Issuu on Google+

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2010 m. gruodžio 3–10 d., Nr. 41

Kaina 1,99 Lt

Gripo panika sukrovė milijardus 1 p.

Jaunimas išjudino pensininkus 8 p.

Raimondo Savicko „Kelias be pabaigos“ 13 p.

Ką labiausiai saugo mūsų policija? 7 p.


2010 m. gruodžio 3–10 d., Nr. 41

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Gripo panika sukrovė milijardus Praėjusią žiemą dirbtinai sukelta panika dėl pandeminio gripo dabar vadinama vienu didžiausių medicinos skandalų, daugeliui valstybių kainavusiu milijardus litų.

Lietuvos upes paaukosime elektrai? Artimiausiu metu į Seimą turėtų patekti prieštaringai vertinamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas. Albinas ČAPLIKAS Neabejojama, kad daugiausia iečių bus sulaužyta svarstant hidroelektrinių plėtrą. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Jonas Šimėnas pasiryžęs pritarti grandioziniam projektui – iki 2020-ųjų ant Lietuvos upių pastatytose hidroelektrinėse sukurti apie 250 MW elektros energijos.

Vida TAVORIENĖ Po gripo pandemijos bumo Europos institucijos apkaltino Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), kad ši išpūtė grėsmę ir pasidavė didžiulius pelnus susišlavusių farmacijos kompanijų poveikiui. Maždaug milijoną litų vakcinoms kaip į balą išmetusioje Lietuvoje apie farmacininkų įtaką nutylima.

Ragina išnaudoti galimybes Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Joną Šimėną užtikome Šalčininkų rajone prie Versekos upės (Merkio kairysis intakas). „Kaip tik lankausi prie planuojamų įrengti mažųjų hidroelektrinių. Kalbuosi su žmonėmis, kurie turi labai gerų ketinimų – užtvenkti upę ir gaminti elektros energiją“, – sako J.Šimėnas ir primena, kad 1958-aisiais Lietuvoje veikė net 530 užtvankų. Mažosiose hidroelektrinėse buvo gaminama ne tik elektros energija, bet ir buvo malami miltai, prie hidroelektrinių veikė lentpjūvės.

Farmacijos pramonė skaičiuoja pelnus Skiepus ir antivirusinius vaistus gaminančios farmacijos kompanijos skaičiuoja milijardinius pelnus. Pastatytos ir statomos naujos vakcinų gamyklos. Farmacininkai vėl prognozuoja pelnus – gripo verslas klesti. Šūkis „Skiepai – efektyviausia apsauga nuo gripo“ tapo klestinčio gripo verslo garantu. Tai kartoja ir visuomenės sveikatos sergėtojai, ir gydytojai, ir politikai. Užuot efektyviau skatinus žmones stiprinti imunitetą, grūdinti organizmą, laikytis higienos ir gyventi sveikai, propaguojami skiepai. Medicinos mokslų daktaras Vytautas Stonkus ažiotažą dėl gripo, skiepų ir antivirusinių vaistų yra pavadinęs itin pavykusiu farmacijos kompanijų verslo planu. Panašias išvadas padarė Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, atlikusi tyrimą dėl farmacijos koncernų poveikio informacinei kampanijai apie paukščių ir kiaulių gripus. Buvo

1

Nukelta į 3 p. Užuot efektyviau skatinus žmones stiprinti imunitetą, gyventi sveikai ir grūdinti organizmą, propaguojami skiepai. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

pranešta, kad PSO, Europos Sąjungos organizacijos nepagrįstai kėlė nerimą ir baimę, o nacionalinės vyriausybės iššvaistė didžiulius pinigus. Pareikšta, kad panikos burbulą išpūtė PSO, o kovos su pandemijos gripu sprendimams įtaką darė farmacijos pramonė. Britų medicinos žurnalo žurnalistai išsiaiškino, kad mokslininkams, teikusiems pagrindines rekomendacijas dėl skiepų nuo kiaulių gripo, mokėjo farmacijos kompanijos.

Buvo žaidžiama žmonių jausmais „Po pernykščių įvykių liko neatsakytų klausimų, kurie neleidžia pasitikėti farmacininkais. Jeigu buvo nustatyta, kad farmacijos kompanijos piktnaudžiavo Europos mastu, to turbūt neišvengta ir Lietuvoje. Buvo žaidžiama žmonių jausmais, todėl sunku buvo išvengti baimių ir panikos. Tą pati patyriau“, – tvirtino Seimo

Sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė. Maža to, parlamentarė išsiaiškino, kad nupirktos iš dviejų komponentų susidedančios pandeminio gripo vakcinos galiojimo laikas kelia dvejonių. Viename buteliuke esantis preparatas galioja iki kitų metų spalio, o kito buteliuko turinys – iki šių metų spalio pabaigos. Vakcina gaunama tik sumaišius abu komponentus. Nukelta į 2 p.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J.Šimėnas pasiryžęs Lietuvoje pastatyti 400–500 hidroelektrinių. Raimundo Šuikos nuotrauka

Premjero patarėjai šokdina valstybines įmones Saulius TVIRBUTAS

Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Mykolas Majauskas iš „Lietuvos geležinkelių“ pareikalavo valstybės biudžetui žūtbūt rasti 250 mln. Lt. Tokį patarėjo elgesį Ministras Pirmininkas pateisina ir sako, kad jis veikė su jo žinia. Raimundo Šuikos nuotrauka

Kai kuriems politikams toks darbo stilius primena sovietmečio laikus, kai reikalingą šefams tvarką telefonu įvedinėdavo partijos komitetų sekretoriai. Nieko nuostabaus, kad Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus patarėjai jaučiasi lyg galingo pono samdiniai, galintys šokdinti ir valstybines bendroves, ir teisėsaugą.

