Issuu on Google+

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 liepos 2–9 d., Nr. 19

Pagalba kelyje kol kas prieinama ne visiems

Mirtį mes artiname patys?

Senų automobilių savininkams ištikus nelaimei kelyje išsikviesti pagalbos beveik neįmanoma arba kainuoja labai brangiai.

Širdies ir kraujagyslių ligos dar visai neseniai laikytos pagyvenusių žmonių palydovais.

7 psl.

8 psl.

Gimtasis kraðtas Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 liepos 2–9 d., Nr. 19

Naujų mokesčių įteisinimo ir socialinių išmokų mažinimo iniciatorius Tėvynės sąjungos lyderis premjeras Andrius Kubilius, atrodo, nepastebi, kad dėl tokių jo veiksmų verslas jau atsidūrė šešėlyje, o gyventojai masiškai emigruoja iš Lietuvos.

Tėvynės sąjunga jau baigia nualinti Lietuvą

Vartotojus parklupdė lobistai Vida TAVORIENĖ Kovą dėl maisto produktų žymėjimo vėl pralaimi vartotojai. Europos Parlamentas (EP) nepritarė siūlymui įteisinti maisto žymėjimo šviesoforo spalvomis, kad maistingiausi gaminiai būtų žymimi žalia spalva, kenksmingesni – geltona, o mažiausiai maistingi – raudona. Pasak vartotojų organizacijų, tai akivaizdi maisto produktų bendrovių lobizmo pergalė ir rimta vartotojų nesėkmė.

Pasidarbavo iš peties „Europoje, kaip ir Lietuvoje, smarkiai darbuojasi verslo lobistai. Vartotojams būtų labai patogu matyti šviesoforo spalvas ant maisto gaminių ir pagal tai rinktis produktus, tačiau tai nenaudinga gamintojams“, – tvirtino Nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė.

Gediminas STANIŠAUSKAS Per Tėvynės sąjungos ir jos partnerių valdymo metus Lietuva, kaip niekada iki šiol, giliai smigo žemyn, verslas vos ne vos alsuoja, iš šalies emigravo apie 100 tūkstančių žmonių. Pabrangęs šildymas ir elektros energija skaudžiai smogė gyventojams, nubloškė valstybę į skurdą.

Nukelta į 4 psl.

Rekordinis nedarbas Vien bedarbių nuo 2008 m., kai jų buvo 73 tūkst., padaugėjo iki 325 tūkst. asmenų. „Tarp jų yra 95 tūkstančiai ilgalaikių bedarbių, kurie darbo neturi 12 mėnesių ir ilgiau, todėl jie jau praranda kvalifikaciją“, – sakė Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis. Šeimų ūkių pajamos sumenko ne tik todėl, kad vienas ar net

Martyno Vidzbelio nuotrauka

abu šeimos nariai neteko darbo, bet ir todėl, kad bedarbio išmokas A.Kubiliaus Vyriausybė rėžė iš peties. Anksčiau bedarbis galėjo gauti iki 1 041 Lt išmoką, o šiuo metu daugiau 650 Lt negaus, nesvarbu,

kad anksčiau jis „Sodrai“ sumokėjo tūkstančius litų.

Laimės ieško svetur Nerasdami darbo Lietuvoje, gyventojai skalsesnės duonos

ėmė ieškoti Norvegijoje, Airijoje, Anglijoje, nors ten darbo rasti, kaip pripažįsta seniai emigravusieji, šiuo metu nėra itin daug galimybių. Nukelta į 2 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Lietuva palydėjo A.M.Brazauską Priešmirtiniu laišku Prezidentas palinkėjo Lietuvai taikingo gyvenimo, bet tauta nesusitaikė. Lina PEČELIŪNIENĖ

Raimundo Šuikos nuotrauka

Dvi dienas tūkstančiai Lietuvos žmonių ėjo į prezidentūros rūmų Kolonų salę atsisveikinti su Prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku. Laidotuvių dieną, ketvirtadienį, šv. Mišios už jo sielą buvo laikomos ir Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, ir Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje.

Žmonės nesuprato Bažnyčios sprendimo „Žvelgiant į šių dienų įvykius tenka apgailestauti, kad Prezidento mirtis nesuartino bei nesuvienijo ir taip jau idėjiškai išsibarsčiusios tautos“, – sakė šv. Mišias aukojęs Kaišiadorių vyskupijos generalinis monsinjoras Algis Jurevičius.

Kaišiador yse, kur užaugo A.M.Brazauskas, visi norintieji į šventovę netilpo, dalis jų šv. Mišių klausėsi lauke. O Vilniaus arkikatedroje, kur šv. Mišias koncelebravo Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, vietos buvo net per daug. Nukelta į 3 psl.

2

Gimtasis kraštas

Redaktoriaus žodis

Aktualijos

Tėvynės sąjunga jau baigia nualinti Lietuvą Atkelta iš 1 psl.

Šiandien, po keliolikos metų pertraukos, savaitraščio „Gimtasis kraštas“ skaitytojai vėl jį ras savo pašto dėžutėse. Iki šiol su atgimusiu savaitraščiu galėjo susipažinti tik vilniečiai ir interneto vartotojai, o nuo šiol – prenumeratoriai visoje Lietuvoje. Pirmoji prenumeratos akcija parodė nemažą skaitytojų susidomėjimą vėl pradėtu leisti „Gimtuoju kraštu“. Vos paskelbus neseniai atgaivinto „Gimtojo krašto“ prenumeratą, Vilkaviškio gyventoja Magdalena Černauskienė pasiuntė savo dukrą į paštą užsakyti vėl pasirodžiusio savaitraščio. Trylika metų rajono centre gyvenanti moteris dar prisimena šį nepriklausomybės priešaušryje ėjusį savaitraštį ir labai apsidžiaugė, kad po keliolikos metų pertraukos jis vėl išvydo dienos šviesą. Magdalena Černauskienė tapo pirma atgimusio savaitraščio, kuris nuo liepos 1-osios jau pristatomas skaitytojams į namus, prenumeratore ir įėjo į naujai pradedamą rašyti „Gimtojo krašto“ istoriją. Nemažai žmonių savaitraštį užsiprenumeravo Vilkaviškyje, Šakiuose, Jurbarke, Akmenėje, Varėnoje, Tauragėje, Kalvarijoje, kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei rajonų savivaldybių centruose. Gražūs ir įkvepiantys pirmi skaitytojų atsiliepimai. Štai ką rašo šiuo metu Airijoje gyvenantis Vladas: „Šiandien rytą tikrindamas savo el. paštą radau „Gimtąjį kraštą“. Šiuo metu gyvenu toli nuo Lietuvos, Airijoje. Esu maloniai nustebintas Jūsų atgaivinto leidinio. Tiesiog puiku, kai lietuvišką spaudą gali operatyviai perskaityti būdamas toli nuo namų. Sėkmės Jums!“ Iki šiol elektroninė „Gimtojo krašto“ versija buvo platinama daugiau kaip 20 tūkstančių tiražu. Prasidėjus savaitraščio prenumeratai tikimės, kad vis daugiau skaitytojų pasirinks „popierinį“ variantą ir savaitraštis taps laukiamu svečiu, draugu ir patarėju kiekvienuose namuose. O štai Eugenijos Čičinskienės laiškas. „Širdingai dėkoju už „Gimtąjį kraštą“. Perskaičiau. Patiko. Esu tolima Dionizo Poškos giminaitė. Labai domiuosi mūsų krašto istorija ir tuo, kas dabar jame vyksta. Manau įdomių temų Jūsų savaitraštyje atsiras ir ateityje, tik kiekviename rajone reikėtų turėti savo atstovų, kurie informuotų apie svarbius įvykius, nuoširdžius žmones. Jų Lietuvoje – tikrai daug. Reikėtų didžiulį dėmesį skirti kultūrai. Yra sakoma: kuo žmogus protingesnis, tuo daugiau gera žmonėse pastebi. Linkiu Jums šaunių, kūrybinių idėjų.“ Šiaulietis inžinierius, garbės kraštotyrininkas Danielius Balčiūnas irgi parašė gerų žodžių „Gimtajam kraštui“: „Su dideliu susidomėjimu skaitome Jūsų rašinius apie Lietuvos miestelius. Tai į praeitį grimztančios istorijos. O užrašytos, nors ir trumpai, jos domina ne tik mus, bet bus įdomios ir būsimoms kartoms.“ Atgimęs savaitraštis tik pradeda naują savo gyvenimo kelią, tad tieskime jį kartu. Lauksime Jūsų laiškų, atsiliepimų ir pasiūlymų!

Nepaisant to, per pusantrų metų iš šalies išvyko apie 100 tūkst. Lietuvos piliečių. Vien oficialūs skaičiai rodo, kad 2008 m. išvyko 17 tūkst. žmonių, 2009 m. – 22 tūkst., o 2010 m. pirmą ketvirtį jau išvyko 25 proc. daugiau nei 2009 metais. Jie papildė ir taip gausią nepriklausomybės laikotarpio emigrantų armiją, kuri, neoficialiais duomenimis, siekia apie 500 tūkstančių.

Valstybė brenda į skolas Itin stipriai per ekonomikos krizę teko spaustis tiek stambiems, tiek smulkiems verslininkams. Vien akcizų padidinimas smogė vidaus vartojimui, o bendrasis vidaus produktas nuo 2008 m. sumenko trečdaliu. Maža to, Vyriausybė problemas ėmė spręsti skolindamasi. Valstybės skola 2008 m. siekė 17,37 mlrd. Lt, po metų ji padidėjo iki 27,11 mlrd. Lt, o šiemet padvigubėjo ir sudaro iš viso 35,89 mlrd. Lt. Kiekvienas Lietuvos pilietis, įskaitant ir kūdikius, skolingas užsieniui arba vietos bankams po 9 430 Lt.

2010 liepos 2–9 d., Nr. 19 ma socialines išmokas, tiek pat nemažino valstybės valdymo išlaidų. Toks elgesys, pasak ekspertės, pakerta pasitikėjimą valdžia ir jos institucijomis. „Tada visi stengiasi išvengti mokesčių ir lenda į šešėlį“, – kalbėjo ekonomikos ekspertė. J.Rojaka priminė, kad A.Kubiliaus Vyriausybė planavo bemaž tris kartus sumažinti valstybės institucijų, bet to nepadarė. „Palyginti su nedarbo augimu, valdininkų beveik nesumažėjo, o nuo 2006 metų įvairių institucijų prikurta begalės“, – akcentavo J.Rojaka. Jai pritarė ir „MP Bank“ Turto valdymo departamento vadovas Mindaugas Vaičiulis. „Nei saulėlydis, nei saulėtekis šalyje nesuveikė, nors idėjos buvo labai gražios: biurokratija nesumažėjo, ekonomika nebuvo paskatinta“, – tvirtino M.Vaičiulis. „Verslas – vienintelė jėga, kuri gali ištempti Lietuvą iš nedarbo, todėl krizės metu galima būtų įvesti laikinas mokesčių lengvatas, pavyzdžiui, vieniems metams“, – įsitikinusi banko „DnB Nord“ vyriausioji ekonomistė J.Rojaka. Savo ruožtu M.Vaičiulis teigia, kad iki šiol iš Vyriausybės verslininkai taip ir neišgirdo, kad, pavyzdžiui, artimiausius penkerius metus naujų mokesčių nebus, o esami nebus didinami.

Specialistų nedžiugina perspektyvos

Kišosi į teisėsaugos darbą Spaudoje nuolat mirgėjo prane- Šeimų ūkių pajamos sumenko ne tik todėl, kad vienas ar net abu šeimos nariai netešimai, kad Tėvynės sąjungos dele- ko darbo, bet ir todėl, kad bedarbio išmokas A.Kubiliaus Vyriausybė rėžė iš peties. guoti tarnautojai aktyviai kišosi į teisėsaugos darbą (mailiaus byla, žemės ūkio bendrovės byla). Šios partijos valdymo laikotarpiu nuskambėjo korupcinis skandalas sveikatos • emigravo apie 100 tūkstančių žmonių; sistemoje, po kurio turėjo atsistaty• nuo 73 tūkstančių iki 325 tūkstančių dinti sveikatos apsaugos ministras. Atominės elektrinės konkurpadaugėjo bedarbių; sas, kuris Lietuvai kainuos dar apie • valstybės skola 2008 m. siekė 17,37 mlrd. Lt, 18 mlrd. Lt, vyksta po devyniais užšiemet – 35,89 mlrd. Lt; raktais. Tačiau Tėvynės sąjunga nepamiršo pakeisti pagrindinių pel• bendrasis vidaus produktas nuo 2008 m. ningų valstybinių įmonių, tokių kaip sumenko trečdaliu. „Klaipėdos nafta“, kuri vien bankų sąskaitose turi daugiau nei 60 mln. Lt grynųjų lėšų, vadovų „savais“. bė ją padengti siekia įvesdama naujus yra pranašesnis, nes jis neveikia vidaus mokesčius (automobilių, nekilnoja- vartojimo“, – teigė J.Rojaka. Tačiau valstybės valdymo išlaiNauji mokesčiai neišgelbės mojo turto), bet tie mokesčiai neišgelbės Lietuvos“, – kalbėjo J.Rojaka. dos sumažėjo tik keliais procentiBanko „DnB Nord“ vyriausioji Jos teigimu, didžiausia Vyriausy- niais punktais. ekonomistė Jekaterina Rojaka tikina, bės klaida buvo ta, kad ji pirmiausia kad, jeigu Vyriausybė nebūtų lietusi nesiėmė mažinti biurokratinio apa- Biurokratų beveik socialinių išmokų ir įmokų, vis tiek rato, o problemas sprendė keldama nesumažėjo gero gyvenimo Lietuvoje nebūtų. mokesčius. „Juk visada yra du būdai – „Kad skola nedidėtų tokiais spar- didinti biudžeto pajamas arba mažinti J.Rojaka laiko kriminalu tai, kad čiais tempais kaip iki šiol, Vyriausy- jo išlaidas. Išlaidų mažinimas visada A.Kubiliaus Vyriausybė, mažinda-

Per pusantrų metų Lietuvoje:

Darbo ir socialinių tyrimų institutas prognozuoja, kad nedarbas šiek tiek sulėtės šią vasarą, bet jo augimas tęsis iki 2011 m. kovo–balandžio mėnesių. „Nedarbo augimas bus lėtesnis, bet visgi didės“, – sakė instituto direktorius B.Gruževskis. Šios įstaigos ekspertai įžvelgia, kad ir emigracija šiemet pranoks ankstesnių metų tendencijas. Iki šių metų pabaigos iš Lietuvos emigruos iš viso apie 31 tūkst. piliečių. „Vadinasi, į šalį negrįš apie 25 tūkst. jaunų darbingų žmonių ir sunku pasakyti, kada emigracija stabilizuosis, nes užsienyje įsitvirtinti jau yra kur kas paprasčiau, – kalbėjo B.Gruževskis. – Žmonės nesusiduria su kultūrinėmis, kalbos problemomis, nes ten veikia stiprios lietuvių bendruomenės.“ B.Gruževskis mano, kad Vyriausybė, kad ir kokia ji būtų, priimdama sprendimus pirmiausia privalo atsigręžti į žmogų. Jis primena, kad net krizės metu Olandijoje nedarbas padidėjo tik 1 procentu, o Lietuva, ko gero, buvo vienintelė valstybė Europoje, kuri sumažino senatvės pensijas.

Pagarbiai

Martyno Vidzbelio nuotraukos

2010 liepos 2–9 d., Nr. 19

Gimtasis kraštas

Aktualijos

3

Ant politinių svarstyklių

Valstybės pinigai partijoms Vyriausybė nusprendė skirti 4 mln. Lt daliai 2008 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidų kompensuoti. Įstatymas numato tokią galimybę, tačiau realiai kompensuota buvo tik vieną kartą – 2002 m. Iš biudžeto šiemet partinei veiklai skirta dar apie 5,5 mln. Lt dotacijų (pusę šios sumos partijos gavo pavasarį, kitą pusę gaus rudenį).

Lietuva palydėjo A.M.Brazauską

Raimundo Šuikos ir Eltos nuotraukos

Atkelta iš 1 psl. Dauguma žmonių nesuprato kardinolo sprendimo neleisti į arkikatedrą nešti A.M.Brazausko karsto. Bažnyčia ilgai neaiškino savo sprendimo. Vėliau Vyskupų konfederacijos vadovas Sigitas Tamkevičius bandė tikinti, kad taip nuspręsta „dėl techninių priežasčių“: karstai į šv. Mišias sostinėje nenešami, o arkikatedroje gali būti šarvojami tik pavyzdingi aukšti kunigai ir vienuoliai. Tačiau vyskupas užsiminė ir apie nebažnytinę antrąją A.M.Brazausko santuoką, ir apie tai, kad Prezidentas atseit nebuvo uolus katalikas. Religijos tyrinėtojai aiškino, kad per gedulingas pamaldas meldžiamasi už velionio sielą, o ne garbinamas jo kūnas, todėl nereikėtų piktintis Bažnyčios sprendimu – Prezidentas laidojamas pagal visas katalikiškas apeigas. Tačiau žmonės pyko ir liko supriešinti.

Meldėsi atskirai Prezidentė Dalia Grybauskaitė visai nedalyvavo šv. Mišiose, pareiškusi, kad jai „nepriimtini politiniai ir bažnytiniai žaidimai“. Arkikatedroje nebuvo ir Lietuvoje reziduojančių Europos šalių ambasadorių. Šv. Mišiose Vilniuje dalyvavo vyskupai, kunigai, Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma, Seimo ir Vyriausybės nariai, Prezidento vaikaičiai. Velionio A.M.Brazausko žmona Kris-

tina, jo duktė Laima Mertinienė su vyru, dauguma Socialdemokratų partijos narių, kai kurie Darbo partijos nariai dalyvavo šv. Mišiose Kaišiadoryse. Vilniaus arkikatedroje vyskupas Arūnas Poniškaitis perskaitė iš Vatikano gautą užuojautos telegramą. Kardinolas A.J.Bačkis savo pamoksle apie A.M.Brazauską pasakė: „Būdamas aukštas ateistinio režimo pareigūnas, jis ilgus metus gyveno nuo šios bendruomenės atsiribojęs, tačiau dievobaimingumas išsilaikė jo širdyje, tėvų skiepytas supratimas, kas yra šventa, ką būtina gerbti, paliko pėdsakus jo sąmonėje. Todėl pasikeitus visuomeninėms sąlygoms jis palaikė Bažnyčios restituciją ir rodė deramą pagarbą tikinčiųjų jausmams. Eidamas valstybės vadovo pareigas, jis pagarbiai pasitiko pirmą kartą Lietuvą aplankiusį Šventąjį Tėvą Joną Paulių II ir kiek galėdamas prisidėjo, kad jo apaštališkoji kelionė būtų patogi ir sklandi.“ O Kaišiadoryse buvo perskaitytas prieš mirtį (gegužės 21 d.) Prezidento rašytas laiškas mylimo miesto gyventojams: „Gyvenimas eina į pabaigą, galime džiaugtis, kad ne visų. Todėl pasiliekantiems linkime gero, ilgalaikio ir taikingo gyvenimo.“

Pagarba iš užsienio Į Prezidento A.M.Brazausko laidotuves atvyko būrys garbių svečių iš užsienio valstybių.

Iš kaimyninės Latvijos atvyko esamas prezidentas Valdis Zatleras, kadenciją baigęs valstybės vadovas Guntis Ulmanis ir buvęs premjeras Andris Berzinis. Estijai atstovavo prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas ir kadenciją baigęs valstybės vadovas Arnoldas Riuitelis. Pagerbti Velionio atvyko ir Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Į paskutinę kelionę palydėti A.M.Brazausko atvyko kadenciją baigę prezidentai iš Lenkijos – Aleksandras Kvasnevskis ir Lechas Valensa, iš Suomijos – Martis Ahtisaris, iš Ukrainos – Leonidas Kučma. Rusijai atstovavo prezidento administracijos vadovas Sergejus Naryškinas, Europos Komisijai – mokesčių ir audito komisaras Algirdas Šemeta, Europos Parlamentui – estas Ivaris Padaras, Austrijai – buvęs ambasadorius Lietuvoje Michaelis Švarcingeris, Kazachstanui – užsienio reikalų viceministras Rapilis Žošybajevas. Baltarusija atsiuntė vicepremjerą Viktorą Burią.

Pažeidžia lygiateisiškumą

Partinis darbas – brangus

Jonas Stanevičius, Seimo Krikščionių frakcijos seniūno pavaduotojas

Loreta Graužinienė, Seimo Darbo partijos frakcijos narė

Sprendimą kompensuoti partijoms rinkimų išlaidas vertinu itin neigiamai. Visi suprantame, kokia sudėtinga situacija Lietuvoje, todėl tikrai ne laikas maitinti politines partijas mokesčių mokėtojų pinigais. Antra, kaip nepartinis, save iškėlęs kandidatas ir laimėjęs rinkimus, aš niekaip nesuprantu, kaip tiek iškilių politikų, kompensuodami savo rinkimų išlaidas, taip drąsiai pažeidinėja lygiateisiškumo principus. Politinei grupuotei priklausantys asmenys savo sočius veidus agitacinėje medžiagoje spausdina už mokesčių mokėtojų pinigus. Nenorintis priklausyti vienai ar kitai partijai, save iškėlęs ir reikiamą parašų kiekį surinkęs pilietis visas rinkimų išlaidas apmoka savo, savo šeimos pinigais. Per apklausas žmonės pasisako net už partijų panaikinimą. Aš taip nesakau. Naujo dviračio išradinėti nereikia. Nepartinė sistema – utopija. Negali būti visi Seimo nariai nepartiniai. Manau, natūralus nepartinių skaičius Seime turėtų būti iki dešimties. Tokia politinė kaip dabar, yra norma. Ir partijų finansavimo biudžeto lėšomis neišvengsime. Tai natūralus reiškinys. Tačiau išmokų, kompensacijų dydžius reikia svarstyti ir galima apriboti. Dabar esu Seimo Krikščionių frakcijos seniūno pavaduotojas, bet nesu šios partijos narys. Buvau Tėvynės sąjungos nariu, bet išsiskyrus mano ir šios partijos keliams rinkėjams esu pažadėjęs nestoti į jokią partiją. Krikščionių partija dabar negaus kompensacijos, nes per Seimo rinkimus jos dar nebuvo. Bet ne todėl aš pasisakau prieš dabartinį rinkimų išlaidų kompensavimą, o todėl, kad sunkmetis.

Tokį sprendimą priėmusi Vyriausybė įstatymo nepažeidė. Aišku, atsižvelgiant į šių dienų realijas, kai pratęsiame terminus dėl socialinių išmokų ir atlyginimų sumažinimo, toks sprendimas negražiai atrodo. Daug kas sako, kad ne laikas, bet partijos neatsisakys tos paramos. Jei kuri partija atsisakytų, tai tiesiog ta pinigų suma būtų perskirstyta kitoms. Gyventojai iš to nieko nelaimėtų. Naujame įstatyme palikta galimybė partijoms gauti paramą ir iš fizinių bei juridinių asmenų. Aš irgi tam pritariau, nes dabar ne laikas, kad vien iš biudžeto būtų išlaikomos partijos. Dar 5–7 metus nieko linksmesnio nenusimato. Jei padėtis ir požiūris į demokratiją pasikeis, galima bus svarstyti, kad neliktų išorinio rėmimo ir įtakos partijoms. Jei partija nori normaliai dirbti ir turėti aktyvius skyrius visose 60 savivaldybių, reikia važiuoti į susirinkimus, diskutuoti, kurti programas. Skyriuose ir komitetuose dirba žmonės. Jiems reikia mokėti darbo užmokestį. Tai yra demokratija, kuri gal brangiai kainuoja. Bet nenorėčiau gyventi vienos partijos valdomoje Lietuvoje. Jei nebus partijų, nebus programų, skirtingų požiūrių, tai ir neturėsime demokratijos. Sutinku, kad valdant valstybę aktyviau turėtų dalyvauti piliečiai, tačiau partijų – demokratinės valstybės pamato – griauti negalima. Galbūt netinkami dabartiniai politikai, galbūt ne tie žmonės išrinkti, bet yra galimybė rinktis. Žmonėms per mažai išaiškinta, kad yra reitingavimo sistema ir balsuodami jie gali pakeisti sąrašo eilę. Daugiau kaip pusė žmonių ta teise nesinaudoja.

V.Landsbergio nebuvo Karstas su Prezidento palaikais buvo uždengtas Lietuvos vėliava ir vežamas kariniu lafetu. Jį lydėjo Garbės sargybos kuopos kariai. Gedulingus maršus grojo karinis orkestras, skambėjo ir arkikatedros varpai. Gatvėse A.M.Brazauską lydėjo minios žmonių. Trečią valandą popiet A.M.Brazauskas buvo palaidotas Antakalnio kapinėse šalia Signatarų kalnelio. Ketinama ten sukurti panteoną. Bet dėl amžinosios Prezidento poilsio vietos irgi nesutariama. Buvo pasiūlymų laidoti A.M.Brazauską Žemutinėje pilyje arba kada nors atstatyti Žygimanto Augusto laikų bažnytėlę ir perkėlus palaikus ten įrengti panteoną šalies vadovams ir kitiems valstybei svarbiems asmenims. Atsisveikinimo kalbą prie kapo duobės pasakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kiti politikai, tačiau santarvės dvasia neatėjo. Prezidento laidotuvėse nedalyvavo Vytautas Landsbergis, išgirdęs, kad A.M.Brazausko artimieji jo nenori matyti.

Gimtasis kraðtas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė, tel. (8 5) 210 0093

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis

Prenumeratos ir platinimo departamentas Jurgita Plenkovskienė Tel. (8 5) 210 0060

Administratorė Tel. (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Žurnalistai: Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas, Aušra Pocienė. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė.

4 Demokratija: tarp stagnacijos ir regreso Gimtasis kraštas

2010 liepos 2–9 d., Nr. 19

Aktualijos

Komentaras

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Vitalijus BALKUS Neramu. Demokratijos būklė Lietuvoje ir iki šiol nebuvo itin gera, tačiau sunku nepastebėti, kad juo toliau, tuo demokratijos mažiau. Nesigilindami į giluminius procesus apsiribokime trimis viešais demokratijos indikatoriais: žodžio, susirinkimų ir sąžinės laisve. Kodėl būtent jie yra svarbiausi?

