Issuu on Google+

ar Vezuvijus, turindiq i5raiikingus kugius,

Specialiai MG i5 lslandijos klond Air avialiniiq lilovvas lyg iSdi&ts audrapaukitis, iveikes keliq likstqniiy kilonetry atstumq virt vandenyni,leni piidedd leistii. Uigulqs il!u-4irytq'y7, nukreipiu ivilgsni iem:yn i iuida, pilko, rudo sqglyq pasidahinus-i kroitouaizdi tis taif snaikidi skyftii nuo misy okiai iprasfiT iolfu laukq, miiky,'iog golioie net imdkitelilio mintis'pragaras! lfuo lahiau artdiome prie iemes, tuo keistesnii ahod6 iis ugnies, okmens, vandens ir ledo krailas - tslandiia.

a

RYTAS 3ITTII., geografas Geografiios

ir

geologiios lobynos

Nerasime geogralb, geologo ar bet kurio tikro keliautojo, kuris bent kart4 gyvenime nenoretq pamatyti Islandijos. O jeigu tokio noro nera ne tolimiausiame Sirdies kampelyje, vadinasi, tai nera tikras geografas, geologas arba keliautojas. Reikia dZiaugtis, kad Sioje saloje maZai glventojq, miestq ir miesteliq, dar maliau keliq, apskritai civilizacijos, kuri daugiau kaip per ttkstantl Islandijos istorijos metq galejo s.markiai pakenkli pirmapradei gamtai. Si Satis - rikra geologijos ir geografijos knyga, kuri4 skaityti ir suprasti tikras dZiaugsmas. Juk kur kitur taip ,,arti" Lietuvos vienoje vietoje galima pamatl.ti ugnikalniq, lavos laukq, pliupsindiq purvo klanq, ledynq, karStqjr1 versmiq, fumaroliq, sullatary, krate-

riniq eZery, kaldery, tektoniniq luZiq ir daugybes kitokiq su wlkanine veikla susijusig objektq. Galima dr4siai teigti, kad

net ir eilinis keliautojas, sukrap5tgs pinigq kelionei i Islandij4, po keliq savaidirl paZinties su Sia nuostabia Salimi bus i5laikgs ne vien4 geografijos arba geologijos studijq lskait4 ar egzamin4.

Prudiiq pro&ia Norint suprasti, kodel Islandija yra Sitoje Atlanto vandenyno vietoje, butina prisiminti tektonikos plokidiq teorij4, pasak kurios visa Zemes pluta suskilusi i keliolika vadinamqjq litosferos plokidiq. Kai

kurios i5 jg apima miiijonus kvadratiniq kilometry ir vadinamos Zemynq vardais, kitos

- daug maZesnes. Visos jos lyg plaustai pllduriuoja maZdaug ant 100 km gylyje tirdt4 teilq primenandios mases ir labai letai, vos keli centimctrai per metus, juda tai viena, tai kita kryptimi. Ten, kur tos plokStes ribojasi, ZemEs phtoje susidaro ltampos, lyksta Zemes drebejimai, gali verZtis ugnikalrriai. Daugelio plokSdiq riba yra ne sausumoje, o.vandenynq dugne. Jeigu turetume galimybg panirti i vandenynq dugn4, prie5 m[sq akis atsivertq maZdaug 3 km auk5dio povandeni-

18

Uo*tt"t

ir gyvenimas 2OOS

Nr.7-8

teks nusivilti. Islandijos rulkanai Zemi, o kai kurias kalveles, galindias spjaudyti ugni ir pelenus, i5 tolo ugnikalniais sun-

ku net ir pavadinti. Dardant Vidurio Islandijos akmenuotais ir dulketais keliais priei akis atsiveria tolimi ir kiek nvkoki kra5tovaizd2iai. Jq horizonte nematyi ne vieno didesnio kalno. NeiSmanandiam ugnikalniq ivairoves gali susida4rti ispldis, jog kadaise dia jq buvo, bet per milijonus metq vanduo ir vejas reljef4 i5lgino. Islandijoje yra maZdaug 200 ugnikalniq, susitelkusiq trisdeiimtyje r,ulkaniniq sridiq. Cia susitelkg kone visi m[sq pla-

niq kalnq virtine, kuri lg kaspinas i5siraitgs visq vandenynq dugnu. Bendras Sio kalnaglbrio ilgis apie 6-5 000 kilometryl Per Atlant4 i5 Siaures I pietus taip pat driekiasi Stai toks povande-

ninis kalnagubris. Kai kuriose jo vietose rulkaninis aktyr,umas neitike -

tinai didelis. Mokslinin-

kai tokias vietas vadina karltaisiais ta5kais (11ol .Spot). Jq gelmese labai aukita temperatfira, tad

magmakyla lpavirdiq ir stingsta, virsdama bazaltu. Prie5 l'710 mln. metq atejo Islandijos valanda: po vandeniu iSsiliejusi magma sustingo vir5 Islandijos istorija prasidejo.

