Page 1

2013 m. rugsėjis Lietuvos Jungtinės Metodistų Bažnyčios laikraštis Nr. 3 Leidžiamas nuo 1999 m.

Metodistai – maloningi krikščionys Ar jūsų kada klausė: „Koks yra skirtumas tarp Metodistų bažnyčios ir visų kitų bažnyčių?“ arba „Kuo Metodistai skiriasi nuo...“ ir tada įvardija kitą krikščionių konfesiją. Kai manęs paklausia tokių klausimų, aš paprastai atsakau, kad Metodistai yra tiesiog krikščionys, siekiantys sekti Kristų geriausiais būdais, kuriuos išskiriame iš Šventojo Rašto ir Šventosios Dvasios vedami. Metodistai neturi tikslo išsiskirti iš kitų krikščionių bažnyčių ar galvoti apie save, kaip geresnius nei, kad yra kitos krikščioniškos bažnyčios. Mes, vis dėlto, turime išskirtinumų krikščioniškame tikėjime ir vienas iš jų yra mūsų supratimas apie Dievo malonę. Kaip metodistai mes tikime, kad malonė yra “neužtarnautas, nepelnytas ir mylintis Dievo veiksmas žmogaus egzistavime per visada esančią Šventąją Dvasią”. (Disciplinų knyga, Mūsų doktrininis paveldas). Antrame laiške Efeziečiams, 8-9 eiliutės, yra sakoma: “Jūs juk esate išgelbėti malone per tikėjimą ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana, ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų”. Metodistai tiki, kad nors malonė iš Dievo nėra padalinta, bet ji veikia mūsų gyvenimuose trimis pagrindiniais būdais: Išankstinė malonė – ši malonė eina pirma mūsų, Dievo veiksmai mūsų gyvenimuose per Šventąją Dvasią, dar prieš mums įgyjant sąmoningų žinių apie Dievą ar prieš bet kurį impulsą ar troškimą ateiti pas Jį. Kai mes krikštijame kūdikius, mes pripažįstame išankstinės malonės buvimą kūdikio gyvenime, dar prieš tai, kai ji ar jis rinksis tikėjimą. Tai yra malonė, kuri veda prie Dievo, duodama mums gebėjimą rinktis Kristų per tikėjimą.

Išteisinančioji malonė – išteisinančioji malonė yra malonė, kuri mus išteisina prieš Dievą, tai yra mūsų atsivertimo malonė. Tai yra malonė, kuri ateina pas mus, kai mes pasakome “Taip!” Jėzui ir priimame Jį kaip išgelbėjimo dovaną. Tai yra malonė, kuri keičia mūsų širdį ir duoda mums naują gyvenimą. Mes esame nauji žmonės, kuriems duota nauja pradžia toliau būti perkeistiems į Kristaus panašumą per Dievo malonę. Šventinančioji malonė – šventinančioji malonė yra malonė, kuri nuolat keičia mus po mūsų atgimimo per išteisinančią malonę. Būti išgelbėtiems per tikėjimą, atgimti, nėra galutinis malonės veiksmas mūsų gyvenimuose, tai yra pradžia naujo gyvenimo Kristuje, kiekvieną dieną per Šventąją Dvasią, per Dievo malonę mes tampame labiau panašūs į Kristų. Džonas Veslis apibūdino šiuos tris malonės aspektus šiuo būdu, kad išankstinė malonė yra kaip namo prieangis, išteisinančioji malonė – namo durys ir šventinančioji malonė – pats namas. Išankstinė Dievo malonė traukia arčiau Jo, todėl mes atgailaujame už nuodėmes, ateidami arčiau durų. Išteisinančioji malonė įgalina mus pasakyti taip Dievo išgelbėjimo dovanai per Kristų ir atidaro namo duris, kai mes jau esame išteisinti. Šventinančioji malonė yra malonė, kuri perkeičia mus, kai mes jau gyvename name krikščioniškąjį gyvenimą. Metodistų krikščionis yra maloningas krikščionis, visada apsuptas Dievo malonės, pripildytas Šventosios Dvasios ir perkeistas malonėje diena iš dienos dar labiau būti panašesniu į Kristų, įgalintas mylėti ir dalytis Dievo malone su kitais.

Andrus Kask įšventinimas Vilniuje ir Ukmergėje tarnaujantis Andrus Kask buvo įšventintas vyresniuoju dvasininku Jungtinėje metodistų bažnyčioje. Įšventinimas vyko 2013 m. birželio 23 d. Estijos metinėje konferencijoje, kuri vyko Talino metodistų bažnyčioje. Kunigo šventimus teikė Šiaurės Europos ir Baltijos šalių vyskupas Christian Alsted. Konferencijoje ir šventimuose taip pat dalyvavo Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios superintendentas William H. Lovelace ir diakonė Helen Lovelace. Sveikiname kunigą Andrų ir linkime Dievo vedimo tarnystėje.

Superintendentas William H. Lovelace


2 GRANDIS

2013/Rugsėjis

Europos konferencija pasauliečiams tarnautojams Palaiminimai ir iššūkiai įvairovėje Liepos 13 – 19 dienomis Norvegijoje, Honefos miestelyje, Ringerikės tautinėje mokykloje vyko 13 – oji Europos Metodistų Konferencija Pasauliečiams tarnautojams, kur susirinko 44 delegatai iš 16 šalių: Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Makedonijos, Prancūzijos, Vengrijos, Serbijos, Rusijos, Suomijos, Estijos, Šveicarijos, Latvijos, Ukrainos, Lietuvos, Bulgarijos ir Švedijos. Man kartu su Nijole Janušauskiene (Kybartų JMB) teko ne tik atsakomybė, bet ir laimė atstovauti Lietuvos jungtinę metodistų bažnyčią šioje konferencijoje. Mūsų laukė ilga kelionė – kupina bendravimo, įspūdžių, dvasingumo ir palaiminimų. Tad konferencijos įspūdžiais iš nepaprastai gražios šalies norėčiau pasidalinti su jumis visais. Vos nusileidę Oslo oro uoste susitikome su delegatėmis iš Latvijos JMB ir kartu vykome į konferencijos vietą. Visada įsivaizdavau Norvegiją kaip lietingą, šaltą, kalnuotą ir atšiaurų kraštą. Todėl buvome maloniai nustebintos šiluma ir saule, kas tik dar labiau pabrėžė šios šalies nepaprastą grožį. Vos atvykus į Ringerikės liaudies mokyklą (Ringerike Folkehøgskole), kuri yra 55 kilometrai nuo Oslo miesto ir tik 7 minutės pėsčiomis nuo Hønefoss miestelio nebuvo sunku suprasti, kodėl vietovė, kurioje yra įsikūręs mokyklos kompleksas vadinama "žaliųjų plaučių" vieta – ją supo miškingos vietovės ir kalnai, todėl oras čia buvo nepaprastai gaivus ir tyras. Vėliau sužinojome, kad čia mokslo metais mokosi apie 113 moksleivių, kurie gali pasirinkti sporto, visuotinio solidarumo, muzikos ir meno, vaizduojamojo meno, dizaino ir mados, bei šokių mokymo sritis. Apsigyvenome mokyklos bendrabutyje. Po poros valandų poilsio susitikome su kitais delegatais ir gurkšnodami kavą mokyklos kieme dalinomės kelionės įspūdžiais, ruošėmės seminarui. Po vakarienės visi susirinkome salėje, kur vyko konferencijos atidarymas ir susipažinimas: pirmiausiai tradiciškai sudėliojome dėlionę, kur kiekvienos šalies atstovas turėjo surasti savo šalį vaizduojančią detalę ir padėti ją taip, kad sudėliotume Europos žemėlapį. Vėliau žaidėme susipažinimo žaidimus, bendravome, giedojome ir šlovinome kartu. Sekmadienio rytą visi pėsčiomis ėjome į Honefoso miestelyje esančią Jungtinę metodistų bažnyčią, kur vyko tarptautinės ekumeninės pamaldos. Jas vedė Europos metodistų tarybos organizacinės komandos narė Vigdis – Merete Ronning dar kartą pasveikindama susirinkusius delegatus iš daugelio šalių. Pamaldų metu lietuvių, latvių, bulgarų, rusų, vokiečių, prancūzų ir norvegų kalbomis buvo skaitomas skaitinys iš Evangelijos pagal Luką (10, 25-37) apie Gerąjį samarietį. Pamokslą sakė Norvegijos Krikščionių tarybos Generalinis sekretorius Kun. Knut Refsdal, kuris pasidalino savo apmąstymais konferencijos tema „Palaiminimai ir iššūkiai įvairovėje“. Tai labai svarbi tema Norvegijoje šiandien, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių. Per kelis dešimtmečius Norvegija tapo įvairių kultūrų ir įvairių religijų visuomene. Jei pažvelgtume atgal į 1980 metus, Norvegijoje tuomet buvo apie vienas tūkstantis narių musulmonų bendruomenėse. Šiandien yra daugiau 100 tūkstančių musulmonų visoje Norvegijoje, ir vien tik Osle randamos ne mažiau kaip 40 mečečių. Per tą patį laikotarpį Romos katalikų bažnyčia, daugiausia dėl migracijos, išaugo nuo 14 tūkstančių narių į daugiau nei