Milijonai bet kuria kaina Jei „Lietuvos geležinkelių“ atstovai teisingai perteikė premjero patarėjo ekonomikos ir finansų klausimais M.Majausko žodžius, jo kalba, kai jis paskambino į šią valstybinę bendrovę,

buvo panaši į praėjusio dešimtmečio reketininko. „Skambina premjero patarėjas. Surinkite į biudžetą 250 milijonų. Grynaisiais ar dividendais – kaip norite. Tačiau pinigai turi būti“, – tokia patarėjo formuluotė telefoninio pokalbio metu nuskambėjo šalies žiniasklaidoje. „Lietuvos geležinkelių“ vyriausiajai finansininkei patarėjas patarė mažinti įstatinį įmonės kapitalą arba imti paskolą iš banko. Šis reikalavimas šokiravo ne tik „Lietuvos geležinkelių“ generalinį direktorių Stasį Dailydką, bet ir susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, kurio ministerijai pavaldūs „Lietuvos geležinkeliai“. Pasirodo, ministras apie tokius skambučius nieko nežinojo. Nukelta į 2 p.


2

Gimtasis kraštas

2010 m. gruodžio 3–10 d., Nr. 41

Aktualijos

Gripo panika sukrovė milijardus Švedijos, Olandijos. Su pastarosios vyriausybe labai greitai sutarėme“, – pareiškė A.Čaplikas. Tuometinis sveikatos apsaugos ministras aiškino, kad situacija buvo neeilinė. „Aš nenorėjau pirkti vakcinos ir tą ne kartą sakiau, tačiau buvo sukelta tokia isterija, kokios neturėjome per visus nepriklausomybės metus. Nevykdėme visų rekomendacijų ir nepirkome už 50 mln. litų, kaip iš pradžių buvo reikalaujama. Kitos šalys išleido šimtus milijonų“, – pripažino A.Čaplikas.

Atkelta iš 1 p. „Jeigu vakciną, kurios nurodytas galiojimas 2 metai, galima naudoti tik iki šių metų spalio, vadinasi, ji turėjo būti pagaminta 2008 metų spalį, kai dar nebuvo pandemijos požymių. Ar gali būti, kad farmacininkai jau žinojo, kad bus pandemija?!“ – skiepų galiojimo laikas pribloškė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narę. Šiemet pavasarį Seime vykusiame nacionaliniame gripo forume A.Zuokienė savo susirūpinimą išsakė Europos Užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centro gripo koordinatoriui, tačiau aiškaus atsakymo nesulaukė. Europos institucijos atstovas pareiškė, kad šio prieštaravimo nesvarstė. Dėl vakcinos pagaminimo ir galiojimo datos nieko paaiškinti negalėjo ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Ministras buvo spaudžiamas Pasak parlamentarės, perkant vakciną padaryta ir daugiau klaidų. „Mūsų valdžia suklydo, pavėluotai ir per brangiai pirkdama vakciną. Galėjome įsigyti už pusę kainos ar net dar pigiau. Kai jau buvo nuslūgusi gripo banga ir tapo aišku, kad dalis skiepų

Padaugėjo signatarų

Propagandos kampanija Lietuvoje kasmet suvalgome nereikalingos chemijos už daugiau nei pusantro milijardo litų. GK archyvo nuotrauka

nebus panaudota, reikėjo derėtis dėl nuolaidų“, – įsitikinusi A.Zuokienė. Farmacijos kompanijos „GlaxoSmithKline“ pagamintos vakcinos „Pandemrix“ 27 tūkst. dozių skiepų Lietuva atsivežė iš Olandijos. Viena dozė kainavo apie 37 litus. Didžioji dalis vakcinos nepanaudota, todėl, lapkričio 1 d. pasibaigus galiojimui, ji turi būti utilizuota. Be to, įsigyjant vakciną nepasirūpinta visais reikiamais leidimais. Perpirkdama skiepus iš kitos šalies, Lietuva turėjo gauti

kimo būdus. Reikia daugiau apie tai kalbėti, teikti pavyzdžių. Štai mano kaimynystėje gyvenanti visa šeima pasiskiepijo nuo gripo – du iš penkių narių susirgo. Mes niekada nesiskiepijame ir gripu nesergame“, – teigė sveikos gyvensenos puoselėtojas. Anot D.Kepenio, farmacininkų apetitai tik didėja. „Jie sugalvos naujų įtikinėjimo formų, naujų mokslinių atradimų, o mes vėl saujomis valgysime vaistus, mus ragins skiepytis nuo naujų ligų. Reikia drąsiai sakyti, kad Lietuvoje kasmet suvalgome nereikalingos chemijos už daugiau nei pusantro milijardo litų. Šimtai gydytojų tam pritaria. Svarbu, kad žmonės išmoktų kritiškiau vertinti gripo ir kitų ligų keliamas grėsmes bei pasidarytų sau tinkamas išvadas“, – kalbėjo Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas.