Bet kokia valstybė, pasukusi demokratijos suvaržymų keliu, pirmiausia siekia nutildyti galimus oponentus, sukurti tariamos vienybės įspūdį ir dažniausiai siekia prasibrauti į moralinių vertybių sritį. Toliau seka įvairios variacijos. Kartais valdžia leidžia viešuosius susirinkimus (nors ir griežtai prižiūrimus), tačiau kontroliuoja informacinę erdvę, kartais kontroliuo-

ja visą visuomeninę veiklą, bet palieka gana plačią asmeninę laisvę (pvz., Kuboje). Kartais valstybė pasuka klerikalizmo ar fundamentalizmo link ir tuomet pirmiausia suvaržo sąžinės laisvę (pvz., Iranas). Vertinant demokratinių procesų eigą Lietuvoje lūžio tašku reikėtų laikyti politinių grupuočių ar pavienių politikų atsiradimą ir jų populiarėjimą. Būtent tuomet ir atsirado pirmi šiurkščios kovos dėl valdžios požymiai. Nominalios demokratijos laikotarpį pamažu keičia tai, ką jau galime vadinti valdoma demokratija. Svarbiausiu požymiu, leidžiančiu tai teigti, reikėtų laikyti, tai kad valstybės aparatas naudojamas ne tik valdančiųjų politinių grupuočių tarpusavio politinėje kovoje, bet ir tiesiogiai veikiant prieš visuomenininkus, neparlamentines (t. y. tiesiogiai neturinčias įtakos šalies politikai) partijas ar aktyvius piliečius. Kalbant apie taikių susirinkimų laisvės užtikrinimą labiausia verta paminėjimo Vilniaus miesto savivaldybė, kuri yra neabejotina lyderė pagal uždraustų (nedavus leidimo) renginių skaičių. Vien per pirmą šių metų pusę yra žinoma daugiau kaip 30 atvejų, kai teisėtai reikalauti leidimai nebuvo išduoti. Savivaldybė verčiau renkasi perspektyvą pralaimėti teismus (o tai jau yra įvykę), bet žūtbūt pasiryžusi neleisti piliečiams išreiški savo nuomonę viešo renginio metu. Naivu manyti, kad toks miesto vadovų elgesys tėra jų pačių iniciaty-

va ir kad kas nors bus kitaip pasikeitus centrinei šalies valdžiai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pirmi laisvos informacinės erdvės metai iš tiesų pasižymėjo ganėtinai laisvu žiniasklaidos ir viešųjų asmenų elgesiu. Neigiami reiškiniai prasidėjo

Bet kokia valstybė, pasukusi demokratijos suvaržymų keliu, pirmiausia siekia sukurti tariamos vienybės įspūdį. veikiausiai valdančioms politinėms grupuotėms suvokus, kad nepriklausoma žurnalistika ne visuomet plauks nustatytu „laivakeliu“, todėl vėliau buvo pradėti teisiniai žygiai siekiant kontroliuoti viešoje erdvėje sklindančią informaciją. Tačiau didžiausiu smūgiu žodžio laisvei laikyčiau dabartinį valdančiųjų ketinimą reglamentuoti istorinių procesų vertinimą. Kodėl būtent dabar tapo svarbu riboti diskusiją apie prieškario ir pokario Lietuvos istoriją? Kad ir kaip vyktų diskusija šiais istoriniais klausimais, ji neturi tiesioginės įtakos dabarčiai, nes tiesiogiai dalyvavusių tų metų įvykiuose nėra daug. Tačiau yra netiesioginis, bet aiškiai suvokiamas ry-

Vartotojus parklupdė lobistai Atkelta iš 1 psl. Jei būtų įteisintas žymėjimas šviesoforo spalvomis, maisto produktų gamintojai būtų priversti ant priekinės maisto produktų pakuotės pusės klijuoti etiketes su raudonais, geltonais ir žaliais ženklais. Šio pasiūlymo šalininkų nuomone, tai būtų geriausias būdas atkreipti vis labiau tunkančių ir sergančių Europos vartotojų dėmesį į tai, ką jie perka ir deda į burnas. Tai padėtų gyventojams išvengti ir genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), kurie vis intensyviau naudojami maisto pramonėje, o jų vartojimo pasekmės kelia daug abejonių.

Gudrauja dėl produktų sudėties Maisto gamintojų spekuliacijas ir gudravimus paprastam vartotojui sunku perprasti. Ir tik akylesni ir aktyvesni vartotojai bando išsiaiškinti, ko gamintojai prideda į produktus ir ar apie tai informuoja pirkėjus. Pasak Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos nario, laikraščio „Žalioji Lietuva“ redaktoriaus Andrejaus Gaidamavičiaus, kai trūksta informacijos, vartotojams sudėtinga ginti savo interesus. „Maža to, kad etiketėse informacija pateikta itin mažu šriftu, neretai nenurodoma ir visa produkto sudėtis, pvz., jei maisto priedų dedama 0,5 proc., to nereikia nurodyti. Tad gamintojai gali įdėti vieno konservanto tiek, kito panašaus veikimo priedo – tiek, ir tokių konservantų po 0,5 proc. produkte jau bus nema-

šys tarp padėties smetoninėje Lietuvoje ir dabartinių procesų. Nagrinėdami anuometinės Lietuvos ydas atrandame ir ryškią socialinę atskirtį, ir priklausomybę nuo išorės kapitalo, ir oficialiosios ideologijos sustabarėjimą, ir klerikalizmo įsigalėjimą. Natūralu, kad anuometinių procesų aprašymas neįmanomas be vienokių ar kitokių vertinimų, o šių dienų procesų vertinimas neįmanomas be aliuzijų į praeitį. Galite paklausti, kuo čia dėtas „komunizmo nusikaltimų pateisinimas“, už kurį žadama bausti. Nagrinėjant Antano Smetonos politiką 1940 m. įvykiai Lietuvoje tampa suprantami ganėtinai nevienareikšmiškai, o tuomet bet kuriame istorijos vertinime, kuris skiriasi nuo dogmatinės versijos, norint galima įžvelgti ir „pateisinimus“. Taip pat neaišku, ar „pateisinimu“ nebus laikomas dabartinių socialinių, ekonominių, demografinių rodiklių palyginimas su, pavyzdžiui, „vėlyvosios“ TSRS laikų statistika. Bandymai teigti, kad atsakomybė grės tik už „įžeidžiančią formą“, neįtikina vien dėl to, kad esu matęs bent kelis atvejus, kai piliečiai buvo baudžiami pagal ATPK straipsnius „už teisėtų reikalavimų nevykdymą“, kai net nebuvo tiksliai nustatyta, kokio reikalavimo pilietis neįvykdė. Įteisinus baudžiamąją atsakomybę „plataus spektro“ įstatymu atsiranda neribotos galimybės traktuoti įstatymą taip, kaip to reikalauja politinė konjunktūra. O tada kalbėti apie demokratiją tampa jau problematiška. tojų teises, pvz., mėsos pakaitalus į dešreles tonomis kraunančių įmonių asociacija gali būti tokių dešrelių valgytojų gynėja. A.Gaidamavičiaus nuomone, Lietuvoje vartotojams atstovaujančios organizacijos labai įvairios. „Vienos gina jų interesus, o kitos „sėdi“ gamintojų kišenėje. Keista, kai Aplinkos ministerijos GMO valdymo priežiūros komitete vartotojų atstovai balsuoja už GMO, nors žmonės tam priešinasi“, – kai kurių organizacijų pozicija kelia nuostabą Žaliųjų judėjimo tarybos nariui.

Teisių apsauga neveiksminga

Martyno Vidzbelio nuotrauka

žai. Tačiau vartotojai apie tai nežino“, – aiškino A.Gaidamavičius. Žaliųjų judėjimo atstovas pastebėjo, kad dabar gamintojai pamėgo pabrėžti, kad produkte nėra natrio gliutamato (E621), kurio stengiasi išvengti jau nemažai vartotojų. Tačiau gamintojai deda kitokių priedų, kurie kelia ne mažiau abejonių dėl poveikio sveikatai. Vartotojai etiketėse neranda tikros informacijos apie GMO. Pirkėjų nereikia informuoti ir apie tai, kad gyvuliai, paukščiai buvo šeriami ir lesinami pašaru, kuriame yra GMO. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, GM pašarai sudaro daugiau negu pusę visų Lietuvoje pagaminamų pašarų.Tad ES skelbiama teisė rinktis produktus ir žinoti jų sudėtį tampa abejotina.

Sąžiningi gamintojai pralaimi Kai kurie šalies maisto gamintojai VL tvirtino, kad jie norėtų, jog

vartotojams būtų suteikta išsami informacija apie produktus. „Pirkėjai privalo žinoti, ką perka. Tai ir mums būtų naudinga, nes mūsų nuostata – gaminti kokybiškus produktus“, – sakė UAB „Stilsas“ mėsos perdirbimo cecho „Mėsos meistrai“ gamybos direktorius Giedrius Mažonas. Tačiau, anot G.Mažono, sąžiningiems gamintojams sudėtinga konkuruoti, nes, nedėdami priedų ir maisto pakaitalų į mėsos produktus, jie rinkoje tampa mažiau konkurencingi nei tie, kurie deda, tačiau apie tai išsamiai vartotojų neinformuoja. „Pieniškos dešrelės kainuoja nuo 9 iki 16 Lt/kg. Bet už 9 litus dešrelių be priedų ir pakaitalų pagaminti neįmanoma“, – tvirtino G.Mažonas. Pasak A.Armanavičienės, be išprususio vartotojo neįmanoma ir ekonomikos pažanga. Tokie vartotojai perka geresnius produktus ir

skatina jų gamybą. Deja, verslas pelno siekia ne tik pažangiais būdais. „Verslas pajėgus apginti savo interesus. Verslininkai gali mokėti nario mokestį jiems atstovaujančioms organizacijoms, o ES vartotojų organizacijas daugiausia remia valstybės. Mūsų šalyje vartotojų organizacijų nemažai, tačiau jos silpnos ir tai naudinga verslui, dėl to galvos neskauda ir valstybei. Susidaro įspūdis, kad mūsų pasiūlymai reikalingi tik dėl „paukščiuko“, – apgailestavo Nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė. Pasak kai kurių atstovų, Ūkio ministerija vengia kontaktų su vartotojų asociacijomis ir yra linkusi palaikyti verslo interesus. Nė motais vartotojų organizacijų pasiūlymai ir Teisingumo ministerijai, prie kurios veikia Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba. Teisingumo ministerija yra išaiškinusi, kad bet kuri organizacija gali ginti varto-

Kai kuriems vartotojų organizacijų atstovams atrodo, kad šalyje tik esą dėl „kvapo“ veikia ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Jai priekaištų pernai turėjo ir Valstybės kontrolė. „Brangi, bet neveiksminga vartotojų teisių apsauga“, – tokią išvadą padarė Valstybės kontrolė, atlikusi vartotojų teisių apsaugos valdymo ir koordinavimo sistemos auditą. Tik ketvirtadalis Lietuvos vartotojų jaučiasi pakankamai apsaugoti nuo nekokybiškų prekių ir paslaugų, nors vartotojų teisių apsauga šalyje rūpinasi 18 valstybės ir 60 savivaldybės institucijų, Europos vartotojų centras, 20 vartotojų asociacijų. Jų veiklą pavesta koordinuoti VVTAT. Auditorių nuomone, funkcijos tarp VMVT, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ir VVTAT paskirstytos neracionaliai. Pastaroji institucija nagrinėja skundus ir priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus kaip antros pakopos instancija, nors analogiškus sprendimus jau būna priėmusi pirmos pakopos instancija.

2010 liepos 2–9 d., Nr. 19

Gimtasis kraštas

Mūsų istorija

Valdovų r��mų stebuklas – juose apsilankę skeptikai virsta šalininkais

Tie, kurie norėjo atstatyti rūmus, tarsi nuo jų atsitraukė. Devyni metai darbo, kas čia buvo padaryta, galima sakyti, yra didelis A.M.Brazausko nuopelnas. Jis norėjo atkurti rūmus, ir jo indėlis kaip žmogaus yra didžiulis.

Lina JUŠKAITIENĖ Amžių statybomis vadinamus Valdovų rūmus skeptiškai vertina tie, kurie juose nėra niekada buvę. Juose apsilankius, nuomonė pasikeičia, mat Valdovų rūmai lankytojams duris atveria pristabdžius statybas per tokias didžiąsias šventes kaip Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Kitomis dienomis juose karaliauja ir dar ilgai karaliaus statybininkai. Rūmai lankytojams duris turėtų atverti kitų metų rudenį, bet ne visi keturi flangai, o tik pietinis – su sąlyga, jei iš kažkur pavyks gauti apie 44 mln. Lt. Likusią statinio dalį, ko gero, reikės užkonservuoti.

Nepelnyta kritika „Dauguma tų, kurie kritikuoja šį objektą, čia nėra buvę“, – įsitikinusi nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmų reprezentacinių ir kultūrinių renginių skyriaus vedėja Audronė Šeikienė. Anot jos, rūmai visai nepelnytai susilaukia kritiško požiūrio, mat šaliai jie yra nepaprastai svarbūs. Tai tautinio pasididžiavimo vieta. „LDK kunigaikščiai, o atskirais laikotarpiais ir Lenkijos karaliai iš šių rūmų XVI a. pabaigoje– XVII a. pirmoje pusėje diktavo madas didžiajai daliai Europos. Tai, kad turėjome valdovų rezidenciją, rodo aukštą valstybės lygį. Joks Šešuolėlių dvaras istoriškai neduoda tiek pasididžiavimo, kiek šie rūmai“, – įsitikinusi rūmų žinovė. Į Valdovų rūmus jau investuota apie 350 milijonų Lt. Čia daugiau nei 20 metų trūsia archeologai, 9 metus vyksta atstatymo darbai. Rūmuose dirba 70 žmonių, kurių dauguma – restauratoriai. Yra 60 didesnių ar mažesnių erdvių – salių, kambarių. Didžiausia rūmų erdvė – trečiame aukšte. Tai reprezentacinė salė, kurios plotas – 360 kv. m. Rekonstruotų Valdovų rūmų kompleksą sudaro keturi korpusai, kurie išsidėstę tarp arkikatedros ir Gedimino kalno. Patekti į šiuos rūmus bus galima per didžiąsias liepos mėnesio šventes. Gidai lankytojus nuveda į cokolinį aukštą, kur parodo autentišką mūrą, į gotiki-

nę ir renesansinę sales, trečiame aukšte įsikūrusią reprezentacinę salę, pakyla į apžvalginį bokštelį bei nuveda į vidinį kiemelį. Ekskursija po Valdovų rūmus trunka maždaug 1,5 valandos.

Tarp eksponatų – sakalų kepurėlės Į Valdovų rūmus žmonės traukia pasižiūrėti autentiškų radinių, kuriuos archeologai rado kasinėdami rūmų teritorijoje daugiau nei 20 metų. Tarp įdomių radinių – unikali žaisliukų kolekcija: suktukai, odiniai kamuoliukai, šaškės, šachmatai, net medinio žaislinio vežimėlio dalys, dvi sakalams skirtos odinės kepurėlės, vaikiškų drabužių, batų kolekcijos. Šiuo metu įregistruota 300 tūkst. įvairių dirbinių. Juos „užkonservavo“ toje vietoje buvusi pelkė. Pasirodo, tuo metu, kai rūmuose gyveno valdovai, kultūrinis sluoksnis buvo 8 metrus žemiau nei dabartinis katedros lygis. Be to, ši vieta yra unikali tuo, kad tik čia Lietuvoje rasta prabangos daiktų. Tarp jų – žiedai su brangiais akmenimis. „Valdovai buvo ne žiaurūs kraugeriai, bet mecenatai, meno žinovai, kurie žaidė šachmatais, kalbėjo keliomis kalbomis“, – pasakojo A.Šeikienė. Visi radiniai restauruoti ir bus eksponuojami cokoliniame ir pirmame rūmų aukšte. Tarp cokolinio aukšto eksponatų – ir autentiškas mūras, datuojamas XIII–XIV a. ir XVII a. pirmąja puse. Ypatingas dėmesys skiriamas seniausiam mūrui (tiksliau, nedideliam jo ploteliui), kuris datuojamas XIII–XIV a. „Jis rodo, kad Vilniuje tuo metu jau klestėjo mūrinė statyba, nors Lietuvoje vyravo medinės pilys“, – pasakojo rūmų ekspertė. Beje, cokoliniame aukšte nesinorės užsibūti. Toje patalpoje labai šalta. Autentiškas cokolinio aukšto mūras yra užkonservuotas, uždengtas betoniniu pastatu.

Gotikos ir renesanso interjerai

Į Valdovų rūmus jau investuota apie 350 milijonų Lt. Čia daugiau nei 20 metų trūsia archeologai, 9 metus vyksta atstatymo darbai. gus. Ši salė atkurta ganėtinai tiksliai. Gotikinėje salėje, kaip įprasta gotikai, mažai spalvų – tais laikais buvo tik tamsiai žalia ir ruda. Būtent šios dvi spalvos dominuoja ir menėje stovinčioje XV a. antros pusės gotikinėje krosnyje. Tarp gotikinės menės įdomybių – langai, kuriuose seniausi vitražai. „Anksčiau žmonės nemokėjo pjaustyti stiklo. Išpūsdavo stiklo burbulą ir dėdavo ant plokščio paviršiaus. Susiformuodavo storas gabalas, primenantis šampano butelio dugną. Paskui įmaišydavo spalvą.

Tik vėliau išmoko pjaustyti stiklą ir formuodavo įvairius paveikslėlius“, – pasakojo A.Šeikienė. Beje, vitražus pagamino lenkų meistrai, nes lietuviai tą daryti atsisakė. Visa kita atkurta lietuvių meistrų. Šios salės išskirtinumas – iš maumedžio padarytos kesoninės lubos ir atkurta anfilada, t. y. durys vienoje „linijoje“ atsidarydavo visose salėse. Tarp atkurtų interjerų – ir XVI a. renesanso salė, kuri yra spalvingiausia, įdomiausia. Ji vėliau taps sosto sale, skirta Žygimantui Augustui. Ji atkurta pagal tipišką renesansinį modelį. Lubos medinės, pagamintos iš maumedžio. Jis importuotas iš Rusijos. Grindys yra iš ryškių keraminių plytelių, atkurtos pagal autentiškus gabalėlius, kuriuos rado archeologai. Kaip ir dera renesanso menei, ji turi frizą. Jis įdomus tuo, kad jame rasime svarbiausius heraldinius ženklus: Žygimanto Augusto ir jo tėvų herbus, Jogailaičių kryžių, Gediminaičių stulpus ir svarbiausių LDK žemių ženklus. Jie paimti iš 1555 metų LDK herbyno, kuris saugomas Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje.

Ko laukia Užsienio reikalų ministerija Vieta, kur gyveno, o šiais laikais rinksis karaliai. Tokia yra trečiame aukšte esančios reprezentacinės salės vizija. Ji bus skirta svarbiems asmenims priimti, konferencijoms rengti. „Užsienio reikalų ministerija labai laukia, kada galėsime ją atidaryti, nes Lietuva 2013 metais pirmininkaus Europos Tarybai ir reikės rengti aukšto lygio priėmimus, – pasakojo A.Šeikienė. – Tokių reprezentacinių erdvių Lietuvai trūksta. Turime tik „Belmontą“ ir viešbučių sales.“ Ateityje šioje salėje turėtų atsirasti austinis frizas. Jis įdomus tuo, kad jame bus išausti visų Lietuvos miestų ir miestelių herbai. „Valdovų rūmai yra visos Lietuvos, ne tik Vilniaus objektas. Atvažiavusieji iš Merkinės, šios salės frize susiras ir savo miestelio herbą“, – sakė rūmų ekspertė. Salėje turėtų kabėti dvidešimt dviejų LDK kunigaikščių portretai. Be to, į šios salės sienas prikišta modernios technikos, kuri labai palengvins darbą televizijoms filmuojant.

Turistai, ko gero, labiausiai veršis į Valdovų rūmų bokštelį, kur valdovai pakilda-

Seniausia rūmų dalis – gotiki- vo pažiūrėti į savo karališką miestą. Dabar šis bokštelis – puiki vieta panoraminė menė, kuri atkurta pagal analo- nei Vilniaus nuotraukai. Martyno Vidzbelio nuotrauka

5

Ar žinote, kad... • XIX a. pradžioje dviem žydų tautybės verslininkams, kurių vienas – Abraomas Šliosbergas, buvo pavesta nugriauti rūmus, išardyti plytas ir statybinę medžiagą išdalyti miestiečiams. Būtent tada šie rūmai buvo sulyginti su žeme. • A.Šliosbergas, griaudamas rūmus, sugebėjo iš tos pačios statybinės medžiagos susiręsti sau neprastą dvarelį šalia arkikatedros. Pasirodo, Valdovų rūmus buvo galima atkurti anksčiau – ilgai kunkuliavo diskusijos, ką daryti su jo namu. Pasak specialistų, jei ne A.Šliosbergo namas, Valdovų rūmų atstatymo darbai iki sunkmečio gal ir būtų baigti. • Caro laikais rūmų vietoje buvo užveistas skverelis, stovėjo paminklas Jekaterinai II. • Tikėtina, kad Valdovų rūmuose gyveno didysis kunigaikštis Aleksandras. Su žmona Elena rūmuose tikrai gyveno Žygimantas Senasis, kuris į rūmus žmoną atsivežė iš Vakarų – Milano kunigaikščio dukrą Boną Sforcą. Jų sūnus Žygimantas Augustas šią vietą nepaprastai mylėjo ir puoselėjo. • Iš rašytinių šaltinių žinoma, kad šiuose rūmuose, trečiame aukšte buvo moterų galas – Bonos Sforcos galas. Ateityje, kai rūmai pradės veikti, šioje vietoje planuojama įrengti LDK kunigaikščio žmonos miegamąjį, buduarą, freilinos kambarį. Beje, valdovė turėjo ir savo audiencijų kambarį – galėjo atskirai priimti savo svečius. • Rūmuose buvo pastatyta garsioji 1636 metų opera „Elenos pagrobimas“, t. y. tik 50 metų vėliau pirmosios operos, kuri vyko Florencijoje.

Paskutiniai aukštai buvo vadinami piano nobile – pakylėtųjų aukštai. Paskutinis buvo skiriamas valdovui. Paprastai rūmų rūsyje saugodavo vyną, maistą, pirmame aukšte gyveno tarnai, o antrame – dvariškiai. Turistai, ko gero, labiausiai veršis į Valdovų rūmų bokštelį, kur valdovai pakildavo pažiūrėti į savo karališką miestą. Dabar šis bokštelis – puiki vieta panoraminei Vilniaus nuotraukai. „Gedimino pilyje miestas atsiveria iš aukščiau, o šiame bokštelyje miestą matai akių lygyje“, – sakė A.Šeikienė. Beje, bokštelis atkurtas pagal Italijos Feraros pilies analogą. Tarp lankytinų vietų – ir vidinis rūmų kiemas, kuriame gali tilpti 2,5 tūkst. žmonių. Ateityje jame bus galima organizuoti spektaklius, koncertus ir kitus masinius renginius.

Didelis A.M.Brazausko nuopelnas Gidams tenka priminti ne tik rūmų, bet ir jų atkūrimo istoriją. O ji tokia. Seimo nariai 2000 metais priėmė įstatymą, leidžiantį atkurti Valdovų rūmus. Šį dokumentą pasirašė tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, o savo parašu patvirtino tuometinis Prezidentas Valdas Adamkus. 2001 metais pavesta Vyriausybei pradėti atstatymo darbus. Tuo metu jai vadovavo Rolandas Paksas. Pasirodo, būtent jis paskyrė Kultūros ministerijai pradėti rūmų projektavimo darbus. R.Paksui atsistatydinus, Vyriausybės vairą perėmė Algirdas Brazauskas. „Tie, kurie norėjo atstatyti rūmus, tarsi nuo jų atsitraukė. Devyni metai darbo, kas čia buvo padaryta, galima sakyti, yra didelis A.M.Brazausko nuopelnas. Jis norėjo atkurti rūmus, ir jo indėlis kaip žmogaus yra didžiulis“, – sakė A.Šeikienė.

6

Gimtasis kraštas

Neparadinė Lietuva

2010 liepos 2–9 d., Nr. 19 Gaivina mecenavimo tradicijas Bikuškio dvaras – XVIII a. klasicizmo architektūros paminklas, esantis Utenos rajone, vaizdingame pusiasalyje prie Alaušo ežero. Rašytiniuose šaltiniuose dvaras minimas jau XIV a. viduryje. Dvaras priklausė Radviloms, Oginskiams, Prošinskiams, Drozdovskiams. Dabartiniai dvaro šeimininkai – verslininkai Dalia ir Gintaras Gruodžiai yra dvaro paveldėtojai. Anksčiau klestėjusi dvaro sodyba (dvarui priklausė septyni aplinkiniai kaimai, veikė spirito gamykla, didžiulė kalvė) karo metais buvo gerokai suniokota. Taip pat dvarui priklausė daugiau nei 500 ha žemės. Po karo, kaip ir daugelyje Lietuvos dvarų, Bikuškyje įsikūrė kolūkio kontora, atsikraustė nauji gyventojai, dvaro žemės buvo užstatytos gyvenamaisiais namais. 1980 m. buvo nugriautas kumetynas. Šiuo metu išlikęs gyvenamasis klasicizmo stiliaus namas, XIX a. medinė klėtis, įspūdingi kalvės ir buvusios spirito gamyklos griuvėsiai. Naujieji dvaro savininkai Gruodžiai savo lėšomis suremontavo dvarą ir prikėlė jį gyvenimui. Vienuolikti metai dvare vyksta tapytojų plenerai, spektakliai, simfoninės muzikos koncertai. Dalia ir Gintaras Gruodžiai gaivina mecenavimo tradicijas dvare bei eksponuoja vieną didžiausių šiuolaikinio meno kolekcijų (paveikslai sukurti pačiame dvare) Lietuvoje. Vasarą galeriją galima aplankyti nemokamai. Dalia Gruodienė už kūrybines iniciatyvas apdovanota Šv. Kristoforo statulėle.

