Page 1

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2010 m. lapkričio 19–26 d., Nr. 39

Kaina 1,99 Lt

Ekologišką svajonių namelį etnografė Ona Drobelienė pasistatė savo rankomis 8 psl.

Lilijos Valatkienės nuotrauka

Į tėvynę sugrįžta tik atostogauti

Žemės dugne – prakeiktoji jūra

5 psl.

13 psl.

Tvarkomi medžiai – valstybės saugomi gamtos paveldo objektai

12 psl.


2010 m. lapkričio 19–26 d., Nr. 39

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Milžiniškas nuolaidas taiko savo sąžinei, bet ne prekėms Net ir per sunkmetį pašto dėžutės dūsta nuo įvairių skrajučių, informuojančių apie nuolaidas ir akcijas. Tačiau ar iš tikrųjų vartotojui siūlomos pigesnės prekės ir paslaugos?

Saulius TVIRBUTAS Pilietybės įstatymas, pasak Prezidentės, grąžinamas Seimui svarstyti iš naujo dėl kelių Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų, kuriose įteisinama dviguba pilietybė ES ir NATO šalių piliečiams ir išplečiamas asmenų, galinčių gauti Lietuvos pilietybę išimties tvarka, ratas.

Konkurencijos taryba už vartotojus klaidinančią reklamą verslininkus baudžia. Tačiau tariamų nuolaidų, įvairių akcijų ir pigių išpardavimų lavina užgriūva žmones net ir krizės metu.

Išeiviai nori lietuviškų pasų

Nuolaidų apgaulė

Manipuliuoja atsargiau „Jysk“ netrūko ir daugiau kuriozų. Antai baldų komplektas „Nika“ liepos pradžioje kainavo 899,99 Lt (nubraukta kaina – 1 299 Lt). Tačiau jau po mėnesio „Nika“ stebuklingai pabrango iki 1 299 Lt, o šalia šios kainos buvo parašyta ir nubraukta 1 799 Lt. Panašių atvejų „Jysk“ nemažai, ypač kalbant apie buvusias prekių kainas, kurių ankstesniais dydžiais galima suabejoti.

Pilietybės įstatymas vis dar nežinioje Vakar Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Pilietybės įstatymą.

Gediminas STANIŠAUSKAS

Atlikdami eksperimentą beveik 10 mėnesių kaupėme danų „Jysk“ bei vokiečių „Thomas Philipps“ mažmeninės prekybos tinklų skrajutes. Pasirodė, kad dalis prekių akcijų metu stebuklingai pabrango, o atpigintų prekių senosios kainos nė su žiburiu nesurasi. Štai rugsėjo pradžioje vaikišką baldų komplektą „Lavia“ prekybos tinklas „Jysk“ įvertino 999 Lt (nurodyta ankstesnė nubraukta kaina buvo 1 499 Lt). „Prekių kiekis ribotas!“ – skelbė „Jysk“. Tačiau ši nuolaida galiojo ir anksčiau, ir net šių metų lapkritį. Prekei neva taikoma nuolaida, bet baldas anksčiau nekainavo brangiau.

1

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad artėjant Kalėdoms pirkėjai turėtų būti itin atidūs ir kritiškai žiūrėti į reklamą. Raimundo Šuikos nuotrauka

Pavyzdžiui, liepą „Jysk“ skelbė, esą moteriškos šlepetės kainuoja 16,99 Lt, o pritaikius 41 proc. nuolaidą kaina siekė 9,99 Lt. Nieko keisto, kad šios šlepetės lapkritį yra parduodamos po 9,99 Lt, tačiau buvusioji kaina kažkodėl padidėjo iki 17,99 Lt. „Jysk“ tinklo atstovai „Gimtajam kraštui“ neatsakė į nusiųstus klausimus. „Visas prekes su nurodytomis kainomis gauname iš Rygos“, – sakė „Jysk“ personalo skyrius. Į klausimus iš dalies atsako įrašas skrajutėje mažomis raidelėmis: „Atsiprašome, jei JYSK skelbiami prekių pavadinimai ir kainos neatitinka parduotuvėse esančios informacijos. Tikslesnę informaciją galite gauti

JYSK parduotuvėje.“ Kadangi „Thomas Philipps“ atstovai kainomis skrajutėse manipuliuoja atsargiau, jiems priekaištų beveik neturėjome. Konkurencijos taryba vien 2010 m. ištyrė 16 atvejų, susijusių su klaidinančios reklamos skleidimu. Už įvairius Reklamos ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymų pažeidimus įmonėms skirta beveik 350 tūkst. Lt baudų. „Nemažą poveikį daro nustatytų pažeidimų paskelbimas viešai, nes išgirdę apie sankcijas, vartotojai atidžiau ir kritiškiau vertina reklamą“, – sakė Konkurencijos tarybos atstovė Palmira Kvietkauskienė. Ji priminė 2009 m. atvejį, kai varto-

toja nurodė, kad parduotuvėje „Step top“ pastebėjo batus, kainuojančius 599,99 Lt, kurių kaina vėliau buvo sumažinta iki 399,99 Lt. „Vartotoja mobiliuoju telefonu gavo trumpąją žinutę, esą turintiems parduotuvės Privilegijos korteles savaitgalį bus taikoma „papildoma 20 proc. nuolaida nuo galutinės išpardavimo kainos“, – pasakojo P.Kvietkauskienė. – Pirkėja nuvyko į parduotuvę įsigyti anksčiau nusižiūrėtų batų, tačiau jų akcijos kaina nuo 399,99 Lt jau buvo padidinta iki 459,99 Lt ir 20 proc. nuolaida buvo apskaičiuota nuo padidintos batų kainos.“ Konkurencijos taryba bendrovei skyrė 6 tūkst. Lt baudą. Nukelta į 2 psl.