Premjero patarėjai šokdina valstybines įmones

Signataro statusas suteiktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos 1949 m. vasario 16 d. priimtą deklaraciją pasirašiusiems asmenims. Seimo sprendimu, toks statusas suteiktas Jonui Žemaičiui-Vytautui, Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Juozui Šibailai-Merainiui, Leonui Grigoniui-Užpaliui, Aleksandrui Grybinui-Faustui, Vytautui Gužui-Kardui, Broniui Liesiui-Naktis, Petrui Bartkui-Žadgailai. Įstatymo iniciatorių teigimu, jų indėlis siekiant Lietuvos nepriklausomybės – svarus ir reikšmingas, todėl jų atminimas privalo būti įamžintas, kaip ir signatarų. Už Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų statuso įstatymo pataisas balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 41 Seimo narys. 1949 m. vasario 16 d. LLKS tarybos posėdyje priimta deklaracija sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. Lietuvos Seimas, įvertindamas LLKS tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, 1999 m. sausio 12 d. priėmė įstatymą dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos. Jis nustatė šio dokumento statusą Lietuvos teisės sistemoje, pripažino kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą teisės aktą. GK, Eltos inf.

Europos vaistų agentūros preparato lygiagretaus platinimo leidimą, tačiau jo net neprašė. Tuometinis sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas gynėsi, kad visos Europos Sąjungos šalys naudojosi supaprastintomis vakcinos įsigijimo procedūromis, taip elgėsi ir Lietuva. Tokios buvo PSO ir Europos Komisijos rekomendacijos. „Rinkoje vakcina nebuvo pardavinėjama, todėl galėjome įsigyti tik iš kitų šalių. Gavome pasiūlymų iš

Pasak Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidento Dainiaus Kepenio, ir Lietuvoje yra žmonių, kuriems tokios panikos buvo, yra ir bus naudingos. „Kai kuriuos iš jų pernai matėme per televiziją, tad nesudėtinga įvardyti, kas dalyvavo šioje propagandos kampanijoje“, – tvirtino Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas. D.Kepenis viliasi, kad tokia patirtis padės žmonėms atsirinkti, kur tiesa, o kur melas. „Apie gripą, kitas ligas, skiepus, vaistus yra daug įvairios informacijos. Internete galima rasti sukurtų filmų, kuriuose kalbama apie pasaulio farmacininkų tikslus ir vei-

„Mūsų valdžia suklydo, pavėluotai ir per brangiai pirkdama vakciną“, – įsitikinusi Seimo narė A.Zuokienė.

Premjeras A.Kubilius net neslepia, kad M.Majauskas veikė su jo žinia.

Atkelta iš 1 p. Pasak parlamentaro Juozo Oleko, toks patarėjo elgesys peržengia padorumo ribas. „Tai rodo nepagarbą kitų ministrų atžvilgiu ir premjero nepasitikėjimą jais, – mano seimūnas. – Jei valstybinė įmonė yra pavaldi ministerijai, jos vadovas ir turi kelti tokius svarbius klausimus, nes būtent jis atsakingas už įmonių veiklą. Keista, kai šias funkcijas perima premjero patarėjas.“

ir tikėjimas teisėsaugos profesionalumu“, – sakė M.Majauskas. Jis paminėjo ir pokalbį telefonu su S.Dailydka, leisdamas suprasti, kad tai galima suvokti kaip grasinimą. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas esą kalbėjęs apie jaunus ir energingus žmones, kurie, padarę klaidų, kartais būna baudžiami, ir paskui jiems būna sunku atsikelti. S.Dailydka atsako, kad nežino patarėjo namų adreso ir nė negalvoja grasinti, o jo žodžiai paimti iš pokalbio telefonu su patarėju apie reikalavimus rasti 250 mln. Lt. „Jam pasakiau, kad jis jaunas žmogus, turi šeimą, o tokiais skambučiais gali sau pakenkti, turėdamas omenyje ateities karjerą ir pareigūno reputaciją“, – teigė S.Dailydka.

Jaučiasi visagaliais Premjero patarėjų kariaunoje ne tik M.Majauskas pagarsėjo agresyvumu. Pavasarį, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo tyrimą dėl galimos aferos pasisavinti

22,5 mln. Lt ES paramos, į teisėsaugininkų būstinę atėjo premjero patarėjas politikos klausimais Virgis Valentinavičius ir pareikalavo parodyti ikiteisminio tyrimo dokumentus. Tai nustebino ir vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, nes iki šiol premjero atstovai nesirausdavo ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kol tyrimas nebūdavo baigtas. Maža to, dalyvaudamas televizijos laidose V.Valentinavičius ėmė nurodinėti, kad į atsistatydinusio FNTT vadovo postą negali pretenduoti jo pavaduotojas. Seimo nario Valentino Mazuronio duomenimis, šis patarėjo akibrokštas nėra vienkartinis. „Žinau, kad V.Valentinavičius ir dabar vis paskambina specialiosioms tarnyboms ir davinėja joms nurodymus, – teigė parlamentaras. – M.Majausko ir V.Valentinavičiaus veiksmai rodo, kad A.Kubilius nelabai supranta, kokios yra patarėjų funkcijos. Premjeras diegia sovietinių komitetų tvarką, kai partijos vardu sekretoriai įsakinėdavo įmonėms ir tarnyboms.“

Patarėjai pamiršo, kas esantys Lauras Bielinis, politologas

Premjero patarėjai turi patarti premjerui, kaip veikti, o ne išmušinėti pinigus iš bendrovių ar kištis į ikiteisminių tyrimų procesus. Taip elgdamiesi jie pakliūva į keblias situacijas ir nepuošia premjero institucijos. Manau, kad po tokių veiksmų kyla abejonių dėl patarėjų kompetencijos ir apskritai jų galimybės dalyvauti politinėje veikloje.

