Page 1

Absigaubkime Šerkšnu Sniegas ir jo savoka: Viskas apie sniegą

Sniegas ir jo formos Snaiges ir jų dydis Visi sniego terminai

Daug ivairiausiu gamtos vaizdu padabintu sniegu

e j u d i v o l a n r ę l u e Ž n a v o d t i ras


Sniegas

Sniegas - atmosferos krituliu forma, sudaryta iš ledo kristalų krentančių iš debesu snaigių pavidalu.

Kai sniegas yra sudarytas iš smulkių ledo dalelių, yra laikomas granuline medžiaga , turinčia atvirą ir lengvą struktūra, išskyrus tuos atvejus, kai veikiant slėgiui sniegas yra spaudžiamas, presuojamas iki ledo. Snaigės gali būti įvairių dydžių ir formų. Krintanti sąlyginai apvali snaigė gali pradėti tirpti ir vėl užšalti, persiformuoti į sniego dribsnius, granules, gniutulus. Snaiges sudaro arba taisyklingi ledo kristalai (plokštelės, stulpeliai, žvaigždutės), arba kristalų kompleksai (ežiai, sąsagos). Jų skersmuo siekia nuo <1 mm iki kelių milimetrų. Sukibusios snaigės sudaro sniego gniutulus (iki kelių centimetrų dydžio). Snaigių vidutinė masė 0,1–3,0 mg, stambių dribsnių (gniutulų) – iki 0,5 g.

Krintanti apvali snaigė gali pradėti tirpti ir vėl užšalti, persiformuoti į sniego dribsnius, granules, gniutulus.

Snigimu arba snygiu yra vadinamas kietųjų kritulių (snaigių) kritimas. Sniegas dažniausiai formuojasi virš regionų, kur veikia aukštyneigiai oro srautai esant žemam slėgiui, tai yra, veikiant vidutinių platumų ciklonams. Kalnuotose vietovėse intensyvus snigimas yra įmanomas ten, kur prieškalninio šlaito įtakoje atsiranda aukštyneigiai srautai ir jei oras viršuje yra pakankamai šaltas.


Iškritusio sniego kiekis matuojamas kritulmačių (ištirpusio sniego vandens sluoksnis milimetrais). Vidutinėse ir aukštosiose platumose sniegas yra įprasti žiemos krituliai, sudarantys sniego dangą.


Term

inai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba su sniegu susijusius reiškinius aiškina tokiais terminais:

Sniego danga – sniego sluoksnis, susidarantis sningant. Sniego dangagai taip pat priskiriamas ir ledo sluoksnis, kuris susidaro ant sniego paviršiaus, jo viduje arba ant žemės. Sniego kruopos – krituliai, iškrintantys neskaidrių, baltos arba baltos matinės spalvos, rutulio arba kūgio formos, 2-5 mm skersmens sniego kruopų pavidalu. Sniegplutė – kieta ledinė plutelė sniego dangos paviršiuje. Susidaro, kai viršutinis sniego sluoksnis tirpsta arba drėgsta nuo lietaus ir paskui užšąla. Šalna – oro temperatūros nukritimas žemiau 0 ºC vakare ir naktį, kai dieną temperatūra būna teigiama. Šalnos paprastai būna pavasarį ir rudenį kai vidutinė oro temperatūra jau arba dar yra teigiama. Šarma– kristalinės baltos nuosėdos, susidarančios ant žemės paviršiaus ir daiktų (horizontalių arba mažo polinkio). Nuosėdos susidaro sublimuojantisore esantiems vandens garams ir jiems susilietus su daiktais esant tykai, silpnam vėjui giedrai arba mažam debesuotumui. Šerkšnas– baltos, purios sniego arba ledo pavidalo nuosėdos, susidarančios ant laidų, medžių šakų, atskirų žolelių ir kt. Esant rūkui temperatūrai minus 2-7 ºC ir vėjuotam orui susidaro grūdėtasis šerkšnas, o esant rūkui ir silpnam vėjui arba tykai – kristalinis šerkšnas. LIjundra – ledo sluoksnis, susidarantis ant daiktų viršaus atšalus vandens lašams, dulksnai arba rūkui, taip pat prisilietus kritulių lašams prie paviršių, kurių temperatūra yra 0 ºC arba žemesnė.