Pilietybės įstatymas kelia daug diskusijų. Vieni iš principo mano, kad dvigubos pilietybės įteisinti negalima, kiti mano, kad dabartinis įstatymo variantas netenkina visos išeivijos, nes Lietuvos pilietybę galėtų gauti ne visų šalių emigrantai. Trylika metų Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Mykolas Rubavičius po santuokos su brite gavo šios valstybės pilietybę ir prarado Lietuvos. „Tada Lietuva dar nebuvo ES narė, todėl negalėjau atsisakyti galimybės tapti visateisiu kitos valstybės visuomenės nariu, – pasakojo M.Rubavičius. – Nors gyvenu užsienyje, bet myliu savo gimtinę ir norėčiau susigrąžinti Lietuvos pilietybę, neprarasdamas turimos.“ Nukelta į 3 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Apsukrūs patruliai papildo savo kišenes Buvęs Kauno miesto kelių patrulis atskleidė neteisėtą patrulių pasipinigavimo sistemą, prieš porą metų veikusią mieste.

Legalių matuoklių užfiksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas privaloma tvarka turi būti įformintas protokolu. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gediminas STANIŠAUSKAS

Nelegalūs matuokliai

Jos egzistavimą netiesiogiai patvirtina Kriminalinės policijos biuro ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2009–2010 metais pradėti tyrimai, apie kuriuos visuomenė iki šiol nieko nežinojo. Kai kurie nesąžiningi kelių patruliai pasipelnymo tikslais už savo pinigus pirko greičio ir alkoholio matuoklių.

„Nesąžiningi patruliai, kurie policijoje dirba tik dėl pinigų, internetu įsigyja greičio ir alkoholio matuoklių, – pasakojo Algirdas, ne taip seniai pats dirbęs policijoje. – Oficialiai jus nubausti remdamiesi nuosavo matuoklio parodymais patruliai negali, nes protokole turi būti užfiksuotas legaliai išduoto matuoklio numeris.“

Algirdas patikslino, kad legalių matuoklių užfiksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas privaloma tvarka turi būti įformintas protokolu. Pareigūnas tiesiog neturi kitos išeities, nes matuoklio duomenys iš prietaiso atminties išimami kasdien, todėl įforminti protokolai turi atitikti ir matuoklio užfiksuotus įvykius. Nukelta į 2 psl.


2

Gimtasis kraštas

2010 m. lapkričio 19–26 d., Nr. 39

Aktualijos

Milžiniškas nuolaidas taiko savo sąžinei, bet ne prekėms

Masiulis tikino ne kartą tai pastebėjęs. Dar 2006 m. jis Seime įregistravo Vartotojų teisių gynimo įstatymo pataisas, kurias priėmus prekybos tinklai negalėtų nesąžiningai vilioti pirkėjų. „Pataisos būtų įpareigojusios verslininkus etiketėje skelbti, kad dabartinė prekės kaina yra mažesnė nei buvusi iki tol, o šalia buvusios kainos būtų nurodomas ir terminas, kiek ji galiojo. Gaila, kad pataisos Seime buvo numarintos“, – kalbėjo E.Masiulis. Sumanymas būtų apsunkinęs nesąžiningų prekybininkų gyvenimą. Vartotojų teisių gynėjai pagal dokumentus matytų, ar pirkėjai nėra klaidinami.

Apgaulės prieš Kalėdas

Perkant prekę reikėtų žiūrėti ne į tai, kiek sutaupoma, o į tai, kiek sumokama, tai yra reikia skirti kainą ir vertę. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 psl.

Pataisos nusėdo Seime Konkurencijos taryba susipažino su pirmine „Gimtojo krašto“ infor-

Vieni bunda, kiti – merdi Vienas veiksnių, nulemiančių verslo sėkmę, yra jo pelningumas. Užklupus krizei itin reikšmingas tampa ir įmonės atsparumas ekonomikos sunkumams. Įprasta manyti, kad didelėms įmonėms sunkmetį išgyventi lengviau nei mažesnėms, tačiau tai ne visada tiesa. Apie tai buvo kalbama konferencijoje „Kaip sunkmetį išgyvena įvairaus dydžio kompanijos“, kurioje bendrovės direktorius Saulius Žilinskas pristatė atliktą Lietuvos įmonių kredito reitingo tyrimą. Jame buvo siekiama suskaidyti sektorius ūkio šakomis, kad galima būtų pažvelgti į juos kitu kampu. „Jeigu pramonės, prekybos ar bet kurio kito sektoriaus bendri duomenys geri, tai nebūtinai reiškia, kad visos to sektoriaus įmonės gyvena pelningai. Gali būti, kad tame sektoriuje sėdi kokie du monopolininkai, o kiti graužia kulną“, – vaizdžiai situaciją apibūdino S.Žilinskas. „Creditreform Lietuva“ atliktame tyrime daugiau kaip 47 tūkst. Lietuvos įmonių buvo vertinamos pagal rizikingumą, suskaidant jas į dideles, vidutines ir mažas pagal pastarųjų dvejų metų apyvartą. Nustatyta, kad ketvirtadalis Lietuvos įmonių dirba didelės rizikos skalėje. Ši rizika didžiausia tarp mažų įmonių (25,7 proc.), atitinkamai stambios ir vidutinės įmonės sudaro 6,7 proc. ir 9,1 proc. „Tyrimu siekta parodyti, kad tame pačiame sektoriuje didelėms įmonėms gali sektis gerai, o mažoms prastai arba atvirkščiai, – aiškino „Creditreform“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. – Geriausia padėtis pastebėta monopoliniame elektros, dujų ir garo tiekimo sektoriuje, blogiausia – statybose.“ Lengviau krizę išgyveno stambios pramonės ir didmeninės prekybos įmonės. Tai lėmė paprasčiau surandamos naujos eksporto rinkos ir mažiau konkurentų. „Bendra tendencija išlieka tokia, kad gerėja „sunkiųjų“ sektorių (pramonės, transporto) padėtis, blogėja „lengvųjų“ (paslaugų bei prekybos) sektorių situacija“, – dėstė R. Trumpa. GK ir balsas.lt inf.