Trūksta susikalbėjimo Vyriausybėje Gintaras Aleknonis, Mykolo Romerio universiteto docentas

Kriminalinis atspalvis Patarėjo pastangos iš valstybinių įmonių išmušti kuo daugiau pinigų biudžetui išsirutuliojo ir į kriminalinę istoriją. Praeitą savaitę M.Majauskas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nes namo laiptinėje paliktame dukros vežimėlyje sako radęs atlenkiamą peilį. „Nemėgstu sąmokslo teorijų, tačiau neturiu teisės rizikuoti savo brangiausių žmonių sveikata ir ramybe. Jei tai kvaili juokai, tegul pareigūnai išsiaiškina ir pareikalauja atsakomybės. Jei tai grasinimas, susijęs su mano tiesioginiu darbu, tai mano atsakas – viešumas

M.Majauskas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nes namo laiptinėje paliktame dukros vežimėlyje sako radęs atlenkiamą peilį. Eltos ir Raimundo Šuikos nuotraukos

Vyriausybės kabinetas turėtų labiau derinti savo veiksmus, tada išvengtume tokių nesusipratimų, kaip buvo „Lietuvos geležinkelių“ atveju. Dabar susidaro įspūdis, kad misterijos pagal partijas išsidalijo rėželius ir nemato bendro vaizdo, todėl ministrai nustemba, kai jų reikalus ima spręsti patarėjai. Valstybinės įmonės išties turėtų labiau prisidėti prie biudžeto gausinimo, nes valstybės turtas, palyginti su kitomis šalimis, išnaudojamas neefektyviai. Tai turi būti daroma ieškant kitokių valstybinių įmonių valdymo modelių, skaičiuojant ir analizuojant. Paprastai paimti daug pinigų iš valstybės bendrovės neužtenka, juk paskui gali tekti jas vėl finansuoti, kai reik��s įgyvendinti investicinius projektus.


2010 m. gruodžio 3–10 d., Nr. 41

Gimtasis kraštas

Aktualijos

3

Alkoholis liesis laisviau Seimas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, nustatančioms prekybos alkoholiu laiką nuo 8 iki 24 val. Daugiabučiuose įsikūrusios mažmeninės prekybos įmonės alkoholiu galės prekiauti iki 22 val. vakaro.

Lietuvos upes paaukosime elektrai? Raimundo Šuikos nuotrauka

Atkelta iš 1 p. Tiesa, J.Šimėnas užmiršo pridurti, kad 1958-aisiais Lietuva iš esmės buvo labai silpnai elektrifikuota. Dabar hidroelektrinių statymo priežastys kitos. „Esu įsitikinęs, kad mes turime daug galimybių tvenkti upes ir nekeisti kraštovaizdžio, nedaryti žalos migruojančioms žuvims ar žvėrims. Žinoma, darbus reikia atlikti su protu. Aš esu darnaus vystymosi šalininkas, tad manau, kad tai, ką mums duoda gamta, reikia panaudoti“, – sako J.Šimėnas.

Abipusiai kaltinimai Kiek konkrečiau mums gali duoti gamta? „Pagalvokime – jeigu prie upių veiktų 500 jėgainių, tai ir 500 šeimų apsirūpintų lėšomis pragyventi. Iš karto įspėju, kad statant hidroelektrines reikėtų padaryti poveikio energetinei aplinkai vertinimą. Be to, kas 10–20 metų reikėtų nuleisti užtvankų vandenį ir iškuopti vadinamuosius nešmenis. Taip mes sustabdytume taršalų pernešimą į didesnes upes ir Baltijos jūrą. Pasakykite, argi tokie mūsų ketinimai blogi?“ – klausia J.Šimėnas. Tačiau J.Šimėno ketinimams labiausiai priešinasi Lietuvos žaliųjų judėjimas ir kitos gamtos apsauga besirūpinančios visuomeninės organizacijos. Šia idėja suabejojo ir Seimo Ekonomikos komitetas. Tačiau J.Šimėnas teigia žinantis, kodėl taip yra. „Kas yra Seimo Ekonomikos komitetas? Tai – Dainius Budrys, Kęstutis Daukšys ir kiti, kurie kvepia nafta“, – sako J.Šimėnas. D.Budrys stebisi dėl tokių kaltinimų. „Šiaip Ekonomikos komitete J.Šimėnas turėjo atsakyti į klausimą, ar buvo atliktas tyrimas korupcijos požiūriu, ar neturi pastabų STT, juk ne paslaptis, kad J.Šimėnas susijęs su asociacija „Litbioma“ ir kitomis tokio pobūdžio organizacijomis. Labai keista, kad jis taip aktyviai domisi šiuo

projektu. Tačiau svarbiausia, kad mes nusprendėme šį projektą svarstyti tik tada, kai jam pritars Vyriausybė, nes manome, jog projektas pažeidžia kitus įstatymus“, – sako D.Budrys. Tačiau projektas juda. Pasak J.Šimėno, šią savaitę projektas dar kartą pateks į Vyriausybės akiratį, o paskui pasieks Seimą.

Po vandeniu atsidurtų didžiuliai plotai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto iniciatyvą labai kritiškai vertina Lietuvos upių gelbėjimo aljanso „Mėlynasis vingis“ vadovas prof. Romualdas Juknys.

Energetikos specialistai apskaičiavo, kad nėra jokio realaus poreikio taip intensyviai plėtoti hidroenergetiką. „Jeigu siektume hidroelektrinėse sukurti papildomus 123 MW (dabar pagaminama 127 MW), tai turėtume sunaikinti Nemuną ir Nerį bei jų intakus – Miniją, Jūrą, Dubysą, Merkį, Šventąją ir Žeimeną. Jeigu būtų bandoma šiuos hidroenergetikos plėtros planus realizuoti plėtojant tik mažųjų hidroelektrinių tinklą, tai reikštų, kad reikėtų pastatyti kelis šimtus naujų užtvankų, užtvindyti daugiau kaip 200 kvadratinių kilometrų išskirtine biologine įvairove ir kultūrine verte pasižyminčių upių slėnių ir galutinai užblokuoti dar likusius žuvų migracijos kelius“, – piešia siaubingą ateitį prof. R.Juknys.