j[ros \gio,

Vulkanologiios Hasika Kudikystes laikais Islandijos vietoje buta keliq didesniq ir maZesniq rulkaniniq salq. Veliau, s4siauriams tarp jq uZsipildZius naujomis lavos porcijomis, susiformavo vientisa sala. fhdiau ir tada fi buvo visai nediduke. Dabarlslandija pusantro-karto didesne uZ Lietuv4, mat jos plotas nuolat dideja. Salos viduriu driekiasi aktyvi i,ulkanizmo sritis, kuri sutam-

pa su Siaures Amerikos ir Eurazijos plokiditl riba. Thigi geologiSkai vakarine Islandijos dalis priklauso Amerikai, o rytine - Europai (Eurazijai). Sioje srityje gausu llZiq, kuriais magma i5 gelmiq kyla i pavir5iq. Neatsitiktinai dia daug ugnikalniq, kurie, pasak islandrl folkloro,

ir pradeda griaudcti, spjaudytis, Snyp5ti ir purk5ti. I5 mokykliniq vadoveliq daugelis Zino, kad Islandijoje ne tik gausu ugnikalniq, bet vienas i5 jr; - Hekla - aktyviausias Europoje. Tikintiems saloje pamary,ti knginirl ugnikakriq, tokiq kaip Etna karts nuo karto supyksta

netoje Zinomq tipq (pagal form4, sandar4 ir iSsivedimq pobudi) wlkanai. Dauguma jq verdia klampi4 bazalting lav4, tadiau ya ir tokiq, kurie iSmeta pelenrl su r,ulkaninemis bombomis. Jq galima pamatyti visoje saloje, ramiai prlpsandiq pakelese, kahq Slaituose ar ugnikalrriq papedese, ne neitariant, jog Sie akmenys kadaise buvo iSsviesti I or4 ir i5sibarste kas kur. Islandijai bndingi plysiniai ugnikalniai, kai lava liejasi pro luZius ir sudaro plokidias bazalto dangas. Pagal toki plysl paprastai susidaro keli ar net keliolika atskiry ktgiukq, i3 kuriq iSsiliedama lava formuoja i5tising gana 1gi4 dang4, kuri ir sudaro didZi4j4 salos dali. Thdiau nereikia nusiminti, nes bltenl tokiuose lavos laukuose net ir vairuotojas megejas gali pasijusti tikru ralistu. Smagus greitis, dulkes ir adrenalinas garantuotas. Tikras Islandijos dykumq,,dakaras".

Istoriios

ir

geologiios sqlyiio vieto,

Bet kurios keliones i Islandij4 pro-

gram4 paprastai ltraukiamas Tingvedlyro (Thingvellir) slenis. Thrintys supratimq apie Sios Salies lankytinus objektus


Zino, kad 5i, vos 50 km atstumu nuo Reikjaviko nutolusi vieta, yra tikroji Islandijos Sirdis. Juk bltent dia 930 m. pirm4 kart4 su5auktas Altingas, kuris kasmet rinkosi iki pat 1789 metq. Thd nenuos-

tabu, jog islandai Tingvedlyr4 vadina senqja Islandijos sotine. Svendiausiasis islandams slenis

isikt-

rgs prie didZiausio saloje Tingvadlavatno (Thingvallavatn) eZero. Thi vienas i5 trijq skaidriausiq eZery pasaulyje, kuriame ma-

tomumas siekia net 60 metryl Tingvedlyro slenis sutampa su ypad aktlvia vulkanine sritimi, kuria driekiasi Vidurio At-

lanto kalnaglbrio aiis, skirianti Siaur"t Amerikos ir Eurazijos plokites. Galima ieikoti i valias, tadiau niekur kitur pasaulyjc nerasime tokios vietos, kur galetume

taip ai5kiai matl.ti tolstandius Zemynus! 7928m. islandai 5i4 teritorij4 paskelbe nacionaliniu parku, kuriam Zmones suteike ,,lavos parko" vard4. Kasmet dia apsilanko per 250 tukst. turistrl.

