Page 1

2012 m. kovo 7 d. Sveiki! Rašo Jums Domeikavos gimnazijos 2B klasės mokiniai. Labai nudžiugome, kai mokytoja pasiūlė dalyvauti projekte „Susitikime prie Baltijos“. Nudžiugome ir supratome, kad labai mažai apie šią jūrą žinome. Na ne, tik nepagalvokite, kad mes jūros nematę! Kiekvieną vasarą su tėvais atostogaujame prie jos. Bet niekada nepagalvojome, kaip ji gyvena, kaip pasikeičia nuo vieno mūsų apsilankymo iki kito, nepaklausėme, kaip jai sekasi. Mokytoja mus nuramino, kad daug galime sužinoti ir mokykloje. Tad teko vartyti storas enciklopedijas, skaityti, klausinėti, ieškoti informacijos internete. Sužinojome, kad Baltijos jūra - jauniausia pasaulyje, kad vanduo joje ne toks sūrus kaip kitose jūrose, kad čia gyvena pilkieji ir žieduotieji ruoniai, jūrų kiaulės ir galima sužvejoti menkių, lašišų ir silkių. Labiausiai mus sužavėjo Baltijos jūros gyventojai ruoniai. Kokie jie gražūs - ypač žieduotųjų ruonių mažyliai! Tad nusprendėme pakalbinti ruoniukus. Mums labai smalsu sužinoti, kaip jiems sekasi, kuo ruoniai minta, ar gerai jie nardo ir kiek laiko gali išbūti po vandeniu, kas yra jų draugai ir priešai, kodėl ruoniai tokie stori. Kad pokalbis būtų tikresnis, nusprendėme ruoniukus „apgyvendinti“ klasėje: aplikavome juos tokius, kokius įsivaizdavome ar buvome matę nuotraukose. Štai kaip vyko mūsų darbas.


Ir atplaukė pas mus daug ruoniukų...

O tada ir prašnekinome juos. Štai ką papasakojo mums ruoniukai... Jie yra šiaurinių platumų žinduoliai ir į Baltijos jūrą atkeliavo prieš devynis tūkstantmečius. Iki Lietuvos krantų atplaukia tik pilkieji, arba ilgasnukiai, ir žieduotieji ruoniai. Paprastai mama ruonė atsiveda 1-2 ruoniukus. Pilkieji ruoniukai gimsta dažniausiai vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, o žieduotųjų gimtadienis daugiausiai būna kovą ar balandį. Kaip jie atrodo? Ruonių snukis smailėjantis, galva aptaki, galūnės virtusios pelekais, uodega trumpa. Po oda jie turi „lašinukus“, kurie padeda plūduriuoti, kaupti energiją ir sulaiko šilumą. Tik iš šalies atrodo, kad jie lėti ir vangūs. Taip, jie mėgsta padrybsoti smėlio paplūdimiuose, pasilepinti prieš saulę. Išalkę nusliuogia į vandenį ir neatpažįstamai pasikeičia: plaukioja, nardo, gainioja vienas kitą. O smalsuoliai mažyliai net seka paskui lėtai plaukiančias žvejų valtis. Ruoniai labai greiti! Gali plaukti net 31 kilometro per valandą greičiu. Jie tikri nardytojai – gali panerti net į 100-120 metrų gylį ir išbūti po vandeniu ilgiau nei 15 minučių! Jie turi labai jautrią uoslę, o jų ūsai – tarsi geros ausys: jos padeda ruoniui išgirsti žuvų sukeliamus


vandens virpesius. O išgirsti juos būtina, nes ruoniai minta žuvimi: rudenį gaudo menkes, plekšnes, nėges, o pavasarį – lašišas, strimeles ir kitas žuvis. Atrodytų, ruoniai gyvena džiaugdamiesi, be rūpesčių, bet… Sunku patikėti, kad tokie mieli, niekam pavojaus nekeliantys gyvūnai susiduria su daugybe problemų. Mes labai norėtume ruoniukams padėti, todėl atidžiai išklausėme jų skundus. Baltijos jūros vanduo pasikeičia ir atsinaujina labai lėtai, jūra senka, o visi teršalai joje išlieka ilgai. Taigi mūsų jūra yra viena iš labiausiai užterštų pasaulio jūrų. Į ją patenka nafta ir kitos nuodingos medžiagos iš miestų, išaugusių ant jos krantų. Dar ruoniukai skundėsi, kad Baltijos jūroje vis sunkiau jiems rasti žuvies, mat žvejyba pramoniniu būdu labai sumažino jos kiekį. O kartais ruoniai net papuola į žvejų tinklus, iš kurių niekaip negali išsipainioti… Žieduotieji ruoniai gimsta tik ant ledo. O Baltijos jūroje kartais ledo būna ne tiek jau daug, arba jis greitai ištirpsta, todėl daug ruoniukų žūva dar būdami maži. Iš ruoniukų pasakojimų supratome, kad jie nori gyventi Baltijos jūroje, o mes labai norime, kad jie būtų išsaugoti. Mokytoja mums pasakojo, kad ruonius gina įvairūs tarptautiniai įstatymai, o kiekviena šalis dar turi ir savo nacionalinius įstatymus, saugančius ruonius. Mes gyvename Domeikavoje, prie Neries upės. Stengsimės niekada jos neteršti, nes suprantame, kad jei visos upės suplukdys į jūrą tik labai švarų vandenį, ruoniukams bus lengviau gyventi. Gal jie tada mažiau sirgs? O kad Baltijos ruoniukai patikėtų, kad jie tikrai ne vieni, kad jie turi draugų ne tik jūroje, nusprendėme pasigaminti savo ruoniuką. Ruoniuko gamybai nutarėme naudoti tik gamtą tausojančias medžiagas. Igno tėvelio paprašėme padaryti ruonio karkasą, o tada užsirišome prijuostes, čiupome klijus, popierių ir pradėjome „auginti“ ruoniui „lašinukus“.


Pirmoji diena... Auginame „lašinukus“. Pirmasis „lašinukų“ sluoksnis iš tualetinio popieriaus... Jis geriausiai limpa!

Augustinui, kaip pačiam stipriausiam, teko ruonį iškėlus laikyti, kol buvo apklijuotas pilvas.


Įveikėme!

Antroji diena... Antrasis „lašinukų“ sluoksnis – iš laikraščių. Vienas jau neišlaikys...


Visi juokėmės, kad mūsų ruoniukas bus labai išmintingas – šitiek laikraščių perskaitys...


TreÄ?ioji diena...Paskutinis, storiausias sluoksnis. KaĹžin kaip lips?

Viskas gerai - limpa!


Pavargome gal kiek... Klasę turėjo jėgų tvarkyti tik Viktorija.

Ketvirtoji diena. Judame finišo link...


Lipdėme ir klijavome ruoniuką, bet po vardo rinkimų paaiškėjo, kad tai ji - Dėmiukė. Taigi ruoniukė, vardu Dėmiukė, gyvena mūsų klasėje ir laukia pažinties su tikra Baltijos jūra. Juk jūra – tikrieji ruonių namai! P.S. Nepatikėsite - projektu labai susižavėjo mūsų tėvai. Rugilės mama nusprendė netgi žiemą aplankyti zoologijos sodą ir nuo mūsų Dėmiukės perduoti ten gyvenančiam ruoniui linkėjimus.

2B klasės mokiniai Domeikavos gimnazija

Susitikime prie Baltijos  

projektas

Advertisement