Šiuolaikiniai dvarininkai sugrąžino senąsias dvaro tradicijas Lilija VALATKIENĖ Dvarponiais jų nepavadinsi. Nors galėtų sėdėti saulėtoje terasoje, žiūrėti į raibuliuojantį ežerą ir klausytis romansų. Bet naujųjų dvarininkų Dalios ir Gintaro Gruodžių savaitgaliai visai ne tokie, kaip daugelis įsivaizduoja. Atskubėję iš Vilniaus, jie įsispiria į guminius batus ir stumdo žoliapjovę.

Lyg pirmas pasimatymas „Netrukus dailininkai į plenerą suvažiuos, reikia sutiktuvėms ruoštis“, – jaudinasi Dalia, dengdama baltą staltiesę.

Vienuolika metų Bikuškio dvare, įsikūrusiame Alaušo ežero pusiasalyje netoli Sudeikių bažnytkaimio, Dalia ir Gintaras Gruodžiai puoselėja senąsias dvaro tradicijas. Vasarą jis tampa dailininkų ir muzikantų susibūrimo vieta. Ar daug žmonių Lietuvoje atrasi, kurie nesavanaudiškais tikslais savo privačias valdas vasarą užleistų meno žmonėms, ypač per sunkmetį? Kurie maitintų menininkus, globotų juos, organizuotų parodas ir plenero uždarymo proga sukviestų šimtus žmonių, norinčių iš pirmų rankų nusipirkti paveikslų? Dailininkai vertina mecenatės pastangas. Moteris neramiai dairosi į senąją

Dalia ir Gintaras Gruodžiai priima sveikinimus. Vietoje gėlių – pintinė baravykų.

Paveikslais nukabinėtos Bikuškio dvaro sienos traukia meno mylėtojus.

dvaro alėją – tuoj pro medžius pasirodys mašinos. „Dalia, baik nervintis, viskas paruošta. Tarytum pirmą kartą jų lauktum“, – Gintaras ramina žmoną. „Trisdešimtą kartą, o gal ir daugiau. Bene kas dabar suskaičiuos, kiek plenerų įvyko per tuos vienuolika metų. Tačiau kas kartą prieš susitikimą jaudinuosi. Dailininkai čia važiuoja kaip į namus. Sako, juos Bikuškyje aplanko jausmingas ir gilus įkvėpimas. Ir mane kas kartą jų laukiant apima kažkoks neapsakomas jaudulys. Lyg pirmam pasimatymui ruoščiausi“, – teisinasi Dalia.

Visų, vadinasi, niekieno Nuo XVIII a. pabaigos į gilius Alaušo ežero vandenis žvelgia balti dvaro rūmai. Bikuškio kaimelis turi būti dėkingas dvarui, išgarsinusiam apylinkes kultūrine veikla. Anuomet jo vardas Utenos rajone skambėjo garsiau už Sudeikių bažnytkaimį. Sovietmečiu dvare buvo įkurta kolūkio poilsio bazė. „Mes vasarodavome Bikuškio kaime, išsistačiusiame dvaro žemėse, bet niekada nesu prasitaręs, kad mano likimas labai artimai susijęs su šiuo dvaru“, – prisimena G.Gruodis. Su pirmais atkurtos nepriklausomybės daigais sukirbėjo nedrąsi mintis, kad kada nors nusišypsos likimas ir durys atsivers tikriesiems šeimininkams. „Valtele apiplaukdavome pusiasalį ir grožėdavomės rūmais. Į

Tapytojas Svajūnas Armonas prisiminė pirmą Bikuškio plenerą, įvykusį prieš 11 metų.

krantą niekada neišlipdavome, nes Gintarui ir jo mamai širdį skaudėdavo“, – pasakoja Dalia. Tačiau širdį labiausiai užspaudė tuomet, kai, atrodo, iš džiaugsmo šokinėti turėtum – dvaras grąžintas jo teisėtiems šeimininkams. Liūdesys užplūdo žengiant pirmuosius žingsnius. Rūmai buvo netekę savo autentiškumo. Viskas suniokota, išgriauta, išvogta. Iš buvusios dvaro prabangos neliko nė pėdsakų. Palikti šiukšlių kalnai, pelių apgraužtos knygos, rudai dažytos durys, paženklintos metaliniais numeriukais liudijo, kad tai, kas sovietmečiu priklausė visiems, iš tiesų nerūpėjo niekam.

Sugrįžo dvasingumas Išvalę, atstatę ir pritaikę pastatą savo reikmėms Gruodžiai susimąstė apie jo ateitį. Dvaras didelis,

nuo Vilniaus nutolęs 140 kilometrų, todėl kasdien neprivažinėsi, o ir sostinės palikti nesinorėjo. Juk negali būti viena koja Bikuškyje, kita – versle Vilniuje. „Seniai žinojome, kad rūmuose buvo didelė paveikslų kolekcija, nuostabūs raudonmedžio baldai, vykdavo kasmetinės bijūnų šventės, todėl atgaivinti mecenavimo tradicijas buvo natūralus sprendimas. 1999 metais pakvietėme menininkų, įvyko pirmas pleneras. Taip prasidėjo gražusis dvaro gyvenimas, sugrįžo dvasinga aplinka, ėmė kauptis paveikslų kolekcija. Dvaro renginiai tapo patrauklūs ir vietos bendruomenei, ir visuomenei. Netrukus idėją pasigavo ir kitų privačių dvarų savininkai“, – prisimena D.Gruodienė. Šiuolaikiniai dvarininkai pripažįsta, kad rengti kultūrinius renginius – neatsiperkanti veikla, tačiau tai itin prasmingas užsiėmimas. Dvarams reikia visuomenės, ypač jos pagalbos ir supratimo. O visuomenei svarbi istorija, žinios apie praeitį. Dvarai padeda suvokti regioną, miestelį ir juos kūrusių žmonių palikimą. Tai savotiškas bendruomenės laidas. Smalsu žinoti, iš kur esi atėjęs, tik tuomet jausi, kur gali tave nuvesti ateitis.

Dvaro kluoną puošia plenere sukurti paveikslai.

Autorės nuotraukos

2010 liepos 2–9 d., Nr. 19

Pagalba kelyje kol kas prieinama ne visiems

Pagalbos kelyje kortelės šią vasarą dalijamos visiems atvykstantiems į techninių apžiūrų centrus.

Andriejus TAUTEVIČIUS Lietuvoje į techninės apžiūros centrus kasmet atvyksta iki 60 tūkst. automobilių, iš kurių apie 40 tūkst. būna senesni nei 10 metų. Jų savininkams ištikus nelaimei kelyje išsikviesti pagalbą beveik neįmanoma arba kainuoja labai brangiai.

Įprasta paslauga Pirmosios techninės pagalbos kelyje paslaugas siūlančios įmonės Lietuvoje darbą pradėjo dar 1991-aisiais, tačiau Vakarų Europos šalyse pagalbos vairuotojams kelyje sistema dabartinę formą įgavo prieš 5–6 metus. Tiek laiko prireikė, kol buvo sukurta moderni informacinė sistema, suformuotas pagalbos postų tinklas ir specialių automobilių parkas, suburta kvalifikuotų specialistų komanda, sugebanti daugumą kelyje

Gimtasis kraštas

Kelyje

kylančių problemų išspręsti greičiau nei per valandą.

Pagalbos sulaukia ne visi Nors Lietuvoje sėkmingai diegiama pagalbos kelyje sistema, ši paslauga prieinama ne visiems. Ja daugiausia naudojasi naujų arba apynaujų mašinų savininkai. Pirmaisiais technine pagalba kelyje pasirūpina oficialių automobilių gamintojų atstovai. Antraisiais – draudimo kompanijos, kurios perkantiesiems kasko draudimo polisus kai kuriais atvejais siūlo papildomas pagalbos kelyje paslaugas. Tačiau didžioji dalis važiuojančiųjų „žilo plauko“ sulaukusiomis transporto priemonėmis (vidutinis Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių amžius yra 14 metų) neturi galimybės sulaukti pagalbos kelyje atsitikus bėdai.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Draudikai dažniausiai atsisako drausti senesnes nei 10 metų senumo mašinas, nebent klientai draudžia visą savo transporto parką arba eksploatacijos saulėlydį automobilis pasitinka vis dar gana geros techninės būklės.

Brangiai kainuoja Visiems kitiems vairuotojams iš pažiūros nesudėtingas gedimas – subliuškusi padanga, išsikrovęs akumuliatorius ar elektronikos kaprizai – dažnai ne tik sugriauna darbo ar poilsio planus, bet ir gerokai patuština piniginę. Antai Vilniuje išsikviesti techninės pagalbos automobilį (evakuatorių) kainuoja beveik 200 litų. Jei transportavimo pagalbos prireikia užmiestyje, gelbėtojų paslaugos pabrangsta tiek, kiek šiems pagalbininkams tenka važiuoti iki kelyje įstrigusios mašinos, tačiau ne ma-

žiau kaip 2,2 Lt už km. Taigi, jeigu automobilis suges pusiaukelėje tarp sostinės ir Kauno, skubi pagalba gali atsieiti 400–500 litų.

Siūlys įsigyti korteles Per mėnesį Lietuvoje patikrai į techninių apžiūrų centrus atvyksta iki 60 tūkst. automobilių, iš kurių apie 40 tūkst. būna senesni nei 10 metų. „Mūsų manymu, tokio amžiaus transporto priemonės priskirtinos didesnės rizikos grupei. Net jei per techninę apžiūrą automobilis būna tvarkingas, praėjus pusmečiui ar nuvažiavus keletą tūkstančių kilometrų, jo būklė daugeliu atvejų pradeda kelti abejonių. Todėl visiems jiems įteiksime „Altas assistance“ korteles ir paraginsime pasidomėti kolegų sumanytos paslaugos sąlygomis“, – sakė Techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ direktorius Gintautas Šlėderis. Visą vasarą į techninių apžiūrų centrus atvykstantiems automobilių savininkams bus nemokamai platinamos specialios kortelės, kurios turėtojas galės išsikviesti pagalbą sugedus automobiliui, netikėtai pasibaigus degalams ar nutikus panašiai bėdai, neleidžiančiai tęsti kelionės.

Pagalba per valandą Šią kortelę techninių apžiūrų centruose gali įsigyti bet kuris fizinis asmuo. Kortelę aktyvavus, t. y. sumokėjus 49 litus, vairuotojas galės kreiptis trumpuoju telefono numeriu 1810 ir gauti nemokamą techninę pagalbą. Pagalbininkai įsipareigoja atvykti ne vėliau kaip per valandą miesto teritorijoje ar 1,5 valandos, jei kortelės turėtojo mašina sugenda provincijos keliuose. Kortelės savininkas galės kreiptis pagalbos, net jei pats nevairuoja, o yra tik keleivis. Per metus nemokamą techninę pagalbą bus galima išsikviesti tiek kartų, kiek prireiks.

7

Meistras pataria

Prieš leidžiantis į kelionę

Vasara – atostogų metas. Dažnai žmonės net į labai tolimas keliones vyksta nuosavais automobiliais. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį transporto priemonės savininkui, kad kelionė neapkarstų? „Gimtąjį kraštą“ konsultuoja autoserviso įmonės „Girilis“ meistras Nerijus Meškauskas. Tiems, kurie rengiasi į tolimesnę kelionę nuosavu automobiliu, patarčiau patikrinti visus automobilio skysčius: aušinimo, stabdžių, langų valymo. Reikėtų jų pasiimti ir į kelią. Būtina patikrinti važiuoklę – geriausiai nuvykus į autoservisą. Reikėtų atidžiau įsiklausyti į automobilio garsus: ar neatsirado kokių nors pašalinių, įtartinų. Jei tokių išgirdote, važiuoti nerekomenduočiau. Automobilio amžiui didelės reikšmės neteikiu. Genda tiek seni, tiek nauji automobiliai. Svarbu ne amžius, o kaip automobilis prižiūrėtas, kokia jo techninė būklė, kaip jis atitinka gamintojų reikalavimus. Pavyzdžiui, aš su savo senu golfu nebijočiau niekur važiuoti, nes juo visiškai pasitikiu. Be to, noriu priminti keliaujantiesiems į užsienį, kad daugelyje Vakarų Europos valstybių automobilių remontas yra labai brangus. Mano pažįstami kartą dėl sugedusio automobilio įstrigo Italijoje. O kai viename autoservise jiems pateikė automobilio remonto sąmatą, jie suprato, kad pigiau sėsti į lėktuvą, grįžti namo, pasiimti kitą transporto priemonę ir ja parsigabenti sugedusį automobilį, negu jį remontuoti svetur.

Pažymėjimą bus galima užsisakyti internetu

Moterys automobilį dažniausiai renkasi pagal spalvą

Pradedantieji vairuotojai neprivalės papildomai mokytis, o jų turimi vairuotojo pažymėjimai į dešimt metų galiojančius pažymėjimus vals- Naujieji pažymėjimai galios dešimt metų. Martyno Vidzbelio nuotrauka tybės įmonėje „Regitra“ bus keičiami įprasta tvarka. Užsisa- dedančiojo vairuotojo pažymėjimą. kyti pažymėjimą bus galima ir inter- Medicininę pažymą reikės pateikti tik netu. Tai numato liepos 1 dieną įsi- tuo atveju, jei įmonė neturės gyventojo galioję vairuotojų ilgai laukti Saugaus anksčiau pateiktų duomenų, kad jam eismo automobilių keliais įstatymo išduota medicininė pažyma galioja. pakeitimai. Galimybė „Vairuotojų portale“ Vietoj pradedančiojo vairuotojo užsisakyti dešimt metų galiojantį pažymėjimo užsisakyti dešimt metų vairuotojo pažymėjimą bus sudaryta galiojantį pažymėjimą bus galima tik tik tiems pradedantiesiems vairuotada, kai iki pradedančiojo vairuotojo tojams, kurių anksčiau pateikta mepažymėjimo galiojimo pabaigos liks ne dicininė pažyma galioja. daugiau kaip 14 kalendorinių dienų. Dešimt metų galiojantį pažymėUžsakymai bus priimami visuo- jimą užsisakius „Vairuotojų portale“, se vairuotojo pažymėjimus išduo- asmens dokumentą ir pradedančiojo dančiuose „Regitros“ padaliniuose vairuotojo pažymėjimą reikės pateikir šios įmonės „Vairuotojų portale“, ti atsiimant užsakytą pažymėjimą. Už kuris taip pat pradėjo veikti liepos 1 papildomą mokestį jis galės būti pridieną (portalą galima rasti interneto statytas pareiškėjo nurodytu adresu (ši tinklalapio www.regitra.lt skyriuje paslauga bus teikiama tik Lietuvoje). „Elektroninės paslaugos“). Dvejus metus galiojantys praJei gyventojai dešimt metų galio- dedančiojo vairuotojo pažymėjantį vairuotojo pažymėjimą užsisakys jimai Lietuvoje išduodami nuo „Regitros“ padalinyje, jie privalės pa- 2008 metų liepos 1 dienos. teikti savo asmens dokumentą ir praGK inf.

Ieškodamos automobilio moterys 41 kartą dažniau nei vyrai pasiūlymų atrankos kriterijumi pasirenka spalvą. 11 kartų dažniau jos ieško automobilio su „metalic“ atspalviu, taip pat 11 kartų joms svarbiau, kad buvę transporto priemonės savininkai būtų nerūkantys. Tai parodė transporto skelbimų portalo autoplius.lt gegužės mėnesį atlikta apklausa. Apklausa, kurioje dalyvavo 500 respondentų, parodė, kad moterims išties svarbesnė automobilio išvaizda, patogumas ir saugumas nei vy-

Viktoras DAUKŠAS

rams. „Nuo 2 iki 5 kartų jos dažniau nei vyrai renkasi tokius kriterijus kaip centrinis užraktas, elektriniai langai, navigacinė sistema, vairo stiprintuvas, autopilotas, lengvojo lydinio ratlankiai ar galimybė išsimokėti lizingu. Net 12 kartų dažniau jos ieško automobilių su oro pagalvėmis“, – pasakoja transporto skelbimų rinkos ekspertas. Moteriškosios lyties atstovės atsargiau priima ir sprendimą pirkti, nes dažniau nei vyrai atkreipia dėmesį į automobilio eksploatacijos šalį, ar automobilis turi garantiją ir ar pardavėjas yra įtrauktas į patikimų sąrašą. Pagrindiniai atrankos kriterijai, tokie kaip markė, modelis, metai, kaina, pavarų

Raimundo Šuikos nuotrauka

dėžės tipas ar faktas, kad automobilis neeksploatuotas Lietuvoje, vienodai svarbūs abiejų lyčių atstovams. Vyrai labiau nei moterys yra linkę gilintis į techninę informaciją – dažniau ieško automobilių pagal galią, darbinį tūrį, degalų ir kėbulo tipus. Jiems svarbu, ar automobilis turi stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS), yra su odiniu salonu arba visais varomaisiais ratais. Apklausa taip pat parodė, kad renkantis automobilį išsiskiria ir naujokų keliuose bei didelį vairavimo stažą turinčių vairuotojų požiūriai. Vairuojantiesiems daugiau nei 15 metų automobilio gamybos metai yra kur kas svarbesni negu tiems, kurie teisę vairuoti yra gavę ne anksčiau kaip prieš 2 metus. Patyrę vairuotojai taip pat labiau linkę ieškoti automobilio su odiniu salonu, navigacija, elektriniais langais, klimato valdymo sistema, mažesne rida. Didelį vairavimo stažą turintys vairuotojai renkasi naujesnius, daugiau komforto savybių turinčius automobilius. Mažai kelyje patyrę vairuotojai dažniau nei patyrusieji renkasi nedaužtus ir Lietuvoje neeksploatuotus automobilius. Jiems svarbesnis ir durų skaičius.

8

Gimtasis kraštas

Lina JUŠKAITIENĖ Rizika mirti nuo širdies infarkto ar aukšto kraujospūdžio kyla daugeliui. Ypač tiems, kurie širdį gadina rūkydami, gerdami alkoholį, nesveikai maitindamiesi, gyvendami streso ar įtampos sąlygomis ir net pykdami.

2010 liepos 2–9 d., Nr. 19

Sveikata

Mirtį artiname patys? Širdies ir kraujagyslių ligos, dar visai neseniai laikytos pagyvenusių žmonių palydovais, vis dažniau pakerta ir jaunus.

Širdies ligos jaunėja Neseniai pramogų pasaulį sudrebino netikėta žinia. Gegužės 13-osios naktį ligoninėje mirė žinomas humoristas Modestas Vaišnoras. 28 metų vyrui sustojo širdis. Staigi jauno vyro mirtis – tarsi įspėjimas kitiems, netausojantiems sveikatos. Anot kardiologų, širdies ir kraujagyslių ligomis serga vis daugiau jaunų žmonių. „Jau nieko nebestebima, kai 30 metų žmogų ištinka miokardo infarktas“, – tvirtino Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas medicinos mokslų dr. Mykolas Biliukas. Miokardo infarktas, arba širdies smūgis, – tai širdies raumens ląstelių pažeidimas ir žūtis. Taip atsitinka dėl deguonies stokos sutrikus kraujotakai. Pasak dr. M.Biliuko, ūmią širdies ir kraujagyslių ligą sukelia aterosklerozė. Kaip tik dėl šios priežasties Lietuvoje miršta daugiausia žmonių. „Kadaise aterosklerozė buvo tik pagyvenusių žmonių liga, o dabar ja serga net naujagimiai, – sakė kardiologas. – Šią ligą vaikai paveldi.“ Aterosklerozė taip pat gali būti krūtinės anginos, širdies ritmo sutrikimo, širdies nepakankamumo priežastimi.

Pavojingas aukštas kraujo spaudimas Jauni žmonės labai dažnai miršta ir nuo aukšto kraujospūdžio sukeltų komplikacijų. Todėl, anot kardiologo, kraujo spaudimą kartkartėmis reikėtų pasitikrinti ir jauniems. Dėl

Patarimai Kad net po darbų rankos liktų švelnios Kiekvienam smagu pasikapstyti darže, juk esame trečia karta nuo žagrės. Tik kaip po tokių darbų išsaugoti gražias ir sveikas rankas ir kojas? Apie tai žurnalistė Loreta Glebavičiūtė kalbasi su Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos Dermatovenerologijos centro gydytoja docente Irena MARČIUKAITIENE. Dirbant darže, rankų oda suskyla ir sugrumba. Ką daryti, kad ji liktų tokia pat švelni, kokia būna žiemą? Dirbkite tik su pirštinėmis, tačiau, jeigu jos jums trukdo, bent jau prieš ruošą ar darbą darže pagrandykite nagais gabalėlį muilo, kad juo užsipildytų panagės. Tai palengvina po darbo nusivalyti ir nusiplauti rankas. Joms reikia nuolatinės apsaugos ir priežiūros. Ant rankų, o ypač po nagais, būna didžiausių nešvarumų ir mikrobų sankaupų. Rankų odoje riebalų nedaug, todėl dažnai jas plaunant, ypač karštu ar šaltu vandeniu, atima iš odos riebalus ir ji sausėja. Oda tampa šiurkšti, pleiskanota. Po kiekvieno rankų plovimo, taip pat nakčiai, reikia naudoti rankų kremą. Jis ne tik sumažina sudirgintą ir paraudu-

žmonės, – ankstyvas cukrinis diabetas. Anot dr. M.Biliuko, vis daugiau diabetu susergama ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Be to, šios ligos palydovės – aterosklerozė ir hipertenzija. Bene pagrindinės ankstyvo cukrinio diabeto priežastys – nutukimas ir alkoholio vartojimas. Nutukimas yra viena pagrindinių mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Tokiomis ligomis ypač rizikuoja susirgti vadinamieji obuolio tipo nutukėliai. Kardiologas visiems rekomenduoja pasimatuoti liemenį. Vyrų pilvo apimtis neturėtų viršyti 102 cm, o moterų – 88 cm. „Jei apie liemenį būtų mažiau centimetrų, rizika susirgti kitomis ligomis būtų daug mažesnė. Pilvinio tipo nutukimas traukia paskui save visą puokštę ligų, bet faktiškai tai yra vienas ir tas pats reiškinys – bendras medžiagų apykaitos sutrikimas“, – sakė jis.

Gyvenimą trumpina pyktis

Martyno Vidzbelio nuotrauka

aukšto kraujospūdžio sustorėja širdies raumuo, blogiau ima funkcionuoti smegenys, ilgainiui išsivysto širdies infarktas, smegenyse – insultas. Be to, susiaurėjusios kraujagyslės gali tapti inkstų veiklos nepakankamumo priežastimi. Anot kardiologo, reikia laiku susirūpinti aukštu kraujo spaudimu. Kraujospūdžio norma – 140/90 mm gyvsidabrio stulpelio. „Jei pamatavus kraujo spaudimą ramybės būsenoje bent vienas skaičius yra didesnis, jau reikėtų susirūpinti, – sakė jis. – Anksčiau buvo manoma, kad

sią odą, bet ją ir maitina bei drėkina, padeda užgyti žaizdoms, įdrėskimams. Rankų odą reikia periodiškai šveičiamai valyti. Norint suminkštinti plaštakų odą, galima keletą minučių pamirkyti rankas šiltame druskos tirpale, o paskui nusausinti rankšluosčiu ir įtrinti rankų kremu. Jei sugrubo alkūnių oda, maudantis po dušu ją reikia nutrinti plaušine arba šepečiu, o tada patepti kremu. Rankų odą gerai atgaivina kaukės. Kokias jas lengva pasidaryti namie? Paimkite porą virtų bulvių su lupenomis, kelis šaukštus pieno, kefyro arba grietinės. Viską gerai išmaišykite ir gautą košelę užtepkite ant rankų. Palaikykite 10–30 minučių, paskui nuplaukite šiltu, o vėliau šaltu vandeniu. Dar drėgnas rankas patepkite geru rankų kremu ir pamatysite puikų rezultatą. Smagu vasarą vaikščioti basomis, tačiau nuo to dažnai kulnai suragėja, suskyla. Suskeldėję kulnai dažniausiai yra tik kosmetinė problema, tačiau jei skilimai gilūs, jie tampa skausmingi, gali kraujuoti, patekti infekcija. Kai kurie žmonės iš prigimties turi sausą odą, todėl jų kulnai greičiau skeldėja. Kartais ties kulnu formuojasi sukietėjusi oda, vadinama kalusu. Daž-

Kardiologo patarimai, kaip saugoti širdį: • vengti rizikos veiksnių – nerūkyti, nebūti prirūkytose patalpose; • sveikai maitintis, laiku pavalgyti. Valgyti ne mažiau kaip 4–5 kartus per dieną ir suvalgyti ne mažiau kaip 400 gramų daržovių. Kuo rečiau valgyti greitai paruošiamą maistą, pusgaminius; • gerti daug skysčių; • kasdien mankštintis tiek, kad sušiltume, suprakaituotume – patartina apie 30 minučių; • kartkartėmis pasimatuoti kraujospūdį; • stengtis nesinervinti ir negadinti nervų kitiems.

vyresniam žmogui galima turėti ir aukštesnį kraujospūdį. Nieko panašaus – kraujospūdžio norma galioja visiems.“

Verta pasimatuoti liemenį Trečia širdies ir kraujagyslių liga, nuo kurios dažnai miršta jauni

Psichologai mano, kad bėdos dėl širdies žmones ištinka ir dėl pykčio. „Tie, kurie nuolat pyksta ar patys provokuoja pykčius, patiria infarktą, kraujotakos sutrikimų ir miršta 50–60 metų. Tikrosios per ankstyvų mirčių priežastys – konfliktai, pyktis ir nuolatinis jų sukeliamas stresas. Tad norint ilgai gyventi pirmiausia reikia išmokti valdyti pyktį“, – patarė psichologas teologas Tomas Girdzijauskas. Anot jo, ilgai pykdamas žmogus pats sau nuodija gyvenimą. „Todėl kylant nuoskaudai reikia arba iškart aiškintis, arba jau kitą dieną viską užmiršti visiems laikams“, – mano jis. Geriausias būdas pykčiui suvaldyti – kuo daugiau judėti, sportuoti. Žmogus turi nuolat judėti, o nervai išlikti ramūs, bet ne atvirkščiai. Streso nereikia bijoti. Anot psichologų, jis skatina veikti.