Geologiios lenomenas Almanagjos luZis yra lankomiausia Tingvedlyro slenio vieta. Kasdien dia atr,yksta daug turistq, vedamq smalsumo pamatyti istoring islandq viet4 ir geologinifenomen4. Ypad dideli ispldi palieka pasivaik5diojimas llZio kryptimi nutlsusiu tarpeklio dugnu. Pasakoja gidai, ra5oma kelioniq vador,uose, iog pladiai iSsiZerggs Sioje vietoje viena koja stovesi Europoje, o kita - Amerikoje. Thd nereikia stebetis, pamadius garbaus amZiaus Zmones, i5 paskutiniqjq Zargaliojandius po tarpekli. Daug sunkiau tai sekasi padaq,ti japonams, kuriq dauguma negali pasigirti ugiu. Deja, geologiSkai toks tvirtinimas nera teisingas, nes Almanagjos luZis priklauso Amerikos plokitei, kuri su vakarine salos dalimi juda i vakarus. Eurazijos plokites riba yra uZ penkiq kilometry i ry.tus ir sutampa su llrafnagios l[Ziu, tadiau apie tai turistiniai Saltiniai nutyli. Thrp abiejq luZiq plytinti maLdatp,T

km plodio tektonine iduba (nflnis slenis) plediasi ir kasmet nugrimzta apie 8 mm. Nustatyta, kad per t[kstanti metq Zemes pluta Tingvedlyro slen.vje nugrimzdo 40 metry, o atstumas tarpAmerikos ir Europos padidejo 20 metry, vadinasi, tiek pat i5siplete salos plotas ir praplatejo Allanto vandenynas. 1789 m. dia iryko sliprus Zemes drebejimas, per kuripluta idubo net 6'7 cm. Rimti 5altinia i teigia, jogLemes pluta dia tera 20 me1ry storio, o po ja slypi ug-

ninga magma. Vaikitinejant po plyiiq i5-

varpyt4 iemes pavir5iq, vienoje. kitoje vietoje atsiveria dumijantys urvai. Ki5ti nosi I juos baugu, nors pagunda didZiule. Pasirodo. dia ir kai kuriose kitose sa-

los vietose yra tikrq lavos tuneliq bei ur-

lq, kuriais

galima dar labiau priarteti

prie magmos. Ilgiausias Islandijos urvas nusitgsia net 3,-5 km. Thdiau vaikidioti jais nepatartina, nes gali uZvirsti lubos... Pirmosis Altingas Bet kuris istorikas, paklaustas, kE jis galetq pasaklti apie X a. mlsq kraite r,ykusius ir,ykius, greidiausiai suglumtq. Islandq istorijoje nepaprastai reiklmingi 930 metai. This metais Grimuras Geitskoras jam priklausandiame Tingvedlyro slenvje sulauke pirmqji Alting4, ikurlsukviete trylikos vietiniq tingq (klanq vadai) seniunus bei didZiausiq Seimq ryresniuosius aptarti svarbiq reikalq. Si data laikoma pirmuoju parlamento susirinkimu Europos istorijoje. Toji vieta, mat1t, pasirinkta neatsitiktinai. Auk5tq uolq papedeje puiki akustika, arkliams netruko vandens ir ganyklq, Zmonems -Zuvies ir medienos, visiems pakako vietos. Altingas dia rinkdavosi kasmet de5imt4 vasaros savaitg. Svarbiausia diena buvo ketvirtadienis, ,,Thors Dag". T4 dien4 dia susirinkdavo iki 5000 Zmoniq! NemaZai jq, naudodamiesi proga, pasilikdavo sle-

nyje savaitei ar dviem: varZesi vieni su kitais sportinese rungtyse, bendravo su giminemis ir draugais, dalijosi patirtimi, prekiavo ar net kele \cstuves. Prezidentq, seimo primininkq ar kitokiq pareigq tais laikais nebuvo. Altingo ryresnijf, vadinam4 Liogsiogrmadur

(,,istatymq kalbetojq"), rinkdavo trejiems metams. RaSto tais laikais irgi nebuvo, tad istatymq kalbetojai visus potvarkius ir istatymus ,,ne5iojosi" atmintyje. Iki 1118 m. visiems girdint juos sakydavo ant istatymrl uolos. Veliau, atsiradus ra3tui, istatymus imta skaityti. Net ir po to, kai Islandija atiteko Norvegijai, Tingvedlyro slenyje ir toliau rinkosi Altingas, leisti fstatymai. Dantl vieSpatavimo laikais 5i vieta prarado turit4 reikimg, o 1843 m. Altingas buvo perkeltas i Reikjavik4. Siais laikais Tingvedlyras yra nacionalini Sventove, panaiiai kaip musq Kernave ar Gedimino kalnas, kurioje lyksta visos svarbiausios valstybines Sventes. 187,1 m. dia islandai Svente 1000 metq valstybds vardo paminejim4, 1930 m. 1000 metq pirmoio parlamento jubiliejq, o 1944 m. birZelio 17 d. dia paskelbta

Islandijos Respublika.

