Page 1

Premjero rezidencija – pavyzdys, kaip galima švaistyti pinigus

Smogė didžiausia emigracijos banga

Premjero rezidencijai Turniškėse rekonstruoti panaudotos gana pigios, neišvaizdžios medžiagos, o už jas sumokėta labai brangiai.

Pernai iš Lietuvos išvyko tiek žmonių, kiek šiuo metu gyvena Šilutėje. Galima sakyti, iš žemėlapio dingo vienas šalies miestas. Šiemet šalį paliekančiųjų, atrodo, bus dar daugiau.

Gimtasis kraštas 4 psl.

7 psl.

Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 balandžio 30–gegužės 7 d., Nr. 10

Ministras Pirmininkas savaip supranta Konstituciją Nepasitikėjimo dugne besimurkdantis Vyriausybės vadovas A.Kubilius savaip supranta Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kad teisingumą Lietuvoje vykdo teismai.

Daiva Norkienė Teismo sprendimu mėnesiui suimtas UAB „Vilniaus vandenys“ buvęs generalinis direktorius Darius Norkus su dar keletu įmonės vadovaujančių darbuotojų įtariami kyšininkavimu bei piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi rengiant viešuosius konkursus. Vilniečiams vandenį tiekiančios bendrovės vadovai, manoma, ne tik pakeliavo už svetimus pinigus, bet ir gavo kelias dešimtis tūkstančių litų kyšių.

Įtariamųjų ratas plečiasi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) UAB „Vilniaus vandenys“ (VV) generalinį direktorių Darių Norkų, pardavimo ir rinkodaros direktorių Nerijų Laurinaitį, aprūpinimo ir ūkio tarnybos viršininką Tomą Biknevičių ir konsultantą viešųjų pirkimų klausimais Saulių Lukošių sulaikė pirmadienį. D.Norkų ir N.Laurinaitį teismas leido suimti mėnesiui, o S.Lukošių – 20 dienų. Dėl T.Biknevičiaus suėmimo į teismą nesikreipta.

Gediminas Stanišauskas Užuot sukęs galvą, kaip atkurti sugriautą ekonomiką, kaip gelbėti į skurdą ir neviltį įstumtus Lietuvos žmones, sustabdyti nedarbą ir didėjančią emigraciją, konservatorių lyderis įsikišo į privatų teisme nagrinėjamą ginčą, savo teisingumui įvykdyti pasitelkė valstybinį aparatą.

Paliepimai teisėsaugininkams Lietuvoje precedento neturintis įvykis – A.Kubiliaus iniciatyva buvo sušauktos valstybinės jėgos struktūros, kurioms liepta pradėti AB „Agrowill Group“ teisinį persekiojamą, nors pastaroji teismuose įrodo savo teises į bent dalį ŽŪB „Gustoniai“ turto ir siekia, kad neteisėtai paskirtas bendrovės vadovas

„Vilniaus vandenų“ vadovai ėmė kyšius

Nukelta į 3 psl.

nešvaistytų įmonės turto.Per Vyriausybės vadovo vizitą Panevėžyje prie jo priėjo ŽŪB „Gustoniai“ direktorius Mindaugas Kazlauskas ir pasiskundė, esą AB „Agrowill Group“ neteisėtai mėgina perimti žemės ūkio bendrovės kontrolę. Premjeras visiškai nesigilino, kad

ginčas vyksta dėl to, kad Kazlauskų šeima neteisėtai mėgin a už 40 tūkst. litų užvaldyti 10 mln. litų ekspertų įvertintą ŽŪB „Gustoniai“. Premjerui nerūpėjo, kad daugiau kaip 200 Gustonių kaimo gyventojų už grašius pardavė savo pajus naujai iškeptai milijonierių šeimai.

Juolab kad dėl M.Kazlausko teismas jau pasisakė ir laikinai jį nušalino nuo vadovavimo, paskirdamas turto administratorių. M.Kazlauskas keliskart nevykdė teismo sprendimų. Už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Nukelta į 2 psl.

Degalai vis brangsta, o valdžia tik skėsčioja rankomis Albinas Čaplikas

Labiausiai kainas kelia akcizai

Lietuvos valdžios sprendimą padidinti akcizą degalams itin skaudžiai pajautėme pasaulinėje rinkoje išaugus naftos kainai. Degalų pardavėjams ir pirkėjams pradėjus spausti Vyriausybę į kampą, ši sumažinti akcizą tik dyzelinui, tačiau didesnis nei ES reikalauja akcizas benzinui lieko nepakeistas.

Pernai benzinas Lietuvoje brango didžiausiu greičiu Europoje – net 41 proc., kai vidutiniškai ES – tik 18 proc. Šių metų balandį, naftos kainai pasiekus 83 USD už barelį, benzino kainos palyginti neturtingoje Lietuvoje ir turtingoje Šveicarijoje susilygino – po 4,15 Lt už litrą E95 benzino.

Beje, šįmet benzino kaina Lietuvoje išaugo per 40 ct. Žinoma, kaina didėjo dėl daugelio veiksnių. Finansų ministerija tikina, kad didžiausią įtaką daro naftos kainų svyravimas. Tačiau valdininkai kukliai tyli paklausti apie benzino kainos struktūrą, o juk ji labai paprasta. Štai konkretūs duomenys. Šią savaitę E95 benzino litras kai kuriose degalinėse kainavo 4,13 Lt. Nukelta į 3 psl.


2

Aktualijos

Gimtasis kraštas

Ministras Pirmininkas savaip supranta Konstituciją Atkelta iš 1 psl.

Trukdė įvykdyti teismo nutartį Premjerui M.Kazlauskas skundėsi, esą į ŽŪB „Gustoniai“ atvyko nepažįstami žmonės, parodė teismo nutartį ir nušalino jį nuo pareigų. Jam esą buvo staigmena, kad atvykęs antstolis ir teismo paskirtas ŽŪB turto administratorius UAB „Admivita“ užplombavo duris, areštavo sąskaitas, užblokavo mobiliojo ryšio telefonus, paėmė dokumentus. Šias laikinąsias apsaugos priemones, kad „Gustonių“ turtas nebūtų iššvaistytas, pritaikė Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, atsižvelgdamas į AB „Agrowill Group“ prašymą. „Agrowill Group“ su „Gustonims“ vadovaujančia Kazlauskų šeima bylinėjasi jau penkerius metus. M.Kazlauskas direktoriumi neteisėtai buvo išrinktas 2009 m. gruodį, nedalyvaujant AB „Agrowill Group“ valdomiems 68 proc. balsavimo teisę turintiems balsams. Bendrovei pateikus ieškinį, teismas sustabdė M.Kazlausko įgaliojimus, bet jis net kelis kartus atsisakė vykdyti teismo nutartis. Atvykus turto administratoriui, M.Kazlauskas visaip trukdė įvykdyti teismo sprendimą, todėl poėmiai buvo atlikti iškvietus policiją ir įvykius stebint policijos pareigūnams. Po šio „susidorojimo“ M.Kazlauskas pasiskundė į Panevėžį atvykusiam premjerui A.Kubiliui.

Kitos pusės nuomonė valdžiai neįdomi Pasitarime Vyriausybėje, dalyvaujant Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Policijos departamento ir kitiems pareigūnams, kancleris D.Matulionis paragino prokuratūrą ir policiją pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „Agrowill Group“. „Akivaizdu, kad kita pusė (tai yra, AB „Agrowill Group“ – red.), laimėjusi teismą, mūsų nuomone, iš tikrųjų gali būti traukiama atsakomybėn ir jai gali būti keliama byla dėl savavaldžiavimo“, – sakė D.Matulionis. Kancleri, kas nuspręsta per pasitarimą? Paraginome policiją ir prokuratūrą kuo greičiau tą bylą užvesti ir pradėti atitinkamą tyrimą. Jeigu reikia, tai ir su mūsų teisininkų bei Teisingumo ministerijos konsultacine pagalba. Duotos konkrečios pavardės.

O kuo pasireiškė ta savivalė? Tuo, kad buvo įsiveržta į bendrovės administracinį pastatą, pažeidžiant įstatymus, išplėštas seifas ir paimti visi dokumentai. Tai užtraukia Baudžiamojo kodekso atsakomybę. Bet įvykius stebėjo ir policija. Negirdėjau apie policiją. Per pasitarimą to neišgirdau. Detalių mes nežinome. Kodėl į pasitarimą nebuvo pakviesta ir išklausyta antra pusė? Mūsų nuomone, šiuo atveju akivaizdu, kad žiūrint grynai žmogiškai buvo padaryta žala. Reikia atskirti teisinę pusę nuo moralinės. Teismo sprendimą reikia vykdyti civilizuotai. Ar darbo grupei buvo žinoma, kad M.Kazlauskas atsisakė pateikti bendrovės finansinius dokumentus? Jeigu atsisakė juos pateikti, yra kiti būdai dokumentams gauti. Ar darbo grupė pasikvies kitą pusę pasiaiškinti? Nesikvies. Bent jau nematome priežasties.

Premjerui nerūpėjo, kad daugiau kaip 200 Gustonių kaimo gyventojų už grašius pardavė savo pajus naujai iškeptai milijonierių šeimai. Ar darbo grupė žino, kad M.Kaz­ lauskas keturis kartus pigiau pardavė pajus savo šeimos nariams, nei jų tikroji vertė, tuo kenkdamas ŽŪB „Gustoniai“ interesams? Šito mes nenagrinėjome, bet bylą iškėlusi AB „Agrowill Group“ žemės ūkio bendrovėje turi mažumą pajų. Tai netiesa. Mums svarbu sužinoti, kodėl Vyriausybė daro įtaką teisminiams ginčams? Jau nekalbant apie

tai, kad į pasitarimą nepakvietė kitos pusės... Mes nesikišame į veiklą, bet norime, kad būtų išsiaiškinta situacija dėl šios konkrečios bylos. Ar darbo grupei žinoma, kad vien teisinėms paslaugoms ŽŪB „Gustoniai“ mokėjo apie milijoną litų? Ne. Nežinoma. Bet kur tada nueisime, kai vykstant teisiniams procesams, pradedame bylas, o tik po to aiškinamės, kas yra kaltas? Mes nekvestionuojame teismo sprendimo, bet jis turi būti vykdomas civilizuotai. Kaip supratome, tai nebuvo padaryta civilizuotai. Ar darbo grupė „suprato“, ar ji tiksliai „žino“? Buvo padarytos nuotraukos ir įrašai. Ar bus, ar nebus keliama byla dėl savivalės, paaiškės vėliau. Pagal dabar esamą situaciją susidaro nuomonė, kad dokumentų poėmiai buvo atlikti pažeidžiant įstatymus. Kas vadovauja darbo grupei? Jai niekas nevadovauja. Tai buvo darbinis pasitarimas.

Bendrovė tapo šeimos bizniu M.Kazlausko skundai premjerui gali būti susiję su paties Kazlausko nusikalstama veika. Redakcija turi dokumentų kopijas, iš kurių galima spręsti, kad neteisėtai valdydama bendrovę Kazlauskų šeima nuolat gviešėsi pajų.

2010 balandžio 30–gegužės 7 d., Nr. 10 2009 metais bendrovės pajinis kapitalas sudarė 752,7 tūkst. Lt. Pati ŽŪB „Gustoniai“ valdė 638,9 tūkst. Lt pajų. Tikrieji ŽŪB nariai valdė 113,8 tūkst. Lt pajų, kurie suteikia balsų. Tąsyk Kazlauskų šeima valdė 12,3 tūkst. Lt pajų (10,87 proc.). Iš jų Nijolė Kazlauskienė valdė 1,1 tūkst. Lt pajų, o bendrovės vadovas Juozas Kazlauskas – 11,2 tūkst. litų balsavimo teisę suteikiančių pajų. Tuo metu „Agrowill Group“ priklausė 77,579 Lt pajų (68,13 proc.). Nepaisant to, ŽŪB „Gustoniai“ vadovai nuo pat 2005 m. vis tiek nuolatos atsisakydavo į vykstančius pajininkų susirinkimus įsileisti „Agrowill Group“ atstovaujančius asmenis. Tačiau Kazlauskų šeima, pažeisdama teismo apribojimus, ėmė pardavinėti pačios ŽŪB „Gustoniai“ valdomus pajus. Į Kazlauskų šeimos narių nuosavybę pajai pateko beveik 10 kartų pigiau nei paskutinė buhalterinė jų vertė ir beveik 200 kartų pigiau, nei juos įvertino nepriklausomi ekspertai. Kitaip tariant, už 40 tūkst. litų norėta pasisavinti apie 10 mln. litų vertės bendrovę. Dėl Kazlauskų veiksmų teismo paskirtas administratorius jau kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Tūkstančiai advokatui Iš dokumentų matyti, kad nuo 2006 m. ŽŪB „Gustoniai“ sudarinėjo šimtatūkstantinius sandėrius su Kazlauskui visur talkinusiu advokatu. M.Kazlausko advokatas neigė, kad honorarams iš bendrovės gavo šimtatūkstantines sumas. „Apie sumokėtas sumas negaliu nieko nei patvirtinti, nei paneigti“, – redakcijai sakė M.Kazlauskas. Jis taip pat neigė, kad pajai iš bendrovės buvo parduodami jo motinai. „Tai netiesa“, – aiškino jis. Kaip žurnalistus informavo administratorius, šiuo metu jau aptiktos sąskaitos, pagal kurias ŽŪB „Gustoniai“ už teisines paslaugas sumokėjo apie 200 tūkst. litų, o dar viena sąskaita išrašyta už daugiau kaip 100 tūkst. litų. Ji liko neapmokėta, nes lemtingą dieną bendrovėje apsilankė turto administratorius, antstolis ir policija.