100 tūkstančių narių šiandien. Be viso to Osle reguliariai sekmadieniais į šlovinimo pamaldas susirenka daugiau migrantų negu tikinčiųjų visoje Norvegijoje. Tie skaičiai rodo, kad pokyčiai šalies religiniame gyvenime buvo milžiniški. Norvegijos visuomenė daugeliu aspektų šiandien labai skiriasi nuo tos, kokia ji buvo prieš 30 metų ir šis faktas taip pat turėjo įtakos bažnyčiai. Kun. Knutas savo apmąstymus tęsė pasitelkdamas visiems gerai žinomas Šventojo rašto eilutes apie gerąjį samarietį, kurios mums labai aiškiai nurodo, kaip mes turime rūpintis užsieniečiais ir emigrantais – tai viena iš pareigų Dievo žmonėms. Ir todėl Norvegijos bažnyčių ilgametė patirtis yra „gerojo pagalbininko“ vaidmuo visuomenėje, tikslas - remti žmones, kuriems reikia pagalbos ir padėti žmonėms susikurti naują gyvenimą šioje šalyje. Kita vertus tai reiškia daug daugiau negu tik pagalba žmonėms ar poreikių patenkinimas. Ir tai reiškia tikrai daug daugiau nei tik laikymasis stereotipų „davėjas“ ar „gavėjas“. Tai reiškia vertinti įvairovę. Tai reiškia - suprasti, kad žmonės iš skirtingų kultūrų ir religinių sluoksnių gali praturtinti mūsų visuomenės ir mūsų pačių gyvenimą. Pamaldoms pasibaigus vyko bendravimas su vietos bendruomene. Kun. Knut Refsdal labai šiltai prisiminė, kuomet jam teko lankytis Lietuvoje. Tad dabar pat perduodu nuoširdžiausius jo linkėjimus ir palaiminimus Lietuvos JMB žmonėms, visiems kunigams ir tarnautojams... Popietę sugrįžę, po surengto pikniko, vėl visi susirinkome mokyklos salėje. Mūsų laukė puikus Norvegijos pristatymas tema „Gyvenimas daugiakultūrėje bendruomenėje“, vėliau pristatytas Norvegijos jungtinės metodistų bažnyčios diakoninis planas ir folkloro programa, supažindinanti su Norvegijos tautiniais kostiumais, liaudies šokiais ir dainomis. Vėlų vakarą sekė šalių prisistatymai ir pranešimai, kurie pagal konferencijos programą buvo pristatomi kiekvieną vakarą. Pirmadienį, kaip ir kitas konferencijos darbo dienas, pradėjome ankstyva ryto malda ir šlovinimu. Ryto Biblijos studiją iš Pradžios kn. 12 sk. vedė kun. David Brenner (Šveicarija) tema „...jis keliavo į šalį, kurią Dievas parodys...“. Tai Abraomo istorija parodanti, kaip Abraomas priėmė Dievo kvietimą besąlygiškai pasitikėdamas Juo. Jis, nors tai ir nebuvo lengva, keliavo į šalį, kurią Dievas jam dar tik parodys... Tai buvo tarsi gilus įvadas į toliau sekančią paskaitą tema „Migracija Europoje“, kurią skaitė Reutlingeno teologijos mokyklos tarptautinio bendravimo instruktorė Asa Nausner (Vokietija). „Mes gyvename permainų pasaulyje. Mes gyvename nuolatinės socialinės ir politinės transformacijos pasaulyje. Ir tai akivaizdžiai matoma ne tik vakaro žiniose, bet atsispindi kartų patirtyje, net mūsų šeimose...“ – kalbėjo Asa. Migracija yra tik vienas svarbus socialinis politinis reiškinys šiame pasaulyje tarp visų kitų svarbiausių, tokių, kaip skurdas, karas, galia, nedarbas ir finansų krizės. Visuomenėje visi šie socialiniai politiniai veiksniai sąveikauja ir veikia vienas kitą. Migracija suteikia iššūkį Europos žmonėms permąstyti savo tapatybę ir kartu peržiūrėti savo vertybes. Terminas „migrantas“ tarsi tapo būdu sukurti atstumą tarp žmonių ir siunčia pranešimą, kad "jūs nepriklausote šiai ar kitai vietai ar grupei“, tai nubrėžia kalbos, kultūrų, tautinius, religinius, ekonominius ir kitus skirtumus tarp žmonių. Migracija tai


3 GRANDIS socialinis fenomenas, galintis sukelti įvairias fobijas (ksenofobija, islamofobija ir kt.). Metodistų bažnyčia yra ta bažnyčia, kuri griauna šituos skirtumų barjerus ir atveria galimybes kitataučiams integruotis. Mes esame emigracijos karta. Tačiau migracija – ne tik problema. Užbaigdama Asa pabrėžė, kad mes krikščionys kartu su Europos bažnyčių konferencija įsipareigojame būti atviri dialogui su visais geros valios žmonėmis ir siekti su jais bendro sutarimo svarbiais klausimais ir pareiškiame mūsų krikščioniško tikėjimo liudijimą jiems. Tai ir yra palaiminimas ir iššūkis gyventi šiame pasaulyje kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką. Po paskaitos susiskirstėme į tris pokalbių grupes, kuriose toliau diskutavome Biblijos studijos ir paskaitos tema, dalijomės savo patirtimi, tikėjimo ir pašaukimo istorijomis. Po pietų turėjome užsiėmimus darbo ir pasikeitimo patyrimu grupėse. Iš trijų (kūrybinis menas, pažintinis pasivaikščiojimas ir muzika) galėjome pasirinkti tik dvi. Tad mes su Nijole pasirinkome pažintinį pasivaikščiojimą pirmąją dieną ir kūrybinį meną antrą dieną. Sunku buvo apsispręsti, kadangi nei vienu atveju nežinojome kas mūsų laukia. Bet džiaugėmės savo pasirinkimu. Nes pažintinės kelionės metu gražiomis apylinkėmis pėsčiomis keliavome į archeologinį parką, kur maždaug prieš 1800 - 2000 metų buvo galų gyvenvietė. Dabar čia stovi ilgas senovinis namas, vis dar primenantis tuos laikus ir netoliese įsikūręs muziejus, kuriuose eksponuojami archeologų rasti šiame parke daiktai, vis dar menantys tūkstančių metų amatų tradicijas, netoliese išlikę 2000 metų senumo kapinės su išsaugotais daugiau nei 100 pilkapių... Antradienio ryto Biblijos studiją pagal Rūtos kn. (1) vedė Kun. Walla Carlson (Švedija). Visiems tikriausiai žinomas šios Šventojo rašto knygos turinys, kur pasakojama kaip badas iš Betliejaus į Moabą išvarė Naomę ir jos šeimą. Svetimame krašte mirus jos vyrui ir abiems sūnums, Naomė nusprendžia grįžti ir jos moabitė marti Rūta atsisako ją palikti. Taip ji, pasirinkusi Naomės tautą ir jos tikėjimą, tampa karaliaus Dovydo prosenele. Taigi su šia Biblijos studija vėl žengiame į gilius išgyvenimus ir liudijimus migracijos tema. Tai ir buvo pagrindiniai klausimai svarstyti šioje konferencijoje, kurių aptarimus tema „Kur tu beeitum Aš būsiu su tavimi“ tęsėme pokalbių grupėse. Keletas žmonių pasidalijo patirtimi ir išgyvenimais ką reiškia būti krikščionimi islamiškoje šalyje. Po pietų vėl dirbome pasikeitimo patyrimu grupėse. Ir šią dieną mes pirmą kartą savo gyvenime darėme juvelyrinius papuošalus iš sidabro. Tai buvo nepaprasto kruopštumo reikalaujantis ir įdomus darbas, kuomet sidabro molis minkomas, drėkinamas, formuojamas, kočiojamas, karpomas, kaitinamas iki 800°C ir šlifuojamas, kol pagaliau tampa blizgiu metalu. Tai man tarsi priminė krikščionio kelią... Vakare vyko muzikos vakaras, kuriame tarp dvylikos kitų šalių atstovų mes su Nijole atlikome dvi Lietuvių liaudies dainas. Trečiadienį autobusu vykome į Oslą, kur aplankėme Holmenkollen slidinėjimo muziejų su slidinėjimo trasa ir įspūdingu tramplinu, taip pat Vigeland skulptūrų parką, didžiausią šalies meno instituciją, Norvegijos Nacionalinius

