Issuu on Google+

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52)

Kaina 1,99 Lt

Medininkų pilį gelbėja Trakų istorijos muziejus Netoli Vilniaus esanti pilis – vienas seniausių išlikusių Lietuvos mūrinių statinių. Daugybę metų nenaudotas ir apleistas istorinis paminklas dabar restauruojamas.

9 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Sociologė: emigruoti iš Lietuvos tapo norma

Irkluotojų muziejaus relikvijos

5 p.

11 p.

Erotinės istorijos Aleksandro Vozbino drobėse 10 p.


2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Valstybinis sąžinės išpardavimas Apiplėšinėdama galą su galu vos suduriančius gyventojus, kuriems geri žmonės bėdoje paaukojo pinigų, valdžia užkerta kelią bet kuriai paramai ir šalies piliečių altruizmui.

Politinės vestuvės ar politinės laidotuvės? Nijolė PETROŠIŪTĖ Įdomu, ką dar sugalvos mūsų išrinktieji politikai, kad taptų visuomenei matomesni ir primintų apie save. Vienas miklina kojas televizijos šokių projektuose, kitas moterimi ar valkata persirenginėja, trečias kirkina gimnazistę ir skuba jai prieš rinkimus pasipiršti, prieš tai pranešdamas žiniasklaidai, o štai neseniai ir politinių vestuvių sulaukėme. Betrūksta tik politinių laidotuvių.

Vestuvių spektaklis

Gediminas STANIŠAUSKAS Trečiais ekonomikos krizės metais daugiau kaip 500 tūkst. Lietuvos žmonių iš labdaros organizacijų gauna įvairią paramą, tačiau valdžia sugeba kėsintis net į ją. Katalikų Bažnyčios atstovai teigia, kad žmonės neprasilenks su sąžine, jei „apeis buką įstatymą“ ir nuslėps nuo socialinės rūpybos skyrių labdaros faktus.

Apiplėšė daugiavaikę motiną Praėjusią savaitę Lietuvą sukrėtė žinia, kad Pakruojo rajono savivaldybės valdininkai iš šešis nepilnamečius vaikus auginančios Linkuvos miestelio gyventojos Rasos Biliūnienės atėmė socialinę pašalpą dėl prieš Kalėdas gautos labdaros. Anksčiau nuo vyro smurto kentusiai moteriai televizijos laidoje „Bėdų turgus“ geradariai paaukojo 8 tūkst. litų apgriuvusiam nameliui susitvarkyti, bet šie pinigai „atsigręžė“ prieš labdaros gavėją. R.Biliūnienė negaus net kompensacijos už malkas (apie 80 Lt), kurias teks pirkti už suaukotus pinigus. Valdininkai neskyrė kompensacijos, nes esą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą R.Biliūnienė gavo pinigų. „Apie tai mums pranešė R.Biliūnienę pažįstantys žmonės, todėl apsvarstę nusprendėme, kad kompensacija jai nepriklauso“, – aiškino Pakruojo r. savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė.

1

Didžiausia Lietuvos problema yra ta, kad čia nemylimas žmogus, dominuoja pavydas. Valdžia nedaro nieko kito, kaip tik plėšikauja, ir šis plėšikavimas naikina pilietinę visuomenę. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Tik po kilusio skandalo Pakruojo r. savivaldybė iš savo biudžeto kompensavo R.Biliūnienei padarytą skriaudą.

Žmones pavertė baudžiauninkais Daugiavaikės motinos apiplėšimas – ne vienintelis atvejis, kai prisidengiant netobulu piniginės paramos įstatymu iš neturtėlių atimama socialinė parama. „Apie tai, kad išmokos atimamos pačiais įvairiausiais būdais, mums pranešė žmonės“, – sakė laidos „Bėdų turgus“ vedėja Edita Mildažytė. Po skandalo E.Mildažytei guodėsi

keletas gyventojų, kad pašalpos atimamos, kai, pavyzdžiui, po kelerių bylinėjimosi metų gaunama prisiteista žala už avarijoje sutrikdytą sveikatą, sudaužytą automobilį. Pagal minėtą įstatymą, šios lėšos irgi įskaičiuojamos kaip pajamos, todėl asmuo praranda teisę gauti išmokas. „Yra atvejų, kai žmogus priverstas parduoti karvę ir supirkėjas jam sumoka už gyvulį pinigus, bet šios pajamos neturi nieko bendra su teise gauti socialinę paramą“, – įsitikinusi E.Mildažytė. Jos nuomone, tokiais įstatymais valstybė gyventojus paverčia tiesiog baudžiauninkais.

Vadovaujasi įstatymu Daugiavaikė šeima gautos paramos nenurodė paraiškoje savivaldybei. Moterį įskundė kiti žmonės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Ryšių su visuomene skyriaus specialistas Marius Petrauskas teigia, esą „jei labdara R.Biliūnienei būtų buvusi pervedama dalimis kas mėnesį arba jei labdara būtų buvusi ne piniginė, o suteikta daiktais ar paslaugomis, socialinė pašalpa šeimai būtų buvusi mokama ir toliau“. Nukelta į 3 p.

Kai vasario pradžioje Lietuvą apskriejo žinia apie Seimo nario Antano Nedzinsko vestuves, dažnas širdyje jaunavedžiams laimės palinkėjome. Niekam tuomet nė mintis negalėjo šauti į galvą, kad tai tik blefas, tik dar vienas „šoumenų“ spektaklis, į kurį buvo pakviesti visi Lietuvos žmonės. Vestuvės – pernelyg svarbus ir labai atsakingas gyvenimo momentas, kad tokiais dalykais būtų galima juokauti. Juo labiau kad šios vestuvės, kaip vėliau apie jas įspūdžiais dalijosi patys iškilmių dalyviai, buvo išties tikros: su visomis liaudiškomis tradicijomis ir papročiais, su išskirtinių gebėjimų piršliu Raimondu Šilansku ir žinomais šalies muzikantais. Ir pats jaunikis, prisimindamas savo talentą, kelias dainas išrinktajai padainavo. Kiek kitaip nei įprastose vestuvėse buvo tik tai, kad apie jas žinojo labai nedaug pačių artimiausių Antano draugų, o nuotaką iš viso labai mažai kas pažinojo. Nukelta į 2 p.

Antano Nedzinsko šou nėra nei politikos, nei pagarbos rinkėjui. Tai yra netgi savo rinkėjų kvailinimas. Raimundo Šuikos nuotrauka

Pareigūnai keliuose sėja mirtį Liberalcentristui Raimundui Palaičiui vadovaujant Vidaus reikalų ministerijai, girti, Kelių eismo taisykles pažeidę policijos pareigūnai šalies keliuose užmušė jau penkis žmones.

Tragiški įvykiai keliuose supurtė policijos sistemą.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gediminas STANIŠAUSKAS

Pražudė medikų šeimą

Tragiškai pasibaigę eismo įvykiai privertė palikti postą du policijos generalinius komisarus, bet garbingas jų pasitraukimas apnuogino politikų veidmainystę. Po paskutinės tragedijos Prezidentė nereikalavo vidaus reikalų ministro atsistatydinimo, premjeras irgi patenkintas ministru.

Kelyje Vilnius–Kaunas ties Elektrėnais per neblaivaus Trakų policininko Sigito Šostako sukeltą avariją žuvo du žinomi Kauno medikai Rimgaudas Kazimieras ir Vida Žukai. Dar du žmonės buvo sunkiai sužaloti. Ne darbo metu nuosavą automobilį vairavusiam policininkui buvo nustatytas

1,16 promilės girtumas. Tik praėjus kelioms dienoms nuo įvykio atsistatydinimo pareiškimą parašė Trakų rajono policijos vadovas Nerijus Šiaulys. Jis anksčiau tikino, esą S.Šostakas buvo vienas geriausių patrulių, nors iš tiesų pastarasis buvo penkis kartus baustas už įvairius prasižengimus, o kartą – už girtavimą darbe. Nukelta į 2 p.


2

Gimtasis kraštas

Aktualijos

2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52)

Politinės vestuvės ar politinės laidotuvės? Atkelta iš 1 p. Viešoje erdvėje pasirodė informacija, kad apie savo vestuves net tėvams Antanas nieko nesakė. Gal jaunavedžiai troško ramybės, norėjo švęsti uždaram artimiausių žmonių rate, be pašalinių fotografų ir filmavimo kamerų? Kiti juk net negyvenamos salos savo medaus mėnesiui ieško.

Kur spausdinami dokumentai? Bet po pranešimų apie vestuves per Lietuvą skubėjo nauja žinia, kad nei meile, nei tikromis vestuvėmis čia net nekvepia. Sako, tai buvęs viso labo dar vienas Seimo „šoumenų“ spektaklis, į kurį mums visiems „bilietus nupirko“ Tautos prisikėlimo partija, t. y. iš partijos lėšų užmokėjo ir už straipsnius apie vestuves, ir su televizija atsiskaitė. Tik sveikas protas nepajėgė suvokti, kad šitaip būtų galima juokauti. Juo labiau kad ir pats Antanas televizijos laidose viešai rodė savo santuokos liudijimą. Bet įžvalgesni jau atvirai klausė, kokiame rūsyje ir kokiomis staklėmis buvo atspausdinta Seimo nario klastotė. O gal ir kitokių dokumentų toje spaustuvėje per A.Nedzinską ir jo draugus galima įsigyti, tarkime, aukštojo mokslo baigimo diplomą, vairuotojo pažymėjimą ar ką nors iš nekilnojamojo turto? Ar tai nekvepia dokumentų klastojimu? Ir iš viso, kaip rinkėjai gali pasitikėti Seimo nariu, demonstruojančiu dokumentų klastotę ir tvirtinančiu, jog

tai yra tikra? Kur yra riba tarp melo ir tikrovės? Dar labiau viskas susijaukė, kai Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Birutė Valūnienė portalui balsas.lt patvirtino, kad jos vadovaujamame Civilinės metrikacijos skyriuje A.Nedzinsko santuoka nebuvo užregistruota. Nėra ir nebuvo net A.Nedzinsko prašymo įregistruoti santuoką. Tokie prašymai paprastai pateikiami prieš mėnesį, išskyrus išimtinius skubos atvejus. A.Nedzinsko santuokos pėdsakų neaptikta ir Alytaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Per gana netrumpą skandalo laikotarpį neatsiliepė ir nė vienas kunigas, kuris būtų Antaną ir jo partietę Gretą sutuokęs bažnyčioje.

„Nuotaka“ – partijos bendražygė A.Nedzinskas ir jo „nuotaka“ Greta Bražinskaitė, dvidešimtmetė Alytaus kolegijos studentė, yra partijos kolegos, tų pačių Arūno Valinsko „prisikėlėlių“ nariai. Be to, Antanas Nedzinskas vyresnysis, Seimo nario tėvas, „prisikėlėlių“ sąraše yra įrašytas pirmu numeriu. Antra tame sąraše – „jaunamartė“ Greta. Dėmesio verta ir partijos dvasinio lyderio A.Valinsko užuomina: „Nežinau, ar jie apiformino, ar tiesiog į bendro gyvenimo pradžią kvietė draugus ir pažįstamus. Geriau dešimt netikrų vestuvių nei vienos tikros skyrybos.“ Žinant A.Valinsko juokelius, aiškesnės užuo-

Seimo nario Antano Nedzinsko santuokos pėdsakų neaptikta ir Alytaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

minos nė negali bebūti. Kita vertus, pora nė neslepia, kad juos „sušliūbavojo“ partija: Makniūnuose (Alytaus r.) vyko Tautos prisikėlimo partijos jaunimo sąskrydis, kuriame dalyvavo ir Greta. Mergina, girdi, kritusi Antanui į akį ir taip prasidėjusi jųdviejų draugystė, šiandien peraugusi į vestuvinį skandalą.

Paskutinis žodis – rinkėjų Seimo Etikos ir procedūrų komiteto vadovas Algimantas Sala-

Pareigūnai keliuose sėja mirtį

Šiuo metu dar dėl 18 policijos pareigūnų, kurie 2010 m. galbūt būdami neblaivūs vairavo transporto priemones (9 iš jų padarė eismo įvykį), tebevyksta administracinės teisenos arba ikiteisminiai tyrimai. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Penkių gyvybių ministrui per mažai Tragiškas įvykis supurtė policijos sistemą. Tuoj po avarijos atsistatydino policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas. GK jis nedetalizavo, kodėl apsisprendė tokiam žingsniui. Įvykis beveik idealiai atkartoja 2007 m. tragediją, kai neblaivus Skuodo policininkas Saulius Paulikas Aleksandrijos kaime automobiliu BMW užmušė iš mokyklos ėjusius tris mažamečius vaikus. Tada atsistatydino ne tik policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, bet ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovas Raimundas Šukys. S.Paulikas sulaukė bausmės. Ko laukia vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis po tragedijos Elektrėnuose, neaišku. Jam vadovaujant VRM, po policininkų automobilių ratais jau žuvo penki žmonės. 2009 m. lapkritį buvęs Utenos apskri-

ties vyriausiojo policijos komisariato patrulis Robertas Strolia Kupiškio rajone automobiliu partrenkė buvusius savo kaimynus 58-erių Marę Alvyrą Leikaitę ir 8 metais jaunesnį Petrą Vanagą. Pareigūnas pabėgo iš įvykio vietos, paslėpė ir skubiai ėmė remontuoti apdaužytą automobilį. Kol atvyko pagalba, parblokštas vyras jau buvo miręs, o moteris mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Už šį įvykį R.Strolia turės 3 metus praleisti atviroje kolonijoje. 2009 m. gruodį Kauno rajone ties Mauručiais kelių patrulis R.Š. automobiliu „Citroen Xsara Picasso“ mirtinai sužalojo žmogų. Per R.Palaičio vadovavimą VRM neblaivių pareigūnų sukeltų įvykių būta ir daugiau, bet šis ministras po paskutinės tragedijos apsilankęs pas Prezidentę pareiškė: „Atsakomybę supratau ir ją vykdysiu.“

Turi tik sausą statistiką GK kreipėsi į Policijos departamentą informacijos, kiek per pasta-

ruosius 10 metų dėl pareigūnų kaltės šalies keliuose žuvo ir buvo sužeista žmonių. Tačiau paaiškėjo, kad tokios statistikos departamentas neturi. Gal sąmoningai, kad niekas ja nebaksnotų policijos vadovams? „Turime tik pastarųjų metų duomenis“, – aiškino Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotojas Ramūnas Matonis. 2010 m. šalyje dėl neblaivių policijos pareigūnų kaltės įvyko 14 eismo įvykių. „Apibendrinant galima teigti, kad 2010 m. šiurkščius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus padarė 19 policijos pareigūnų“, – tikino R.Matonis. Šiuo metu dar dėl 18 policijos pareigūnų, kurie 2010 m. galbūt būdami neblaivūs vairavo transporto priemones (9 iš jų padarė eismo įvykį), tebevyksta administracinės teisenos arba ikiteisminiai tyrimai. 2009 m. šalyje dėl neblaivių policijos pareigūnų kaltės įvyko 8 eismo įvykiai, o šiurkščius KET pažeidimus iš viso padarė 25 pareigūnai.

makinas į VL klausimą, ar jo kolega A.Nedzinskas iš tiesų vedė, ar ne, atsakė: „Sprendžiant iš visko – „neapsiženijo.“ O kaip aš tai vertinu? Tai kad nėra ko vertinti: jei Dievas žmogui tiek proto teįkrėtė, tai tiek jo ir tėra. Vienintelė viltis, kad iki kadencijos pabaigos atsipeikės rinkėjai ir užbaigs tą „cirką“, kuris Seime vyksta jau treti metai. Aš jau nenustebčiau, jei kas nors pasiskelbtų net mirusiu ar TV ekranuose imtų demonstruoti lytinį aktą kaip pirmosios nakties įrodymą“, – dūsavo Prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė patikino, kad tiek šalies vadovės D.Grybauskaitės, tiek jos vyriausiosios patarėjos Solveigos Cirtautienės VRM vadovui R.Palaičiui išsakyti žodžiai apie asmeninės atsakomybės prisiėmimą visiškai nereiškia siūlymo atsistatydinti. Lyg žalčiai rangosi ir VRM vadovas R.Palaitis, ir premjeras A.Kubilius. Po 2007 m. tragedijos Aleksandrijos kaime būdamas opozicijos lyderiu A.Kubilius reikalavo tiek V.Grigaravičiaus, tiek VRM vadovo R.Šukio atsistatydinimo, tačiau dabar tikina, kad visa atsakomybė tenka girtuokliui patruliui.

Primena sovietmetį Buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius GK nebuvo linkęs vertinti VRM vadovo elgesį. Kalbėdamas apie V.Telyčėno ir kitų pareigūnų atsistatydinimą buvęs generalinis komisaras pasisakė prieš bet kokį „galvų kapojimą“. „Aišku, atėjęs naujas vadovas imasi tam tikrų pertvarkų, bet jo galios ribotos, todėl tie „galvų kapojimai“ man primena sovietmetį arba dabartinę Rusiją, kai po vieno ar kito įvykio lekia galvos“, – tikino V.Grigaravičius. Buvęs policijos vadovas atkreipė dėmesį į daug didesnį nerimą keliantį reiškinį, kai policijai nuolat mažinamas finansavimas. „Tai viena priežasčių, kodėl įvyksta daugiau drausmės pažeidimų, nes kai profesija praranda prestižinį statusą, į ją ateina ne patys geriausieji, – sakė V.Grigaravičius. – Tai nereiškia, kad policijoje nebeliko garbingų pareigūnų, nes jų visada bus bet kokiomis aplinkybėmis.“

A.Salamakinas primindamas, kad A.Nedzinskas pats yra Seimo Etikos ir procedūrų komiteto narys, deleguotas A.Valinsko. A.Salamakinas sakė siūlys A.Nedzinskui atsistatydinti iš Etikos ir procedūrų komiteto, bet, ko gero, kol „cirkas“ nepabaigs savo programos, tol jis ir nenulips nuo scenos. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka apie A.Nedzinsko vestuves VL sakė nieko negalįs komentuoti, nes jose nedalyvavęs, o ir po jų su kolega nebendravęs. Bet jei tos vestuvės viso labo buvo tik fikcija, jis į jas žiūrėtų kaip į Seimo nario saviraiškos priemonę: „Kiekvienas yra laisvas save išreikšti visokiomis formomis. Jei jam norisi būtent taip paišdykauti, tai jis ir paišdykavo. Tokiu elgesiu jis nei įstatymų pažeidė, nei protokolui nusižengė. Mūsų visuomenės bėda, kad trūksta tolerancijos kitaip mąstančiajam, kitaip besielgiančiajam, vis dairomasi atgal – o ką žmonės pasakys.“ A.Lydeka mano, kad šou politikus padaro žinomus, matomus.“ Viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas portalui balsas.lt sakė, kad šitokie juokeliai rodo ne ką kita, kaip tik mūsų rimtosios politikos bankrotą, nes politinės reklamos natūrali paskirtis turėtų būti politikų idėjų supaprastinimas ir pateikimas žmonėms suprantama forma, o A.Nedzinsko šou nėra nei politikos, nei pagarbos rinkėjui. Tai yra netgi savo rinkėjų kvailinimas. Tik kiek kartų juos dar bus galima apkvailinti?

Žmonės be sąžinės Vytautas Bakas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas

Šiame kraupiame tragiško įvykio kontekste ministras R.Palaitis tik dabar suvokė, ką jis turi vykdyti, nors tiek iš Prezidentės, tiek iš paties ministro mes nelabai supratome, apie kokio masto atsakomybę yra kalbama. Aišku viena, kad atsistatydinti šiandien gali tik garbingi žmonės. Žmonės, neturintys sąžinės ir nesuvokiantys atsakomybės, vargu ar pasitrauks. Iš šios krizės VRM vadovas primityviu būdu siekia susikrauti politinių dividendų. Juk Palangoje jis kandidatuoja į savivaldybių tarybą.

Politikai – neatsakingi Vytautas Gapšys, Seimo narys

Iš R.Palaičio reikalaujama ne teisinės, o politinės atsakomybės. Policijos generalinis komisaras V.Telyčėnas pasielgė garbingai, nors atrodytų jis neatsakingas už tai, ką policijos pareigūnai veikia po darbo. Tačiau bendros problemos policijos sistemoje yra jau politikų atsakomybės klausimas. Turėjome faktų, kai ir tie patys konservatoriai automobilius vairavo neblaivūs, bet jokių žingsnių Tėvynės sąjunga nesiėmė. Jei ministras neprisiims atsakomybės, tai visuomenės pasitikėjimas politikais dar labiau sumažės.


2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Valstybinis sąžinės išpardavimas Pagal ES programą nemokamai labdarą maistu šalyje gavo 538 tūkst. Lietuvos piliečių, arba 20 proc. daugiau nei 2009 m.

Atėmė norą būti padoriems

Didelę pagalbą Lietuvos nelaimėliams teikia televizijos laidos „Bėdų turgus“ geradariai. Tiesa, dažnas jų, vengdamas perRaimundo Šuikos nuotrauka nelyg „rūpestingo“ valstybės dėmesio, eterio metu atsisako save įvardyti.

Lietuvoje politika orientuota ne į žmogų, o į valdančią daugumą, ir tokios politikos laikosi visos iki šiol buvusios valdžios. Atkelta iš 1 p. SADM ministras Donatas Jankauskas aiškino, esą „galbūt žmonėms savivaldybėse trūksta kompetencijos ir jie pernelyg aklai laikėsi įstatymo raidės“. Tačiau savivaldybių darbuotojai tikina, kad vadovaujasi įstatymais. „Mes privalome laikytis įstatymų, o juose nėra apibrėžta, kas yra sąžininga, o kas nesąžininga“, – tikino Kėdainių r. savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė. Kėdainių r. pašalpas ir kompensacijas gauna apie 5 230 asmenų. Tai dvigubai daugiau nei 2009 m. Savivaldybė atmetė apie 50 prašymų. Druskininkuose pašalpas ir kompensacijas gauna apie 11 tūkst. žmonių. Maždaug 200 prašymų valdžia atmetė.

Maksimalus sąžiningumas? Pildydami prašymą gauti socialinę paramą, gyventojai privalo nurodyti, kokias pajamas gavo per pastaruosius 3 mėnesius. Tai ne tik labdara gautos sumos, prisiteistas žalos atlyginimas, laimėjimai loterijose, bet ir „kitos pajamos“. Paklaustas, ar panašiu atveju, su kokiu susidūrė R.Biliūnienė, gyventojai turi moralinę teisę apgauti juos apiplėšiančią valstybę, ministras D.Jankauskas teigė, kad „valstybės ir žmogaus santykiai

turi būti maksimaliai sąžiningi“. Ką turi galvoje ministras, matyt, supranta tik jis pats, nes per dvejus krizės metus Vyriausybė tiek apiplėšė žmones, kad jos veiksmus kovojant su ekonomikos krize smerkia net 83 proc. Lietuvos piliečių. Tai atskleidė „Eurobarometro“ tyrimas. Elgdamasi kaip R.Biliūnienės atveju, valdžia užkerta kelią ir bet kokiai paramai, altruizmo skatinimui. Dėl tokių pat priežasčių kompensacijos nepriklausytų abiejų rankų netekusiam Ramygalos gyventojui Valentinui Audzevičiui. Protezams įsigyti žmonės 22 metų jaunuoliui paaukojo apie 140 tūkst. litų.

Apeiti buką įstatymą – ne nuodėmė Lietuvos „Carito“ vadovas kunigas Robertas Grigas mano, kad labdarą gaunantys žmonės neturėtų jausti sąžinės graužaties, jei deklaruodami savivaldybėse pajamas sąmoningai nuo valstybės nuslėptų labdaros gavimo faktus. „Pati krikščionybė prasidėjo nuo įstatymų nesilaikymų, nes toje visuomenėje, kurioje kilo krikščionybė, viskas buvo iki smulkmenų reglamentuota įstatymų, – sakė R.Grigas. – Neretai perdėtas įstatymų moralumas atsigręžia prieš pačią moralę, todėl žmones raginčiau pirmiausia vadovautis savo širdimi.“

Pasak jo, „Caritas“ irgi žvelgia ne į įstatymus, o pirmiausia į tai, kaip padėti žmogui. „Jei apeinu buką ir nežmonišką įstatymą, sąžinė manęs negraužia, todėl ir ateityje ketinu taip elgtis be jokios sąžinės graužaties, – sakė R.Grigas. – Jei neišmintingi įstatymai atima iš žmogaus pagalbą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiga tokius įstatymus keisti.“

Visų karas prieš visus Mindaugas Kubilius, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektorius

Valstybės skiriamomis pašalpomis visuomenė solidarizuojasi su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos. Šis solidarumo principas jokiu būdu nepanaikina individualios geradarystės principo, kai suteikiama papildoma parama. Jei valstybė mėgina mažinti paramą geradarystės sąskaita, ji greitai išnaikins altruizmą. Didžiausia Lietuvos problema yra ta, kad čia nemylimas žmogus, dominuoja pavydas. Visa tai nulėmė, kad žmogus tampa arba visuomenės išlaikytiniu, arba atsiduria už visuomenės ribų. Valdžia nedaro nieko kito, kaip tik plėšikauja, ir šis plėšikavimas naikina pilietinę visuomenę. Žmonės vengia mokėti mokesčius į biudžetą, nes valdžia tapo viena iš oligarchinių struktūrų, išnaudojančių žmones. Kitaip tariant, vyksta visų karas prieš visus. Lietuvoje politika orientuota ne į žmogų, o į valdančią daugumą, ir tokios politikos laikosi visos iki šiol buvusios valdžios.