Įvykdė kanclerio pavedimą Į klausimus, kaip Generalinė prokuratūra įgyvendins Vyriausybės raginimą persekioti AB „Agrowill Group“, kai poėmius atliko turto administratorius, Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Aurelija Juodytė atsakė, esą viskas parašyta BK 166 straipsnyje ir „puikiai žinoma, jog prokuroro komentaras pasireiškia procesiniais sprendimais, o ne viešais svarstymais“. Po pokalbio su premjero tarnybos kancleriu D.Matulioniu redakcija išsiaiškino, kad jau tą patį pirmadienį po pasitarimo Panevėžio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savivalės. Ikiteisminį tyrimą kuruojantis Panevėžio apylinkės prokuroras Giedrius Jasulaitis tikino, kad tyrimas pradėtas pagal N.Kazlauskienės ir M.Kazlausko skundą. Jis nesiryžo prognozuoti tyrimo perspektyvos. Jo teigimu, savo nuomonę turės pateikti ir kita pusė.

Klaidas valdantiesiems teks taisyti Lina Pečeliūnienė Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) nepasielgė kaip Latvijos – nepaskelbė, kad pensijų mažinti net per krizę negalima. Bet išaiškino, kad reikia mažinti visiems proporcingai. Negalima daugiau nurėžti nuo didesnių pensijų arba dirbančių pensininkų. Kaip dabar valdžiai reikia taisyti įstatymus, klausiame Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario socialdemokrato Algirdo Syso.

Buvo padaryta klaida? Taip. Galima mažinti tik proporcingai. Jeigu mažini 15 proc., tai 15 proc. visiems, nesvarbu, gauni pensijos 1 000 litų, ar 400 litų. Vienas neteks 150 Lt, kitas – 60 litų. Jei dirbančio pensininko pajamos 2 000 Lt, tai nereiškia, kad jam galima nuimti 70 proc. pensijos, kaip dabar padaryta. Konservatoriai apsimeta, kad nieko keisti nereikia, todėl mes stengsimės įrodyti, jog tai daryti būtina. Taisyti įstatymus reikia kuo greičiau. KT leido suprasti, kad jei šito nepataisysime, teismai vis tiek priteis tiems, iš kurių atimta per daug. KT nurodo, kad vienodu procentu reikia mažinti ir atlyginimus. Ar toks aiškinimas nesikerta su socialdemokratinėmis nuostatomis – progresiniais mokesčiais? Nesikerta. Progresija yra, kai moku mokesčius, o ne kai gaunu išmokas. Išmoka yra fiksuota ir užtikrinta. O Lietuva, priimdama išmokų mažinimo įstatymą, išrado naują lietuvišką dviratį – progresiją išmokoms. Andrius Kubilius dabar turėtų nusigraužti nagus. Sakiau jam: jei būtume priėmę progresinių mokesčių įstatymą, tada joks KT nebūtų pripažinęs, kad tai neteisinga. Didelis viršininkas mokėtų 40 proc. mokesčius, vidutinis – 25 proc. Ir pinigai biudžete, ir Konstitucija nepažeista. O koks turės būti tas pensijų kompensavimo mechanizmas, kurio reikalauja ir Prezidentė, ir KT? Su tuo kompensavimu mes prisižaidėme. KT jau seniau pasakė, kad negalima atimti pensijų iš dirbančiųjų. Pataisėme įstatymą, leidome gauti ir atlyginimą, ir pensiją. O kompensuoti tada KT nereikalavo. Tačiau G.Kirkilas sugalvojo, kad reikėtų kompensuoti tik tiems, kam 2000 m. nuėmė tas pensijas. Aš tada prieštaravau. Sakiau, atidarysime Pandoros skrynią. Atidarė. Puolė visi: kompensuokime sumažinimus nuo pat 1990-ųjų, net ir mirusiems pensininkams kompensuokime – visokių neįmanomų dalykų sugalvojo. Aš mačiau, kad tai nesąmonė. Kadangi padarytas precedentas, tai reikės sukaupti pinigėlių, reikės įšaldyti ilgiau dabartines pensijas ir atlyginimus.


2010 balandžio 30–gegužės 7 d., Nr. 10

Aktualijos

Gimtasis kraštas

„Vilniaus vandenų“ vadovai ėmė kyšius lygas vasario mėnesio viešojo pirkimo būdu organizuojamame konkurse. Šaltinių teigimu, UAB „Lukoil Baltija“ galėjo įgyti pranašumą prieš kitus konkurso dalyvius, įrašius sąlygą, kad „tiekėjas privalo turėti galimybę apriboti naudojant kiekvieną kortelę nuperkamų degalų kiekį mėnesiui“. Ar buvo perduotas kyšis, pareigūnai nenustatė.

Pinigai – perpus?

Atkelta iš 1 psl.

Panoro veltui pakeliauti Kaip teigė šaltiniai, 2009 metų spalio 16 dieną D.Norkus drauge su VV pardavimo ir rinkodaros direktoriumi N.Laurinaičiu, plėtros direktoriumi Linu Didriku, gamybos direktoriumi Vytautu Kisieliu ir generalinio direktoriaus padėjėju Liud­viku Ragausku susitiko su viešojo pirkimo konkursą laimėjusios UAB „Viltekta“ direktoriumi Tomu Segaliu. D.Norkus neva UAB „Viltekta“ vadovui pasakė nepasirašysiąs sutarties dėl projektavimo darbų tokiomis sąlygomis, kokios buvo, kai „Viltekta“ laimėjo viešojo pirkimo konkursą. D.Norkus neva pažadėjo sutartį pasirašyti tik tada, kai T.Segalis sutiks nuleisti kainą nuo 60 tūkst. litų iki 40 tūkst. litų. Neva buvę sutarta, kad D.Norkui, L.Didrikui, N.Laurinaičiui, V.Kisieliui ir L.Ragauskui įmonė nupirks 10 tūkst. litų kainuojančią 3 dienų trukmės poilsinę kelionę į užsienį.

Sumą užrašė ant lapelio Jau po mėnesio, lapkričio 18 dieną, VV patalpose neva įvyko dar vienas bendrovės vadovybės munduro

nepuošiantis pokalbis. Įtariama, kad D.Norkus ir T.Biknevičius susitarė, jog reikėtų susitikiti su UAB „Inžinerinių sistemų instaliacija“ direktoriumi Modestu Petkevičiumi dėl ketinamo skelbti konkurso pastato fasado tinkavimo darbams atlikti ir paprašyti kyšio. Rytojaus dieną T.Biknevičius, kaip įtariama, susitiko su minėtos bendrovės vadovu ir informavo, kad VV Bendrųjų reikalų departamento direktorius Arūnas Kuzma nepasirašo dokumentų dėl remonto darbų. Neva dokumentai bus pasirašyti tik gavus tam tikrą sumą. Šaltinių teigimu, suma buvo užrašyta ant lapelio, todėl slapta pokalbius įrašinėjusiems pareigūnams kyšio dydžio nustatyti nepavyko. Po keleto dienų A.Kuzma neva buvo įtikintas pasirašyti dokumentus dėl darbų už 60 tūkst. litų pirkimo.

Įsipynė ir „Lukoil Baltija“? D.Norkus įtariamas ir tuo, kad padedant S.Lukošiui nutarė priimti kyšį iš bendrovės „Lukoil Baltija“. Šiemet sausį minėti asmenys pasikvietė susitikti UAB „Lukoil Baltija“ Baltijos regiono tiekimo ir logistikos direktorių Raimundą Dabravalskį. Tikslas – aptarti degalų pirkimo ir pardavimo są-

Kaip aiškėja iš VL turimų duomenų, VV vadovus klampina nedideli kyšiai, kuriuos neva dalydavosi keletas asmenų. Antai baigiantis vasariui N.Laurinaitis neva informavo D.Norkų, kad iš UAB „Komsetas“ darbuotojo Pavelo Kazimerevičiaus paėmė 8 tūkst. litų kyšį. Kyšis neva paimtas už šiai bendrovei palankų sprendimą viešajame pirkime apklausos būdu. „Komsetas“ neva turėjo virtualizuoti VV serverinę. Įtariama, kad su bendrove susitarta dėl 15 tūkst. litų kyšio, tačiau vėliau kaina pakilo iki 20 tūkstančių už 160 tūkstančių litų vertės darbų sutartį. Dalis prašomos sumos neva buvo gauta, ir, kaip manoma, ją pasidalijo du VV vadovai. Redakcijai pavyko pakalbinti suimtojo D.Norkaus žmoną, grožio salono „Auksinė lagūna“ savininkę Tatjaną Norkuvienę. „Į politiką nesikišu, man svarbiausia – šeima. Mano nuomone, visas šis skandalas dirbtinis. Dar nesuėjo nė metai, kai Darius yra generalinis direktorius. O jį jau kaltina, kad kažką pridarė, susikrovė turtus. Visa, ką turime, užsidirbome patys. Vyras, prieš įsidarbindamas „Vilniaus vandenyse“, užsiėmė nekilnojamuoju turtu. Dar turėjome stomatologijos kabinetą T.Ševčenkos gatvėje. Aš baigiau Vilniaus pedagoginį universitetą, tačiau jau 15 metų turiu savo mažą verslą – kirpyklą „Auksinė lagūna“. Ar aš jums panaši į turtuose besimaudančią milijonierę? Net mani-

Degalai vis brangsta, o valdžia tik skėsčioja rankomis Atkelta iš 1 psl. Iš šios sumos 1,68 Lt atiteko gamintojui „Orlen Lietuva“, prekybininkas, tarkime „Lukoil“, gavo 0,23 Lt, akcizas sudarė 1,5 Lt, o PVM – 0,72 Lt. Štai ir išvada, kas į mūsų kišenes ranką kiša giliausiai. Benzinas Lietuvoje apie 30 ct už litrą brangesnis nei kaimyninėje Latvijoje, apie 15–20 ct nei Estijoje ir apie 5–10 ct nei Lenkijoje. Konkurencijos taryba dabar tiria padėtį, tačiau vilčių, kad po šio tyrimo kas nors pasikeis, nedaug. Kainų skirtumų priežastys iš esmės žinomos. Viena iš jų – akcizas benzinui Lietuvoje yra 21 proc. di-

desnis nei reikalauja Europos Komisija. Kodėl taip nuspręsta? Vyriausybei reikia pinigų, o iš akcizo mokesčio jie surenkami lengviausiu būdu. Šiuo metu akcizą benzinui Lietuva savo noru nusistatė 1,5 Lt už litrą benzino. Latvijoje akcizas siekia 1,32 Lt, o Estijoje – 1,24 Lt. Jeigu akcizą sumažintume iki minimalios leistinos ribos, benzino kaina Lietuvoje sumažėtų apie 30 ct už litrą.

Privertė verslininkai Kai degalų pardavėjai ir pirkėjai pradėjo spausti Vyriausybę į kampą, ši sutiko papildomai nagrinėti akcizų taikymo naudą.

Redakcijos žiniomis, akcizų nagrinėjimas Vyriausybės posėdyje buvo labai trumpas. Niekam net nekilo noras paprašyti tyrimo duomenų, išgirsti argumentus ar prognozes. Kaip įprasta, pirmaisiais smuikais grojo finansų ministrė ir premjeras. Tiesiog buvo pasakyta, kad reikia atskirti akcizo nagrinėjimą benzinui ir dyzelinui. Atskyrė. Akcizas dyzelinui labiau susijęs su verslu, o jis šlubuoja ir verslininkai pradeda triukšmauti. Be to, išdžiūvo į šalies biudžetą tekėjęs mokesčių upelis. Štai tada Vyriausybė ir nuleido sparnus – nenoriai, bet sumažino dyzelino akcizą. Dabar jis mažesnis nei kaimyninėse šalyse.

Kyšio – kelionė? Prieš pat 2009-ųjų Kalėdas kyšio neva reikalauta ir iš UAB Informatikos ir ryšių technologijų centro atstovo Gintaro Romo Šidlausko. Kyšio buvo reikalauta už šalto vandens skaitiklių įsigijimo viešojo pirkimo apklausos būdu sutartį. Kyšį neva turėjo sudaryti natūrinė ir pi niginė dalis. D.Norkus su N.Laurinaičiu už minėtos bendrovės pinigus sausio 18– 24 dienomis neva keliavo į Slovakijos miestą Stara Tura. Vėliau esą gautas ir 22 tūkst. litų kyšis, kurį pasidalijo keliese.

3

vieną funkciją – ją buvo galima ne tik neutralizuoti, bet ir įrašyti pokalbius.