2013/Rugsėjis operos ir baleto rūmus, miesto centre esančią Akershus tvirtovę ir pilį, pastatytą 1299, stebėjome įspūdingą kareivių sargybinių pasikeitimo ceremoniją. Taip pat apsilankėme Betanijos centre, kur centro instruktorė Sara Jensen mums papasakojo apie diakoninį darbą su emigrantais, sunkumus ir skirtumus, kuriuos jie patiria atvykę į šalį ir tai, kaip Betanija padeda jiems integruotis. Išvykstant iš Oslo sustojome Šiaurės jūros pakrantėje, kur drąsesni plaukiojo lediniame vandenyje, kiti braidė pakrante. Ketvirtadienio Biblijos studiją iš Apaštalų darbų (8,26) vedė Asa Nausner (Vokietija) ir užsiėmimus tema „Inscenizacija“ vedė Europos metodistų tarybos organizacinės komandos narė Bettina Weller (Šveicarija), kuomet visi tarsi žaidimo ar dramos forma patyrėme ką reiškia būti emigrantu. Po pietų vyko draugiškos tarptautinės krepšinio kamuolio mėtymo varžybos, kuriose iš 23 dalyvių man pavyko „iškovoti“ antrąją vietą. Vakare vėl vyko šalių pristatymai, kuomet turėjome 20 minučių šalies ir bažnyčios pristatymui: parodėme videofilmą „Lietuva iš paukščio skrydžio“ ir papasakojome apie Lietuvos JMB supažindinant su bažnyčios istorija, religijos statistika Lietuvoje bei JMB veikla ir tarnystėmis mūsų šalyje. Buvo nepaprastai smagu, kad po pristatymo kitų šalių atstovai dar ilgai ir noriai klausinėjo apie Lietuvą, daugeliui buvo pirmą kartą girdėta metodizmo istorija Lietuvoje, o tie, kurie jau yra lankęsi mielai vardijo jiems žinomus miestus. Penktadienį po ryto maldos ir konferencijos įvertinimo susėdome grupėmis ir atlikome paskutinę užduotį – ieškojome panašumų ir skirtumų tarpusavyje. Konferencija baigta Šventomis pamaldomis ir Komunija. Pamokslą pagal Laiško Galatams ištrauką (3,28) sakė Kun. Walla Carlson. „Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi esate viena Kristuje Jėzuje!“... mes buvome viena Kristuje Jėzuje, mes esame viena mūsų tarnystėse, mes esame panašūs savo skirtumais ir visa ši įvairovė suteikia mums ne tik iššūkius, bet ir palaiminimus gyvenimo kelyje. Esu be galo dėkinga Dievui už gyvenimo dovaną ir galimybę ne tik visa tai patirti, bet ir pasidalinti su jumis visais. Šis Euroseminaras buvo įvertintas kaip vienas geriausių, o vietinis dienraštis „Ringerikes Blad“ išspausdino straipsnį su bendra dalyvių nuotrauka. Grįžome pakylėtos dvasia ir ilgai su malonumu prisiminsime palaimintas dienas svetingame Honefoss. Nuoširdus ačiū visiems Europos metodistų tarybos organizacinės grupės nariams ir visiems vedusiems seminaro paskaitas, Biblijos studijas, užsiėmimus, ačiū Ringerikės tautinės mokyklos darbuotojams ir ypatingai Vigdis – Merete Ronning, kuri nenuilstamai rūpinosi visos konferencijos ir visų delegatų gerove. Telaimina Dievas visus konferencijos dalyvius, telaimina Dievas Norvegiją, telaimina Dievas Jungtinę metodistų bažnyčią ir jos tarnautojus Lietuvoje ir visame pasaulyje. Andželika Micutienė


4 GRANDIS

Kas metodistams yra diakoninė bendruomenė? Diakoninė bendruomenė yra priklausoma nuo narių, kurie kiekvienas savu būdu dalyvauja veiklose, kurios yra apibrėžtos, kaip svarbios visuomenei, o Bažnyčia yra visuomenės dalis. Diakoninė bendruomenė priklauso universaliai diakonijai, kuri reiškia, gyventi atsakant į Dievo meilę ir bendruomenėje, ir darbo vietoje. Tai yra išreikšta Jungtinės Metodistų Bažnyčios mokyme ir tvarkoje, bet turbūt labiausiai Socialiniuose principuose. Metodizme visada buvo iššūkis rūpintis sielomis kartu su kūnu. Todėl mes kalbame apie asmeninį ir socialinį šventumą. Bažnyčios Socialiniai principai gali būti matomi, kaip dalis mūsų mokymo apie šventumą.

• • • • • • • • • • •

Diakoninės bendruomenės siekia: būti radikalaus svetingumo vieta vesti pamaldas, susietas su gyvenimu, kurios padeda žmonėms atpažinti jų pačių gyvenimą padrąsinti ir padėti žmonėms išgyventi tikėjimą jų kasdieniniuose gyvenimuose įtraukti visus žmones į Bažnyčios gyvenimą ir veiklas turėti pamaldas, skirtas visiems būti vieta, kurioje yra įmanoma būti pažeidžiamam, parodyti silpnumą ir netobulumą rūpintis visu žmogumi būti vieta, į kurią žmonės gali ateiti su savo gyvenimais, kai viskas aplinkui griūna būti vieta, kurioje žmonės meldžiasi kartu ir vieni už kitus, ir vieta, kuri yra atvira maldos poreikiui kovoti už tuos, kurie kenčia, už pažeidžiamas grupes artimiausioje bendruomenėje ir visame pasaulyje įtraukti rūpinimąsi kūrinija bažnyčios tarnystėse.

Kai kurios bendruomenės turi sielvarto grupes, lankymų tarnystę, pokalbių grupes ir įvairius įsipareigojimus su jaunais žmonėmis. Kiti siūlo bendrystę per chorus ir įvairias muzikines veiklas. Kai kurie yra aktyvūs solidarumo darbe, susitelkiant į praktinę pagalbą ir kultūrinius susitikimus. Kai kurios bažnyčios pakviečia vaikus į popamokines programas, siūlo grupes motinoms ir senjorams, ir kviečia žmones į "atvirą bažnyčią" - vietą tylai ir apmąstymui. Nė viena tarnystė nėra pati svarbiausia, tiksliau - tai yra pasiryžimas atsakyti į Dievo meilę kiekvienam asmeniškai ir kūrinijai. Kokia yra jūsų Bažnyčia? Iš “Diakoninis planas Jungtinei Metodistų Bažnyčiai Norvegijoje”

2013/Rugsėjis

Vasara Pilviškiuose “Visuomenė be religijos yra kaip laivas be kompaso“. Napoleonas. Napoleonas stengėsi vadovauti Prancūzijos kultūrai, bet jis labiausiai buvo susirūpinęs visuomene. Be Dievo, bet kuri vieta gali būti prarasta per sunkius gyvenimo laikotarpius. Džonas Veslis teigia, „Nors mes negalime mąstyti vienodai, ar mes galėtume vienodai nemylėti? Ar mes galėtume nebūti vienos širdies, nors ir neturime vieningos nuomonės? Be visų abejonių, mes galime. Čia visi Dievo vaikai gali susivienyti, nepaisant šių mažesnių skirtumų“. Mūsų kompasai turi rodyti vieną kryptį, bet mes kiekvienas galime pasirinkti savo kelią kaip ten nueiti. Ši vasara parodė, kad Pilviškiai pradėjo eiti nauju keliu. Mūsų krypties pasikeitimas, žinoma, prasidėjo liepos mėnesį dėka Alex Huntley ir grupės, kurie atkeliavo su tikslu pastatyti žaidimų aikštelę ir vesti Biblijos stovyklą. Žaidimų aikštelė buvo Alex’o baigiamasis projektas Amerikos skautų sistemoje. Jis sukonstravo tai kaip dovaną Pilviškių miesteliui ir panaudojo mūsų bažnyčią šiai dovanai įgyvendinti. Biblijos stovyklą vedė Sydney, 13 metų mergaitė norėjo pasidalinti savo tikėjimu su kitais savo amžiaus grupėje. Kiekvieną dieną vis daugiau jaunų žmonių atėjo įvertinti žaidimų aikštelės progreso ir tada įsijungdavo į Biblijos stovyklą, kurią suplanavo Sydney. Buvo malonu stebėti, kaip jauni žmonės tarnauja vaikams praktiniu būdu. Abu paauglius lydėjo jų tėvai, kurie jiems padėjo ir parėmė, kai jų vaikai tarnavo. Rugpjūčio mėnesį Pilviškių bažnyčia priėmė svečių grupę, kurie atvyko dėl specifinio suaugusiųjų tarnystės tikslo. Vienuolika žmonių atvyko iš Viskonsino būti bendrystėje su mūsų bendruomenės suaugusiaisiais. Jie norėjo išgirsti tikėjimo istorijas, įgyti žinių apie Lietuvos istoriją ir kultūrą, o taip pat kartu melstis. Kol buvo didelė programa, tol nebuvo jokio specifinio plano, išskyrus mėgavimąsi buvimu kartu. Šioje dvasioje mes vykome į keletą skirtingų ekskursijų. Viena iš jų buvo kartu su Šiaulių JMB turėti pikniką, po apsilankymo Kryžių kalne. Kiekvienas vakaras baigdavosi giliai jaudinančiu šlovinimo ir maldos laiku. Žaidimų aikštelės pastatymas turėjo keletą nuostabių rezultatų. Pilviškių JMB buvo pakviesta dalyvauti miestelio sporto dienoje. Komanda dalyvavo dviejuose skirtinguose renginiuose. Dievo dėka mes tapome džiaugsmingais pralaimėtojais, nes komanda užėmė paskutinę vietą. Pilviškių miesto šventėje mes buvome paprašyti palaiminti šį renginį. Į didžiausią mūsų bažnyčios šventę šiais metais atėjo miestelio seniūnas iš Alex’o oficialiai priimti žaidimų aikštelės Pilviškių miestelio vardu. Grupė, kuri birželio mėnesį lankėsi Kybartuose, atvyko į Pilviškius šlovinimo ir mokymo laikui. Tai, kad jie skyrė savo laiko, mums suteikė ypatingos šilumos. Pilviškiai šią vasarą taip pat į bažnyčią priėmė naują narį, turėjo vestuves ir šventė Krikšto sakramentą. Mūsų užsidegimas miesteliui ir bažnyčiai šią vasarą ryškiai suliepsnojo. “Aistringai uždek save ugnimi ir žmonės iš toli ateis pažiūrėti, kaip tu liepsnoji”. Džonas Veslis Kun. Andrew Erbele


