Page 1

2018 m. Spalis Nr. 4

Lietuvos Jungtinės Metodistų Bažnyčios laikraštis Leidžiamas nuo 1999 m.

Vasaros stovykla „Krikščioniška šeima“

Kai visi susirinko palapinėje, stovykla buvo atidaryta su sveikinimo žodžiu ir Šventosios Dvasios pakvietimu. Čia giesmėmis pašlovintas Viešpats, pristatytos stovyklos taisyklės ir bendra informacija. Visų stovyklautojų rankomis buvo sukurta stovyklos vėliava, o vėliau iškelta stovyklavietėje. Po vėliavos iškėlimo stovyklautojai, pasiskirstę pagal amžiaus grupes, išskubėjo į jiems skirtas paskaitas ir dirbtuves. Diakonė Jelena tarnavo su vaikų grupe, kunigas Remigijus vedė mokymus jaunimui, kunigas Andrus skaitė paskaitas suaugusiųjų grupei, Laurijana vedė rankdarbių, o Vita raktelių gaminimo dirbtuves, Saulius mokė groti afrikietiškais būgnais. Vėlų vakarą ėjome į naktinį žygį. Žygiuodami mišku ir laukų keliais giedojome stovyklos himną, kurį sukūrė kunigas Remigijus. Sustojus numatytose vietose buvo skaitomas Šventas Raštas ir atliekamos įvairios užduotys. Žygeiviai iš žygio grįžo apie vidurnaktį pilni įspūdžių ir nusiteikę dar pabendrauti prie arbatos puodelio ar žiūrėti krikščionišką filmą. Antroji stovyklos diena prasidėjo linksma mankšta, kuri išjudino stovyklautojus ir nuteikė dienai, kupinai nuotykių, dvasinio tobulėjimo, gilesnio Dievo ir vienas kito pažinimo. Per mokymus ir menines dirbtuves kalbėta krikščioniškos šeimos tema. Raktas į sėkmingą santuoką ir šeimą – tikėjimas Jėzumi Kristumi. Diakonė Jelena mokė pinti apyrankes iš mazgų ir papasakojo, kad

bet kokį mazgą gyvenime ir šeimoje atpainioja Jėzus.

Antrąją dieną netrūko veiklų: vedamos Šventojo Rašto studijos ir mokymai, veikė dirbinių iš molio ir žvakių dekoravimo dirbtuvės, vyko sportinės rungtynės ir žaidimai, krikščioniško šokio mokymasis, maudynės ežere.

Stovykloje „Krikščioniška šeima“, 2018 m.

Rugpjūčio 21-23 dienomis Ignalinos rajone vyko Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios vasaros stovykla „Krikščioniška šeima”. Į stovyklą atvyko apie penkiasdešimt stovyklautojų - vaikai ir jaunimas su seserimis, broliais, tėvais, seneliais.

Vakare stovyklautojai susirinko į stovyklos pamaldas, kur meldėsi, šlovino, klausėsi kunigų pamokslų, šventė Viešpaties Vakarienę. Po pamaldų, jau sutemus, lauke vyko Biblijos žaidimas mišrioms grupėms. Jauni ir vyresni, visi bėgiojo po stovyklavietę ieškodami spalvotų kamuoliukų su paslėptomis Biblijos eilutėmis, kurias komandiniu būdu turėjo išmokti mintinai. Iki pat vidurnakčio stovyklautojai šurmuliavo, Soul Children surengė trumpą pasirodymą, jaunimas žaidė stalo žaidimus. Stovykla baigėsi trečiosios dienos ankstų rytą atsisveikinus iki kitos šeimų stovyklos. Red. inf.