Be kita ko, energetikos specialistai apskaičiavo, kad orientuojantis į naujesnes vėjo, kogeneracinio biomasės deginimo technologijas nėra jokio realaus poreikio taip intensyviai plėtoti hidroenergetiką. Įstatyme numatytą tikslą – 20 proc. elektros pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, galima pasiekti padidinus HE suminę įrengtąją galią iki 141 MW, vietoje įstatyme numatomų 250 MW. Be to, hidroelektrinių galią padidinus daugiau nei iki 141 MW būtų pažeisti Saugomų teritorijų ir Vandens įstatymai, ES bendroji vandens politikos direktyva ir tarptautiniai įsipareigojimai dėl migruojančių gyvūnų apsaugos.

Planai užtvenkti Merkį Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis neieško žodžių kišenėje: „Jeigu ne bet kam, o Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui J.Šimėnui atrodo, kad Lietuvoje reikia pastatyti 400 ar 500 hidroelektrinių, tai jam ne tik nevertėtų vadovauti Aplinkos apsaugos komitetui, bet net nereikėtų būti jo nariu. Kokia čia gali būti apsauga?“ Žaliųjų judėjimo atstovai yra įsitikinę, kad upių užtvenkimo planai yra mažiausiai susiję su alternatyviąja energetika, ir įžvelgia verslo grupuočių planus išgręžti upes. Upių neliks, o į kažkieno pinigines subyrės nemažai pinigų. Aplinkosaugininkus labiausiai stulbina ketinimai tvenkti Ūlos ir Merkio upes. „Atvirai sakau – J.Šimėnas negirdi mūsų argumentų. Komitetas iš esmės siūlo pažeisti jau galiojančius teisės aktus. Juk Seimas priėmė įstatymų pataisas, kad negalima naikinti upių, Vyriausybė patvirtino upių sąrašą, todėl labai stebina ketinimai užtvenkti 400 upių. Galime numanyti, kad ketinama ne vienoje vietoje tvenkti Dubysą, Nerį, Nemuną, Šventąją, Žeimeną, jau sunaikintą Šešupę, Jūrą ir net Merkį bei Ūlą“, – sako R.Braziulis.

Krikščionys rodo valdantiesiems, kur gauti pinigų Valdantiesiems nuolat dūsaujant, kad nėra lėšų grąžinti neteisėtai nusavintas pensijas į buvusį lygį, ekspremjeras, Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius teigia, kad „pinigų tikrai yra, tiesiog trūksta politinės valios juos panaudoti“. Buvusio premjero teigimu, valstybė milžiniškas lėšas, skirtas būsto renovavimui, verslo kreditavimui, milijardines struktūrinių fondų lėšas yra įšaldžiusi bankuose. Šie pinigai neša pelną tik bankams. „Įliejus šias milijardines lėšas į šalies ekonomiką, mokesčių surinktume daugiau negu jų reikia atkurti pensijoms“, – teigia G.Vagnorius.

A.Kubiliaus Vyriausybė, pasak Krikščionių partijos lyderio, pensijas sumažino pažeisdama Konstituciją. Konstitucinis Teismas dar pavasarį paskelbė, kad dirbantiems pensininkams pensijos negalėjo būti mažinamos daugiau negu nedirbantiems. „Toks yra Konstitucinio Teismo sprendimas. Tai kodėl premjeras A.Kubilius ignoruoja šį sprendimą? Vyriausybei reikėtų pradėti vykdyti savo pareigas ir pirmiausia pasakyti, kur buvo panaudoti iš pensininkų atimti pinigai“, – teigia G.Vagnorius. Ekonomisto teigimu, norint valstybėje stabilizuoti susidariusią ekonominę padėtį, reikėtų sutvarkyti mokesčių sistemą, kuri paskatintų verslininkus

sugrįžti iš šešėlio. „Protingai subalansavus mokesčius, verslininkams neliktų prasmės juos slėpti. Mokesčių optimizavimas padėtų sumažinti ir kontrabandos mastą, kurios apyvarta siekia milijardus litų“, – teigia G.Vagnorius. Atkūrus sumažintas socialines išmokas išaugtų gyventojų perkamoji galia, padidėtų nacionalinis biudžetas, o užlopyti „Sodros“ biudžetą galima parduodant ir valstybei priklausantį turtą. „Valstybė akcinėse bendrovėse turi likutinius akcijų paketus, kurie jai pelno neatneša. Juos pardavus konkurso tvarka valstybė gautų šimtus milijonų litų“, – teigia G.Vagnorius. GK inf.

Prekiaus ilgiau Už įstatymo pataisą balsavo 60 Seimo narių, nepritarė – 40, o susilaikė 9 parlamentarai. Greta pagrindinių Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų parlamentarai priėmė nutarimą, nustatantį išimtį daugiabučiuose įsikūrusioms mažmeninės prekybos įmonėms, kurios alkoholiniais gėrimais galės prekiauti dviem valandomis trumpiau – iki 22 val. vakaro. Tokia pataisa priimta siekiant apsaugoti daugiabučių namų gyventojus nuo vėlyvu metu keliamo triukšmo ir aplink vaikštinėjančių neblaivių asmenų. Seimui po svarstymo pritarus alkoholio akcizo tarifų mažinimui nuo 4 416 iki 3 200 litų už 100 litrų etilo alkoholio, parlamentarė Birutė Vėsaitė kreipėsi bendru sutarimu atmesti šio įstatymo pataisas, ilginančias prekybos alkoholiu laiką, tačiau šiam siūlymui nebuvo pritarta.