5 GRANDIS

2013/Rugsėjis

Konfirmacijos šventė Kaune Trečiąjį rugpjūčio sekmadienį Kauno jungtinėje metodistų bažnyčioje įvyko ypatingos ir iškilmingos pamaldos. Buvo švenčiamas Krikšto sakramentas ir penkių jaunuolių konfirmacija - krikščioniškojo vardo sutvirtinimas. Penkios merginos patvirtino krikščioniškąjį tikėjimą jungtinių metodistų išpažinime ir tapo pilnateisėmis bendruomenės narėmis. Gausiai susirinkusi bendruomenė džiaugėsi galėdama būti kartu su konfirmantėmis, kurios savo gyvenimą pavedė Jėzui Kristui. Konfirmantes sveikino šeimos nariai, artimieji, giminaičiai ir visa bendruomenė. Bažnyčios kunigas Remigijus Matulaitis, sakydamas pamokslą kalbėjo, „jog diena yra ypatinga, nes šios jaunuolės drąsiai visiems liudija, kad renkasi Jėzų ir gyvenimą Dievo šviesoje. Ne visada yra lengva tvirtai eiti tikėjimo keliu, todėl reikės tėvų, Bažnyčios ir Dievo pagalbos“. Prieš tai keletą mėnesių konfirmantės ruošėsi, lankė bažnyčios kunigo vedamas konfirmacijos pamokas, gilinosi į tikėjimo tiesas. Galiausiai konfirmantės laikė egzaminą, visos jį išlaikiusios pradėjo ruoštis konfirmacijos šventei. Keletą dienų prieš ypatingą sekmadienį šių jaunų žmonių gyvenime, konfirmantės ir bažnyčios jaunimas, kurie jau pernai buvo konfirmuoti ir tie, kurie dar tik bus konfirmuojami ateityje, susirinko į konfirmantų vakarėlį. Per jį jaunimas šlovino Viešpatį, klausėsi dvasinio apmąstymo, žaidė linksmus žaidimus, vaišinosi ir susipažino su konfirmacijos pamaldų liturgija. Kitą dieną, po konfirmantų vakaronės, bažnyčioje vėl buvo sujudimas - savanoriai atėjo valyti, puošti bažnyčios, serviruoti vaišių stalą, gaminti altoriaus puokštę.

Pasiruošimas užtruko pusdienį, nes juk sekmadienį turėjo įvykti šventinės konfirmacijos pamaldos, kurios bendruomenei visada yra išskirtinis įvykis bažnyčios gyvenime ir kiekvieno tikinčiojo širdyje. Per pamaldas vargonininkas grojo kartu su saksofonininku, todėl bendruomenė ne tik giedojo, bet ir klausėsi kelių saksofoninko atliekamų kūrinių. Po pamaldų konfirmantės skubėjo įamžinti Konfirmacijos akimirką - tradiciškai nusifotografuoti bažnyčioje. Po bendros nuotraukos tęsėsi sveikinimai, visą bažnyčią pripildęs džiaugsmingas klegesys. Kauno JMB inf.

Vasara Kybartuose Nuo birželio 20 iki 23 d. Kybartų JMB turėjo žavingą progą priimti grupę iš Centenary JMB Leksingtone, Kentukio valstija. Tai buvo šios grupės pirmoji kelionė į Lietuvą. Eric, Laura, Angel ir Julie atvyko, norėdami daugiau sužinoti apie Kybartus, Lietuvą ir Europą. Ši bažnyčia niekada prieš tai nevyko į misijų keliones Europoje. Kiekvienas iš šių keturių žmonių buvo nustebinti Lietuvos grožio, kultūros ir istorijos. Šie draugai atvyko vesti trijų dienų Biblijos stovyklos vaikams. Jie papasakojo istoriją apie Abraomą, Dovydą ir palyginimą apie Duoną ir Žuvis. Kiekvieną dieną vis daugiau sužavėtų vaikų susirinkdavo pasižiūrėti, kas dar bus pristatoma ir veikiama. Kiekvienas praleido puikų bendrystės laiką.

Kybartų JMB kartu su grupe įsijungė į sielvartą. Į Kybartus ruošėsi atvykti penki žmonės, bet paskutinę akimirką, vieno iš jų šeimoje mirė artimas. Laidotuvių dieną visa bendruomenė gedėjo kartu su grupe, išgyvenančia dėl savo draugo. Vienodai visi įsijungė į džiaugsmą kartu su Eric ir Laura, kai jie šventė 33 metų santuokos sukaktį. Išvykdami iš Lietuvos jie dalijosi apie tai, kaip jiems patiko jų vizitas, bendrystė su Kybartų žmonėmis ir kaip jie tikisi atvykti dar kartą. Jie bus laukiami ir pasitinkami atviromis rankomis. Svečių apsilankymas nebuvo vienintelis džiugus įvykis Kybartų bažnyčioje šią vasarą. Per tris skirtingas progas bažnyčia priėmė naujus žmones į tikinčiųjų bendrystę per Krikštą. Kiekvieną kartą buvo krikštijama mergina (Ingrida, Karolina ir Monika), kurios norėjo viešai išreikšti savo tikėjimą, tampant pilnomis Kristaus kūno narėmis. Mūsų bendrystė buvo ypatingai pagerbta žmonių troškimu žengti tokį tikėjimo žingsnį. Liepos mėnesį grupė iš Green Bay, kuri statė žaidimų aikštelę Pilviškiuose, įsijungė į pamaldas sekmadienį. Rugpjūtį mūsų bažnyčioje taip pat lankėsi grupė, kuri buvo atvykusi į Pilviškius. Abu kartus svečių grupės norėjo sujungti savo širdis su mūsų per šlovinimą. Buvo malonu, kad jie norėjo atvykti ir praleisti šiek tiek laiko su mumis po jų labai užimtos savaitės Pilviškiuose. „Ilgą laiką tai buvo mano aksioma, kad maži dalykai yra patys svarbiausi“. Seras Arturas Konanas Doilis. Kun. Andrew Erbele


6 GRANDIS

2013/Rugsėjis

,,...Viešpats neleidžia mums užmiršti savo nuostabių darbų...“

...taip skelbia 111 psalmė....... Nuo praeito ,,Grandies“ numerio praėjo daug laiko, tad ir nuveiktų darbų susikaupė nemažai. Visos mums dovanotos dienos yra savaip reikšmingos, įdomios, ir prasmingos, kiekvieną popietę susirinkę į bažnyčią vaikai nuveikia daug įvairių darbų, bet kaip išrinkt pačius nuostabiausius, kurių pats Viešpats liepia neužmiršti ir apie juos Jums papasakot? Gal tada prisiminkime vasarą? Vasarą pasitikom sportuodami. Pirmą birželio sekmadienį vyko sportinės varžybos šalia bažnyčios esančioje pievelėje. Vaikai, jaunimas, kartu su suaugusiais dalyvavo įvairiose sportinėse rungtyse- estafetėse, virvės traukime, tinklinio, krepšinio varžybose. Į vaikų renginius ateina nemažai tėvelių, tai labai smagu, nes jie pamato, kur lankosi jų vaikas, ką jis veikia po pamokų, su kuo draugauja. Taip auga ir pati bendruomenė. Po sportinių varžybų visi vaišinomės Gintarės virta sveikuolių koše ir pačių vaikų gamintais tortais.

Šios vasaros naujiena, tai renginys ,,Naktis bažnyčioje“. Du kartus, t.y. dvi naktis vaikai miegojo bažnyčioje kartu su bažnyčios darbuotojais ir keliais tėveliais – savanoriais. Tai buvo ne šiaip miegojimas, visi kartu gaminome vakarienę, pusryčius, kepėm obuolių pyragą, žiūrėjome filmus, vyko karaoke vakaras, kurį organizavo Ieva ir Mindaugas. Kiekvienas vaikas turėjo iš stebuklingos dėžės susirasti keistų apdarų ir kuo įdomiau jais pasipuošti, vaikams burtų keliu buvo parinktos dainos ir draugai, su kuriais dainuos.