Trylika partijų dar neatskleidė savo narių Politinės partijos turėtų suskubti Teisingumo ministerijai pateikti savo narių sąrašus. Nepadariusios to iki kovo 1 d. ne tik negalės pretenduoti į valstybės paramą, bet ir gali būti likviduotos. Partijoms prievolę kasmet ne vėliau nei iki kovo 1 d. pateikti savo narių sąrašus numato pernai įsigalioję Politinių partijų įstatymo pakeitimai. Nuo š.m. vasario mėnesio jos tai gali paprastai ir patogiai padaryti savo na-

rių sąrašus įkėlę į elektroninę sistemą. Per šią sistemą Teisingumo ministerija patikrins, ar partijų narių sąrašai atitinka įstatymo reikalavimus. Apie tai, kiek partijų nepateikė ir kurios pateikė savo narių sąrašus, bei apie jų atiktį įstatymams ministerija iki balandžio 1 d. privalo informuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją. Šiuo metu Teisingumo ministerijai savo narių sąrašų nėra pateikusios 13 partijų iš 40 registruotų Lietuvoje. Jei per artimiausias keletą dienų jos nesuskubs

to padaryti, jos ne tik negalės pretenduoti į valstybės finansavimą, tačiau ir bus informuotos apie tai, kad gali būti likviduotos kaip nevykdančios veiklos. Jei per artimiausius metus vyktų rinkimai, jose dalyvauti šioms partijoms taip pat būtų užkirstas kelias. Tiesa, partijoms, kurios dalyvauja savivaldybių tarybų rinkimuose (viso jų – 23) savo narių sąrašų šiemet pateikti atskirai nebereikia, kadangi jos tai jau padarė. GK inf.

Kai kurie valdininkai žurnalistui teigė, esą sunkmečiu žmonės imasi pačių įvairiausių gudrybių. Viena kauniečių šeima net oficialiai nutraukė santuoką, kad tik išsaugotų kompensacijas, kai beveik vienus metus darbo Lietuvoje neradęs vyras įsidarbino Anglijoje. Žmona su vaikais liko Kaune, o vyras kas ketvirtį siunčia pinigus iš Londono. Ši šeima gauna ir kompensacijas bei socialines išmokas. Valdininkai tokį elgesį vadina piktnaudžiavimu valstybės gerumu. Tačiau taip nemano Seimo narė Dalia Teišerskytė. „Mokėjimai vokeliuose, pajamų slėpimas yra prastų valdininkų ir Vyriausybės veiklos darbo pasekmė, – sakė D.Teišerskytė. – Jei valdžia sugeba atimti labdarą, tai ką piliečiui galvoti apie savo valstybę. Daugelis žmonių, net duodami labdarą, paprastai priduria gavusiajam: „Tik niekam nesakyk.“ Valstybė tiesiog skatina turtingus žmones būti bailiais ir melagiais, o žmones – slėpti pajamas.“ Pasak seimūnės, pati valdžia atėmė iš žmonių orumą ir norą būti padoriems.

Dosni socialinė sistema – terpė piktnaudžiauti Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius

Kai kalbame apie socialinę paramą, reikia suvokti, kad šias lėšas valstybė aukoja užtikrinti žmogui minimalius poreikius. Jei tai palikimas ar kita didesnė suma, tai šiuo atveju apginčiau valstybę. Problema ta, kad kai kam neužtenka ir tų 200 litų, o kitas gauna 2 tūkstančius litų ir dar tuos 200 litų. Kai savivaldybėms pinigų trūksta, tie 200 Lt pasidaro labai brangūs. Bet visada reikia atsižvelgti į gautų pajamų paskirtį. Jeigu tai po avarijos gauti pinigai, draudimo išmoka sudegus namui, labdara nelaimės pasekmėms padengti, reikia gerbti žmogų. Juk jam tik kurį laiką pagerės situacija, ir būtų nepadoru atimti tas išmokas. Tačiau prisidengiant valstybės solidarumu su sunkiai gyvenančiaisiais, dažnai pasitaiko ir piktnaudžiavimo atvejų. Pavyzdžiui, fiktyvios skyrybos labai paplitusios tose Europos Sąjungos šalyse, kuriose yra dosni socialinė sistema.

3

Valdžia turi turėti vaizduotę Beveik trečdaliui šalies ekonomikos skendint šešėlyje, padėtį iš esmės gali pakeisti tik valstybės valdymo vairą perėmusi aktyvi, nebijanti atsakomybės ir turinti vaizduotę valdžia, nes dabartinė užima poziciją, jog nieko padaryti nebegalima, tikina ekonomistas prof. Povilas Gylys. „Kad šalies ekonomika imtų lįsti iš šešėlio, turi būti aiški strategija, kaip ekonomiką išvesti iš krizės. Tai pagrindinis dalykas. Tačiau čia jau reikia milžino jėgos, kad būtų galima pajudinti ekonomiką iš to sąstingio. Lengvų ir greitų sprendimų čia tikrai nebus, o kaip tai būtų galima daryti, yra kitas svarstymo objektas“, – teigė P. Gylys. Vilniaus universiteto profesorius pažymi, jog Vyriausybei savo nusistatymą ekonomikos atžvilgiu derėtų keisti kardinaliai, nevengiant pažvelgti į JAV prezidento Barako Obamos vykdomas šalies ūkio permainas ar procesus, vykstančius kaimyninėje Lenkijoje. „Problema yra ta, kad mes užėmėme tokią poziciją – visa visuomenė ir valdžia mano, kad nieko padaryti negalima. Tai nieko iš esmės ir nedarome. O tokie pasiūlymai ir pasvarstymai, kad derėtų vieną ar kitą mokestėlį pamažinti, nieko nepakeis. Juo labiau kad kartu su tokiais sprendimais korupcija tik dar labiau išvešės, nes skurdas ir viešųjų paslaugų prieinamumo mažėjimas skatina žmones eiti į šešėlį vis labiau“, – teigė ekonomistas. P. Gylio teigimu, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) paskelbti duomenys, kad 28 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sudaro nelegaliai gaunamos pajamos, o bent dalį savo veiklos šešėlyje vykdo beveik 40 proc. Lietuvos ūkio subjektų, jokiu būdu neleidžia kalbėti apie verslą apsunkinančią sudėtingą mokesčių bazę. „Su mokesčiais čia nieko neįvyko, tiesiog pablogėjo ekonominė situacija. Atsirado gerokai daugiau stipresnių motyvų ekonomikai pasitraukti į šešėlį. Tai yra dėsnis. Bloga situacija – daugiau šešėlio. Skurdas ir ekonomikos krizė“, – sakė P. Gylys. LLRI duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos „šešėlinė“ ekonomika pakilo iki rekordinių aukštumų ir sudarė 28 proc. šalies BVP. Toks pat lygis prognozuojamas ir šiemet. Pagrindinėmis to priežastimis LLRI ekspertai linkę įvardyti painią bei verslą apsukinančią mokestinę politiką ir neištesėtus Vyriausybės pažadus gerinti verslo aplinką. GK, Eltos inf.

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093

stasys.jokubaitis@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816

lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Leidėjas – UAB

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė.

Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.


4

Gimtasis kraštas

Komentarai

Savivaldos agonija

Saulius STOMA Optimistų viltys tikriausiai nepasiteisins. Prognozuojama, kad naujai išrinktos tarybos nelabai kuo skirsis nuo senųjų. Gal tik koalicijų dėliojimo sumaišties bus dar daugiau. Iš kur toks išankstinis pesimizmas? Jį skatina pilka rinkimų kampanija ir tikros alternatyvos stoka. Nuosmukio lygį geriausiai parodo rinkimų Antano Šampano vestuvės. Tačiau ir tradicinės politinės jėgos daugiausia kliaujasi į sąrašus sukaišiotais „vestuvių generolais“, kurių darbo reali savivalda taip ir nepamatys. Konstitucinio Teismo prieš 4 metus inicijuotas bandymas išplėsti savivaldą už partinės kontrolės ribų žlugo. Seimas rinkimų įstatymą perkūrė savaip. Pilietinė iniciatyva ne tik buvo suvaržyta, bet virto apgaulinga imitacija. Bendruomenės – vienintelės galėjusios atgaivinti iš apačios kylančią valdžią – buvo pašalintos iš rinkimų kovos. Todėl specialiai rinkimams pristeigta „visuomeninių“ organizacijų su spalvingais pažadais ir slaptais

verslo planais. Galbūt kai kurios jų taps partijomis, tačiau naujos kokybės tikrai nesukurs. Taigi išvada liūdna. Ir šiuos rinkimus laimės sustabarėjusi partinė sistema. Žingsnis į realią – iš apačios kylančią – savivaldą nebuvo žengtas. Rinkimai beveik neįnešė gaivaus oro ir į partijų vidaus virtuves, nors bent jau to buvo galima tikėtis. Vidaus intrigų padaugėjo, tačiau demokratijos ne. Iš viršaus einanti partinių finansų kontrolė vietos iniciatyvas apribojo tyliu murmėjimu ar geriausiu atveju – anekdotų kūrimu. Ir vis dėlto didžiųjų partijų apatija stebina. Ne tuščios propagan-

Konstitucinio Teismo inicijuotas bandymas išplėsti savivaldą už partinės kontrolės ribų žlugo. Seimas rinkimų įstatymą perkūrė savaip.

Šiuos rinkimus laimės sustabarėjusi partinė sistema. Žingsnis į realią – iš apačios kylančią – savivaldą nebuvo žengtas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

dos, o realių siūlymų beveik nėra. Visiška idėjų krizė? O juk žmonės (rinkėjai!) tiesiog spjaudosi dėl nesprendžiamų problemų. Ir kaip tik dėl tų problemų, kurios kyla arčiausiai žmogaus, nors ir priklauso nuo geros visų grandžių sąveikos. Aplinkos ir daugiabučių tvarkymas, šiluma, vanduo, visos kitos komunalinės paslaugos, pagaliau šiukšlių surinkimas – kloaka, iš kurios pelnosi prilipę gudručiai, o paprastas žmogus paliktas vienas prieš negailestingą beveidį aparatą. Beveik visur reikia radikalių reformų, tad ar ne prieš rinkimus buvo geriausias laikas teikti siūlymus žmonėms. Kurgi tie protingi siūlymai? Kur tas sveikas protas? Na, kai kurios partijos bent jau reklamuojasi išmoningai. Kalba apie lopus, kurie neišgelbės. Tačiau kokia išvada? Koks siūlymas? Ogi tiesiog pribloškiantis: „Keliai turi turėti šeimininką!“ Ir to reikalauja partija, kurios lyderis jau trečius metus eina susisiekimo ministro pareigas! Tai ką jis čia turi galvoje – kelių privatizavimą? Ar tik tai, kad kelių tiesėjai bus atsakingi ir už jų valymą? Tikrai puiki sveiko proto racionalizacija. Ypač prisiminus, kad kelių tiesimo firmos yra kaip tik Liberalų sąjūdžio rėmėjos. Štai tokie ir šeimininkai! Štai tokia žmonių savivalda. Matyt, jos reikės laukti dar ketverius metus. O dvidešimt metų besitęsiančios kalbos apie tiesiogiai renkamus seniūnus ir merus, tolygų vietos bendruomenių atstovavimą, apskritai realią savivaldą ir toliau primins galvos daužymą į sieną. Juk atiduoti valdžią žmonėms ar bent jau skatinti platesnį jų dalyvavimą, atsiklausti nuomonės nėra taip paprasta. Tai juk net pavojinga ar ne? Taigi teisus buvo Antanas Kulakauskas dar svarstant naują savivaldos įstatymą pareiškęs: „Ne demokratijos stiprėjimui, o didžiausių politinių partijų viršūnėms Lietuvoje tarnauja ir vietos savivaldos sistema. Matyt, partijų elitas vis dar nepajėgia suvokti, kad pjauna šaką, ant kurios pats sėdi.“ Tad ir naujo, visą sistemą iš pagrindų perkeičiančio savivaldos įstatymo priėmimas bus galimas tik kitame Seime. Bent jau turėkime vilties.

2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52)

Ant politinių svarstyklių

Kaip reikėtų gelbėti „Sodrą“ Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys pareiškė, kad rengiantis reformuoti „Sodrą“ reikia galvoti apie naujus mokesčius, tačiau piestu stojo koalicijos partneriai – abi liberalų partijos. Kuri nuomonė nusvers?

Dideli mokesčiai arba gausios šeimos

Didinsi mokesčius – didės šešėlis

Rimantas Dagys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas

Artūras Melianas, Seimo Jungtinės frakcijos narys

Mes kalbame apie ilgalaikę 30 metų perspektyvą. Jeigu demografinė situacija nesikeis, lėšų pensijoms ateityje neužteks. Jei norime gauti pensijas, panašias į ES vidurkį, turi didėti ir mokesčiai. Šiuo metu siūlome, kad bazinė pensija būtų mokama iš valstybės biudžeto, tačiau jis irgi nėra guminis. Konstitucinis Teismas mums įpareigojo kompensuoti sumažintas pensijas. Norint tai padaryti, reikia įteisinti nekilnojamojo turto ir progresinį pajamų mokesčius. Taip, reikia stengtis stabdyti emigraciją, mažinti nedarbą, traukti iš šešėlio turgų pajamas ir kitas neaiškias mažai mokesčių mokančias sistemas, kur, ekonomisto Raimondo Kuodžio vertinimu, šešėlinis algų fondas siekia apie 30 mlrd. Lt. Taip, reikia stengtis, kad visi mokesčius mokėtų. Bet to neužteks. ES prognozuoja, kad po 30 metų mūsų, lietuvių, bus tik 2,5 milijono, todėl anksčiau ar vėliau būsime priversti didinti mokesčius socialinei sričiai. O gal visi nuspręsime, kad mūsų šeimose turi augti 3–5 vaikai? Tada gal to ir neprisireiks.

Komitete nebuvo sutarta plėsti mokestinę bazę. Iliuzija, kad nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas išspręstų „Sodros“ problemas. Jei būtų apmokestintas ne visas, o tik prabangus turtas, gautume tik apie 13 mln. Lt pajamų, o „Sodros“ skolos siekia 3,5 mlrd. Lt. Dabar tikrai negalima įteisinti naujų mokesčių, nes tai tik padidintų šešėlinę ekonomiką. Daugiau dėmesio reikia skirti ekonomikai, kad žmonės galėtų daugiau uždirbti. Tada daugiau pajamų gaus ir „Sodra“. Sutinku, kad gimstamumą reikia didinti. Bet jei visi staiga pradės auginti po 3–5 vaikus, išlaidos dar labiau padidės. Mes siūlome sukurti „Sodros“ stabilizacijos fondą, suteikti papildomų lengvatų antrai pensijų pakopai, kaupimui. Pritariame R.Kuodžio pasiūlymui, kad „Sodroje“ būtų virtualios pensijų sąskaitos. Tada būtų tiesioginė priklausomybė tarp įneštų įmokų ir pensijos dydžio. Socialinės išmokos turi būti mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, bet ne iš „Sodros“, nes parama – ne socialinio draudimo funkcija.

Parlamentarų šokiai televizijos šou prasilenkia su Konstitucija Kai Konstitucinis Teismas išaiškino „darbo“ sąvoką, tapo visai aišku, kad dalyvavimas šou projektuose prasilenkia su pagrindiniu šalies įstatymu, teigė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Nemaloni žinia Seimo šokėjėliams „Konstitucinis Teismas pasisakė, kad Seimo nariams draudžiama turėti darbines sutartis, nesvarbu, kaip ten jos įvardijamos, ar pagal kūrybos veiklos įstatymą, ar pagal kitus, bet kokia darbinė sutartis pažeidžia Konstituciją. (...) Visi dalyvavimai šou projektuose prasilenkia su Konstitucija, ir tai yra

negalima“, – teismo išaiškinimą komentavo A.Salamakinas. Parlamento Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas sakė, kad nėra svarbu, ar parlamentaras užsiima šou veikla laisvalaikiu, ar negauna pajamų ir daro tai savanoriškai, vis tiek tai – neleistina. „Konstitucinis Teismas pasisakė, kad nesvarbu, ar gauni atlygį, ar negauni, bet turi tarsi įsipareigojimus privačiai institucijai, šiuo atveju kalbama apie televiziją, ir tas prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pasakė: nesvarbu, ar tai yra laisvalaikis, net atostogų metu, jeigu Seimas galiausiai jas įteisins, yra draudžiama vystyti tokią veiklą kaip dalyvavimas šou projektuose. Ir Žilvino Šilgalio išvedžiojimas,

kad jis kaip nori laisvalaikį, taip leidžia, buvo traktuojamas neteisingai“, – aiškino A.Salamakinas.

Nedraudžiama tik kūryba Vienintelė išimtis palikta kalbant apie kūrybinę veiklą. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Seimo narys gali gauti atlyginimą už tokią veiklą, kurios rezultatas yra kokybiškai nauja, originali, niekada anksčiau neegzistavusi konkreti materialinė ar dvasinė mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybė. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas taip pat pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas nėra traktuojamas kaip įstatymas, tad galioja ir įvykiams iki jo paskelbimo.

„Šis išaiškinimas bus vertingas visiems Seimo nariams, nes jau daugiau nei metai ir Etikos komisijoje nerandame sutarimo. Seime vieni sako, kad Seimas – ne kalėjimas, gali daryti, ką nori, eiti kur nori, ką nori dėstyti, dirbti. Kita pusė sako, kad Seimo nario statusas yra išskirtinis statusas, to daryti negalima. Šitas išaiškinimas bus vertingas visam Seimui, ypač kitai kadencijai. Šią kadenciją turime pataisyti kai kuriuos įstatymus, o toliau kandidatuojantis žmogus žinos, kas jo laukia“, – sakė A.Salamakinas.

Nei darbo metu, nei po darbo Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Konstitucijos 60 straipsnio 1

dalies formuluotėje „darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“ apima bet kokią veiklą (...) privačioje įstaigoje (...) arba atstovaujant tokiai įstaigai (...), jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu (...), neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, ar laikina, ar vienkartinio pobūdžio, į tai, ar už tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors kitaip, ar nėra atlyginama (...), neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla vykdoma Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos ar poilsio, laisvalaikio, kasmetinių mokamų atostogų metu. Eltos inf.


2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52) „Visuomenės sąmonės lūžiai neįvyksta per naktį“, – sako sociologė Aušra MASLAUSKAITĖ. Pokalbį pradėkime nuo trijų pavyzdžių. Pirmas pavyzdys: mergina Vilniuje eina darbintis į barmenės ieškančią ketvirtos rūšies kavinę stoties rajone. Ten jos laukia trys akivaizdžiai įkaušę darbdaviai. Išklausinėja, ką kandidatė moka daryti, kokiomis kalbomis kalba, koks stažas, išsilavinimas, ir galiausiai paliepia visiems padaryti kavos. Žinoma, šokiruota kandidatė su išklerusiu aparatu nesusidoroja, apsitaško, ir viskas baigiasi blogai. Anglijoje jai sekėsi daug geriau. Antras pavyzdys: ką tik atvykusi į Londoną lietuvė užeina į barą, ant kurio durų skelbiama, kad reikia barmenės. Už personalą atsakingas vyrukas iškart nustato, kad kandidatė kalba angliškai. O tuos privalomus mokėti paruošti 250 kokteilių receptų ji išmoks dirbdama, padės kolegos. Dar paprašo parodyti, ar rankos prižiūrėtos, perspėja, kad arbatpinigius visi suneša į bendrą katilą ir dalijasi po lygiai. Kitą dieną mergina jau dirba. Patenkinta mergina draugiškoje komandoje ten dirba ir dabar. Trečias pavyzdys: iš užsienio į Vilnių grįžta viešbučio vadybininke dirbusi mergina, susiranda panašią vietą mūsiškiame viešbutyje ir energingai, kaip buvo įpratusi, kimba į darbą. Po savaitės kolegos ima į ją šnairuoti, ko ji čia taip plėšosi, ir darbo santykiai tampa sunkiai pakenčiami. Sakykite, iš kur tokie požiūrio į žmones ir į jų darbą skirtumai čia ir ten? Pirmiausia reikia pasakyti, kad toks požiūris į žmones, toks santykių modelis atsirado tikrai ne vakar ir ne prieš dešimt ar dvidešimt metų. Kitaip tariant, tai mūsų mentaliteto reikalai? Taip. Ir jei tai pripažįstame, neišvengiamai tenka kreipti žvilgsnį į mūsų istoriją, praeityje ieškoti, kas lėmė tokią mūsų mąstyseną. Kaip mokslininkė,

Sociologė: emigruoti iš Lietuvos tapo norma

Daug žmonių jau nebenori gyventi priešiškumo kupinoje aplinkoje, kur vieni jaučiasi visagaliai, o kiti – baudžiauninkai. Raimundo Šuikos nuotrauka

tyrusi Lietuvos šeimų migraciją, galiu sakyti, kad mūsų mentaliteto raida nepasibaigusi. Tai sakau todėl, kad labai aiškiai matyti, jog daugelis iš šalies išvyksta ne vien dėl vargo, bet ir dėl netenkinančios socialinės terpės. Sakyčiau, dėl įsigalėjusios socialinės baudžiavos. Bet kartu tai rodo, kad daug žmonių jau nebenori gyventi priešiškumo kupinoje aplinkoje, kur vieni jaučiasi visagaliai, o kiti – baudžiauninkai. Vadinasi, jų mentalitetas keičiasi. Jūs minite baudžiavą. Ar pritariate nuomonei, kad lietuvius apskritai kamuoja vadinamasis baudžiauninko sindromas, kai mąstoma arba pasąmoningai suvokiama: šimtus metų buvau baudžiauninkas, tai nors dabar atsigriebsiu. Arba, atvirkščiai – nieko čia nepakeisi, ne aš sprendžiu, kaip man gyventi. Bjauriausia, kad tokia mąstysena persekioja mus visus. Juk ir mūsų akademikai – beveik visi iš baudžiauninkų, ir didžioji dalis verslininkų. Ne vien prekybos

centro kasininkės. Mus visus iki šiol stipriau ar silpniau, bet veikia tas pragaištingas baudžiauninko kolchozniko kodas. Paprastai kalbant, gavę bent kiek galios (dažniausiai tą galią suteikia buvimas valdžioje net ir menkiausiu valdininkėliu) arba tapę net ir smulkiausiu darbdaviu, mes retai pajėgiame atsispirti tam, kaip jūs sakote, nenugalimam norui atsigriebti. Daugeliui mūsų labai svarbu ne tik užimti kuo aukštesnę vietą visuomenės hierarchijoje, bet ir, jau palypėjus bent laipteliu aukštyn, bet kokiais būdais parodyti savo aukštesnį statusą žemiau esantiesiems. Taip pat ir juos skriaudžiant. Arba savo statusą „pakelti“ tiesiog skriaudžiant sau lygų. Daugelis mūsų iki šiol savo vertę, savo gyvenimo sėkmę matuoja pagal galimybę vyrauti. Jei tokios galimybės nėra, tai bent kumščiais galima pabandyti... Arba kasmet žūtbūt važiuoti į Palangą, nors ir už paskutinius, kad tik nesijaustum prastesnis už kitus. Nors ir sandėliuke anapus plento... Ar ne taip buvo sovietmečiu? O iš kur būtent toks savo vertės supratimas atėjo – kita kalba. Bet galima numanyti ir be mokslinių tyrimų. Užtenka prisiminti mūsų istoriją. Deja, ir tarpukario Lietuva taip pat nebuvo labai palanki prigyti, tuo labiau įsigalėti civilizuotai žmogaus vertės sampratai. Deja, ir mūsų dienomis valdžia savo laimėjimus matuoja bet kuo, tik ne dabar gyvenančių piliečių gerovės matu.

Emigruoti iš Lietuvos tapo norma.