Šalins iš partijos

Kaip teigė VL šaltiniai, STT agentai, atlikę kratas Domininkonų gatvėje esančiose UAB „Vilniaus vandenys“ patalpose, pasitarimų kambaryje aptiko slaptą aparatūrą, skirtą galimo pokalbių pasiklausymo neutralizavimui. Sistema skirta slopinti įrašinėjimo, transliavimo įrangą, ji taip pat fiksuoja sienų vibraciją. Patalpose sumontuoti tokios aparatūros negręžiant sienas neįmanoma. Apie 100 tūkst. litų galėjusi kainuoti aparatūra turėjo dar

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius teigė, kad D.Norkaus partinė veika sustabdyta ir viskas pavestą spręsti Etikos ir procedūrų komisijai, kuri per dvi savaites turi priimti sprendimą. D.Norkus, mūsų šaltinių teigimu, visoje Lietuvoje (Vilniuje, Palangoje, Varėnoje, Kretingoje) turi įsigijęs apie 10 nekilnojamojo turto objektų – sklypų, pastatų ir butų. Žiniasklaida pranešė, kad buvusio VV vadovo šeima gyvena ypač prabangiame name Žvėryne. D.Norkaus žmona vadovauja Vilniaus centre įsikūrusiam grožio salonui „Auksinė lagūna“, o tame pat pastate (T.Ševčenkos gatvėje) patalpas turintis D.Norkaus brolis Andrius Norkus vadovauja nevienareikšmiškai vertinamai bendrovei „Auksinis varnas“. Valymo ir namų administravimo paslaugas teikianti bendrovė ne vienus metus bylinėjosi su Trakų savivaldybe dėl daugiabučių namų Trakų rajone sutarties.

kiūro nesidarau, nes pati tvarkau namų aplinką, sodinu gėles, – ponia Tatjana atrodė nuoširdi. – Kokie turtai? Namas Žvėryne nebaigtas statyti, aplinka nesutvarkyta. Kai vyrą sulaikė, bijojau, kad devintokas sūnus patirs mokykloje spaudimą ar žmonės mus pasmerks. Tačiau nieko panašaus: nuolat sulaukiu pažįstamų žmonių skambučių su užuojauta. Aš esu tikinti, todėl vakar ėjau į bažnyčią ir uždegiau žvakutę už Darių. Kad tik jam Viešpats suteiktų jėgų tai ištverti.“ Iš ko pasistatė namą Žvėryne? „Mano mama Žvėryne turėjo namą, pardavėme. Prieš dvejus metus nusipirkome kitą sklypą. O namas, kurį pasistatėme, dar nebaigtas įrengti, aplinka nesutvarkyta.“ Tatjana paneigė, kad šeima turi daug nekilnojamojo turto

Lietuvoje. „Yra dar vienas apleistas butas Žvėryne, juk vyras užsiiminėjo nekilnojamuoju turtu. Netiesa, kad vyras už kyšius važiavo į Slovakiją, Turkiją. Į Slovakiją važiavo du kartus, tai buvo komandiruotės, į kurias vyko su bendradarbiais, o grįžęs sakė, kad buvo neįdomu, nes nuvyko į kažkokį kaimą. Jei jau keliaujame, tai keliaujame su šeima.“

Slapta aparatūra

Apsimetė, kad nieko neįvyko davimas sumažėjo mažiau nei proKitaip Vyriausybės nariai nagrinėjo antrąjį klausimą. Šaltinis pasakoja, kad Vyriausybės posėdyje buvo pasakyta, kad daugiausia benziną vartoja fiziniai asmenys. Jų daug, visi smulkūs, nevieningi, todėl ir nepavojingi. Štai ir buvo nuspręsta benzino akcizo tarifo nekeisti, nors jis buvo padidintas gerokai daugiau nei reikalauja ES. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė yra ne kartą priminusi, kad Vyriausybė neketina artimiausiu metu sumažinti akcizo benzinui, nes jo par-

gnozuota. Suprask, Vyriausybė tikėjosi blogesnių pasekmių, o mes, fiziniai asmenys, sukandę dantis perkame pabrangusį benziną, bet netriukšmaujame. Tiesa, surengėme akciją degalinėse – vieną balandžio šeštadienį stovėjome eilėse įsipilti po stiklinę benzino ir taip erzinome prekybininkus. Tačiau Vyriausybės nariai šios akcijos apsimetė nepastebėję, o jeigu pastebėjo, tai draugiškai ir drąsinančiai šypsojosi – tegul žmonės taip protestuoja, svarbu, kad nepriekaištautų Vyriausybei ir Seimui.

Gimtasis kraštas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Administratorė (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

Pardavimų departamentas Vaiva Leišienė, (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Egidija Kamarauskaitė (8 5) 210 0060

Žurnalistai Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Lina Juškaitienė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas


4

Aktualijos

Gimtasis kraštas

2010 balandžio 30–gegužės 7 d., Nr. 10

Imti valdžią ar laukti, kol ji nukris?

Stasys Jokūbaitis Didžiausia opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija praėjusią savaitę paragino Prezidentę ir visas šalies politines jėgas susitarti dėl pirmalaikių žmonių pasitikėjimą baigiančio prarasti Seimo rinkimų. Tokių raginimų būta ir anksčiau. Tačiau vos pasigirdę jie greitai nuslopdavo, ir mažai kas juos prisimindavo. Gal šį kartą bus kitaip? Gal pirmalaikiai Seimo rinkimai iš tiesų jau pribrendo? Situacija, žinoma, pablogėjo. Gerokai aptrupėjusios valdančiųjų gretos dabar balansuoja ties daugumos ir mažumos riba. Opozicija, nors ir sustiprino savo raumenis, dar nepajėgi perimti valdžios į savo rankas.

Akivaizdu, kad tokia, šachmatininkų kalba kalbant, pato padėtis ilgai tęstis negali. Valdžios svarstyklės turėtų nusvirti arba į vieną, arba į kitą pusę. O jei ne – dabartiniams parlamentarams galiausiai tektų pakelti rankas į viršų ir viską pradėti iš naujo priešlaikiniuose rinkimuose. Paskutinis variantas gal būtų ir geriausias. Šis Seimas su savo naktine mokesčių reforma, nuskurdinusia labiausiai pažeidžiamą visuomenės dalį, ir absurdiškais Vyriausybės veiksmais jau vargu ar sugebės susigrąžinti daugumos žmonių pasitikėjimą. Tačiau ar realus yra tokių rinkimų variantas, jau kitas klausimas. Norint paskelbti pirmalaikius parlamento rinkimus, reikia, kad už tai balsuotų ne mažiau kaip 85 Seimo nariai arba jie turi pareikšti tiesioginį nepasitikėjimą dabartine konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybe. Tiek balsų sukrapštyti už nutarimą, kuris visus dabar privilegijomis besimėgaujančius politikus paleistų į gatvę ir vėl priverstų juos grumtis rin-

kimuose dėl naujos kadencijos mandatų, nelabai realu. Kas galėtų balsuoti, kad būtų paleistas šis Seimas? Naujausių apklausų duomenimis, jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausiu metu, juos laimėtų socialdemokratai. Nemažai balsų gautų Darbo partija, partija Tvarka ir teisingumas. Dabartinę valdančiąją koaliciją sudarančios partijos patirtų fiasko. Tai jos puikiai supranta ir pačios. Todėl ar galima tikėtis, kad po ilgų lindėjimo opozicijos apkasuose metų dabar atsidūrę valdžioje konservatoriai ir krikščionys demokratai savanoriškai pasitrauktų iš didžiosios politikos, užleisdami savo vietas oponentams?

Arba vadinamieji prisikėlėliai su Arūnu Valinsku priešakyje, ištesėję tik vieną savo pažadą rinkėjams – juokinti tautą. Pakėlę rankas arba nuspaudę mygtuką už pirmalaikius Seimo rinkimus jie ateityje, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, galėtų juokinti žmones jau kur kas mažesnėse scenose, nes į parlamentą tikriausiai nepatektų. Ar gali jie savanoriškai susitaikyti su tokiu praradimu? Socialdemokratai, paraginę Prezidentę bei visas šalies įtakingiausias politines partijas – opozicines ir valdančiąsias – „susėsti prie vieno stalo ir pradėti tartis dėl pirmalaikių Seimo rinkimų“, buvo drąsūs. Juk vargu ar susės, vargu ar susitars.

Premjero rezidencija – pavyzdys, kaip galima švaistyti pinigus sią kainą, todėl ir buvo atrinkta. „Jeigu nutrauktume sutartį, turėtume mokėti 40 tūkst. litų netesybų“, – sakė A.Domanskis. Be to, anot jo, šių metų vasarį palyginti su 2007 metų vasario statybininkų įkainiai esą buvo smukę vos 1,4-1,5 procento. Ministro pirmininko tarnybos darbuotojo teigimu, tai rodo oficialūs Statistikos departamento duomenys. „Gal jūs sapnuojat, kolega“, – negalėjo patikėti Audito komiteto narys konservatorius Kazimieras Uoka.

Meta bėda kitiems

Marius Vėlyvis Apžiūrėję rekonstruojamą premjero rezidenciją Turniškėse, Vilniuje, Seimo Audito komiteto nariai neslėpė nusivylimo – anot jų, Vyriausybės vadovui skirtam būstui naudojamos gana pigios, neišvaizdžios medžiagos, o už jas sumokėta itin daug.

Daugelis darbų kelia abejonių Komiteto pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė teigė, kad statybininkai, pagal sutartį turintys gauti 4,7 mln. litų, dabar dalį darbų turėtų atlikti nemokamai. „Įspūdis tikrai liūdnas. Galvoju, kad kol bus baigta, kad galėtų gyventi premjeras, trečias žmogus valstybėje, tikrai reikės dar ne pusės milijono. (...) Aš tikėjausi geresnio rezultato“, – pasibaigus ekskursijai po 620 kvadratinių metrų dviaukštį namą žurnalistams sakė L.Graužinienė. Baigiamo įrengti pastato viduje dar nesutvarkyti laiptai, nėra židinių, santechnikos, šviestuvų, lau-

ke nesutvarkyta aplinka. Anot L.Graužinienės, pamačius bendrą pastato vaizdą ir žinant, kiek į jį sudėta pinigų, kyla daug klausimų. „Mums klausimus kelia kiekiai ir kainos, žemės griovimo darbai ir kiti dalykai abejotini“, – tvirtino Audito komiteto pirmininkė.

Dalis pinigų – vėjais Pasak L.Graužinienės, premjero rezidencijos rekonstrukcija yra tipiškas pavyzdys, kaip Lietuvoje leidžiami investicijoms skirti pinigai. „Praktiškai padidintos kainos, prirašyti kiekiai: žemės darbai, pamatai, griovimo darbai, kurių neįmanoma patikrinti, didžiausios kainos“, – vardijo parlamentarė. Rekonstrukcijos dokumentus nagrinėjęs Audito komiteto narys „tvarkietis“ Andrius Mazuronis sudarė abejotinų darbų lentelę. Jam įtarimų sukėlė, kad sklypo plano korektūra atsiėjo 30 tūkst. litų, įskaičiuojant pridėtinės vertės mokestį (PVM), interjero projektas – 44 tūkst. litų, ardymo darbai – beveik 290 tūkst. litų.

A.Mazuronis paskaičiavo, kad už vieną kvadratinį fasado apšiltinimo su tinku metrą sumokėta 367 litai. Parlamentarus nustebino, kad vidaus elektros šviestuvams su medžiagomis numatyta 167 tūkst. litų, 8 lauko šviestuvams – 55 tūkst. litų. Labiausiai stebinančiu dalyku A.Mazuronis pavadino rūsio sienos restauravimą – 35 kvadratinių metrų akmenų sienai išleista beveik 43 tūkst. litų.

Tikrovė ir sapnai Premjero tarnybos Ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Arvydas Domanskis neigė, kad darbų ir medžiagų kainos buvo padidintos. „Kol kas neviršijome nė vienos kainos, numatytos projekte“, – garantavo jis. Valdininkas sakė, kad prieškariu statyto namo rekonstrukcija pradėta 2006-2007 metais. Į parlamentarų priekaištus, kad esą prasidėjus krizei ir kritus statybos darbų kainoms buvo galima nusiderėti, jis atsakė, kad rangovas parinktas viešo konkurso būdu, bendrovės „Senovė“ pasiūlė mažiau-

Dabartinė Ministro pirmininko tarnyba teigia, kad rezidencijos statybos planai parengti 2006 metais, tuo metu suprojektuota ir pasirašytos darbų atlikimo sutartys už 4,5 mln. litų. Didžioji dalis lėšų skirta ir darbų atlikta 2007-2008 metais. Praėjusių metų pabaigoje priėmus sprendimą užbaigti rezidencijos statybas, esą buvo peržiūrėtos statybų kainos ir jos sumažintos 220 tūkst. litų. Dviejų aukštų premjero rezidencijoje pirmame aukšte bus įrengta drabužinė, svetainė, tualetai. Antrame aukšte yra du vaikų kambariai, miegamasis ir svečių kambarys, rūsyje įrengta nedidelė pirtis, sūkurinė vonia. Name bus židinys ir žiemos sodas. Rekonstruojama ministro pirmininko rezidencija priklauso Vyriausybei. Šis 620 kvadratinių metrų su rūsiu namas statytas 1938-1939 metais. Rezidencija kartu su prezidentų Dalios Grybauskaitės, Valdo Adamkaus ir Algirdo Brazausko gyvenamaisiais namais yra saugomoje Turniškių zonoje. Tuo metu dabartinis butas, kuriame gyvena A.Kubilius su žmona Rasa, yra kitapus Vadovybės apsaugos departamento saugomos teritorijos.

Antra vertus, iki kitų metų vasario, kai vyks savivaldybių tarybų rinkimai, rinkėjų nuomonė dar gali pasikeisti ir pirmalaikius Seimo rinkimus gali laimėti visai ne tie, kam šiandien matuojama nugalėtojų karūna. Tad gali būti, kad ir patys socialdemokratai širdies gilumoje nelabai trokšta tokio susitarimo. Juk kur kas paprasčiau, kad jiems ir dabartinei opozicijai valdžia tarsi prinokęs obuolys be didelių politinių kovų nukristų į jų glėbį. Kol kas panašu, kad viskas klostosi pagal tokį scenarijų. O gal ir patys konservatoriai su krikščionimis demokratais neprieštarautų tokiam scenarijui? Galėtų skųstis tautai, kad opozicija juos nuvertė, neleido užbaigti visų pradėtų darbų ir reformų, todėl jie lyg ir neatsakingi už tai, kur yra atsidūrusi Lietuva. O naujoji valdančioji dauguma tradiciškai galėtų rodyti pirštais, kokį gavo palikimą iš ankstesnės valdžios. Ir visi jie jaustųsi teisūs, visiems viskas būtų gerai. Tik kas iš to mums, paprastiems mirtingiesiems?