Skirtingi požiūriai Pasak Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms pritarusio Seimo nario Žilvino Šilgalio, jeigu valstybėje netaikomas „sausasis“ įstatymas, gyventojams alkoholis turi būti prieinamas laisviau. „Varlė vandenį visada suras. Tačiau visuomenėje tokių „varlių“ esant mažumai, nuo to nukenčia didžioji gyventojų dalis. Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų padidės įplaukos į valstybės biudžetą ir bus panaikintos iki šiol iš to kilusios problemos“, – teigė Ž.Šilgalis. Parlamentarė Vida Marija Čigriejienė ragino kolegas nepritarti įstatymo pataisoms, kurios, jos nuomone, yra aiškiai nukreiptos prieš visuomenės prioritetus. Pasak V. Čigriejienės,

alkoholio gamintojai manipuliuoja viešąja nuomone ir pateikia klaidingą statistiką apie kritusį alkoholinių gėrimų pardavimą, o oficiali statistika rodo, kad per šių metų tris ketvirčius mažmeninės prekybos įmonių apyvarta krito 10 proc., tačiau alkoholinių gėrimų pardavimas per šį laikotarpį krito vos 0,5 proc. B.Vėsaitė, pritardama V.Čigriejienės pozicijai, teigė, jog kovai su nelegalia prekyba alkoholiu yra racionalesnių priemonių, o šio įstatymo priėmimas dabar esančių problemų neišspręs. „Visi žino, kad brangiausias yra pirmas alkoholio butelis, o pailginus prekybos laiką nuo 22 val. parduodami alkoholiniai gėrimai žmonėms taps labai pigūs. Taip mes skatinsime verslą degalinėms ir alkoholiniais gėrimais prekiaujančioms įmonėms. Prekybos tinklai yra susitaikę su šia tvarka. Šio įstatymo priėmimas padarys ir didelę žalą jaunimui“, – sakė B.Vėsaitė.

Už ir prieš Seimo narys Kęstutis Daukšys teigė šio įstatymo pataisose įžvelgiąs tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų. Pasak parlamentaro, pailginus prekybos alkoholiu laiką iki vidurnakčio, bus atimtos pajamos nelegalia prekyba alkoholiu užsiimančiai visuomenės daliai ir pseudokavinėms, todėl perėjus į legalias prekybos vietas biudžetas gautų papildomų pajamų dalį. „Jeigu dabar kažkas ateitų į Seimą su pasiūlymu uždrausti alkoholį ir pasakytų aiškiai, kad alkoholis yra nuodai, aš iškart balsuočiau už alkoholio uždraudimą, tačiau dabar, jeigu norite naudą gauti iš nuodų, tai darykite tą naudą ne „bobutėms“, o legalioms prekybos įmonėms“, – aiškino K.Daukšys. Parlamentaras Egidijus Klumbys priminė, jog šiuos metus Seimas yra paskelbęs blaivybės metais, tad priimamos įstatymo pataisos tam prieštarauja. GK, Eltos inf.

„Jeigu valstybėje netaikomas „sausasis“ įstatymas, gyventojams alkoholis turi būti Martyno Vidzbelio nuotrauka prieinamas laisviau“, – mano Seimo narys Ž.Šilgalis.

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

stasys.jokubaitis@krastospauda.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110 Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Nijolė Baronienė, Jurgita Činkienė – korespondentė JAV, jurgita@centras.lt Fotografai: Martynas Vidzbelis, Raimundas Šuika, Klaudijus Driskius.

Leidėjas – UAB

Generalinis direktorius Žanas Panovas Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Rūta Ramonė. Tel. (8 5) 210 0060 Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.


4

Gimtasis kraštas

Jei ne žvaigžde, tai bent mažyčiu meteoru Vitalijus BALKUS Ar Napoleonas buvo Vokietijos kancleris? Ar Saulės mušis vyko 1941 metais? O gal Karlas Marksas buvo kompozitorius? Pasakysite – kvaili klausimai. Bet tarp mūsų piliečių yra ne tik teigiamai į šios klausimus atsakančiųjų, bet ir norinčiųjų tai daryti. Proga patekti į vadinamąjį žydrąjį ekraną daugeliui pasitaiko vienintelį kartą gyvenime, tad nevalia smerkti to, kuris nori tapti, jei ne žvaigžde, tai bent mažyčiu meteoru, kuris sužiba vieną akimirką. Nevalia smerkti to, kuris kitą dieną eidamas savo kaimo ar miestelio gatve išgirs: „O, Petrai, mačiau tave per televizorių“. Tai išgirdęs jis aukščiau pakels galvą, ištiesins pečius ir išdidžiai nužygiuos turgelio link tik tam, kad įsitikintų, jog jį MATĖ. O jei patekti tarp „beveik žvaigždžių“ pasidaro realu? Ir jei galvoje jau sukasi mintys, kad rytoj, na, jei ne rytoj, tai tikrai poryt, tave žvilgsniais glostys praeiviai visoje Lietuvoje? Bet kokia kaina – į ekraną, į ekraną, į ekraną. Kvailai ar protingai, skandalingai ar ne, su kailiniais ar prisidengus figos lapeliu, su limuzinu, ant kurio puikuojasi užrašas „nuoma“, ar senelio golfu – nesvarbu kaip, bet būti ten. Būti ten, iš kur tiesus kelias ir į Turniškių vilą, ir į tolimiausią vienkiemį. Pateksi visur, kur tik siekia te-

2010 m. gruodžio 3–10 d., Nr. 41

Komentarai

levizijos stoties signalas. Dainuoji, šoki, krapštai nosį, kaip niekas kitas nemoka krapštyti? Puiku! Šok dainuodamas, dainuok krapštydamas nosį, daryk tai, nes iš tavęs to nori, nes tik taip tave pastebės.