Gimtasis kraštas

Emigracija

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Užtat mūsų valdžią menkai jaudina bene pats mažiausias visoje Europos Sąjungoje minimalus atlyginimas. O jei paklausi kokio viršininko, kodėl taip, kodėl, tarkim, Čekijoje ar Slovėnijoje jis gerokai aukštesnis,

nors kainos ir čia, ir ten panašios – susinervina viršininkas. Esu gyvenusi Čekijoje ir tikrai galiu pasakyti – ten kitaip tvarkomasi ir kitaip žmonės gyvena. Kaip kitaip? Mūsiškius, aš tuo įsitikinau, ten iškart nustebina faktas, kad dažnas darbdavys ne tik jaučiasi dėkingas savo darbuotojui, bet ir nevengia tą savo dėkingumą parodyti. Taip pat

Esu gyvenusi Čekijoje ir tikrai galiu pasakyti – ten kitaip tvarkomasi ir kitaip žmonės gyvena. ir geru žodžiu, o tai žmogui juk labai svarbu, kad nesijaustum niekam tikusiu pastumdėliu. Ne tik Čekijoje, bet ir kitose šalyse, kur man teko ilgiau pabūti, žmonės daug daugiau bendrauja tarpusavyje ir daug mažiau paiso socialinės hierarchijos. Ir gatvėje, ir alinėje, ir darbe taip pat. Jei aš Vilniuje prekybos centre į kasininkės „gero vakaro“ atsakau „ir jums taip pat“, tai neretai ji sutrinka, nes nėra pratusi, kad ją, tą vargo pelę, apskritai kas pastebėtų. Yra, ko sutrikti... Juo labiau jei jūs gero vakaro kasininkei linkite ne iš gailesčio, o tiesiog kaip žmogui, kuris taip pat, kaip ir visi, dirba kitiems reikalingą darbą ir už tai yra

5

vertas pagarbos. Bet net nebūtinai dėl to. Tiesiog kaip žmogus žmogui. Kokioje Italijoje nesunku įsivaizduoti savo dinastija besididžiuojantį ir kaimynų gerbiamą durininką, kuris postą paveldėjo iš tėvo. Lietuvoje yra nemažai entuziastingo jaunimo, nusiteikusio ne dejuoti, o keisti padėtį, pratinti visuomenę ir valdžią prie kitokių tarpusavio santykių. Tačiau daug daugiau yra tokių, kurie numoja ranka ir mauna iš tėvynės ten, kur jau seniai tos permainos įvyko. Juos galima suprasti – valgyti norisi dabar, skolos niekas nenori dvidešimčiai metų atidėti, o permainos per dieną neįvyksta. Geriau pasitraukti... Blogiausia, kad emigruoti iš Lietuvos tapo norma. Įsigalėjo išėjimo strategija, tad toks žmogaus pasirinkimas laikomas visiškai suprantamu, pateisinamu. Žodžiai „pasitraukimas“, „išėjimas“ skamba niūriai ir verčia prisiminti liūdną lietuvių įprotį spręsti problemas pasitraukiant iš gyvenimo. Ar galima emigraciją laikyti tam tikra savižudybės, socialinės savižudybės forma? Gal ir įmanomas toks palyginimas. Tik yra vienas didžiulis skirtumas: pasitraukimas iš įprastos socialinės aplinkos suteikia viltį pradėti gyvenimą iš naujo. Daugeliu atvejų – geresnį gyvenimą. Bet, žinoma, saitų su tėvyne nutraukimas daugeliui vis viena yra skausmingas žingsnis. Tačiau ir čia pasilikus yra grėsmė nebeištverti. Reikia pasakyti, kad abi baigtys gali būti lemtos mūsų silpnos, gerokai iškreiptos tapatybės. Viena, dėl tokio savivokos silpnumo (aš čia nekalbu apie į kampą įvarytuosius) nesunku susikrauti lagaminus, antra, sunku ištverti žeminantį skurdą bei aplinkos priešiškumą likus ten, kur gimei ir užaugai. To aplinkos priešiškumo nesumažės, jei parašysime gerą vadovėlį, kaip draugiškiau, solidariau gyventi, arba jei Vyriausybė išleis dešimties punktų nutarimą, kuriuo visi imtų vadovautis ir gyventi gerbdami vienas kitą. Geriausiai aplinką veikia geri pavyzdžiai. Kuo daugiau tokių pavyzdžių. Tie pavyzdžiai pirmiausia, ko gero, turėtų rodyti, kad iš tiesų gerai žmogus gali gyventi tik tuomet, jei ir kiti aplink jį gyvena geriau. Toli mes kol kas nuo tokio supratimo... Ir nėra, ko tikėtis, kad toks sąmonės lūžis gali įvykti labai greitai. Atvirkščiai, tokie procesai visuomenėse vyksta ypač lėtai. Tik yra viena paguoda: mes patys, kiekvienas, galime tuos gerus pavyzdžius rodyti, nelaukdami, kol kas nors kitas to imsis. Jeigu tikrai norime, kad kas nors keistųsi. tiesa.com

Anglijoje lietuvio laukia deportacija Maidstono karališkasis teismas Lietuvos piliečiui pateikė kaltinimus dėl išprievartavimo ir įspėjo dėl gresiančios deportacijos iš Didžiosios Britanijos, skelbia „Kent news“. 43 metų vyriškis Viktoras Akuličius, anksčiau teistas dėl dviejų užpuolimų, buvo pripažintas kaltu dėl

išprievartavimo, grasinimo aukai ir dėl dar vieno užpuolimo. Teismas išgirdo, kad teisiamasis savo auką yra sumušęs daug kartų, o 2010 m. rugpjūčio mėnesį per vieną itin žiaurų išpuolį ją privertė su juo lytiškai santykiauti. Teigiama, kad po to, kai moteris apie nusikaltimą pranešė policijai,

smurtautojas grįžo į aukos namus ir toliau jai grasino. Teisėjas įspėjo lietuvį tikėtis griežto nuosprendžio ir po bausmės atlikimo ruoštis deportacijai. V.Akuličius liko suimtas iki kovo 16 d., kada Maidstono karališkasis teismas paskelbs savo galutinį verdiktą. anglija.lt

Maidstono karališkasis teismas Viktorą Akuličių pripažino kaltu dėl išprievartavimo, grasinimo aukai ir dėl dar vieno užpuolimo. GK archyvo nuotrauka


6 „Lietuvos ryto“ žaidimas įgauna pagreitį Gimtasis kraštas

Sportas

Ž.Obradovičius: „Esame sudėtingoje situacijoje“

Rytis BURNECKAS Sostinės klubas žengė dar vieną žingsnį Eurolygos trečiojo etapo link.

Stebukladarys Chalidas Vyrų krepšinio klubų Eurolygos varžybų antro etapo – „Top-16“ varžybų – penkto turo rungtynėse E grupėje Lietuvos čempionas Vilniaus „Lietuvos rytas“ svečiuose po atkaklios kovos 68:67 (23:20,11:19,14:14,20:14) įveikė Atėnų „Panathinaikos”(Graikija) ekipą ir iškovojo trečią pergalę. „Lietuvos rytui“ Bredas Njūlis pelnė 16 taškų, Chalidas el Aminas surinko 11 taškų, Milkas Bjelica – 10 taškų. Antrąją nesėkmę patyrusioje „Panathinaikos“ ekipoje žaidžiantis Maikas Batistas pelnė 11 taškų, Driu Nikolas – 10. Pusę pirmo kėlinio kova vyko taškas į tašką. 6-ą min. svečiai atitrūko 18:12, 20:14, bet „Panathinaikos“ sumažino skirtumą iki minimumo 20:21, o po 10 žaidimo minučių atsiliko 20:23. Antrą ketvirtį šeimininkai pradėjo spurtu 8:2 ir įgijo 3 taškų pranašumą 28:25. Įpusėjus kėliniui, „Lietuvos rytas“ išlygino rezultatą 30:30, tačiau sėkmingiau kėlinio pabaigą sužaidęs Atėnų klubas prieš ilgąją pertrauką įgijo 5 taškų persvarą 39:34. Trečio ketvirčio pradžioje „Panathinaikos“ padidino skirtumą iki 8 taškų 42:34, bet vilniečiai laimėjo atkarpą 7:1 ir priartėjo 41:43. Iki kėlinio pabaigos šeimininkai padidino

„Daug kam ši pergalė tapo siurprizu, bet – ne mums“, – kalbėjo lemiamus taškus pelnęs Chalidas el Aminas. Eltos nuotrauka

savo pranašumą iki 5 taškų 53:48. Paskutinio ketvirčio pradžioje svečiai pelnė 4 taškus iš eilės ir sumažino atsilikimą iki minimumo 52:53, o netrukus išlygino rezultatą 55:55. „Panathinaikos“ pelnė 4 taškus be atsako ir vėl šiek tiek atitrūko 59:55. Vilniaus komanda sumažino skirtumą iki taško 58:59, o po B.Njūlio tritaškio rezultatas tapo lygus 61:61. Likus žaisti 2 min.14 sek., Derilas Stroberis išvedė „Lietuvos rytą“ į priekį 64:63. Vilniečiai perėmė kamuolį ir ataką taikliu metimu iš po

krepšio užbaigė B.Njūlis (66:63). Šeimininkai sumažino skirtumą iki minimumo 65:66. Svečiams nepavyko surengti rezultatyvios atakos ir, likus žaisti 8 sek., prie baudų metimo linijos stojęs Dimitris Diamantidis persvėrė rezultatą „Panathinaikos“ naudai 67:66. Likus 3 sek., Ch. el Aminas pataikė abu baudos metimus ir sugrąžino pranašumą „Lietuvos rytui“ 68:67, o D.Nikolo metimas paskutinę sekundę buvo netaiklus. Pirmame rate vilniečiai pralaimėjo Graikijos čempionams 59:80.

„Ekranas“ pusfinalyje susitiks su „Šiauliais“ Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės turnyro pusfinalyje nugalėtojo titulą ginantis Panevėžio „Ekranas“ žais su „Šiaulių“ komanda – taip lėmė LFF būstinėje Vilniuje ištraukti burtai. Kitame pusfinalyje kovos Gargždų „Bangos“ ir Kauno „FBK Kauno“

futbolininkai. „Banga“ į stipriausių LFF taurės turnyro komandų ketvertuką pateko pirmą kartą. Pirmos pusfinalio rungtynės numatomos kovo 16 d. Šiauliuose ir Kaune, o atsakomieji mačai – balandžio 13 d. Panevėžyje ir Gargžduose.

LFF taurės laimėtoja įgis teisę dalyvauti 2011–2012 m. sezono futbolo klubų Europos lygos varžybose. Tokią teisę iškovos ir finalininkas, jei šalies taurė atiteks A lygos čempionui „Ekranui“. LFF taurės finalas bus žaidžiamas gegužės 14 d.

Nuostolis – 100 mln. JAV dolerių Olimpinė atšauktų lenktynių „Formu- dos, nes manoma, kad jų sutartyse ugnis keliaus lė 1“Dėlneteks įplaukų, kurių bendra su rėmėjais yra išlygos, pagal kusuma siekia 100 mln. JAV dolerių. rias komandoms už praleistas varį kosmosą? Bahreino „Grand Prix“ lenktynė- žybas skiriamos baudos. Progno-

EPA-Eltos nuotrauka

2014 m. žiemos olimpines žaidynes rengianti Rusija svarsto galimybę olimpinę ugnį nugabenti į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Kosmonautikos agentūra „Roskosmos“ tokią idėją laiko techniškai įmanoma. Idėja olimpinę ugnį specialioje kapsulėje nuskraidinti į TKS ir tada grąžinti į Žemę teoriškai yra galima, sakė „Roskosmos“ vadovo pavaduotojas Vitalijus Davydovas. Prieš tai žiniasklaida paskelbė, kad viena rusų bendrovė jau rengia atitinkamą projektą. „Idėja yra labai įdomi, reikia pažiūrėti, kaip ją įgyvendinti, – kalbėjo V.Davydovas. – Saugumo sumetimais TKS negali degti atvira ugnis. Tačiau mes pasirengę įvertinti įvairius variantus.“

2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52)

mis kovo 13 d. turėjo prasidėti naujasis „Formulės 1“ čempionatas. Dėl neramumų nusprendus atšaukti varžybas, 2011 metų sezonas prasidės kovo 27 d. lenktynėmis Australijoje. Dėl atšauktų rungtynių labiausiai nukentės „Formulės 1“ koman-

zuojama, kad dėl atšauktų rungtynių komandos praras 40 mln. JAV dolerių. „Ferrari“ pagal prognozes turėtų netekti daugiausia – 11 mln. JAV dolerių. Bahreino „Grand Prix“ lenktynės vyko kasmet nuo 2004-ųjų.

Dėl atšauktų Bahreino lenktynių „Formulė-1“ neteks didžiulių finansinių įplaukų. EPA-Eltos nuotrauka

„Tai didelė pergalė, tačiau ji taps nieko verta, jeigu kitą savaitę nelaimėsime prieš „Caja Laboral“. Daug kam ši pergalė tapo siurprizu, bet ne mums. Mūsų komanda labai sunkiai dirba ir žino, ką gali padaryti ir kaip užsitarnauti pagarbą“, – kalbėjo lemiamus taškus per rungtynes su graikais pelnęs Ch. el Aminas. „Panathinaikos“ strategas Želimiras Obradovičius pripažino, kad „Lietuvos rytas“ nusipelnė pergalės. „Jie rimtai žaidė visas 40 minučių ir nusipelnė laimėti šias rungtynes. Prieš susitikimą sakiau, kad gynyba bus svarbiausia, bet mes nesužaidėme taip, kaip turėjome, ypač pirmame ketvirtyje, kai jie pelnė 23 taškus“, – rungtynes analizavo Atėnų klubo strategas. „Bandžiau šį bei tą pakeisti, atgaivinti komandą, juk svarbu išnaudoti visus žaidėjus. Ketvirtame kėlinyje priėmėme keletą neteisingų sprendimų, o mūsų oponentai atkovojo daug kamuolių puldami. Po šios nesėkmės esame labai sudėtingoje situacijoje. Išvykoje būtinai turime nugalėti „Malagos „Unicaja“, – kalbėjo Ž.Obradovičius.

Misija neįmanoma tapo įmanoma Po įspūdingos Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos pergalės Eurolygos „Top 16“ varžybų E grupėje prieš Atėnų „Panathinaikos“ komandą, vyriausiasis vilniečių treneris Alek-

sandras Trifunovičius didžiavosi savo auklėtiniais. „Dabar viskas idealu. Mes iškovojame antrą pergalę „Top 16“ varžybose per paskutines sekundes. Esu labai patenkintas savo auklėtinių charakteriu ir kovotojų dvasia. Po pralaimėjimo Vilniuje 21 taško skirtumu, laimėti veikiausiai buvo neįmanoma misija, bet šiandien rungtyniavome visiškai kitaip. Sugebėjome atkovoti net 16 kamuolių puldami ir, manau, kad tai ir buvo raktas į pergalę“, – džiaugėsi Vilniaus krepšinio klubo strategas. Paskutines Eurolygos antro etapo rungtynes „Lietuvos rytas“ žais kovo 3 dieną namuose su Vitorijos „Caja Laboral“ (Ispanija) komanda. Atėnų „Panathinaikos” (Graikija)–Vilniaus „Lietuvos rytas“ 67:68 (20:23, 19:11, 14:14, 14:20). „Panathinaikos“ komandai taškus pelnė: Mikė Batistė – 11, Driu Nikolasas – 10, Stratosas Perperoglu – 8, Antonis Fotsis – 8, Dimitris Diamantidis – 8, Kostas Tsartsaris – 7, Milenkas Tepičius – 6, Kostas Kaimakoglu – 6, Romainas Satas – 2, Ianas Vougioukas – 1. „Lietuvos rytui”: Bradas Njūlis – 16, Ch. el Aminas – 11, Milkas Bjelica – 10, Kenanas Bajramovičius – 7, Jonas Valančiūnas – 6, Darilas Stroberis – 5, Kemalas Nalga – 5, Simas Jasaitis – 4, Martynas Gecevičius – 3, Steponas Babrauskas – 1. Taiklumas: dvitaškiai – 21/39 (53 proc.) ir 18/42 (42), tritaškiai – 2/16 (12) ir 5/15 (33), baudos – 19/23 (82) ir 17/24 (70). Atkovoti kamuoliai – 28 ir 41, rezultatyvūs perdavimai – 14 ir 17, perimti kamuoliai – 5 ir 2, klaidos – 8 ir 12.

Bilietai į čempionatą bus parduodami jau kovą

Europos vyrų krepšinio čempionatas vyks rugpjūčio 31–rugsėjo 18 dienomis Martyno Vidzbelio nuotrauka šešiuose Lietuvos miestuose.

Prekyba bilietais į šiemet Lietuvoje vyksiantį Europos vyrų krepšinio čempionatą dėl techninių kliūčių bus pradėta vėliau nei planuota – kovo 17 d. 10 valandą. „Eurobasket-2011“ gerbėjų klubo nariai bilietus galės įsigyti jau nuo kovo 14 d. Anksčiau bilietų pardavimą buvo numatyta pradėti kovo 1-ąją. „Daugiau nei pusės „EuroBasket 2011“ dalyvaujančių šalių krepšinio federacijos laiku nesugebėjo įvertinti bilietų poreikio ir nepateikė konkrečių skaičių. Mes, čempionato organizatoriai, esame suinteresuoti, kad į Lietuvą atvyktų kuo daugiau užsienio svečių, ir prekyba bilietais vyktų sklandžiai, todėl buvo nuspręsta dar palaukti“, – teigė Europos čempionato organizacinio komiteto vykdantysis direktorius Mindaugas Špokas. Pagal tarptautinius susitarimus čempionato vykdytojai – Lietuvos krep-

šinio federacija ir „EuroBasket 2011“ organizacinis komitetas – turi skirti tam tikrą skaičių bilietų pirmenybėse dalyvausiančių valstybių federacijoms. Dėl analogiškų priežasčių 2007 m. Ispanijoje ir 2009 m. Lenkijoje vykusių Europos čempionatų prekyba bilietais buvo atidėliojama net kelis kartus. „Kad tokia situacija nepasikartotų dar kartą, numatėme realų laiką, per kurį užsienio šalių krepšinio federacijos galės numatyti konkrečius jiems reikalingų bilietų kiekius. O Lietuvos krepšinio aistruolių prašome šiek tiek kantrybės“, – sakė M.Špokas. Europos vyrų krepšinio čempionatas vyks rugpjūčio 31–rugsėjo 18 dienomis šešiuose Lietuvos miestuose. Čempionate dalyvaus 24 komandos. Grupių varžybos bus rengiamos Alytuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, antras etapas – Vilniuje, o finalinis etapas – Kaune. GK, Eltos inf.


2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52) Vismantas ŽUKLEVIČIUS Ledo keliai, kitaip dar vadinami ledo perėjomis ar ledo tiltais, yra formuojami ant užšalusių jūrų, įlankų, upių ar ežerų. Tokie keliai labai svarbūs ir reikalingi šiaurinėms pasaulio šalims. Naudodamos ledo kelius, Kanada, JAV, Rusija ir kitos šalys sutaupo daugybę išlaidų, kurių reikėtų krovinius perkeliant iš laivų į lėktuvus. Vežti ledo keliais daug pigiau, tačiau labai pavojinga. Ledo keliai gali būti naudojami ir kaip alternatyva keltų linijoms žiemą.

Gimtasis kraštas

Kelyje

Daugiausia ledo keliais naudojamasi Kanadoje, JAV, Rusijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Estijoje. Švedijoje ledo keliais galima važiuoti iki 30 km/val., Suomijoje – 50 km/val., Estijoje – 40 km/val., o JAV – vos iki 20 km/val. greičiu. Skandinavijos šalyse draudžiama sustoti ar stovėti ant ledo. Rusai keliams naudoja užšalusį Ladogos ežerą, norvegai – daugumą užšalusių upių, švedai ir suomiai – ežerus ir upes, o estai naudojasi jūros ledu.

Aplankyti artimuosius – ledo keliais

Rusniškių ledo keliai – nesaugūs

Bebaimiai vairuotojai – Kanados ledo keliais Vienas tokių kraštų, kur naudojami ledo keliai, yra Kanada. Užmetus akį į žemėlapį, aiškiai galima pamatyti, kokia gausybė salų salelių primėtyta pačioje Šiaurės Amerikos žemyno viršutinėje dalyje. Mes, lietuviai, galime tik apytikriai įsivaizduoti, kaip ten šalta – naktimis temperatūra gali nukristi net iki 45 laipsnių šalčio. O visai šalimais prisišliejusi sniegingoji Grenlandija. Nepaisant bauginančių šalčių, ten gyvena žmonės, statomi miestai. Atokiuose Kanados kraštuose gausu naudingų iškasenų – naftos, deimantų, geležies rūdos, todėl ten kuriamos įvairios kasyklos, kurioms tenka gabenti visas statybines medžiagas. Lėktuvai nepajėgūs gabenti daugybę tonų sveriančių krovinių. Tą darbą atlieka sunkvežimių vairuotojai, kurie neįtikėtinai sunkius krovinius veža per ledą. Darbas itin pavojingas. Už jį vairuotojai gauna labai didelius pinigus (skaičiuojama tūkstančiais litų už vieną kelionę). Tačiau bet kuri kelionė gali baigtis tragiškai. Bebaimiai sunkvežimių vairuotojai itin gerbiami šiauriniuose Kanados regionuose, o apie jų sunkų ir pavojingą darbą buvo sukurtas dokumentinis realybės šou „Ledo kelių vairuotojai“.

Sujungė uostą su sala Tačiau yra ir saugių ledo kelių, kuriais gali važiuoti ne tik krovininės, bet ir lengvosios mašinos. Beveik prieš savaitę atidarytas ledo kelias Estijoje. Ledu sujungtas Rohukulos uostas ir Hiumos sala Baltijos jūroje. Kelio ilgis siekia 26 km.

Ledo kelio atidarymas visada yra didelis įvykis, pirmiausiai 10 tūkst. Hiumos salos gyventojų, kurie gali aplankyti artimuosius žemyninėje Estijoje.

Žiemą, ant kelio dangos susidarius ledui, keiksnojame šaltus orus ir kelininkus, kurie, mums atrodo, pavėluotai kimba į darbus. Tačiau kai kurios šalys naudoja mums dar neįprastus ledo kelius.

Daugiausia ledo keliais naudojamasi Kanadoje, JAV, Rusijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Estijoje. GK archyvo nuotraukos

Remiantis specialiu įstatymu, automobiliams užšalusia Baltijos jūra leidžiama važiuoti tik tada, kai ledo storis yra mažiausiai 25 cm. „Bet mes paprastai laukiame, kol jis visur bus 30 cm“, – sakė kelių tarnybos atstovas Raidas Randma. Ledo kelio atidarymas visada yra didelis įvykis, pirmiausiai – 10 tūkst. Hiumos salos gyventojų, kurie gali aplankyti artimuosius žemyninėje Estijoje. Gamtos statytu tiltu dažniausiai naudojamasi savaitgaliais. Ar kelias saugus važiuoti, stebima visą parą. Automobiliai ant ledo kelio gali užvažiuoti kas vieną dvi minutes.

Vairuotojai privalo laikytis minimalaus atstumo, kad ledas neįtrūktų. Laikinasis tiltas turi ir praktinių privalumų: užuot pustrečios valandos kėlusis keltu, kelionė automobiliu tetrunka pusvalandį.

Ilgiausias ledo kelias Estai skelbia, kad tai ilgiausias ledo kelias pasaulyje. Tačiau su Inuviko–Tuk keliu estams nėra net ko lygintis. Ilgiausias pasaulyje ledo kelias yra Kanadoje. Kelionė prasideda Inuviko miestelyje. Keliaujama užšalusios

turinčiuosius vertingos informacijos apie Kaišiadorių rajone niokojamus ir vagiamus matuoklius pranešti policijai. Už informaciją, padėsiančią sučiupti vandalą, skirsime 10 tūkst. Lt atlygį“, – sakė „Fima“ atstovas. Piliečiai, turintys naudingos informacijos, kviečiami kreiptis į Kaišiadorių r. policijos komisariatą tel. 8 346 67 826 arba į bendrovę „Fima“ tel. 8 615 99 823.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Makenzės upės ledu, kol pasiekiama Boforto jūra Arkties vandenyne. Dar pavažiavus užšalusios jūros ledo keliu pasiekiamas Tuktojaktukas (dažnai vadinamas tiesiog Tuku). Ledo kelias yra net 185 kilometrų ilgio! Tai vienas mėgstamiausių turistinių maršrutų ledo keliu. Turistai kelionės metu gali grožėtis neįtikėtinais gamtos vaizdais ir vandens pasauliu, palaidotu giliai po ledu. Ilgiausias ledo kelias saugumo reikalavimus atitinka vasario–balandžio mėnesiais, tad susiruošusiesiems į tolimąją Kanadą ilgai delsti nereikėtų.

Lietuvoje, pasirodo, taip pat naudojami ledo keliai. Tiesa, nelegalūs ir labai nesaugūs. Rusnės miestelį pavasarį nuolat atakuoja išsiliejęs Nemuno vanduo. Šiuo metu užlietos pievos aptrauktos ledu. Vietiniai gyventojai mažai naudojasi galimybe per apsemtą vienintelio kelio ruožą keltis amfibija, kuri kursuoja vos 2 kartus per parą: ryte ir vakare. Savo poreikius rusniškiai nusprendė tenkinti važinėdami užšalusiomis pievomis – ledo keliu. Lietuvos specialistai teigia, kad Rusnės ledo kelias yra pavojingas. Tačiau Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas sveikina rusniškių iniciatyvą. „Vietiniai gyventojai labai išradingi. Kol ledas laikysis, o atrodo, kad jis laikysis gal savaitę, o gal ir dvi, toks susisiekimas visai įmanomas“, – kalbėjo Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Neretai susisiekimas su Rusnės sala kelioms dienoms iš viso nutrūksta. Dėl neišvažiuojamų kelių parduotuvėse pradeda stigti net duonos. Todėl rusniškiai ir pradėjo naudoti ledo kelius. Tiesa, atsiranda vairuotojų, kurie nesilaiko nustatyto kelio ribų, o važiuoja chaotiškai ledu padengtomis pievomis. Vienas automobilis jau spėjo įlūžti. Ledo storį nuolat matuoja gelbėtojai. Pasak jų, ledas pakankamai storas – nuo 25 iki 40 centimetrų, tačiau įspėja, kad važiuoti ledo keliu vis tiek nesaugu. Rusniškiai nuogąstauja, kad atšilus orams nebeliks ledo kelio. „Prie jo jau pripratome, jis mums labai praverčia. Neįsivaizduoju, kaip galėčiau aplankyti giminaičius, jei ne šitas kelias“, – sakė Klaipėdos rajono gyventojas.

Sukurtas taupusis sunkvežimis

Ieškomas suįžūlėjęs greičio matuoklių niokotojas Lietuvos keliuose įdiegusi greičio matuoklių tinklą ir jį prižiūrinti bendrovė žada atlygį žmonėms, kurių suteikta informacija padės išaiškinti matuoklius niokojantį vandalą. Pastaruoju metu netoli Kauno įrengti greičio matuokliai yra nuolat niokojami, o vasario 17 dieną vienas įrenginys buvo pavogtas. „Tikimės žmonių pilietiškumo ir prašome

7

„Renault Trucks“ gamintojas pateikė rinkai naują sunkvežimį su įjungiama/išjungiama visų ratų pavara „Optitrack“. Statybų aikštelėse ir sudėtingomis kelių sąlygomis skirto važinėti naujojo sunkvežimio „Renault Lander“ sistema pagal kelio sąlygas leidžia keisti visų varomųjų ratų 4×4 modulį. Važiuodamas krašto keliais ir miestų gatvėmis, „Renault Lander“ primena

tradicinį sunkvežimį su ratų formule 4×2 ir taip taupo degalus. Oro sąlygoms pablogėjus ir vairuotojui paspaudus „Optitrack“ pavarų perjungimo mygtuką, sunkvežimio greitis sumažėja iki 30 km/val. Įsijungia visų varomųjų ratų pavara. Šios technologijos pagrindas – du ratų stebulėse integruoti hidrauliniai varikliai. Naujoji technologija leidžia sutaupyti šimtus litrų degalų.

Japonai reagavo į automobilių defektus „Honda Motor Company“ dėl defektų turinčių variklio dalių atšaukia 693 497 tūkst. „Fit“ ir „City“ automobilių. Nors dėl šių problemų incidentų ar avarijų nėra buvę, tačiau japonai nelinkę rizikuoti saugumu. Šio mėnesio pradžioje dėl galimo degalų nutekėjimo japonų automobilių kompanija visame pasaulyje atšaukė beveik 1,7 mln. mašinų. Pernai „Honda“ atšaukė daugiau nei 2 mln. automobilių.