Kaltas, bet nekalės Buvęs parlamentaras, lietuviško ginklo kūrėjas Algirdas Petrusevičius pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo ir prekybos šaunamaisiais ginklais, bet jam kalėti neteks. Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad A.Petrusevičius pripažintinas kaltu dėl minėtų nusikalstamų veikų, tačiau jam 2008-ųjų balandžio 23 dieną Kauno apygardos teismo skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę ir dėl jos gailėjosi, skyrė jam 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į ją įskaičiuojant laiką, kurį A.Petrusevičius praleido suimtas ir anksčiau įkalintas. Įskaičiavus suėmimo ir buvusio kalinimo laiką, laikytina, kad kaltinamasis bausmę jau atliko. Teismas konstatavo, kad įrodymai, surinkti tiriant A.Pet­ rusevičiaus bylą, Kauno apygardos teismo buvo tinkamai įvertinti, o nusikaltimo veikos modelis, pagal kurį buvo nustatyta buvusio parlamentaro nusikalstama veika, buvo atliktas pagrįstai ir teisėtai. Advokato Egidijaus Bičkausko teismo posėdžiuose dėstytus argumentus, esą A.Petrusevičius kenčia nuo „okupacinio sindromo“, teismas taip pat atmetė. Kartu su A.Petrusevičiumi teistam Vygirdui Dudučiui, pas kurį taip pat buvo rasta neteisėtai laikytų ginklų, teismas anksčiau skirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės nesumažino, tačiau skyrė lengvesnį įkalinimą – vietoj pataisos namų jam teks kalėti atvirojoje kolonijoje. Šis nuosprendis gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. GK inf.


2010 balandžio 30–gegužės 7 d., Nr. 10

Pasaulis

Gimtasis kraštas

5

savų provincijų autonomiją ar netgi atsiskyrimą nuo Belgijos, o dauguma valonų linkę matyti Belgiją kaip centralizuotą valstybę.

„Tinginiai arba neprotingi“

Karalystėje – politinis konfliktas Dr. Manvydas Vitkūnas Belgijos karaliui Albertui II šios savaitės pradžioje teko priimti šalies ministro pirmininko Yvo Letermo ir jo vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą. Valdančiojoje koalicijoje esančios flamandų ir valonų partijos nesugebėjo rasti bendros kalbos. Ši krizė kelia nerimą Briuselio koridoriuose – būtent Belgija po poros mėnesių turi perimti pirmininkavimą ES taryboje.

Tautiniai nesutarimai Naujausią politinę krizę šalyje sukėlė Flandrijos liberalų demokratų partijos „Open VLD“ pasitraukimas iš penkių partijų koalicijos ir ministro pirmininko Y.Letermo atsistatydinimas. Flamandų partija pasitraukė iš koalicijos po to, kai nepavyko pasiekti kompromiso derybose dėl prancūzakalbių valonų teisių flamandiškame Briuselio priemiesčių regione. Šiame regione prancūzakalbiams taikomos specialios rinkimų teisės. Y.Letermas pasiprašė atleidžiamas iš

premjero pareigų jau trečią kartą. Politinė krizė dar labiau išryškino Belgijos vidinį konfliktą, besitęsiantį nuo pat šios karalystės susikūrimo. Klestinčioje, ekonomiškai stiprioje šalyje iki šiol nėra susiformavusi vieninga belgų nacija. Flamandai (57 proc. visų šalies gyventojų) ir valonai (32 proc.) gyvena tarsi skirtingose valstybėse. Flamandai, įsikūrę šiaurinėje ir vakarinėje Belgijos dalyje, kalba olandiškai, o valonai, gyvenantys šalies pietuose – prancūziškai. Sostinė Briuselis iš esmės yra prancūzakalbis miestas (85 proc. jo gyventojų kasdieniame gyvenime kalba prancūziškai ir tik 7 proc. – olandiškai), bet jo apylinkės – flamandiškos. Belgijos ypatybė yra ta, kad prancūziškai moka ir daugelis flamandų, bet tik nedidelė dalis valonų moka olandų kalbą (tiksliau, flamandiškąjį olandų kalbos dialektą).

Karališkoji šeima – prancūzakalbė Tai susiklostė istoriškai – ilgus amžius prancūzų kalba Belgijoje buvo aukštuomenės, inteligentijos kalba

Svajoja apie branduolinį ginklą

Tarptautinio teroristų tinklo „Al Qaeda“ lyderis Osama bin Ladenas mielai įsigytų branduolinį ginklą. Tai pareiškė buvęs jo asmens sar-

gybinis Nasiras al Bahris. Tačiau teroristams esą iki šiol nepavyko to padaryti. Paskelbtame interviu Londone leidžiamam arabų laikraščiui „Al-Quds Al-Arabi“ N.A.Bahris sakė: „Jis svajoja turėti atominį ginklą ir aš esu įsitikinęs, kad jis nedelstų jį panaudoti“. Buvęs O. bin Ladeno asmens sargybinis jau nebedirba savo šefui. Dabar Jemene gyvenantis vyras ragina atsisakyti islamiškojo teroro.

Kainavo 12,5 mlrd. dolerių Ukrainos ministras pirmininkas Nikolajus Azarovas apkaltino buvusią šalies premjerę Juliją Tymošenko ir jos vyriausybę šaliai padarius 12,5 milijardo JAV dolerių (100 milijardų Ukrainos grivinų) nuostolių. „Buvusios vyriausybės veiksmai valstybei padarė 12,5 milijardo JAV dolerių nuostolių“, – per ministrų posėdį pareiškė N.Azarovas ir pridūrė, kad 2009 metų šalies biudžeto dokumentus privalo tirti saugumo pareigūnai. Premjero teigimu, J.Tymošenko ir jos vyriausybė privalės atsakyti už padarytas klaidas.

Ukrainos vyriausybės vadovas pareiškė, kad vyriausybė privalės atidėti 212 mln. JAV dolerių iš šalies biudžeto, kad būtų galima sumokėti už butus, kuriuos buvusi premjerė dalijo savo prezidentinės rinkimų kampanijos metu. Eltos inf.

(prancūzakalbė yra ir Belgijos karališkoji šeima, nors visi jos nariai moka ir olandų kalbą), o olandų kalba laikyta „valstiečių, žvejų ir pirklių kalba“. Bent iš dalies ši situacija primena paskutiniuosius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo amžius, kai valdovai, ponai, daugelis aukštųjų dvasininkų kalbėjo lenkiškai, o valstiečiai – lietuviškai. Pastaraisiais dešimtmečiais Belgijoje, ypač sostinėje Briuselyje, įsikūrė labai daug imigrantų, visų pirma iš buvusios Belgijos kolonijos Kongo,

kitų Afrikos šalių, taip pat romanų kalbomis kalbančių išeivių iš Pietų Europos – italų, portugalų, ispanų. Paprastai jie perima ne olandų, bet prancūzų kalbą. Susiskirstymas į valoniškają ir flamandiškąją dalį Belgijoje itin ryškus. Šalyje nėra nė vienos ir flamandus, ir valonus vienijančios politinės partijos. Netgi futbolo klubai skirstomi į flamandiškus ir valoniškus. Skiriasi ir abiejų tautinių bendruomenių puoselėjama Belgijos ateities vizija. Daugelis flamandų pasisako už didesnę

Atsistatydinęs šalies premjeras Yvas Letermas daugelio buvo laikomas galimu Belgijos suvienytuoju. Jis gimė Vakarų Flandrijoje, flamandės ir valono šeimoje, puikiai kalba ir olandiškai, ir prancūziškai, yra labai mėgstamas flamandiškoje Belgijos šiaurėje, bet serga už „valonišką“ Lježo futbolo komandą. O valonai buvusį premjerą ne itin mėgsta. Prancūzakalbių šalies gyventojų antipatiją Y.Letermas užsitraukė keliais neatsargiais pasisakymais valonų atžvilgiu. Trečią Y.Letermo atsistatydinimą iš premjero posto, kaip ir du ankstesnius, lėmė nesutarimai tarp flamandų ir valonų partijų. Tautiniu pagrindu kylančios politinės krizės Belgijoje yra įprastos. Prieš porą metų Belgija net septynis mėnesius gyveno be normalaus ministrų kabineto – Y.Letermo partijai, laimėjusiai daugumą parlamento rinkimuose, niekaip nepavyko suformuoti vyriausybės, kurioje pagal konstituciją turi būti ir valonų atstovai, nes valonų partijos nesutiko su jokiais kompromisais ir atsisakinėjo sudaryti koaliciją. Kova tarp valonų ir flamandų partijų aštrina ir gyventojų tautinių grupių nacionalistines nuotaikas. Kalbos apie galimą Belgijos suyrimą į dvi atskiras valstybes senos, kaip ir pati Belgijos Karalystė, bet pastaruoju metu separatistinės nuotaikos stiprėja.


6

Prieblandos

Gimtasis kraštas

Kontrabandos rojus Lietuvoje

2010 balandžio 30–gegužės 7 d., Nr. 10

Aptiko artilerijos sviedinį Artilerijos sviedinį savo lauke netoli sienos su Rusija aptikęs Vilkaviškio rajono gyventojas apie tai informavo pasieniečius. Iškviesti kariškiai sprogmenį susprogdino vietoje. Į Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Lieponos užkardos pasieniečius kreipėsi 46 metų Vilkaviškio rajono Kybartų seniūnijos gyventojas. Vyras pranešė, kad savo dirbamame lauke ties Lauckaimio kaimu aptiko įtartiną daiktą, panašų į sprogme-

nį. Pasieniečiai organizavo radinio vietos apsaugą, buvo iškviesti kariškiai.Atvykę Juozo Virkaus inžinerinio bataliono išminuotojai nustatė, kad radinys – 105 milimetrų kalibro artilerijos sviedinys, manoma, likęs nuo Antrojo pasaulinio karo. Įtarus, kad sprogmenyje dar gali būti užsilikusios sprogstamosios medžiagos, nuspręstą sviedinį sunaikinti vietoje. Sprogdinimo darbus palengvino tai, kad atviroje vietovėje arti nebuvo gyvenamųjų namų.

Pastatai turi būti nugriauti Daiva Norkienė Lietuvos muitininkai sulaikė nelegaliai į mūsų šalį gabenamų cigarečių už daugiau nei 400 tūkstančių litų. Kontrabandos mastai šoktelėjo prasidėjus krizei ir valstybei padidinus akcizus, o kontrabandininkai darosi vis išradingesni.

Tiesiog turistai? Praėjusį šeštadienį ir sekmadienį Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai Raigardo, Šalčininkų, Lavoriškių ir Medininkų kelio postuose sulaikė kontrabandinių cigarečių daugiau nei už 30 tūkst. litų. (Lygiai prieš savaitę, tai yra balandžio 21-ąją, mūsų šalies muitininkų laimikis taip pat siekė 30 tūkstančių litų). Daugumos patik­ rintų automobilių vairuotojai muitinės pareigūnus tikino, kad apmokestinamų daiktų neveža, o keliauja į svečius, turizmo tikslais ar iš giminių grįžta namo. Tačiau muitininkams ėmus tikrinti įtartinus automobilius paaiškėdavo, kad juose paslėpta įvairių markių kontrabandinių rūkalų. Iš viso su neleistinomis prekėmis įkliuvo 11 asmenų, iš jų trys – kaimyninės Baltarusijos piliečiai. Iš Baltarusijos į Lietuvą keliaujantys piliečiai nedidelius kiekius cigarečių dažniausiai slėpdavo automobiliuose. Populiariausios kontrabandos slėpimo vietos – už priekinio automobilio skydo, galinėse sėdynėse įrengtose slėptuvėse, oro filtruose, stog­langių ertmėse, perdirbtuose degalų bakuose, automobilių sienose ir kitur. Tačiau dalis keliautojų net nesivargindavo tokių įrengti ir rūkalus slėpdavo tiesiog po drabužiais ar asmeninėse rankinėse.