2

2018/Spalis

Bažnyčia – kaip šeima

Iš to visi pažins, ne tik tie, kurie žiūri pro bažnyčios langus, ne tik tie, kurie parduotuvėje eilėje stovi, bet visi. Visi – reiškia ir vaikai, esantys namuose, ir giminės, esantys toli toli, taip pat seimo nariai, ir net tie, kuriuos tu matai savo gyvenimą pusę minutės. Visi mato. Mes daliname lankstinukus, rašome projektus, kad kaip nors atvesti žmones į bažnyčią. Jėzus sako, kad visi pažins, nes jie mato ir žino, kad mes esame Kristaus mokiniai. Kartais mes galvojame, kad senovinės tradicijos – sutuoktinio ar nuotakos ieškojimo buvo autoritarinė tėvų valdžia. Tuo pačiu mūsų vakarų visuomenėje daug daugiau skyrybų ir sugadintų gyvenimų. Anksčiau kartu gyveno dėl to, kad kartu buvo drąsiau, praktiškiau kartu gyventi. O šiandien net stebuklas, kad tėtė ir mama, vaikai gyvena po vienu stogu. Yra daug šeimų, kur vieniša mama, retai kada tėtė vienišas, o pagyvenusių neprižiūri, nes visi nori dirbti Norvegijoje. Nepaisant to, bažnyčia - tai yra ta vieta, kur mes skelbiame Dievo tiesą.

Dievas sukūrė šeimą. Dabar ši šeima yra stipri tiek, kiek yra stiprūs vyro ir žmonos santykiai su Dievu. Vaikščioti į bažnyčią yra ne tas pats, kas vaikščioti su Dievu. Kažką skaityti yra ne tas pats, kas skaityti Bibliją. Internetas duoda daug informacijos, bet palaiminimą duoda tik Dievas. Internete yra daug paslaugų kaip patogiau gyventi, bet be Dievo ir Dievo Žodžio mes negalime kurti savo gyvenimo ar šeimos ant teisingo pagrindo. Dabar – kaip mes, kaip bažnyčia ir šeima, palaikome meilę ir vienybę? Mes meldžiamės ir nepakanka sakyti vieną kartą per savaitę maldą „Tėve

mūsų“. Kiekvieną dieną mes meldžiamės ir prašome, kad Šventoji Dvasia mums vadovautų ir todėl mes prašome kartu bažnyčioje ir namie su šeima. Mes esame viena šeima ir mes kovojame kartu ir mes dėkojame kartu. Mes ne kovojame su piktumu, mes kovojame su meile ir tiesa. Ar suprantate, kad velnias nori sugriauti vienybę bažnyčioje ir šeimoje, bet mums reikia kovoti su meilė ir tiesa. Palaiminti yra tie, kurie dieną pradeda su malda ir Dievo Žodžiu. Pirmiausia – malda. Ir Dievo Žodis duoda mums vadovavimą, mus veda. Kai būna aud-

Stovykloje „Krikščioniška šeima“, 2018 m.

Jn 13, 33-35 Ar matote, kad Jėzus dabar yra danguje, bet Jo valdžia yra Jo mokinių širdyse. Jėzus yra mūsų Viešpats ir mūsų šeimos Viešpats, ir mūsų bažnyčios Viešpats. Bažnyčia priklauso Jėzui ir šeima priklauso Jėzui, mes kaip bažnyčia ir kaip šeima priklausome Jėzui.

ra, tuomet mes mokame pasilikti meilėje ir tiesoje. Brandūs tikintieji nepradeda melstis tada, kai vaikai turi elgesio problemų. Brandūs tikintieji meldžiasi už savo vaikus net prieš jam gimstant ir ieško Dievo valios sau, savo šeimai ir bažnyčiai. Bažnyčia meldžiasi už šeimas ir šeimos meldžiasi už bažnyčią. Antra – pavyzdys. Daugelis jaunų žmonių šiandien nežino, kas yra laiminga santuoka. Dievas mus myli. Jėzus mirė už mus ir mes galime visada sugrįžti pas Dievą. Kartais vieniša mama kovoja maldoje ir duoda gerą pavyzdį, kad galėtų vaiką atvesti prie bendravimo su Dievu. Tai yra didelė atsakomybė ir tuo pačiu yra didelis palaiminimas. Bažnyčia yra vieta, kur kiekvienas narys duoda gerą pavyzdį. Bažnyčia yra šeima. Vaikai nepasirenka sau tėvų, kur jie gims, taip pat ir žmonės, kurie ateis į bažnyčią, nesirenka dvasinės atmosferos. Dvasinę atmosferą suku-