GK archyvo nuotraukos


8

Gimtasis kraštas

Sveikata

2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52)

Tinginių palydovais tampa sunkios ligos Dėl pasyvaus gyvenimo būdo daugėja nutukusių žmonių ir antsvorio sukeltų ligų.

Pasyvumas gresia liga Fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių nepriklausomų lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių. Tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra ankstyvo mirtingumo, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės, kai kurių vėžio formų (gimdos, prostatos, gaubtinės žarnos) rizikos veiksnys. Dėl fizinio aktyvumo stokos mažėja žmogaus darbingumas, gyvybingumas, prastėja nuotaika, blogėja centrinės nervų sistemos veikla. Mokslininkai, tirdami fizinį aktyvumą, sukūrė netgi naują terminą – sėdimos gyvensenos mirties sindromas. Jis reiškia, kad dėl fizinio pasyvumo didėja gyventojų mirtingumas. Sėdimos gyvensenos sindromo požymiai: silpni raumenys, sumažėjęs kaulų tankis, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir šlapime, nutukimas, menka aerobinė ištvermė, tachikardija ramybės būsenoje. PSO duomenimis, dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet pasaulyje miršta apie 2 milijonus žmonių.

tinkite, per pietų pertrauką pasivaikščiokite. Namų ruošos darbus atlikite greitai ir energingai. Nevažiuokite į artimiausią parduotuvę mašina, o eikite pėsčiomis. Vakarais, užuot gulėję prieš televizorių, geriau pasivaikščiokite. Jei turite šunį, kuo ilgiau vaikščiokite ir bėgiokite su juo. Pagyvenusiems žmonėms saugiausia pasivaikščioti. Nuolatinis vaikščiojimas gali mažinti sąnarių ir raumenų skausmus, sustingimą, stabdyti kaulinio audinio išretėjimą, lėtinti diabeto progresavimą, pagerinti kraujotaką, stiprinti širdies raumenį ir reguliuoti kraujospūdį. Saikingas fizinis aktyvumas, net po miokardo infarkto, padeda žmogui grįžti į normalų gyvenimą, sumažina pakartotinio infarkto ir mirties riziką.

Keli patarimai nusprendusiesiems pradėti mankštintis: •

Pradėkite nuo smulkmenų Suaugę žmonės turi būti fiziškai aktyvūs bent 30 min. per dieną, geriausiai – kasdien.

Virginija MAČĖNAITĖ Žiemą daugiau laiko praleidžiame namuose, mažiau judame, daugiau miegame. Tačiau ir šaltuoju metų laiku reikėtų būti fiziškai aktyviems, nes tai užtikrina gerą savijautą ir sveikatą.

Daugėja nutukusių vaikų Labiausiai medikus neramina tai, kad ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje

Iš Eugenijos Šimkūnaitės patarimų lobyno

E.Šimkūnaitė.

Kai ilgai kraujuoja dantenos Parodontozė – tai dantenų liga, sukelianti dantų audinių uždegimą. Anksčiau šis negalavimas dažniau pasitaikydavo senyvo amžiaus žmonėms, o dabar parodontoze serga ir jaunimas. Prasidėjus ligai, žmogui paburksta dantenos, jos kraujuoja, iš burnos sklinda nemalonus kvapas. Pasak E.Šimkūnaitės, liga labai nemaloni sergančiajam ir kebli odontologui. Tačiau tai ne tik dantenų liga. Kraujagyslių pralaidumas padidėja ir kitose organizmo vietose. Parodontozė susijusi su vitamino C stoka arba prasideda sutrikus medžiagų apykaitai. Todėl svarbiausia – padidinti vitamino C dozes. Sveiko suaugusio žmogaus normalioms organizmo funkcijoms

daugėja nutukusių vaikų. Vien Vilniuje užpernai užregistruota 2,54 susirgimo nutukimu, tenkančio tūkstančiui sostinės vaikų. Judėjimo aktyvumo ir jo įtakos fizinei būklei masiniai tyrimai rodo, kad ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų optimali judėjimo norma kasdien yra 3–4 valandos. Tačiau šios normos laikosi tik 6–9 proc. vaikų. Tarptautinės moksleivių gyvensenos ypatumų tyrimo programos palaikyti užtenka 100 mg (0,1 g) vitamino C, bet pusė jo pasišalina su šlapimu. Šio vitamino žmogui reikia nuolat – visą gyvenimą. Vitamino C daugiausia yra: • visuose žaliuose augaluose ir vaisiuose (tik nevienodas kiekis); • svogūnuose, česnakuose; • šaltalankių uogose, juoduosiuose serbentuose, lapinėse daržovėse ir kt.; • džiovintuose vaisiuose ir uogose.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

duomenimis, tarp 11–15 m. Lietuvos mergaičių nepakankamai fiziškai aktyvių yra 55 proc. (po pamokų sportuoja tik kartą per savaitę ar rečiau), o tarp berniukų – 29,2 proc. PSO pataria, kad suaugę žmonės turi būti fiziškai aktyvūs bent 30 min. per dieną daugumą savaitės dienų, geriausiai – kasdien. O vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs ne mažiau kaip vieną valandą per dieną.

Žmogus, norintis būti sveikas iki pat senatvės, turi aukoti dalį savo laiko. Mankštindamiesi 2–3 kartus per savaitę po 30 min., galime net 15 proc. pagerinti savo fizinį pajėgumą ir sustiprinti sveikatą. Fizinį aktyvumą geriau didinti kasdien, pavyzdžiui, eiti pėsčiomis į darbą ir namo. Jeigu į darbą važiuojate visuomeniniu transportu, bent dalį kelio eikite pėsčiomis. Nesinaudokite liftu, lipkite laiptais. Savo mašiną statykite ne prie įėjimo į namą, o kiek toliau. Darbe darykite aktyvias pertraukėles: atsistokite, lengvai pasimankš-

• • •

Įveikia gripo sukėlėjus

Sergant parodontoze verta žinoti, kad: • dantenų kraujavimą stabdo tanidinės žaliavos: alksnio žievė ir kankorėžiai, gluosnio žievė, miškinės sidabražolės šakniastiebiai, ramunėlių, rasakilos žolė, šalavijo ir eukalipto lapai, kraujažolė; • kraujagysles stiprina: medetkų žiedai arba jų šakutės su graižais; • praverčia ir dezinfekuojamosios vaistažolės: čiobrelis, raudonėlis, vingiorykštė, jonažolė; • tinka kraujavimams stabdyti ir toks liaudiškas receptas: sutarkuotas bulves išsunkti ir tuo skystimu paskalauti burną, po 15–20 min. paskalauti ąžuolų žievės nuoviru. Beje, skalavimus ir geriamųjų vitaminingų užpilų vartojimą reikia kaitalioti.

jeigu nežinote savo fizinio pajėgumo, turite sveikatos sutrikimų, prieš pradėdami mankštintis pasitikrinkite sveikatą. Gydytojas gali patarti, koks fizinis aktyvumas jums tinkamiausias pagal būdą ir pomėgius; mankštinkitės apsirengę patogiais ir laisvais drabužiais bei apsiavę sportiniais bateliais; mankštą visuomet pradėkite apšilimu, o fizinį krūvį didinkite pamažu; jei silpna, svaigsta galva ar trūksta oro, kurį laiką nesimankštinkite; baigdami treniruotę padarykite keletą atsipalaidavimo pratimų.

GK archyvo nuotrauka

Veiksmingai kovoti su gripą sukeliančiais virusais padeda vaistas „Tamiflu“. Kalbama, kad laiku pradėjus jį vartoti tikrai pavyksta ligą nugalėti. Tačiau užsimenama ir apie tai, jog šis vaistas gali turėti stiprų šalutinį poveikį. Ar iš tikrųjų taip yra, aiškina Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjas profesorius habilituotas daktaras Arvydas AMBROZAITIS. Gripas – ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia gripo A arba gripo B virusai. Skiepijimas yra svarbiausias gripo ir jo sunkių komplikacijų profilaktikos metodas. Specifinių

antivirusinių preparatų vartojimas gripo chemoprofilaktikai ar gydymui yra tik papildoma priemonė. Antivirusiniai vaistai negali pakeisti skiepijimo. Oseltamiviras („Tamiflu“) veikia A ir B gripo virusus slopindamas gripo viruso paviršiuje esantį fermentą neuraminidazę, dėl kurio virusas patenka į neinfekuotas ląsteles, naujai susidariusios virusų dalelės išsilaisvina iš infekuotų ląstelių, ir virusinė infekcija toliau plinta po organizmą. „Tamiflu“ skiriamas gripu sergantiems suaugusiesiems ir vyresniems nei 1 metų vaikams. Įrodyta, kad šis vaistas ypač veiksmingas, jei gydyti pradedama per dvi pirmas

dienas nuo požymių atsiradimo. Kiekviename miligrame paruoštos suspensijos yra 12 miligramų oseltamiviro. Vaistas yra labai saugus, nepageidaujamos reakcijos pasitaiko retai. Visgi „Tamiflu“ gali sukelti pykinimą, vėmimą, galvos skausmą, rečiau – pilvo skausmus. Dauguma šių negalavimų atsiranda per pirmas dvi dienas ir per 1–2 dienas savaime išnyksta. Nepageidaujamų reiškinių pasitaiko ir vaikams, tačiau ypač retai. Vaiką gali supykinti, skaudėti pilvuką. Labai retais atvejais nepageidaujama reakcija gali būti kraujavimas iš nosies, ausų liga ir konjunktyvitas. Oseltamiviro nereikėtų vartoti nėštumo ar žindymo laikotarpiu, nebent laukiama nauda motinai būtų didesnė už galimą pavojų vaisiui ar kūdikiui. Gydant gripą „Tamiflu“ atsparių viruso padermių atsiranda retai. Nustatyta, kad, vartojant šio vaisto po 75 mg du kartus per parą penkias dienas, 1–2 dienomis sutrumpėja ligos trukmė ir palengvinama ligos eiga. Be to, „Tamiflu“ 55 proc. sumažina galimybę atsirasti apatinių kvėpavimo takų komplikacijoms, kurioms gydyti skiriami antibiotikai. GK inf.


2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52)

Gimtasis kraštas

Istorijos vingiai

9

Jei akmenys prabiltų

Medininkų pilį gelbėja Trakų istorijos muziejus Taip Medininkų pilis atrodo šiandien. Beveik baigtas restauruoti svarbiausias pilies akcentas – donžonas.

Autorės nuotrauka

Medininkų pilis – vienas seniausių išlikusių Lietuvos mūrinių statinių. Daugybę metų nenaudotas ir apleistas istorinis paminklas dabar restauruojamas. Lilija VALATKIENĖ

Trečias kartas nemeluos

Gynybinėje pilyje įsikurs muziejus, ji bus pritaikyta aktyviam turizmui. Pilies restauravimo ir pritaikymo projektą inicijavo Medininkų pilį valdantis Trakų istorijos muziejus

Per dvidešimtą amžių ne kartą buvo bandyta gelbėti, konservuoti, ramstyti, rekonstruoti Medininkų pilį. Taigi dabar Trakų istorijos muziejus yra Medininkų pilies gelbėtojas? „Nuolat nesisekdavo tai piliai. Trečią kartą grįžtame prie jos. Tikiuosi trečias kartas nemeluos, – šyptelėjo V.Poviliūnas. – Mes tą pilį sutvarkysime ir ateinančių metų viduryje pakviesime pirmus lankytojus. Daugybę metų nenaudotas vienas seniausių išlikusių Lietuvos mūrinių statinių atliks muziejinę paskirtį ir bus pritaikytas turizmui.“ 1955–1956 m. Medininkų pilį tyrė architektas S.B.Lasavickas, o 1960–1962 m. – K.Mekas. Nuo 1961 iki 1979 m. pilis konservuota, restauruotos trijų vartų angos, dalis vakarinės sienos. Tuomet pilis, kaip respublikinės reikšmės architektūros ir archeologijos paminklas, priklausė Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejui. 1974 m. joje buvo įrengta pilies istorijos ekspozicija. 1992 m. Paminklosaugos departamento ir Lietuvos kultūros fondo iniciatyva pradėta pilį tvarkyti. Pagal architektų darbų vadovo J.R.Glemžos, M.Mikulionytės ir konservatoriaus J.Mendelevičiaus projektą 1994–2000 m. buvo atstatomas pilies donžonas (atlikta apie 50 proc. darbų), konservuotos gynybinės sienos, restauruota dalis sienų XIII a. plytų mūro, sienos uždengtos apsauginiais čerpių stogeliais.

Neturėjo šeimininko Medininkų pilis stovi nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, tačiau Nekilnojamojo turto registre ji įregistruota palyginti neseniai. Kuriozas? „Visko būna gyvenime, – nusijuokė Trakų istorijos muziejaus direktorius Virginijus Poviliūnas. – Buvo likę griuvėsiai, žemė ir paminklų dosjė. Kai tapome šeimininkais, susitvarkėme visą inventorinę bylą. Bet apie viską nuo pradžių. Iki 1974-ųjų Medininkų pilis buvo Trakų istorijos muziejaus filialas. Paskui ji buvo perduota tuometiniam Lietuvos istorijos-etnografijos muziejui. Atkūrus nepriklausomybę, po 1990 metų, pilis buvo išbraukta iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto ir tapo niekieno. Prieš keletą metų Kultūros ministerija susigriebė, kad Medininkų pilis neturi šeimininko, ir pasiūlė ją mums. 2004-aisiais mes tą pilį ir perėmėme.“ Ar sudėtinga buvo įregistruoti XIII amžiuje pastatytą pilį? „Kas nedirba, tas neturi. Neslėpsiu, teko nemažai nuveikti. Bet svarbiausia yra tai, kad viską spėjome sutvarkyti laiku, parengėme pilies rekonstrukcijos programą. Atsirado ES struktūriniai fondai, iš kurių buvo paskirti pinigai. Mums pasisekė, kad turime dvi pilis. Trakų salos ir Medininkų pilims buvo paskirta po 8 milijonus litų. Dabar labai sėkmingai įgyvendiname pirmą Medininkų pilies rekonstrukcijos etapą“, – pasidžiaugė V.Poviliūnas.

Pinigus rinko ir išeiviai Donžono atstatymo darbus rėmė Amerikos lietuvių inžinierių Medininkų pilies fondas. Amerikos inžinierių ir architektų sąjunga (ALIAS) iniciatyvos atstatyti Medininkų pilį ėmėsi po 1991 m. liepos 31-osios nakties tragiškų pasieniečių ir mui-

Medininkų pilies vizualizacija. Tokia pilis turėtų pasitikti lankytojus 2012 m. vasarą.

Medininkų pilies vakarinė siena, vidaus fasadas. XX a. viduryje darytoje M.Sakalausko nuotraukoje matyti, kad pilies viduje gyveno žmonės, buvo auginamos bulvės, ganėsi ožkos.

tininkų žudynių Medininkų poste. Buvo įkurtas Medininkų pilies atstatymo fondas, kuriam vadovavo Leonas Maskaliūnas. Fondo iniciatyva 1993–2003 m. buvo parengti Čikagoje leidžiamo žurnalo „Technikos žodis“ penki numeriai, skirti Medininkų pilies atstatymo projektui. Istorikų, mokslininkų ir kalbininkų parengtos publikacijos sukėlė didelį susidomėjimą. Pilies restauracijai imta rinkti pinigus.

Medininkų pilis Lietuvos svečius pradžiugins ir nauju turistiniu maršrutu. „Kiek žinau, buvo paaukota apie 20 tūkstančių dolerių. Nepriklausomybės pradžioje, kai doleris kainavo 4 litus, suma buvo įspūdinga. Dabar ta suma nuvertėjo, tačiau ji saugoma Lietuvos banke. Surinktą sumą norėta pervesti Trakų istorijos muziejui. Pasakėme, kad dabar mums tų pinigų nereikia, ir sutarėme, kad Amerikos lietuviai savo lėšomis prisidės vėliau, kai bus rengiamos ekspozicijos salės. Dabar tas įnašas paprasčiausia ištirptų kokioje nors restauruojamoje sienoje, kurios nei kam parodysi, nei pats pasidžiaugsi. Manau, kad ekspozicijos salėje galima bus deramai įamžinti ir mūsų tautiečių gerą valią“, – kalbėjo Trakų istorijos muziejaus direktorius V.Poviliūnas.

Primins Lietuvos didybę

Pagal plotą tai didžiausia gardinė (aptvarinė) pilis Lietuvoje ir viena didžiausių šio tipo pilių Rytų Europoje. Medininkų pilies kiemas užima 1,85 ha, o visas gynybinis kompleksas – 6,5 ha plotą. Ji laikoma analogiška Lydos ir Krėvos pilims, tačiau yra mažiausiai iš jų perstatyta. Nepaisant itin žvarbios žiemos, Medininkų pilyje verda tvarkybos darbai. Restauravimo ir pritaikymo projektą inicijavo Medininkų pilį valdantis Trakų istorijos muziejus, jį parengė architektas Robertas Zilinskas. Pilis restauruojama ES struktūrinių fondų lėšomis. „Jau daug nuveikta, – pasakojo pilį aplankiusi Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Aušrelė Racevičienė. – Sutvirtintos sienos, uždėti stogeliai, atkurti įvažiavimo vartai, beveik baigtas restauruoti svarbiausias pilies akcentas – donžonas (viduramžių pilies gynybinis ir gyvenamasis bokštas). Įrengta inžinerinė infrastruktūra, komunikacijos. Neįgaliesiems ir vyresniojo amžiaus svečiams taip pat bus suteikta galimybė apžvelgti istorines apylinkes – jų paslaugoms veiks liftas, vienas iš sėkmingai restauravimo projekte suderintų šiuolaikinių reikalavimų. Pilies fragmentai nuo 1961 metų iki šių dienų buvo ne kartą konservuoti, restauruoti, ir visus tuos restauravimo etapus nutarta išsaugoti lankytojų akiai.“ Pasak Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės, ateityje restauruota Medininkų pilis bus svarbi turizmui. Atsiveriant sienoms, Lietuvos svečius pradžiugins ir naujas turistinis maršrutas. Pakeliui į viduramžius menančius Medininkus, šalia magistralės Vilnius–Minskas, įsikūręs klasicistinis Pacų, Radvilų, Sapiegų, Chodkevičių, Oginskių, Platerių, Tiškevičių valdytas Nemėžio dvaras kol kas stovi apleistas.Tačiau ir jis mena LDK laikus – manoma, kad šioje vietoje Vytautas Didysis turėjo pilį.

Pirmą kartą Medininkų vardas paminėtas M.Strijkovskio kronikoje 1311 ir 1313 m., aprašant lietuvių kovas su kryžiuočiais. Lietuvą tuo metu valdė Vytenis, o kryžiuočių didžiuoju magistru buvo Henrikas iš Polocko. Jis suorganizavo keletą didelių žygių į Lietuvą. M.Strijkovskis Lietuvą (Aukštaitiją) skiria nuo Žemaitijos ir Medininkų prie Vilniaus nepainioja su Medininkais prie Varnių. 1311 m. liepos 2 d. kryžiuočiai įsibrovė į sritį, kurią M.Strijkovskis vadina „powiat Salsemlienski“. „Pilis pastatyta ne kalvoje, ne pelkės saloje ir ne lygumoje, o šlaite, kurio pakilioji vieta pietų pusėje, o nuolaidžioji — šiaurės. Ji statyta labai nepatogioje vietoje — tuo ir išsiskiria iš kitų Lietuvos pilių. Ją iš visų pusių juosia platus ir gilus griovys. Pilies kiemas nelygus, į pietus jis pakilesnis, nors kaip tik iš šios vietos griovio žemės neštos ir piltos į šiaurinę pusę, stengiantis kiemo paviršių išlyginti. Pakilesnėje vietoje žemė kieta, o nuolaidesnėje – minkšta, durpinga. Kas ir dėl ko Medininkų pilį statė tokioje neparankioje vietoje? Juk vienoje šlaito pusėje grioviui iškasti ir kitoje iš griovio žemių šlaitui supilti reikėjo daugybės darbo. Apie žmones ir jų darbą pagalvojus, darosi aišku, kad Medininkų pilį pastatyti buvo galima tik esant valstybei su stipriu valdovu ir kad ji negalėjo atsirasti anksčiau negu Mindaugas tapo monarchu. Kelis šimtus metų pilis netarnavo karo reikalams, o grioviai tebėra sveiki, užverstas tik įvažiavimas toje vietoje, kur turėjo būti pakeliamasis tiltas. Sienos neišgriautos ir akmenys neišgrobstyti. Reikia manyti, kad prie pilies nesikūrė miestas, o valstiečiai akmenų užtektinai turėjo savo laukuose. Kažin, kuris valdovas ją statė ir dėl ko. Aišku, pilis turėjo karinę gynybinę paskirtį. Bet kaip ji galėjo būti ginama, jeigu turi tik vieną bokštą, išmūrytą sienos šiaurės rytų kampe? Ji galėjo būti ginama šaudant ne iš kampinių ir ne iš sienos išsikišusių bokštų, o nuo sienos viršaus. Gal pilis statyta tuo metu, kai šaunamasis ginklas dar nebuvo paplitęs, o buvo naudojamas svaidomasis? Kronikų žiniomis, kryžiuočiai Gediminą nušovę (1341 m.). Tai galėjo būti atsitiktinumas. Žalgirio mūšyje buvo kaunamasi šaltaisiais ginklais, keli kryžiuočių paleisti šūviai iš patrankų pėstininkų ir raitelių neišgąsdino, nors sviediniai jau buvo špižiniai ir atstojo akmeninius rutulius, bet dar nesproginėjo. Jie tiko pilių sienoms griauti. Ar buvo Medininkų pilies siena griauta stengiantis pramušti skylę ir kurioje vietoje, reikia atidžiau panagrinėti. Savo pobūdžiu, įrengimais, taip pat statyba Medininkų pilis gimininga Lydos ir Krėvos pilims. Šios trys pilys greičiausiai ir amžiaus vienodo. Skirtumas tik tas, kad Lydos ir Krėvos pilys stovi gyvenvietėse, kurios virto miestais, o Medininkų net kaimu pavadinti negalima.“ Ištrauka iš istoriko Juozo Jurginio straipsnio „Medininkų pilis“, išspausdinto 1993 m. ALIAS žurnale „Technikos žodis“


10

Gimtasis kraštas

2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52)

Kultūra

Erotinės istorijos Aleksandro Vozbino drobėse

Meilės heroldas.

Pagonių mergelių išlaisvinimas.

Bitė ANDRIJAUSKAITĖ Tapytojo Aleksandro Vozbino personalinė paroda sostinės Savicko paveikslų galerijoje – savotiška meilės istorija. Daugiau kaip dvidešimties kūrinių, nutapytų pastaruoju metu, tematika siejama su meile, erotika ir aistra, kuriose slepiasi egzistencinis trapumas ir istorinė didybė. Pasak tapytojo A.Vozbino, į gyvenimą galima pažvelgti kaip į meilės

istoriją – nuo vaikystės iki gilios senatvės. Kiekviename amžiaus tarpsnyje meilė įgauna vis kitokias formas – prieraišumas motinai, drovus susižavėjimas, pirmasis įsimylėjimas, aistra, draugystė, meilė, neapykanta, ištikimybė, pagarba... Meilės jausmas turi ir saldumo, ir žiaurumo, ir tragizmo. Istoriją galima traktuoti, kaip vyro ir moters santykių evoliuciją. Viskas prasidėjo dar nuo Adomo ir Ievos laikų. Pirmieji susidūrimai tarp genčių vyko ne tik dėl ganomų pievų,

tarsi teigiama, kad buvimas kartu turi skirtingus spalvinius pustonius, jausmo ir aistros gradacija gali būti nusakoma ir spalva. Anot meno teoretiko profesoriaus Antano Andrijausko, gaivališką dailininko A.Vozbino prigimtį išreiškiančios drobės įtaigia spalvų ir linijų magija žadina dramatiškus žiūrovo išgyvenimus. Tapytojui svarbi ne tik potėpio galia, spalvos emocionalumas, netikėti dažų nutekėjimai, bet ir struktūriniai tapybos principai: pirmiausia kompozicija, harmoningi tapomų erdvių, linijų, spalvinių dėmių santykiai. Aleksandro Vozbino kūriniuose modeliuojamos situacijos, tiesiant giją nuo nerealios būties į realybę. Tai laisva, emocijų prisodrinta, meditatyvi ir kartu ekspresyvi tapy-

bet ir dėl gražių moterų. Trojos karas prasidėjo dėl dailiosios Elenos, Antonijaus ir Cezario aistra Kleopatrai keitė Egipto istoriją. Lemtingos moterys dažnai darydavo vienokią ar kitokią įtaką valdovams ir žymiesiems karvedžiams. Tapytojas erotiką suvokia kaip savirefleksiją, galimybę į pasaulį pažvelgti kitokiu kampu. Erotizmo esama visur. Dažnai egzistencinis nerimas ir trapumas slepiasi meilės glėbyje. Daugelį mūsų veiksmų inspiruoja seksualinė trauka, tą įrodė psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas. Dailininkas A.Vozbinas meilės ir erotikos temą stengiasi atskleisti plastiškai, kai kuriuose paveiksluose šiek tiek hiperbolizuodamas, kituose – ironiškai pasišaipydamas, trečiuose – emociškai užkoduodamas. Vienos tapybinės istorijos – labiau atviros, kitos abstrahuotos. Paveikslų cikle „Erotinės istorijos: balta, ruda, raudona, mėlyna, juoda“ Pasivaikščiojimas kartu.

ba, pasižyminti išskirtine energija. A.Vozbino drobėse gausu groteskiškų vaizdų, paradoksalių situacijų, kurios provokuoja ir priverčia mąstyti. Kur riba tarp fantazijos ir tikrovės, paliekama spręsti žiūrovui. Tapytojas A.Vozbinas Lietuvoje ir užsienyje surengė daugiau kaip 30 personalinių ir dalyvavo daugiau nei 300 grupinių parodų. Be tapybos ir pedagoginio darbo, A.Vozbinas imasi ir nepriklausomo parodų kuratoriaus veiklos, tapybos parodomis reprezentuoja Lietuvą užsienyje, organizuoja platų pripažinimą įgijusius tarptautinius plenerus „Soutine dienos“. Paroda Savicko paveikslų galerijoje (Trakų g. 7, Vilnius) vyks iki kovo 20 d.