Įtarimų sukelia ir vairuotojai Minėtomis dienomis daugiausia kontrabandinių cigarečių Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai sulaikė Raigardo kelio poste. Tikrintojams „atspėti“, kurioje transporto priemonėje gali būti paslėpta kontrabandinių prekių, padeda patys vairuotojai, mat

dažną išduoda nenatūralus elgesys. Vėlų penktadienio vakarą muitinės pareigūnai sustabdė iš Baltarusijos parvykstančio Lietuvos piliečio V.P. vairuojamą automobilį „Volkswagen Golf“. Kaip ir tikėtasi, vairuotojas pareigūnus tikino vežantis tik asmeninius daiktus. Tačiau muitininkams įtarimų sukėlė kai kurios automobilio vietos, o ir vairuotojas staiga ėmė elgtis keistai. Patikrinus automobilį, degalų bake ir po užpakaline sėdyne specialiai įrengtoje ertmėje aptikta cigarečių „Minsk“, „Fest“ ir „Winston“ už maždaug 7 000 litų. Šeštadienio pavakare tame pačiame kelio poste pareigūnai sustabdė iš Baltarusijos į Lietuvą įvažiuojančio D.B. vairuojamą „Volkswagen Passat“. Įtarimai, kad automobilyje gali būti slepiamas neleistinas krovinys, pasitvirtino. Apžiūrėjus automobilį,

Kontrabandos mastai šoktelėjo prasidėjus krizei ir valstybei padidinus akcizus. priekiniame skyde, variklio oro filtre ir stoglangio ertmėje atrasta cigarečių, kurių bendra vertė – daugiau kaip 1 300 litų. O netrukus tame pat poste pasirodė kitas įtartinas „Volkswagen Passat“. Automobilio degalų bake įrengtoje slėptuvėje aptikta cigarečių „Minsk Super­slims“ už beveik 11 tūkst litų. Sekmadienio rytą Medininkų kelio poste muitinės pareigūnams įtarimų sukėlė iš Baltarusijos į Lietuvą vykstantis automobilis „Hyundai“. Jo vairuotojas R.G. dievagojosi, kad neleistinų daiktų neveža, bet detaliau patikrinus automobilį, dujų balione specialiai įrengtoje slėptuvėje aptikta cigarečių už daugiau nei pusketvirto tūkstančio litų. Po poros valandų tame pačiame kelio poste muitinės

pareigūnai sustabdė ir piliečio V.S. vairuojamą automobilį „Peugeot“. Ir laimikis, ir slėptuvė – panašūs. Pusketvirto tūkstančio litų vertės neleistinai gabenamos cigaretės taip pat rastos dujų balione įrengtoje slėptuvėje.

Veža ir sunkvežimiais Kad kuo geriau paslėptų gabenamas prekes, kontrabandininkai nestokoja išradingumo. Cigaretės slepiamos ne tik lengvuosiuose automobiliuose, bet ir sunkvežimiuose. Praėjusią savaitę per Lavoriškių kelio postą į Lietuvą „Renault“ markės krovininiu automobiliu mėgino nekliudomas įvažiuoti Baltarusijos pilietis D.P. Prie automobilio buvo prikabinta puspriekabė-šaldytuvas. Apžiūrėję puspriekabės vidų muitininkai pastebėjo ant grindų besivoliojančias smulkias šiukšles ir drožles. Dar kiek atidžiau patyrinėjus puspriekabės-šaldytuvo vidų pasirodė, kad apdailos plokštės, kuriomis buvo išklotos sienos, atrodė kur kas siauresnės, nei paprastai būna tokio tipo automobiliuose. Atlikus detalų transporto priemonės patikrinimą, puspriekabės-šaldytuvo priekyje, šonuose ir lubose po apdaila rastos slėptos nuo muitinės kontrolės cigaretės. Nors nelegalaus krovinio kiekis ir vertė dar nustatinėjami, manoma, kad puspriekabėje buvo paslėpta per 50 000 pakelių įvairių rūšių cigarečių, kurių vertė galėti viršyti net 350 tūkst. litų. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Seimui 2009 metų pradžioje padidinus degalų, cigarečių ir alkoholio akcizus, kontrabandos srautai išaugo beregint. Vien per pirmus 6 mėnesius po akcizų pakėlimo išaiškintų kontrabandos atvejų ir su ja susijusių nusikaltimų padaugėjo 40 procentų. Pelningiausia laikoma cigarečių kontrabanda. Ji maitina ir pensininkus, ir bedarbius, ir mafiją. O neseniai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pareiškė turintis duomenų, kad kontrabanda padeda išgyventi kai kurioms partijoms.

Girtas baltarusis vežimu įvažiavo į Lietuvą Pasienyje su Baltarusija pasieniečiai sulaikė nuo alkoholio apsvaigusį ir pasiklydusį baltarusį, kuris arklio traukiamu vežimu įvažiavo į Lietuvą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės Dieveniškių užkardos pasieniečiai,

patruliuodami ties Šalčininkų rajono Sabaliūnų kaimu, aptiko per valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą vedančias vežimo vėžes bei arklio kanopų įspaudus. Ties šiuo kaimu valstybės siena eina miškinga vietove, abiejų valstybių teritorijose yra proskyna. Netrukus čia pat pa-

reigūnai sulaikė įtartiną važnyčiotoją. Rusakalbis vyras, nuo kurio sklido alkoholio kvapas, pasieniečiams aiškino jokių asmens dokumentų neturįs. Jis prisistatė 61 metų Baltarusijos piliečiu. Pirminiais duomenimis, valstybės sieną vyras pažeidė pasiklydęs.

Aukščiausiasis Teismas (AT), išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai“ statinių Kuršių nerijoje, nutarė palikti nepakeistą Apeliacinio teismo sprendimą, įpareigoti nugriauti neteisėtai pastatytus ir statomus botelio bei kitus pastatus. Teismo nuomone, neteisėtomis statybomis iš esmės buvo pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos režimo principiniai tikslai ir nuostatos. Neteisėtas teritorinis detalusis planavimas bei jo pagrindu atliktos statybos, pasak Aukščiausiojo Teismo, sukėlė

grėsmę išskirtinės teritorijos išlikimui ir jos išsaugojimui būsimoms kartoms. Bylą nagrinėjusi AT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pažeistas viešasis interesas tinkamai bus apgintas tik pritaikius kraštutinę neteisėtų statybų šalinimo priemonę – nugriovimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju viešasis interesas nusveria privatų statytojo interesą. Šis Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Ar sostinės meras neklastojo dokumentų? Vilniaus miesto savivaldybę krečia naujas skandalas: prokuratūra nagrinėja įtarimus, kad Vilniaus miesto meras Vilius Navickas ir posėdžių sekretoriatas galimai klastojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio protokolą. Pasak tarybos narės Jūratės Žeimienės, vasario 24 dieną vykusiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje nagrinėjant UAB „Vilniaus vandenys“ veiklą paaiškėjo, kad UAB „Vilniaus energija“ „Vilniaus vandenims“ skolinga apie 12 mln. litų. Tačiau „Vilniaus vandenys“ ne tik kad nesiima jokių veiksmų susigrąžinti skolą, bet ir perkelia skolą ant miestiečių pečių, siekdama padidinti vandens kainas net iki 50 proc., lyginant su dabartine kaina. J.Žeimienės siūlymui įpareigoti „Vilniaus vandenų“ direktorių skubiai kreiptis į teismą dėl „Vilniaus energijos“ skolos išieškojimo pritarė dauguma posėdyje dalyvavusių Savivaldybės tarybos narių – šis sprendimas turėjo apsaugoti vilniečius nuo nebūtino mokesčių didinimo ir „Vilniaus vandenų“ bei „Vilniaus energijos“ pajamų didinimo gyventojų sąskaita. „Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio protokole vilniečiai neras, kad juos apsaugos nuo beprasmių mokesčių. Pasirodo, protokole, vietoj reikalavimo

„skubiai kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo“ atsirado abstraktus sprendimas „įpareigoti UAB „Vilniaus vandenys“ svarstyti dėl skolų susigrąžinimo teisiniais keliais“. Lyg šio antausio vartotojams nebūtų gana, Tarybos protokole įrašytas ir įpareigojimas palaipsniui didinti šalto vandens kainą“, – piktinasi J.Žeimienė. Pasak tarybos narės, išvydus Tarybos protokolą, kreipimasis į prokuratūrą buvo neišvengiamas: „Balsavome vienaip, o į protokolą įrašyta priešingai. Akivaizdu, kad kilo abejonių, ar ne su mero ir sekretoriato pagalba ši „klaida“ padaryta. Kreipimąsi į specialiąsias tarnybas palaikė dar penki skirtingų frakcijų atstovai. GK, Eltos inf.


2010 balandžio 30–gegužės 7 d., Nr. 10

Emigracija

Gimtasis kraštas

7

Grūstis eilėse visai nebūtina Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, norintiems susitvarkyti gyvenamosios vietos deklaravimo dokumentus, nebūtina gaišti laiko eilėse prie konsulinių įstaigų ir ambasadų – jie tai gali padaryti internetu greitai ir paprastai, – teigia vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, reaguodamas į kitose šalyse gyvenančių lietuvių skundus.

Smogė didžiausia emigracijos banga Pernai iš Lietuvos išvyko maždaug 22 tūkst. žmonių, šiemet šalį paliekančiųjų minia, atrodo, bus dar didesnė „Tokios emigracijos bangos, kokią kilo 2009 metais, nebuvo nuo 2001ųjų“, – sakė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė. Anot jos, pernai iš Lietuvos išvyko tiek žmonių, kiek šiuo metu gyvena Šilutėje. Galima sakyti, iš žemėlapio dingo vienas šalies miestas.

Dingo visas miestas Statistikos departamento direktoriaus pavaduotoja Dalia Ambrozaitienė pripažino, kad nuo 1990 m. yra

išvykę maždaug pusė milijono žmonių – tokie duomenys gauti nagrinėjant administracinius šaltinius. Tikslesnį vaizdą tikriausiai parodys kitais metais vyksiantis visuotinis gyventojų surašymas. Iki 2008 m. emigravo 496,8 tūkst. žmonių, pernai šis skaičius perkopė 500 tūkst., tačiau realiai jis dar didesnis, nes čia neįskaičiuota nedeklaruota migracija. Išvykimo mastas ypač padidėjo įstojus į Europos Sąjungą. Nuo 2007 m. situacija gerėjo. Beje, didžiausią atvykstančiųjų dalį sudarė grįžtantys lietuviai, o ne imigrantai užsieniečiai. Blogiausia, kad iš Lietuvos išvažiuoja jaunimas, aukštos kvalifikacijos specialistai, paklausių specialybių atstovai.

Sunkmečio padariniai Ūkio augimo metais, kai trūko darbo jėgos, verslas nepaprastai aktyviai kvietė išeivius grįžti, tačiau vos prasidėjus krizei tokie raginimai liovėsi. Tiesa, grįžtamoji migracija nenutrūko, nemažai žmonių parvyksta net ne savo noru, o pajutę sunkmečio padarinius.

Nesiimant jokių priemonių emigracija jau po kelerių metų ji gali turėti neigiamų pasekmių, o jei skirtumai tarp šalių dideli – pavyzdžiui, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis 8 kartus mažesnis negu kai kuriose Vakarų Europos šalyse, tai dar labiau skatina išvykti. Iki krizės beveik nebuvo vadinamosios etapinės migracijos, o pastaraisiais metais pastebėta, kad žmonės, neįsitvirtinę vienoje šalyje, keliauja į kitą, trečią. „Kai jie pereina kelias šalis, poveikį daryti grįžtamajai migracijai sunkiau. Tokiu atveju sunkiau palaikyti ryšį su išeivija“, – aiškino A. Sipavičienė. Vieni emigrantai parvyksta, nepasisekus įsitvirtinti kitoje šalyje, kiti – užsidirbę pinigų ir turintys tikslą juos investuoti ar kitaip panaudoti Lietuvoje. Pirmiesiems neretai reikia socialinės ir psichologinės pagalbos, antriesiems taikyti paskatas ekonominėje plotmėje, informuoti, kaip galima tikslingai panaudoti sukauptas lėšas. D. Ambrozaitienės duomenimis, pernai Lietuvos piliečiai sulaukė 3,5 mlrd. Lt perlaidų iš kitų šalių – tiek pinigų žmonės parsiuntė giminėms ar investavo. Tai buvo šiek tiek dau-

giau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Trūksta informacijos Beveik visiems, kurie nori grįžti į Lietuvą, reikia informacijos – ne tik bendros apie situaciją šalyje, bet ir personalizuotos. Iki 2008 m. veikė migracijos informacijos centras, bet tai tebuvo vienas projektas ir jis jau baigėsi. Galbūt vertėtų tokią informaciją teikti pagal vieno langelio principą, mat šiuo metu informacijos tenka ieškoti kone dešimtyje įvairų institucijų. Dvejus metus Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vykdytas tyrimas parodė, kad išeiviams ypač aktuali informacija, susijusi su vaikais, visų pirma kalbos mokymu ir adaptacija grįžus. Kitos priemonės, pavyzdžiui, Lietuvos televizijos transliacijos, lengvatinės sąlygos stojant į aukštąsias mokyklas, finansinė parama – ne tokios svarbios. Beje, piniginę paramą skeptiškai įvertino ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir patys išeiviai. GK inf.

Kiekvienas, turintis naujausio pavyzdžio asmens tapatybės kortelę, gali prisijungti prie elektroninės valdžios tinklapio www.epaslaugos.lt ir ten užpildyti deklaraciją – ar tai būtų laikina išvykimo forma, ar kitas dokumentas. Ministro teigimu, šiuo metu jau yra išduota per 318 tūkstančių naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelių su jose esančiu elektrininio parašo sertifikatu, leidžiančiu naudotis daugybe paslaugų neišeinant iš namų, taupant laiką ir pinigus. – Ministerija deda visas pastangas koordinuodama elektroninių paslaugų plėtrą siekdama sudaryti sąlygas jomis naudotis visiems šalies piliečiams, taip pat ir gyvenantiems užsienyje, – pabrėžė ministras R. Palaitis. – Todėl stebėtina, kad jauni žmonės ignoruoja tokias galimybes. Dabartinis 80 litų mokestis už naują asmens tapatybės kortelę, palyginus su jos teikiamais privalumais, yra tiesiog simbolinis. Todėl norėčiau paskatinti visus, besinaudojančius senais asmens dokumentais juos pasikeisti į naujus. Naujausio pavyzdžio asmens tapatybių kortelių su integruotu elektroninio parašo sertifikatu savininkai internetu gali deklaruoti gyvenamąją vietą, turtą ir pajamas, naudotis Valstybinio socialinio draudimo paslaugomis, gauti įvairias pažymas ir leidimus. GK inf.