macija apie „Jysk“ kainų keitimus. „Tarybos specialistai teigia, kad preliminariai galima būtų įtarti, jog tokiais veiksmais galėtų būti pažeisti kai kurių įstatymų reikala-

vimai. Taryba šiuos atvejus ištirs“, – sakė P.Kvietkauskienė. Kalbėdamas apie prekybininkų gudravimus nuolaidomis ir akcijomis susisiekimo ministras Eligijus

Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas Paulius Mereckas teigė, kad prekybos tinklai naudojasi tuo, jog valstybė įstatymais nenustatė nuolaidų, akcijų ir išpardavimų taisyklių, kurių laikytis būtų buvę privalu. „Verslas turi laisvas rankas, nes jis pats sau nustato taisykles, pats jų vykdymą ir kontroliuoja“, – sakė P.Mereckas. Pasak jo, Trišalės tarybos Var-

totojų komitete jau buvo svarstyta, kaip prekybininkai organizuoja akcijas, ir netrukus bus sudaryta darbo grupė, kuri teiks siūlymus teisės aktams parengti, kad „išpardavimai ir akcijos būtų organizuojamos sąžiningai“. „Pirkėjas turi žinoti, kiek prekybininkas įsipareigoja parduoti prekių ir kuriomis dienomis nuolaidos galioja, – sakė P.Mereckas. – Juk dažnai būna, kad ateini įsigyti prekės su nuolaida, bet pardavėjas atsiprašo, esą prekės jau išpirktos. Žmogus taip įviliojamas į parduotuvę ir greičiausiai pirks ką nors kitką, bet be jokių nuolaidų.“ Ekspertai atkreipia dėmesį, kad artėjant Kalėdoms pirkėjai turėtų būti itin atidūs ir kritiškai žiūrėti į reklamą, nes dažnai palubėje iškabinti plakatai, skelbiantys 80 proc. nuolaidas, nebūtinai reikš tiesą. Tad kada akcijos ir nuolaidos yra ne iš piršto laužtos? Kainodaros specialistai sako, kad nuolaidomis dažniausiai galima tikėti tada, kai prekybininkai skelbia sezoninius išpardavimus, siekdami ištuštinti sandėlius naujojo sezono prekėms. Perkant prekę reikėtų žiūrėti ne į tai, kiek sutaupoma, o į tai, kiek sumokama, tai yra reikia skirti kainą ir vertę.

Apsukrūs patruliai papildo savo kišenes Atkelta iš 1 psl.

Šešėlinė sistema Algirdo teigimu, pirmiausia būtina įsidarbinti patruliu.Tai padaryti be protekcijų esą beveik neįmanoma. Kaune sklando legendos, kad kelių patrulio vieta kainuoja 10 tūkst. Lt, o pradėjus dirbti kiekvieną mėnesį aukštesniam viršininkui turi sumokėti 500 Lt. Miesto patruliai neturi teisės gaudyti pažeidėjų greitkelyje Vilnius– Klaipėda, nes ten greičio mėgėjus gaudo tiesiogiai Policijos departamentui pavaldūs pareigūnai. „Tiksliai negaliu pasakyti, bet norint ten įsidarbinti, reikia turėti ne mažiau 10 tūkst. eurų“, – tikino Algirdas. Pasak jo, nuosavų greičio matuoklių nesudėtinga nusipirkti interneto parduotuvėje „eBay.com“, nors jie kainuoja nuo tūkstančio iki kelių tūkstančių litų. „Tačiau juos turint, uždirbama gana neblogai“, – sakė buvęs patrulis. Kaune taip pat sklando kalbos, kad vienas kelių policijos vadų pardavinėjo net savo vizitines korteles. Ją patruliui parodęs pažeidėjas esą išvengdavo bausmės, nes ant kortelės nugarėlės buvo vado parašas. Kad tarp patrulių egzistuoja šešėlinė sistema, netiesiogiai įrodo ikiteisminiai tyrimai, kuriuos 2009–2010 metais pradėjo STT ir Kriminalinės policijos biuras.

Tikrina patys save Ar gali būti, kad Algirdo papasakoti atvejai tėra lakios fantazijos vaisius? Kaip teigia Kauno apskrities VPK viršininko pavaduotojas Vitalijus Pacevičius, keliuose patruliuojantys policininkai negali kada panorėję gaudyti leistino greičio pažeidėjų. Teisė vykdyti saugaus eismo priežiūrą Kaune suteikta 198 patruliams, tačiau už magistralinių kelių (tokių kaip „Via Baltica“) eismo priežiūrą atsako Kauno VPK Kelių policijos valdybos Magistralinių kelių priežiūros būrys, vadovaujamas V.Bakano. Kauno VPK yra 32 laisvi etatai, o Magistralinių kelių priežiūros būryje visi 26 etatai yra užimti. V.Pacevičius pabrėžė, kad pati policija atlieka netikėtus kolegų patikrinimus, pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį Patrulių rinktinėje pagal jos vado patvirtintą grafiką atliekami 5–6 slapti patrulių darbo patikrinimai. Kauno VPK pareigūnai per 2008– 2010 m. pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl 142 piliečių bandymų papirkti Patrulių rinktinės pareigūnus.

„Tyrimus kuruoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai“, – teigė Vidaus reikalų ministerijai pavaldaus Policijos departamento atstovė Lina Nemeikaitė. Neįtikėtina tai, kad abu tyrimai iki šiol nebaigti, nors vienas jų buvo pradėtas dar 2009 m. rugpjūtį, o kitas – šių metų pradžioje. Vieną tyrimų prižiūrintis prokuroras Adas Laurikėnas tikino, esą „byla yra perspektyvi ir neabejotinai pasieks teismą“.