Prie jūros – jodas už dyką

niausiai kulno oda skeldėja veikiant mechaniniam spaudimui, ypač turint antsvorį ar kai netaisyklinga eisena. Kulnai labiau linkę skeldėti sergant odos ligomis (psoriaze, dermatitu), diabetu. Taip atsitikti gali, kai trūksta vitaminų, mineralų, ypač cinko. Turi įtakos ir stovimas darbas, avalynė. Su amžiumi mažėjant odos elastingumui didėja ir kulnų skilimo tikimybė. Ką daryti, jeigu jau suskilo? Svarbiausia – tinkama pėdų priežiūra. Reikėtų suskilusius kulnus 2 kartus per dieną tepti riebiu, drėkinamuoju kremu. Vakare nusiplovę kojas palaukite 10–15 minučių, kol pėdos išdžius. Tuomet tepkite jas aliejumi, vazelinu ar kojų kremu. Pasirinkite patogią avalynę. Nedėvėkite batų atvirais kulnais. Jei kieta oda (kalusas) suskeldėjusi, reikia atsargiai naudoti pemzą. Negramdykite stipriai suskilusios odos, nes galite dar labiau pabloginti būklę. Tuomet pedikiūrą geriau atlikti grožio salone.

Poilsiaudami prie jūros nepamirškite, kad oras čia ne tik geras ar blogas, bet ir naudingas sveikatai. Jame yra jodo, kuris būtinas žmogaus organizmui. Trūkstant jodo, žmogus jaučia nuovargį, sumažėja darbingumas, padidėja jautrumas, nervingumas. Jo stoka daro įtaką ir intelektiniams žmogaus sugebėjimams, ypač vaikų. Tiesa, specialistai sako, jog kvėpuodami jūros oru jodo atsargas organizme galime tik papildyti, o kaupti jas reikėtų valgant jodo prisotintą maistą, nes su maistu žmogus gali gauti net iki 94 proc. reikalingo jodo kiekio. Geriausi jodo šaltiniai yra jūrų gėrybės – žuvys, vėžiagyviai, moliuskai, jūros kopūstai ir joduota druska. Nedaug jodo randama kiaušiniuose, mėsoje, piene, grūduose. Ypač naudingi jūros kopūstai, tinkantys ir tiems žmonėms, kurie nenori ar dėl širdies, kraujagyslių ligų, aukšto kraujospūdžio, inkstų ar kitų nega-

lavimų negali vartoti jodu papildytos valgomosios druskos. Jodas – tai mikroelementas, kurio žmogui reikia nedaug – maždaug 150 mikrogramų per parą. Tačiau jo trūkumas gali sukelti rimtas ligas. Jodas reikalingas gerai skydliaukės veiklai užtikrinti ir apsaugoti nuo strumos (gūžio) – padidėjusios ir suvešėjusios skydliaukės. Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad dėl jodo stokos skydliaukės pakitimų turi kas ketvirtas suaugęs gyventojas. Jodo trūkumas gali sukelti žmogaus psichikos pokyčių, vaikų ir paauglių protinės bei fizinės raidos sutrikimų. Yra paprastas metodas, kaip nusistatyti jodo trūkumą. Žinoma, jis nėra itin tikslus, bet dažnai parodo jodo lygį organizme. Tereikia nusipirkti kalio jodido ir juo patepti kelis kvadratinius centimetrus ant pilvo ar kitos kūno vietos. Jei jodas nuo odos išnyksta greičiau nei per 24 valandas, vadinasi, jūsų organizmui šio elemento trūksta.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

2010 liepos 2–9 d., Nr. 19

Gimtasis kraštas

Jaukūs namai

Kaip sukurti harmoningus namus

9

meistras pataria

Dažome duris Dažant senas duris, pirmiausia išimama durų spyna ir rankenos. Durys švariai nuvalomos, pašalinami apsilaupę seni dažai. Nelygumai nuglaistomi ir nušlifuojami, nuvalomos dulkės. Taip paruoštas paviršius nugruntuojamas. Tam yra specialūs alkidiniai gruntavimo dažai, tačiau gruntui galima panaudoti ir tuos pačius dažymui skirtus alkidinius dažus, tik juos reikėtų šiek tiek praskiesti vaitspiritu. Dažoma alkidiniais arba akriliniais dažais, vieną ar du kartus. Dažai džiūna maždaug pusę paros. Naujas duris reikėtų nušlifuoti ir gerai nuvalyti dulkes. Jeigu medinės durys yra drėgnose patalpose, jas dar reikia nutepti medieną saugančiu preparatu. Užglaisčius, nušlifavus ir nuvalius dulkes, durų paviršius nugruntuojamas kaip ir senoms durims. Alkidiniai dažai praskiedžiami 10–15 proc. vaitspiritu. Nugruntuotas paviršius dar kartą nušlifuojamas ir, nuvalius dulkes, vieną ar du kartus (po 12 val. pertraukos) nutepamas alkidiniais ar akriliniais dažais.

Dažyti ar tapetuoti? Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Fengšui, senasis kinų mokslas apie harmoningą būtį, siūlo būdų pagerinti savo būsto, o kartu gyvenimo kokybę. Sidona VERBICKIENĖ „Feng Shui“ kinų kalba reiškia „vėjas – vanduo“. Tai teorija, kaip pagerinti gyvenimą, pasitelkus gamtos jėgas.

Koks namas yra tinkamas Namas turėtų būti kvadrato ar stačiakampio formos, viename lygyje su horizonto linija, ypač gerai – su vaizdu į vandens telkinį. Lubos – aukštos, gerai apšviestos. Vengiama ilgų siaurų koridorių ir neįprastos formos kambarių. Nuotaiką lemia namų apšvietimas ir spalvos, tad vengiama pernelyg ryškaus ar blankaus apšvietimo ir tamsių, monotoniškų spalvų. Namai turėtų būti kuo erdvesni, aiškių formų. Patariama atsikratyti susikaupusių nereikalingų daiktų.

Fengšui reikalavimai gali atrodyti komplikuoti, tačiau iš tiesų jie pagrįsti sveika nuovoka (pvz., teiginys, kad viryklė negali būti priešais virtuvės duris: stovėdamas nugara į duris, žmogus instinktyviai žvilgčioja per petį).

Svarbiausi kambariai Virtuvė – namų centras, tad jai fengšui filosofijoje skiriamas ypatingas dėmesys. Geriausia virtuvę planuoti taip, kad kriauklė, šaldytuvas ir viryklė sudarytų trikampio viršūnes, nutolusias viena nuo kitos apie 2 metrus. Tai optimalus atstumas: patogu vaikščioti, ir erdvės pakanka. Be to, šis nuotolis tarp pagrindinių virtuvės įtaisų atitinka fengšui reikalavimą atokiau vienas nuo kito išdėstyti vandens (šaldytuvas, kriauklė, indų plautuvė) ir ugnies (mikrobangų krosnelė, viryklė) elementus. Jeigu nėra kitos išeities, juos patariama atskirti medžio elementu – augalu arba jo piešiniu. Į miegamąjį turėtų vesti tik vienas įėjimas. Sutuoktiniai, norėdami išvengti nesutarimų, turėtų miegoti ant vieno čiužinio. Miegamojo nedera paversti nei drabužine, nei darbo kabinetu. Patariama vengti veidrodžių ir augalų, nes nuo jų sklindanti energija neleidžia ramiai miegoti. Netinkama vieta šiam kambariui virš

tuščių erdvių (garažo, sandėlio), nes tai neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Miegamojo siena neturėtų būti bendra su vonios kambariu. Be to, ši patalpa – ne vieta televizoriui, kompiuteriui ar mobiliajam telefonui. Tvirtinama, kad net išjungtas televizorius dar dvi paras skleidžia sveikatai kenksmingas bangas.

Apstu močiučių išminties Knygose apie fengšui galima rasti praktinių, lengvai įgyvendinamų patarimų. Ypač įdomūs patarimai, susiję su šeima ir meile. „Jei negalite pastoti, pažiūrėkite, ar į lovą nenukreiptas smailus kampas. Virš lovos pakabinkite vaikus vaizduojantį paveikslą ar nuotrauką“, – rašoma garsios autorės Lillian Too knygoje „Fengšui. Gyvenimas pagal kinų išmintį“. Arba: „Mandarininių ančių pora intensyvina meilės gyvenimą. Jei esate viengungis, pasikabinkite paveikslą su ančių porele.“ Norinčiosioms ištekėti patariama pasikabinti bijūnus vaizduojantį paveikslą. Fengšui mums ne toks jau tolimas. Jame apstu mūsų močiučių išminties: nesėdėti ant kampo, nevalgyti paskutinio kąsnelio, nedovanoti peilio, išgerti prieš kelionę paskutinę taurelę, nenaudoti apdaužytų indų, nerodyti pirštu ir pan.

Galbūt su tokia abejone susiduria ne vienas, remontuojantis savo būstą. Sienų apmušalų pasiūla dabar didžiulė, jų yra kiekvieno skoniui. Tačiau reikėtų įvertinti, kad gražūs ir kokybiški tapetai atsieina gerokai brangiau nei dažai. Apsisprendžiant verta prisiminti, kad tapetais galima paslėpti glaistymo ir šiaip sienų broką. O dažyti numatytas sienas labai svarbu gerai paruošti. Galimas ir toks variantas: dalį kambario sienų nudažyti, o kitas – išklijuoti tapetais. Viską lemia šeimininko norai ir vaizduotė.

Dažai vonios kambariui Kokius dažus geriau rinktis vonios kambario luboms, sienoms – matinius ar blizgius? Paprastai paruoštiems paviršiams tinkamesni matiniai dažai. Jie tarsi paslepia nelygumus. Tačiau teplesnėse vonios kambario vietose, jeigu neklijuojamos plytelės, matiniai dažai gali ir netikti. Nors ant pakuotės rašoma, kad tokiais dažais dengtus paviršius galima plauti, nešvarumų idealiai nuvalyti nepavyksta, mat tokios sienos paviršius yra šiurkštokas. Čia tinkamesni dažai, kurie sudaro lygesnę ir atsparesnę plėvelę. Taigi dažniau valomas vonios kambario vietas geriausia būtų nudažyti pusiau matiniais ar pusiau blizgiais dažais. Prieš dažydami nepamirškime sienų nugruntuoti. Dažai mažiau gersis į sieną, tvirčiau laikysis. Gruntuoti geriausia voleliu, ne šepečiu, nes stipriau spaudžiant ar dirbant su šiurkštesniu teptuku, rizikuojama sugadinti nuglaistytą ir šlifuotą sienų ar lubų paviršių. Labai svarbu gruntą padengti lygiai, kartais pravartu tepti du sluoksnius. Pirmo sluoksnio dažus reikėtų šiek tiek atskiesti vandeniu. Parengė Jonas Žalys

(Ka. 254)

10

Gimtasis kraštas

Aplink kamuolį

Pirmauja Pietų Amerika Pirmą kartą pasaulio futbolo pirmenybių istorijoje tarp aštuonių geriausių komandų pateko keturios Pietų Amerikos rinktinės. O Europos komandų ketvirtfinaliuose bus mažiausiai per visą istoriją – tik trys rinktinės. Į aštuntuką iš Pietų Amerikos pateko Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus ir Paragvajaus rinktinės, o iš Europos – Olandijos, Vokietijos ir Ispanijos ekipos. Tarp aštuonių geriausių komandų pateko ir viena Afrikos atstovė – Ganos rinktinė. Iki šiol Afrikos atstovai ketvirtfinalį buvo pasiekę du kartus: 1990 m. Italijoje – Kamerūnas ir 2002 m. Japonijoje ir Pietų Korėjoje – Senegalas. Juodojo žemyno futbolininkai pusfinalyje nėra žaidę nė karto.

Atsistatydino treneris Meksikos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Chavjeras Agirė atsistatydino iš pareigų. „Turiu palikti postą, tai sąžiningiausia, ką galiu padaryti“, – per spaudos konferenciją Meksike kalbėjo Ch.Agirė. Jo auklėtiniai Pietų Afrikos Respublikoje vykstančio pasaulio futbolo čempionato aštuntfinalyje 1:3 pralaimėjo Argentinos komandai. Ch.Agirė Meksikos komandai kėlė tikslą patekti į ketvirtfinalį, tačiau jo auklėtiniai penktą kartą iš eilės pralaimėjo pasaulio pirmenybių aštuntfinalyje. Ketvirtfinalyje meksikiečiai pastarąjį kartą žaidė 1986 m., kai pasaulio čempionatas vyko jų šalyje. „Planavome iškopti į ketvirtfinalį, patekti tarp aštuonių stipriausių pasaulio komandų. Tai neįvyko, todėl su komanda sutarėme, kad neįmanoma tęsti darbą kartu“, – kalbėjo Meksikos rinktinės strategas ir pridūrė, kad prisiima visą atsakomybę dėl nesėkmingo meksikiečių pasirodymo Pietų Afrikoje.

2010 liepos 2–9 d., Nr. 19

Sportas

Ryškiausia Ispanijos rinktinės žvaigždė Įmušęs pergalingą įvartį aštuntfinalio rungtynėse su Portugalijos rinktine, vienu ryškiausių šių metų pasaulio futbolo čempionato herojumi tapo Ispanijos rinktinės puolėjas Davidas Vilja.

Pralenks legendinį Raulį Mače su portugalais D.Vilja įmušė savo 43-iąjį įvartį už nacionalinę rinktinę ir pagal šį rodiklį beveik susilygino su ilgamečiu komandos kapitonu Rauliu, kurio sąskaitoje – 44 kamuoliai. Be to, Madrido „Realo“ legenda iš esmės jau baigė savo pasirodymą rinktinėje, o Davidui tik 28 metai. Aistruoliai ir specialistai kelia tik vieną klausimą: ar D.Vilja sugebės aplenkti Raulį jau Pietų Afrikoje, ar atidės rekordų gerinimą ko-

ryškesnė. Tai Argentinos rinktinės puolėjai ir jos treneris, vokiečių kariauna, ir, be jokios abejonės, ispanas D.Vilja. Davidui tikrai viskas gerai. Galbūt jam įtaką padarė čempionato išvakarėse pasirašyta sutartis su „Barcelona“, kuri persiviliojo puolėją iš klubo „Valencia“? Bet kuriuo atveju jis – labiausiai matomas tarp savo komandos draugų.

Neabejotinas lyderis D.Vilja tapo tikru Ispanijos rinktinės lyderiu, nors joje tokios žvaigždės kaip Chavis, Injesta ir Toresas. Žinoma, visi jie atlieka svarbų vaidmenį rinktinėje, tačiau pagrindinis vyriausiojo rinktinės trenerio Visentės dėl

kiems nors ateities draugiškiems arba atrankos į Ispanijos rinktinę mačams? Pasaulio čempionato ketvirtfinalyje (liepos 3 d., šeštadienį) ispanų laukia dvikova su Paragvajaus rinktine ir, ko gero, būtent susitikime su pietų amerikiečiais galima tikėtis D.Viljos ir jo komandos įvarčių fiestos. Pasaulio čempionatas PAR futbolo aistruolius kol kas džiugino ne taip dažnai, tad, jeigu jo padangėje ir sužiba žvaigždės, jų šviesa bendrame pilkame fone atrodo dar

Boskės dėmesys skiriamas D.Viljai. Kitaip ir būti negali, nes būtent jis savo užburiančiu žaidimu ne kartą vertė beviltiškai pečiais gūžčioti varžovų gynėjus. Ketvirtose ispanų rungtynėse čempionate D.Vilja įmušė jau ketvirtą savo įvartį ir pagal šį rodiklį susilygino su Robertu Viteku bei Gonsalu Igvainu. Slovaką, kai jo komanda pralaimėjo aštuntfinalyje, iš sąrašo galima išbraukti, o argentinietis savo kolekciją dar gali neabejotinai papildyti. Vis dėlto padedamas komandos draugų būtent D.Vilja turi visas galimybes tapti rezultatyviausiu čempionato žaidėju ir pelnyti tradicinį „Auksinio batelio“ prizą. Beje, per praėjusį Ispanijos futbolo čempionato sezoną Igvainas aplenkė D.Vilją. Madrido „Real“ žaidžiančio argentiniečio sąskaitoje – 27 įvarčiai, D.Vilja įmušė

21, 3 iš jų – 11 m baudiniai. Dabar ispanui pasitaikė proga atsilošti.

Ispanus išgelbėjęs įvartis Rungtynėse su portugalais D.Vilja aikštėje buvo vienas geriausių. Po mačo ispanų rinktinės strategas Visentė del Boskė sakė:

„D.Vilja padarė didžiulį darbą, nes gerai žaidė ne tik atakose, bet ir padėjo gintis. Esu juo labai patenkintas.“ Pats D.Vilja taip vertino savo žaidimą: „Esu labai laimingas, kad pavyko pasižymėti. Tas įvartis labai svarbus, juk jis mums atnešė pergalę (ispanai įveikė paragvajiečius 1:0, – red.). Mano tikslas lieka tas pats – mušti įvarčius, padedant visai rinktinei. Norėčiau padėkoti mūsų sirgaliams, kurie nenusisuko nuo mūsų po pralaimėjimo Šveicarijai (rezultatu 0:1, – red.).“

Davidas Vilja Sančesas (David Villa Sánchez) „ Gimė 1981 m. gruodžio 3 d. Langreo, Ispanijoje. Karjerą pradėjo 1991 m. gimtojo miesto klubo jaunimo komandoje. 1999 m. persikėlė į Gižono „Sporting“ klubą, kur vienus metus žaidė antroje komandoje, vėliau perėjo į pirmąją. 2003– 2005 m. žaidė Saragosos „Real“ klube. Po labai sėkmingo pasirodymo Saragosos klube, 2005 m. vasarą už 12 mln. eur�� persikėlė į „Valencia“ klubą. 2010 m. gegužės viduryje persikėlė į „Barcelona“ klubą. Nacionalinėje komandoje žaidžia nuo 2005 m. vasario 9 d. Su rinktine žaidė 2006 m. pasaulio čempionate, kur per ketverias rungtynes žaidė 208 minutes, įmušė 3 įvarčius, 2 iš jų – realizuodamas 11 m baudinius. Taip pat dalyvavo 2008 m. Europos futbolo čempionate, kur įmušė 4 įvarčius ir tapo rezultatyviausiu turnyro žaidėju bei Europos čempionu (nors finalą praleido dėl traumos). Futbolininkas su žmona Patricija augina dukterį Saidą.

Kodėl anglams nesiseka žaisti futbolo? Atvyko kanclerė Vokietijos kanclerė Angela Merkel atvyko į Pietų Afrikos Respubliką stebėti pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalio rungtynes, kuriose susitiks Vokietijos ir Argentinos rinktinės. Rungtynės vyks šeštadienį Keiptaune. „Džiaugiamės ponios kanclerės vizitu. Tikimės, kad ji atneš mums sėkmę“, – teigė Vokietijos futbolo federacijos atstovas spaudai. A.Merkel ketino aplankyti Vokietijos komandą per stovyklą prieš pasaulio čempionatą, tačiau po šalies prezidento Horsto Kiolerio netikėto atsistatydinimo ji atšaukė savo vizitą. Pasaulio čempionato aštuntfinalio rungtynes, kuriose vokiečiai 4:1 įveikė anglus, A.Merkel stebėjo per televiziją kartu su Didžiosios Britanijos premjeru Deividu Kameronu Toronte (Kanada), kur vyko Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimas. GK, Eltos inf.

Baisus Anglijos futbolininkų pralaimėjimas Vokietijos rinktinei rezultatu 1:4, po kurio jie turėjo krautis lagaminus ir vykti namo, nustebino visus, taip pat ir žurnalistus. Italo Fabijaus Kapelo vadovaujamos komandos pralaimėjimo priežastis narsčiusi Anglijos spauda svarsto, ar nacionalinis futbolas jau priėjo liepto galą. „The Times“ bandė suprasti, kodėl Anglijos rinktinė vėl išlėkė iš tokio stambaus turnyro: „Kaip visada, fiasko priežastys ilgai bus svarstomos ir analizuojamos. Kodėl negalime konkuruoti tada, kai reikia? Kodėl ryškiausi mūsų žaidėjai sugniūžta, kai žaidžia svarbiausiose rungtynėse? Ar ne per daug legionierių „Premier“ lygoje? O gal priežastis ta, kad aukščiausiame Anglijos futbolo divizione per daug rungtynių ir žaidėjai paprasčiausiai išsisėmė? “ „The Times“ pabrėžia, kad tradicinis atpirkimo ožys – vyriausiasis treneris, be abejo, gaus į kaulus. Ir tai teisinga, nes Fabijus Kapelas pridarė klaidų, iš kurių mažiausia ta, kad jis italas. Tačiau leidinio analitikai mano, kad Anglijos rinktinė vis dėlto stipresnė už vokiečių komandą. „Iš tikrųjų Anglija daug stipresnė už Vokietiją. Jeigu apskaičiuotume futbolininkų klubuose uždirbamus pinigus (o tai geras laisvos rinkos rodiklis), pamatytume, kad Anglijos rinktinės žaidėjai du kartus brangesni. Tačiau per rungtynes su vokiečiais šie futbolininkai iš

viso nesistengė žaisti“, – konstatuojama „The Times“. Vokiečių rinktinę „The Guardian“ apipylė komplimentais: „Vokiečiai parodė apakinantį futbolą, jie koregavo savo žaidimą atsižvelgdami į aplinkybes. Jie sunkiai dirbo, kad pasiektų ketvirtfinalį. Du jų kontratakose įmušti kamuoliai atskleidė Anglijos rinktinės gynybos spragas.“ „The Guardian“ mano, kad Anglija nežino, kaip toliau turėtų vystytis nacionalinis futbolas: „Kapelas važinėjo po šalį ieškodamas naujų talentų, bet nieko nerado. Geriausi mūsų jauni žaidėjai buvo išbrokuoti. Fabi-

jus turbūt nusprendė, kad angliškas futbolo inkubatorius dirba tuščiai. Nacionalinė programa ir strateginis planavimas – ne angliškas kelias. Vienintelis smagumas – penėti siaubūną, kurio vardas „Premier“ lyga. Anglijos futbolo asociacija bando pinigais užbarstyti 44 nusivylimų metus, importuodama iš pradžių švedišką, paskui itališką patirtį ir surišdama sau rankas brangiais ir ilgalaikiais kontraktais.“ „The Daily Telegraph“ užsipuolė Anglijos rinktinės vyriausiąjį trenerį Fabijų Kapelą: „Treneris atsisakė pripažinti, kad jo strategija nesuvei-

kė. Prieš pat pasaulio čempionatą jis pareiškė, kad Anglija pasieks finalą, ir prašė apie komandą spręsti pagal rezultatus. O jie tokie: lygiosios su JAV ir Alžyro rinktinėmis, pergalė prieš Slovėniją ir triuškinantis pralaimėjimas Vokietijai“. Be to, leidinys priminė, kad neteisinga dėl pralaimėjimo visą kaltę suversti tik treneriui: „Nepaisant visų Kapelo klaidų, jis nekaltas, kad neturime vartininkų, kad kai kurių pozicijų futbolininkai neatitinka reikiamo lygio, taip pat dėl to, kad daugelis žaidėjų po sunkaus sezono yra kaip išsunktos citrinos.“

EPA-Eltos nuotraukos

2010 liepos 2–9 d., Nr. 19 Goda AMBRAZAS Nuo agresyvių britų nukentėję lietuviai Sandra ir Eligijus (pavardės redakcijai žinomos, – aut. past.) vis dar sapnuoja košmarus apie smurtą, kurį patyrė nuo užpuolikų šalia savo namų Romforde. Net šunelis Lakis neišvengė chuliganų spyrių. Krūpčioti naktimis lietuvių porą verčia patirtas siaubas dėl užpuolimo ir bylą tyrusių britų policijos pareigūnų abejingumas. Nors jau praėjo trys mėnesiai nuo tos Sandrai ir Eligijui košmaru virtusios nakties, britų pareigūnai nesugebėjo ne tik surasti nusikaltėlių, bet ir ketina bylą dėl žiauraus sumušimo nutraukti. Mat trūksta įrodymų...

11

Gimtasis kraštas

Emigracija

Sumuštiems lietuviams britų teisėsauga atsuko nugarą

Lemtinga naktis Sandros ir Eligijaus nelaimės prasidėjo šeštadienio naktį. Grįžę iš draugų 50-mečio vakarėlio sutuoktiniai apie pirmą valandą nakties nutarė išvesti į lauką savo augintinį Lakį. Vos jiems išėjus pro namo laiptinės duris, iš šalia esančio viešbutuko išvirto du apsvaigę britai ir pasuko lietuvių link. „Mačiau, kad prie mūsų ateina du garsiai šnekantys britai. Lakis sulojo ant jų, bet mudu su vyru iš karto jį nutildėme, nes jau buvo vėlyva naktis. Tačiau iš tų vyrų veidų supratau, kad jie ieško priekabių“, – pasakojo ašaras vis dar sunkiai suvaldanti Sandra. Iš pradžių lietuviai bandė gražiuoju užglostyti nemalonią situaciją, paprašė chuliganų tiesiog leisti jiems eiti savo keliu. Tačiau britai ėmė stumdyti Sandrą, išvadino ją kale, o kai Eligijus pabandė apginti žmoną, puolė jį negailestingai talžyti kumščiais. Viskas įvyko tiesiog akimirksniu. Sandra buvo nublokšta į šalį, šunelis Lakis smarkiai paspirtas taip pat nulėkė į šoną, o visą agresiją britų žaliūkai nukreipė į Eligijų. Pamačiusi, kad jų link artėja praeivių grupelė, Sandra puolė prašyti pagalbos. Tačiau praeiviai pasirodė esantys chuliganų draugeliai, o vietoj užtarimo ant Eligijaus galvos pasipylė naujų smūgių kruša.

Tik skėstelėjo rankomis Sandra puolė kviesti policiją ir greitąją pagalbą žvėriškai sumuštam vyrui. „Tačiau ištraukusi iš Eligijaus kišenės telefoną, nesugebėjau drebančiomis rankomis suspaudyti mygtukų!