Pasą keiskime Lietuvoje Mūsų tautietė Škotijoje naujagimius slėpė lagaminuose

Lietuvos piliečiai, kurie yra deklaravę išvykimą iš Lietuvos, grįžę į Lietuvą dėl paso išdavimo ar keitimo gali kreiptis ne tik į Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniuje, bet ir į bet kurią migracijos tarnybą jiems patogioje vietoje.

Supaprastinta paso išdavimo tvarka užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, kurie dėl paso išdavimo ar keitimo kreipiasi laikinai atvykę į Lietuvą, taikoma nuo 2009 m. gruodžio 1 dienos, kai įsigaliojo atitinkamas vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymas. Pasas migracijos tarnyboje gali būti išduotas ar pakeistas ir skubos tvarka. Naująjį pasą Lietuvos pilietis galės atsiimti toje pačioje migracijos tarnyboje, kuriai jis pateikė prašymą išduoti arba pakeisti pasą. Pilietis, pateikęs dokumentus dėl paso išdavimo ar keitimo Lietuvos konsulinei įstaigai užsienyje, gali atsiimti pasą ir Migracijos departamente Vilniuje arba Lietuvos konsulinėje įstaigoje užsienio valstybėje, kuriai pasas siunčiamas per Užsienio reikalų ministerijos Konsulinį departamentą. Naujai išduotą pasą taip pat gali paimti piliečio įgaliotas asmuo, pateikęs įgaliojimą ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. GK inf.

Prieš pora savaičių policija vilkaviškiečių nuomojamame bute Škotijoje aptiko lagamine paslėptą kelių dienų negyvą naujagimį. Neseniai Vilkaviškio policijai pranešta apie dar vieną irstantį naujagimės mergaitės lavonėlį lagamine. Tokį baisų radinį palėpėje aptiko darbininkai, remontuojantys namą netoli Vilkaviškio, sodininkų bendrijoje „Klevas“. Lagaminas atskleidė dar vieną jaunos šeimos, pastaruoju metu gyvenančios Škotijoje, paslaptį. Tai jau antras rastas negyvas šios šeimos kūdikis. 25 metų Inetos D. pavardė prieš dvi savaites mirgėjo Škotijos spaudoje ir interneto erdvėje. Pareigūnai, ieškodami moters iš Lietuvos, blokavo išvažiavimus iš Freizerberio miesto ir aptvėrė aplink namą esančią teritoriją. Škotijoje kaimynai Inetą, auginančią 3, 5 ir 9 metų vaikus, apibūdino kaip paprastą ir ra-

mią moterį. Tačiau būtent kaimynai ir pradėjo skambinti pavojaus varpais, kai lietuvė jiems sukėlė įtarimą. Balandžio pradžioje kelios šalia sutuoktinių gyvenančios moterys pastebėjo, kad vieną dieną lietuvė namo grįžo glėbyje nešdama naujagimį. Po kelių dienų kaimynės susirengė pasveikinti lietuvių šeimos su nauju džiaugsmu ir rūpesčiu. Tačiau šis vizitas sveikintojoms tapo aki-

brokštu. Ineta tik burbtelėjo, kad jokio kūdikio namuose nėra. Lietuvė paaiškino, kad naujagimį išvežė pas draugę. Kūdikio pasigedusių moterų šis atsakymas neįtikino – jos policijai pranešė apie keistą lietuvės elgesį. Kratą atlikę pareigūnai naujagimio lavoną rado suvyniotą į polietileną ir įkištą į lagaminą. GK inf.


8

Sveikata

Gimtasis kraštas

2010 balandžio 30–gegužės 7 d., Nr. 10

Dėl nemigos ne tik nervai kalti Lina Juškaitienė Dėl nemigos neskubėkime kaltinti nervų. Pasak homeopatų ir kitų natūralios medicinos specialistų, pagal laiką, kada sutrinka miegas, galima nustatyti, koks vidaus organas dėl to kaltas. 72 metų sulaukusi panevėžietė Janina užmiega greitai, tačiau prabunda apie 1–2 valandą nakties. Vėl įminga tik išgėrusi migdomųjų. Anot ponios Janinos, jau geri trys mėnesiai saldžiai nemiegojusi. Moteris įsitikinusi, kad visos ligos – dėl nervų. Jaučiasi vieniša. Penki vaikai išvažinėję kas sau, o sutuoktinis anapilin iškeliavęs. Kaip ir dauguma jos draugų. Pasak homeopatų ir kitų netradicinės medicinos specialistų, miego sutrikimai tikrai yra aktuali šio meto bėda. Dažniausiai žmonės skundžiasi tuo, kad ilgai neužmiega, neramiai miega, dažnai nubunda ar negali laiku atsibusti. Jauni ir seni žmonės nemiega dėl skirtingų priežasčių. Jaunus žmones išbalansuoja didelis informacijos srautas, kelionės, pasikeitimai, įtampa darbe ir pan. Dažna vyresnių žmonių nemigos priežastis – cheminių vaistų vartojimas. „Kartais pacientai tiesiogiai nesiskundžia nemiga, bet paaiškėja, kad jie neišmiega visą naktį, nes turi keltis į tualetą, dėl kosulio priepuolių, odos niežulio ar kitų priežasčių“, – kalbėjo homeopatė Daiva Jakubonienė. Dėl nemigos nereikia kaltinti vien nervų. Ponios Janinos miegą, pasirodo, gali trikdyti... kepenys. Laikas, kada miegas sutrinka, medicinos specialistams yra svarbus informacijos

šaltinis: pagal laiką galima nustatyti, koks vidaus organas dėl to kaltas. Pasak D.Jakubonienės, susirgę lėtinėmis ligomis žmonės geria gana daug cheminių vaistų. Vadinasi, vidaus organai, ypač kepenys, turi nukenksminti ir pašalinti kenksmingas medžiagas. Kepenys aktyviausiai dirba 1–3 val. nakties. Būtent dėl perkrautų kepenų ir nubundame tuo metu. Žmonės, kurių sutrikusi tulžies pūslės veikla, dažniau skundžiasi negalintys iki vėlumos užmigti, mat tulžies pūslė aktyviausia 23–1 val. Po trečios valandos nakties gali žadinti plaučių problemos, pvz., bronchinės astmos priepuolis. Būtent tuo metu plaučiai yra aktyviausiai. Bet kuriuo nakties metu gali pažadinti dieną patirti dideli emociniai krūviai. Miego kokybė priklauso ir nuo kitų organų, pvz., skrandžio, veiklos. Ne paslaptis, kad daugelį pažadina naktiniai košmarai, kuriuos išprovokuoja iš vakaro prikimštas skrandis. Ponia Janina gerdama migdomuosius vargu ar visam laikui išsigydys nemigą. „Jei blogai miegame dėl perkrautų kepenų, išgėrę migdomųjų vaistų jas dar labiau apsunkiname. Taigi įsukame ydingą ratą. Be to, prie daugelio cheminių migdomųjų priprantama, vystosi priklausomybė. Tuomet efektui pasiekti reikia vis didesnės vaisto dozės, o staiga nustojus juos gerti, ištinka abstinencija, kuri pasireiškia nemiga“, – pasakojo homeopatė. Kepenis gali apkrauti ir kontraceptikai. Pasak homeopatės, jai teko stebėti ne vieną moterį, nebemiegančią, nes geria kontraceptines tab­letes.

Lina Diringytė

Kad miegas būtų saldus • Svarbu atsižvelgti į savo organizmo poreikius: stengtis gulti ir keltis tuo pat metu, neužsikrauti daugiau darbų, negu pajėgiame atlikti, valgyti kokybišką maistą, daugiau judėti ir papildomai užsiimti malonia veik­la. Ilsėtis, kai jaučiamės pavargę. O jei atsiranda kokie nors organizmo veiklos išsiderinimo požymiai, jų ne neigti, o šalinti juos. • Vengti stimuliuojančių medžiagų (kavos, stiprios arbatos) bent antroje dienos pusėje. • Blogai miegantiesiems gerinti miego kokybę padėtų vakare atliekamos Ajurvedos rekomenduojamos aliejinės procedūros: pasišildyti pusę stiklinės augalinio aliejaus, kad būtų maloniai šiltas liesti. Tuo aliejumi reikia ištepti visą kūną, palįsti po šiltu dušu ar pasinerti į šiltą vonią ir 10–15 minučių aliejų įmasažuoti į odą. Nuo kūno aliejaus nereikėtų nuplauti muilu, tik nusausinti. Po tokios procedūros geriau ir giliau miegama. • Gali padėti ir vaistažolių arbatos: ramunėlių, valerijono, apynių ir kt.

Saulės spindulių – su saiku Lina Juškaitienė Ultravioletiniai spinduliai ne tik sendina odą, bet ir gali sukelti vėžį. Odos ligomis sergančiųjų per pastaruosius dvidešimt metų padaugėjo.

Šokoladinio įdegio mergina ne visiems yra seksualumo simbolis. Odos ligų specialistams tokie saulės spindulių ar soliariumų gerbėjai „siunčia“ kitokį pranešimą. „Jiems trūksta žinių. Nesuvokia esminio dalyko – saulės spinduliai ir soliariumai sausina odą. Odos sausinimas yra vienas pagrindinių senėjimo veiksnių. Tad degindamiesi skatiname odos senėjimą“, – tikino Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorė docentė dr. Matilda Bylaitė. Ir tai dar ne viskas. Anot specialistų, tokie jaunuoliai rizikuoja susirgti pavojingomis odos ligomis.

Kad saulės spinduliai nežalotų • Kad pasigamintų reikiamas organizmui vitamino D kiekis, vaikui ir suaugusiajam saulėje pakanka būti vos 15–30 min. • Prieš vedant vaikus į paplūdimį, prie ežero ar į žaidimų aikštelę, ištepkite jų kūną vaikams skirtais apsauginiais kremais, atspariais vandeniui. • Lietuviams, kurie paprastai yra šviesiaodžiai mėlynakiai, patariama rinktis kremus, kurių apsaugos faktorius prasideda nuo 30. Nepamirškite, kad atviras kūno vietas apsauginiais kremais reikia tepti kas dvi valandas. • Į odos ligų specialistą kreiptis nedelsiant, jei pastebėjote ant kūno keistą darinį – raudoną mazgelį, kuris nenunyksta, arba pigmentinė dėmė pradėjo keistis .

„Jaunuoliams (iki 30 m), kurie reguliariai lankosi soliariumuose, rizika susirgti melanoma padidėja iki 75 proc. Jie dažniau serga akių dugno melanoma. Tai įrodyta tyrimais“, – kalbėjo docentė. Specialistų apklausos rodo, kad 18 proc. jaunų žmogų nuolat lankosi soliariumuose, ketvirtadalis jų – vyrai. Anot pašnekovės, dar blogiau daro tie, kurie įdegiu rūpinasi visus me-

Už pelenus pavojingesnis smogas

tus – ir vasarą vaikšto į soliariumus, žiemą keliauja į šiltus kraštus. Pasak M.Bylaitės, žmonės taip nesielgtų, jei jiems netrūktų informacijos. „Pastebėta, kad tie, kurie žino, kas yra melanoma, odos vėžys, labiau saugosi ultravioletinių spindulių“, – tikino M.Bylaitė. Pašnekovė visus saulės ir soliariu­ mų mėgėjus kviečia į Euromelanomos dienos akciją, kuri vyks gegužės

10 dieną visoje Lietuvoje. Jos metu visi norintieji ir iš anksto užsiregistravusieji galės nemokamai pasitikrinti, ar neserga odos ligomis. Ypač kviečiami tie asmenys, kurių kūno odoje yra per 50 apgamų, pastaruoju metu pasikeitė jų spalva, dydis ar kontūras, jei yra neaiškus negyjantis darinys odoje, buvę odos nudegimų praeityje, dirba lauke ar dažnai būna saulėje arba yra žinomi odos vėžio atvejai giminėje. Pasitikrinti verta ir šviesiaodžiams, mėlynakiams ir strazdanotiems, kurių oda ypač jautri ultravioletiniams spinduliams. Anot specialistų, tokie asmenys dažniau serga melanoma ir odos vėžiu. Pasitikrinti verta. Lietuvoje pirmų dviejų Euromelanomos dienai paminėti skirtų akcijų metu specialistai patikrino beveik 1 500 žmonių, iš jų 20–30 – įtarė odos melanomą, 40– 45 – diagnozavo odos vėžį. Lietuvos ir kitų šalių duomenimis, per pastaruosius dvidešimt metų sergančiųjų odos vėžiu ir melanoma padaugėjo kone dvigubai. Kodėl? Anot M.Bylaitės, pirmiausia pasikeitė žmonių elgsena saulėje – besideginantieji stengiasi kuo daugiau apsinuoginti. Atsirado įprotis vykti į šiltus kraštus: saulėtas šalis ypač pamėgo šiaurinių kraštų žmonės. Be to, atsirado daug aktyvių sporto rūšių lauke saulėtu oru. Kita priežastis – jau minėti soliariumai. Ir galiausiai, anot pašnekovės, pagerėjo odos ligų diagnostika. Yra ir kita bėda. „Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad odos vėžys nustatomas ne ankstyvoje, bet vėlyvesnėje stadijoje. Vadinasi, žmonės į specialistus kreipiasi per vėlai“, – įsitikinusi docentė.