Kasyru geizeris? Dauguma Zmoniq, paklaustq, k4 !domiausio galima pamatyti Islandijoje, greidiausiai atsa\r,tr1 - geizeriai. Tq pati galima perskaitS,ti keliones I Islandij4 organizuojandiq turizmo agentrlry mar5rutuose. Neabejotina, jog tai idomiausias gamtos

objektas Salyje ir vien del jo verta r,ykti i Islandij4 bei moketi nemaZus pinigus, nes kita ,,artimiausia" vieta, kur galima pamat1.ti i or4 Saunandiq vandens ir garo stu$q, ya Kamdiatkoje ar kaZkur Ki"ij.j,". Visoje saloje yra 250 terminiq sridiq, kuriose iSZemes tryk5ta daugiau kaip 700 kar5tqjq versmiq. Tokia jq gaus4 galima paai5kinti ne tik aktyvia r,ulkanine veikla. Islandijoje i5krinta daug krituliq, tadiau del vesaus oro tik dalis jq iSgaruoja, tad likusi dalis arba nuteka, arba susigeria |Zemg ir patenka i pl,viius uolienose, kur vanduo cirkuliuoja ikaitusiomis uo-

lienomis ir iSyla. Thos, kurie isivaizduoja Islandijoje esant galybg geizeriq, reiketq Siek tiek nulildinti arba ticsiog patikslinti, kas yra

geizeris, nes daugelyje literatlros Saltiniq daroma ta pati klaida: geizeris maiSomas su kar5tda versme. Pastaroji yra vieta, i5 kurios trykSta kar5tas, kartais net verdantis vanduo, tadiau Sis ne5auna i or4, o burbuliuodamas ir skleisdamas sul

purusio kiau5inio kvap4 teka kaip eilinis upelis. Zodis geizeris kilo i5 islandq kalbos Lodiio geysa, rei1kiandio trykiti. Thigi geizeris taip pat versme, tadiau karitas vanduo i5 jos trykita su pertr[kiais ir fontanais, lydimais gausiq garq.

Nors

ir keista, geizeriq kraitu pramin-

toje Islandijoje dabar galima pamatS,,ti

tik

vien4 fontanu trykitanti goze4l I d andiios posi di dii avimas Garsiausia kadtqjq versmiq

ir pliup-

sindiq purvo klarul vieta Islandijoje yra Ge,

ysl. I5garsino j4 Stori

GqyszT (Didysis geizeris) ir Strokkttr venmes. 7647 m. Lodi

geisy pirmq kart4 pavartojo tuometinis Islandijos r,yskupas Brynjolfuras Sveinsonas.Ilgainiui DidZiojo geizerio vardas tapo bendriniu. Juo imta vadinti visas fontanais tryk5tandias karSt4sias versmes. DidZiajam geizeriui yra maZdaug 10 000 metq. Jo anga Zemis pavir5iuje 14 metry skersmens, o poZeminio kanalo gylis net 120 metry. I5 ra5ltiniq Saltiniq Zinoma, kad jis netiketai pradejo tryk5ti 1294 m. po stipraus Zemes drebejimo. Galiunas geizeris veike daugiau kaip 500 metq, Saudamas vandens ir gary fontan4 i 60 metry auk5t!. Thdiau 191-5 m. staiga eme ir nurimo. Nenoredami su tuo taikstltis, islandai pragrgLe Soninl kana14 ir dirbtiniu budu sumaZino vandens lygi geizerio ertmeje. Eksperimentas paryko, tadiau tik trumpam. Thda imta ieikoti kitq budq, kaip paZadinti tinginl. I5radingi islandai sumojo, kad butina sumaLinli vandens pavir5iaus itempim4, kad vanduo galetg lcngviau teketi i5 kar5tq poZeminiq ertmiq. Geriausia priemone tam pasirode skystas muilas. Nukelta i 38 p. Mokslas ir gyvenimas 2005 Nr.

Z-e 19


gary stulpas, vanduo ima gaubtis, igau-

Atkelta i3 19 p.

IslancUeL

Thigi nuo 19-50 iki 1970 metq per dideles progas, pavyzdZiui, sekmadieni prie5 bankq Sventg, i geizerio gerklg suversdavo 50 kg muilo, kuris iSprovokuo-

ir

ji akmenis ir velen4.