„Ką gina britų įstatymai? Nukentėjusiuosius ar nusikaltėlius?“ – retoriškai klausia sumušti lietuviai. Pagaliau priėję kažkokie žmonės nuramino, kad jau iškvietė ir pareigūnus, ir medikus“, – pasakojo moteris. Atvykusius policininkus sutiko sumušti lietuviai, triukšmą išgirdęs ir iš namų išbėgęs Sandros aštuoniolikmetis sūnus Edvinas iš pirmos santuokos ir du naktiniai praeiviai britai. „Tačiau atvažiavusieji policijos mašina, net nestabtelėjo, nuvažiavo tolyn, nors matė, jog visi kruvini mojuojame ir rodome, kad jų laukiame. Tik nuvažiavę iki gatvės galo ir apsisukę grižo

Autorės nuotrauka

Teisininko konsultanto Alfonso Kvedaro komentaras: Labai skaudu, kad nukentėjo mūsų tėvynainiai, ir aš juos nuoširdžiai užjaučiu. Pasakojimas gana emocingas, ginantis tik vieną šalį, t. y. nukentėjusius lietuvius. Nesu susipažinęs su šia byla, tad negaliu komentuoti jos detalių – gal iš tiesų buvo taip, kaip kalba nukentėjusieji. Tačiau į akis krinta kelios detalės. Nukentėjusieji savo pasakojime pabrėžia, jog mušeikos buvo britai, tačiau jokių įrodymų, kad jie buvo britai, neradau. Be to, minima, kad jie

atėjo iš viešbučio. O kokio galo britui gyventi viešbutyje? Galiu suprasti nukentėjusius tautiečius. Jei buvo taip, kaip jie pasakoja, tikrai pikta ir nemalonu. Bet jei byloje atsiras įrodymų, kad jie įžeidė skriaudėjus ar patys pradėjo incidentą, pagalvokite, kas tada? Nors kartais ir nesinori pripažinti, bet mes, lietuviai, šioje šalyje tesame svečiai, o Didžiojoje Britanijoje įstatymai, skirtingai nuo mūsų valstybės, pirmiausia gina savo šalies piliečius.

Tai nėra paslaptis, tai netgi nežymiai pabrėžiama visur: darbovietėse, viešosiose vietose, netgi teismuose. Mūsų tėvynainiai, pragyvenę čia keletą ar keliolika metų, dažnai bando vaidinti anglus. Bet visada sakau, kad mes, imigrantai, niekados, net ir po 12 kartos, anglais netapsime, ir nereikia verstis per galvą bandant tai daryti. Ko gero, britų pareigūnai mano, kad incidento buvo galima išvengti. Paprasčiausiai reikėjo laiku pasišalinti iš tos vietos (teisine kalba tai vadinama pa-

prie mūsų. Iš mašinos išlipo du apsimiegoję pareigūnai. Jie net neketino ieškoti tų mušeikų“, – policininkų abejingumu stebisi lietuviai. Vietoj to policininkai pareiškė, kad sumuštas iki sąmonės netekimo Eligijus pats yra agresyviai nusiteikęs ir girtas. „Eligijus iš viso beveik nevartoja alkoholio! Tą vakarą draugų gimtadienyje išgėrė gal porą taurelių. Bet net jeigu būtų buvęs absoliučiai girtas, argi policininkai neprivalo išsiaiškinti, kas jį taip žvėriškai sumušė?“ – policijos argumentų niekaip nesupranta nukentėjusiojo žmona. Vis dėlto policininkų raporte atsirado įrašas, kad sumuštas Eligijus buvo agresyvus, nors, kaip tvirtina nukentėjusieji, ištiktas šoko ir paplūdęs krauju jis net negalėjo normaliai judėti, o tik rodė į šalia esantį viešbutį, kuriame pasislėpė jį sumušę britai. Pagaliau atvykę greitosios medikai išvežė sumuštą lietuvį į ligoninę. Su juo išvyko ir žmona.

bėti, kai mano lūpa buvo prakirsta ir kabojo atvipus! Aš net gimtąja lietuvių kalba tada kalbėjau neaiškiai, nes žaizda buvo baisi.“ Deja, britų medikai pasirodė ne ką jautresni nei policininkai. „Atėjo kažkoks mieguistas gydytojas, pagūžčiojo pečiais lyg nežinodamas ką daryti. Prašiau jo bent peršviesti Eligijaus galvą, nes jis buvo taip sudaužytas, kad galva atrodė kone dvigubai didesnė nei įprastai. Galiausiai peršvietė. Kai Eligijus parodė dar ir lūžusį pirštą, tas gydytojas puolė ginčytis, kad pirštas nelūžęs, ir ėmė tampyti jį į visas puses“, – šiurpsta Sandra. Tik rytą Eligijus buvo pervežtas į „White Chapel“ ligoninę, kur jam pagaliau susiuvo prakirstą lūpą, o po dviejų dienų operavo lūžusį pirštą ir sutvirtino jį varžtais.

Nėra įrodymų?

Pagalbą suteikė tik po kelių dienų Ligoninėje sutuoktinius aplankė policininkai. Lietuviai vėl ėmė jų maldauti kuo greičiau važiuoti į minėtą viešbutį ir sugauti vyrą sumušusius britus. „Pareigūnai atšovė, kad nenurodinėtume, ką daryti, esą jie savo darbą išmano ir mūsų patarimų jiems nereikia.“ Policininkams užkliuvo ir tai, kad Eligijus negali rišliai kalbėti angliškai. „Kaip aš galėjau normaliai kal-

Darbdaviai buvo supratingi Nelemtas sutapimas – Eligijui, kuris Londone dirba suvirintoju statomame Stratfordo prekybos centre, nelaimė nutiko ką tik pakeitus darbovietę. „Nors atrodžiau siaubingai – mėlynės, tinimai, lūžęs pirštas – jau po trijų dienų nusprendžiau grįžti į darbą. Gerai, kad dirbu naktinėje pamainoje, bent žmonių negąsdinau savo išvaizda“, – prisiminė lietuvis. Jam teko atsisakyti gipso lūžusiam pirštui įtvirtinti – pasiliko tik elastinį tvarstį bei įtvarą, bet dirbdamas ir jį nusiimdavo. Darbdaviai užjautė sumuštą Eligijų, ir darbo jis neprarado.

Tik po mėnesio pora buvo iškviesta į policiją dar vienai apklausai. „Bet jau paskambinę policininkai pareiškė, kad bylą ketina nutraukti, nes neturi pakankamai įkalčių ir liudininkų. Nuėjęs ten negalėjau net pasikalbėti su bylą tiriančiais pareigūnais. Paprasčiausiai neleido. Kažkokia mergina man tik parodė popierius, kad jiems nepakanka įrodymų tęsti bylą“, – pasakojo Eligijus. Visas incidentas buvo nufilmuotas garsiai išreklamuotų CCTV saugumo kamerų, bet britams vaizdas pasirodė neryškus ir identifikuoti lietuvio užpuolikų jie negalėjo. „Pasisiūliau tuos chuliganus atpažinti bent jau iš nuotraukų ar gyvai, kaip jiems patogiau, bet pareigūnai pareiškė, kad jie neturi teisės jų net iškviesti apklausai ar nufotografuoti, nes nepakanka jų kaltės įrodymų“, – stebisi britų teisėsaugos darbu nukentėjusieji. Liudyti dėl savo vyro užpuolimo Sandra taip pat negali, nes yra nukentėjusiojo žmona. „Jeigu Eligijų tie niekšai būtų užmušę, liudyti galėčiau. Tai man pasakė britų pareigūnai“, – niekaip negali atsigauti Sandra.

Tebekrūpčioja naktimis „Ką gina britų įstatymai? Nukentėjusiuosius ar nusikaltėlius?“ – retoriškai klausia sumušti lietuviai. Sandra prisipažįsta, kad iki šiol verkia naktimis ir krūpčioja prisiminusi patirtą siaubą. Išleisdama aš-

sišalinimu iš galimo incidento vietos). Tai reikėjo padaryti vos pastebėjus, kad artinasi agresyviai nusiteikę žaliūkai. Gali būti, kad tąkart nutiko kaip senoje patarlėje, kai išgėrusiajam jūra iki kelių. Sandra teigia, kad jos vyras beveik nevartoja alkoholio, tačiau ji neneigia, jog porą ar keletą stikliukų tą vakarą vis dėlto išgėrė. Nenoriu smerkti ar kaltinti, tačiau jei vienam reikia litro, kitam kamštį užtenka pauostyti, kad apsvaigtų. Galbūt Eligijus atsikirsdamas užpuolikams šiek tiek neįvertino aplinkybių: kad priešininkų yra daugiau, o jis fiziškai už juos silpnesnis. tuoniolikmetį sūnų iš namų, iš rankų nepaleidžia mobiliojo telefono ir nemiega, kol jis grįžta namo. „Gyvename Londone jau 10 metų. Prieš nusipirkdami šį butą, ilgai gyvenome Dagenhame, Rytų Londone. Tas rajonas laikomas gana pavojingu, ten daug juodaodžių, bet jame niekada neteko patirti nieko panašaus. Net nepadoraus žodžio mums niekas nėra pasakęs! O štai persikraustėme į „padorų“ Romfordą ir iš baltųjų britų patyrėme tokį košmarą“, – nelaimės negali pamiršti sutuoktiniai. www.tiesa.com

Pašalpų lengvai nebedalija Evelina UŽDAVINYTĖ Airijos socialinės tarnybos praėjusiais metais atmetė 9,2 tūkst. prašymų dėl socialinių išmokų, daugiausia tų, kuriuos pateikė lenkai, latviai ir lietuviai. Atsisakymas suteikti išmokas dažniausiai grindžiamas įtarimais, kad prašymų teikėjai nėra nuolatiniai Airijos gyventojai, praneša „Tribune“. Kai kuriais atvejais išeiviai iš Rytų Europos šalių tikrai dirbo Airijoje ir neteko darbo, tačiau jie nesugebėjo įrodyti, kad šalyje gyvena gana ilgai ir turi teisę pretenduoti į bedarbio išmokas. Pasitaikė ir atvejų, kai pareiškėjai pateikė melagingą informaciją, kad gautų išmokų už vaikus ir bedarbio išmokų.

12 D.Kepenis: „Daugybė ligų kyla dėl aplaidumo“ Gimtasis kraštas

Lietuvos sveikuolių lyderis tikina, kad, jei teisingai gyveni, negali būti nė kalbos apie ligas. Virginija BARŠTYTĖ Palangos sveikatos mokyklos vadovas Dainius Kepenis nesiūlo grįžti į gamtą, lipti į medį, nebruka per jėgą savo tiesų – neliepia atsisakyti mėsos ir neverčia maudytis lediniame vandenyje. Tik pataria bent vieną kartą gyvenime pasielgti kitaip nei įprasta. O pasielgę kitaip, kitaip ir pasijusime, taigi nenorėsime grįžti atgal. Sveikai gyvensenai atidavėte beveik visą gyvenimą – daugybę jėgų, energijos, laiko. Kodėl šiandien vis dėlto nedaug kas eina jūsų ir jūsų pirmtakų pramintu keliu? Kai bandome sužinoti, kiek Lietuvoje sveikų žmonių, iš 100 randame vieną, du, tris... O medikai ir apie tuos pačius pasakytų – nesveiki, nes tai toks, tai anoks tyrimas neatitinka normų. Mes, sveikuoliai, sveikatingumą vertiname kitaip – pagal tai, kiek žmogus turi galios reikštis ir kurti gyvenime. Palangos sveikatos mokykloje pabuvojo ne mažiau kaip 30 tūkst. žmonių. Taigi galima padaryti kai kurias išvadas. Niekam ne naujiena teiginys, kad žmogui, jei jis teisingai gyvena, skirta nugyventi 120 metų. O Lietuvoje gyvenama beveik perpus trumpiau (vyrai – 64 metus, moterys – 76). Mūsų 50metį vyrą pagal ištvermę ir kūry-

2010 liepos 2–9 d., Nr. 19

Gyvenimas

biškumo laipsnį galima vertinti vos ne kaip 80-metį. Todėl vyrai ir nesulaukia pensijos. Beje, palyginti su moterimis, jie sensta greičiau – per anksti susidėvi, išsibarsto. O veikianti sveikatos sistema (jei galima ją taip pavadinti) tikrai neskatina žmonių rūpintis sveikata, priešingai – deklaruoja savo didžiulį dėmesį ir ramina neva efektyvia pagalba, kuri tėra fi kcija. Panašiai elgiasi ir draudimo kompanijos. Ar iš tiesų galima išgyventi 120 metų, jei teisingai gyveni nuo jaunystės? Nebūtinai nuo jaunystės. Štai Pranas Skersis į Sveikatos mokyklą atvyko 85 metų, o iš gyvenimo išėjo 102-ejų. Ir jis ne mirė, o žuvo. Buvo 60-ies, kai jam pašalino vėžio suėstą skrandį. Be šio svarbaus organo jis nugyveno dar 42 metus. Atsigavęs po operacijos sąžiningai paisė mitybos taisyklių. Valgė 2 kartus per dieną, 10-ą ryto – lengvus pusryčius ir 17-ą valandą – tirštą sriubą. Na, ne-

„Ir vis dėlto sveikai gyventi Lietuvoje kol kas neskubama“, – sako sveikuolių lyderis. būtina išgyventi 120 metų, svarbiau prasmingai įveikti tau skirtą atkarpą ir garbingai išeiti. Pranas neblogai jautėsi – važinėjo po Lietuvą pas gimines, atvykdavo į Palangą. Nelaimė jo patykojo, kai jis vasario mėnesį vyko į Ruonių šventę Palangoje. Vilniškis troleibusas trūk-

telėjo, ir senukas (jam jau buvo 101 metai) nugriuvo, susilaužė dubens kaulus. Vairuotojas nuvažiavo, palikęs jį ant suoliuko stotelėje (apie tai būtų galima parašyti atskirą straipsnį), žmogus ilgai laukė pagalbos... Po šio įvykio pragyveno vienus metus ir, jei ne medikų klaidos, gal dar būtų gyvenęs. Medikai pirmiausia ir klausia, kiek jums, pone, metų... Jau būdamas 55 metų iš mediko išgirsti: „Ko tu nori, į savo pasą pažiūrėk.“ Siaubingas tamsumas. O juk puikiai žinome, ką reiškia pasąmonės galia: jei žmogus mintyse susikuria tam tikrą programą, jis pagal ją ir elgiasi. Jei užsiprogramuoja išgyventi 64 metus, išsėmęs šį limitą žmogus ir išeina anapus. Beieškodamas atsakymo, ar iš tiesų galime nugyventi 120 metų, apkeliavau 46 šalis. Išvada pasitvirtino: jei laikaisi tam tikros sistemos, t. y. teisingai maitiniesi, judi, grūdiniesi, rūpiniesi vidine harmonija, gali nugyventi gražų gyvenimą iki savo išėjimo, žinoma, nebūtinai iki 120 metų. Ir vis viena jums nepavyksta visų uždegti. Kodėl? Tai valstybinė politika, šiurkščiai kalbant, likusi dar nuo sovietinių laikų – tamsumas, neišsilavinimas, noras kontroliuoti, pagaliau mūsų pačių nesuvokimas, kas yra gyvenimo džiaugsmas. Negi puotos, persivalgymas, alkoholis? Grįžti iš sanatorijos ir džiaugiesi: oi, gerai pailsėjau, priaugau 3 kilogramus, nes maistas buvo pasakiškas. Liūdna. Nuvykite į Grūto parką, prisiminkite, kaip ir ką mes valgydavome. Atrodo, kad visa tai buvo ne su mumis. Po kažkiek metų ir į šiuos laikus bus žiūrima kaip į siaubą, ypač į persivalgymą.

Asmeninio albumo nuotrauka

Bet kokią nors šviesą tunelio gale matote? Anksčiau buvote šios srities maksimalistas, o dabar? Pavargote? Veikiu šioje srityje ne mažiau, ir vis dėlto sveikai gyventi Lietuvoje neskubama, aš to nesulauksiu, bet gal vaikai sulauks, jei mes klosime pamatus. Tik nebus to visuotinio pasikeitimo. Mums reikia išeiti iš šios visuomenės, na, pakelti vėliavą ir išeiti. Kas tie mes? Tie, kurie suvokia, kad sveikata yra visa ko darna: mitybos, judėjimo, minčių. Išeiti, susikurti sveikuolių terpę – savą ligoninę, kur nereikia duoti kyšių, savą banką, savą policiją... Ar tai įmanoma? Niekas neleis materialiai išeiti, bet moraliai mes galime tą padaryti. Susivieniję pasakyti: neisime į polikliniką, nes mokesčius mokame, o pagalbos jokios. Laikas atsirinkti medikus, mokytojus, laikas sukurti Sveikuolių apygardą renkant atstovus į Seimą. Kai susikursime savo struktūrą, vieni, žinoma, mus apšauks, kiti sa-

kys: oho, kaip įdomu, bet jiems gerai, jie neserga, jie nuo Dievo gavo sveikatos. Nieko panašaus, sveikuoliai anksčiau buvo sunkūs ligoniai ir nuėję ilgą gydymo kelią patyrė, kad jis niekur kitur neveda, tik į „chemiją“. Jie laiku suprato, kad daugybė ligų yra dėl aplaidumo, disharmonijos. O valstybės disharmonija kyla iš žmonių disharmonijos. Savo patirtimi ir ieškojimais daug kam padėjote. Ar kas nors iš to, ką jūs taikėte, nepavyko? Kas vienam netiko, kitam tiko. Anksčiau aš galėdavau 500 žmonių (maždaug tiek rinkdavosi į Sveikatos mokyklą) drąsiai kalbėti visas tiesas, paskui drauge su jais bėgti prie jūros, mankštintis, maudytis, o dabar drąsiai galiu kalbėti tik vienoms akims. Nes jei vienoms kalbu ir pasižiūriu į kitas, matau – joms netinka, o trečioms dar kitokių dalykų reikia. Būdamas labai valingas, ar vis dėlto turite kokią nors silpnybę? Turiu – saldumynus. Teisinuosi, na suvalgiau, bet pabėgiosiu ir sunaikinsiu visa tai. Žinodamas savo problemą (giminėje visi miršta nuo insulto), turiu suimti save į rankas... Mano 62 metų tėvas staiga nukrito kieme, senelis – panašiai. Kaip jums sekasi skleisti savo idėjas šeimoje? Žmona gyvena tuo, kuo ir aš, tik ne iškart taip buvo. Kai atitempiau ją į Sveikuolių mokyklą, ji tapo mano sąjungininke. Deja, ne visiems bendraminčiams tai pavyksta, nors reikėtų, kaip auklėjant katiną – įkišai nosį į pieną, ir katinas laka. O jei griežtai imi keisti nusistovėjusią gyvenimo tvarką, nieko gero neišeina. Ar seniai Regina tapo jūsų sąjungininke? Prieš 18 metų. Sūnūs, kuriems 30-dešimt ir 33-eji, taip pat man pritaria, manau, ir abu anūkai užaugę neatsiliks. Žmona, kalbėdama su žmonėmis, man padeda savo subtilumu, mat aš griežtas, ypač kai jie klausia dėl ligų. Kokios ligos, – pykstu, – laikykis sistemos, ir būsi sveikas. Aš jam duodu tortą, bet jis dar prašo batono. O žmona: štai puiki arbatėlė, masažiukas. Kitam gal tik to ir reikia.

2010 liepos 2–9 d., Nr. 19

Gimtasis kraštas

Kelionės

Danutė KURMILAVIČIŪTĖ „Rožės miestas“, „Miestas, kuriame sustojęs laikas“, „Įvairiaspalvių uolų perlas“, „Mirusiųjų buveinė“ – dažniausiai vadinama Petra. Pagrindinė Jordanijos Karalystės įžymybė pripažinta vienu iš septynių pasaulio stebuklų. Petra pribloškia. Koks retas kraštovaizdžio grožio ir architektūrinio meistriškumo derinys! Masyvūs reljefiniai kalnai su kanjonais, tarpekliais, uolų iškyšuliais tęsiasi daugybę kilometrų. Akmenyje juostomis kaitaliojasi ryškios spalvos. Raudoną juostą keičia balta, tarp jų įsiterpia gelsvos, violetinės, mėlynos, juodos spalvos gyslos. Pačios sudėtingiausios ir išraiškingiausios šventyklų detalės tikriausiai nukopijuotos štai iš tokių gamtos vaizdų. Tačiau apie viską iš eilės.

miestas, kuriame sustojęs laikas

Senovinio miesto atradimas Sakoma, kad atvykti į Petrą, uolose iškaltą senovinį miestą, pirmąsyk paminėtą VII amžiuje prieš Kristų, reikia ankstyvą rytą. Tiktai auštant 15 minučių būna visiškai apšviestas vienas įspūdingiausių miesto statinių – vadinamojo iždo pastatas. Taigi dalis turistų keliasi su tamsa ir skuba prie įėjimo į Siko tarpeklį, vedantį kalnuose pasislėpusio miesto link. Gandas apie tarp uolų ir smėlynų pasimetusį senovinį miestą jaudino europiečių protus ne vieną šimtmetį. O jo neprieinamumas dar labiau kaitino vaizduotę. Tačiau visos miesto paieškos buvo bevaisės: toldama laike, Petra vis labiau įgaudavo nerealių bruožų, kol pagaliau 1812 metų rugpjūtį buvo aptikta. Jos atradėjas – šveicarų tyrinėtojas Johanas Liudvigas Burkhardtas. Tikėdamasis surasti dingusį miestą, šis žmogus su vienu karavanu išsirengė kelionėn iš Damasko į Kairą. Beje, ekspedicijos metu jam teko apsimesti musulmonu, norinčiu padėti auką ant Petroje palaidoto pranašo Aarono kapo. Kalnai, prie kurių mokslininką atvedė vienas beduinų, iš tolo atrodė visiškai neįveikiami. Nelauktai prieš keliautojų akis atsivėrė siauras įėjimas į gilų tarpeklį. Šio vingiuoto kanjono dugne ir pasirodė esantys mirusio miesto – nabatėjų sostinės Petros – griuvėsiai. Per pastaruosius 600 metų J.L.Burkhardtas buvo pirmasis iš europiečių, kuriam pasisekė išvysti šį puikų architektūrinį šedevrą.

Senovinis miestas, apie kurį sklido legendos, buvo atrastas tik XIX amžiuje. Šiandien jis pripažintas vienu pasaulio stebuklų ir yra noriai lankomas turistų. Paslaptingoji nabatėjų sostinė Petra buvo nabatėjų genčių, valdžiusių pietinę Jordaniją dar VII amžiuje iki Kristaus, sostinė. Apie nabatėjus žinoma nedaug – kad jie buvo klajokliai ir Petroje įsikūrė tik dėl jos geografinės padėties. Per Petros slėnį ėjo svarbiausi karavanų keliai, jungę Kiniją, Indiją ir Arabiją su Egiptu bei Viduržemio jūros

regionu; vandens buvo užtektinai, o nepraeinamos uolos patikimai saugojo miestą nuo priešų antpuolių. 1984 metais Jordanijos valdžia iškeldino beduinus iš Petros urvų bei statinių, ir miestas tapo pagrindine šalies įžymybe. Čia plūste plūsta turistai iš viso pasaulio. Iškeldinti ir civilizuotuose namuose apgyvendinti beduinai taip pat neliko nuskriausti. Jie greitai suvokė, jog turistai gali teikti ne mažiau naudos negu augi-

namos ožkos, ir verste užvertė „legendą iš rausvojo akmens“ kioskeliais ir suvenyrais. Kilimėliai, peiliai, knygos, atvirukai, papuošalai, buteliukai su spalvotu smėliu, akmens dirbiniai, „tikroji beduininė“ arbata iš laukinių šalavijų – ko tik čia nesiūloma egzotikos ištroškusiems atvykėliams. Turistai plačiai naudojasi ir siūlomo „vietinio transporto“ paslaugomis. Nenori varginti kojų – atsisėsk ant spalvota gūnia papuošto

13

kupranugario arba nediduko asilėlio nugaros ir jok, gėrėdamasis nepakartojamais vaizdais. Dar gerokai prieš įėjimą į tarpeklį turistų laukia arkliai su brikomis. Įsėsi į ją ir tave nugabens tiesiai prie vieno iš pagrindinių Petros statinių – vadinamojo iždo pastato. O vėliau sutartą laiką atvyks parvežti atgal.

Akmenyje – amžių pėdsakai Jau I amžiuje prieš Kristų garsus istorikas Strabas aprašė nabatėjus, išgirdamas jų civilizaciją. Vėliau tą patvirtino archeologiniai radiniai. Dalį jų regėjome pačioje Petroje įsikūrusiame nedideliame muziejuje, dalis jų saugoma Amano nacionaliniame muziejuje. Nabatėjų mene galima aptikti graikų ir egiptiečių kultūros pėdsakų, tačiau ir patys nabatėjai turėjo įtakos kitų šalių menui. Šios senovės valstybės žmonės kalbėjo sava kalba, o jų abėcėlė buvo panaši į aramėjų ir žydų. Iš Arabijos pusiasalio yra kilusi ir jų religija, pagrįsta tikėjimu ne vienu dievu. Svarbiausias nabatėjų dievas buvęs Dušaras, iškaldintas daugelyje nabatėjų monetų. Ši pagrindinė dievybė dažniausiai buvo vaizduojama jaučio, vanago, liūto ar gyvatės pavidalu, jos atvaizdų, iškirstų akmenyje, regėjome daugelyje Petros vietų. Po Petrą galima klaidžioti keletą dienų – juk čia šimtai unikalių architektūros paminklų. Vienas įžymiausių – garsusis Chaznat el Farun, arba vadinamasis iždo pastatas. Remiantis legenda, iš Egipto faraonų nelaisvės pabėgę žydai į Pažadėtąją žemę traukė pro šias vietas (apskritai su Biblijos pranašo Mozės vardu čia susiję gausybė legendų, iš kurių viena byloja, jog būtent iš Petros apylinkėje esančios uolos Mozė išgavo vandens, kad pagirdytų savo tėvynainius). Egipto faraonas, vijęsis žydus, judėjo labai lėtai, nes su savimi vežėsi nesuskaičiuojamus lobius. Trokšdamas kuo greičiau pasivyti bėglius, jis nusprendė savo turtus paslėpti būtent Petroje, viršutinėje vieno puikaus statinio dalyje. Turtus jis paslėpė gana patikimai, bet štai pavyti Mozės vedamų vergų jam taip ir nebuvę lemta. Legendos, žinoma, ir lieka legendomis, o tikrovė tokia: Chaznat el Farun buvo greičiausiai pastatyta kaip nabatėjų karaliaus Areto III kapavietė, ir tai atsitiko I amžiuje iki Kristaus.