Specialiai šiam vakarui buvo išrinkta ir komisija:,, madų guru“ - Oksana, ,,virtuvės šefė“ - Gintarė ir ,,auksinio balso savininkė“ - Rasa. Komisija stebėjo ir vertino kiekvieno kolektyvo pasirodymą ir išrinko pačius pačiausius, t.y. tuos, kurie stilingiausiai persirengė, kurie skaniausiai pristatė savo dainą ir kurie tiksliausiai sudainavo. Pabaigoj visi buvo apdovanoti smulkiais prizais ir pačios komisijos atliekama daina. Kadangi mūsų bažnyčios vaikai yra labai aktyvūs, sportiški, tad pasiūlėm jiems dar vieną sportinę pramogą išvyką dviračiais į Karvės Olą. Pasiskirstę į tris komandas vykome skirtingais keliais į tą pačią poilsiavietę, stebėdami, tyrinėdami gamtą. Kiekviena komanda stengėsi atvykti pirma, bet atvykome panašiu laiku, tad ir nugalėtojais tapome visi. Poilsiavietėje vaikų laukė iš anksto paruoštos įvairios užduotys, žaidimai, siurprizai ir, aišku, skanėstai. Grįžtant, užklupo lietus, bet jis mūsų neišgąsdino, o tik nuplovė nuovargį, ir visi linksmi pasiekėm namus. Ačiū tau Dieve, už lietaus lašus, jie mums buvo pačiu laiku.

Biržų krašto muziejuje ,,Sėla“ yra didelis pasirinkimas edukacinių pamokėlių. Jau esam buvę ,, Molio pamokėlėje“, o šį kartą pasirinkome pamokėlę ,, Prie žibalinės lempos“. Šios pamokėlės metu vaikai nemažai sužinojo apie šviesos atsiradimą namuose, apžiūrėjo senovinių žibalinių lempų ekspoziciją, ieškojo atsakymų į užduotus klausimus, ir aišku gaminosi žvakeles iš bulvių. Senų senovėje žmonės tokiomis žvakėmis apsišviesdavo savo namus. Bulvės vidų išskaptuoji, pridedi jį pilną taukų ir įdedi žvakės knatą, štai Jums ir natūralus naminis šviestuvas. Laikui bėgant jis sukietėja, išleidžia mažus


7 GRANDIS daigelius savo šonuose. Nežinodamas iš ko jis padarytas, net nepasakytum, kad tai paprasčiausia bulvė. Taip kiekvienas į namus grįžom su savo mažu šviestuvu, su naujomis žiniomis ir įspūdžiais.

Dar vienas edukacinis renginys, tiksliau seminaras, kuriame mes dalyvavome, tai grupės VYTA ( veidas yra tavo atspindys) ir Biržų vaikų- jaunimo centro organizuotas piešimo ant vandens seminaras. Ar kada nors yra tekę piešti ant vandens? Pasirodo tai įmanoma.Ir kas smagiausia, kad nereikia jokių meninių sugebėjimų. Nepakartojamą piešinį galima sukurti per 2 -3 minutes. Piešimas atliekamas specialiame inde, ant sutirštinto vandens dažų teptuku ištaškant foną, o vėliau specialiomis lazdelėmis formuojami patys įvairiausi ir spalvingiausi ornamentai. Maža to, visas vaizdas nuo vandens paviršiaus perkeliamas ant popieriaus. Piešimui naudojami visiškai natūralūs VYTA dažai, iš gamtinių medžiagų. Šis menas gyvuoja jau nuo 6 amžiaus ir atsirado Kinijoje. Pirmą kartą dalyvavome tokiame seminare, bet smagiausia, kad nemokėdamas piešti, į namus parsineši nuostabiausią darbą. Neapsakomas džiaugsmas ir didelis noras piešti ir piešti.

Lietuvos - Armėnijos forumo įsteigimui paminėti, Lietuvos Respublikos Seimas ir Armėnijos forumas inicijavo respublikinį vaikų piešinių konkursą ,,Mes piešiame Armėniją“, bei socialinę akciją ,,Plauk garlaiviu Trakuose“. Mes taip pat buvom pakviesti dalyvauti šiame konkurse. Iš visos Lietuvos į šią akciją įsijungė 146 ugdymo įstaigos, dienos centrai, komisija gavo 1346 darbus. Prieš atliekant darbus skaitėme apie šią šalį, žiūrėjom filmuotą medžiagą, kad pažinti ją ir tik po to piešėm, pasirinkdami sau pačiam

2013/Rugsėjis artimą techniką. Visi vaikai piešė, kūrė savo darbus šiam konkursui, bet turėjome galimybę pristatyti tik tris pačius geriausius. Atviro balsavimo būdu išrinkome tuos laiminguosius - tai Erikos paprastu pieštuku atliktas grafikos darbas ,,Mano Armėnija“, Mindaugo akvarele ,,Armėnijos kalnai“ ir Orintos - spalvotais pieštukais atliktas darbas ,,Armėnijos spalvos“. Visi šie trys vaikai, kartu su kitais mūsų miesto, dienos centrų vaikais dalyvavo ir akcijoje ,, Plauk garlaiviu Trakuose“. Už kruopščiai atliktą darbą, jie turėjo galimybę susipažinti su naujais draugais, aplankyti Trakus, paplaukioti garlaiviu. Bet pati džiugiausia žinia mus pasiekė visai neseniai, nes Lietuvos - Armėnijos forumo sudaryta komisija išrinko 54 pačius gražiausius darbus, ir tarp jų mūsų Orintos Karosaitės darbas ,,Armėnijos spalvos“, tad spalio 4 d. aš kartu su Orinta esame pakviestos į Lietuvos Respublikos seimą, atsiimti apdovanojimo, o visi laimingi piešiniai bus sudėti į vieną knygą ,,Mes piešiame Armėniją“. Tai tiek nuostabių, paprastų vasaros darbų, kuriais mes norėjom pasidžiaugti kartu su Jumis ir manau ne apdovanojimai, pagyrimai čia svarbiausi, o spindinčios vaikų akys, gerumo pilnos širdys, tyra siela bei jų apsikabinimai pasitinkant. Rasa Murelienė, Biržų JMB

Palydint vasarą, pasitinkant rudenį Kaip greitai bėga laikas, net nespėjome pastebėti, kaip pralėkė vasarėlė, ir vėl atėjo ruduo, pranašaudamas naują mokslo metų pradžią. Mokslo metų pradžią ir vasaros uždarymo pabaigą, tą dieną tradiciškai kepame dešreles, šie metai ne išimtis. Tą dieną dalijomės vasaros įspūdžiais, nors daugelis vaikų ir vasarą lankė bažnyčią, tačiau keletas vaikų buvo išvykę, todėl pasiilgę grįžo į bažnyčią. Su vaikais žaidėme įvairius žaidimus, kurių pagrindinė tematika buvo mokykla, buvo gera prisiminti lietuvių kalbos pamoką, matematiką, tikybą. Matyti, kaip vaikai įsijaučia į mokytojo vaidmenį. Pažaidę žaidimus vaikų paprašėme ant popieriaus lapo parašyti savo svajonę, o po to iš to popieriaus padarėme laivelį, ir visi išskubėjome prie Širvenos ežero. Paleidome savo svajones plaukti Širvenos ežeru, ir su ne kantrumu pasilikome laukti savo svajonių išsipildymo. „Žmogaus širdies užmojai yra gilūs vandenys, o protingas žmogus gali jų semtis“ (Pat. 20,5) Grįžusių vaikų laukė paruoštos vaišės, bei asmeninė dovanėlė, kurią galės panaudoti mokykloje. Vienas berniukas, man pasakė, kad neatsimena, kada taip skaniai valgė. Džiaugiuosi, kad mūsų bažnyčia gali vaikams suteikti džiaugsmo, kad jie bažnyčią laiko savo antrais namais. Tikiu, kad mūsų bendravimas su jais moko mus tarpusavyje pažinti gėrį, išmokti mylėti savo artimą ir dalintis Dievo meile. „Vaikai iš tikrųjų yra Viešpaties dovana“ (Ps 127,3). Pomokyklinės vaikų ir jaunimo veiklos koordinatorė Biržų mieste Oksana Piečienė


8 GRANDIS

2013/Rugsėjis

Darni šeima Šiais metais prasidėjęs prevencinis projektas “Darni šeima” tęsė savo veiklą liepos 16 – 18 dienomis vasaros stovykloje, kuri vyko gražioje vietoje – turizmo sodyboje “Guosta”. Pirmą kartą pritaikėme norvegų patirtų – vienu metu, vienoje vietoje organizuotos dvi stovyklos: “Darni šeima” ir apskrities jaunimo prevencinė stovykla “Viešpaties Dvasios nešami...”. Stovykloje dalyvavo žmonės iš Kybartų, Pilviškių, Vilniaus ir Kauno JMB. Užsiėmimus vedė mūsų bendruomenių kunigai – Andrus Kask, Jolita Erbele, diakonės Helen Byholt Lovelace, Jelena Kask ir lektorės iš “Moterų krizių centro”. Užsiėmimų metu vyko įvairios diskusijos, Biblijos studijos, drama, daromi rankdarbiai. Vyko ir bendros veiklos kartu su jaunimo stovyklos dalyviais.