Nuosavų greičio matuoklių nesudėtinga nusipirkti interneto parduotuvėje „eBay.com“, nors jie kainuoja nuo tūkstančio iki kelių tūkstančių litų. Raimundo Šuikos nuotrauka

Įtariamųjų daug Korupcijos kontrolės valdyba atlieka du ikiteisminius tyrimus, kuriais narpliojami Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnų veiksmai.

Parama religinėms bendruomenėms Krikščionių partijos atstovas Seime Vidmantas Žiemelis, siūlantis religinėms bendruomenėms skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lėšų, nebijo kaltinimų klerikalizmo skatinimu. V.Žiemelis įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas. Šiuo metu gyventojai turi teisę pasirinktai įstaigai ar nevyriausybinei organizacijai, turinčiai paramos gavėjo statusą, skirti 2 proc. savo GPM.

„Yra nemažai įtariamųjų. Aštuoni. Visi jie yra Kauno miesto ir Kauno rajono patruliai“, – sakė A.Laurikėnas. Jis patvirtino, kad kai kurie įtariamieji savo noru pasitraukė iš darbo, bet, prokuroro teigimu, „šis faktas neatleidžia nuo atsakomybės“. Kitas tyrimas pradėtas šių metų vasarį. Jį kuruojantis Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda nenorėjo atskleisti net esminių tyrimo detalių. Tik pasakė, kad „įtariamųjų yra daugiau negu dešimt“. Šie Kauno apskrities kelių patruliai nefigūruoja prokuroro A.Laurikėno byloje.

Šia teise pasinaudoja ne visi, o to nepadariusiųjų pinigai tiesiog grįžta į bendrą valstybės biudžeto katilą. V.Žiemelis siūlo įstatyme įtvirtinti, kad 2 proc. GPM, kurių gyventojai nutarė niekam neskirti, automatiškai atitektų tradicinėms religinėms bendruomenėms. „Tai joks klerikalizmas, nes skiriama ne tiesiogiai kokiai nors bažnyčiai, o tradicinėms religinėms bendruomenėms“, – tikina V.Žiemelis. Paklaustas, ar tarp paramos gavėjų

galėtų atsidurti katalikų organizacija „Opus Dei“, pavaldi ne vietiniams vyskupams, o tiesiogiai popiežiui (asmeninė jo prelatūra), V.Žiemelis tą paneigė. „Tai atskira organizacija. Ji pripažįstama Vatikano, bet aš kalbu apie visai kitokias religines bendruomenes, kurios laikomos tradicinėmis. Parama joms tikrai būtina, nes visuomenė išgyvena ne tik ekonomikos krizę, bet ir dvasinį pakrikimą. Mes nieko iš nieko nesiūlome atimti, o tik kalbame, kad nepaskirs-

tytas GPM būtų tikslingai nukreiptas svarbiam tikslui. Jokių teisių tai nepažeistų, niekam nepakenktų“, – teigė V.Žiemelis. Valstybė pripažįsta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines šalyje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų. Yra ketinimų įtraukti ir dešimtą – babtistų. GK inf.


2010 m. lapkričio 19–26 d., Nr. 39

Gimtasis kraštas

Aktualijos

3

Viešųjų pirkimų labirintai Pilietybės įstatymas vis dar nežinioje

Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi patikrinimus, skelbia, kad savivaldybių Viešųjų pirkimų komisijų nariams trūksta kompetencijos vertinant pirkėjų pasiūlymus.

Kas pučia burbulus? Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) patikrinimo Ukmergės savivaldybėje rezultatus galėtume laikyti rekordiniais. Paskelbta, kad net 12 iš 19 patikrintų 2009–2010 metais organizuotų viešųjų pirkimų atlikta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą. Belieka Ukmergės savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos narius pastatyti prie sienos ir apmėtyti akmenimis. Tačiau Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkė Klaudija Stepanova tikina, kad po VPT atlikto patikrinimo buvo „išpūstas muilo burbulas“. „Nustatyti tik menki procedūrų pažeidimai, tačiau ir jie atlikti ne dėl mūsų kaltės. Paprasčiausiai Viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose teisės aktuose nereglamentuota, kaip konkrečiai reikia elgtis. Pavyzdžiui, VPT pareiškė, kad mes parengėme nelabai išsamius protokolus. O kokie išsamūs jie turėtų būti? Juk VPT siuntėme visus dokumentus (ir protokolus), bet nesulaukėme jokių pastabų“, – stebisi K.Stepanova. Kitu atveju VPT nurodo, kad ukmergiečių komisija nepateikė konkurse dalyvavusių bendrovių atmetimo priežasčių. „Mes nurodėme atmetimo priežastis, tačiau ne smulkmeniškai, nes konkursuose paprastai dalyvauja keliolika bendrovių. Kita vertus, konkursui įvykus bet kuris dalyvis gali kreiptis ir gauti papildomą konkrečią informaciją“, – aiškina K.Stepanova.

Skirtingos nuomonės Nestandartinė padėtis nustatyta Kretingoje. Konkursą Darbėnų darželio rekonstrukcijai atlikti laimėjo UAB „Alfva“. Kaip GK sakė Kretingos savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis, „Alfva“ pasiūlė net 400 tūkst. Lt mažesnę kainą nei konkurentai. Tačiau viešųjų pirkimų konkurso rezultatus apskundė viena iš pralaimėjusių įmonių. Jos nuomone, dėl atliekamos restruktūrizacijos „Alfva“ negalėjo

Likimas dar neaiškus

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė, visada aktyviai pasisakanti už dvigubą pilietybę, neslėpė džiaugsmo dėl Seimo priimtų Pilietybės įstatymo pataisų. „Labai džiaugiamės, kad Pilietybės įstatymas pagaliau priimtas. Tobulumui ribų nėra, todėl ateityje jį bus galima pataisyti“, – mano ji. R.Narušienė įsitikinusi, kad galimybė leisti turėti lietuviškus pasus svarbu ir išeiviams, ir Lietuvai. „Jeigu emigrantai neturės Lietuvos pilietybės, jūs neturėsite draugų užsienyje“, – tvirtino ji.