Autorės ir Mariaus Šaliamoro nuotraukos

14

Gimtasis kraštas

2010 liepos 2–9 d., Nr. 19

Miesteliai

Vytauto Didžiojo tėviškė auga ir gražėja Vis sunkiau rasti lietuvį, kuris niekada nebuvo Trakuose. Vytauto Didžiojo pastatyta Trakų salos pilis – viena Lietuvos vizitinių kortelių. O vos už 4 kilometrų esantys Senieji Trakai daugeliui yra dar neatrasta vietovė.

kelis iš Vilniaus į Gardiną. Be to, nuo Senųjų Trakų nutiesta geležinkelio atšaka į Trakus. Į Vilnių traukiniai važiuoja net šešiolika kartų per dieną, o automobiliu iki sostinės nuvykti galima greičiau nei per pusvalandį. Todėl nenuostabu, kad, skirtingai nei daugelis Lietuvos miestelių, Senieji Trakai ne menksta, bet auga. „Senieji Trakai – išties didelis kaimas. Čia gyvena pusantro tūkstančio žmonių. Jaunimas iš Senųjų Trakų dažniausiai neišvažiuoja, lieka gyventi pas tėvus. Dažnoje sodyboje galima pamatyti, kaip prie gyvenamojo namo auga priestatas arba gyventi pritaikomas ūkinis pastatas“, – pasakoja Senųjų Trakų seniūnė Ana Ingelevič. Anot jos, kaime ir visoje seniūnijoje daugiau žmonių gimsta nei miršta.

Santarvė įvairiataučiame kaime

Dalį Senųjų Trakų piliavietės užima šiuo metu restauruojama bažnyčia ir vienuolynas.

„Gyvename labai draugiškų žmonių kaime“, – tikina Senųjų Trakų kaimo kaimynų bendruomenės pirmininkas Vladas Kasparavičius ir seniūnė Ana Ingelevič.

Senieji Trakai (Trakų r.) skaičiai ir faktai GEOGRAFINĖ PADĖTIS: Senieji Trakai – kaimas 4 km į pietryčius nuo Trakų, prie geležinkelio iš Vilniaus į Gardiną. GYVENTOJAI: 1 500 žmonių. ISTORIJA: Senuosiuose Trakuose mūrinė pilis, manoma, pastatyta valdant didžiajam kunigaikščiui Gediminui. XIV a. antroje pusėje pastačius Trakų pusiasalio pilį, Senųjų Trakų pilis neteko pirminės reikšmės. Ji apgriauta kryžiuočių žygių metu XIV a. pabaigoje. Vėliau pilies mūrai buvo išardyti, akmenys panaudoti vienuolyno ir bažnyčios statybai. Iki 1842 m. Senieji Trakai priklausė benediktinų vienuolynui. 1919 m. įsteigta valdinė mokykla. Tarpukariu Senieji Trakai buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Sovietmečiu kaimas išaugo kaip nerūdinių statybinių medžiagų kombinato darbininkų gyvenvietė ir kolūkio centras. Dabar Senieji Trakai – seniūnijos centras. PAVELDAS: archeologijos paminklai – senoji piliavietė ir greta jos esantys senosios gyvenvietės likučiai. Architektūros paminklai – bažnyčia (past. 1899 m.), vienuolynas. Saugoma senosios kaimo dalies urbanistinė struktūra.

Manvydas VITKŪNAS Senuosiuose Trakuose, o ne vėliau iškilusiame visiems žinomame Trakų mieste gimė Vytautas Didysis. Čia stovėjusią pilį laikas ir žmonės sunaikino, tačiau buvusi piliavietė vis dar įspūdinga – keturkampę buvusios pilies aikštelę juosia galingi iki 40 metrų pločio ir iki 6 metrų gylio grioviai. Viename piliavietės kampe stūkso restauruojama įdomios architektūros bažnyčia ir vienuolynas.

sugriautos mūrinės pilies liekanos ir gausūs archeologiniai radiniai. Ši pilis, kurią XIV a. pabaigoje nustelbė pradėję augti dabartiniai Trakai, turėtų ką papasakoti. Manoma, kad būtent čia įvyko Kęstučio ir Birutės vestuvės, o apie 1350 m. Senuosiuose Trakuose gimė Vytautas. XIV a. pabaigoje Senųjų Trakų pilį nuniokojo kryžiuočiai, o XV a. pradžioje čia buvo įkurdinti vienuoliai dominikonai. Karų apgriautos pilies sienos išardytos, viename piliavietės kampe iškilo bažnyčia ir vienuolynas. Kai lankėmės Senuosiuose Trakuose, vienuolyne su įkarščiu dirbo restauratoriai, kaime ir jo prieigose triūsė kelininkai. Tvarkoma pagrindinė kaimo gatv�� bei kelias į Trakus, palei jį eis ir dviračių takas. Beje, šis kelias dažnai vadinamas Vytauto Didžiojo keliu, jungiančiu iškiliojo mūsų valdovo gimtinę ir jo vėlesnių laikų rezidenciją. Palei kelią prieš dešimtmetį pastatytos devynios medžio skulptūros, kuriose vaizduojamas Vytautas Didysis, Kęstutis ir Birutė bei šventieji.

Dauguma Senųjų Trakų gyventojų yra lenkai. Kaime veikia dvi pagrindinės mokyklos – lietuviška Kęstučio ir lenkiška Senųjų Trakų. Vietos žmonės vis noriau vaikus leidžia į lietuviškąją – moksleivių joje kone dvigubai daugiau nei lenkiškojoje. „Senieji Trakai yra labai tolerantiškų, draugiškų, puikią kaimynystės dvasią puoselėjančių žmonių kaimas. Kur jau kur, o čia problemų tarp žmonių dėl jų tautybės niekada nekyla. Mano vaikystės laikas mūsų šeima buvo viena iš nedaugelio Senuosiuose Trakuose, kalbėjusių lietuviškai. Tačiau tėvas kartu su kaimynais lenkais klojo namų pamatus ir kasė šulinius. O kiek per tą laiką susikūrė mišrių šeimų!“ – šypsosi Senųjų Trakų kaimo kaimynų bendruomenės pirmininkas Vladas Kasparavičius. Anot jo, santarvė ir tolerancija – ypatingi Senųjų Trakų gyventojų bruožai.

Grūdų sandėlyje – menininkų dirbtuvės Senuosiuose Trakuose šaknis sėkmingai įleido daugybė naujakurių, tarp

Iš Senųjų Trakų net šešiolika kartų per dieną traukiniu galima išvykti į Vilnių.

jų – tautodailininkų Dalios ir Jono Ališauskų šeima. Iš Vilniaus pakraštyje esančio Riešės čia atsikraustę meniškos sielos žmonės savo gyvenamąja ir kūrybine erdve pasirinko neįprastą pastatą – greta senosios piliavietės stūksantį buvusio kolūkio grūdų sandėlį. Naujakuriai nemažai vargo, kol patalpose, kuriose kažkada buvo aruodai ir grūdų valymo mašina, įsirengė kūrybines dirbtuves ir jaukų būstą. Pirmame aukšte esanti erdvi patalpa pavadina „Grūdų sandėlio svetaine“, tapo ir vietos bendruomenės susirinkimų vieta. Joje surengta ne viena vakaronė, įsimintinas bardų koncertas. Matematikos mokytojos specialybę į tautodailę iškeitusi Dalia Ališauskienė užklydusiam svečiui turi ką parodyti: šiose dirbtuvėse gaminami puikūs mediniai žaislai vaikams, džiovintais augalais inkrustuoti papuošalai bei kiti tautodailės kūriniai. Ypač įdomus meistrų veiklos baras – senovinių daiktų (pavyzdžiui, medinių žvakidžių) kopijų gamyba. „Pasvarstome ir apie suvenyrų parduotuvės, arbatinės įkūrimą. Senuosius Trakus, čia esančią piliavietę atranda vis daugiau žmonių, tačiau kol kas turistams apsistoti ir sušilti, išgerti puodelį žolelių arbatos ar nusipirkti unikalų, tik Seniesiems Trakams būdingą suvenyrą nėra kur“, – sakė D.Ališauskienė.

Gyventojų daugėja Dabartinį Senųjų Trakų kaimą sudaro dvi dalys – senoji, menanti rėžinio kaimo laikus, ir naujoji, iškilusi sovietmečiu, kai greta gyvenvietės buvo pradėti eksploatuoti didžiuliai žvyro karjerai. Kaimą kerta geležin-

Išskirtinai įdomus tautodailininkės Dalios Ališauskienės ir jos kolegų užsiėmimas – senovinių daiktų kopijų gamyba.

Pilies vietoje – vienuolynas Anot legendų, Senuosius Trakus, kurie vadinti tiesiog Trakais, 1316 m. įkūrė didysis kunigaikštis Gediminas. Medžiojant girioje buvo rastas gražus kalnas, apsuptas ąžuolynų ir lygumų. Vietovė Gediminui labai patiko, jis čia apsigyveno, įkūrė miestą ir pavadino Trakais. Tuo metu kunigaikštis ir Lietuvos sostinę iš Kernavės perkėlė į Trakus. Trakai sostine buvo septynerius metus, kol 1323 m. Gediminas sostinę amžiams perkėlė į Vilnių. 1994 m. piliavietėje pradėjus archeologinius tyrinėjimus, aptiktos

Senuosiuose Trakuose gyventojų gausėja, daugelis sodybų renovuojamos.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

2010 liepos 2–9 d., Nr. 19

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

15

Horoskopai (liepos 5–11 d.)

E

K

F

L

Avinui pavyks be didelių sunkumų atlikti savo pareigas, taip pat realizuoti visas kilusias idėjas. Kontaktai su giminėmis ir artimaisiais bus gana rezultatyvūs – toks bendravimas suteiks galimybę apmąstyti praeities patyrimą ir parengti planus ateičiai. Jaučiui laimė pati skrenda į rankas, liko tik ją pagauti. Neverta nusiminti, jeigu jūsų sumanymai neįgaus materialios formos iš pirmo karto. Viskas tikrai pavyks. Anksčiau ar vėliau, bet sėkmė bus jūsų pusėje, tad jokiu būdu nenuleiskite rankų. Savaitgalį praleiskite su draugais.

G

Dvyniai kitą savaitę neturėtų pasikliauti pašaliniais žmonėmis, taip pat ir patikimiems partneriams kol kas nereikėtų atskleisti visų savo planų. Kritiškai analizuokite gaunamus pasiūlymus ir informaciją, apgalvokite kiekvieną smulkmeną, tuomet visus sumanymus pavyks įgyvendinti.

H

Vėžį ateinančiomis dienomis gali nukamuoti neprašyti patarėjai. Pasitikėkite savo jėgomis ir atminkite, kad jums nereikalinga niekieno globa. Gali iškilti dvasinės pusiausvyros praradimo grėsmė, todėl pasistenkite atsipalaiduoti su šeimos nariais. Venkite didelių finansinių įsipareigojimų.

I

Liūtas artimiausiomis dienomis ras diplomatišką bet kokio klausimo sprendimą. Tai neliks nepastebėta vyresnybės, kuri jus paprašys imtis vieno svarbiausių projektų. Jo realizavimas suteiks galimybę palypėti karjeros laiptais ir pasiekti naujų profesinės veiklos laimėjimų.

J

Mergelė taps artimųjų, giminių ir

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai: Vertikaliai: Ragena. Antenos. Lėle. Kopa. Ramiai. Apjuostas. Sauna. Grok. Luna. Main. Esąs. Nuosaka. Kavai. Galia. Vata. Algimanta. Svitos. Auka. Aruba. „Aida“. Mamutas. Raidėm. Trasa. Ąsotį. Sala. Horizontaliai: Jakas. Uola. Mato. Guma. Reviu. Saikas. Anga. Mama. Šalia. Magnatą. „Malaga“. Atras. Nepriklauso. Jonai. Nesuk. Vasarį. Moksleiviais. Sotus. Atida. Paną. Todėl. Brasas. Asama. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: SVEIKATA. Ratažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai: Sąskaita. Manganas. Veršiena. Sfinksas. Dantenos. Paliepis. Maišelis. Žirgynas. Delfinas. Putėsiai. Anatomas. Neapolis. Durtuvas. Puslapis. Panemunė. Sultonas. Jūreivis. Penklinė. Siluetas. Tantalas. Talmudas. Suktukas. Žmogėdra. Turnyras. Finansai. Kurpalis. Kadrilis. Manevrai. Lietuvis. Princesė. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: STERKAI.

Pirmosios atsakymų raidės jau įrašytos. Pagal jas ir pateikti klausimai. Jei ta pačia raide prasideda keletas atsakymų, jų vietą nusistatykite patys, nes klausimai pateikti ne eilės tvarka. A. Gėrimas su arbatžolėmis. Baltas arba pilkas metalas, vartojamas litavimui. B. Gaida, melodija. Bailus žmogus. Tauta, gyvenanti prie Biskajos įlankos Ispanijoje ir Prancūzijoje. Tamprus akrobatikos tinklas. E. Biologijoje – gemalas. F. Žemo tono medinis pučiamasis instrumentas. G. Styginis muzikos instrumentas. K. Penkių gamos laipsnių intervalas. Trobesys javams krauti, klojimas. Plokštumos dalis, apribota dviem spinduliais, išeinančiais iš vieno taško. Balso pakėlimas kuriame nors žodžio skiemenyje, akcentas. L. Plokščias augalų kvėpavimo organas. Lietuvos pinigas. Kultūrinis, pluoštinis ir aliejinis augalas. Skobtinė valtis. Savanos tipas Pietų Amerikos šiaurės rytuose. N. Liemens dalis nuo sprando iki kryžkaulio. O. Plakta kiaušinienė. Obelies vaisius. P. Sprogstamoji medžiaga šaudmenims. Laidotuvės. Trumpas paltas. Įrenginiai, kuriais patogu, lengva naudotis buityje. Plačiakraštė skrybėlė iš palmės plaušų. Žirnio pavidalo nuryjami vaistai, žirnelis. Žvarbus ir drėgnas oras. R. Graižažiedžių šeimos dekoratyvinis augalas. S. Skeltinis plonas, plokščias pagaliukas prakurti arba žibinti. JAV miestų lūšnynai, skurdo kvartalai. Lašišinių šeimos žuvis tamsiai žalia nugara, sidabriškais šonais. Krepšininkas. Š. Silkinių žuvų konservai. Kanalo įrenginys su keičiamu vandens lygiu laivams perkelti ar vandens naudojimo režimui keisti. Baimingas jausmas, baimė. V. Patiekalas. Plėšrus paukštis. Vakarinis, kuris iš vakarų. Ž. Guminis vamzdis. Kryžiažodžio atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

draugų traukos centru. Jūs žavėsite sąmoju ir būsite draugijos siela. Tiesa, darbas vis tiek primins apie save, bet neilgam. Derybos su verslo partneriais bus sėkmingos, tai jums leis realizuoti labai naudingą materialiniu požiūriu pasiūlymą.

Svarstyklės atsidurs dėmesio centre, visa savaitė bus kupina malonių staigmenų. Drąsiai ženkite į savo tikslą, ir tada visos kliūtys bus sėkmingai įveiktos. Nuojauta ir artimųjų patarimai padės priimti teisingą sprendimą. Nors dabar atostogos, nepamirškite šviestis. Skorpionas gali drąsiai imtis naujų projektų. Ateinanti savaitė tam labai palanki, bet neskubėkite veržtis į mūšį. Veikite apgalvotai, tai leis išvengti nuovargio ir pasiekti puikių rezultatų. Spręsdami įvairius klausimus, elkitės taktiškai, kad nesusidarytų konfliktinė situacija.

M

Šaulys aktyviu darbu sudarys prielaidas sėkmingai karjerai. Pajusite vadovybės palankumą, ji nešykštės teigiamų atsiliepimų apie jūsų darbą. Nors daug dirbate, šeima ir namai taip pat neturi likti antrame plane, skirkite jiems daugiau savo brangaus laiko.

N

Ožiaragio laukia palyginti rami savaitė. Laiku atliktas darbas nekels rūpesčių, todėl skirkite daugiau dėmesio sau ir savo artimiesiems. Galėsite išleisti daugiau pinigų nei paprastai, pavyzdžiui, nupirkti ką nors namams.

O

Vandenis turės pasikliauti tik savo jėgomis. Kol kas nėra nieko, kas galėtų jums padėti. Kita vertus, jūs patys įvertinsite savo galimybes, svarbiausia – nė kiek neabejoti, kad įstengsite įvykdyti iškeltą užduotį. Tuomet jums ir ateityje bus įveikiamos visos kliūtys.

P

Žuvims kitą savaitę susiklosčiusios aplinkybės gali atrodyti pernelyg prieštaringos. Bet pasidarys akivaizdu, kad artimiausiomis dienomis turėsite puikią progą pakeisti jei ir ne visą savo likimą, tai bent jau daugelį jo aspektų. Svarbiausia – laiku priimti teisingą sprendimą.

anekdotai ••• – Eime nusipirkti degtinės, sumaišysime ją su sultimis. – Su kokiomis sultimis? – Su skrandžio...

••• Restorane du studentai žvalgosi į dvi paneles. – Gal eikime susipažinti? – Palauk, palauk... tegul susimoka.

16

Gimtasis kraštas

2010 liepos 2–9 d., Nr. 19

TV programa LTV2

Liepos 5, pirmadienis

„Aleksandras Makedonietis“.

„Robotas policininkas“.

„Uošvio tvirtovė“.

„Tunelis į laisvę“.

8.00 Animac. f. „Džiunglių knyga“. 8.50 Animac. f. „Kikės siuntų taryba“. 10.45 Nuotykių komedija „Padūkėlis Cukrius“ (1995 m., JAV). 12.30 Kauno miesto dainų šventė, skirta Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.10 Orai. 16.15 Dok. f. „Aisčiai“. 17.00 Dok. f. „Nebaigtas stebuklas. Jungtuvės“. 17.45 Folkloro misterija „Žaibo gėlės“. 19.30 Dok. f. „Radvilos. Auksiniai Lietuvos kunigaikščiai“. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Istorinė drama „Aleksandras Makedonietis“ (2004 m.). (N-7) 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 „Aleksandras Makedonietis“ (tęsinys).

6.05 Animac. f. „Barbė ir Pegaso stebuklai“. 7.40 Nuotykių komedija „Didysis Mažylio nuotykis“ (1985 m. JAV). 9.20 Animac. f. „Linksmosios pėdutės“. 11.25 Fantastinis nuotykių f. „Žūtbūtinis mūšis. Sunaikinimas“ (1997 m., JAV). (N-7) 13.20 Geriausios „Pūko“ dainos 2009. 16.55 Veiksmo f. „Robotas policininkas. Aklas teisingumas“ (2000 m., Kanada). (N-7) 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.00 Dviračio žvaigždė. Nacionaliniai šou verslo politikos apdovanojimai. 21.45 Veiksmo f. „Visa griaunantis“ (1993 m., JAV). (N-14) 0.05 Komedija „Linksmieji stovyklautojai“ (2001 m., JAV). (N-14) 1.50 Siaubo trileris „Penktadienis, 13-oji diena“ (1980 m., JAV). (S)

6.55 Teleparduotuvė. 7.10 Komedija „Blogiausia savaitė“ (k.) (2008 m., JAV). (N-7) 7.40 Animac. f. „Alionos ir Jeriomos nuotykiai“ (k.). 9.40 Animac. nuotykių f. „Burtininkai ir milžinai“. 11.15 Komedija „Dievai tikriausiai pamišę“ (1981 m., Pietų Afrikos Respublika, Bostvana). 13.30 „Į dangų“. 15.00 Animac. f. „Žaislų istorija“. 16.30 Komedija „Uošvio tvirtovė“ (2005 m., JAV). (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 „Benai, plaukiam į Nidą!“ Nidos festivalio 2010 koncertas (2 d.). 21.00 Nuotykių f. „Prarastasis“ (2000 m., JAV). (N-7) 23.55 Veiksmo f. „Asai“ (1956 m., JAV). (N-7) 2.05 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“ (2006 m., JAV). (N-7)

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (k.). (N-7) 12.00 Televitrina. 12.25 Amerikos talentai IV (k.). 15.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“. 15.10 Serialas „Pirato širdis“. 17.05 „Žvaigždžių mokyklos“ atidarymo koncertas. 20.00 Žinios. 20.20 Europa – Lietuvai. 20.25 „Spąstai“. Realybės dokumentika. 21.00 Geras filmas. Drama „Tunelis į laisvę“ (2004 m., Italija, Vengrija). (N-7) 23.05 „Valstybės kelias. Atgimstanti tauta“. Dok. f. ciklas. 0.10 „Žaibiški tyrimai“ (k.). (N-7) 1.10 Kung fu išmintis (k.). (N-7) 1.40 Žvejų mūšis (k.). 2.10 Bamba. (S)

9.00 Juozo Lingio 90-mečiui. Ansamblio „Lietuva“ koncertas. 10.50 Atviras Lietuvos konkūrų čempionatas. VMG taurė. 12.35 „Rūmų didybės aidai“. Muzikinė puota Trakų pilyje. 13.00 Dok. f. „Valdovų rūmų atkūrimas“. 13.30 Būtovės slėpiniai. 15.00 Grupės „Fojė“ dešimtmečio koncertas. 16.40 Justinas Marcinkevičius. Filmas spektaklis „Mindaugas“ (1 d.). 18.00 Serialas „Puaro“. (N-7) 19.45 Vytautas Mačernis. Šeštoji vizija. 20.00 Dalia Kutraitė kalbina... Alfredą Tiškevičių. 20.30 Festivalio „Naujosios dramos akcija“. Spektaklis „Vyšnių sodas“. 23.30 Panorama. 24.00 „24 valandos“. (N-7)

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.). 9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“. 9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.). 10.20 Animac. serialas „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 10.45 „Mano draugė beždžionėlė“. 11.08 „Sedrikas“ 11.35 „Monstrų klubas“. 12.00 Gyvūnų žavesys (k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Kas namie šeimininkas? (k.) 15.00 Animac. f. „Pokemonai“. 16.30 Filmas šeimai „Fungusas“. (N-7) 18.07 Žodis – ne žvirblis. 18.10 Drama „Geležinis medkirtys“. 20.00 Lietuviško kino vakaras. Drama „Sodybų tuštėjimo metas“.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00. 5.00 LR himnas.

LTV2

Liepos 6, antradienis

„Kernavės archeologai“.

„Vyrai juodais drabužiais“.

„Elektra“.

Tarp miesto ir kaimo.

8.00 Fantastinis animac. f. „Mes grįžom! Dinozaurų istorija“. 9.10 Animac. f. „Liūtas karalius“. 10.00 TV f. „Mindaugas“. 12.00 Valstybės vėliavos ir istorinės valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija . LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba. 12.30 Valstybės diena. Šv. Mišių transliacija iš Vilniaus arkikatedros. 14.00 „Oi mes josim karelėn“. Teatralizuotas Vytauto Didžiojo palydėjimas į Žalgirio mūšį Katedros aikštėje. 14.30 A.Kučinsko muzikinio kūrinio „Žalgirio batalijos“ premjera. 15.30 Dok. f. „Kernavės archeologai“. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.10 Orai. 16.15 Dok. f. „Nebaigtas stebuklas. Jogailaičiai“. 17.00 Dok. f. „Nebaigtas stebuklas. Saulės užtemimas“. 17.45 „Mūsų Lietuva“. 19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.58 Loterija „Perlas“. 21.00 Pasaulio futbolo čempionato pusfinalio rungtynės (W58–W57).

6.20 Animac. f. „Pirmasis Dago filmas. 7.40 Premjera. Animac. f. „Tomas ir Džeris. Greiti ir plaukuoti“. 9.00 Nuotykių komedija „Kazamas“ (1996 m., JAV). 10.45 Nuotykių f. „Dzeusas ir Roksana“ (1997 m., JAV). 12.45 Nuotykių f. „Žvėrių valdovas 2. Per laiko vartus“ (1991 m., JAV). (N-7) 15.00 Nuotykių f. „Gimusi laisva“ (1995 m., Japonija, JAV). 17.00 Veiksmo f. „Robotas policininkas. Absoliutus žlugimas“ (2000 m., Kanada). (N-7) 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.00 „M-1 – jau 20 metų!“ Muzikinis šou su ryškiausiomis muzikos ir M-1 eterio žvaigždėmis ir personažais. 20.45 Veiksmo komedija „Vyrai juodais drabužiais“ (1997 m., JAV). (N-7) 22.35 Veiksmo f. „Bėgantis taikinys“ (1993 m. JAV). (N-14) 0.35 Vaid. f. „Gražuolė“ Betė“.