Provokuojančios instaliacijos „Vartai“ reprezentuoja šalies menininkus svarbiuose tarptautiniuoDvidešimtmetį švenčianti galerija se meno pasaulio įvykiuose, tokiuose „Vartai“ pradeda naują parodų ciklą. kaip Venecijos, Liverpulio bienalės, Pirmoje parodoje pristatoma pasau- prestižinės Madrido, Vienos, Kelno lyje sparčiai garsėjančio menininko meno mugės. Žilvino Kempino kūryba. „Vartams 20“ parodų ciklą pradedantis Žilvinas Kempinas pastarąjį „Vartai“ – viena pirmųjų privačių kartą savo personalinę parodą LietuLietuvos galerijų. Per dvidešimt ak- voje buvo surengęs 2007 m. Šiuolaityvios veiklos metų ji įsitvirtino kaip kinio meno centre, Vilniuje. Galerija viena svarbiausių Lietuvos parodinio „Vartai“ jo personalinę parodą pristagyvenimo oazių. Joje ne tik rengiamos to jau antrą kartą. Pirma buvo eksLietuvos ir užsienio šiuolaikinių me- ponuota 53-ioje Venecijos bienalėje Galerijoje „Vartai“ eksponuojamos penkios Žilvino Kempino instaliacijos. nininkų parodos, bet ir pirmi šiuolai- (2009), kurioje žiūrovai galėjo išvyskinio meno aukcionai. ti tarptautinėje spaudoje plačiai nu- skambėjusią „Tūbą“ („Tube“, 2008). Through the Twentieth CentuKaip pagrindinę instaliacijų raiškos ry“ (2010). Jo kūrinys „Dviguba O“ priemonę naudodamas magnetinę („Double O“, 2008) eksponuotas šajuostą, Ž.Kempinas transformuo- lia tokių klasikų kaip Pablas Pikasas, ja erdvę bei šviesą ir sukuria optines Aleksandras Rodčenka, Aleksandras iliuzijas. Jo kūryba – tarsi oparto ir Kolderas, Marselis Diušanas ir kiti. minimalizmo principų tąsa, gebanti „Vartų“ galerijos salėse bus ekspoišprovokuoti žiūrovo sąmonę savis- nuojamos penkios Žilvino Kempino tabai ir kitokiam – jusliam – aplin- instaliacijos. Pirmoji – tai iš magnekos patyrimui. Lengvų žiūrovo arba tinių juostelių sukurtas ir optinius išventiliatoriaus keliamų oro gūsių vir- gyvenimus sukeliantis perregimų kopinama magnetinė juostelė sukuria lonų miškas – instaliacija „Kolonos“ aplinkos ir paties žiūrovo netvarumo, („Columns“, 2006). netikrumo bei iliuzijos įspūdį. MeTaip pat keturių kanalų filmas nininkas „piešia“ erdvėje iš juostelių „Dviratininkas kurjeris“ („Bike Messukurtomis linijomis ir taip praple- senger“, 2006), kuriame vaizduojama čia pačias piešinio sąvokos ribas. Kaip vienos valandos autoriaus kelionė per piešinio alternatyvas apmąstantis me- Manhataną, užfiksuota keturių prie nininkas Žilvinas Kempinas dalyvavo dviračio pritvirtintų vaizdo kamerų – tarptautinėje Niujorko moderniaus hiperaktyvi, desperatiška odisėja bemeno muziejuje (MoMA) sureng- sikeičiančiomis didmiesčio gatvėmis. Įtakingame Niujorko modernaus meno muziejuje buvo pristatytas Niujorke gytoje parodoje „On Line: Drawing Kitose salėse įsikurs naujausi menivenančio lietuvio menininko Žilvino Kempino darbas „Dviguba O“ („Double O“). Lota BALSYTĖ

ninko darbai. Ekspresionistinės raiškos kūrinys „Serpantinas“ („Serpentine“, 2010) – prie grindų ir sienos nepritvirtintos magnetinės juostelės, ventiliatorių plaikstomos, laisvai ir erdviai šokančios ekspozicijos salės kampe. Stilistinius pokyčius autoriaus kūryboje rodo hipnotiška šviesos ir spalvų instaliacija „Pokylių salė“ („Ballroom“, 2010). Pastarojo darbo pristatymu Niujorko Yvon Lambert galerijoje 2010 metais buvo pradėtas naujasis šio miesto galerijų rudens sezonas. „Vartuose“ taip pat bus pristatomi dar nematyti Ž.Kempino piešiniai tušu, atlikti naudojant ventiliatorių („Fan Drawing“, 2010). Paroda galerijoje „Vartai“ (Vilniaus g. 39, Vilnius) vyks iki balandžio 20 d.


2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52)

Gimtasis kraštas

Kolekcija

11

Senovinės relikvijos džiugina irkluotojų muziejaus lankytojus Ežerus tvirtai sukaustęs ledas, o Trakų irklavimo muziejaus įkūrėja Rima Karalienė kviečia pairkluoti.

„Šie daiktai keliauja iš rankų į rankas. Džiaugiuosi, kai jie patenka į diletantų akiratį, nes žinovai kainas užkelia. Unikalių daiktų paieškos trunka be atvangos. Ir veikia mane lyg koks narkotikas, tuomet adrenalinas užverda ir pinigų nebegailiu. Mano eksponatai atrasti Anglijoje, Amerikoje, Australijoje, Italijoje, Švedijoje. Nemažai jų nusipirkau aukcionuose, kitus dovanojo irkluotojai, jų draugai“, – pasakojo kolekcininkė. Rima atranda irklavimo sporto elementų net ir ten, kur neįgudusi akis jų iš karto nė nepastebėtų. Taip jos kolekcijoje atsirado Ogiusto Renuaro paveikslų kopijos, kur tik trečiame plane galima įžiūrėti regatą. „Bet juk įžiūrėti galima! Ir tai yra žaviausia“, – džiaugėsi Rima.

Trakai – irklavimo sostinė Irklavimo muziejuje, kuriam perduota asmeninė R.Karalienės kolekcija, su irklavimo sporto ekspozicija gali susipažinti kiekvienas norintis.

Lilija VALATKIENĖ „Jeigu atvykote į muziejų, turite pajusti irkluotojų dvasią“, – šypsosi buvusi sportininkė. Čia atėjus nereikia pirkti bilieto ir tyliai vaikščioti salėje. Šiame irklavimo muziejuje galima viską liesti, skaityti istorines knygas, gėrėtis senovinėmis relikvijomis, mėgautis žuvies patiekalais, gurkšnoti kavą ir išbandyti irklavimo treniruoklius.

Restoranas muziejuje ar muziejus restorane?

1939-ųjų irklavimo varžybų Oksfordo universiteto aštuonvietės nugalėtojų vairas. Jis unikalus, nes antro tokio pasaulyje nėra. Autorės nuotraukos

Irkluotojų dinastija

Angliško stiliaus restorano interjerą puošia senoviniai paveiksRimos vaikystė ir jaunystė praėjo lai, litografijos, valties vairas, irklai, prie Galvės ežero. Visus jo užutėkius 135 metų senumo pasaulio irklavi- pažįsta. Nuo mažų dienų stebėjo trenimo čempionato bilietas, lentynoje ruotes, draugavo su sportininkais, vartė guli senos knygos apie irklavimą. tėvo, garsaus irkluotojo, trenerio PoviBesižvalgydamas gali pamiršti, kad lo Liutkaičio nuotraukų albumus. Ji tvirtai žinojo, atėjai čia pietauti. Muziejaus įkūrėja Rima kad nuo pirmos klasės Karalienė džiaugiasi smalsiais lankytojais. Buvusi irkluotoja tampa entuziastinga gide, o svečiai – klubo bendraminčiais. „Mano idėja buvo turėti privatų irklavimo klubą. Apie restoraną ir viešbutį negalvojau, pats gyvenimas viską surikiavo“, – prisipažino R.Karalienė. Dabar Rima irkluoja veteranų komandoje. Ir nepairkluos, tad meilės šiai miršta pridurti, kad sporto šakai irkluoti smagiausia valŠiems keturvietės trumpalaikiu so ritmu. valties pakojams „Aš gimiau su irsusižavėjimu apie 70 metų. klu rankoje, – juokėsi nepavadinsi. Rima. – Mano mama, tėtis, dėdės, te„Baigiau aktyviai sportuoti būdatos, visi giminės vyrai, jų žmonos ir jų ma dvidešimties. Užsimaniau tekėvaikai – irkluotojai. Žodžiu, esame ir- ti. Gimė trys vaikai, tad sąmoningai kluotojų klanas ir kitų profesijų žmo- pasirinkau motinystę. Nedėkingas nių į šeimą neįsileidžiame.“ mūsų sportas tuo, kad pasiekimais Ir patikslino, kad irklavimo treni- sportininkai pradeda džiaugtis tapę ruotės atima visą laiką, tad nėra kada brandesni, įgiję patirties“, – pasakoporos kitur ieškotis. Tik valtyje su- ja R.Karalienė. sipažinti ir tegali. Beje, su savo būsi„Mūsų dvidešimtmetis sūnus Jomu vyru Rima taip ir susipažino. O nas studijuoja JAV universitete ir akjų vaikai, dar nemokėdami vaikščioti, tyviai irkluoja. Vasarą grįžta į Lietuvą suposi valtyje, tvirtai įsikibę į mamos atostogų ir irkluoja Lietuvos rinktiatlapą. Paūgėję visi ėmė irkluoti. nėje. Abi dukros – 26 metų Agnė ir

Milane studijuojanti 22 metų Aušra – taip pat irkluotojos. Pastaruosius trejus metus mūsų šeimos regatose susirenka apie trisdešimt giminės irkluotojų. Tarp jų – daug sporto meistrų, čempionų“, – R.Karalienė rodo nuotrauką, kurioje įvairaus amžiaus vienos giminės sportininkai vos telpa ant didelio liepto.

Unikalių daiktų paieškos Niekas nenustebo, kai šeima prieš trejetą metų nusprendė palikti sostinę ir visam laikui įsikurti Trakuose. Muziejaus steigėja ir direktorė R.Karalienė sako, kad idėja įkurti irklavimo muziejų jai kilo tuomet, kai asmeninė irklavimo kolekcija pasipildė unikaliais vienetiniais eksponatais. Kolekcijoje – per 300 eksponatų iš viso pasaulio. Tai knygos, laikraščiai, žurnalai, prizai, medaliai, senoviniai treniruokliai, valčių elementai, irklai ir kiti daiktai, liudijantys ilgą šio sporto istoriją. Kai kurių eksponatų negalima pamatyti niekur kitur ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Muziejaus pasididžiavimas – dvi XIX amžiaus angliškos sportinės vienvietės valtys. Seniausias eksponatas – 1846 metais išleisto laikraščio iškarpa, vaizduojanti irklavimo varžybas Temzėje. Vienas vertingiausių eksponatų – 1884 metų pasaulio irklavimo čempionato bilietas. Seniausia knyga – 1863 metais išleistas irklavimo pradžiamokslis „Rowing And Sailing“. Kur pavyksta įsigyti tokių eksponatų? Juk tai ne buities rakandai, kurie mėtosi močiučių palėpėse.

Tai visi jūsų eksponatai susiję su vandeniu? „Su irklavimu. Su akademiniu irklavimu, – pataiso mane Rima. – Ir nepainiokite irklavimo su baidarėmis ar kanojomis.“ Jūs pasirinkote labai siaurą sritį. „Todėl ir įdomu. Juk irklavimas yra kultinis Trakų sportas, čia rengiamos ne tik tarptautinės regatos, bet ir pasaulio čempionatai. Tikimės, kad miesto svečius sudomins dar vienas turizmo objektas senojoje sostinėje – Irklavimo muziejus. Juk irklavimas ne tik sporto šaka, bet ir puikus reginys, pramoga. Trakų pilies neįmanoma įsivaizduoti be ją supančių ežerų ir jų paviršiumi sklendžiančių sportinių valčių“, – sakė buvusi irkluotoja R.Karalienė. Irklavimo sportas gimė Anglijoje 1829 metais. Lietuvoje pirmasis irklavimo klubas buvo įkurtas 1885ųjų spalį. Akademinis irklavimas – seniausia sporto šaka Lietuvoje. Beje, irklavimas – aristokratų sportas. Jei neturi iš ko pragyventi, šios sporto šakos nesirinksi.

Kolekcijos briliantas Trakų irklavimo muziejuje atsispindi pasaulio irklavimo istorija. Anot Rimos, lietuviškų trofėjų atrasti labai sunku. Todėl kolekcininkė nemažai vietos paskyrė trenerių galerijai: „Juk jie tą istoriją kuria. Sportininkai laurus skina, o treneriai dažniausiai lieka už kadro.“

Australijos jaunimo rinktinės nuotrauka su parašais. Sportininkai lankėsi ir Trakų irklavimo muziejuje.

Viena muziejaus siena skirta irklavimo čempionų medaliams. Juos dovanodami sportininkai vylėsi, kad kam nors bus įdomu pažiūrėti. „O čia mano kolekcijos briliantas“, – sakė Rima rodydama valtį. Pagal kai kurias valties detales ir sėdynėlės konstrukciją galima teigti, kad šiai valčiai 150 metų. „Tik 1863 metais buvo išrastos slankiojančios sėdynėlės. Iki tol irkluotojai odines kelnes išsitepdavo riebalais, kad irkluojant judesiai paslankesni būtų. Kai suprato, kad didžiausia jėga kojose, irklavimas iš esmės pasikeitė. Didelio pranašumo buvo pasiekta pakeitus ir irklų laikiklius“, – aiškino muziejaus steigėja.

Irklavimo sportas reklamoje „Pas mane sienų per mažai, kad galėčiau visus eksponatus iškabinti, todėl dalis jų neeksponuojama, laukia savo eilės“, – pasakojo Rima vedžiodama po ekspoziciją. Anksčiau dirbusi reklamos ir rinkodaros srityje, R.Karalienė muziejuje organizavo parodą „Irklavimo sportas reklamoje“. Parodoje eksponuojama 80 originalių reklaminių skelbimų nuo 1885 metų, kuriuose minimas irklavimo sportas. Iš reklamos skelbimų žvelgia irklavimo sporto žvaigždės, siūlančios savo pamėgtus daiktus, maistą, gėrimus. Už prabangių automobilių skrieja sportinės valtys. Prestižinius drabužius vilki irklavimo regatų žiūrovai. Reklamoje akcentuojama komanda, precizija ir jėga. Ateityje kolekcininkė planuoja surengti knygų, atvirukų, senų graviūrų parodas apie irklavimą. „Svajonė pomėgį paversti darbu išsipildė su kaupu. Dabar reikia laukti, kad sunkmetis greičiau praeitų. Nuo to laiko, kai atidarėme irklavimo klubą, nematėme šviesios dienos. Mat gimėme labai sudėtingu laikotarpiu – per pačią krizę“, – paaiškino Rima.

Muziejaus lankytojai gali patys išbandyti šiuolaikinius irklavimo treniruoklius. „Irklavimo klubas ir muziejus „Academia Remigum“ – vienintelis Lietuvoje, kur mokome irkluoti suaugusius žmones, – patikslino R.Karalienė. – Treniruokliai prijungiami prie kompiuterio. Ekrane matomas takelis ir judančios valtys. Vasario mėnesį baigėsi mūsų organizuotas REMUS (lot. irklas) taurės uždarų patalpų varžybos. Jau praeityje ir Lietuvos žiemos čempionatas. Dabar lauksime, kol ežerai nutirps.“


12

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52)

Angelė Kiliuvienė kiekvieną dieną stengiasi pasitikti su džiaugsmu Į sostinės Santariškių miestelį dažniausiai užsukame prispirti bėdos ar lankydami sergančius šeimos narius bei draugus. Tačiau šį kartą vizito tikslas buvo malonesnis. Su ką tik gražų jubiliejų atšventusia čia dirbančia „Sveikatos radijo“ redaktore A.Kiliuviene kalbėjomės apie tai, kas svarbu kiekvienam: gyvenimo išbandymus ir likimo posūkius.

Angelė, nuolat kalbėdama apie sveikatą, laikosi taisyklės: kuo daugiau judėti.

Nijolė BARONIENĖ Daugelį metų ji dirbo diktore LRT, o šiandien ramiai gali atsigręžti atgal. Gyventa, kurta, tačiau jai svarbu, kas vyksta čia ir dabar, kuo gali būti naudinga kitiems ir įdomi pati sau.

Netikėtas įvertinimas Angelė mokykloje buvo gera matematikė ir svajojo studijuoti ekonomiką. Tačiau atsitiko taip, kad baigdama vienuoliktą klasę motinos draugės paraginta nuėjo į vienintelę tuo metu Lietuvos televiziją S.Konarskio gatvėje ir dalyvavo diktorių konkurse. „Dalyvaudavo tokiose atrankose ne vienas šimtas. Ir tada, ir dabar ketinančiųjų tapti diktoriais, laidų vedėjais – apstu. Aš atitikau reikalavimus. Tačiau prieš akis buvo abitūros egzaminai. Teko apsispręsti. Tuo metu žinomas diktorius Vytautas Kybartas paragino nedvejoti. Tam, kad galėčiau dirbti diktore, teko rinktis humanitarinę specialybę. Tad vietoj matematikos pasirinkau lietuvių kalbą. Jau studijų metais vedžiau vieną kitą radijo laidą, o vėliau – televizijoje „Dainų dainelę“. Apie tokius pasirinkimo pokyčius niekada net negalvojau“, – pasakojo Angelė. Pradėjusi dirbti tuometiniame Lietuvos radijuje ir televizijoje jauna mergina, kaip sakoma, atsidūrė „ant bangos“ – pasiūlymų vesti laidas netrūko. Ir darė ji tai nepaprastai subtiliai, inteligentiškai. Dabar Angelė nesvarsto, kaip būtų susiklostęs jos likimas, jei ne tas lemtingas konkursas. Nors televizijoje nebedirba jau devintus metus, tačiau jos balsą dažnas atpažįsta ir klausia, ar čia ta pati Angelė iš televizijos, kur taip nuoširdžiai skaitydavo sveikinimus ir siųsdavo muzikinius linkėjimus?

sakė Angelė. „Sveikatos radijas“, kuris prieš ketverius metus išaugo pirmuosius „Santariškių radijo“ marškinėlius, dabar internetu yra pasiekiamas visai Lietuvai ir ne tik. Energinga moteris apie savo radiją galėtų kalbėti be paliovos: kaip mama apie kūdikį, kuris mielas, brangus ir išskirtinis. Tačiau prie šios temos dar grįšime.

Nelengvi, bet turiningi metai Dabar pati rengdama programą „Sveikatos radijui“, kalbindama pašnekovus ji labai dažnai prisimena žmones, kurie padėjo ne tik profesine, bet ir žmogiškąja prasme.

Neskambinu telefonais, kai skelbiamos akcijos ir renkami pinigai labdarai. Mano pozicija kita: aš padedu konkrečiam žmogui.

„Režisieriai Justinas Bautrėnas, Nijolė Strazdūnaitė, Joana Valančienė, kalbininkas Vytautas Vitkauskas man davė labai daug“, – pasakojo A.Kiliuvienė. Angelė prisimena tą metą, kai televizijoje sukosi nuo ryto iki vakaro. Programos vedimas, koncertai, kalbos, muzikinės laidos, laidos jaunimui, filmų garsinimai... „Savaime suprantama, šeima kentėjo. Mažai laiko likdavo vaikams, kurie tada buvo dar nedideli“, – prisimena Angelė. Šiandien, kai su vyru mediku Alfredu Kiliumi atsigręžia į kartu džiaugsme ir varge praleistą laiką, gali lengviau atsikvėpti: vyresnieji dukra ir sūnus jau savarankiški. Užtat kaip gerai, kad namie pasitinka jaunėlė paauglė Ievutė. „Kai jos laukiausi, buvau trisdešimt penkerių. Ne vienas tada stebėjosi, kad būdama tokių metų gimdau. O dabar gimdo keturiasdešimtmetės ir dar vyresnės“, – juokėsi Angelė.

Savame uoste Noras daugiau laiko praleisti su šeima lėmė, kad A.Kiliuvienė būdama žinoma ir vertinama paliko televiziją. Ir dabar jai siūloma vesti laidas. „Ne per seniausiai viename komerciniame kanale vedžiau sveikatos laidą, bet projektas baigėsi“, – pasakojo Angelė. Tačiau jos gyvenimo tokie trumpalaikiai projektai iš esmės nekeičia, nes niekada nepalieka savo uosto – „Sveikatos radijo“, dėl kurio labai daug naktų nemiegota. „Kartais atrodydavo, kad viskas, nebeišgyvensime, bet lyg iš dangaus sulaukdavome pagalbos“, – linksmai kalbėjo pašnekovė.

Jokios vaistų reklamos Ne vienas domisi, kaip „Sveikatos radijas“ išgyvena? Panašiai klausiantiesiems Angelė turi atsakymą. „Ne paslaptis, buvo norinčiųjų mus nupirkti. Kai prieš septynerius metus tada dar kūrėme „Santariškių radiją“, turėjome savo viziją. Vaistų kišimas visur ir visada jau, švelniai tariant, pakyrėjęs. Esu įsitikinusi, kad vaistą turi skirti gydytojas. O dabar kaip? Išgirdo reklamuojamus vaistus radijuje ar televizijoje ir bėga į vaistinę jų pirkti“, – stebėjosi ir piktinosi Angelė. Ji supranta, kad, atsisakydama reklamos, elgiasi ir kalba tarsi balta varna, tačiau tikino, jog savo principų neatsisakys.

Būtina keisti ir keistis „Sveikatos radiją“ jau galima girdėti penkiolikoje Lietuvos sveikatos įstaigų – tai apie pusė milijono registruotų sveikatos priežiūros įstaigų pacientų. Dabar jau mažai kas abejoja, kad jis reikalingas. „Džiaugiamės, kad plečiasi mūsų klausytojų ratas – noriai jungiasi vis daugiau poliklinikų. Temas siūlo ir daugelį laidų veda patys gydytojai. Bendradarbiavimas su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis, specialistų dalyvavimas laidose, nuolatinis prevencinių programų viešinimas – tai vienas iš būdų ugdyti visuomenės požiūrį į sveiką gyvenseną. Patys šioje srityje turime daug ką keisti ir keistis“, – tikino Angelė. Natūralu, kad ištiktas bėdos žmogus pagalbos ieško visur ir visais įmanomais būdais. Dažnai kreipiasi ir į „Sveikatos radiją“, iš kurio gauna patikimos informacijos ir gydytojų patarimų. Deja,

Ieškok ir rasi Angelė šypsodamasi pasitiko savo „štabe“, Santariškių poliklinikoje. Kaip kitaip pavadinsi kuklias patalpas, prikimštas įvairiausios radijo laidų gamybai ir transliavimui reikalingos aparatūros. „Praleidžiame čia ne vieną valandą, tad kitąsyk ir oro trūksta, bet abi su kolege Vitalija Steponavičiūte nevarome Dievo į medį ir džiaugiamės tuo, ką turime“, – šypsodamasi

Dabar rengdama programą „Sveikatos radijui“, kalbindama pašnekovus Angelė labai dažnai prisimena žmones, kurie padėjo ne tik profesine, bet ir žmogiškąja prasme. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

anot pašnekovės, vis dar ne iki galo suvokiama sveikos gyvensenos svarba, vyrauja negatyvi sveikatos samprata, kurią būtina keisti, akcentuojant asmeninės atsakomybės nuostatas, skatinti ir propaguoti sveiką gyvenseną.

Pagalba kitaip A.Kiliuvienė apie labdarą turi kitokią nuomonę nei dauguma. „Gal ir nesuprasta būsiu, tačiau neskambinu telefonais, kai skelbiamos akcijos ir renkami pinigai labdarai. Mano pozicija kita: aš padedu konkrečiam žmogui. Ar visada pinigai išsprendžia problemą, ar nepratiname visuomenės paaukoti litą kitą ir tarsi nusisukti nuo atsakomybės, likti pasyviais stebėtojais iš šalies? Kadaise buvo populiarios labdaros akcijos vaikų namams. Puiku, jei galime surinktais pinigais kiek praskaidrinti našlaičių kasdienybę, bet gal geriau savaitgalį pasiimti į savo šeimas, kad mažieji pajustų namų šilumą, mokytųsi bendravimo šeimoje“, – kalbėjo Angelė.

Pasas išdavikas Ką tik gražų jubiliejų atšventusi Angelė nelabai supranta, kas bendro tarp datos pase ir jos. Ir kiti į ją žvelgdami tvirtina, kad iki penkiasdešimtmečio dar toloka. „Kiekvieną dieną stengiuosi pasitikti su džiaugsmu. Gera nuotaika, optimizmas – sveikatos pagrindas. Svarbiausia – harmonija su savimi ir su aplinka, norėti gero sau, mylėti save, tada kur kas daugiau galėsime duoti šalia esantiesiems“, – šypsojosi visada randanti laiko pasitempti ir puikiai atrodyti Angelė. Sveikas gyvenimo būdas, anot jos, ne mada, o būtinybė. Sveikos gyvensenos ambasadorius šeimoje – jos vyras onkologas chirurgas Alfredas Kilius, kuris ne vienam pacientui padeda kovoti su klastinga liga. „Jokių stebuklų ar paslapčių neatskleisiu. Valgome daug daržovių, žuvies, mėsą – tik neriebią, kuo mažiau keptų patiekalų. Vienu žodžiu, laikomės elementarių taisyklių. Labai svarbu ne prisikimšti, o pavalgyti. Kilk nuo stalo dar nepajutęs sotumo“, – patarė Angelė. Nuolat kalbėdama apie sveikatą, ji laikosi ir kitos taisyklės: kuo daugiau judėti. Tai padaryti nesunku, nes gyvenimas sukasi Santariškių zonoje. „Į darbą ir iš darbo – pėsčia. Vasarnamis taip pat ne per toliausiai, vos už kelių kilometrų, tad patogiu pėsčiųjų taku vasarą keliaujame dviračiais. Automobilis reikalingas, kai tenka važiuoti į centrą. Man taip gyventi labai patinka“, – tikino Angelė.