Smulkios vulkaninių pelenų dalelės cirkuliuoja aukštesniuose atmosferos sluoksniuose, apie 6 km aukštyje. Kol vulkaninių pelenų debesys yra taip aukštai, pavojaus žmonių sveikatai jie nekelia. Šiems debesims nusileidus į žemesnius atmosferos sluoksnius, poveikis žmonių sveikatai būtų, bet minimalus. Lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis (pvz., astma, bronchitu, emfizema) sergančius asmenis, būnančius atvirame ore, gali imti kankinti kosulys, nosies gleivinės dirginimas, sloga, perštėjimas, niežėti, ašaroti ir parausti akys. Pajutus šiuos simptomus, patariama grįžti į uždaras patalpas ir būti jose. Jie yra trumpalaikiai ir uždaroje patalpoje turi greitai praeiti, o jei nepraeina, patartina kreiptis į šeimos gydytoją. Vulkaninės dulkės leidžiasi lėtai. Kada ir kaip greitai jos nusileis, priklauso nuo vėjo, oro temperatūros ir kitų meteorologinių sąlygų. Vulkaniniai pelenai yra sudaryti iš mažų nelygaus paviršiaus mineralinių uolienų dalelių, smėlio ir nuosėdų dydžio vulkaninio stiklo. Kadangi šios kietos dalelės yra netirpios vandenyje, lyjant rūgštūs lietūs nesusidarytų. Kartu su lietumi vulkaniniai pelenai nusėstų žemėje, nesukeldami pavojaus žmonių sveikatai. Jei kam pasivaikščiojus lauke pradeda svaigti galva – tai tikrai ne dėl vulkaninių pelenų. Galvos svaigimas nėra būdingas simptomas, kurį galėtų sukelti vulkaninės dulkės. Vulkaniniai pelenai veikia sveikatą kaip ir visos ore sklandančios kietosios dalelės. Reikia pasakyti, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis padidėjo, bet dėl to mažiausiai kalti ugnikalnis ir vulkaniniai pelenai . Orą kur kas labiau teršia ir sveikatai kenkia vietiniai taršos šaltiniai. Orą kietosiomis dalelėmis teršia automobilių išmetami teršalai, keliamos dulkės nuo gatvių, pramonės ir energetikos įmonės, žolės deginimas, miškų gaisrai. Dėl užteršto oro, kietųjų dalelių poveikio paūmėja lėtinės kvėpavimo takų ligos, atsiranda alerginės reakcijos, didėja insulto, infarkto rizika, gali išsivystyti širdies ir kraujagyslių, onkologinės ligos. Smogas kelia didesnį pavojų žmonių sveikatai nei vulkaniniai pelenai. Mat smogas, ore esantys teršalai yra žemesniuose atmosferos sluoksniuose, kuriuo mes kasdien kvėpuojame. Smogas ypač veikia dideliuose miestuose gyvenančių žmonių sveikatą. Dėl smogo paūmėja lėtinių kvėpavimo takų ligos, alerginės reakcijos, širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat susergama ir onkologinėmis ligomis.


Stilius

2010 balandžio 30–gegužės 7 d., Nr. 10

Gimtasis kraštas

Absoliučiai geriausi – originaliausi dizaineriai Naujos būsimųjų įvaizdžio kūrėjų kartos atstovai pristatė kolekcijas, kurias vertino autoritetinga komisija. Irma Dubovičienė Respublikinio jaunųjų dizainerių konkurso „artVIKO“ sumanytoja Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijų fakulteto Dizaino katedros vedėja Loreta Gerulaitienė atskleidė, kad mintis rengti tokį renginį sklandė jau senokai, nes iki šiol studentai neturėjo jiems skirto konkurso. Dizaineriai Lietuvoje šiuo metu rengiami net keturiose aukštosiose mokyklose: Vilniaus ir Kauno kolegijose, Vilniaus dizaino kolegijoje, Vilniaus dailės akademijoje (VDA) ir jos Telšių dailės fakultete. Žinią apie jaunųjų dizainerių konkursą „artVIKO 2010“ giminingos aukštosios mokyklos sutiko entuziastingai. Nors pasirengimui buvo skirti tik du mėnesiai, kūrybingas jaunimas narsiai suskato kurti kolekcijas viena iš pasiūlytų temų: „Tikra–nauja“, „To dar nebuvo“ ir „Drąsi vizija“. „Kokios bus pristatytos kolekcijos, nežinau, tai intriga ir mums“, –

prieš konkursą pasitikdama svečius neslėpė jaudulio L.Gerulaitienė. Tarp jų buvo ir renginio rėmėjai, ir kolegos iš kitų aukštųjų mokyklų, ir mados žinovai. O auditorijose vyko paskutiniai pasirengimo darbai: modeliai buvo baigiami šukuoti, jaunieji dizaineriai tikrino drabužių siūles ir klostes. Netrukus pasigirdo muzikos akordai, prožektorių nutviekstu baltu podiumu pradėjo žingsniuoti kolekcijas pristatantys modeliai (taip pat studentai), ir mados šventė prasidėjo. Jaudulį nustelbė žaismingumas ir gera nuotaika. Pirmame jaunųjų dizainerių konkurse buvo pristatyta šešiolika autorinių kolekcijų. Daugumą jų kūrė pavieniai autoriai, kai kurias – jų grupės. O studentai iš VDA Telšių dailės fakulteto kolekciją „Rezonansas“, kurioje interpretavo uniformos temą, kūrė netgi septyniese. Geranoriškai nusiteikę žiūrovai plojimais sutiko ir palydėjo kiekvieną kolekciją. Kai kurios jų buvo tarsi atkeliavusios iš kosmoso, kitos – iš vandenyno gelmių. Jaunieji dizaineriai „žaidė“ audiniais, sudėtingu kirpimu ar siluetu. Nestigo ir tokių drabužių modelių, kuriuos jaunimas noriai vilkėtų gatvėje ar vakarėlyje. Dėmesiu ir dovanomis buvo apdovanotas kiekvienas. Tačiau reikli vertinimo komisija išrinko geriausias kolekcijas: po vieną kiekvienoje temų grupėje ir absoliučiai geriausią. Ja pripažinta Reda Budvilaitienė (Vilniaus dizaino kolegija). Jos kolekcija

„Gyvenimas per formą“ – tarsi žaidimas drabužio forma, konstrukcija: kišenės gali virsti rankine, apdailos detalė – gobtuvu, o suknelė dekoruojama lankstinių detalėmis. Temos „To dar nebuvo“ nugalėtoja Alina Vaitkevičiūtė (Vilniaus dizaino kolegija) kurdama savo kolekciją, pavadintą „Išvirkšti“, davė valią vaizduotei. Modeliai, įvilkti į neįtikėtinų formų ryškiai mėlyno audinio ar odos kostiumus, atrodė tarsi nužengę iš kitos planetos. Sandra Mockutė (Vilniaus kolegija), temos „Tikra – nauja“ prizininkė, sukūrė kolekciją „Nuskendęs laivas“. Norėdama perteikti savo idėją antro kurso studentė pasitelkė vandens atspalvių gamą, tarsi banguojantį drabužio siluetą. Aneta Mackonytė (Vilniaus dailės akademija) tapo temos „Drąsi vizija“ nugalėtoja. Jos kolekcija „Wild inside“ išsiskyrė vasarišku optimizmu – jis spinduliavo iš ryškiaspalvių gėlėtų ir taškuotų audinių, judesių nevaržančių formų, žaismingai kadaruojančių bumbuliukų ir kutų.

Pavasario suknelės – klasikinio silueto, ties liemeniu prigludusios. Vasariškos suknelės – laisvai krintančios, be aiškaus silueto, romantiškos. Jų pagrindinis akcentas – raukiniai, klostės nuo krūtinės ar liemens. Audiniai – natūralių pluoštų: medvilnė, linas, šilkas, viskozė. Prie trumpučių švarkelių derinami klostyti sijonai ar lengvai krintančios kelnės. Pasirinkus ilgą švarką, tiktų siauros kelnės arba plazdančio šilko suknutė. Švarkai – iš minkštos medvilnės, tiesiog sujuosia-

mi diržu. Kelnes ties klubais platina klostės, tačiau į apačią siluetas siaurėja. Galima rinktis ir tiesaus kirpimo kelnes. Vasaros sezonui puikiai tiks į apačią siaurėjantys kapriai. Šaliai – ne tik puošnu, bet ir šilta, jauku vėsią dieną. Jie puikiai dera prie paltų, lietpalčių, striukių, kostiumėlių ar suknelių. Malonu įsisukti vėjuotą vakarą, dėvint lininę eilutę. Dirbtinėmis gėlėmis ar žiedlapiais puoškite plaukus, nėrinius, marškinius, rankinę, sekite į atlapus, šalius.

Kūrybingas senosios sodybos prieglobstis

Laisvi rinktis ir kurti Pavasarį pertvarkydami spintas, neretai pajuntame lengvų drabužių stygių, kremtamės, kad jie ne nauji arba, ko gera, išėję iš mados. Tačiau pasak garsios Lietuvos dizainerės Ramunės Piekautaitės, dėl to neverta išgyventi: šiandien niekam netaikomos griežtos taisyklės, esame laisvi rinktis ir kurti savą variantą. Šį pavasarį lietpalčiai ir paltai siekia kelius. Dominuoja keli siluetai: klasikiniai, tulpės formos ir platėjantys nuo krūtinės. Paltų audinys – reto audimo vilna; lietpalčių – impregnuotas poliesteris. Spalvų gama: švelnūs persiko, melsvi, rausvi atspalviai, tamsiai pilka, juoda. Puošybos elementai: užtrauktukai, kuriais užsegami viršutiniai drabužiai, jų rankovės bei apykaklės. Suknelės, sijonai – tulpės formos. Jų ilgis – iki ir aukščiau kelių. Sijonukai madingi tulpės formos, platėjantys, smulkiai klostyti ar raukiniuoti. Laisvalaikiui skirti sijonai išsiskiria masyviomis kišenėmis.

9

Vienkiemyje prie ežero apsigyvenę Violeta ir Virgilijus Gasparaičiai atrado gamtos harmoniją ir kūrybos įkvėpimo šaltinį. Jolanta Sereikaitė Šioje sodyboje nėra nereikalingų daiktų ir pastatų. Seni padargai meniškame chaose randa naują paskirtį ir vietą. Vienišas, jau nebenaudojamas šienui vežimas – tarsi praeities priminimas, kaip ir ratas, senas indas ar surūdijęs bidonas, jaukiai įkomponuoti į aplinką. Gasparaičiai ilgą laiką gyveno Leipcige, o prieš kokius penkerius metus paliko Vokietiją ir pasirinko gyventi atokią vietą prie Dusetų (Zarasų r.). Ankstesnis sodybos šeimininkas buvo labai taupus, pats grūdus kūlė – ir spragilai dar likę. „Nieko neišmetėme, viską panaudojome sodybai puošti. Jis ratus lenkdavo, vinis darydavo. Obuolio neišmesdavo, nes iš rūgščių obuolių galima pasigaminti acto“, – pasakoja dabartiniai sodybos šeimininkai. Galbūt panašiai ir patys elgiasi – viską palieka, pritaiko. Aplinkos ir interjero detales nulemia atsitiktinumai, ištraukti iš pašiūrių daiktai. „Mes – visapusiški menininkai. Randu ką nors ir išpaišau, viską panaudoju, kad tik tie daiktai neišnyktų“, – pasakojo Violeta. Aprodydamas savo valdas, Virgilijus džiaugėsi, kad išliko kalvė su dumplėmis, dūminė pirtis, kokių Lietuvoje nedaug bėra. Daržinėje įrengta keramikos degimo krosnis, kurioje dažniausiai šeimininkauja Violeta, profesionali keramikė. Ir Virgilijus, baigęs finansų

mokslus, mėgina ką nors išdegti. Dabar vienkiemio šeimininkai daugiausia laiko skiria menui. Sodybos šeimininkų kūrybingumo ženklai – visur, kur tik pažvelgsi. Violeta iš molio lipdo skulptūrėles, indus, o Virgilijus juos padeda degti ir pats drožia kėdes. Sutuoktiniai įsijungė į Dusetų dailės galerijos menininkų gretas, aktyviai dalyvauja krašto menininkų parodose. Virgilijus – pagrindinis sodybos statybininkas ir architektas. Namo planą jis paliko autentišką, tik į viršų, į aukštį išplėtė. Nelygūs mediniai laiptai jungia abu aukštus tarsi natūraliai atkartodami gamtos formas. Gasparaičiai visur siekia natūralumo. Čia tebežydi senosios sodybos gėlės, taip pat ir kvapios baltai žydinčios muilažolės, botanikų vadinamos vaistiniais putokliais. Iš Vokietijos atvykstantys paatostogauti draugai atsigėrėti negali, kad čia žolė lygiai nenupjauta, neužbetonuoti keliai. Pasak Virgilijaus: „Čia pas mus gamta. Sakau jiems, norite valgyti – yra meškerė“. Apie sodybos šeimininkų meilę gamtai, pagarbą aplinkai tyliai kalba ir jų kūryba: Virgilijaus rankų darbo medinė kėdė, ant kurios atkaltės išdrožtas didžiulis driežas, Violetos keraminės egzotiškos žuvys... O štai lauke, upelyje, stirkso dvi iš šaknų padarytos skulptūros. Pastatyti jas vandenyje buvo sudėtinga, todėl dirbo žiemą – skulptūroms įtvirtinti vamzdžiai buvo sukalti ant ledo.


10

Sportas

Gimtasis kraštas

2010 balandžio 30–gegužės 7 d., Nr. 10

Turtingiausias pasaulyje – amerikietis Sporto statistikos svetainė sportingintelligence.com paskelbė didžiausias algas savo žaidėjams mokančių pasaulio sporto komandų sąrašą. Jo pirmajame dešimtuke – vienas beisbolo, trys futbolo ir net šeši krepšinio klubai.