buvo Dievo vedimas. Gyvenime reikia momentų, kai atitrūksti nuo kasdienybės, be telefono ir interneto, prie tikėjimo prieini kitaip – ne taip formaliai. Tai tampa ir kūnišku, ir dvasišku krikščionišku poilsiu. Šeimos stovykla buvo skirta šeimoms, kurios dalyvavo pavasarį organizuotose seminaruose. Mes stengiamės perduoti patirtį savo vaikams, kad jie galėtų kurti šeimas nekartodami tėvų klaidų, su tikėjimu tvirtai žengtų gyvenimo taku. Svarbu išdrįsti, ryžtis, nepabijoti ir neabejoti Dievu. Verta žinoti, kad esi ne vienas, yra daug žmonių, kurie gali už tave melstis, su tavimi bendrauti, išgyventi tikėjimo džiaugsmą, gal net padėti išspręsti vieną kitą tavo gyvenimo problemą. Rugsėjo 21 d. Kaune vyko paskutinis, ketvirtasis šio projekto seminaras, kurio tema buvo “Skirtumas tarp kaltės ir gėdos jausmo”. Viešnia iš Norvegijos, Elisabeth Østergaard (krikščioniškojo konsultavimo specialistė), dalinosi savo patirtimi, mokydama atpažinti, atskirti kaltės ir gėdos jausmus, ir tinkamai su jais tvarkytis. Projekto „Darni šeima“ tikslas - skleisti Evangeliją, skatinti artimą bendravimą tarp tėvų ir vaikų, tarpusavio supratimą, sumažinti riziką paaugliams tapti priklausomais nuo alkoholio ar narkotikų,, koreguojant jų mąstymą, ugdant socialiai priimtiną elgesį ir asmenybinius gebėjimus. Projekto veikla jungė svarbiausias žmogaus gyvenimo sferas. Nagrinėjamos temos yra labai aktualios mūsų visuomenei. Per užsiėmimus pasiūlyta alternatyvi veikla skatino rūpinimąsi bendraamžiais ir formavo atsakingą asmenybę. Tėvams stengtasi padėti geriau suprasti vaikus, suvokti, jog nepakanka vien materialiai aprūpinti vaiko, kad be galo svarbu ugdyti savarankiškumą, dvasinį brandumą.

Kaip viena šeima galėjome bendrauti, ilsėtis, naudingai leisti laiką organizuotose įvairiose veiklose. Jautėsi, kad Šventoji Dvasia veikia žmonių gyvenimuose, kad stovykloje

Žaneta Rimskytė

IX vasaros konferencija Estijoje Jau devintą kartą Estijos metodistų bažnyčia organizuoja vasaros konferenciją “Gyvenimas Dvasioje”, stovyklavietėje “Gideon”. Konferencija skirta šeimoms, įvairaus amžiaus, nuo mažų vaikų iki senjorų, žmonėms, suvažiavusiems iš įvairių Estijos vietovių. Šiais metais ji vyko rugpjūčio 8-11 dienomis, dalyvavo vyskupas Christian Alsted, svečiai iš Suomijos ir Lietuvos. Stovyklavietėje taip pat vyko jaunimo ir vaikų stovyklos. Jungtinė Aldersgeito tarnystės komanda (Anglija – Estija), vadovaujama David Winstanley, vedė užsiėmimus, maldos vakarus. Konferencijoje vyskupas Christian Alsted vedė seminarą bažnyčios lyderiams. Vakarais prie šlovinimo komandos prisijungdavo ir ansamblis „Robirohi“. Visa programa vyko estų, rusų ir anglų kalbomis. Smagu buvo bendrauti su tikėjimo broliais ir seserimis Kristuje, pasisemti jėgų individualioje maldoje, prisijungti prie bendros maldos, šlovinti Dievą su šlovinimo grupe, patirti Šventosios Dvasios buvimą, einant per maldos „tunelį“, kurį sudarydavo Jungtinė Aldersgeito tarnystės komanda. Sunku žodžiais apsakyti patirtus jausmus. Džiaugiuosi, kad konferencijos akimirkas fotografavo nenuilstantis Aivo Parmson ir jas galima pasižiūrėti paspaudus šią nuorodą:

http://fotoalbum.ee/photos/pildimeister/sets/1383847 „Nebijok, nes aš su tavimi esu, nebūgštauk, nes aš esu tavo Dievas! Tave stiprinsiu, – padėsiu tau, remsiu tave savo teisumo dešine“ (Iz 41,10) Žaneta Rimskytė


9 GRANDIS

2013/Rugsėjis

Liudijimas ,,Kaip aš sutikau Jėzų“ 2012. 12. 28 vykdama į Rygos oro uostą, meldžiau Dievą, kad laimintų mano kelionę. Vykau aplankyti savo mylimųjų - vaikų ir anūkėlių. Likus 1 val. iki lėktuvo nusileidimo Dublino oro uoste, pasijutau blogai. Jaučiau, kad man pakilo aukšta temperatūra, trūko oro. Nusileidus lėktuvui, mane vaikai nugabeno į Adelaide&Meath Dublino ligoninę. Ten buvau skubiai apžiūrėta, paimti tyrimai. Vaikai ir aš laukėme rezultatų, lašėjo lašelinė, prie lovos, priėmimo skyriuje, stovėjo mano vaikai. Mes laukėme.. Atėjo profesorė Helen Enright, paglostė mano galvą, paėmė už rankos ir pasakė: „Jūs sergate promielpcitine leukemija ir jums liko 5 val. gyventi, bet aš stengsiuos pritaikyti gydymą“. Vaikai raudojo, o tuo metu aš, jau sutikusi Jėzų, kalbėjau. Prašiau Viešpaties atleisti mano kaltes. Padėkojau už gyvenimą, kurį buvo davęs gyventi ir paprašiau, kad jis leistų man gyventi. Daviau pažadą dar uoliau tarnauti Dievui ir žmonėms. Tada aš nieko nebegirdėjau, o mačiau aukštybėse iškeliavusius savo motiną, dukrą, vyrą. Jie laimingi kvietė manė. Tai buvo nuostabus sodas su daugybę gražių gėlių. Po šio regėjimo atsigavau praėjus 10 dienų. Išvydau savo vaikus. Jie buvo išvargę, o lūpos kartojo: mama, tu išgyvenai, tu sugrįžai. Ir aš suvokiau, kad mane 10 dienų nešė Viešpats, kad jis leido man sugrįžti. Aleliuja Jam. Aš dar niekada taip arti nejaučiau Kristaus, kaip dabar jaučiu, net jo alsavimą į mano veidą. Jis pūtė į mane gyvybę. Aleliuja Jam. Vėl išvydau profesorę Helen, ji pasakė, kad aš esu stipri moteris. Toliau sekė komplikacijos. Jų vienu metu net kelios. Buvo sunku. Gyvybė pakibo ant plauko. Ir vėl Viešpats ėmė nešti mane. Vasario 1 d. į palatą atėjo profesorė Helen, mano vaikai. Rankose jie laikė tortą ir sveikino dainuodami su gimimo diena. Aš buvau nustebusi, juk mano gimimo diena rugsėjo trečiąją, bet profesorė pasakė, kad aš nugalėjau mirtį. Tai

buvo dieviška akimirka. Juk Viešpats man dovanojo ypatingą dovaną - naują gyvenimą. Ši dovana man padėjo atrasti gyvenime kitas vertybes, ačiū dangiškasis Tėve. Kovo mėn. mane transportavo į Lietuvą, į Vilniaus universitetines santariškių klinikas. Ten manęs laukė 2, 3, 4 chemoterapijos po 4-5 dienas, kiekviena. Bet baimės jau nebebuvo, tikėjau Viešpačiu visu protu ir siela. Mylėjau Viešpatį visa širdimi, kurią sukūrė Viešpats. Tik jutau didelę kančią, kurią priėmiau su meile. Nuo kovo mėn. iki birželio 12 d. aš pragulėjau ligoninėje. Būdavo momentų, kai tiesiog nėra šanso gyvai likti, bet ... tikėjimas, meilė ir kančia laimėjo. Aleliuja. Grįžau į namus. Nuolatinės maldos ir tikėjimas stiprino mano sielą ir kūną. Šiandieną aš vėl galiu tarnauti, Viešpatie, Tau. Dirbu sekmadieninės mokyklėlės mokytoja, vedu maldos vakarus. Dar karščiau myliu Viešpatį, trokšte trokštu jam tarnauti. Noriu Viešpačiui padėkoti už kun. Andrų Kask, Jeleną Kask, superintendentą kun. William H. Lovelace ir jo žmoną Helen, kurie mane nuolat lankydavo ligoninėje, su manimi melsdavosi. Ačiū superintendentui ir jo žmonai už su maldomis numegztą užtiesalą, kuris ne tik šildė mane, bet ir dvasiškai palaikydavo. Ačiū diakonei Jelenai Kask, kuri skalbdavo mano rūbelius, išvirdavo skanų kisielių ir pamaitindavo mane. Ačiū kun. Andrui Kask, už jo gamintus skanius buljonus. Ačiū, mylimieji, už Evangelijos skelbimą palatoje ir Šv. Vakarienę. Dėkoju kun. Raimondui Piečiai ir Bažnyčios bendruomenei už maldas ir palaikymą. Dėkoju visiems, mylimieji, kurie palaikėte, palaikote ir meldžiatės. Viešpatie, dangiškasis Tėve, dėkoju Tau už naują gyvenimą. Tarnausiu Tau, kol leisi gyventi. Amen. Danutė Šimonienė, Biržų JMB

Dėkui Dievui už 60 metų Kiekvieną rytą dėkoju Dievui už praeitos dienos angelą sargą ir prašau Dievo, kad diena būtų palaiminta ne tik man ir mano šeimai, bet visiems broliams ir seserims Kristuje, Jungtinės metodistų bažnyčios tikintiesiems, kunigams ir jų šeimoms. Aš Dievą pradėjau pažinti dar būdamas mažas, kai A.A. mano močiutė nuvedė mane į Biržų Romos katalikų bažnyčią. Būdamas jaunuolis giedojau bažnyčios chore. Jau būdamas našlys, dirbau špitolninku, dabar vadinama varpininku. Tekdavo nudirbti daug visokio darbo, net pasiprašydavau sau žmogų pagalbon, kad padėtų apie šventorių sniego valyti. Pagalbininkui mokėdavau iš savo paties lėšų, pačiam mažai kas belikdavo, o namie buvo keturi našlaičiai. 1998 metais naujai atsivėrė Jungtinės metodistų bažnyčios durys, kur aš ir užėjau. Man labai patiko šių žmonių tikėjimas, draugiški kunigai, gražios giesmės ir puikūs bendruomenės žmonės. Parašiau į Kauną prašymą, kad noriu būti Jungtinės metodistų bažnyčios nariu ir 1998 m. gegužės 31 d. daviau narystės įžadus Biržų jungtinėje metodistų bažnyčioje, tapau tikru metodistu ir esu labai laimingas. Žinau tik viena, kad Dievas mane palaimino.