2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52)

Kibkit, žuvelės, didelės ir mažos Ramutė JABLONSKIENĖ Ant Pivašiūnų Ilgio ežero pasklido poledinės žūklės mėgėjai. 25 vyrai ir 3 moterys, apsiginklavę grąžtais, puolė ruošti eketes, sumerkė meškeres ir pradėjo laukti. Bet žuvys kibti neskubėjo. Pirmieji išsidrąsino pūgžliukai. Jie taip atakavo avižėles, kad žvejai vos spėjo traukti. Tarp jų retkarčiais įsimaišydavo koks sprindžio ilgumo ešeriukas, karšiukas ar kuoja. Ir juos ištraukusieji galėjo pradėti svajoti apie prizus, kurių buvo paruošta tikrai daug. Varžybos tęsėsi keturias valandas. Vyriausiasis teisėjas, sumanytojas ir organizatorius Mindaugas Gramauskas atidžiai pasvėrė visų laimikius, suskaičiavo žuvis. Tuo metu varžybų dalyviai vaišinosi Staselės Gramauskienės išvir-

ta žuviene ir Vytauto Gudaičio ant ugnies paskrudintomis dešrelėmis. Geriausiai traukti žuvis iš ežero sekėsi patyrusiam žvejui Vytautui Čerkai. Jo laimikį sudarė 146 žuvelės. Jos svėrė 1,357 kg. Vytautas susišlavė pagrindinius prizus. Pereinamąjį Juozo Gramausko vardo prizą įsteigė poledinės žūklės Butrimonyse pradininko Juozo Gramausko anūkas Šarūnas Gramauskas. Pats Šarūnas, sugavęs 220 gramų sveriantį ešerį, šį kartą varžybose užėmė III vietą ir laimėjo prizą „Už didžiausią žuvį“. Antrą vietą laimėjo ir prizą gavo Juozas Jegerskas. Gintarė Gucaitytė buvo nepralenkiama tarp moterų. Jauniausias varžybų dalyvis – Butrimonių gimnazijos ketvirtokas Kernius Miklušis. Vyriausias – svečias iš Alytaus Vidas Rekešius. Visi varžybų dalyviai buvo apdovanoti originaliais padėkos raštais.

Poledinės žūklės varžybų „Butrimonys 2011“ prizininkai (iš kairės): V.Čerka, J.Jegerskas, Š.Gramauskas.

Vasaris ir paukščiai

13

Delfinų piešiniai atveria vandens slėpinius

Rygoje, Latvijos gamtos muziejuje, atidaryta Klaipėdos delfinų piešinių paroda „Vandens ženklai“. Nika PUTEIKIENĖ

Kokie paukščiai žiemoja Lietuvoje? Kas lanko mūsų lesyklas? Ar galimos staigmenos šių metų žiemišką ir kaip reta sniegingą žiemą? Atsakymų ieškokime Žuvinto biosferos rezervate, kur paukščius stebi gamtininkai profesionalai. Stebėkite, kas atskrido prie lesyklos. Tai pats paprasčiausias ir labai patogus būdas pažinti sparnuočius. Obels šakose prie sodybos – būrys žaliukių. Žaliukė (Carduelis chloris) – kikilinių šeimos paukštis, gyvenantis miškų pakraščiuose, gyvatvorėse. Lizdelį krauna krūmuose, maždaug 3 m aukštyje. Lizdui naudoja šakneles, sausą žolę, samanas. Vidų iškloja įvairiais augalų pūkais, plaukais. Sudeda 5–6 melsvai baltus su rudomis dėmėmis kiaušinius. Peri 13–14 dienų. Išaugina dvi vadas. Jaunikliai lizde išbūna apie 14 dienų. Lietuvoje jie dažnai sutinkami, bet žiemoja rečiau. „Žaliukių prie lesyklos susirinko ne kelios ar keletas, bet dešimtys. Papūtę purias žalsvai pilkas plunksnas, sparnų ir uodegos kraštus pasipuošę geltonais dryžiais, kartu su pulku žvirblių, didžiųjų ir mėlynųjų zylių guviai striksėdamos laukia, kol atskridęs kėkštas pasisotins gvildendamas kukurūzų burbuolę. Šalia įsitaisęs kikilis irgi jaučiasi savas. Stebime jį čia jau

Gimtasis kraštas

Gamta

„Kol delfinariumas yra rekonstruojamas, o gyvūnai atostogauja Graikijoje, negalime pakviesti į pasirodymus, tad siūlome susipažinti su kitais delfinų gebėjimais“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. Muziejus kiekvienais metais sulaukia daug lankytojų iš kaimyninės Latvijos, tad ši paroda – tai lietuvių dovana mūsų gerbėjams Latvijoje. „Vandens ženklai“ – tai paroda, kurioje yra penkiolika delfinų nupieštų paveikslų. Delfinas piešia teptuką laikydamas dantimis. Piešimas jam – tai tik vienas žaidimo, bendravimo su žmogumi būdų. Delfinų piešiniai atspindi šių gyvūnų charakterio savybes, temperamentą, nuotaikas. Vieni paveikslai alsuoja melancholija, kituose ramų linijų bangavimą keičia

intensyvių potėpių energija, švelnus teptuką vedžiojančio delfino ir lapo „pokalbis“ pavirsta ekspresyviu, valiūkišku šėlsmu. Nuo seniausių laikų pasakojamos istorijos apie žmogaus ir delfino draugystę. Žaismingas delfinų būdas jaudina žmogaus vaizduotę, žadina norą pažinti juos ir pasaulį, kuriame jie gyvena. Delfinų piešiniai – tarsi keisti ženklai, žiūrovams atveriantys vandenų pasaulio slėpinius. Šiuos piešinius piešė trys Lietuvos jūrų muziejaus delfinai – Juodosios jūros afalinos. 28 metų Argas – stambiausias ir stipriausias delfinas, bandos lyderis, diktuojantis taisykles, kurių laikosi kiti delfinai. Argas yra drąsus ir užsispyręs, kaip ir dera tikram būrio vadui, todėl jo piešiniai žavi ryškia spalva ir energingais potėpiais.

Alfonso Mažūno nuotraukos

Glorijai yra 25 metai. Ji – santūri, brandi delfinariumo senbuvė. Ši patelė atsakinga ir gabi, stebinanti savo sugebėjimais ir darbštumu. Jos piešiniai subtilūs, lengvi, lyriški. Devyniolikmetė Gabija – pagrindinė artistė, itin judri ir norinti visus pažinti. Ji nuovoki, kupina energijos ir mėgstanti bendrauti. Gabija yra keturių delfinų – Premijos, Gilės, Bitės ir Mažylio – mama. Šios patelės darbai žaismingi ir linksmi, ji teptuką veda lyg išdykaudama. Dabar vienuolika muziejaus delfinų nuo rudens gyvena Graikijoje, Atikos zoologijos sode, nes Jūrų muziejaus delfinariumas uždarytas rekonstrukcijai. Paroda „Vandens ženklai“ Latvijos gamtos muziejuje veiks iki kovo 13 dienos.

Plėšrūnų gyvenimo akimirkos

GK archyvo nuotrauka

daugiau nei mėnuo. Baikštesni svilikai lesykloje pasirodo kur kas rečiau, jiems pakanka saugiai gvildenti kaulenių uogas gretimoje gyvatvorėje. Žaliukės ar kikiliai Lietuvoje žiemoja, bet ankstesniais metais Žuvinto apylinkėse niekada jų nepriskirdavome prie kasmetinių įprastų žiemos paukščių. Ypač taip gausiai, kaip šią žiemą. Žuvinte aptiksi ir kitų ne kasmet žiemojančių paukščių. Sausio naktį girdėtos skrendančios klykuolės, po poros dienų – didysis baublys. Jais gal ir neverta labai stebėtis, nes Kiaulyčios nendrynai visiškai neįšalę, vos pridengti sniegu“, – apie žiemojančius paukščius pasakojo Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis. Stebėkime mus supančią aplinką. Gamtos knygą skaityti nepaprastai įdomu. Kažin ar į speiguotą Lietuvą sugrįžo vieversėlis? Juk vakar (vasario 24 d.) mūsų tradiciniame kalendoriuje buvo Vieversio diena. GK inf.

Gamtininkai Eugenijus Drobelis ir Vytautas Knyva visą gyvenimą domisi sparnuočiais. Jų kūrinys – „Lietuvos miškų plėšrieji paukščiai ir pelėdos“. Tai 312 puslapių apimties, didelio formato, gausiai fotografijomis iliustruotas albumas, skirtas plačiam skaitytojų ratui. Tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje apie plėšriuosius paukščius ir pelėdas yra pirmas. Albumą išleido asociacija „Gamtos namai“. Knygoje populiariai pasakojama apie visų Lietuvoje gyvenančių plėš-

riųjų paukščių ir pelėdų rūšių sparnuočius. Supažindinama su jų gyvenamąja aplinka – aprašomos įvairios

natūralios gamtos buveinės (įvairių tipų miškai, pelkės, natūralios pievos), pateikiamos unikalios Lietuvos kraštovaizdžio fotografijos, supažindinama su paukščių elgsenos ypatumais, su kiekvienos aprašomos

plėšriųjų paukščių rūšies savitumais, aptariamos jų egzistavimui kylančios grėsmės ir apsaugos priemonės. Unikalios nuotraukos leis skaitytojui pažvelgti į paslaptingo plėšrūnų gyvenimo akimirkas natūralios gamtos aplinkoje. Labai sunkiai nufotografuojamos paukščių rūšys iš knygos autorių pareikalavo beveik dešimties metų. Dirbta buvo atsidėjus, todėl iš daugelio kiekvienos rūšies padarytų nuotraukų teko išrinkti tuos kelis reprezentacinius, raiškiausius kadrus. Palapinėse tykant paukščių prie masalo, prie lizdų, laukiant praskrendančių, praleista tūkstančiai valandų, kurių „svorį“ žino tik patys autoriai. Knygoje matome tai, ką pamatyti gamtoje lemta nedaugeliui – gyvatėdžius, kilniuosius erelius, didžiuosius apuokus ir javines linges. Ypatingas mažųjų erelių rėksnių, žvirblinių pelėdų pasaulis. Leidinys parašytas populiariai, bet kartu pateikiama ir mokslinių duomenų. Knyga „Lietuvos miškų plėšrieji paukščiai ir pelėdos“ – vertingas leidinys, supažindinantis mūsų ir kitų šalių skaitytojus su Lietuvos gamtos biologine įvairove. GK inf.


14

Gimtasis kraštas

2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52)

Laisvalaikis

Horoskopai E

(vasario 28–kovo 6 d.)

Avinai kitą savaitę gaus papildomų įpareigojimų, susijusių su darbu vakarais. Darbo metu netyčia galite padaryti intriguojantį atradimą. Jūsų partneriai, pavydintys jums padėties ir populiarumo, gali puoselėti priešiškus planus. Bet nepriekaištingas darbas jums leis išsaugoti gerą vardą.

F

Jaučiai pastebės, kad reikalai darbe krypsta į gerąją pusę. Vienas žmogus gali jums pasiūlyti sandorį, kuris duotų gražaus pelno. Galite paieškoti kliento šiam projektui, tik neapleiskite savo nuolatinių pareigų. Jūsų broliui arba seseriai gali prireikti pagalbos tvarkant asmeninius reikalus.

G

Dvyniai turėtų užmegzti ryšį su žmogumi, kuris žadėjo padėti kopti karjeros laiptais. Laikinai pasamdyti darbuotojai gaus labai daug naujų pasiūlymų, kurie garantuos užimtumą ilgam laikotarpiui. Profesionalai, tarp jų – gydytojai, inžinieriai, architektai, buhalteriai, turės progą išvykti į užsienį.

H

Jeigu Vėžiai planavo įsteigti nuosavą įmonę, tai kitą savaitę jie turės lėšų ir techninių galimybių įgyvendinti savo ketinimus. Laisviems žurnalistams arba rašytojams gali būti pasiūlytas nuolatinis darbas. Žadamas atlyginimas ir privilegijos pranoks visus jūsų lūkesčius.

I

Liūtai tikriausiai važiuos į užsienį reklamuoti savo produkcijos arba imtis naujo verslo. Partnerystės ryšiai, kuriuos užmegsite kitą savaitę, bus labai naudingi. Tie, kurie ketina keisti darbovietę, turėtų pasirūpinti, kad naujoji tarnybos vieta būtų visai kitoje aplinkoje. Verslininkų kitą savaitę laukia nauji naudingi sandoriai.

J Parengė žurnalo „Oho“ redakcija Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Vertikaliai: 1. Spektaklio, sporto renginio stebėtojas. 2. Vaga tarp dviejų lysvių, užsėtų vagų. 3. Apdegę daiktai, nuodėguliai. 4. Kepta kruopų ar bulvių dešra. 5. M. Sluckio romanas „ ... į dangų“. 6. Graikų satyrinis šokis. 7. Kėdainius garsinančios daržovės. 14. Karpinių šeimos dumblingų ežerų ir kūdrų žuvys. 15. Bokso kovos tarpsnis iki pertraukos. 16. Ant pečių dedama kartis su kabliais kibirams nešti. 17. Svarbiausias valstybės miestas. 18. Kalno šlaitas iš apačios aukštyn. 19. Politinės partijos, visuomeninės organizacijos vadovė. 20. Tauta, gyvenanti prie Ledinuotojo vandenyno. 21. Amerikiečių šokis kaukšint kulniukais. Horizontaliai: 4. Vienu tinklo vilkimu sugautos žuvys. 8. Sudžiūvęs duonos kampas. 9. Nuskurėlis, apiplyšėlis. 10. Valstybė prie Raudonosios jūros, 1991 metais atsiskyrusi nuo Etiopijos. 11. Mažytė kūdrose gyvenanti sraigė. 12. Skraidymas atmosferoje sunkesnėmis už orą priemonėmis. 13. Smulki teksto dalis, paragrafas. 18. Pažemėjimas slėnio link. 22. Tarpas tarp ašių. 23. Lėtas muzikos tempas. 24. Susirinkimai kam nors svarstyti, nutarti. 25. Aukščiausia palaimos būsena budizme. 26. Rudeninių kriaušių veislė, vedanti stambius skanius vaisius.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

. Netiketas Zvilgsnis v

Karštos moterys!

ª

Sveikuolių sąjungos nuotrauka

Mergelės kitą savaitę gali turėti tam tikrų problemų. Ypač atidžiai reikia spręsti visus konfidencialius klausimus, nes jus gali apkaltinti dėl to, dėl ko iš tikrųjų nesate kaltas. Tie, kurie ieškojo darbo, turėtų dar šiek tiek luktelėti tinkamo pasiūlymo. Bet laikino darbo reikėtų imtis.

K

Svarstyklės turėtų daugiau dėmesio skirti projektui, kurio įgyvendinimas jau vėluoja. Galite gauti viliojantį pasiūlymą pereiti į kitą darbovietę arba įsijungti į verslą, bet vis dėlto reikėtų jo atsisakyti. Dabartiniame etape permainos neduos nieko gero.

L

Skorpionų laukia sunkus metas. Dideli finansiniai įsipareigojimai veikiausiai pareikalaus ir didelių išlaidų. Neinvestuokite pinigų taip, kaip jums pataria žmogus, nežinantis, kokios ribotos dabartinės finansinės jūsų galimybės. Neimkite kredito savo dabartiniam arba būsimam projektui.

M

Šauliams gali būti pasiūlyta vykti į kelionę, kuri bus labai naudinga. Kitą savaitę užmegsite naudingų kontaktų, kurie padės imtis savarankiško verslo. Komersantai turėtų susilaikyti nuo naujų investicijų, nes jų kapitalas gali būti įšaldytas.

N

Ožiaragiai turi būti pasirengę iškart sudaryti naudingą sandorį, kuris jiems bus pasiūlytas. Tarnautojai gali tikėtis algos priedo, jeigu sėkmingai atliks ypatingą užduotį. Čia jiems labai pravers ryšiai su įtakingais asmenimis. Pasistenkite įvykdyti visus savo pažadus, kitaip nukentės jūsų reputacija. Žmogus, kuriam kadaise padėjote, dabar jums atsilygins tuo pačiu.

O

Vandeniai gaus slaptos informacijos apie sutartį, kurią jie jau seniai rengia. Atmosfera namuose tikriausiai bus ne tokia gera kaip norėtųsi. Asmuo, priešiškai nusiteikęs jūsų šeimos atžvilgiu, mėgins komplikuoti santykius tarp šeimynykščių, pirmiausia – tarp tėvų ir jūsų antrosios pusės.

P

Žuvys tikriausiai leisis į kelionę, susijusią su darbo ar verslo reikalais. Projektai, susiję su partneryste, tikrai žada sėkmę. Galite visai ramiai įpareigoti savo partnerį rūpintis svarbios sutarties įgyvendinimu, o pats visą dėmesį skirti asmeniniams arba šeimos interesams.


2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Kiekviena šeimininkė savo suspaustą sūrį giria

Kaip pasigaminti desertinį varškės sūrį 1,5 kg varškės, 10 kiaušinių, 0,15 g želatinos, 200 g sviesto, 3 stiklinės cukraus, 2–3 pakeliai skirtingų spalvų želė.

Šėtos miestelio pašonėje glaudžiasi Sangailų gyvenvietė. Kėdainių rajone ji būtų panaši į daugelį kitų, kuriose gyvenimas jaunimui išvykus apmiršta, jei ne šaunios sūrininkės. Nijolė BARONIENĖ Sangailų piliakalnio pašonėje gyvenanti Zosė Imbrasienė pirmoji tarė ir padarė. Gyvenimas kaime tapo ir linksmesnis, ir turiningesnis. Gėlėmis iškaišytos seklyčios durys jos kieme svetingai atveriamos visiems bendruomenės nariams ir į Šėtos seniūniją užsukantiems svečiams.

Ir pamokina, ir pavaišina Mūsų viešnagės tikslas buvo išsiaiškinti, kokius sūrius spaudžia čia gyvenančios moterys, mat šis kraštas seniai jais garsėja. Kažkada Sangailų moterys darbavosi Šėtos sūrinėje. 1930 metais statyta sūrinė bankrutavo daugiau nei prieš dešimt metų. Liko tik Vilkyškiuose gaminamo fermentinio „Šėtos“ sūrio pavadinimas. Šėtos seniūnas Petras Pupkus sakė, kad šiose apylinkėse labai nedaug karvių. Kai neliko sūrinės, tai kitur par-

duoti pieną smulkiesiems pienininkams neapsimokėjo. Tačiau Šėtos sūrių gaminimo tradicijos nenunyko. „Mūsų krašto sūriai ypatingi. Kiekvienų namų šeimininkė turi savų receptų. Žinant technologiją, pasidaryti sūrį nėra sudėtinga. O mūsų šeimininkės savo receptūrų už devynių užraktų nelaiko: kas paprašo, tą ir pamokina“, – tikino Šėtos seniūnas, lydėdamas mus pas linksmas klėtelės moteris.

Kiek šeimininkių, tiek sūrių Netrukome įsitikinti, kad Gražina Ilevičienė, Genovaitė Garašauskienė, Vladislava Rajeckienė, Zosė Imbrasienė visada svečius vaišina tradiciniais pačių gamintais valgiais. Pasak Šėtos šeimininkų, sūrio skonio paslaptis slypi prieduose. Drąsiai galima teigti – kiek šeimininkių, tiek sūrių. O jie gali tikti įvairioms progoms ir skoniams. Prie alaus puikiai tinka rūgštaus pieno sūriai su kmy-

15

Šėtos seniūnas P.Pupkus ir Sangailų sūrininkės.

nais, o desertui – saldūs sūriai, pagardinti razinomis, riešutais, želė saldainiais, kiaušiniais. Kėdainių krašte nuo seno gaminamas ir džiovintas sūris. Mat lietuviai, neturėdami sūrių fermentavimo tradicijos, tik šitaip galėjo ilgesniam laikui prisiruošti šio pieno produkto atsargų. Tie sūriai buvo daromi labai nedideli, džiovinami saulėje, vėliau vyniojami į lininį audeklą ir laikomi kamaroje. Žiemą, kai karvės užtrūkdavo, toks kirviu susmulkintas sūris būdavo čiulpiamas vietoj saldainio.

Paprasta ir skanu Paklausta, kaip daro sūrį, Gražina Ilevičienė patikino, jog tai labai

Martyno Vidzbelio nuotraukos

lengva. „Reikia surauginto ir keleto litrų šviežio pieno. Pirmiausia daroma varškė: į pakaitintą saldų, paprastą pieną pilame raugintą ir maišydamos kaitiname. Gautą varškę nukošiame, dedame kmynų ar kitų prieskonių, galima įmušti keletą naminių kiaušinių. Tada sūris tampa gražios gelsvos spalvos. Suslegiame sūrmaišyje“, – pasakojo dešimt vaikų užauginusi moteris. Sūriai – Šėtos vizitinė kortelė, tad krašto muziejaus etnografės Reginos Lukminienės paskatinta Aniceta Stanaitienė nutarė vaizdo juostoje įmažinti sūrio kelią nuo gamybos iki stalo. Moterys pataria nepatingėti ir įvairioms šventėms pasidaryti desertinį varškės sūrį su žele.

Želę paruoškite, kaip nurodyta ant pakelio. Varškę sumalkite mėsmale arba stipriai išsukite. Tada dėkite kiaušinius ir cukrų. Gerai išmaišykite. Į šią masę supilkite ištirpintą sviestą ir paruoštą želatiną. Vėl viską gerai išmaišykite. Tada sudėkite kvadratėliais supjaustytą želę. Masę atsargiai pamaišykite ir dėkite į šaldytuvą. Vietoj želės sūrį galima paskaninti džiovintais vaisiais.

G.Ilevičienės sūriai visada dideli.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: „Smena“ Proguma. Ebonitas. „Caritas“. Pamela. Patelė. Asavėlis. Sevanas. Risas. Caca. Rėmas. San. Arijai. PAL. Jojamasis. „Toska“. Pasakojimas. Ar. Irakas. Kaisa. Akyse. Os. GOST. Horizontaliai: PC. Po. Trapecija. Orava. Osak. Agitacija. Utena. „Akis“. Smala. Amore. Masės. Raja. Risiko. Nepadėjimas. Abas. Masas. Omarai. Nevis. Ko. Gilės. Poras. Talasas. It. Isalkas. Ūsas. „Aras“. Pažymėtuose langeliuose: ARGENTINA. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: 1. Lubos. 2. Sauja. 3. Valsas. 4. Sirena. 5. Lynas. 6. Caras. 10. Krantas. 11. Piliulė. 15. Botagas. 16. Kikilis. 17. Betonas. 18. Dukatas. 23. Valiuta. 24. Sekluma. 28. Kėslas. 29. Tarnas. 30. Depas. 31. Ameba. 32. Antis. 33. Varis. Horizontaliai: 7. Tušas. 8. Dalis. 9. Rytas. 12. Voljeras. 13. Ekipažas. 14. Antsnapis. 19. Gotika. 20. Liemuo. 21. Valia. 22. Povas. 25. Danija. 26. Etapas. 27. Virkštelė. 34. Kelmutis. 35. Ramentas. 36. Bamba. 37. Mačas. 38. Vikis. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: BURTININKAS. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Kapšas. Panagė. Pyragas. Daka. Patarlė. Lapai. Voluos. Vilna. Stenas. Stabas. Fundatorė. „Kamasutra“. Apvali. Slėpt. Luka. Vasa. Urpas. Žirafa. Vėpsom. Imamas. Apeis. Akli. Lira. Horizontaliai: Alkos. Kanapa. Nyksta. Švara. Apsus. Kratot. Taiga. Liesa. Slėgė. Faksas. Lava. Numovė. Pliusas. Ūdra. Apžavai. Apsalti. Taupi. Poste. Rapla. Kaksim. Vėjas. Ris. Flora. Kaimas. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: LYDEKA.

Pasijuokime

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Pas psichiatrą. – Ponas daktare, aš manau, kad esu šuo! – Nieko tokio. Aš jums išmušiu tai iš galvos. Pirmiausiai gulkitės ramiai ant kušetės. – O, ne. Man negalima ant minkštų baldų. ••• Mokinys su motoroleriu užkliudo storą ponią. Ši įtūžusi rėkia: – Ar negalėjote manęs aplenkti? – Ne, – atsako šis. – Neturėjau tiek benzino. ••• Bare kalbasi du vyrai – Iš ko tu gyveni? – teiraujasi vienas. – Iš lašinių, – atako kitas. – Tai esi mėsininkas? – Ne, pardavinėju korsetus storulėms. ••• Advokatas grįžta vakare namo ir skundžiasi: – Oi kaip šiandien pavargau. Buvo labai įtempta diena. Einu valandėlę pajodinėsiu. Į tai žmona: – Paskubėk, arklys tau skambino jau tris kartus.

(Užs. 8)

(Užs. 4)

(Užs. 13)

(Užs. 2)


16

Gimtasis kraštas

2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52)

TV programa LTV2

Vasario 28, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 12.50 13.30 14.20 14.55

„Komisaras Reksas“.