Bet kokia kaina – į ekraną. Kvailai ar protingai, skandalingai ar ne, su kailiniais ar prisidengus figos lapeliu – nesvarbu kaip, bet būti ten. Nekritikuokime nei prasto dainavimo, nei meškos šleivakojės valso, nei meniško nosies krapštymo, nes turime pripažinti, kad mūsų, gerbiamieji kritikai, nuomonė toli gražu nesutampa su tuo, ką nori matyti darbų (ar nedarbo) išvarginta tauta. „Daugiau komedijų“, – kadaise pasakė dr. Gebelsas. „Duonos ir žaidimų“, – rėkė Romos varguoliai. „Gyventi pasidarė geriau, gyventi pasidarė linksmiau“, – sakė Stalinas. O jei nesutinkate, tyliai padėkokite,

Šok dainuodamas, dainuok krapštydamas nosį, daryk tai, nes iš tavęs to nori, nes tik taip tave pastebės. Martyno Vidzbelio nuotrauka

kad gyvenate XXI amžiuje ir, išdidžiai nutaisę paskutinio gyvo rezistento miną, spustelėkite mygtuką, kad jūsų ekrane pasirodytų užrašas „Discovery“. Na, o kol jūsų šiame pramogų pasaulyje nėra, aš mielai atliksiu telemazochizmo aktą spaudydamas „lietuviškus“ pulto mygtukus. Veidas rausvas, alsuoja sunkiai, bet didvyriškai. Ant rankų laiko tokią pat įraudusią moteriškę, gaudančią orą it karpis, ištrauktas iš prekybos centro akvariumo. Posūkis, kitas, keletas konvulsinių judesių. Aidint plojimams ši beformė kompozicija sustingsta, o mums pagaliau pavyksta identifikuoti, kas tie kankiniai. Popkultūra, popverslas, poppolitika, popvisuomenė. Manote, kad ketinu smerkti popvisuomenę? Ne, ji nuostabi. Kaip gera, kai bet kuris pilietis gali pasijausti kaip lygus su garbingiausiais iš garbingiausių. Pasakyti: „Aš šoku kaip JIS, aš dainuoju geriau nei JIE“. Tautos jėga vienybėje. Jei penktadienio vakare šoka, dainuoja ar čiuožia tie, kurie yra mūsų sudėtingų jausmų objektai, kuriuos mes pirma mylime, paskui keikiame, o dar vėliau vėl mylime, tai kodėl ir mums nepašokus ir nepadainavus. Kitomis dienomis yra tiek daug įdomių naujienų apie tuos pačius mūsų mylimuosius, o ypač – apie mylimąsias. Mes sužinosime, kaip jos rengiasi, o kai kurie, žiūrėdami į jų drabužius, mielai įsivaizduoja, kaip jos atrodė dar neapsirengusios. Mes sužinosime ir apie tuos, kurie jau tai matė. Mums paslaugiai papasakos, kas ir su kuo. O svarbiausia – pažadės parodyti, kaip (bet neparodys...). Savaitgalį jie ir jos vėl šoks, dainuos ir linksmins mus – tuos, kurie jų laukia ir kurie vis dažniau pasakos, kaip 1941 metais kompozitorius K.Marksas parašė oratoriją Vokietijos kanclerio Napoleono garbei. Šypsokimės, džiaukimės – mes privalome būti laimingi, nes nežinia, kada paspausime išjungimo mygtuką, kad kitą kartą įjungę televizorių pamatytume kitokį vaizdą: cirko artistus pramoginėje laidoje, šokėjus šokių konkurse, dainininkus koncerte, o politikus ar visuomenininkus žinių laidoje ar diskusijoje ne apie šokių batelius.

Ant politinių svarstyklių

Seimas nepanoro išgirsti tautos nuomonės Seimas atmetė pasiūlymą rengti referendumą dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Referendumo iniciatoriai siekė, kad Seimą sudarytų tik 71 narys, renkamas vienmandatėse apygardose. Projektą referendumu keisti Konstitucijos 55 straipsnį teikė 40 Seimo narių, bet tik 21 už jį balsavo.

Parlamento darbas nepablogėtų Andrius Mazuronis, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys

Tikėjomės, kad pasirašiusieji tikrai balsuos, tad galima tik apgailestauti dėl to, kas įvyko. O tikslas buvo paprastas: siūlėme referendumu pasiklausti žmonių. Mes sprendimo nebrukome. Manome, kad perpus sumažinus Seimo narių skaičių darbo kokybė nelabai skirtųsi. Yra krūva kitų argumentų, kodėl galima sumažinti Seimą. Jis pigiau kainuotų. Įmanoma atlikti tą patį darbą ir su mažiau Seimo narių. Nesu labai kategoriškas. Mūsų frakcija teikė tą iniciatyvą, nes manėme, kad taip būtų geriau. Žmonės nori balsuoti tik už asmenybes, ne už partijų sąrašus. Aš pats nemanau, kad proporcinė rinkimų sistema yra bloga. Manau, kad ta sistema, kuri yra dabar, nekalbant apie bendrą Seimo narių skaičių, gana gerai subalansuota. Balansas tarp išrinktųjų vienmandatėse apygardose ir pagal partijų kandidatų sąrašus, manau, turėtų būti. Būtume apie tai diskutavę. Gaila, kad projektas atmestas vos po pateikimo. Mus apkaltino populizmu prieš savivaldos rinkimus. Bet norėjome tokiu būdu pagerinti Seimo darbą.