Davus narystės įžadus mane palaimino superintendentas William Warnock. Šių metų gegužės 31 d. suėjo 15 metų, kaip esu šios bažnyčios patarnautojas. Mano pareigos yra panašios į zakristijono ir esu laimingas Dievo namams tarnauti, padėti, kad ne tik pačiam būtų miela, bet ir kitiems būtų gera ir gražu. Per 15 metų dalyvavau ne vienoje metinėje konferencijoje, lankiausi Švedijos jungtinėje metodistų bažnyčioje, parašiau nemažai straipsnių į laikraštį „Grandis“, jau yra susikaupęs visas ryšulėlis parašytų straipsnių. Iki šiol esu dėkingas kun. Walai Carlsson už kvietimą į Švediją ir šviesios atminties kunigui Kingsley Halden už konferencijas ir ekskursijas į Rygą ir Kryžių kalną. Mylintis Jėzau, dėkui Tau už gražius ir sunkius mano 60 gyvenimo metų. Viktoras Ševčenko, Biržų JMB


10 GRANDIS

2013/Rugsėjis

“Viešpaties Dvasios nešami…”

“Gideono” stovykla pakeitė mano požiūrį į maldą Svetlana Samochvalova (Kauno JMB) jau antrą kartą atėjus vasarai vyko į „Gideono“ stovyklą Estijoje. Kalbamės su Svetlana apie tai, ką šioje stovykloje krikščioniškas jaunimas veikia, kaip šlovina ir kaip keitėsi jos požiūris į maldą ir evangelizaciją. Papasakok, kada ir kur stovykla vyko?

Nieko nėra geriau, kai pildosi svajonės. Šiemet išsipildė daugelio LJMB jaunuolių bei vadovų svajonės, kurie susirinko į Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios krikščionišką prevencinę jaunimo stovyklą. Išsipildė didelės bei mažos svajonės: susitikti su senais draugais, susirasti naujų draugų, smagiai šokti, sportuoti ir dūkti su būriu linksmų veidų, vėl priartėti prie Dievo, išmokti šio to naujo ir įgauti energijos bei geros nuotaikos visiems ateinantiems metams. Liepos 16-tosios įprastą dienos tylą, Prienų rajone, Stakliškių kaimelyje įsikūrusioje kaimo turizmo sodyboje „Guosta", išsklaidė jaunatviško šurmulio banga. Į Lietuvos JM bažnyčios organizuojamą trijų dienų jaunimo vasaros stovyklą susirinko beveik 50 jaunų žmonių iš įvairių LJM bendruomenių. Šiais metais pasidalinti Dievo žodžiu bei stovyklauti su mumis drauge buvo pakviesti kunigai Jolita ir Andrew Erbele, Giedrius Jablonskis, Remigijus Matulaitis, Andrus Kask bei diakonė Jelena Kask, taip pat svečiavosi ir LJMB superintendentas William Lovelace su žmona Helen Lovece. Šių metų jaunimo stovykla buvo truputį kitokia nei įprastai. Visų pirmiausia, kad tai buvo kartu ir krikščioniška, ir prevencinė (prieš alkoholį ir narkotikus) jaunimo stovykla. Taip pat ši stovykla išsiskyrė tuo, kad vyko vienoje teritorijoje kartu su prevencine stovykla “Darni šeima”. Per stovyklą jaunimas atliko tam tikras komandines užduotis, dalyvavo seminaruose prevencinėmis temomis, kūrė plakatus, dramas, dainas… Visos jaunuolių grupelės turėjo galimybę parodyti savo išradingumą, vienybę bei balsus surengtame rungčių vakare, įvairiuose sportiniuose bei meniniuose būreliuose, talentų vakare bei “Šauniausio Krikščionio” rinkimuose. O vadovai, savo ruožtu, taip pat įdėjo visą savo širdį ir energiją, kad suruoštų jaunimui smagias, nepamirštamas, gėrio bei švelnumo kupinas dienas. Man, kaip šios stovyklos organizatorei, gražiausią įspūdį paliko jaunuolių dalyvavimas rytiniuose apmąstymuose Viešpaties šlovinime ir dalyvavimas Šventose Pamaldose. Manau, jog kai kurie dalyviai pirmą kartą darė šiuos veiksmus savo gyvenime. Mačiau, kad jiems patiko. Paskutinėmis stovyklos dienomis visi norėjo giedoti, jautėsi drąsiau, neliko baimės, jog gali būti išjuokti, vis dažniau buvo galima matyti į viršų pakeltas rankas, kaip padėkos ir šlovinimo ženklą. Dar gilesnis išgyvenimas aplankydavo tada, kai mačiau, jog šitaip daro tie jaunuoliai, iš kurių mažiausiai tikimasi. Sutikite, jog septyniolikos metų sulaukusiam paaugliui, nėra labai paprasta pademonstruoti, jog jam visai patinka ieškoti Viešpaties. Taip pat buvo smagu matyti kaip jaunuoliai dėkojo stovyklos vadovams ir liejo ašaras, jog jau ryt teks išsiskirti. „Sunku patikėti, jog per tokį trumpą laiką galima taip nuostabiai susigyventi su svetimais žmonėmis, juos pamilti Nukelta į 11 p.

Stovykla vyko nuo birželio 30 d. iki liepos 6 d. prie Suomijos įlankos kranto, vaizdingoje vietovėje šiaurės-rytų Estijoje, stovyklavietėje "Gideon", šioje stovyklavietėje vyksta vaikų, paauglių ir jaunimo stovyklos. Iš kokių šalių jaunimas atvyko ir kokio amžiaus jaunimui stovykla skirta? Šiemet buvo atvykę jaunimas iš Vokietijos, Suomijos, Japonijos, Latvijos, Kinijos, Australijos, Amerikos, Estijos ir Lietuvos. Aš buvau jaunimo stovykloje, ji skirta jaunimui nuo 15 metų. Dalyvavo, jei neklystu, beveik 70 dalyvių. Kokia buvo stovyklos programa? Ką veikėte? Stovyklos tvarkaraštis buvo griežtas. Viskas turėjo savo laiką. Visi keldavomės 8 val., kai kurie anksčiau, kiti gal vėliau, bet taip, kad spėtų papusryčiauti, nes pusryčiai būdavo 8.30 val. Po pusryčių visa stovykla susirinkdavo į susirinkimą, kur pranešdavo naujienas ir vykdavo rytinis šlovinimas. Po to turėdavome bendravimo valandėlę su kambario draugėmis, o jau tada eidavome į seminarą, kuris prasidėdavo 11 val. ir trukdavo dvi valandas. Nepastebimai ateidavo pietų metas, o papietavę turėdavome laisvo laiko. Po laisvo laiko dvi valandas vykdavo įvairūs sporto užsiėmimai arba kitos užduotys ir veiklos. Dar galėdavai pasirinkti eiti į maldą, kur grodavo maloni, gyva muzika. Po vakarienės kiekvieną vakarą vykdavo vakarinis šlovinimas. Kas šioje stovykloje paliko stipriausią įspūdį? Sunku išsirinkti, bet labiausiai man patiko muzika ir žmonės, kurie buvo išties nuostabūs, supratingi, linksmi, kūrybingi. Dar, žinoma, patiko tvarka stovykloje ir tai, kad valandos puikiai paskirstytos kiekvienam užsiėmimui bei laisvam laikui. Ką naujo sužinojai apie tikėjimą? Suvokiau, kokia galinga yra malda su gyva muzika. Anksčiau maniau, kad malda privalo būti tyloje, vienumoje. Tačiau „Gideono“ stovykla pakeitė mano nuostatas apie maldą, tarsi "atvėrė akis", parodė kaip galima dar stipriau kalbėti su Dievu. Dar labai įstrigo viena frazė: „Kad mes esam Kristaus vaikai ir negalime visuomet būti Dievo namuose, o turime eiti ir skelbti Dievo žodį kitiems“. Ir ši frazė skambėjo mano galvoje, kai teko vykti iš stovyklos, ganėtinai sužadino nerimo jausmą, nes nežinojau, kaip reikėtų skelbti Dievo žodį, niekada anksčiau to nedariau. Ir vis dar nežinau, kaip išreikšti tai kitiems, tačiau pradžią jau turiu – suvokimą. Susirašinėjo Kristina Matulaitienė