3

2018/Spalis

Pažintis su Lietuva

Trečia – mokymas arba vadovavimas. Kai kurie tėvai reikalauja iš vaikų ir kai vaikai nepasiekia to, ko reikalaujama, tuomet tėvai pyksta. Bet tuo pačiu metu jie neturi laiko vadovauti ir mokyti savo vaikų. Nepakanka pakrikštyti, jei vaiko neatveda pas Dievą. Vaikai turi žinoti, ko Dievas tikisi iš vaikų. Vaikai turi žinoti, kad Dievas juos myli. Vaikai turi žinoti, kad Dievo žodis yra svarbus. Vienas kunigas negali fiziškai būti visuose namuose ir pakeisti vyrus, ir mokyti vyrus prisiimti atsakomybę. Bažnyčia moko šeimas ir šeimos moko bažnyčią savo elgesiu.

Spalio 7-11 dienomis Lietuvoje svečiavosi Norvegijos Horten miesto metodistų bažnyčios nariai Selena E. Gibson, Eunice G. Gibson ir jos sūnus Edmund E. Karlsen.

Stovykloje „Krikščioniška šeima“, 2018 m.

ria tikintieji kartu. Bažnyčia duoda pavyzdį šeimoms ir šeimos duoda pavyzdį bažnyčiai.

Ketvirta – bendravimas. Mokymas mokyklose paprastai yra teorinės žinios. Nemažai svarbu ir praktinė dalis. Ir namie taip pat – tėvai moko vaikus ir parodo savo gyvenimu, kaip tai veikia praktikoje. Bendravimas meilėje ir tiesoje yra Jėzaus viešpatavimas mūsų gyvenime, mūsų žodžiuose ir darbuose. Kai Jėzus kažką pasakė ar padarė, tai būdavo iš Dievo meilės ir šventumo. Bažnyčia bendrauja su šeimomis ir šeimos bendrauja su bažnyčia. Penkta – Dievo Žodis. Kažkas gali ginčytis, kodėl Dievo Žodis penktoje vietoje. Amen. Visada reikia Dievo Žodį turėti pirmoje vietoje. Bet kartais vyras laiko savo šeimą baimėje ir sako, kad moteris turi paklusti. Tikinčiojo namuose turi būti meilė. Jei tavo namuose nėra Dievo meilės, tuomet ar yra Viešpats tavo Dievas, ar paklūsti Kristui. Jei Kristus yra mūsų Viešpats, tuomet mums yra svarbūs Jo Žodžiai. Ir bažnyčia yra ta vieta, kur skelbiamas Dievo Žodis. Jei bažnyčioje neskelbiamas Dievo Žodis, tuomet bažnyčia nepaklūsta Kristui. Bažnyčia skelbia Dievo Žodį ir šeimos moko ir perduoda savo gyvenimu šį mokymą kitiems. AMEN. Kun. Andrus Kask

Svečiai aplankė Vilniaus metodistų bažnyčios meno centrą, Eunice išbandė dainavimo gabumus, jai pamoką vedė meno centro mokytoja Gabrielė Rastenytė – Mališauskienė. Edmund kartu su centro mokiniais dalyvavo būgnų pamokoje, kurią vedė Artūras Maniušis.

Spalio 8 dieną svečiai dalyvavo Biržų jungtinės metodistų bažnyčios maldos vakare, bendravo su Biržų metodistų bažnyčios nariais. Spalio 9 d. šioje bažnyčioje vedė pamokas vaikams, mokė naujų giesmių ir žaidimų.

Svečiai taip pat domėjosi ir Lietuvos istorija, aplankė Trakus, Šiaulius, Ukmergę, Kernavę. Kernavėje bendravo su skulptoriumi Henriku Orakausku, susipažino su jo darbais, taip pat aplankė jo skulptūras Kupiškyje. Svečiai liko sužavėti Anykščių miestu, Antano Baranausko klėtele bei paties poeto istorija. Muziejus svečiams padovanojo A. Baranausko kūrinį “Anykščių šilelis” anglų kalba. Aplankė Stanislovo Petraškos akmens tapybos ekspoziciją, siauruko muziejų, lajų taką. Jiems didelį įspūdį paliko Biržų pilis ir jos istorija. Vilniaus metodistų bažnyčia planuoja užmegzti draugiškus santykius su Norvegijos Horten miesto metodistų bažnyčia. 2019 sausį planuojamas vizitas į Norvegiją. Saulius Auglys