6.50 Teleparduotuvė. 7.05 „Nauji Alionos ir Jeriomos nuotykiai“ (k.). 8.35 Nuotykių f. „TKKG“ (2006 m., Vokietija). 11.00 Komedija „Dievai tikriausiai pamišę II“ (1989 m., Pietų Afrikos Respublika). 13.00 Komedija „Nuleist periskopą! (1996 m., JAV). 15.00 Animac. f. „Žaislų istorija 2“. 17.00 Komedija „Keturkojis hercogas“ (1999 m., D. Britanija, Kanada). 18.45 TV3 žinios. 19.00 Didysis Nidos festivalio koncertas. 2010 (2 d.). 21.00 Tautiškos giesmės giedojimas. 21.03 Veiksmo f. „Elektra“ (2005 m., JAV). (N14) 23.00 Komedija „Šauniausi policininkai“ (2001 m., JAV). (N-14) 1.00 Drama „Dingusi“ (2006 m., JAV). (N-7) 2.00 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“ (2006 m., JAV). (N-7)

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.). 8.40 To dar nebuvo... (k.). 9.10 „Žvaigždžių mokyklos“ atidarymo koncertas (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 „Detektyvas Kalas I“ (k.). 14.25 „Vaiduoklių istorijos“. 14.55 „Karvė, katinas ir vandenynas“. 15.15 „Pirato širdis“. 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Tarp miesto ir kaimo. 21.00 Geras filmas. Drama „Tunelis į laisvę“ (2004 m., Italija, Vengrija). (N-7) 23.00 „Valstybės kelias. Atgimstanti tauta“. Dok. f. ciklas. 0.05 Trileris „Atvira ugnis“ (1995 m., JAV). (N-14) 1.50 Bamba. (S)

9.00 Kauno miesto dainų šventė. 12.05 „Valdovų rūmai“. 13.00 Kapela „Sutaras“. 14.00 Opera „Lietuviai“. 16.10 Valstybės vėliavos ir istorinės vėliavos pakėlimo ceremonija. 16.40 Justinas Marcinkevičius. Filmas spektaklis „Mindaugas“ (2 d.). 17.50 „Oi mes josim karelėn“. 18.15 „Žalgirio batalijos“ premjera. 19.00 „Nepamirštamos dainos“. Koncertas. 20.00 Europos tautų istorija Klaipėdos krašte (2 d.). 20.30 Dok. f. „Lietuvos medinis barokas. 21.00 Premjera. „Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto padėka Lietuvai ir jos žmonėms, laimėjus Žalgirio mūšį“. 22.30 Dok. f. „Daktaro Dargužo dovanos“. 23.00 Panorama. 23.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. 0.15 Dainuoja B.Dambrauskaitė.

TV1 9.05 „Galaktikos vidurinė“ (k.). 9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“. 9.55 „Betmenas ir narsuolių komanda“ (k.). 10.20 „Karvė ir viščiukas“ (k.). 10.45 „Mano draugė beždžionėlė“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas“. 12.00 „Proto būsena“ (k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Kas namie šeimininkas? (k.). 15.30 „Ragai ir kanopos“. 17.05 Filmas šeimai „Fungusas“. (N-7) 18.45 Drama „Geležinis medkirtys“. 20.30 Komedija „Aukštoji chirurgija“. (N-7)

5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.30 10.03

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Rytas su muzika. Ryto garsai. Lietuviškos dainos pasaulis.

23.00 „Išrinktieji“. (N-14) 24.00 „Amazonija“. (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė. 9.30 „Pašėlęs sporto pasaulis“ (k.). (N-7) 10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Derybininkai“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Greiti ir įsiutusios“ (k.). Realybės šou. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Detektyvas Monkas“. 16.00 „Relikvijų medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Derybininkai“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“. (N-7) 20.00 „Greiti ir įsiutusios“. Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 Siaubo f. „Gyvatė ir vaivorykštė“. (N-14) 23.30 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.30 Drama „Ir visai tai – žmogžudystė“. (N-14)

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 16.55 Liuks! Muzika. 17.55 KĮŽ karta. Agnės koncertas „Ne viską pasakiau“. 19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „The black album“. 20.30 Super Liuks! Grupės „Mango“ koncertas. 21.45 Aukso fondas. Grupės „ŽAS“ koncertas. 22.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV

7.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „The black album“. 8.30 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas. 9.45 Aukso fondas. Grupės „ŽAS“ koncertas. 10.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.55 Liuks! Muzika. 11.55 KĮŽ karta. Agnės koncertas „Ne viską pasakiau“. 13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „The black album“. 14.30 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas. 15.45 Aukso fondas. Grupės „ŽAS“ koncertas.

6.54 TV parduotuvė. 7.10 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai (k.). 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“ (k.) TV žaidimas. 10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.10 Filmas visai šeimai „Mažieji herojai“. 13.10 Romantinė komedija „Septintas laimingas“. 15.00 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 15.30 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). 16.00 Žinios. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.28 Orai. 21.30 Vaid. f. „Mirtinos žaizdos“. (N-14) 23.30 „Dėmesio! Į ekraną!“ 24.00 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 0.30 Reporteris 0.58 Orai.

5.07 5.45 6.03 6.30 7.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 14.05

16.30 17.03 18.10 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Liuks TV

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Rytas su muzika. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Dovanoju Tau savo pasaulį. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Atsiliepk dainoj.

22.25 „Išrinktieji“. (N-14) 23.25 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV 6 9.10 Teleparduotuvė. 9.30 Sveikatos paslaptys (k.). 10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Derybininkai“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Greiti ir įsiutusios“. Realybės šou (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Dok. f. „Unikalios stichinės nelaimės“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“. (N-7) 20.00 Greiti ir įsiutusios“. Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 Veiksmo f. „Kryžminė ugnis“. (N-14) 23.10 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.10 Drama „Mirties akivaizdoje“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“. 8.30 Super Liuks! Grupės „69 danguje“ koncertas. 10.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 10.55 Liuks! Muzika. 12.20 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“. 13.30 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“. 14.30 Super Liuks! Grupės „69 danguje“. 16.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 16.55 Liuks! Muzika. 11.03 Patriotinės dainos konkurso „Daina Lietuvai“ finalas. 12.00 Valstybės vėliavos ir Istorinės vėliavos pakėlimo ceremonija. 12.10 „Daina Lietuvai“ finalas (2 d.). 13.00 Lietuvos diena. 14.30 A.Kučinsko muzikinio kūrinio „Žalgirio batalijos“ pučiamųjų orkestrams premjera. 15.05 Atsiliepk dainoj. 16.30 Laida rusų kalba.

Laida rusų kalba. Antra pavara. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis. Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. Maironis. LR himnas.

18.20 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“. 19.30 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“. 20.30 Super Liuks! Grupės „69 danguje“ koncertas „Supermergaičių vasara“. 22.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Humoro laida „Griūk negyvas! (N-7) 8.10 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). 10.20 Skonio reikalas (k.). 11.10 Filmas visai šeimai „Mažieji herojai“ (2 d.). 13.10 Reporteris (k.). 13.40 Komedija „Devintam danguj“. 15.30 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 „Dėmesio! Į ekraną!“ 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.28 Orai. 21.30 Vaid. f. „Operacija „Kardžuvė“. (N-14) 23.30 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. 24.00 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 0.30 Reporteris. 0.58 Orai. 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.48

Antra pavara. Gera girdėti. Mažoji studija. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. B.Brazdžionis. 22.58 LR himnas.

2010 liepos 2–9 d., Nr. 19

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Liepos 7, trečiadienis

„Las Vegasas“.

„Žvėris“.

„Biuras“.

„Kleitono bazė“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“ (k.). 10.00 Muzikinio kūrinio „Žalgirio batalijos“ premjera (k.). 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 „Gyvūnų gelbėtojai“. 12.30 Komedija „Haris ir Hendersonai“ (1987 m., JAV). 13.00 Keliaukim! (k.). 13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). 14.00 Dok. f. „Radvilos. Auksiniai Lietuvos kunigaikščiai“ (k.). 15.00 Rusų gatvė. 15.15 Dok. f. „Nebaigtas stebuklas. Jungtuvės“. 16.00 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga (k.). 17.00 „Namelis prerijose“. 18.00 „Diagnozė. Žmogžudystė“ (N-7) 19.00 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Premjera. „Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto padėka Lietuvai ir jos žmonėms, laimėjus Žalgirio mūšį“. Pertraukoje – Loterija „Perlas“. 22.30 Vakaro žinios. 22.45 „Las Vegasas“. (N-7)

6.30 „Magija“. 7.00 „Ogis ir tarakonai“. 7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.55 Malachovas +. 9.00 Animac. f. „Linksmosios pėdutės“ (k.). 11.00 Nuotykių f. „Dzeusas ir Roksana“ (k.) (1997 m., JAV). 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. 14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Velniūkštė“. 16.35 Europietiškas kaimas Lietuvoje (k.). 16.40 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Supertortas. (N-7) 19.45 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7) 20.15 „Miegamasis rajonas“. 20.45 Kambarių plėšikai. (N-7) 21.15 Pasaulio futbolo čempionatas. Pusfinalis. Pertraukoje – Žinios. 23.20 Serialas „Žvėris“. (N-7) 0.20 „Gražuolė“ Betė“.

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 Animac. serialas „Renas ir Stimpis“. 7.55 Komedija „Mano vaikinai“ (2007 m., JAV). (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Didysis Nidos festivalio koncertas (2 d.) ( k.). 13.05 Komedija „Auklė“. 13.35 Animac. serialas „Rožinės panteros nuotykiai“. 14.05 „Tikrieji pabaisos“. 14.35 „Legenda apie Tarzaną“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.40 „Svetimas veidas“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 20.10 „Turtuoliai – vargšai“. Socialinė realybės laida. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė. (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 21.58 Loto 6. Auto loto. 22.00 Kriminalinė drama „Kaltės kaina“. (N-14) 23.00 Trileris „Kung fu žudikas“. (N-14) 0.40 Komedija „Biuras“ (2008 m., JAV). (N-7) 1.10 Drama „Dingusi“ (2006 m., JAV). (N-7) 2.10 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“ (2006 m., JAV). (N-7)

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina. 12.30 Melodrama „Meilės vasara“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 15.30 „Vaiduoklių istorijos“. 16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“. (N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.30 10 dienų prie jūros. 21.05 Geras filmas. Trileris „Kleitono bazė“ (2003 m., JAV, Vokietija). (N-14) 23.10 Žinios. 23.40 Drama „Tunelis į laisvę“ (2004 m., Italija, Vengrija). (N-7) 1.35 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas. 11.35 Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. (W58–W57). 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Būtovės slėpiniai. 15.45 Tūkstantmečio akimirkos. Kada atsirado Vilnius. 16.00 Pasaulio dokumentika. „Mes – Europiečiai“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Toks gyvenimas. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Festivalis „Biltlomanija 2003“ (1 d.). 19.45 „Šiandien“. 20.10 Valstybės kino metraštis. Valdovų rūmai. 20.40 Kūrybos metas. 21.10 Gamtoje. Ekspedicija į Afriką (4 d.). 21.40 Europos mėgėjų fitneso čempionatas ir 42-asis tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“. 22.30 A.Cholinos kompozicija „Eskizai po septynių“. 23.00 Panorama. 23.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. 0.15 Džiazo muzikos vakaras.

TV1 9.05 „Jūreivio Popajaus nuotykiai“. 9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“. 9.55 „Nerealių draugų namai“. 10.20 Animac. serialas „Šiupininis“ (k.). 10.45 „Mano draugė beždžionėlė“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas II“. 12.00 „Proto būsena“ (k.). (N-7) 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 Serialas „Proto būsena“ (k.). (N-7) 16.30 „Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 Dok.serialas „Gyvūnų žavesys“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.“

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Liepos 8, ketvirtadienis

„Diagnozė. Žmogžudystė“.

„Palmetas“.

Aistrų pakrantė.

„Tylioji“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“ (k.) 10.00 „Diagnozė. Žmogžudystė“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Dok. serialas „Surikatų namai“. 12.30 Komedija „Haris ir Hendersonai“. 13.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite (k.). 14.30 Pulsas (k.). 15.00 Menora. 15.15 Dok. f. „Nebaigtas stebuklas. Jogailaičiai“ (k.). 16.00 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga (k.). 17.00 „Namelis prerijose“. 18.00 „Diagnozė. Žmogžudystė“. (N-7) 19.00 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 19.20 „Senis“. (N-7) 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Nacionalinė paieškų tarnyba. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 Vakaro žinios. 22.15 „Las Vegasas“. (N-7)

6.30 „Magija“. 7.00 „Ogis ir tarakonai“. 7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.55 Malachovas +. 9.05 Supertortas (k.). (N-7) 9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (k.). (N-7) 10.20 Grupės „69 danguje“ koncertas „Supermergaičių vasara“. 12.30 Kambarių plėšikai (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. 14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.09 Čiuku čiuku traukinuku. 19.12 Supertortas. (N-7) 20.00 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“. Dok. f. ciklas. (N-7) 21.00 Kambarių plėšikai. (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.35 Europietiškas kaimas Lietuvoje. 22.38 Kriminalinis trileris „Palmetas“ (1997 m., Vokietija, JAV). (N-14) 0.55 Sveikatos ABC (k.).

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.55 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 Moterys meluoja geriau. (N-7) 11.30 „Turtuoliai – vargšai“. Socialinė realybės laida (k.). (N-7) 12.20 Aistrų pakrantė (k.). (N-7) 13.05 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“. 14.05 „Tikrieji pabaisos“. 14.35 „Legenda apie Tarzaną“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.40 Drama „Svetimas veidas“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 20.10 „Aš!“ Gyvenimo būdo realybės laida. (N-7) 21.00 Aistrų pakrantė. (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Kastlas“ (2009 m., JAV). (N-7) 23.00 „Kung fu žudikas 2“. (N-14) 0.40 Komedija „Biuras“ (2008 m., JAV). (N-7) 1.10 „Dingusi“. (N-7) 2.10 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“ (2006 m., JAV). (N-7)

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 11.00 „Ką daryti?“ (N-7) 12.00 Televitrina. 12.30 Veiksmo drama „Septintasis pergamentas“ (k.). (1999 m., JAV). (N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 15.30 „Vaiduoklių istorijos“. 16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“. (N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.30 Akistata su Lietuva. 21.05 Geras filmas. Trileris „Tylioji“ (2005 m., JAV). (N-14) 23.10 Žinios. 23.40 Pasaulio galiūnų komandinis čempionatas 2008 m. (k.). 0.40 „Spąstai“. Realybės dokumentika (k.). 1.10 Tauro ragas. 1.40 Bamba. (S)

9.00 Labas rytas. 11.35 Dok. f. „Valdovų rūmų atkūrimas“ (k.). 12.00 Sveikinimų koncertas. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Būtovės slėpiniai. 15.45 Tūkstantmečio akimirkos. Trakų gatvės Vilniuje istorinis paminklas. 16.00 Pasaulio dokumentika. „Menas ir mitai“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Forumas. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Festivalis „Biltlomanija 2003“ (2 d.). 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.10 Valstybės kino metraštis. „Valdovų rūmai“. 20.40 Tikros istorijos. 21.10 Žodžių kišenė. 21.30 „Specialioji jūrų policijos tarnyba“. (N-7) 23.00 Panorama. 23.30 Grupės „Fojė“ dešimtmečio koncertas. 1993 m. (k.).

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.). 9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“. 9.55 „Nerealių draugų namai“ (k.). 10.20 Animac. serialas „Liūtaširdžiai“. 10.45 „Mano draugė beždžionėlė“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas II“. 12.00 Dok. serialas „Gyvūnų žavesys“ (k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 Dok. serialas „Gyvūnų žavesys“. 19.00 „Indiškos aistros“.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

21.00 Veiksmo trileris „Septyni kardai“. (N-14) 24.00 „Išrinktieji“. (N-14)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“ (k.). (N-7) 13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). 14.00 „Greiti ir įsiutusios“. Realybės šou (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Dok. f. „Unikalios stichinės nelaimės“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“. (N-7) 19.00 Drama „Pretendentas“. (N-7) 20.00 „Greiti ir įsiutusios“. Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 Trileris „Apgultis“. (N-14) 24.00 „CSI Niujorkas“. (N-14) 1.00 Komedija „Gyvos bėdos“.

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas. 8.45 Aukso fondas. Grupės „ŽAS“ koncertas. 9.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 9.55 Liuks! Muzika. 10.55 KĮŽ karta. Agnės koncertas „Ne viską pasakiau“ 12.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „The black album“. 13.30 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas. 14.45 Aukso fondas. Grupės „ŽAS“ koncertas. 15.30 Pirmas kartas su žvaigžde. Realybės šou. 15.55 Liuks! Muzika. 16.55 KĮŽ karta. Agnės koncertas „Ne viską pasakiau“. 10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

20.00 „Įstatymas ir tvarka“. (N-7) 21.00 „Prerijų karštinė“. (N-7) 22.35 „Išrinktieji“. (N-14) 23.35 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės”(k.). (N-7) 12.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“ (k.). (N-7) 13.00 „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Greiti ir įsiutusios“. Realybės šou (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Dok. f. „Unikalios stichinės nelaimės“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“. (N-7) 19.00 „Pretendentas“. (N-7) 20.00 „Greiti ir įsiutusios“. Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 Drama „8 mylia“. (N-14) 23.40 „CSI Niujorkas“. (N-14) 0.45 Trileris „Tiesa apie Čarlį“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Grupės „69 danguje“ koncertas. 9.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 9.55 Liuks! Muzika. 11.20 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas. 12.30 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“. 13.30 Super Liuks! Grupės „69 danguje“ koncertas. 15.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 15.55 Liuks! Muzika. 17.20 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas. 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai. Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata. Auksinės kolekcijos. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

17

18.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „The black album“. 19.30 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas. 20.45 Aukso fondas. Grupės „ŽAS“ koncertas. 21.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 21.55 Liuks! Muzika. 23.00 Roko klasikos albumai. Dok. f. „The black album“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 8.10 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). 10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.10 „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7) 12.10 Mitų griovėjai. 13.10 Reporteris (k.). 13.40 Pagaminta Lietuvoje (k.). 14.10 Žvejo biblija (k.). 14.40 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 15.00 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Kas tu toks? 23.10 „Seksas ir miestas“. (N-14) 23.45 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. 0.20 Reporteris 1.07 Orai. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Žinių amžius. Mažoji studija. Dievo žodis. Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. . 22.58 LR himnas.

18.30 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“. 19.30 Super Liuks! Grupės „69 danguje“ koncertas. 21.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 21.55 Liuks! Muzika. 23.00 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). 10.20 Skonio reikalas (k.). 11.10 „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7) 12.10 Mitų griovėjai. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 Lietuva tiesiogiai. 14.30 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 15.00 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Pagaminta Lietuvoje. 22.55 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 23.45 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas. 0.20 Reporteris. 1.07 Orai. 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai. Mažoji studija. Dievo žodis. Forumas. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. L.Andriekus. 22.58 LR himnas.

18

Gimtasis kraštas

2010 liepos 2–9 d., Nr. 19

TV programa

Liepos 9, penktadienis

„Varnas“.

„Ko nori mergina“.

„Septintasis ženklas“.

„Liejyklos, 4“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“ (k.). 10.00 „Diagnozė. Žmogžudystė“ (k.). (N-7). 11.00 Akiračiai. 12.00 „Surikatų namai“. 12.30 Komedija „Haris ir Hendersonai“. 13.00 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 14.00 Bėdų turgus (k.). 15.00 Vilniaus sąsiuvinis. 15.15 Dok. f. „Nebaigtas stebuklas. Saulės užtemimas“ (k.). 16.00 „Senis“ (k.). (N-7) 17.00 „Namelis prerijose“. 18.01 „Diagnozė. Žmogžudystė“ (N-7) 19.00 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 19.20 „Senis“ (N-7) 19.00 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 19.20 „Senis“. (N-7) 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Komedija „Haris ir Hendersonai“. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.06 Komedija „Haris ir Hendersonai“. 23.00 Fantastinis trileris „Varnas“ (1994 m., JAV). (N-14)

6.30 „Magija“. 7.00 „Ogis ir tarakonai“. 7.30 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.55 Malachovas +. 9.05 Supertortas (k.). (N-7) 10.00 Pričiupom! (k.). 10.30 „Kai švenčia Skorpionai (k.). Muzikinis šou. 12.30 Kambarių plėšikai (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji karta“. 14.05 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Baras „Pas Violą“. Humoro ir muzikos šou. 20.10 Romantinė komedija „Ko nori mergina“ (2003 m., JAV). 22.20 Veiksmo f. „Įkaitas“ (2000 m., JAV). (N-7) 1.05 Drama „Velnio advokatas“ (1997 m., JAV). (N-14)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 Animac. serialas „Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.). 7.55 Komedija „Mano vaikinai“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.30 „Aš!“ Gyvenimo būdo realybės laida (k.). (N-7) 12.20 Aistrų pakrantė. (N-7) 13.05 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“. 14.05 „Tikrieji pabaisos“. 14.35 „Legenda apie Tarzaną“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.40 Drama „Svetimas veidas“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 20.10 Animac. nuotykių f. „Piteris Penas Niekados šalyje“. 21.30 Komedija „Išprotėjęs profesorius 2: Klampių šeimynėlė“ (2000 m., JAV). (N-7) 23.40 Komedija „Prisiekusysis“ (1995 m., JAV). (N-14) 1.20 Drama „Septintasis ženklas“ (1988 m., JAV). (N-14)

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“ (k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). 11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 Drama „Tunelis į laisvę“ (2004 m., Italija, Vengrija). (N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 15.00 Muzikinė skrynelė. 15.30 „Vaiduoklių istorijos“. 16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“. (N-7). 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Kriminalinis veiksmo serialas „Liejyklos, 4“. (N-7) 22.20 „Drūtsraigis Lietuvos Galiūnas 2010“ (1 etapas). 23.35 Trileris „Kleitono bazė“ (2003 m., JAV, Vokietija). (N-14) 1.30 Žvejų mūšis (k.). 2.00 Bamba. (S)

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 12.55 Dok. f. „Lietuvos medinis barokas“ (k.). 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Dainuoja B.Dambrauskaitė (k.). 16.35 Gamtos patruliai. 17.00 Akiračiai. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Mokyklos langas. 19.15 Gimnazistai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 20.10 Dalia Kutraitė kalbina... Alfredą Tiškevičių (k.). 20.40 Stilius. 21.10 Istorinė drama „Kveimada“. (N-7) 23.00 Panorama. 23.30 Mūsų dienos – kaip šventė. TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.). 9.30 „Nenuorama Džiunė Ly“. 9.55 Animac. serialas „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“ (k.). 10.20 Animac. serialas „Liūtaširdžiai“. 10.45 „Mano draugė beždžionėlė“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas II“. 12.00 „Gyvūnų žavesys“ (k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Gyvūnų žavesys“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. (N-7) 21.00 „Midsomerio žmogžudystės XI“. (N-7) 23.05 „Išrinktieji“. (N-14) 0.05 „Amazonija“ (k.). (N-7)

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas. Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

LTV2

Liepos 10, šeštadienis

7.30 8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.00 11.55 12.00 15.05

„Naftos kaina“.

„Nuogas ginklas 2“.

„Skiriamoji juosta“.

„Įkaitę ginklai“.

8.00 Kelias. 8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 Švarus pienas. 9.30 Gimtoji žemė. 10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 11.30 Pulsas. 12.00 „Jūrų žvalgas“. 13.00 Detektyvas „Komisaras Montalbanas. Pavakarių vagis“ (1999 m., Italija). (N-7) 15.00 Istorinė dokumentika. „Stalinas. Diktatoriaus mirtis“. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.10 Sveikinimų koncertas. 17.30 Senas geras kinas. Istorinė drama „Kveimada“ (1969 m., Italija, Prancūzija). (N-7) 19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.56 Politinis trileris „Naftos kaina“ (2008 m., D. Britanija, Kanada). (N-7)

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų namai“. 7.20 Animac. serialas „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 7.45 „Antinas Gudruolis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 „Dinozaurų karalius“. 9.00 „Brangioji, aš sumažinau vaikus“. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių komedija „Raganaitė Sabrina keliauja į Romą“ (1998 m., JAV). 11.45 Nuotykių f. „Marsas atakuoja“ (1996 m., JAV). (N-7) 13.50 „Kremas“. 14.55 Telenovelė „Laukinė širdis“. 16.50 Švarūs pinigai. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.00 „Mano kelias“. I.Starošaitės jubiliejinis koncertas. 21.15 Pasaulio futbolo čempionatas. Rungtynės dėl 3 vietos. 23.20 Humoro komedija „Nuogas ginklas 2 ½. Baimės kvapas“ (1991 m., JAV). (N-7) 0.55 Erotinis f. „Erotinės fantazijos“ (1999 m., JAV. (S)

6.15 Teleparduotuvė. 6.30 Animac. serialas „Pirmykštė Žemė“. 7.00 „Raganosio mokykla“. 7.30 „Bakuganas“. 8.00 Mistinė drama „Paviršius“. (N-7) 9.00 Apie ūkį ir bites. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Komedija „Pavok mano širdį“ (2007 m., JAV). (N-7) 11.40 Komedija „Svečias“ (1995 m., JAV). 13.50 Komedija „Sniego diena“ (2000 m., JAV). 15.30 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 „Vaikų balsas 2010“. Apdovanojimų ceremonija. 21.40 Trileris „Skiriamoji juosta“ (2002 m., JAV). (N-14) 23.40 Veiksmo f. „Raudonas vanduo“ (2003 m., JAV). (N-14) 1.25 Drama „Radijas“ (2003 m., JAV). (N-14)

6.50 Televitrina. 7.15 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 7.45 „Spąstai“. Realybės dokumentika (k.). 8.15 Europos sunkvežimių žiedinių lenktynių čempionatas (1 etapas) (k.) 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 „Brydės“.Istorinėpublicistinė laida. 12.00 Veiksmo drama „Septintasis pergamentas“ (1999 m., JAV). (N-7) 14.05 „Meilės mieste“. Koncertas. 16.00 Tarp miesto ir kaimo (k.) 16.30 10 dienų prie jūros (k.). 17.00 „Savi ir svetimi“ (6 s.) „Kasetė“. Kriminalinis serialas. (N-7) 18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis VI. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Kriminalinė melodrama „Už viską tau dėkoju III“ (2008 m., Rusija). (N-7) 22.30 Nuotykių serialas „Archeologai“. (N-7) 23.45 Veiksmo trileris „Įkaitę ginklai“ (1997 m., JAV). (N-14) 1.50 Bamba. (S)

15.30 16.10 17.10 18.00 18.50 19.25 19.50 20.05 21.10 23.00 23.30 0.15

Šventadienio mintys. Krikščionio žodis. Trembita. Vilniaus albumas. Rusų gatvė. Menora. Vilniaus sąsiuvinis. Gustavo enciklopedija. „Paslapčių sodas“. Retrospektyva. (K)laidelė. Spektaklis „Vyšnių sodas“. Popietė su Algimantu Čekuoliu. Tapatybės labirintai. Nacionalinė paieškų tarnyba. Bėdų turgus. Žurnalisto tyrimas. Pasaulio dokumentika. Keliaukim! Vytautas Mačernis. Šeštoji vizija (k.). TV filmas „Čia – mūsų namai“. Komedija „Haris ir Hendersonai“. Panorama. Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Fantastinis trileris „Varnas“. (N-14)

TV1 9.05 10.05 11.10 11.50 12.50 13.15 13.40 14.05 14.30 15.00 15.30 16.00

Būkite sveiki. Kas namie šeimininkas? Liūtų tėvas. „Raganaitė Sabrina“ (k.). „Betmenas ir narsuolių komanda“. „Nerealių draugų namai“ (k.). „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. Animac. serialas „Šiupininis“. Humoro serialas „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) Teleparduotuvė. Detektyvinis serialas „Zikas gyvūnų pasaulyje“. Serialas „Proto būsena“. (N-7)

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 5.02, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Derybininkai“ (k.). (N-7) 13.00 „Pretendentas“ (k.). (N-7) 14.00 „Greiti ir įsiutusios“. Realybės šou (k.). (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Dok. f. „Unikalios stichinės nelaimės“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“. (N-7) 18.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou. 19.00 „Pretendentas“. (N-7) 20.00 „Greiti ir įsiutusios“. Realybės šou. (N-7) 20.30 Drama „Eureka“. (N-7) 21.30 „CSI Niujorkas“. (N-14) 22.30 „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14) 23.00 „Auksinė pakrantė“. (N-14) 24.00 Trileris „Gataka“. (N-7) Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „The black album“. 8.30 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas. 9.45 Aukso fondas. Grupės „ŽAS“ koncertas. 10.15 Liuks! Muzika. 11.30 Pirmas kartas su žvaigžde. Realybės šou. 11.55 KĮŽ karta. Agnės koncertas. 13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „The black album“. 14.30 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas. 15.45 Aukso fondas. Grupės „ŽAS“ koncertas. 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

Spaudos puslapiai. Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema.

