Page 1

Christian Tielmann pasakojimas Daniel Napp piešiniai

Dėdė Nojus vasaroja Iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė


– Nieko nepadarysi, – tarė dėdė Nojus. – Valstietis nevažiuoja vasaroti, o jo samdinė tuo labiau.


– O kodėl ne, norėčiau sužinoti? – supyko dėdės pagalbininkė Tonė. – Kažkas juk turi pamelžti karvę, – paaiškino dėdė Nojus. – Bet kažkas turi ir paplūdimyje pasivolioti, – atkirto Tonė. – Pagaliau kažkas turi ir vištas palesinti, – nenusileido dėdė Nojus. – Bet kažkas juk turi ir smėlio pilį pastatyti, – nesutiko Tonė. – Be to, kažkas turi išmėžti mėšlą, – vis tiek tvirtino dėdė Nojus. – Aš esu valstietis, o tu mano samdinė: kaip aš pasakysiu, taip ir bus. Nevažiuosi tu vasaroti. – Tai mėžk tą savo mėšlą pats! – Tonė įtūžusi įsmeigė šakes į mėšlo krūvą. – O aš važiuoju prie jūros – man atostogos! – Bet juk užvis svarbiausia – doras valstiečio ūkis! – sušuko dėdė Nojus jai pavymui.

Tačiau Tonė jau parpė žemyn, į slėnį. Na palauk, pamanė sau dėdė Nojus. Jei Tonė šitaip gali, tai man tuo labiau niekas neuždraus. Jei Tonė gali vasaroti, tai juo labiau galiu ir aš.


Dėdė Nojus vasaroja  

Dėdė Nojus sumano paatostogauti. Bet kur dėti gyvulius? Gal paskersti? Tačiau ta mintis net nupurtė, kai įsivaizdavo visus sukeltus į vežimą...

Advertisement
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you