„Žmonos ir meilužės“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Stilius (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Spaudos konferencija. Preliminarių rinkimų rezultatų paskelbimas. 12.15 Žinios. 12.30 Savaitė (k.). 13.00 Pulsas (k.). 13.30 Duokim garo! (k.). 15.15 Serialas „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 „Snaiperio taikinyje“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Gamtos formos“.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 Super KK2 (k.). (N-7) 9.55 Romantinė drama „Asmens sargybinis“ (k.). 12.30 Pričiupom! (N-7) 12.55 „Drakonų kova Z“. 13.25 „Geniuko Vudžio šou“. 13.55 „Tomas ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 Kryžminė ugnis. 18.30 Susitikime virtuvėje. Kulinarinė laida. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Komedija „Žmonos ir meilužės“ (2001 m., JAV). (N-7) 0.35 „Čakas“. 1.35 „Išrinktieji“. (N-14)

Gyvenimas yra gražus.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.40

13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00

23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Biuras“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) Romantinė drama „Muzika, suradusi mus“ (2007 m., JAV). „Titanų klasė“. „Katašunis“. „Lūžtanti banga“. „Heraklis“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“. (N-7) Kodėl? Gyvenimas yra gražus. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Drama „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) „CSI Majamis“. (N-7) „Po uragano“. (N-7) „Harperio sala“. (N-14)

Sąmokslo teorija.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai III“. 9.00 Atvirai su žvaigžde (k.). 10.00 Be recepto. (k.). 10.45 Šeštadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Žaibiški tyrimai“ (k.). (N-7) 13.10 Sveikinimų koncertas (k.). 15.05 Smagiausios akimirkos. 15.35 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 16.00 „Dapkai ir Butkai III“. 17.10 „Srautas“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. 22.00 „Nacionalinio saugumo agentas“. (N-7) 23.00 „Žaibiški tyrimai“ (k.). (N-7) 24.00 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 1.00 Autofanai (k.). 1.30 Bamba. (S)

15.20 16.00 16.30 17.00 17.15 18.05

18.20 19.05 20.50 21.30 22.10 23.45 24.00 0.45

TV1 8.40 „Berniukas ir voveriukas”. 9.05 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.30 „Muča Luča“. Animac. serialas. 9.50 „Ogis ir tarakonai“. 10.20 „Džekio Čano nuotykiai” (k.). 10.45 „Zoidai”.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00. 5.00 LR himnas.

LTV2

Kovo 1, antradienis

8.00 8.25 8.40 9.00 11.30 12.00 12.55 13.30 14.25 15.15

Pinigų karta.

24 valandos.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 Pradėk nuo savęs (k.). 12.45 Žurnalisto tyrimas. (k.). 13.30 Mūsų dienos – kaip šventė (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Pinigų karta. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „2020-ieji“.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta (k.). 11.25 Kažkas atsitiko (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 Pričiupom! (N-7) 12.55 „Drakonų kova Z“ (k.). 13.25 „Geniuko Vudžio šou“. 13.55 „Tomas ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti gyvenimai. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta valanda“. (N-14) 0.30 „Čakas“. 1.30 „Išrinktieji“. (N-14)

„Liudininkai“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.25 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 22.05

23.05 0.05 1.05

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) Paskutinė instancija. Gyvenimas yra gražus. Tik tarp mūsų. „Titanų klasė“. „Katašunis“. „Lūžtanti banga“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“. (N-7) Prieš srovę. (N-7) Žiūrim, ką turim. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. Eurolygos apžvalga. Kriminalinė drama „Liudininkai“ (2008 m., JAV). (N-14) „CSI kriminalistai“. (N-7) „Po uragano“. (N-7) „Harperio sala“ (N-14)

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Smuiko muzikos vakaras (k.). Veidai. Legendos. Gražina Balandytė (k.). Durys atsidaro. „Makleodo dukterys“. Muzikos istorijos. F.Šopenas ir Ž.Sand. Preliudai (k.). Etnokultūros ratas. XIX amžiaus tautodailininkas C.Barčas (k.) Dar vienas mitas apie kompozitorių V.Bartulį (k.). Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Kultūrų kryžkelė. Miesto kodas (k.). „Alta Maremos virtuvė. Patiekalai keliaujantiems Toskanos pakrante“. Dok. serialas. Baobabai lietuviškame peizaže. Detektyvo klasika. „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7) Žmonės kaip žmonės. Septynios Kauno dienos. „Svarbesnė už gyvenimą“. Komedija. (N-7) „Tas paprastas pasakojimas“. Dok.f. (k.). Panorama. „Snaiperio taikinyje“ (N-7)

„Išsikerojimas“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 9.30 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas“ (k.). (N-7) 13.10 Melodrama. „Svajonių viešbutis: Karibai“ (k.). (N-7) 15.05 Smagiausios akimirkos. 15.35 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 16.00 „Miesčionys“. 17.10 „Srautas“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Psichologinė drama „Išsikerojimas“ (2001 m., Vokietija, Australija). (N-7) 23.40 „Mentai IX. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 0.40 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 1.40 Tauro ragas (k.). 2.10 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.40 17.00 17.15 18.05 19.05 20.50 21.40 21.50 22.25 22.55 23.30 24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Folkloro vakaras. Miesto kodas (k.). Septynios Kauno dienos. „Makleodo dukterys“. Laiko ženklai (k.). Žmonės kaip žmonės (k.). Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“. Kultūrų kryžkelė. Trembita. Baobabai lietuviškame peizaže (k.). Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai. Rimtautas Šilinis. LTV aukso fondas. „Aš nežinau, kas esu aš“. TV filmas. 3, 4 s. Vizijos ir tikrovė. Šv. Kazimiero asmenybė. „Tas paprastas pasakojimas“. Dok.f. (k.). Durys atsidaro. Pasaulio dokumentika. „Kai gandras nuvilia. Po penkerių metų“. 1 d. Pasaulio dokumentika. „Vienuolio pašaukimas“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras. Panorama. „Gyvenimas pagal uošvius“.

TV1 8.40 „Berniukas ir voveriukas”. 9.05 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.30 „Muča Luča“. Animac. serialas. 9.50 „Ogis ir tarakonai”. 10.20 „Dr. Šuo”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Betmenas“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

11.10 „Betmenas“. 11.35 „Nerealių draugų namai”. 12.00 „Įstatymas ir tvarka”. (N-7) 13.00 „Atskalūnas“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 14.50 „Ogis ir tarakonai“. 15.00 „Likimo kerai“. 15.50 „Ogis ir tarakonai“. 16.00 „Jos vardas Nikita“. 17.00 „Atskalūnas”. (N-7) 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. (N-7) 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Moters auka“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Drama „Nematoma gija”. (N-7) 22.40 „Atskalūnas”. (N-7) 23.40 „Jos vardas Nikita“. (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.20

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Išlikimas. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaulai“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaulai“. Nenugalimas banzuke. „Krokodilas“. Trileris. „Fantastinis būrys“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 10.40

5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Skonio reikalas (k.). Kas tu toks? (k.). Super L.T. (k.). Griūk negyvas! (N-7) Pasiduodu! Aš – žvaigždė! (N-7) Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj.

11.35 „Nerealių draugų namai”. Animac. serialas. 12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (k.). 13.00 „Likimo kerai“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai III“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Atskalūnas”. 15.50 „Ogis ir tarakonai“. 16.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 19.00 „Mentalistas“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka”. 21.00 Kriminalinė drama „Išbandymų diena“. (N-14) 23.30 „Mentalistas“.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.05 18.00 19.00 20.00 21.00 21.35 23.30

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaulai“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė. „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaulai“. Nenugalimas banzuke. „Oskarų” teikimo ceremonija 2011. Vaizdo įrašas. „Šioje šalyje nėra vietos senukams“. Drama.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 11.30 12.00 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Namų daktaras (k.). Kas tu toks? (k.). Spaudos puslapiai. Laida 112. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

11.30 Šiandien kimba (k.). 12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 12.50 Ekovizija (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 20.00 „20 minučių“. Informacinė laida. 20.20 Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Naša Raša. (N-7) 23.35 Kas tu toks? 0.20 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 9.10 10.00 11.00 11.15 11.30 12.30 13.00 13.20 14.00 14.25 14.30 15.25 15.35 16.35 17.15 18.10 19.00 20.00 21.00 22.05 23.05 23.15 0.05 1.00

Animacinis f. Šventinis koncertas. Detektyvai. Gyventi sveikai! Naujienos. Top-shop. Mados nuosprendis. Noriu žinoti. Kitos naujienos. Suprasti. Atleisti. Naujienos. Animacinis f. Susituokime. Animacinis f. Federalinis teisėjas. Detektyvai. TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. TV serialas „Pėdsakas”. Lauk manęs. Laikas. Lietuvos „Laikas”. TV serialas „Auksiniai spąstai”. Gyvenamoji aplinka. Lietuvos „Laikas”. TV serialas „Isajevas”. GKŠ. Muzikinis kanalas.

16.30 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Mackus. LR himnas.

12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10

Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios. Orai. Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Kas tu toks? 20 minučių. Super L.T. (N-7) Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Naša Raša. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. Reporteris.

18.00 18.17 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.35 0.20

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.25 Animacinis f. 14.30 Susituokime. 15.30 Animacinis f. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.20 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 TV serialas „Auksiniai spąstai”. 22.00 Gyvenamoji aplinka. 23.05 Lietuvos „Laikas”. 23.10 TV serialas „Didelio miesto žiburiai”. 0.00 GKŠ. 0.55 Muzikinis kanalas. 18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. G.Cieškaitė. 22.58 LR himnas.


2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Kovo 2, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.00 13.00

Žurnalisto tyrimas.

„Asfalto karai“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Rusų gatvė. 12.15 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). 12.45 Sveikinimų koncertas (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 „24 valandos“. (N-14) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Nepatikėtum, kad čia galima gyventi“.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 Abipus sienos (k.). 9.50 Lietuvos supermiestas. (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 Pričiupom! (N-7) 12.55 „Drakonų kova Z“. (k.). 13.25 „Geniuko Vudžio šou“. 13.55 „Tomas ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 FTB. 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Premjera. Veiksmo f. „Asfalto karai“ (2004 m., JAV). (N-14) 0.15 „Čakas“. 1.15 „Išrinktieji“. (N-14)

„Pasmerkti“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.25 12.20 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 22.05 23.05 0.05 1.05

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Biuras“. (N-7) Drama „Meilės sūkuryje. „Amžini jausmai“. Kodėl? Prieš srovę. Skubi pagalba 112. „Titanų klasė“. Animac. serialas. „Katašunis“. Animac. serialas. „Lūžtanti banga“. Drama. (N-7) „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. „Marinela“. „Naisių vasara“. TV3 žinios. „Kelias namo“. (N-7) Akistata. Dar pažiūrėsim. „Pasmerkti“. TV3 vakaro žinios. Vikingų loto. „Daktaras Hausas“. „CSI kriminalistai“. „Po uragano“. „Harperio sala“. (N-14)

„Eilinė Džein“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.45 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 7.50 „Miesčionys”(k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Tarp miesto ir kaimo (k.). 11.15 Nesėsi – nepjausi. 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas“ (k.). (N-7) 13.10 Melodrama „Rūkas virš Kilrašo pilies“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.35 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 16.00 „Miesčionys“. 17.10 „Srautas“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Veiksmo drama. „Eilinė Džein“ (1997 m., JAV). (N-7) 23.45 Fantastinis veiksmo f. „Neregėtas blogis 2“ (k.). (N-7) 1.35 Statybų TV (k.). 2.05 Bamba. (S)

„Paženklintas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Menora. 12.15 Gamtos kodas (k.). 12.45 Teisė žinoti (k.). 13.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka ISM vadybos ir ekonomikos universiteto ir Vilniaus universiteto komandos. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Taurė perpildyta“.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio laboratorija“. 6.50 Animac. serialas „Kaukė“. 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.55 Neišgalvoti gyvenimai (k.). 10.25 Tu gali (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 Pričiupom! (N-7) 12.55 „Drakonų kova Z“. 13.25 „Geniuko Vudžio šou“. 13.55 „Tomas ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 „Pavogta laimė“. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris. „Paženklintas“ (2004 m., JAV). (N-14) 0.35 „Čakas“. 1.35 Sveikatos ABC (k.).

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.55

17.15

18.05 19.05

20.30 20.55 21.35 22.00 22.35 23.30 24.00 0.45

TV1 8.40 „Berniukas ir voveriukas”. 9.05 „Galingasis šuo Kriptas”. Animac. serialas. 9.30 „Muča Luča“. 9.55 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Kovo 3, ketvirtadienis

Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“.

13.30 14.20 15.15 16.00 16.25 16.35 17.00

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras (k.). Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai. Rimtautas Šilinis. (k.) Muzikos istorijos. F.Šopenas ir Ž.Sand. Preliudai (k.). „Makleodo dukterys“. Būtovės slėpiniai (k.). Kasdienybės aitvarai. Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. Senas televizorius. Atvirumo valanda. Mirties bausmė. Teisės ar moralės problema? Veidai. Penki vakarai. Susitikimas su restauratore Gražina Drėmaite. Europos kinas. „Romansas kornetui“. Poetinė drama. Čekija. 1966 m. Šalia mūsų. Per senovės žilą srovę. Vakaro autografas. Sporto panorama. Kūrybos metas. Dailininkas R.Sakalauskas. Pasaulio dokumentika. „Taurė perpildyta“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. „Dingę“. (N-7)

„Aferistas“.

Nerealios namų šeimininkės.

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Biuras“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Amžini jausmai“. (N-7) Žiūrim, ką turim. (N-7) Dar pažiūrėsim. (N-7) Vaikų balsas 2011. (N-7) „Titanų klasė“. „Katašunis“. „Lūžtanti banga“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“. Paskutinė instancija. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. (N-7) „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Aferistas“ (2009 m., JAV). (N-7) „CSI kriminalistai“. (N-14) „Po uragano“. (N-14) „Harperio sala“. (N-14) „Auksinė valanda“. (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 7.50 „Miesčionys“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Srautas“ (k.). (N-7) 13.10 Nuotykių f. „Septintasis pergamentas“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.35 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 16.00 „Miesčionys“. 17.10 „Srautas“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Veiksmo f. „Asas“ (1999 m., JAV). (N-14) 23.05 Fantastinis veiksmo f. „Eilnė Džein“ (k.). (N-14) 1.45 Autopilotas. 2.15 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.00 Veidai. Penki vakarai (k.). 12.55 Kūrybos metas. Dailininkas Rimas Sakalauskas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.15 Vakaro autografas (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. Animac. serialas. 17.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 17.15 Senas televizorius. Nuojautos. 17.40 Likimai. Pakilęs gyvenimui. K.Vikonis. 18.15 Veidai. Arti toli. 18.55 TV teatras. Haroldas Pinteris „Išdavystė”. 20.35 Kuluarai. 21.15 Laiko portretai. Vailkštūnas RoRa. 22.00 Savęs link. Vaclovo Into akmenų muziejus. Akmenų energetika. 22.35 Pasaulio dokumentika. „Čilė. Čukikamatos varis“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestrinės muzikos vakaras. 24.00 Panorama. 0.45 „24 valandos“. (N-14)

10.20 10.45 11.10 11.35 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 15.50 16.00 16.50 17.00 17.57 18.00 19.00 20.00 21.00 22.40 23.40

16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.35 23.15

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

11.30 Galiūnų pasaulio čempionatas 2010 (k.). 12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (k.) (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. 19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 20.00 Žinios. 20.20 Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.10 Naša Raša. (N-7) 23.45 Kas tu toks? 0.30 Reporteris.

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaulai“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė. „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Kaulai“. Nenugalimas banzuke. „Juodasis penktadienis“. Kriminalinė drama. „Pati baisiausia laida“. Realybės šou.

Pirmasis Baltijos kanalas

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Kas tu toks? (k.). Super L.T. (k.) (N-7). Griūk negyvas! (N-7)

10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

14.00 14.30 15.00 15.50 16.00 16.50 17.00 17.57 18.00 19.00 20.00 21.00 23.10 0.10

Teleparduotuvė. „Draugai III”. „Atskalūnas”. „Ogis ir tarakonai”. „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. „Ogis ir tarakonai”. „Moters auka”. Žodis – ne žvirblis (k). Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. „Mentalistas”. „Įstatymas ir tvarka”. Drama „Angelų miestas”. (N-7) „Atskalūnas”. „Mentalistas”.

TV6 9.45 9.50 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.40

23.35

TV1 8.40 „Berniukas ir voveriukas”. 9.05 „Galingasis šuo Kriptas”. 9.30 „Muča Luča“. 9.55 „Jūreivio Popajaus nuotykiai”. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Betmenas”. 11.35 „Nerealių draugų namai”. 12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 13.00 „Likimo kerai”.

„Mėlynasis drakonas”. „Zoidai”. „ Betmenas“. „Nerealių draugų namai”. Animac. serialas. Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. „Likimo kerai“. Teleparduotuvė. „ Draugai III“. „Atskalūnas”. „Ogis ir tarakonai”. „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. „Ogis ir tarakonai” „Moters auka”. Žodis – ne žvirblis (k). Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. „Mentalistas”. „Įstatymas ir tvarka”. Trileris „Mirties totalizatorius”. (N-7) „Atskalūnas”. „Mentalistas”.

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00

1.10

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Kaulai“. Nenugalimas banzuke. Teleparduotuvė. „Heraklis ir amazonės“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Komedija Nenugalimas banzuke. Eurolygos rungtynės. Vilniaus „Lietuvos rytas”–Vitorijos „Caja Laboral”. Tiesioginė transliacija. Eurolygos rungtynės. TOP 16. Pirėjo „Olympiacos”–Kauno „Žalgiris”. Vaizdo įrašas. Vienam gale kablys.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 11.10 12.00 12.50 13.40 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

17

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Ekovizija (k.). Kas tu toks? (k.). Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai (k.). Spaudos puslapiai. Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Animacinis f. 14.30 Susituokime. 15.30 Animacinis f. 15.35 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.15 „Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 TV serialas „Auksiniais spąstai”. 22.00 Michailas Gorbačiovas. 23.50 Lietuvos „Laikas”. 23.55 TV serialas „Auksiniais spąstai”. 0.45 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.07 17.10 18.00 18.17 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.00 23.35 0.20

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Žinių amžius (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Juškaitis. LR himnas.

Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai. Teletabiai. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios. Orai. Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Kas tu toks? 20 minučių. Super L.T. Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Pagaminta Lietuvoje. Naša Raša. (N-7) Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Gyvenimo skonis. 14.20 Animacinis f. 14.25 Susituokime. 15.25 Animacinis f. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Auksiniai spąstai”. 22.05 Žmogus ir įstatymas. 23.05 Lietuvos „Laikas”. 23.15 TV serialas „Didelio miesto žiburiai”. 0.10 Spręskite patys. 0.55 Žvaigždėlaivis. 1.10 Muzikinis kanalas. 18.30 19.03 20.03 20.20 21.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę (k.). Vidurnakčio lyrika. A.Miškinis. LR himnas.


18

Gimtasis kraštas

LTV2

Kovo 4, penktadienis

„Vedybos!“

„Mumijos sugrįžimas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 Gustavo enciklopedija (k.). 12.45 Talentų ringas (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.10 Duokim garo! 23.00 Komedija. „Vedybos!“ (2004 m., Prancūzija). (N-7)

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Geniuko Vudžio šou“. 6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 Žvaigždžių duetai 5 (k.). 12.30 Pričiupom! (N-7) 12.55 „Drakonų kova Z“ 13.25 „Geniuko Vudžio šou“. 13.55 „Tomas ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 Lietuvos metų moteris 2010. Iškilminga apdovanojimų ceremonija. 21.10 Nuotykių f. „Mumijos sugrįžimas“ (2001 m., JAV). (N-7) 23.50 Veiksmo f. „Pavojingas sandėris“ (2003 m., JAV). (N-7)

2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52)

TV programa

„Išrinktasis. Blogio imperijos iškilimas“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.40 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 20.10

22.10

0.25

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Biuras“. (N-7) „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“. (N-7) Chorų karai. „Katašunis“. „Lūžtanti banga“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) TV3 žinios. Vaikų balsas 2011. Fantastinis nuotykių f. „Išrinktasis. Blogio imperijos iškilimas“ (2007 m., JAV). (N-7) Komedija „Pasižadėjęs kitai“ (2007 m., JAV). (N-7) Komedija „Nuotykiai Majamyje“ (2007 m., JAV). (N-14)

„Mano mamos meilužis“.

6.30 Televitrina. 7.05 Smagiausios akimirkos. 7.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.). 7.50 „Miesčionys“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Gimnazistai (k.). 11.20 Televitrina. 12.15 „Srautas“ (k.). (N-7) 13.10 Melodrama. „Meilės strėlės“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos. 15.35 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“. 16.00 „Miesčionys“. 17.10 „Srautas“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir kaimo (k.). 20.55 Amerikos talentai. 22.45 Pasaulio galiūnų čempionų lygos turas. Laplandija. 23.45 Komedija „Mano mamos meilužis“. 1.55 Bamba. (S)

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestrinės muzikos vakaras (k.). 12.00 Veidai. Arti toli (k.). 12.40 Laiko portretai. Vailkštūnas RoRa (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Vaclovo Into akmenų muziejus (k.). 14.50 Negali būti. 15.15 Kuluarai (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 17.15 Senas televizorius. Šurmas. 18.15 Veidai. Legendos. Kazimiera Kymantaitė. 19.05 Senas geras kinas. „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai Pasauliniame kare“. Animac. serialas. 20.20 Mokėkime augti. Dok.f. 20.40 Tarp žemės ir dangaus. 21.10 Dalia Kutraitė kalbina... Algirdą Saudargą. 21.40 Kabaretas. 22.35 Pasaulio dokumentika. „Gyvenimas Napoleono laikais“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Lietuvos kompozitorių kūriniai. 24.00 Panorama. 0.45 „Žemė-2“. 8.40 „Berniukas ir voveriukas”. 9.05 „Galingasis šuo Kriptas”. Animac. serialas. 9.30 „Muča Luča“. 9.55 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.20 „Mėlynasis drakonas”. 10.45 „Zoidai”. 11.10 „Betmenas“.

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

LTV2

Kovo 5, šeštadienis

8.00 8.15 8.30 8.45 9. 9.15 9.30 10.00 11.45 12.15 12.45 13.15

„Apsimetinėjimas ir klasta“.

„Niekada nepasiduok“.

„Bibliotekininkas. Likimo ieties beieškant“

„Rakštis“.

8.15 Krikščionio žodis. Laida rusų kalba. 8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Robotukas“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.30 Linksmoji šeimynėlė. 10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 11.30 Durys atsidaro. 12.15 Sporto panorama. 12.45 Mūsų miesteliai. Luokė. 13.45 „Juokis“. 15.30 Pasaulio panorama. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.50 Drama „Žuvies diena“ (1989 m.). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 LRT „Bitinukai 2010“. 23.45 Premjera. Trileris. „Apsimetinėjimas ir klasta“ (2004 m., JAV). (N-14)

6.00 Teleparduotuvė. 6.30 Animac. f. „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 6.55 „Galingasis šuo Kriptas“. 7.20 „Laslo stovykla“. 7.45 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 8.10 Animac f. „Magija“. 8.35 Animac. f. „Benas Tenas prieš ateivius“. 9.00 „Degrasis. Naujoji karta“. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių f. „Taina 2. Nuotykiai tęsiasi“ (2005 m. Brazilija). 11.35 Komedija „Makheilio jūreiviai“ (1997 m., JAV). (N-7) 13.50 „Mano puikioji auklė“. 14.55 „Laukinė širdis“. 17.00 Nuo... Iki... (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių duetai 5. 22.30 Premjera. Veiksmo f. „Niekada nepasiduok“ (2008 m., JAV). (N-7) 0.45 Kriminalinis trileris „Valstybės nuosavybė. Kraujas gatvėse“ (2005 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Katašunis“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Animac. f. „Anastasija“. 11.50 Komedija „Žandaras iš San Tropezo“ (1964 m., Prancūzija, Italija). (N-7) 13.55 Romantinė drama „Pasivaikščiojimas debesyse“ (1995 m., JAV, Meksika). (N-7) 16.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 16.35 Gyvenimas yra gražus. 17.10 Kodėl? (N-7) 18.00 Žiūrim, ką turim. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. komedija „Garfildas“ (2004 m., JAV). 20.35 Nuotykių f. „Bibliotekininkas. Likimo ieties beieškant“ (2004 m., JAV). (N-7) 22.25 Siaubo f. „Svetimas prieš Grobuonį“ (2004 m., JAV, Kanada, Vokietija, D.Britanija). (N-14) 0.20 Komedija „Jackaus. Numeris antras“ (2006 m., JAV). (S)

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas (k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Tarp miesto ir kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi“. TV žurnalas. 11.30 Be recepto. 12.00 Amerikos talentai V (k.). 14.10 „Detektyvas Kalas“ (N-7) 15.00 „Merlino nuotykiai“. (N-7) 16.00 Filmas šeimai. „Lūšiukas Feliksas“ (2008 m., Ispanija). 18.00 „Specialusis dalinys“. (N-7) 19.00 „Žaibiški tyrimai“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Nacionalinio saugumo agentas“ (k.). 21.20 Fantastinis f. „Rakštis“ (2008 m., JAV). (N-14) 23.10 Romantinė komedija „Vadybininkai“ (2008 m., JAV). (N-7) 1.10 Bamba. (S)

13.45 14.30 16.45 17.25 18.00 19.00

21.25 21.35 22.30 23.00 0.40

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00 1.00

TV1

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

11.35 „Nerealių draugų namai“. 12.00 „Deiviso taurės” teniso rungtynės. Lietuva– Estija. Tiesioginė transliacija 17.00 „Moters auka”. 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 19.00 „Mentalistas”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka”. 21.00 Penktadienio detektyvas. „Midsomerio žmogžudystės XIII. Tylos žemė“. (N-7) 22.45 „Atskalūnas”. 23.45 „Mentalistas”.

Vilniaus sąsiuvinis. Trembita. Vilniaus albumas. Rusų gatvė. Menora. Kelias Savęs link. Vaclovo Into akmenų muziejus (k.). Dainų dainelė 2010. Finalas. 2 d. Kulinarinės kelionės. Keliaukim! Šventadienio mintys. Etnokultūros ratas. Grupės „Keistas folkloras” viešnagė Vilkijoje. Laiko ženklai. Šventasis Kazimieras. Teatro popietė. Augustas Strindbergas „Tėvas”. 1, 2 d. Veidai. Arti toli (k.). Muzikos istorijos. J.S.Bachas ir jo sūnūs. Pasaulio dokumentika. „Gyvenimas Napoleono laikais“ (k.). Muzika gyvai. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro gimtadienio koncertas. Vienas eilėraštis. TV spektaklis. Dž. Londonas „Užmušti žmogų“. Panorama. „Gelbėjimo operacija“. (N-14) Būk artistas.