„Pagal Konstituciją, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, o paplitęs reiškinys, kaip gali būti šiuo konkrečiu atveju priėmus ir pasirašius šį įstatymą“, – sakė Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad dvigubos pilietybės klausimas turėtų būti sprendžiamas referendumu. Galutinę nuomonę ji žada pateikti, kai susipažins su visu įstatymo pataisų paketu. Tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas mano, kad prieštaravimų Konstitucijai nebūtų, jei vietoje dvigubos pilietybės būtų įteisinta „lietuvio korta“, ką yra padariusi Lenkija. „Lenko korta“ suteikia beveik visas teises, kurias suteikia pilietybė, išskyrus balsavimo teisę, – aiškino teisininkas. – Lygiai taip pat ir Lietuvoje galėtume išnaudoti neterminuotą teisės į pilietybę išsaugojimo galimybę lietuvių kilmės asmenims. Pastarieji galėtų bet kada įgyti Lietuvos pilietybę. Tereikėtų išpildyti vieną sąlygą – atsisakyti kitos valstybės pilietybės.“ O politologas Algis Krupavičius mano, kad dviguba pilietybė neatneštų jokios žalos. „Dabar galiojantis Pilietybės įstatymas yra 1990–1991 m. aktualijų pasekmė, kai buvo baiminamasi, kad mūsų pilietybės užsimanys daug nelietuvių kilmės užsieniečių, – mano jis. – Dabar situacija visiškai kita. Turime didžiulį emigracijos mastą. Išvykusiesiems iškyla dilema: likti Lietuvos piliečiais ar siekti kitos valstybės pilietybės. Dabartiniai mūsų įstatymai skatina juos atsisakyti gimtosios šalies pasų.“

Gautų ne visi emigrantai

Albinas ČAPLIKAS Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų konkursų rezultatai neretai atšaukiami, prarandamas ne tik laikas, bet ir Europos Sąjungos lėšos.

Atkelta iš 1 psl.

Vidutiniškai dėl viešųjų pirkimų konkurso rezultatų byla nagrinėjama apie 145 dienas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

dalyvauti konkurse. Netrukus VPT panaikino konkurso rezultatus. „Alfvą“ paskelbėme nugalėtoja, nes žinojome apie Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kad ši įmonė iš ankstesnių dviejų konkursų buvo pašalinta neteisėtai“, – teisinasi V.Černeckis.

Tik veiksminga ginčų nagrinėjimo sistema gali išguiti piktnaudžiavimą ir korupciją. Apeliacinis teismas pritarė VPT sprendimui, o tarp teismo kūjo ir VPT priekalo patekusi Kretingos Viešųjų pirkimų komisija buvo nubausta kelių šimtų litų baudomis. „Galiu tik pasiguosti, kad savivaldybės darbuotojams sunku nustatyti konkurso nugalėtoją, kai VPT ir teismas turi skirtingas nuomones“, – sako V.Černeckis.

Skundai trukdo dirbti Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ neseniai klaipėdiečius „nudžiugino“ žinia apie jų sveikatai gresiantį pavojų, nes dėl teisminių procesų kyla pavojus netekti europinio finansavimo naujiems vandens ruošimo įrenginiams. Išimties tvarka bendrovei leista iki 2013 m. tiekti higienos normų neatitinkantį geriamąjį vandenį, tačiau dabar iškilo įtarimų, kad iki minėto termino pertvarkyti ir sumontuoti naujus įrenginius nepavyks. Viešųjų pirkimų konkursas buvo surengtas, nugalėtoju paskelbta bendrovė „Hidrostatyba“ su partneriu „Malmberg Water AB“. Jų pasiūlyta 23 mln. Lt kaina buvo mažiausia. Tačiau kitas dalyvis, siūlęs 31,9 mln. Lt kainą, sprendimą apskundė. Dėl konkurso dalyvių skundų projekto vykdymas vėluoja jau 13 mėnesių. Be to, didžiąją projekto dalį numa-

tyta finansuoti iš ES paramos fondų. Jeigu laiku nepavyks pasinaudoti parama, 26 mln. Lt vertės projektas liks arba neįgyvendintas, arba įmonė turės imti paskolą jam finansuoti, dėl to padidėtų vandens kaina gyventojams. Dėl konkursų rezultatų apskundimo į tokį pat akligatvį pateko ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, rengęs konkursus dėl krantinių rekonstrukcijos. „Dėl ilgiau nei numatyta įstatyme trunkančio bylinėjimosi teismuose nepradėti maždaug 50 mln. Lt vertės darbai“, – skundų žalą apibendrino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Valstybė nesilaiko įstatymų Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas 45 dienų viešųjų pirkimų bylos išnagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo ieškinio gavimo teisme dienos, tačiau tokia nuostata nesuderinta su Civilinio proceso kodekso norma. „Dar neteko girdėti, kad kuri nors byla būtų baigta per 45 dienas. Valstybė nesilaiko savo įstatymų“, – piktinasi E.Gentvilas. Vidutiniškai dėl viešųjų pirkimų konkurso rezultatų byla nagrinėjama apie 145 dienas. Klaipėdos apygardos teismas E.Gentvilui pranešė, kad ši problema teismų vadovybei žinoma. Šiuo metu rengiami įstatymo pakeitimai. Dėl viešųjų pirkimų Seimui pateiktos Civilinio proceso kodekso pataisos, kuriose numatyta bylas išnagrinėti iki 60 dienų. Tačiau teisėjai abejoja, ar šią pataisą pavyktų įgyvendinti – viešųjų pirkimų skaičius linkęs augti daug greičiau nei ribotos teisėjų galimybės. Teisę apskųsti viešųjų pirkimų rezultatus VPT linkusi ginti. Tarnybos specialistų nuomone, skundai viešųjų pirkimų atveju yra savotiška sistemos savikontrolės priemonė. Gerai, kad konkursą pralaimėję konkurentai pasistengia išsiaiškinti visus procedūrų trūkumus ir jais remdamiesi gali pakeisti konkursų rezultatus. Tik esant veiksmingai ginčų nagrinėjimo sistemai gali nelikti vietos piktnaudžiavimui, korupcijai ir kitoms negerovėms.