4

2018/Spalis

Misija ir tarnystė Lietuvoje Labas, mano vardas Erin. Aš esu Pasaulio misijos tarnautoja iš Generalinės misijų valdybos. Esu kilusi iš Galesburgo, Ilinojus, JAV. Esu dar neįšventinta dvasininkė Ilinojaus Great Rivers konferencijoje. Penkerius metus tarnavau vietinėje bažnyčioje. Man didelė garbė tarnauti Lietuvos Jungtinėje metodistų bažnyčioje. Pastoracinėje tarnystėje man priminta, kad pereinamasis laikotarpis yra šventas. Sunku atsisveikinti, o atvykus su jauduliu ir lūkesčiu sakyti: “Labas”. Supratau, kad išvykimas užima daug laiko, o gerai atvykti taip pat yra nelengvas darbas. Man priminta, kaip mūsų kojos veda mus fiziškai, o malda veda dvasiškai. Mūsų kojos leidžia mums būti įprastose vietose su žmonėmis: parduotuvėje, laukiant autobuso ir kartu šlovinant. Mano kojos leidžia man keliauti į namus ir tvirtai stovėti pamokslaujant Dievo žodį. Kai Jėzus ėjo į sinagogą Jeruzalėje, tai buvo ėjimas į vietą, labai įprastas veiksmas, kuris turėjo didžiulį poveikį Jėzaus gyvenimui ir tarnavimui. Šventyklos laiptai buvo susirinkimo vieta, net negalvojant daug apie tai. Kai mes visą laiką einame tokiais pačiais žingsniais ir keliu, tai mums tampa įprasta ir pažįstama.

Kviečiu jus eiti maldoje, kad augtumėte su Dievu. Melskitės už kunigus, už Remigijų ir tuos, kurie padeda ištikimai vesti šią bažnyčią. Skirk laiko melstis už savo bendruomenę, savo šeimą, kaimynystę, savo bažnyčią, mokyklas, vietos valdžią ir žmonių poreikius. Melskitės už tuos, kurie nepažįsta Jėzaus. Melskitės už tuos, kuriems reikia Dievo patepimo. Kada jūs meldėtės už ką nors, pasakykite jiems, kad jūs meldėtės ir meldžiatės už juos. Ne visada galite žinoti, kodėl jūs meldžiatės už juos, bet Dievas ves jus šitoje maldoje. Jūs niekada nežinote, kaip jūs galite auginti tikėjimo sėklą, būdami ištikimi Dievui savo įprastame gyvenime. Dievas leido man įsitraukti į naują nuotykių sezoną gyvenant tikėjime ir sekant Dievą. Tik maldos dėka, aš galėjau išgyventi savo tikėjimą. Leiskite man paskatinti jus gyventi ir visada būti maldoje. Jūs niekada nežinote, kaip Dievas sudėlios jūsų kojas kelyje, jūsų kelionei maldoje. Žinau ir tikiu, kad malda keičia dalykus. Tik per maldą Šventoji Dvasia atvedė mane į Lietuvą. Per maldą mano įsikūrimas čia tapo lengvesnis. Per maldą leidžiame Dievui vadovauti ir nukreipti tavo gyvenimą. Mk 11,24 „Todėl sakau jums: ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite gausią, ir tikrai taip bus.“ Erin Totten

Atvykus į Baltijos valstybę - Lietuvą, viskas buvo nepažįstama. Naujas telefono numeris ir adresas, kurio negaliu pilnai atsiminti. Nauja kalba, kurią nelengva išmokti. Naujas miestelis, naujas miestas, dvi naujos bažnyčios ir daugybė žmonių, kuriuos noriu pažinti. Kai man atrodė, kad susiduriu su sunkumais pritampant, aš galėjau vaikščioti tais pačiais keliais, pamatyti kai kuriuos tuos pačius žmones, įsitraukti į paprastus pokalbius. Tik dėl mano draugų, kolegų dvasininkų, bažnyčių, kitų Pasaulio misijos tarnautojų ir mano šeimos narių maldų, aš galiu stovėti ir vaikščioti dviem kojomis, nuolankiai tarnauti Dievui su Jumis. Aš jaučiau Dievo dvasią aplink mane. Kai diena būdavo sunki, visada atkeliaudavo pranešimas, kuriame rašoma: „Aš šiandien meldžiausi už tave“. Tai maldos iki šiol vedė mane. Tik malda ir malonė, kurios kiekvieną dieną tapo vilties, pažado ir ramybės vieta.