TV1 8.40 Sveikatos ABC (k.). 9.35 „Kelionės į pasaulio kraštą”. Dok. serialas. 10.05 „Laukiniai globotiniai”. Dok. serialas. 11.10 „Mažųjų planeta”. Dok. serialas. 12.00 „Deiviso taurės” teniso rungtynės. Lietuva– Estija. Tiesioginė transliacija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Nuotykių serialas „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“ (1,2). 16.57 Žodis – ne žvirblis (k).

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 5.02, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00. 5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra.

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Vedęs ir turi vaikų“. Komedija. „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. Komedija. „Spec. būrys“. „Pagrobimas“. „Kraujo ryšiai“. „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. „Karštoji linija“. Erotinis filmas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 11.30

10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Kas tu toks? (k.). Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Pagaminta Lietuvoje (k.). Spaudos puslapiai. Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

17.00 „Vyrai medžiuose“. 18.00 „Devyni mėnesiai”. Humoro serialas. 19.00 „Arti namų”. 20.00 „Eilinė Onutė”. Realybės šou. (N-7) 21.00 Komedija „Mano naujasis rojus“. 23.00 „Švytėjimas”. Siaubo trileris. (S) 0.40 KTV – kino ir tele virtuvė (k).

TV6 9.15 9.30 10.00 10.35 11.05 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Dar pažiūrėsim. „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. „Kašmyro mafija“. Mados reidas. „Gordono Ramzio virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou. Džipai monstrai. Laisvasis važiavimas. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „Žvaigždžių vartai“. Jokių kliūčių! Norite tikėkite, norite – ne! Ledo kelias. Topmodeliai. „Spec. būrys“. „Pagrobimas“. „Kraujo ryšiai“. Fantastinis siaubo serialas. „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. „Karštoji linija“. Erotinis f.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 10.20

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Dok. serialas „Grobuonys”. „Slaptieji agentai”. (N-7) 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 12.15 Skonio reikalas. 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30

Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba.

12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Lietuva tiesiogiai. 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. 18.17 Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 20.00 20 minučių. 20.20 Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Drama „Jis buvo tylenis”. (N-14) 23.50 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Detektyvai. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Animacinis f. 14.30 Susituokime. 15.25 Animacinis f. 15.35 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 TV serialas „Auksiniai spąstai”. 22.00 Liudytojai. 23.05 TV serialas „Didelio miesto žiburiai”. 24.00 GKŠ. 0.55 Muzikinis kanalas. 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Blinstrubas. 22.58 LR himnas.

13.05 Dok. serialas „Naikinanti jėga”. „Uraganas”. (N-7) 14.00 Didžiausi mokslo pasiekimai (3). 14.25 Galiūnų pasaulio čempionatas 2010. 15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Nauda ūkiui. 16.10 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai 17.10 LKL čempionatas: „Lietuvos rytas” (Vilnius)–„Juventus” (Utena). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Didžiojoje pertraukoje Žinios. 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeštadienio detektyvas. Vaid. f. „Inspektorius Luisas”. „Auksinio taško vertės klausimas”. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.28 Orai. 21.30 Drama „Stefani Deili“. (N-14) 23.30 Siaubo naktis. Trileris „Iškreiptas vaizdas”. (S)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.30 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 „Jeralaš”. 14.45 Susituokime. 15.45 Animacinis f. 15.50 Federalinis teisėjas. 16.50 Detektyvai. 17.25 Kriminalinės kronikos. 18.00 TV žaidimas „Stebuklų laukas”. 19.00 Tegul kalba. 20.00 Laikas. 20.45 Linksmųjų ir išradingųjų klubas. 22.45 Vaidybinis f. „Katytė”. 1.30 Muzikinis kanalas. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.29 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. V.Mykolaitis-Putinas. 22.58 LR himnas.


2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52)

LTV2

Kovo 6, sekmadienis

„Pono Lazaresku mirtis“.

8.30 9.00 9.15 9.35 10.00 10.30 12.00 12.30 13.30 13.30 15.30 16.00 16.15 16.50 17.20 18.00 18.30 19.30 20.30 20.45 21.15 22.15

Kaimo akademija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“. „Ragai ir kanopos sugrįžta“. Gustavo enciklopedija. Talentų ringas. Pulsas. Giminės. Pradžių pradžia. Alta Maremos virtuvė. „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7) Šventadienio mintys. Žinios (su vertimu į gestų k.). Gamtos kodas. Pradėk nuo savęs. Septynios Kauno dienos. Popietė su Algimantu Čekuoliu. Stilius. Bėdų turgus. Panorama. Savaitė. Premjera. „Giminės po 20 metų“. Elito kinas. Premjera. Drama „Pono Lazaresku mirtis“ (2005 m., Rumunija).

Gimtasis kraštas

TV programa

„Laikrodinis mechanizmas“.

„Anapus sienų“.

Sveikatos kodas.

6.00 Teleparduotuvė. 6.25 Animac. f. „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 6.50 „Galingasis šuo Kriptas“. 7.15 „Laslo stovykla“. 7.40 Animac f. „Betmenas ir narsuolių komanda“. 8.05 Animac f. „Magija“. 8.30 Animac. f. „Benas Tenas prieš ateivius“. 8.55 Naujas ūkis. Pokyčių metai. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Veiksmo komedija. „Džekis Čanas. Pirmasis smūgis“ (1996 m. JAV, Hong Kongas). (N-7) 11.35 Komedija „Jaunėlis“ (1994 m. JAV). 13.55 „Mano puikioji auklė“. (N-7) 14.55 „Laukinė širdis“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 Lietuvos supermiestas. 21.30 Veiksmo f. „Laikrodinis mechanizmas“ (2001 m., JAV). (N-14) 0.05 Veiksmo f. „57 keleivis“ (1992 m., JAV). (N-7)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Katašunis“. 7.30 „Alergija monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Komedija. „Daktaras Dolitlis“ (2001 m., JAV). 11.45 Romantinė drama „Undinės krėslas“ (2006 m., JAV, Kanada). 13.35 Romantinė komedija „Dar nebučiuota“ (1999 m., JAV). (N-7) 15.30 „Choras“. 16.30 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 17.10 Tik tarp mūsų. 18.00 Skubi pagalba 112. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 Chorų karai. Tiesioginė transliacija. 22.50 Karo drama „Anapus sienų“ (2003 m., JAV, Vokietija). (N-14) 1.20 Drama „Ugningos merginos“ (1996 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 „Detektyvas Kalas“. 8.00 Nesėsi – nepjausi (k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Statybų TV. 9.30 Autopilotas. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 „Merlino nuotykiai“ (k.). 13. 00 „Žaibiški tyrimai“ (k.). 14.00 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 618 77 654). 16.30 Smagiausios akimirkos. 17.10 Atvirai su žvaigžde. 18.00 „Specialusis dalinys“. (N-7) 19.00 Fenomenas. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 20.55 Melodrama „Širdies sprendimas“ (2009 m., Vokietija). (N-7) 22.55 Komedija „Mano mamos meilužis“ (k.). (N-14) 1.05 Bamba. (S)

BTV Pirmadienis–sekmadienis 19.10 val. „Nerealios namų šeimininkės“. Pokalbių šou. Laidos vedėjos – Laima Tamulytė, Inga Šalkauskaitė, Jurgita Tvarijonaitė, Gintarė Karaliūnaitė. Stebint idealų šou pasaulį, kuriame daugelio laidų vedėjos tik demonstruoja grožio chirurgijos klinikose išdailintas savo formas, net nekyla mintis, kad galėtų būti kitaip. Keturios žavios moterys – renginių organizatorė Laima Tamulytė, aktorė Inga Šalkauskaitė, modelis Jurgita Tvarijonaitė bei dainininkė Gintarė Karaliūnaitė – meta pirštinę išdailintiems kūnams, „padorioms“ ir „sintetinėms“ laidų temoms. Jos pasiryžusios įrodyti, kad televizijos studija – tikroji namų šeimininkių ir kasdienių jų problemų sprendimų vieta. Kiekvieną vakarą žaviosios moterys rėš visą tiesą apie teisingą dietą, gerus ir blogus puodus, vedybų sutartis ir sauskelnes, mankštą bei paprastus sveikus patiekalus, taip pat diskutuos su laidoje besisvečiuojančiais ekspertais. Ketveriukė garantuoja: „Bus įdomu. Jau per pirmas dienas supratome, kiek daug įdomių ir naujų dalykų galime kas vakarą papasakoti žiūrovams. Beje, laidą skiriame ne tik namų šeimininkėms – daug praktiškų naujienų tiks ir vyrų buičiai.“

Lietuvos ryto TV Pirmadienis–sekmadienis 16.05 val. „Teletabiai“. Įsileiskite į savo namus geriausius mažųjų draugus. Juos pažįsta daugiau nei pusė mūsų planetos gyventojų. Įdėmiai televizijos ekrane juos stebi net ir tėveliai, nes teletabiai kūrybingi, šmaikštūs, juokingi ir nenustygstantys vietoje. Dūkti jiems vis negana – jie nori dar ir dar! Tai maži žmogeliukai iš svajonių pasaulio, teletabių šalies gyventojai Lialia, Pou, Tinkis Vinkis ir Dipsis.

Lietuvos ryto TV Kovo 1 d., kovo 3 d. 19.05 val. TV žaidimas „Kas tu toks?“ Vedėjas V.Sinkevičius. Šioje ypač linksmoje laidoje keturių garsenybių komisija (laidos „detektyvai“) stengiasi įminti jiems iššūkį metusio dalyvio

8.00 Gimtoji žemė. 8.25 Rytas su... Gintautu Kėvišu. 9.05 „Dvynukės ir dvynukai“. TV filmas. 10.00 Miesto kodas. 10.55 Būk artistas (k.). 11.45 Ievos pievos. 12.15 Nepabuvęs kareivėliu. Saulius UrbonavičiusSamas. 12.45 Mūsų miesteliai. Veliuona. 1 d. 13.45 Būtovės slėpiniai. 14.35 „Žuvies diena“. Drama. (N-7) 16.00 Šalia mūsų. Per senovės žilą srovę (k.). 16.30 Dalia Kutraitė kalbina... Algirdą Saudargą (k.). 17.05 Krašto garbė. 18.00 Lietuvių dokumentika. Premjera. „7 nuodėmės“. 19.00 Auksinės melodijos. S.Donskovo jubiliejinis koncertas. 1 d. 20.45 Durys atsidaro. 21.20 Auksinės melodijos. S.Donskovo jubiliejinis koncertas. 2 d. 22.30 Panorama. 22.45 „Apsimetinėjimas ir klasta“. Trileris. (N-14)

TV1 8.40 Retrospektyva. „Dailininkas J.Čeponis“. 9.05 Etnos. 9.35 KTV – kino ir televirtuvė. 10.05 „Laukiniai globotiniai“. Dok. serialas. 11.10 „Kelionės į pasaulio kraštą“. Dok. serialas. 12.00 „Deiviso taurės” teniso rungtynės. Lietuva– Estija. Tiesioginė transliacija. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Vyrai medžiuose“. (N-7) 18.00 „Devyni mėnesiai”. Humoro serialas.

5.00 5.07 5.45 6.03 8.03 9.03

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė Mes, moterys (k.).

19.00 „Arti namų”. 20.00 „Eilinė Onutė”. Realybės šou. 21.00 Lietuviško kino vakaras. Vaid.f. „Suaugusių žmonių žaidimai“. 22.25 Alchemija XII. Angis. Po dvidešimties metų (k). 22.55 Retrospektyva. „Dailininkas J.Čeponis” (k.). 23.25 „Eilinė Onutė”.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 10.35 11.05 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 21.30 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Dar pažiūrėsim... Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. Mados reidas. Topmodeliai. Džipai monstrai. Laisvasis važiavimas. Jokių kliūčių! Ledo kelias. „Žvaigždžių vartai“. Jokių kliūčių! Norite tikėkite, norite – ne. „Visiškas užtemimas“. Veiksmo f. „Klyvlendo šou“. Animac. serialas. „Šeimos bičas“. Animac. serialas. „Pagrobimas“. „Kraujo ryšiai“. Fantastinis siaubo serialas. „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“. „Karštoji linija“. Erotinis filmas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Komedija „Valdybos pirmininkas”. (N-7) 10.30 Laida NKTV. 11.00 Girių takais. 10.03 11.03 12.10 13.03 13.47 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj.

19

11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Dramblių kaimenės žvalgai”. (N-7) 13.00 Vaid. f. „Inspektorius Luisas”. „Auksinio taško vertės klausimas”. (N-7) 15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. 17.08 Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. 18.10 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. 19.10 Skonio reikalas (k.). 20.00 Žinios. 20.08 Orai. 20.10 Kas tu toks? (k.). 21.00 Žinios. 21.13 Orai. 21.15 24/7. 22.10 Vertas kinas. Biografinė drama „Manęs čia nėra”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 7.15 7.30 8.05 8.50 9.00 9.20 10.00 11.00 11.15 11.20 12.25 13.25 15.20 16.20 18.10 20.00 20.25 22.05 22.55 0.55

Naujienos. Top-shop. Grok, armonika! Gudruolės ir gudruoliai. Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Ija Savina. Naujienos. Animacinis f. Meilė vyrų akimis. Jelena Jakovleva. Vaidybinis f. „Nuomojamas mylimasis”. Gyvenamoji aplinka. Vaidybinis f. „Rita”. A.Serovo koncertas. Laikas. Žiaurūs žaidimai. Paris Hilton prožektorius. Vaidybinis f. „Asmeninis numeris”. Muzikinis kanalas.

18.10 19.03 20.03 20.31 20.45

Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. V.Šimborska. 22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

profesiją, hobį ar asmeninį pasiekimą! Į „detektyvų“ klausimus dalyvis gali atsakyti tik „taip“ arba „ne“, o kiekvienas komisijos narys gali klausinėti, kol negauna neigiamo atsakymo. Pasigirdus „ne“, klausinėja kitas komisijos narys, o į dalyvio taupyklę krenta 5 litai. Žaidimas baigiasi, kai atspėjama svečio profesija ar tapatybė arba komisija surenka 10 neigiamų atsakymų. Vienas iš trijų laidos dalyvių – visiems gerai žinomas žmogus. Tačiau ar „detektyvams“ pavyks išsiaiškinti, kokia tai garsenybė, nes spėlioti jie turės užrištomis akimis?

TV3 Šeštadienis, kovo 5 d. 11.50 val. Komedija „Žandaras iš San Tropezo“. Prancūzija, Italija. 1964 m. Rež. Jean Girault. Vaidina: Louis de Funès, Genevive Grad, Michel Galabru, Daniel Cauchy, Madeleine Delavaivre ir kiti.

BTV Trečiadienis, kovo 2 d., 21.00 val. Veiksmo drama „Eilinė Džein“. JAV, 1997 m. (N-14). Rež. Ridley Scott. Vaidina: Demi Moor, Viggo Mortensen, Anne Bancroft, Jason Beghe, Daniel von Bargen, John Michael Higgins. Elitinė karo mokykla ruošiasi naujokų priėmimui. Pasklidus gandui, kad į mokyklą ketina stoti merginos, mokyklos vadovybė nepailsdama diskutuoja, ar moteris gali tapti karininke. Galų gale nutariama leisti mokytis ir moterims, tačiau nedaryti joms jokių išlygų. O pratybų sąlygos žiaurios – mokyklos nebaigia net šešiasdešimt procentų stiprių ir užgrūdintų vyrų. Niekas nesitiki, kad Jordan O’Neill, norinti kopti karjeros laiptais ir tapti krašto apsaugos ministerijos viceministre, išlaikys vieną žiauriausių egzaminų.

TV3 Penktadienis, kovo 4 d. 20.10 val. Fantastinis nuotykių filmas „Išrinktasis. Blogio imperijos iškilimas“. JAV, 2007 m. Rež. David L. Cunningham. Vaidina: Alexander Ludwig, Christopher Eccleston, Frances Conroy, Ian McShane, Wendy Crewson ir kiti. Švęsdamas 11-ąjį gimtadienį Vilas sužino esąs ypatingas. Jis priklauso nemirtingiesiems kariams, ginantiems pasaulį nuo tamsos jėgų. Negana to, berniukas yra paskutinis šios bendruomenės atstovas, apdovanotas galia suaktyvinti visų savo gentainių galias ir pakelti juos į žūtbūtinę, lemiamą kovą su blogiu.

Ambicingasis policijos pareigūnas Kriušo (Louis de Funès) perkeliamas į San Tropezą. Čia jam tenka kovoti ne tik su paplūdimio nudistais, bet ir neklaužada paaugle dukra, kuri, norėdama pasirodyti prieš savo turtingus draugus, pasako, kad jos tėvas yra milijonierius, o uoste stovi jo jachta. Tėvui tenka gelbėti dukrą, kai vienas iš jos draugų „pasiskolina“ tėveliui tariamai priklausantį automobilį. Vėliau paaiškėja, kad ir tikrieji automobilio savininkai nėra tie, kuo dedasi...

TV6 Sekmadienis, kovo 6 d. 19.00 val. Veiksmo filmas „Visiškas užtemimas“. JAV, 2008 m. Rež. Rex Piano. Vaidina: Thomas Calabro, Cynthia Gibb, William Gregory Lee, John Bridell, Traber Burns ir kiti. Dvylika astronautų „Hiperiono“ stotyje renka informaciją apie pasaulinį atšilimą. Tačiau kasmetinis meteorų lietus sutrikdo jų darbą, nes meteorai atsitrenkia į jų kosminę stotį ir ji tampa nevaldoma. Dėl pasaulinio atšilimo pažeista atmosfera, meteorai prasiveržia ir skrieja į Žemę. NASA darbuotojas Džonas Braitonas skuba pranešti vyriausybei, kad kosminė stotis nevaldomai skrieja tiesiai į Los Andželą ir dėl to gali žūti milijonai žmonių.


20

Įvairenybės

Gimtasis kraštas

Žaliaskarė neatlaikė vėjo

Vašingtone šeštadienio rytą smarkus vėjas nulaužė Baltųjų rūmų Kalėdų eglę. Žaliaskarė šalia Baltųjų rūmų buvo pasodinta 1978 metais. Tuomet 15 metų amžiaus eglės aukštis siekė apie 9 metrus, dabar ji išaugo iki 13 metrų. Eglė buvo kasmet puošiama per Kalėdas. Jau surasta kita skarotoji, kuri bus pasodinta į tą pačią vietą per

artimiausias savaites, sakė Nacionalinio parko tarnybos atstovas. Tai ne pirmas kartas, kai nulaužiama oficialioji Kalėdų eglė, pridūrė agentūros pašnekovas. Mat stambūs medžiai atviroje vietoje mažiau apsaugoti nuo vėjo gūsių nei augdami tarp kitų medžių miške. Vėjo gūsiai Vašingtone pastarosiomis dienomis siekė 20 metrų per sekundę greitį.

Scenos žvaigždė – vėl tėtis 66 metų britų atlikėjas Rodas Stiuartas aštuntą kartą tapo tėvu. Jo žmona Peni Lankaster trečiadienį pagimdė berniuką. Mažylis pasaulio šviesą išvydo Didžiojoje Britanijoje, tačiau kokioje ligoninėje, neskelbiama. Jis pavadintas Eidenu. Tai yra antras poros vaikas. P.Lankaster yra trečia atlikėjo žmona. Jie susituokė 2007-aisiais Italijoje.

Lietuva nepaminėta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbtame pranešime teigiama, kad Moldovos gyventojai išgeria daugiausia alkoholio pasaulyje. Moldovos gyventojas per metus vidutiniškai išgeria 18,22 litro alkoholio, o tai yra tris kartus daugiau nei vidutinis pasaulio rodiklis, kuris siekia 6,1 litro. Tarp kitų daugiausia alkoholio vartojančių pasaulio šalių PSO paminėjo Čekiją (16,45 l), Vengriją (16,27 l), Rusiją (15,76 l), Ukrainą (15,6 l), Estiją (15,57 l), Andorą (15,48 l), Rumuniją (15,3 l), Slovėniją (15,19 l), Baltarusiją (15,13 l) ir Didžiąją Britaniją (13,37 l). PSO pranešime teigiama, kad visame pasaulyje 6,2 proc. vyrų ir 1,1 proc. moterų mirčių yra susijusios su alkoholiu. Pranešime taip pat pažymima, kad vieno iš penkių vyrų Rusijoje ir buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse mirtis yra susijusi su alkoholiu.

2011 m. vasario 25–kovo 4 d., Nr. 8 (52)

Karališki rūmai nesikuklina Į Didžiosios Britanijos princo Viljamo ir Keit Midlton vestuves pakviesta apie 1,9 tūkst. žmonių. Antras Didžiosios Britanijos sosto įpėdinių eilėje princas Viljamas balandžio 29 dieną Londono Vestminsterio vienuolyne prie altoriaus ves savo mylimąją K.Midlton. Daugiau kaip pusė pakviestų svečių – karališkosios šeimos nariai ir nuotakos giminaičiai, taip pat jaunavedžių draugai, likusieji – britų politikai, užsienio valstybių vadovai, diplomatai ir garsenybės. Į pobūvį Bakingamo rūmuose pateks toli gražu ne visi pakviestieji. Į Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II rengiamus kviestinius pietus pakviesta apie 600 žmonių,

o į jaunikio tėvo princo Čarlzo pietus – tik 300 svečių.

Paskolins P.Pikaso paveikslą Palestinoje gyvenantys meno mylėtojai balandį turės neeilinę progą pasigrožėti Pablo Pikaso paveikslu, mat Nyderlandų muziejus sutiko jį paskolinti. Nyderlandų „Van Abbe“ muziejus 1943 metais nutapytą paveikslą „Buste de Femme“ skolins Ramalos tarptautinei meno akademijai, skelbia „Radio Netherlands Worldwide“. Be to, apie paveikslo kelionę į Vakarų Krantą bus kuriamas filmas. Paveikslui Ramaloje jau ruošiama speciali patalpa, kur jis bus apsaugotas nuo išorės veiksnių. Tai pirmas kartas, kai P.Pikaso

darbas bus eksponuojamas Palestinos teritorijoje.

Atidarytas ilgiausias pasaulyje ledo kelias Estija, jos pačios duomenimis, šeštadienį atidaro ilgiausią pasaulyje ledo kelią automobiliams. Jo ilgis sieks 26 km. Kelias jungs Rohukulos uostą ir Hiumos salą Baltijos jūroje.

Remiantis specialiu įstatymu, automobiliams užšalusia Baltijos jūra leidžiama važiuoti tik tada, kai ledo storis yra mažiausiai 25 cm. „Bet mes paprastai lau-

kiame, kol jis visur bus 30 cm“, – sakė kelių tarnybos atstovas Raidas Randma. Ledo kelio atidarymas visada yra didelis įvykis, pirmiausia – 10 tūkst. Hiumos salos gyventojų. Kaip tik savaitgaliais gamtos statytu tiltu dažnai naudojamasi. Ar kelias saugus važiuoti, bus stebima visą parą. Automobiliai ant ledo kelio galės užvažiuoto po vieną kas dvi minutes. Vairuotojai privalės laikytis minimalaus atstumo, kad ledas neįtrūktų. Laikinasis tiltas turi ir praktinių privalumų: užuot pustrečios valandos kėlusis keltu, atstumą automobiliu įveikti tetrunka pusvalandį.

Londonas – pasaulio apsipirkimo sostinė Londonas užėmė pirmą vietą pasaulyje pagal prekybos ne maisto produktais apyvartą. Tai rodo tyrimo, kurį atliko Britų mažmeninės prekybos tyrimo centras, duomenys. Praėjusiais metais prekybos ne maisto produktais apyvarta Didžiosios Britanijos sostinėje sudarė 64,2 mlrd. svarų (103 mlrd. JAV dolerių) – daugiau nei bet kuriame iš 22 stambiausių pasaulio miestų, įtrauktų į reitingą. Antroje sąrašo vietoje atsidūrė Tokijas, čia prekybos apyvarta siekė 61,4 mlrd. svarų (98 mlrd. JAV dolerių), trečioje – Niujorkas (47 mlrd. svarų), ketvirtoje – Paryžius (46,6 mlrd. svarų). Tyrimo autorių nuomone, tokią didelę prekybos apyvartą Londone nulėmė parduotuvių gausa ir jose

parduodamų prekių kokybė, taip pat didžiuliai turistų srautai, gausiai apsiperkantys Didžiosios Britanijos sostinėje.

Londone veikia 26 tūkst. parduotuvių, prekiaujančių ne maisto prekėmis. Jos atstovauja 138-iems iš 250 pasaulinio garso mažmeni-

Kaip jau buvo skelbta, princas Viljamas jungtuvių liudininku pasirinko savo brolį Harį, o K.Midlton – savo seserį Filipą.

Tiesa apie Hario Poterio autorę Bus kuriamas filmas apie Hario Poterio autorės Džoanos K.Rouling gyvenimą. Pagrindinį vaidmenį jame atliks australų aktorė Popi Montgomeri. TV filmas pasakos, kaip iš socialinių pašalpų gyvenusi Dž.K.Rouling tapo multimilijoniere. Jis vadinsis „Nuostabi magija“. Dėmesio vengianti autorė TV biografijos neautorizavo. Filmas turėtų būti kuriamas kovą Kanadoje. Dž. K. Rouling gimė 1965-aisiais Pietvakarių Anglijoje. Po studijų, darbo užsienyje ir žlugusios santuokos ji praėjusio amžiaus dešimtame dešimtmetyje su dukrele apsigyveno Edinburge. Moteris neturėjo darbo ir gyveno iš socialinės paramos. Dėl romanų apie stebuklingą burtininką Harį Poterį Dž.K.Rouling šiandien yra viena turtingiausių Didžiosios Britanijos moterų.

nės prekybos tinklų. Vidutiniškai miestuose, įtrauktuose į reitingą, prekybos sistemoje dalyvauja tik 90 garsių mažmeninių prekės ženklų. Kasmet Londono parduotuves aplanko 14,1 mln. turistų.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos



Gimtasis kraštas Nr. 52