16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Drama „Mano čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Mistinis trileris „Makbraidas“ . (N-7) 20.30 Detektyvas „Midsomerio žmogžudystės X“. (N-7) 22.25 Trileris „Ledinukas“. (N-14)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 „Pašėlęs sporto pasaulis“. Dok. vaizdeliai. 10.05 „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) 10.50 Kibernetas. 11.25 Kinas, kinas... 12.00 Ištikimybės testas. (N-7) 12.30 Vienam gale kablys (k.). 13.00 „Geriausių virėjų kovos“. Kulinarinis šou. 14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Auksinė valanda“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 Komedija „Didžioji diena“. (N-7) 18.30 Nuotykių drama „Mano gyvenimo žuvis“. (N-7) 21.00 „Šeimos bičas“. (N-14) 22.00 „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14) 23.00 Kriminalinė drama „Auksinė pakrantė“. (N-14) 24.00 Komedija „Šauniausi policininkai“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“. 8.3 Liuks! Muzika. 10.20 Super Liuks! Grupės „69 danguje“ koncertas. 11.55 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“. 13.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 5.00 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03

LR himnas. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai. Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Atsiliepk dainoj.

16.15 Liuks! Muzika. 17.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 17.55 KĮŽ karta. Agnės koncertas. 19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „The black album“. 20.20 Aukso fondas. Grupės „ŽAS“ koncertas. 20.50 Liuks! Muzika. 22.00 „Ragai“. Žurnalas vyrams. 22.25 KĮŽ karta. Agnės koncertas „Ne viską pasakiau“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 „Dėmesio! Į ekraną!“ (k.). TV žaidimas. 10.20 Super L.T. (k.). (N-7) 11.10 „Pasiduodu! Aš – žvaigždė!“ Realybės šou. (N-7) 12.10 Mitų griovėjai. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.30 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 15.00 „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Super L.T. (N-7) 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Vaid. f. „Geri vyrukai“. (N-14) 1.00 Reporteris. 1.47 Orai. 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija. Mažoji studija. Dievo žodis. Akiračiai. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Ambrasas. 22.58 LR himnas.

13.30 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“. 14.30 Liuks! Muzika. 16.20 Super Liuks! Grupės „69 danguje“ koncertas. 17.55 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“. 19.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 19.30 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“. 20.30 Liuks! Muzika. 22.20 Super Liuks! Grupės „Skamp“ koncertas „Live & deadly“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00

23.30

TV parduotuvė. Reporteris (k.). „Teletabiai“. Komedija „Valdybos pirmininkas“. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). Reporteris. Skonio reikalas. Vaid. f. „Sužadėtuvių žiedas“ (k.). Pagaminta Lietuvoje (k.). „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). Žinios. Orai. Super L.T. (k.). (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Žinios. Orai. Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) Žinios. Orai. Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai. Kas tu toks? Reporteris. Orai. Vaid. f. „Misterio Riplio sugrįžimas“. (N-14) Gyvai.

16.03 16.30 17.03 18.10 19.03 20.03 20.29 20.45 21.03 22.48 22.58

Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija. Sveikinimų ratas. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. LR himnas.

11.00 11.30 12.15 13.05 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.10 21.00 21.28 21.30

2010 liepos 2–9 d., Nr. 19

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Liepos 11, sekmadienis

„Kur Fredas?“

„Holivudo misterija“.

„Aeon Flux“.

„Virš debesų“.

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“. 8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Maisto anatomija. 11.00 Septynios Kauno dienos. 11.30 Šventadienio mintys. 12.00 „Jūrų žvalgas“. 13.00 Detektyvinis serialas „puaro“. (N-7) 15.00 Pasaulio dokumentika. „Neregėta Meksika“. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.10 Koncertas „Tai – mes“. 18.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 19.00 Keliaukim! 19.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. 20.30 Panorama. 21.00 Pasaulio futbolo čempionato finalo rungtynės. 23.30 Elito kinas. Romantinė komedija „Kur Fredas?“ (2006 m., Vokietija). (N-7)

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų namai“. 7.20 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“. 7.45 „Antinas Gudruolis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 „Dinozaurų karalius“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių f. „Mažoji princesė“ (1995 m., JAV) 11.55 Romantinė komedija „Pamiršk Paryžių“ (1995 m., JAV). (N-7) 13.55 „Kremas“. 14.50 Telenovelė „Laukinė širdis“. 17.00 „Ežio stažas“. Pramoginis šou. 17.45 „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ (k.). Dok. f. ciklas. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 „Teleloto“. TV žaidimas. 20.30 Super Kakadu. (N-7) 21.00 Kriminalinis trileris „Džonas Q“ (2002 m., JAV). (N-7) 23.25 Snobo naktis. Biografinė drama „Holivudo misterija (2006 m., JAV). (N-7)

6.15 Teleparduotuvė. 6.30 „Pirmykštė Žemė“. 7.00 „Raganosio mokykla“. 7.30 „Bakuganas“. 8.00 Mistinė drama „Paviršius“. (N-7). 9.00 Komedija „Blogiausia savaitė“. (N-7) 10.00 Filmas šeimai „Lobio ieškotojai: Legenda apie Tilamuko auksą“ (2006 m., JAV). 12.15 Komedija „Tokia jau mano dalia“ (2006 m., JAV). (N-7) 14.20 „Laivo sudužimas“ (1990 m., Norvegija, Švedija). 16.00 Neįtikėčiausi pasaulio vaizdeliai. (N-7) 17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 Drama „Farai“. (N-7) 18.45 TV3 Žinios. 19.00 „Lietuvos talentai 2009“. Talentų konkursas. 22.35 Veiksmo f. „Aeon Flux“ (2005 m., JAV). (N-14) 0.20 Trileris „Žingsniai“ (2003 m., JAV). (N-7) 2.00 Drama „La Bamba“ (1987 m., JAV). (N-14)

7.05 Televitrina. 7.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 8.00 Girių horizontai (k.). 8.30 Kung fu išmintis. (N-7) 9.00 Tauro ragas. 9.30 Žvejų mūšis. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Ekstrasensų mūšis VI (k.). (N-7) 11.55 „Detektyvas Kalas I“. 13.35 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654). 15.30 Girių horizontai. 16.00 Užsienio naujienos. 16.30 Akistata su Lietuva (k.). 17.00 „Spąstai“. Realybės dokumentika. 17.30 Keturkojų gelbėjimo tarnyba. 18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 19.00 Ekstrasensų mūšis VI. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Kriminalinis serialas „Žaibiški tyrimai“. (N-7) 21.20 Meilės istorijos. Melodrama „Virš debesų“ (2006 m., Vokietija). 23.10 Trileris „Tylioji“ (2005 m., JAV). (N-14) 1.05 Bamba. (S)

TV6 Pirmadienis, liepos 5 d. 21.30 „Gyvatė ir vaivorykštė“. Siaubo filmas. JAV, 1988 m. (N-14) Rež. Wes Craven. Vaidina: Bill Pullman, Paul Winfield, Cathy Tyson, Zakes Mokae. Harvardo universiteto antropologas Denisas Alanas išvyksta į Haitį – Vudu magijos tėvynę, tikėdamasis surasti vietą, kur gaminami keisti milteliai. Vietinė legenda byloja, kad tie milteliai gali prikelti iš mirusiųjų. Saloje Alanas sužino apie baisų mokslą, kuris tiria gyvenimo ir mirties dėsnius. Tai mokslas apie zombius...

Lietuvos ryto TV Antradienis, liepos 6 d. 21.30 „Operacija „Kardžuvė“. JAV, 2001 m. (N-14). Rež. Dominic Sena. Vaidina: John Travolta, Hugh Jackman, Halle Berry, Sam Shepard. Mūsų pasaulyje egzistuoja kitas pasaulis, kurį mes vadiname kibernetine erdve. Didžiausios paslaptys, pavojingiausia ir paslaptingiausia informacija, neįkainojami faktai ir, žinoma, milžiniškos pinigų sumos – viskas slypi šioje užkoduotoje erdvėje. Gabrielis Shear’as siekia įsiskverbti į šią uždraustą zoną ir pasinaudoti „nešvariais“ grynaisiais. Tačiau paimti tuos pinigus nėra taip lengva, nes kodai prieinami vos keletui pačių talentingiausių kompiuterių specialistų.

7.30 Gimtoji žemė. 8.00 Gamtoje. Ekspedicija į Afriką“ (4 d.). 8.30 Vaikų šalis. 9.05 Gimnazistai (k.). 9.35 Mokyklos langas. 10.10 Miesto kodas. 11.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 12.15 Mūsų miesteliai. Žiežmariai (1 d.). 13.10 Europos tautų istorija Klaipėdos krašte (2 d.). 13.35 Tikros istorijos. 14.05 Valstybės kino metraštis. „Valdovų rūmai“ (k.). 15.00 Dalia Kutraitė kalbina... Alfredą Tiškevičių (k.). 15.25 Kauno miesto dainų šventė, skirta Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms. 18.30 Pasaulio dokumentika. „Eurotaksi“ (1, 2 d.). 19.25 Kūrybos metas. 20.00 Kuluarai. 20.40 Žodžių kišenė. 21.00 Dok. f. „Lietuvos medinis barokas“ (k.). 21.30 Mūsų dienos – kaip šventė. 23.00 Panorama. 23.30 Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. 0.15 Drama „Nepritapėliai“. (N-7)

TV1 10.05 Kas namie šeimininkas? 11.10 „Liūtų tėvas“. Realybės dokumentika. 11.35 „Raganaitė Sabrina“ (k.). 12.50 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 13.15 „Nerealių draugų namai“ (k.). 13.40 Animac. serialas „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 14.05 Animac. serialas „Šiupininis“. 14.30 Humoro serialas „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 Detektyvinis serialas „Zikas gyvūnų pasaulyje“. 16.00 Serialas „Proto būsena“. (N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.).

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.05 Ryto garsų savaitė.

17.00 Drama „Mano čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Drama „Geležinis medkirtys“. 20.55 Romantinis f. „Svetima širdis“. (N-7) 22.30 Humoro serialas „Didžiojo sprogimo teorija“ (k.). (N-7) 23.30 Retrospektyva.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.10 11.00 12.00 12.30 13.00 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00

21.30 22.00 23.10 0.10 1.10 1.45 2.15

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7) „Geriausių virėjų kovos“. Kulinarinis šou (k.) Kibernetas (k.). Kinas, kinas... (k.). Dok. f. „Unikalios stichinės nelaimės“ (k.). (N-7) Jokių kliūčių! (k.). (N-7) Aukščiausia pavara. Drama „Auksinė valanda“. (N-7) Jokių kliūčių! (N-7) Komedija „Didžioji diena“. (N-7) „Formulės-1“ pasaulio čempionato Didžiojo Didžiosios Britanijos prizo lenktynės. „Šeimos bičas“. (N-14). Komedija „Nuodėmingoji Kalifornija“. (N-14) Kriminalinė drama „Auksinė pakrantė“. (N-14) Aukščiausia pavara (k.). Erotinis f. „Ledi Čaterli istorijos“. (S). „Pati baisiausia laida“. Realybės šou. (N-14) Plikšių juokeliai. (N-14)

Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „The black album“. 8.20 Liuks! Muzika. 9.45 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas. 11.00 Aukso fondas. Grupės „ŽAS“ koncertas. 11.30 KĮŽ karta. Agnės koncertas „Ne viską pasakiau“. 9.03 Vasaros metą – vasaros dainos. Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba.

10.03 11.03 12.10 13.03 13.46 14.03 14.28 16.30

19

13.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 13.30 Roko klasikos albumai. Dok. f."The black album“. 14.20 Liuks! Muzika. 15.45 Super Liuks! Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas. 17.00 Aukso fondas. Grupės „ŽAS“ koncertas. 17.30 KĮŽ karta. Agnės koncertas „Ne viską pasakiau“. 19.05 Pirmas kartas su žvaigžde. 19.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „The black album“. 20.20 Aukso fondas. Grupės „ŽAS“ koncertas. 20.50 Liuks! Muzika. 22.00 „Ragai“. Žurnalas vyrams. 22.25 KĮŽ karta. Agnės koncertas „Ne viską pasakiau“.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.00 11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.10 20.00 20.10 21.00 21.15 22.15 23.15 17.03 17.30 18.10 19.03 20.03 20.29 20.45 21.03 22.48

TV parduotuvė. Reporteris (k.). „Teletabiai“. Girių takais. Komedija „Mergina vaikino kelnėse“. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). Reporteris (k.). Dok. serialas „Plėšrūno instinktas. Bitės – žudikės“. (N-7) Komedija „Valdybos pirmininkas“ (k.). Penktoji pavara. „Dėmesio! Į ekraną!“ TV žaidimas (k.). Žinios. Orai. Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai. Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai. Humoro laida „Griūk negyvas!“ (N-7) Žinios. Orai. Super L.T. (k.). (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. Žinios. Orai. 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. „Aklas teisingumas“ . (N-14) Gyvai. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj. Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Muzika Tau. Mažoji studija. Dievo žodis. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. H.A.Čigriejus.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

Baltijos TV Trečiadienis, liepos 7 d. 21.05 val. Geras filmas. „Kleitono bazė“. Trileris. JAV, Vokietija, 2003 m. (N-14). Rež. John McTiernan. Vaidina: John Travolta, Connie Nielsen, Samuel L.Jackson, Giovanni Ribisi. Panamos teritorijoje esančioje Fort Kleitono JAV karinių pajėgų bazėje personalas ruošiasi evakuacijai. Nepaisant gresiančių permainų, kariūnai nepamiršta ir kovinės parengties užduočių. Seržanto Vesto vadovaujamas būrys, kuriame – šeši geriausi specialaus elitinio dalinio kariai, išsiruošia į džiungles treniruotis slaptai ir ypatingai misijai. Tačiau į bazę grįžta tik du iš jų. Kur pradingo likusieji? Įvykius džiunglėse gaubia nežinios skraistė. Tirti šio skandalingo įvykio atvyksta karo kriminalistas Tomas Hardis. Drauge su bazėje tarnaujančia kapitone Džiulija Osborn Hardis per šešias valandas turi atlikti milžinišką darbą – išsiaiškinti, kas iš tiesų nutiko. Ar pavyks įminti seržanto Vesto komandos dingimo mįslę? Tomas Hardis išklauso daugybę prieštaringų liudijimų, atskleidžia keletą išties šokiruojančių faktų, tačiau tiesa vis labiau tolsta. Per tyrimą jam pavyksta praskleisti karinės bazės užkulisius dengusią uždangą. Tuomet išaiškėja, kad šioje vietoje nėra jokių taisyklių, o pagrindinis kariškių ginklas yra melas.

Lietuvos TV Penktadienis, liepos 9 d. 23.00 „Varnas“. Fantastinis siaubo trileris. JAV, 1994 m. (N-14). Rež. Alex Proyas. Vaidina: Brandon Lee, Rochelle Davis, Ernie Hudson. Per Heloviną, savo vestuvių išvakarėse, nužudomi du jaunuoliai. Šelė žiauriai išprievartaujama ir nužudoma, o jos mylimasis Erikas pašautas iškrinta pro langą. Jo siela prisiekia atkeršyti žudikams. Pasak legendos, varnas gabena mirusiųjų sielas į kitą pasaulį. Tačiau kartais tas pats varnas padeda neramiai sielai grįžti pas gyvuosius nubausti blogio. Lygiai po metų Erikas grįžta. Jo pasiuntiniu tampa varnas. Vieną po kito jis susiranda savo nelaimės kaltininkus...

Baigiant filmuoti šią juostą, filmavimo aikštelėje netyčia buvo nušautas pagrindinio vaidmens atlikėjas Brendonas Li, legendinio kung fu meistro Briuso Li sūnus.

TV3 Šeštadienis, liepos 10 d. 23.40 „Raudonas vanduo“. Veiksmo filmas. JAV. 2003 m. (N-14). Rež. Charles Robert Carner. Vaidina: Lou Diamond Phillips, Kristy Swanson, Coolio, Jaimz Woolvett, Rob Boltin ir kiti. Žvejybos laivo kapitonas Sandersas, seniai pabaigęs karjerą naftos kompanijoje, mėgaujasi ramiu gyvenimu. Vyriškis gyvena Luizijanoje, ant upės kranto. Kartą jo buvusi žmona paprašo pagalbos naftos paieškose. Sandersas neatsisako. Vyriškiui mirtinai reikia pinigų, nes nesumokėjus bankui mėnesio įmokos jam gresia laivo konfiskavimas. Tuo pat metu keletas narkotikų prekeivių leidžiasi į vandenis ieškoti paslėptų pinigų. Atšafalajos upės gyventojų ramybė drumsčiama tol, kol galiausiai pabunda grėsmingas gyvis – milžiniškas ryklys...

LNK Sekmadienis, liepos 11 d. 23.25 „Holivudo misterija“. Snobo naktis. Biografinė drama. 2006 m. JAV. Rež. Allen Coulter. Vaidina: Adrien Brody, Diane Lane, Ben Affleck. Filmas pasakoja apie detektyvą Louisą Simo, kuris imasi televizijos superžvaigždės mirties tyrimo. Mirtį gaubia paslaptys, o kiekvienas žingsnis tampa dar didesniu galvosūkiu.

20

Gimtasis kraštas

Susižadėjo Monako kunigaikštis Monako kunigaikštis Albertas II pagaliau ryžosi santuokai. Rūmai pranešė, kad jis susižadėjo su ilgamete savo drauge Šarlene Vitstok.

52 metų kunigaikštis, kuris yra mirusios Holivudo gražuolės Greisės Keli ir Renjė III sūnus, buvo laikomas vienu geidžiamiausių pasau-

Atsirado nugvelbti gyvūnai Atsirado birželio 19 dieną Kanados Monrealio mieste pavogti sunkvežimio priekaboje buvę du kupranugariai ir bengalinis tigras. Pareigūnų teigimu, sunkvežimis su priekaba, kurioje buvo tigras Džonas ir kupranugariai Todas ir Šonas, buvo pavogtas,

2010 liepos 2–9 d., Nr. 19

Įvairenybės

kai vairuotojas sustojo nakčiai vietos motelyje. Gyvūnai buvo vežami į zoologijos sodą Boumenvilyje, Ontarijo provincijoje. „Nemanau, kad vagys nutuokė, kas yra sunkvežimyje“, – teigė zoologijos sodo direktorius Maiklas Hakenbergeris.

lio jaunikių. Prieš susipažindamas su 20 metų jaunesne plaukike iš Pietų Afrikos jis pakeitė daugybę draugių ir nepasiūlė nė vienai jų tekėti. „Jis tikrai nebus vienas ir kažkada sukurs šeimą“, – atsakydavo kunigaikštis į vis tą patį reporterių klausimą.

Dingusių gyvūnų ieškojo kelios dešimtys policijos pareigūnų, tačiau tigro ir kupranugarių pėdsakus pavyko aptikti tik po anonimo skambučio. Ir priekaba, ir joje buvę gyvūnai buvo rasti netoli tos vietos, kur buvo įvykdyta vagystė. Pareigūnai teigia, kad vagys gyvūnais labai gerai rūpinosi ir šie jaučiasi gerai.

Tinklalapis „Tvitter“ užvaldė net ir prezidentus Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris šiuo metu dalyvauja Didžiojo aštuntuko (G8) viršūnių susitikimuose Kanadoje, užmezgė ryšius su šalies ministru pirmininku Stivenu Harperiu net ir virtualioje erdvėje – populiariame socialiniame tinkle „Twitter“. D.Medvedevo draugų sąraše yra ir JAV prezidentas Barakas Obama. D.Medvedevas – pradedantysis „Twitter“ vartotojas: pirmąjį pranešimą tinklalapyje jis paskelbė prieš keletą dienų. Tačiau netrukus puslapyje atsirado jau 23 pranešimai, tarp jų ir paties prezidento darytos nuotraukos.

M.Džeksono pirštinė parduota už 190 tūkst. dolerių Kristalais nusagstyta popkaraliaus Maiklo Džeksono pirštinė, kurią jis mūvėjo per 1984 metais vykusį koncertinį turą „Victory“, JAV aukcione parduoda už 190 tūkst. JAV dolerių. Pirštinė buvo parduota kartu su dar 200 legendinio dainininko daiktų, už kuriuos iš viso gauta beveik milijonas JAV dolerių. Aukcionas vyko „Julien’s Auctions“ aukcione Las Vegase. Kai kurie daiktai buvo parduoti net už 10 kartų didesnę kainą nei tikėtasi. „Tai įrodo, kad M.Džeksonas – geidžiamiausia visų laikų garsenybė. Aukcionas buvo nepakartojamas. Žmonės atvyko iš viso pasaulio. Dabar, kai jo nebėra, suvokiame, kokią legendą praradome“, – sakė

Architektūros stebuklai „Marina Bay Sands“ komplekse Singapūre duris atvėrė prekybos centras, kurio viduje įrengtas kanalas. Pirmieji juo paplaukiojo jaunavedžių porelė.

Turtuoliai tapo dar turtingesni Nepaisant tebesitęsiančios recesijos, turtingiausi žmonės praėjusiais metais tapo dar turtingesni, rodo „Merrill Lynch-Capgemini“ atlikto tyrimo rezultatai. Pagyvėjus akcijų rinkoms, milijonierių skaičius pasaulyje 2009-aisiais išaugo 17 proc., iki 10 mln. žmonių, o jų bendras turtas išaugo 19 proc., iki 39 trilijonų dolerių, ir beveik sugrįžo į tą lygį, koks buvo pasiektas iki krizės. Sparčiausiais tempais gerovė augo Indijoje, Kinijoje ir Brazilijoje. Lotynų Amerikoje bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione gerovės lygis pašoko iki rekordinių aukštumų. Milijonierių skaičius Azijoje padidėjo iki 3 mln. ir pirmą kartą susilygino su Europos milijonierių skaičiumi. Jų bendras turtas padidėjo 31 proc. – iki 9,7 trilijono dole-

Batai milžinui Parduodamas kaimas Vengrų batsiuvys Romulušas Tiboras Kozma pasiuvo milžinišką vyrišką batą. Tokį batą galėtų avėti 9,5 m ūgio vyras.

Kaimas, įsikūręs Naujosios Zelandijos saloje, su alaus baru ir 40 tūkst. gyventojų parduodamas už 1 mln. Naujosios Zelandijos dolerių (715 tūkst. JAV dolerių).

aukciono organizatorius Darenas Džuljenas.

Dabartiniai kaimo savininkai Bilas ir Kristina Hena įsigijo šį kaimą 1998 metais sumokėję už jį tik 80 tūkst. Naujosios Zelandijos dolerių (56 tūkst. JAV dolerių). Kaime yra

rių, o Europos milijonierių turtas siekė 9,5 trilijono dolerių. Šiaurės Amerikoje milijonierių skaičius išaugo 17 proc. Daugiausia milijonierių pernai užfiksuota Amerikoje – 2,87 mln. žmonių. Kiek žemesnes pozicijas užima Japonija (1,65 mln. milijonierių), Vokietija (861 tūkst.), Kinija (477 tūkst.). O Šveicarijoje tūkstančiui pilnametystės sulaukusių gyventojų tenka net 35 milijonieriai.

viešbutis, kurį valdo sutuoktiniai, mokykla, geležinkelio stotis ir 18 namų. Tačiau Henų šeima pareiškė daugiau negalinti išlaikyti viešbučio dėl savo garbaus amžiaus ir sutinka jį parduoti atskirai už 350 Naujosios Zelandijos dolerių arba visą kaimą.

Prie buvusios draugės – per atstumą Los Andželo teismas uždraudė garsiam Holivudo aktoriui ir prodiuseriui Melui Gibsonui artintis prie buvusios draugės Oksanos Grigorjevos. Pasak kai kurių šaltinių, 54 metų aktorius smurtavo prieš rusų dainininkę. Teisėjas uždraudė M.Gibsonui turėti bet kokius kontaktus su buvusia drauge, tačiau leido jam lankyti jų septynių mėnesių dukrą Liusiją. Teigiama, kad aktorius prašė teismo uždrausti O.Grigorjevai atskleisti bet kokią informaciją apie jų civilinę santuoką. M.Gibsonas ir O.Grigorjeva skirtingais kelias pasuko šių metų balandį.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos


GK20100702