5

2018/Spalis

Melskitės Kolosiečiams 4, 2-6 Ar kada nors buvote pavargę nuo maldos, kai ilgą laiką už ką nors meldėtės? Apaštalas Paulius sako, kad mes turime būti pasišventę maldai ir budėti maldoje. Mūsų sustiprinta malda parodo kuo mes tikime, į ką mes tikime. Tikėjimas nemiršta, jei mes bendraujame su Dievu. Mes negauname visko, ko reikalaujame ir, visų pirmiausia, tai ir yra mūsų apsauga. Kartais žmonės ateina į bažnyčią manydami, kad Dievas turi daryti viską taip, kaip jie to nori. Jie sako – „Mums reikia palaiminimo, sėkmės, pinigų ir šlovės, o Jėzaus mums nereikia“. Malda nėra turtų šaltinis. Jėzus yra gyvenimo ir turto šaltinis. Be Jėzaus mes neturime priėjimo prie Dievo ir mūsų maldos lieka tuščiais žodžiais. Mes esame tikintys žmonės. Mes tikime, kad Jėzus mirė už mus ir per Jėzų mes meldžiamės Dievui. Kiek tu laiko meldiesi namie? Kaip dažnai bendrauji su Dievu? Dvasiškai sveikas žmogus meldžiasi, dėkoja. Kai meldžiamės, mes bendraujame su Dievu, ir kai meldžiamės su Dievu, mes neužsiimame tuščiais dalykais. Dažnai mes, žmonės, esame pripratę sustatyti savo planus, manydami, kad Dievas turi būtinai juos patvirtinti ir kunigas negali atsisakyti. Bet tai yra neteisinga. Dievas nusprendžia, kas mums yra reikalinga, kas nereikalinga. Dievo Žodis sako, kas yra svarbu ir kas yra nesvarbu. O ką, jei aš vyskupui pasakysiu, kad jei man nenupirksite buto Ispanijoje, tai aš išeisiu. Kaip jam reikėtų jaustis? Dievas nusprendžia, kur gyventi. O jei tėvas, palieka žmoną ir penkis vaikus, ir išvažiuoja su jauna kaimyne į Angliją ir dar reikalauja, kad Dievas juos palaimintų. Tokios maldos yra ne maldos, tai tik tušti žodžiai. Malda prasideda nuo to, kad mes išpažįstame Dievą kaip Dievą, kad mes šloviname Jį kaip Dievą ir paklūstame Jam, Dievui.

Apaštalas Paulius ragina mus melstis vienam už kitą, kad plistų Dievo valia. Kai tu meldiesi, pasakydamas vieną kartą sekmadieniais maldą „Tėve mūsų“, bet kaip kitomis dienomis? Ar meldiesi už šeimą, vaikus, gimines per visą savaitę? Paulius prašo, kad kiti melstųsi už jį, kad jis drąsiai skelbtų Evangeliją. Kai skelbiama Evangelija, Dievas gali veikti žmonių širdyse. Taip, kartais yra nelengva sakyti tiesą. Bet kas tada sakys, jei mes tylėsime? Aš neturiu valdžios tavo šeimai, bet tu turi valdžią savo namuose. Tu meldiesi ir laimini savo vaikus ir anūkus. Tu neturi valdžios mano namuose. Aš turiu atsakomybę melstis ir dėkoti. Aš esu atsakingas duoti

