ne maksimalus pelnas, o nacionalinės ekonomikos stabilumo užtikrinimas 2) paprastai jis nėra pavaldus vyriausybei, jo administraciją skiria prezidentas arba parlamentas 3) jis turi monopolinę pinigų emisijos teisę 4) jis neaptarnauja piliečių ir firmų, jo klientai komerciniai bankai ir vyriausybė

43


6 tema. Monetarinė politika

Monetarinė politika tai pinigų pasiūlos reguliavimas

Pagrindinis monetarinės politikos tikslas • skatinti nacionalinio produkto gamybą • užkirsti kelią nedarbo augimui ir infliacijai Monetarinės politikos turinys susijęs su ekonomikos būkle: 1) jei ekonomikoje yra nuosmukis :  ekspansinė monetarinė politika 2) jei ekonomikoje yra pakilimas :  restrikcinė monetarinė politika 44


6 tema. Monetarinė politika

(1) Jei ekonomikoje yra nuosmukis: (nepilnai panaudojami gamybiniai pajėgumai, yra nedarbas) • centrinis bankas bei vyriausybė mažina palūkanų normą • didinama pinigų pasiūla • verslo įmonės tampa suinteresuotos skolintis pinigus • pagyvėja investicinė veikla • spartėja nacionalinio produkto augimo tempas Skatinančioji monetarinė politika vadinama ekspansine 46


6 tema. Monetarinė politika

(2) Jei ekonomikoje yra pakilimas: artėjant prie visiško užimtumo, pinigų pasiūlos didinimas skatina ne tik produkto augimą. Didėjant pinigų kiekiui cirkuliacijoje, ima augti prekių ir paslaugų kainų lygis. Ima grėsti infliacija • centrinis bankas bei vyriausybė didina palūkanų normą • pinigų pasiūla mažėja • kredito sąlygos verslo įmonėms tampa sunkesnės • investicijos ima mažėti • nacionalinio produkto augimo tempas lėtėja Stabdančioji monetarinė politika vadinama restrikcine 47


6 tema. Monetarinė politika

Monetarinės politikos turinys visada susijęs su problema: kaip, reguliuojant pinigų pasiūlos skatinimą, užtikrinti gyventojų aukštesnį užimtumą, kartu nesukeliant spartaus prekių kainų padidėjimo

48


6 tema. Monetarinė politika

Pagrindinė centrinio banko funkcija kontroliuoti ir reguliuoti pinigų pasiūlą šalyje Tam tikslui centrinis bankas naudoja tris pagrindines monetarinės politikos priemones: 1) rezervų reglamentavimą 2) atviros rinkos operacijas 3) diskonto normą 49


6 tema. Monetarinė politika

(1) Rezervų reglamentavimas: Banko rezervų rūšys: 1) būtinieji rezervai – tam tikra banke laikomų lėšų dalis nuo visų indėlių sumos Rezerve laikomų lėšų suma R Rezervų norma rn = indėlių suma D • rezervų norma yra privaloma čekinių depozitų sumos dalis, kurią bankai turi laikyti atsargoje • rezervų normą, kaip procentinį dydį, komerciniams bankams nustato centrinis bankas 2) tikrieji rezervai – rezervai, kurie realiai yra banke 3) pertekliniai rezervai – tikrųjų ir būtinųjų rezervų skirtumas 50


6 tema. Monetarinė politika

Centrinis bankas skaičiuoja, kiek padidės pinigų pasiūla, jei jis pakeis privalomojo rezervo normą Tačiau praktiškai tą padaryti gana sunku, nes pinigų pasiūlos augimas labai priklauso nuo: • to, kiek žmonės siekia turėti grynų atsargų namuose • bankų planų viršyti privalomąjį rezervą Todėl centrinis bankas šiandien vengia keisti privalomo rezervo normą, o pinigų pasiūlą reguliuoja kitais dviem metodais 51


6 tema. Monetarinė politika

(2) Atviros rinkos operacijos: tai vyriausybės vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas rinkoje

Esmė ta, kad tokiais veiksmais tiesiogiai keičiamas rezervų kiekis komerciniuose bankuose, o per tai ir pinigų pasiūla Tarkime, CB padaro išvadą, kad pinigų pasiūla per maža ir trukdo gamybai: • tuo tikslu CB ima pirkti rinkoje vyriausybės vertybinius popierius • padaugėja pinigų rinkoje • išauga komercinių bankų rezervai • pinigų pasiūla išauga 52


6 tema. Monetarinė politika

Analogiškai veikiama, kai siekiama sumažinti pinigų paklausą: • tada parduodami vyriausybės vertybiniai popieriai

Atviros rinkos operacijos šiuo metu plačiai naudojamos, ypač su iždo vekseliais (nes jų išpirkimo terminas gana trumpas – 90 dienų)

53


6 tema. Monetarinė politika

(3) Diskonto norma tai palūkanų norma, mokama už centrinio banko paskolas

Diskonto politika reiškia centrinio banko nustatomą diskontą, t. y. palūkanų normą už išduodamas komerciniams bankams paskolas

Kada diskonto norma didinama: • komercinio banko sąlygos, gaunant iš centrinio banko paskolą ir kredito išplėtimus, yra suvaržomos

Kada diskonto norma mažinama: • komercinis bankas skatinamas skolinti pinigus 54


Economy