2006 m. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, o dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui. Šiemet priimtose pataisose numatyti devyni atvejai, kai galima gauti Lietuvos pilietybę užsienyje gyvenantiems žmonėms: išvykusiems iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 d., taip pat išvažiavusiems po šios datos ir įgijusiems Europos Sąjungos ar NATO valstybės pilietybę. Dvigubą pilietybę galėtų turėti ir tie, kurie Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę gavo gimdami ar sudarydami santuoką, Lietuvos piliečių įvaikinti asmenys bei Lietuvos piliečiai, įvaikinti kitos valstybės piliečių ir dėl to įgiję kitą pilietybę. Seimo narys Egidijus Klumbys pastebi, kad įstatymo pataisos ne tik prieštarauja Konstitucijai, bet ir suskirsto lietuvius į dvi dalis, pavyzdžiui, į pilietybę negalės pretenduoti Pietų Amerikos šalių ir kitų valstybių, kurios nėra ES arba NATO narės, lietuviai. „Šitas lietuvių skaidymas į dvi dalis visų pirma prieštarauja Konstitucijai, o nenuoseklumai stulbina“, – stebėjosi parlamentaras. Jam pritaria ir nemažai kitų opozicijos narių. „Būsiu senamadiškas, bet manau, kad dviem ponams tarnauti niekaip neišeina. Arba tu esi Lietuvos pilietis ir gini jos interesus, arba Airijos“, – aiškino Kęstutis Daukšys.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraðtas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110 Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Lina Kazokaitytė, Jurgita Činkienė – korespondentė JAV, jurgita@centras.lt Fotografai: Martynas Vidzbelis, Raimundas Šuika, Klaudijus Driskius.

Leidėjas – UAB Generalinis direktorius Žanas Panovas Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Rūta Ramonė. Tel. (8 5) 210 0060 Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.


4

Gimtasis kraštas

Skurdo giltinė darbuosis iš peties Albinas ČAPLIKAS Žurnalas „Newsweek“ pagal gyvenimo kokybę Lietuvai skyrė 34 vietą iš tyrime dalyvavusių 100 planetos valstybių, tačiau iš esmės į tokį pat klausimą lietuviai praėjusią savaitę viešosios nuomonės tyrimų kompanijai „Spinter tyrimai“ atsakė kitaip. Tik 1,7 proc. apklaustųjų pasakė, kad dėl Ministrų kabineto priimtų sprendimų jų gyvenimo kokybė pagerėjo, o net 84,2 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Vyriausybės sprendimai turėjo neigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei. Neigiamos įtakos! Neabejotinai tarp pastarųjų buvo ir žemiau skurdo ribos gyvenantis kas penktas šalies, arba 690 tūkstančių, pilietis. Laikoma, kad vienas gyvenantis asmuo atsiduria skurde, jei jo pajamos per mėnesį nesiekia 831 lito, o šeima, kurią sudaro du suaugę ir du vaikai iki 14 metų – 1 746 litų. Be kita ko, šiemet net 182 tūkst. Lietuvos gyventojų kažkaip išgyvena tegaudami po 315 Lt per mėnesį. Galime tik pasiguosti, kad pasaulyje 1,5 milijardo žmonių per mėnesį tegali išleisti po 75 litus, tačiau Žemėje kas 3,6 sekundės nuo bado miršta vienas žmogus. Lietuvoje ir Europoje nuo bado dar nemirštama, nors negalėčiau garantuoti. Norėtųsi tikėti, kad labiausiai nuskurdę žmonės galės pasinaudoti praėjusią savaitę pradėta dalyti ES parama maisto produktais. Apie 3 tūkst. tonų maisto produktų atiteks mažiausiai 540 tūkstančių Lietuvos piliečių, kurių vidutinės vieno šeimos nario pajamos neviršija 525 litų. Iš viso tokios paramos neatsisakė 20 ES valstybių. Naujausiais duomenimis, vidutiniškai 17 proc. ES gyventojų yra ties skurdo riba, todėl jaučia maisto stygių. Įdomu, kad tarp jų yra net Liuksemburgo piliečių –

šiai turtingiausiai ES valstybei skirta maisto produktų už 828 tūkstančius litų (likusioms 19 ES šalių padalyta paramos už 1,65 mlrd. Lt). Prieš kelerius metus kai kurie politikai, kalbėdami apie ES paramos maisto produktais idėją, kandžiai įgeldavo, kad ji tėra dar vienas būdas pagelbėti ES žemdirbiams. Kodėl? Iš pradžių programos tikslas buvo skurstantiesiems išdalyti sukauptą žemės ūkio produkcijos per-