gerą pavyzdį. Ar tavo vaikai ar anūkai matė tave besimeldžiantį? O gal jūs pastoviai meldžiatės? Tuomet tai yra labai gerai. Mes esame pašaukti skelbti Evangeliją netikintiems ir tai kartais nelengva ir mums reikia išminties, drąsos ir kantrybės. Geriausia Evangelija yra meilė, kantrybė, sąžiningumas, nuolankumas. Mūsų gyvenimas turi atspindėti Kristų. Ir kad parodytume Kristų, mes turime žinoti, kaip turime elgtis. Mes nekeičiame žmonių, Dievas keičia. Bet svarbu, ką mes sakome ir ko mes nesakome. Svarbu, ką mes darome ir ko nedarome. Tikras tikintysis neina į barą, nerūko, nesikeikia. Tikras tikintysis eina į bažnyčią, skaito Bibliją ir šlovina Dievą. Tikras tikintysis meldžiasi. Dažnai tenka važiuoti autobusu ir kartais galvoju, ar šie žmonės išgelbėti? Gal kas iš jų serga? Gal kieno nors sūnus išvažiavo į užsienį? Gal kas neteko darbo? Kartais aš tiesiog sakau, Viešpatie, siųsk į šių žmonių gyvenimą žmones, kurie pasakys jiems Gyvenimo žodžius. Mūsų laikais nėra bažnyčioje eilių. Biblijos dulksta lentynose. O į maldos vakarus niekas nesusirenka. O ką aš darau? Sėdžiu, skaitau Bibliją ir meldžiuosi. Aš tiesiog meldžiuosi, aš tikiu, kad bažnyčia yra Dievo bažnyčia, kad Biblija yra Dievo Žodis, aš tikiu, kad Dievas girdi maldas. Vieną kartą Vokietijoje Dievas pasakė kunigui – „Sakyk žmonėms apie Kryžių“. Jis taip ir padarė. O žmonėms nepatiko Kryžius. Žmonėms visų pirma patinka dovanos, antra – palaiminimas ir trečia, kad bažnyčia paliktų juos ramybėje. Bet kunigas suprato, kad Dievas nori, kad jis sakytų žmonėms tiesą. Mes galime užkrauti žmones dovanomis tiek, kad žmonės pasiklystų, pasimestų tose dovanose, bet ir tuo pačiu pamestų tikrą palaiminimą ir tikrą gyvenimą, kartais net amžiną gyvenimą. Kunigas kalbėjo apie kryžių ir daugelis žmonių iš karto paliko bažnyčią, bet po kurio tai laiko, žmonės pradėjo sugrįžti. Kunigas būtų galėjęs manyti, kad ar reikalinga buvo kalbėti kryžių, nes kai kurie net turėjo ištatuiruotą kryžių, bet jis buvo paklusnus Dievui. Tu gali viską duoti savo vaikui, bet jei neduodi jam Jėzaus Kristaus, tuomet tu praleidi patį svarbiausią. Ir net tuomet, kai mūsų šeima ar giminė žino, kad mes esame tikintys, mes vis viena pasiliekame maldoje ir už juos, kad jie įtikėtų ir įsitvirtintų, ir už save, kad išliktume Dievu ištikimi. Amen. Kun. Andrus Kask


6

2018/Spalis

SKELBIMAI

Išeina keturis kartus per metus.

Redaktorė Kr istina Matulaitienė “Grandies” redakcijos adresas: J. Naugardo g. 8, LT-44280 Kaunas El. paštas: grandisjmb@gmail.com

Laikraštis leidžiamas savanoriško darbo dėka. Redakcija straipsnius taiso, trumpina savo nuožiūra. Leidžiamas elektroninis laikraštis. Bažnyčiose laikraštis spausdinamas pagal poreikį. Naujus straipsnius ir nuotraukas kitam “Grandies” numeriui siųskite iki 2019 m. sausio 25 d.

Grandis 2018 Spalis  

Laikraščio „Grandis“ rudens numeris jus pasitinka su apmąstymais ir pamokslais apie šeimą, bažnyčią, maldą ir misionierišką tarnystę. Pasako...

Grandis 2018 Spalis  

Laikraščio „Grandis“ rudens numeris jus pasitinka su apmąstymais ir pamokslais apie šeimą, bažnyčią, maldą ir misionierišką tarnystę. Pasako...

Advertisement