:


Kritulių kiekis – tai vandens sluoksnio storis (milimetrais), susidaręs ant horizontalaus paviršiaus iš lietaus,dulksnos ištirpusio sniego ir kitų reiškinių per nurodytą laiko tarpą, kai nėra išgaravimo, nutekėjimo ar susigėrimo (1 mm = 1 kg/m2 = 10 t/ha = 10 m³/ha


Iškritęs ant žemės sniegas gali būti apibūdinamas kaip birus, purus, granulinis ir kaip ledas. Ledas susiformuoja kuomet sniegas susicementuoja po kelių tirpimo ir pakartotinio užšalimo fazių. Sniegas yra laikomas biriu kuomet pučiant vėjui sniegas gali būti perneštas nuo vienos vietos į kitą ir suformuoti pusnis, kurios gali siekti ir keletą metrų aukščio. Sniego pusnys, supūstos į kalnų pašlaites, gali evoliucionuoti, t. y. didėti ir stačiuose šlaituose būti sniego griučių priežastimi. Sniego paklotas „išlaiko“ vėsesnes temperatūras negu, kad nesant sniego dangos, nes sniegas atspindi didesnę dalį krintančių spindulių, o sugertoji šiluma yra sunaudojama tirpimui, o ne šilumai.

https://encrypted-tbn3.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcQJYOitNemIJk5yIHPjyxhtk8nYmex8i-5oioyY_aj7wynkvQb


http://globeattractions.com/wp-content/uploads/2012/07/nature-snowflakes-close-upblizzard-snow-winter.jpg

Iškritęs ant žemės sniegas gali būti apibūdinamas kaip birus, purus, granulinis ir kaip ledas

http://www.valdopatarimai.lt/foto/d/337-3/ziemos+vaizdeliai+sniegas+_21_.jpg


Sniego danga absorbuoja trumpabangę Saulės spinduliuotę, kuri yra dalinai blokuojama debesų sluoksnio ir atspindima nuo sniego paviršiaus. Ilgabangės šilumos mainai vyksta tarp sniego dangos ir ją supančios aplinkos, t. y. oro masės virš sniego dangos, miškų ir debesų. Šilumos mainai vyksta dėl konvekcijos tarp sniego paklotės ir virš jos esančios oro masės, kas yra sąlygota oro temperatūros gradiento bei vėjo greičio

http://www.deshow.net/d/file/travel/2010-12/winter-snow-887-2.jpg


Vandens da ge yra sva lis snier diklis, nur bus roodantis b ūsimą pava s potvynių arinį upių d dėl sniego ydį, vykstantį čiau snieg tirpimo. Tao danga t a yra svarb i ir kaip ap ip pat sauga pasėliams šalčių šalt nuo ekstremalių u sniego da oju metų laiku. Jei nga neištir metų, tuo p met iš did sta eilę go masės žiulės snie , goms form veikiant išorinėms jėnama led uojasi ledo masė, ynu. Šviež vadiias sniega s ab-

http://www.google.lt/url? sa=i&rct=j&q=&esrc=s&source=images&cd=&cad=rja&docid=xaWmdRBBfMwOXM&tbnid =2ZMn3B6oVhy3-M:&ved=0CAUQjRw&url=http%3A%2F%2Fudm4.com%2FWindows% 2FSnow_Dance392661&ei=qQEvUbLrA8idtQagmoHgCw&bvm=bv.43148975,d.bGE&psig=AFQjCNHBDjZx QQK0OsQ0cJz3_pbyj9bBlw&ust=1362121345147796