Noras įsiteikti rinkėjams Vytautas Dumbliauskas, politologas

71 Seimo narys – tikrai per mažai. Darbo kokybė gali suprastėti, nebūtų kaip net Seimo komitetų suformuoti. Mažesnė už Lietuvą Latvija savo Seime turi 101 narį. Galima diskutuoti, ar būtinai turi būti 141 Seimo narys, kaip yra dabar. Tą skaičių nustatė dar sovietinė Aukščiausioji Taryba 1989 m. (iki tol buvo 350). 141 Seimo narys buvo, kai paskelbė Kovo 11-osios aktą, paskui tas skaičius įteisintas Konstitucijoje. Galima ginčytis ir dėl rinkimų sistemos. Abi jos turi privalumų ir trūkumų. Anglosaksai naudoja vienmandatę sistemą, bet proporcinė – kontinentinės Europos kūrinys. Sugalvota ji dėl to, kad rinkėjų balsai nepatektų į šiukšlių dėžę. Jei vienmandatėje penki kandidatai, tai už kitus 4 atiduoti balsai prapuola. Rašant Konstituciją, Lietuvoje įtvirtintas kompromisas – pusę Seimo renkame balsuodami už asmenybes, pusę – už partijas. Gali likti ta sistema. Žmonės nori sumažinti Seimo narių skaičių todėl, kad pyksta ant valdžios. Jiems atrodo, kad Seimo nariai nelabai turi ką veikti, jei šoka ir dainuoja. Mūsų partijos silpnos, neįveikia biurokratijos. Žmonės pyksta ant partijų, įžvelgia blogus jų kėslus. Net intelektualai partijas vadina gaujomis. Gal iš keršto ir gimsta tokios iniciatyvos, gal iš noro atpiginti valdžią.

Už neteisėtą praturtėjimą – konfiskavimas

turto; baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.

Seimas Baudžiamajame kodekse įtvirtino baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą ir leido plačiau taikyti turto konfiskavimą.

Grės ir bauda, ir areštas

Didesnis pavojus viską prarasti Pagal priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalės būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas bus konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą. Turtas bus konfiskuojamas, jeigu perduodamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, kaltininkas žinojo arba galėjo žinoti, kad šis turtas bus

naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Taip pat tokiu atveju, kai turtas buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui arba buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų akcijų, yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai.

Neįrodei pajamų – ne tavo Teisės akte įtvirtinta išplėstinio turto konfiskavimo sąvoka. Jame nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

GK archyvo nuotrauka

Išplėstinis turto konfiskavimas bus taikomas, kai yra visos šios sąlygos: kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos, kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos pa-

darymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio

Seimas kodekse įtvirtino baudžiamąją atsakomybę ir už neteisėtą praturtėjimą. Pagal priimtas pataisas tam, kuris turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, grės bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Tikimasi, kad Baudžiamojo kodekso pataisų pakeitimai padės Lietuvos baudžiamojoje teisėje įtvirtinti kompleksą priemonių, kurios leistų plačiau taikyti turto konfiskavimą, iš kaltininko paimti visą neteisėtai gautą turtą ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti tokį turtą įgijusius ar padėjusius nuslėpti jo kilmę asmenis. GK, Eltos inf.


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje Emigracija

Miesteliai

Iš tėvynės išvijo banko paskola

Luokė – miestelis tarp Šatrijos ir Virvyčios

Šiaulietė Rita Ramanauskienė Vokietijoje jau treti metai. Su daug kuo Luokės gyventojai savo miestelio vardo kilmę aiškina labai paprastai: apsiprato ir drąsiai gali teigti, kad čia visai kitoks gyvenimas. Tačiau žemaitis nuo lokio ar meškos yra neatsiejamas. Todėl šis keturkojis tapo net miestelio simboliu. savo ateities su šia šalimi moteris nesieja.

11

5

Kelyje Lietuvos kelininkai nenusileidžia europiečiams

Kelionės Vyriausiasis sūnus paveldi turtą ir rūpesčius

Valstybės įmonės „Kauno regiono keliai“ direktorius Vidmantas Privažiavus Omane prie reikiamo namo, jūsų pasitikti išeis tikra procesija – Lisauskas teigia, kad Lietuvos keliai prižiūrimi geriau nei kai kuriose pirmasis pasisveikins senelis, paskui tėvas, vėliau motina ir pagaliau Europos valstybėse. pribėgs jaunesni broliai, seserys bei sūnėnai.

9

12

Jaukūs namai Jaunimas išjudino pensininkus

Laisvalaikis Stebuklinga daržovė

Neseniai atnaujinto daugiabučio Vilniuje gyventojams, skirtingai nei Kiekvienas moliūgas skanus įdarytas, net ir bulvių koše su spirgais, daugeliui miestiečių, didesnį siaubą kelia prisiminimai apie vasarą bet galima paruošti daugybę ir kitokių patiekalų. nei mintys apie šaltą žiemą.

8

15



Gimtasis kraštas Nr. 41