11 GRANDIS

2013/Rugsėjis

Timotėjaus mokymai „Niekas tegul neniekina tavo jaunystės. Tiktai pats būk tikintiesiems pavyzdys žodžiu, elgesiu, meile, dvasia, tikėjimu, skaistumu.“ (1Tim 4,12 ) Vienas iš Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios keliamų prioritetų yra vaikų ir jaunimo tarnystės. Šiandieninė Lietuvos JMB susiduria su problema – lyderių trūkumu. Siekiant išspręsti šią problemą buvo nuspręsta, bendradarbiaujant su Norvegijos jungtine metodistų bažnyčia, organizuoti jaunimo lyderių mokymus. Pasitelkus didelę Norvegų patirtį dar 2012 m. vasarą buvo pradėti planuoti “Timotėjaus” jaunimo lyderių mokymai Lietuvoje. „Timotėjaus mokymai“ - tai mokymai skirti jaunimo lyderiams, kurių amžius 16-20 m. Šie mokymai vyks tris savaitgalius per metus ir bus fokusuojamasi ties trimis temomis: Aš – mano gyvenimas Aš – lyderis Aš – Bažnyčia Šiuose „Timotėjaus„ mokymuose dalyvauja 14 jaunuolių iš Kauno, Pilviškių, Kybartų, Vilniaus, Šiaulių, Eigulių bendruomenių. Pirmoji mokymų dalis vyko 2013 m. birželio 28-30 d. Kaišiadorių raj., Stasiūnuose, kaimo turizmo sodyboje „Dalios sodyba“. Per šį savaitgalį jaunuoliai kartu su svečiais iš Norvegijos stengėsi geriau pažinti vienas kitą, išmokti dirbti grupelėse, suprasti, ką reiškia būti komanda, taip pat kas yra Biblija ir kodėl turime ją skaityti. Taip pat jaunuoliai turėjo ramybės laiką, maldos laiką bei aktyvų laiką žaidžiant žaidimus. Vienas iš keliamų šių mokymų tikslų - išugdyti jaunimo lyderius, kurie padėtų planuojant bei vykdant įvairias tarnystes savo bendruomenėse. Jaunuoliai ne tik dalyvaus šiuose mokymuose, bet turės atlikti tam tikras užduotis namuose bei praktinius darbus savo bendruomenėse. Šiems jauniems žmonėms labai svarbus mūsų, kunigų bei bendruomenių palaikymas, todėl skatinu visas bendruomenes palaikyti jaunuolius savo pagalba, užtarimu, pamokymu bei maldomis. „Timotėjaus„ mokymų tvarkaraštis 2014 m.: 2014 m. sausio 10-12 d. 2014 m kovo 7-9 d. Meldžiu Dievo palaimos „Timotėjaus“ mokymų

Atkelta iš 10 p.

dalyviams, lyderiams, savanoriams bei dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie šių mokymų įgyvendinimo. Laurijana Zimackė Brangus Dieve, norime pasimelsti Už visas Lietuvos jungtines metodistų bažnyčias - bendruomenes, Už visas šeimas, artimuosius, gimines. Laimink mūsų kunigus bei atvykstančius svečius. Dėkojame tau, Viešpatie, už šiuos „Timotėjaus“ mokymus ir naujus draugus. Amen Karina, Artūras, Dainius Dieve, dėkojame už visus teigiamus dalykus, kuriuos patyrėme šiuose „Timotėjaus“ mokymuose. Mes išmokome suprasti, vienas kitą labiau gerbti. Stipriau ir labiau savo širdyse pajutome Tave, Dieve. Ačiū tau, Viešpatie, kad galėjome tave šlovinti dainomis, giesmėmis, maldomis. Ačiū tau Dieve. Amen “Timotėjaus“ mokymų dalyviai

ir taip nenorėti išsiskirti“, – kalbėjo vienas iš stovyklautojų. Tokiomis akimirkomis ašaros atperka nuovargį, pyktį, nemiegotas naktis, pasiruošimą. Jos tampa pačiu brangiausiu atlyginimu, kurio nebūtų įmanoma išmatuoti pinigais. Todėl nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie prisidėjo organizuojant šią stovyklą. Ačiū visiems vadovams, kurie vedė užsiėmimus, vadovams, kurie buvo atsakingi už jaunuolius, visiems savanoriams, kunigams, jaunuoliams bei stovyklos dalyviams. Mielieji, besišypsantys jūsų veidai, dešimtys ar net šimtai apkabinimų, aidinčios per stovyklą giesmelės bei šūkiai ir aktyvūs, linksmi komentarai socialiniuose tinkluose tik dar kartelį parodo, kad misija “Dievo Dvasios nešami..” vėlgi buvo įvykdyta sėkmingai ir norisi paskatinti pasimelsti už ateities stovyklas, kad LJMB jaunimo stovyklos ir toliau sėkmingai vyktų ateityje. Iki pasimatymo 2015 metais. Laurijana Zimackė


12 GRANDIS

LJMB jaunimo maldos kalendorius Aš esu kelias, ir tiesa, ir gyvenimas. Niekas neateina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane (Jn 14:6) LJMB jaunimas, dalyvaujantis “Timotėjaus” mokymuose, sukūrė LJMB jaunimo maldos kalendorių. Kiekvieną mėnesio dieną skatina ir jus pasimelsti už skirtingus dalykus. Maldos kalendorius yra skirtuko formos, todėl jį išsikirpus galite laikyti savo Biblijoje ir kas kart paėmę savo Bibliją į rankas, pagal datą turėsite už ką pasimelsti. Aš meldžiuosi už …. 1. Lietuvos JMB jaunimą 2. “Timotėjaus” mokymų dalyvius ir lyderius 3. Šiaurės Europos jaunimo komitetą 4. Lietuvos JMB kunigus 5. Lietuvos JMB partnerines bažnyčias ir jaunimą jose 6. Už jaunas šeimas, tėvus, artimuosius 7. Mokinius, studentus bei mokytojus ir dėstytojus 8. Krikščioniškas stovyklas bei jų lyderius 9. Už sergančius vaikus ir jų šeimas 10. Biržų JMB vaikus ir jaunimą 11. Eigulių JMB vaikus ir jaunimą 12. Kauno JMB vaikus ir jaunimą 13. Kazlų Rūdos JMB vaikus ir jaunimą 14. Kybartų JMB vaikus ir jaunimą 15. Panevėžio JMB vaikus ir jaunimą 16. Pilviškių JMB vaikus ir jaunimą 17. Šiaulių JMB vaikus ir jaunimą 18. Tauragės JMB vaikus ir jaunimą 19. Ukmergės JMB vaikus ir jaunimą 20. Vilniaus JMB vaikus ir jaunimą 21. Vaikus ir jaunuolius, kurie auga vaikų globos namuose 22. Pasiklydusius žmones, kad rastų kelią tikėjimo link 23. Lietuvą ir jos gyventojus 24. Labdaringas akcijas 25. Kitas krikščioniškas denominacijas 26. Save, savo sveikatą 27. Skurstančias šeimas 28. Baltijos šalių metodistų bendruomenes 29. Vaikų ir jaunimo tarnystes 30. Diakonines ir humanitarines tarnystes 31. Padėka Dievui už šią dieną

2013/Rugsėjis

Lietuvos Jungtinės Metodistų Bažnyčios apskrities kontaktai: Superintendentas kun. William H. Lovelace el. paštas ds@lithuaniaumc.org Interneto svetainės adresas www.jmb.lt

Iždininkė Laurijana Zimackė el. paštas jmb.rastine@gmail.com Jaunimo veiklos koordinatorė Laurijana Zimackė el. paštas laurijanabudzinauskaite@gmail.com Diakoninės veiklos koordinatorė Žaneta Rimskytė el. paštas caglinka@gmail.com Vaikų veiklos koordinatorė Andželika Micutienė el. paštas andzelikamicutiene@gmail.com Apskrities administracinės tarybos pirmininkė Kun. Jolita Piečiaitė-Erbele el. paštas pieciaitehope@hotmail.com

“Grandies” redakcija Redaktorė Kristina Matulaitienė el. paštas: grandisjmb@gmail.com Laikraštis leidžiamas savanoriško darbo dėka. Redakcija straipsnius taiso ir trumpina savo nuožiūra. Leidžiamas elektroninis laikraščio variantas. Bendruomenėse laikraštis spausdinamas pagal poreikį. Naujus straipsnius ir nuotraukas kitam Grandies numeriui prašome atsiųsti iki 2014 m. sausio mėn. 25 d. Straipsnius, rašytus ranka, galite palikti apskrities raštinėje, su prierašu: laikraščiui “Grandis”. Lietuvos Jungtinė Metodistų Bažnyčia J. Naugardo g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva Raštinė +370 37 32 35 88 Faksas +370 37 32 38 19

Grandis 2013 rugsejis  

Newspaper of Lithuania UMC/Lietuvos JMB laikraštis

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you