Naujausiais duomenimis, vidutiniškai 17 proc. ES gyventojų yra ties skurdo riba, todėl jaučia maisto stygių. teklių (intervencines atsargas). Vėliau tam tikrais atvejais leista intervencines atsargas papildyti rinkoje įsigytais produktais. Šiais metais intervencinių atsargų – grūdų, pieno miltelių, šiek tiek sviesto – sukaupta pakankamai, todėl produktų įsigyti rinkoje reikės nedaug. Taip manyta. Tačiau padėtis gali labai greitai pasikeisti. Apie tai garsiai pradėjo kalbėti Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos atstovai. Taigi Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija įspėja, kad šį rugsėjį padėtis kai kuriuose planetos regionuose labai greitai blogėjo ir pavojingai artėjama prie 2007-ųjų lygio. Priminsime, kad 2007–2008-aisiais, kai pieno, grūdų ir mėsos kai-

nos šovė į viršų, Bangladeše, Haityje ir kitose besivystančiose ekonomiškai atsilikusiose valstybėse nuvilnijo bado kamuojamų gyventojų riaušių banga. Siaubinga banga, nes bado iškankintų žmonių minios paprastai niekas negali sustabdyti. Ji lyg cunamis šluoja viską, kas pasitaiko kelyje, nusiaubia miestus ir kaimus, padaro nesuskaičiuojamą žalą ir taip silpnų valstybių ekonomikoms bei apskritai tokių valstybių egzistavimui. Sakysite, tai mums neaktualu. Klystate. Dar ir kaip aktualu, nes gyvename globalizacijos laikais, kai padėtis visuose žemynuose yra lyg susisiekiantys indai – jeigu kas įvyksta viename žemyne, labai greitai ta banga pasiekia kitus žemynus ir nuvilnija per visą planetą. Be to, neatmeskime tikimybės, kad sugrįžtančios aukštos kainos neužkliudys net pasiturinčiai, palyginti su likusia pasaulio dalimi, gyvenančių europiečių. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija atliko išsamius tyrimus ir nustatė, kad kainų indeksas – vadinamojo maisto produktų krepšelio, į kurį patenka kviečiai, kukurūzai, ryžiai, pieno produktai, cukrus ir mėsa, kaina šių metų spalio mėnesį išaugo iki 197,1 punkto (arba paaugo 5 proc. rugsėjo mėnesį) ir pasiekė aukščiausią tašką per pastaruosius dvejus metus. Gal šis šuolis laikinas? Deja, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos ekspertai įspėja, kad maisto produktų kainos ne tik nesumažės, bet artimiausiais metais net augs. Kai kurias priežastis žinome patys. Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES rinkoje, JAV, Rusijoje ir Ukrainoje šįmet grūdų derlius buvo gerokai mažesnis nei prieš metus, be to, iš įvairių valstybių ateina žinių, kad žieminių kviečių pasėta gerokai mažiau nei buvo sėjama pastaraisiais metais. Taigi ir derlius, tikėtina, bus mažesnis nei šįmet ar ankstesniais metais. Jeigu taip atsitiks, kitąmet kainos vėl šaus į viršų. Taigi nesistebėkime, kad atsigaunanti ekonomika vieniems žada didesnes pajamas, o virš kitų pakimba grublėta skurdo ranka.

Atsigaunanti ekonomika vieniems žada didesnes pajamas, o virš kitų pakimba grublėta skurdo ranka. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atimta svajonė Mokesčių mokėtojai sumoka už visas politikų klaidas. Kaip teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė, didėjanti valstybės skola yra mokesčių mokėtojų problema, nes nėra lėšų iš šalies, kuriomis ji galėtų būti padengta. „Ateičiai yra būtini teisės aktai, kurie biudžeto rengimo programą padarytų gana aiškią. Tik teisiškai reglamentavus šį procesą žmonėms taps aiškus tikslus biudžeto rengi-

2010 m. lapkričio 19–26 d., Nr. 39

Komentarai

mo planas. Atlyginimo padidinimą žmogus atsimena du mėnesius, o sumažinimą – visą gyvenimą. Todėl ir nepavyko įtikinti žmonių, kad sumažėjusios pajamos yra natūralus prisitaikymas prie situacijos“, – Lietuvos laisvosios rinkos instituto surengtoje konferencijoje „Veiksmingi krizės įveikimo receptai“ kalbėjo finansų ministrė. I.Šimonytė teigė, kad naujai išrinkta Vyriausybė išdrįso žmonėms

pasakyti, kad sprendimų ir užsibrėžtų planų, kuriuos buvo paskelbusi ankstesnė Vyriausybė, nebus įmanoma įvykdyti. Pasak ministrės, pakako greito pajamų kritimo, ir problema tapo labai akivaizdi, todėl buvo būtini populiarumo nesulaukę sprendimai. „Viena, kai pažadi svajonę ir ją atimi, o kitas dalykas, kai nežadi ir nedalini. Jeigu nebūtų buvę padaryti atitinkami sprendimai 2008 m., dabar situaciją matytume visiškai kitaip. 70 proc. mokesčių mokėtojų pinigų yra išleidžiami trims pagrindiniams sektoriams: socialinei ap-

Ant politinių svarstyklių

Ar reikia naujo Seimo? Seimo Darbo partijos frakcijos nariai Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių parlamento rinkimų. Šį nutarimą pasirašė 50 Seimo narių – daugiausia opozicijos atstovai. Seimas šį nutarimą po pateikimo atmetė.