Vandens dalis sniege yra svarbus rodiklis, nurodantis būsimą pavasarinį upių potvynių dydį, vykstantį dėl sniego tirpimo. Tačiau sniego danga taip pat yra svarbi ir kaip apsauga pasėliams nuo ekstremalių šalčių šaltuoju metų laiku. Jei sniego danga neištirpsta eilę metų, tuomet iš didžiulės sniego masės, veikiant išorinėms jėgoms formuojasi ledo masė, vadinama ledynu. Šviežias sniegas absorbuoja garsą, žemo dažnio gamtinius garsus, kadangi oro tarpai tarp sniego dalelių susilpnina vibraciją. Akustinė kokybė yra sumažinama vos tik and šviežios sniego dangos ima lyti ar iškrinta šlapdriba. Esant žemai temperatūrai vaikštant šviežiu sniegu yra girdimas cypiantis garsas.

Jei sniego danga neištirpsta eilę metų, tuomet iš didžiulės sniego masės, veikiant išorinėms jėgoms formuojasi ledo masė, vadinama ledynu.

http://www.valdopatarimai.lt/foto/kalediniai-paveiksliukai/ ziemos+vaizdeliai+sniegas+_9_.jpg.html?g2_imageViewsIndex=1


http://www.valdopatarimai.lt/foto/d/286-2/ ziemos+vaizdeliai+sniegas+_4_.jpg

Terminas pūga (sniego audra) gali būti apibrėžtas kaip gausūs krituliai sniego pavidalu, kuomet vėjas ima pustyti sniegą ir sumažėja matomumas. Šlapdriba yra apibūdinama kaip sniegas kartu su lietumi, kuomet oro temperatūra yra silpnai neigiama ar vos teigiama. .

Esant žemai

temperatūrai vaikštant šviežiu sniegu yra girdimas cypiantis garsas. http://lt.wikipedia.org/wiki/Sniegas


Klimatas žemynuose ir s a t a m i l k Žemynų iego n s o m a iškrent kiekis

Klimatas - būdingų ir kasmet pasikartojančių toje pat vietoje tam tikrų orų visuma. Nuo jo priklauso beveik visi gamtos komponentai


Australija

Kritulių kiekis labai skiriasi skirtingose žemyno dalyse ir priklausomai nuo metų laiko . Žiemą iškrenta sniego, kuris ištisus metus išsilaiko Australijos Alpių viršūnėse.

Antarktida

Antarktidos žemyno klimatas, kuriame vyrauja anticiklonas, skiriasi nuo antarktinio klimato, kuriam būdinga intensyvi ciklonų veikla. Antarktidos klimatas – šalčiausias visoje Žemėje. Krituliai – tik sniegas.

Azija Azija įeina į visas Š. pusrutulio klimato zonas, Čia uzfiksuotas didziausias prisnigto sniego kiekis .


Čia krituliai labai reti .Sniego beveik niekada nebuna

Pietų Amerika

http://lt.wikipedia.org/wiki/Piet%C5%B3_Amerika

http://y.delfi.lt/ norm/12873/226689_6Rk9UO.jpeg

Europa Cia klimatas įvairus..Buna saltos ziemos ir karstos vasaros,Sniego iškrenta daugiausia sausio menesį.Sniego kiekis įvairus dazniausiai žiemomis labai pusto .Nuo šalčio sniegas blizga.

http:// lt.wikipedia.org/wiki/ Europa

https://osha.europa.eu/images/europa_map.gif


Afrika

Afrika –tai karščiauisas žemynas .Cia sniego niekada nebuna.Krituliai labai reta

http://lt.wikipedia.org/ wiki/Afrika i

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/5/59/ Afrika_Kolonisation_Farben.png

Šiaurės Amerika

Šiaurės Amerika - trečias pagal dydį žemynas. Sniego čia pasitaiko labai retai .Taip pat ir lija retai.

http://www.cekiske.lt/mokymas/ bendroji_geografija/zemes_pavirsius/ zemynai_amerikas.htm

http://www.zonu.com/images/500X0/2009-11-08-10960/MapaPolitico-de-America-del-Norte.gif


Truputis gamtos apsigaubusios sniegu...


Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos 2013 04 11

Apsigaubkime šerkšnu  

Viskas apie sniegą,jo sandara.

Advertisement