I5 dalies toki elgesi galima suprasti, nes ir padiam stebetojui taip maga k4 nors imesti i Sokdiojantl vandeni, tikint, kad jis visk4 iSmes. Nuo

ne taip aukitai kaip

durpingo dirvoZemio vanduo nusidazy-

anksdiau, bet Zmoniq dZiaugsmui ir Sventes kulminacijai pabreZti i3mesdavo vandens ir garq fontan4. Ypatingomis progomis tokie eksperimentai ryko iki 1992 m., kol aplinkosaugininkai uZdraude prievartauti geizeri. Dabar jis saugomas valstybes, o geologai teigia, kad galutinai nurimo, nes kanale pastebimai sumaZejo uolienq tem-

davo rusvai ruda spalva ir Sokdamas i or4

davo geizeri

Sis

peratlra. Vis delto ispldis, Zilrint i mil-

Ziniik4 nurimusio geizerio ang4, pritrenkiantisl Vanduo kilnojasi auk5tyn, gaubiasi, atrodo, tuoj ims ir iStryk5. Deja... Turistiniai Saltiniai skelbia, kad po 2000 m. Zemes drebdjimo didysis Geisyras vel prabilo. Thdiau greidiausiai tai tera pikanti5ka informacija turistams, kuriems atwkus i reginio viet4 bus pasakyta, kad geizcris nurimo arba jo i5siverZi-

mo teks laukti 7 valandas!

Vieninlelis Strokuras I5 daugybes

it

kunkuliuojandiq versmiq,

razin4 bandeleje iSsibarsdiusiq 3 km2 Haukadaluro termineje srityje, vienintelis veikiantis yra Strokuras (,,mu5tuvis"). Toks pavadinimas jam suteiktas del to, kad jo kanalas apadioje susiaureja kaip

senovine sviesto puod,vne. Sis geizeris ,,isrjunge" po ilgos pertraukos, 1789 m., stipriai sudrebejus iemei. Kelis de5imtmecius jis veike taip nepriekaiStingai.

jog, netiketai sumaZejus jo aktymmui, islandai pradejo gerze4raginti

38

nllotrtr" ir gyvenimas 2005

-

Nr. 7-B

mete

j

dar labiau visus stebindavo. 'ladiau tokie eksperimentai galutinai uZkimso geizerio kanal4. 1963 m. imtasi rekonstrukcijos - i5valyta pagrindinc stemple. Visq dZiaugsmui * geizeris veikia iki Siol. Vandens stulp4 Strokuras iSkelia reguliariai, maZdaug kas 8 min. Nors iSsiverZimas v.vksta tik kelias sekundes, tadiau pamatytas reginys nei5bles vis4 gyvenim4. Ramiai stebeti Sio gamtos s1ebuklo nejmanoma: Zmones lekia i 5on4, k\kia - kas i5 nuostabos, kas i5 netiketumo, kas i5 dZiaugsmo. Visas spektaklis ryksta maZdaug taip. Kelias minutes po iSsiverZimo vanduo angoje nerodo jokiq gresmingq pozymiq. Tada pasirodo

na varpo form4, kelis kartus kilsteli auk5tyn Zemyn ir su didZiausiu triuk5mu kaip raketa Sauna I maZdaug 20 metry auk3-

ti. Kelios sekundes

- ir spektaklis

tas. Kartais stulpas dar vien4 kit4

baig-

kartelj

Sokteli, tada sakoma, kad Strokuras truputj ,,kosi". Po iSsiverZimo vanduo sute-

ka

i

ang4

ir dingsta. Po keliq minudiq

viskas kartojasi i5 naujo. Nufotografuoti

trykitanti geizeri nera taip

paprasta. ,Spustelti mygtuk4 t4 akimirk4 par,yksta tik i5 antro ar tredio karto.

Alsorga gddos nedaro Karitqjq versmiq lauke butina laikytis grieZtq reikalavimq: vaikldioti pazyme-

tais takais, nesiartinti prie klanq ardiau, nei leidiia apsaugine juosta arba linija. Zinoma, labai smalsu paZifireti iemyn, ypad po to, kai vanduo staiga pradingsta. Thdiau, nepaisydami elementaraus saugu-

mo, kar5tais vandens garais apsi5utina daugybe lengvabtdZiq luristq. Koks kadtas ,,raganq puodas", islandai Zino i5 )ilX

a. vieno valstiedio pasakojimo: ,,Mano akyse karves, arkliai, ar,ys ikrito i bedugng ir visi5kai i5virti buvo i5sviesti atgal".


Islandija