Atsigautų ekonomika

Akių dūmimas

Valentinas Bukauskas, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas

Vytautas Bogušis, Seimo Jungtinės frakcijos seniūno pavaduotojas

Kai žiūri į ekonominę situaciją, matai didžiulį nedarbą, žmones, paliekančius mūsų valstybę. Tada supranti, kad priešlaikiniai Seimo rinkimai būtini. Kita vertus, valstybei reikalingas stabilumas, tad būtų gerai, kad tie priešlaikiniai rinkimai vyktų kartu su savivaldos rinkimais. Taip sutaupytume lėšų. Atėjus naujam Seimui ir esant nepritekliui, būtų galima birželio mėnesį perskirstyti biudžetą. Tai svarūs argumentai, dėl ko reikia rengti priešlaikinius rinkimus. Socialdemokratai pirmi ėmė kalbėti apie išankstinius rinkimus, vėliau prakalbome ir mes. Ir iš valdančiųjų pasigirsdavo frazės, kad reikia paleisti šį Seimą. Matant, kas vyksta ekonomikoje, akivaizdu, kad tai būtų naudinga ne Seimui, bet visai valstybei, visuomenei. Sako, kad Seimai vis blogėja. Bet juk Seimo nariai patys neateina, juos renka visuomenė. Stebint tą dvidešimtmetį matosi, kad visuomenės aktyvumas rinkimuose kasmet mažėja, todėl ir turime tokį rezultatą. Jeigu visuomenė būtų susitelkusi ir brandesnė, jei suprastų, kad nuo jų išreikštos valios priklauso Seimo kokybė, tai, manau, kad Seimas būtų kitoks. Skatinti aktyvumą yra visų mūsų darbas. Aišku, visuomenė šiandien nusivylusi valstybe, parlamentu ir kitomis valstybės institucijomis, bet pažiūrėkime, kodėl nusivylusi. Matome, kad partijos prieš rinkimus deklaruoja programų nuostatas, bet atėjusios į valdžią jų nevykdo. Neįteisinti tiesioginiai merų, seniūnų rinkimai, seniūnijos neturi savo biudžeto ir savarankiškumo. saugai, švietimui ir sveikatos apsaugai. Manevro laisvė beveik neegzistuoja“, – aiškino I.Šimonytė. Finansų ministrė vylėsi, kad ši skaudi patirtis bus pamoka tiek mokesčių mokėtojams, tiek politikams, ir priminė, jog dabartinis valstybės biudžeto deficitas yra gerokai didesnis nei reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai, kur reglamentuotas 3 proc. deficitas. Anot I.Šimonytės, tai nėra rodiklis, į kurį reikėtų orientuotis, todėl ir būtini teisės aktai, kurie užtikrintų nuolatinį deficito mažėjimą. GK inf.

Idėja rengti priešlaikinius rinkimus Darbo partijos narei Loretai Graužinienei kilo iškart po balsavimo dėl apkaltų. Nesuprantu Darbo partijos motyvų. Ar rinkimus reikia rengti dėl to, kad iš Lino Karaliaus mandatas atimtas, ar dėl to, kad iš Aleksandro Sacharuko neatimtas. Darbo partija neturėjo aiškios pozicijos dėl apkaltų. Tie priešlaikiniai rinkimai – agitacija ir propaganda, akių dūmimas. Iniciatoriai surinko tik 50 parašų. Seimui paleisti reikia, kad balsuotų 85 Seimo nariai. Priešlaikiniai rinkimai rengiami, kai kelis kartus nepatvirtinama Vyriausybės programa. Pasaulinė politinė praktika rodo, kad tokie rinkimai būna tada, kai parlamentas negali suformuoti vyriausybės arba suformuoja mažumos vyriausybę, ir ji neturėdama paramos nepajėgi dirbti. O dabar pas mus priešingai – valdančioji dauguma stiprėja. Seimas pajėgus dirbti. Opozicijos priedermė visą laiką kelti triukšmelį. Dabar artėja savivaldos rinkimai, tikimasi tokiomis iniciatyvomis pasikelti reitingus. Kiekvieną kadenciją jau madinga imti žaisti priešlaikiniais rinkimais. Tai neprideda pasitikėjimo Seimu. Tai nesolidu. Jau reikia įprasti – nuo 2000 metų pas mus yra daugiapartinė sistema. Visą laiką Seime bus 8–9 partijos, valdanti koalicija – iš 4–5 partijų. Reikia išmokti susikalbėti, turėti kantrybės ir politinės kultūros. Žmonės nori paleisti Seimą, ypač kai saulės nėra ir piniginė nepilna. Turi viltį, kad nauji išrinktieji ką nors geriau padarys. Sako, Seimas neatsinaujina. Atsinaujina kaip niekur kitur. Nuo 2000-ųjų per kiekvienus rinkimus daugiau kaip pusė Seimo – politiniai naujakuriai. Tegul tauta susimąsto, ar dėl to gerėja kokybė.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia, kad didėjanti valstybės skola yra mokesčių mokėtojų problema. Martyno Vidzbelio nuotrauka


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje Emigracija

Miesteliai

Į tėvynę sugrįžta tik atostogauti

Didingą tautos praeitį liudija Maišiagalos piliakalnis

Kęstutis Macaitis savo gimtąsias Viduklės apylinkes Raseinių rajone paliko Važiuodami magistrale „Via Baltica“, iki Vilniaus likus dvidešimt prieš penketą metų. Tikėjosi išvykti neilgam – užsidirbs pinigų ir sugrįš. kilometrų, pasukite į dešinę ir atsidursite Maišiagalos miestelyje. Tačiau šiandien apie Lietuvą jis jau kalba būtuoju laiku.

10

5 Jaukūs namai

Gamta ir žmogus Tvarkomi medžiai – valstybės saugomi gamtos paveldo objektai

Ekologiškas svajonių namelis išdygo tarp miškų

Etnografė Ona Drobelienė pritaria senam lietuvių požiūriui į namus. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos iniciatyva pradėti vykdyti Būstas turi būti tvirtas, ilgaamžis, jaukus ir nebūtinai didelis. dešimties medžių senolių, kurie yra valstybės saugomi botaniniai gamtos paveldo objektai, priežiūros darbai.

12

8 Kelionės

Laisvalaikis

Žemės dugne – prakeiktoji jūra

Morka – daržo bajoraitė

„Dabar mes stovime Žemės dugne“, – pasakė turistams ekskursijos vadovas, atlydėjęs prie Sodomo (Mirties) jūros. „Kodėl dugne, – nesuprato šie. – Argi Žemė turi dugną?“

Morka buvo vertinama mūsų daržuose. Ją minime tarsi vieną, bet daržuose nuo seno buvo dvi: baltoji ir geltonoji. Lapais ir kvapu abi labai panašios, bet skonis gerokai skiriasi.

13

15


Gimtasis kraštas Nr. 39  

Tavo krašto naujienos

Advertisement