Per savaitę uždirba 140 tūkst. dolerių Atlikto tyrimo duomenimis, geriausiai apmokama planetos ekipa yra praėjusių metų Didžiosios Beisbolo Lygos (MLB) čempionė Niujorko „Yankees“. Pagal metinį vidutinį atlyginimų vienam savo žaidėjui ji pralenkė futbolo grandus – Madrido „Real“, „FC Barcelona“ ir Londono „Chelsea“ – bei šešias NBA komandas. Per metus vieno žaidėjo algai „Yankees“ išleido daugiau nei 7 mln. JAV dolerių, o per savaitę – daugiau nei 140 tūkst. dolerių. Antrą vietą šiame tyrime užėmė Ispanijos „La Liga“ pirmenybių vicečempionė Madrido „Real“ vienuolikė, kuri per metus vienam futbolininkui vidutiniškai sumokėdavo po beveik 6,5 mln. dolerių, o per savaitę – apie 125 tūkst. dolerių. Nedaug nuo savo amžinų varžovų atsiliko FC „Barcelona“, kuriai vieno žaidėjo išlaikymas metams kainavo apie 6,3 mln. dolerių, o savaitei – 120 tūkst. dolerių. Ketvirtoje vietoje pagal šį rodiklį –

Pralaimėję tapo laimingi Milano „Inter“ (Italija) futbolo komandos vyriausiasis treneris portugalas Žozė Morinjas prisipažino,

lo lygos, o nuvylė amerikietiško futbolo (NFL) ir iš dalies „Premier“ lygos ekipos“, – pridūrė N.Harisas. Dar vienas smūgis anglams – tai, kad pagal vidutinį atlyginimų dydį nepirmauja ne tik jų futbolo klubai, bet ir atskiri žaidėjai, tokie kaip Veinas Runei ar Džonas Teri. Nors V.Runei metinis uždarbis siekia 9,5 mln. dolerių, o Dž. Teri – net 12 mln. dolerių, šios sumos nė iš tolo neprilygsta MLB čempionų „Yankees“ žvaigždės Alekso Rodrigeso atlyginimui. Amerikietis per metus susižėrė net 31 mln. dolerių ir buvo brangiausiai apmokamas sportininkas visoje planetoje. Vis dėlto atlikto tyrimo objektas buvo ne individualių žaidėjų pajamos, o komandų išleidžiami pinigai. „Mūsų tikslas buvo pabandyti bendrai pažiūrėti į visą paveikslą, o ne į atskiras jo dalis. Be to, galiu pridurti, kad vienas dalykas, su labai retomis išimtimis, yra akivaizdus ir be tyrimo – kuo daugiau pinigų komanda išleidžia savo žaidėjų atlyginimams, tuo didesnius šansus jį turi ką nors laimėti“, – konstatavo N.Harisas. Tyrimas apėmė 211 komandų, o juo buvo siekta ne tik nustatyti daugiausiai pinigų savo žaidėjams mokančias ekipas, bet ir palyginti įvairių lygų biudžetus bei pažiūrėti, ar didelės išlaidos tikrai lemia gerus rezultatus.

Dukart pasaulio čempionas Fernando Alonso nuo šiol gali tikėtis 10 milijonų eurų draudimo išmokos, jeigu kažkas atsitiks jo nykščiams. Būtent tokiai sumai sudaryta lenktynininko gyvybės ir sveikatos draudimas. Tai buvo padaryta per asmeninio piloto rėmėjo Ispanijos banko „Santander“ sutarties pratęsimą. „F. Alonso rankos nykščiai – svarbus simbolis, jie ne tik labai svarbūs vairuojant „Formulės-1“ bolidą, bet yra ir pergalės ženklas, ir ženklas, kad viskas kontroliuojama“, – sakoma banko pareiškime.

Anglijos „Premier“ lygos milžinė Londono „Chelsea“ ekipa, kuri kiekvienam savo auklėtiniui vidutiniškai per metus mokėjo po 5,5 mln. dolerių. Penkta pagal atlyginimų dydį – viena iš NBA favoričių Dalaso „Mavericks“ komanda. Jos žaidėjai per metus uždirbo vidutiniškai po 5,4 mln. dolerių. Šešti pagal brangumą – Los Andželo „Lakers“ krepšininkai (vid. metinis jų atlyginimas siekė 5,25 mln. dolerių), septinti – Detroito „Pistons“ (5,15 mln. dolerių), aštunti – Klivlendo „Cavaliers“ (5,1 mln. dolerių), devinti – Bostono „Celtics“ (5,05 mln. dolerių), dešimti – Niujorko „Knicks“ (5 mln. dolerių).

Tyrimo rezultatai nustebino

kad jo komandos patekimas į šio sezono Čempionų lygos varžybų finalą yra puikiausias pasiekimas jo karjeroje ir svarbesnis už kitus laimėjimus, įskaitant triumfą su „FC Porto“ stipriausių Europos futbolo klubų turnyre 2004 metais. „Inter“ pusfinalio atsakomosiose rungtynėse nusileido nugalėtojos titulą gynusiai „FC Barcelona“ (Ispanija) ekipai, tačiau pateko į finalą. Pirmąsias rungtynes „Inter“ komanda namuose laimėjo 3:1. „Aš jau esu laimėjęs Čempionų lygą. Bet po pralaimėjimo Barselonoje buvo dar puikiau nei tada, kai laimėjome. Tai puikiausia diena mano karjeroje, puikesnė už pirmąją pergalę šiame turnyre kartu su „FC Porto“, – teigė Ž.Morinjas. – Tie futbolininkai bus prisimenami kaip didvyriai, pasižymėję Barselonoje“. „Inter“ finale gegužės 22 dieną Madride susitiks su Miuncheno „Bayern“ (Vokietija) futbolininkais. Milano klubas stipriausių Europos futbolo klubų varžybas paskutinį kartą yra laimėję 1965 metais, o finale paskutinį kartą žaidė 1972-aisiais.

NBA ekspertas: „Kylanti žvaigždė pranoks L.Džeimsą“

Pamišusi dėl kalnų 44-erių metų Pietų Korėjos alpinistė O Yn Sun tapo pirmąja moterimi pasaulyje, kuriai pavyko įkopti į visas 14 viršukalnių, aukštesnių nei 8 tūkst. metrai. Tam jai prireikė trylikos metų. Šią savaitę Yn Sun įkopė į Anapurnos viršukalnę (8091 m). 154 cm ūgio ir 50 kg svorio korėjietė

Nykščio vertė – 5 mln. litų

aplenkė septyneriais metais jaunesnę ispanę Edurnę Pasaban, kuriai dar liko įkopti į Šiša Pangmos viršukalnę (8046 m). Pirmasis alpinistas, įkopęs į visas aukščiausias pasaulio viršukalnes, yra Italijos atstovas Reinholdas Mesneris. Jam tai pavyko padaryti 1970-1986 metais.

Tyrimo vadovas Nikas Harisas teigė, kad gauti duomenys daug ką nustebino. „Tyrimo rezultatai daug kam yra staigmena, nes visi mano, kad turtingiausia visame pasaulyje yra Anglijos „Premier“ lyga. Tačiau tai yra toli nuo tiesos, nes tik du jos klubai – „Chelsea“ (4 vieta) ir „Manchester United“ (14 vieta) – pateko į daugiausiai pinigų išleidžiančių 30tuką“, – pareiškė jis. Kitos dvi anglų komandos – Londono „Arsenal“ ir „FC Liverpool“ – liko už 30-tuko ribų: „Arsenal“ atiteko 31, o „FC Liverpool“ – 33 vieta. „Pagal savo aukštą atlyginimų dydį labiausiai nustebino Japonijos beisbo-

Kai legendinis Maiklas Džordanas 2003-aisiais galutinai atsisveikino su krepšiniu, NBA lyga neteko nemažos dalies savo žavesio – žaidėjo, į kurį krypdavo visų akys. Tačiau tada aikštelėse ėmė karaliauti Kobe Brajantas, Dveinas Veidas, kiek vėliau Lebronas Džeimsas. Ar jie atitiko M.Džordano lygį? Galbūt. Tačiau jei ir ne, NBA ekspertas Kenis Smitas tikina, kad po trejų metų stipriausia pasaulio krepšinio lyga turės visus juos pranoksiantį naują karalių – Keviną Durantą. Taip buvęs NBA krepšininkas ir dukart lygos čempionas 45-erių metų K.Smitas TNT laidoje „Inside the NBA“ pareiškė iškart po to, kai K. Duranto vedama jauniausia visos lygos Oklahomos „Thunder“ ekipa išlygino Vakarų konferencijos atkrintamųjų varžybų serijos su titulą ginančiu Los Andželo „Lakers“ klubu rezultatą 2:2.

balsas.lt inf.

Pateikiame visą pokalbį tarp trijų TNT laidos analitikų. K.Smitas: Tikiu, kad per artimiausius trejus metus Kevinas Durantas taps geriausiu pasaulio krepšininku. Ch.Vėberis: Pakartok tai, aš neišgirdau. K.Smitas: Per artimiausius trejus metus jis bus geriausias pasaulio krepšininkas. Ch.Vėberis: Ar gali tai pasakyti dar kartą ir žiūrėdamas tiesiai į kamerą? K.Smitas: Aš ir prieš tai žiūrėjau. Per artimiausius trejus metus K.Durantas bus geriausias pasaulio krepšininkas. Č.Barklei: Tu turbūt pamišai (juokiasi). Lebronas Džeimsas yra ir bus geriausias artimiausius dešimt metų.

K.Smitas: Taip, L.Džeimsas yra fiziškai daug geriau sudėtas ir šiuo metu savo meistriškumu lenkia visus. Tačiau per trejus metus K.Durantas taip patobulės, kad pralenks L. Džeimsą. Jis darys daug kitų neįtikėtinų dalykų, kurie padės jo komandai laimėti. Ch.Vėberis: Po trejų metų L.Džeimsas stengsis kiekvienose rungtynėse atlikti po trigubą dublį. Č.Barklei: Ko mes dar nežinome apie L.Džei­ msą, – tai, kokioje komandoje jis žais. Aš vis dar galvoju, kad jo klubas yra pagrindinis favoritas laimėti NBA aukso žiedus šiemet, tačiau priklausomai nuo to, ką jis pasirinks, kai taps laisvuoju agentu, gali būti taip, kad jo ekipa bus čempionato favorite ir artimiausius dešimt metų. Ch.Vėberis: Tai labai rimtas argumentas. K. Smitas: Gerai, pažiūrėsime, kas buvo teisus, po trejų metų.

Priminsime, kad 21-ų metų K.Durantas šį sezoną yra rezultatyviausias NBA žaidėjas. Jis per kiekvieną mačą vidutiniškai renka po 30,1 taško, atkovoja 7,6 kamuolio ir atlieka 2,8 rezultatyvaus perdavimo. K.Duranto metimų taiklumas siekia 47,6 procento, o baudų realizavimas – net 90 procentų. Savo ruožtu 25-erių metų L.Džeimso vidurkiai – ne mažiau įspūdingi: 29,7 taško, 7,3 atkovoto kamuolio ir 8,6 rezultatyvaus perdavimo. Be to, jis pataiko net 50,3 metimų iš žaidimo ir 76,7 procentus baudų. GK, Eltos inf.


2010 balandžio 30–gegužės 7 d., Nr. 10

Gamta

Gimtasis kraštas

Gegužė – žaviausias metų mėnuo Selemonas Paltanavičius Atrodo, kad iš viso pavasario mes ilgai prisimename tik gegužę. Nieko keista: gegužė – ypatingas, visus metus auginantis, auklėjantis, maitinantis mėnuo. Jos žieduose, jaunų lapų šlamėjime ir lakštingalos giesmių vilionėse prapuola kasdienybė ir priartėja amžini dalykai.

Šuoliais didžiosios šviesos link Šiandien jau nelengva suskaičiuoti, kiek yra ilgesnė diena. Prisiminkite, kad per Kalėdas jai teko tik 7 valandos 14 minučių, o dabar? Kasdien ji prisiduria po keletą minučių šviesos, vadinasi – kartu su pavasariu vis dar skubame, keliaujame didžiosios šviesos link. Ši kelionė tęsis beveik du mėnesius, iki Joninių. Ne taip paprasta pamatyti visą dieną – nuo ryto iki vakaro. Anksčiausiai pakirdusiesiems atsiveria visas rytmečio žavesys: tamsos blykšmas, lengvas rūkelis ir pagaliau – šviesos gimimas. Kiekvieną akimirką kas nors vyksta – pakirsta vieni ar kiti paukščiai, suulba tetervinai, iš inkilo pasimaitinti išskrenda varnėnai. Miške dar įdomiau – nurimsta ir prie savo namų sugrįžta pelėdos, iš laukų skuba šernai, stirnos. Tik lapė lieka laukti saulės – pasišildys, sulauks dienos ir patrauks prie savo olos. Kai daugelis mano, kad atėjo rytas ir laikas ruoštis darban, gamtoje būna nuveikta begalės svarbių reikalų. Kai kas aktyviausiai gyvena tik pirmas šviesos valandas, kitiems reikia ne tik šviesos, bet ir gyvybę galinčios įkvėpti saulės. Šviesiausias dienos metas – vidudienis ir trejetas valandų po jo – yra mažiau aktyvus nei rytas ar vakaras. Tik vakarop vėl sujuda giesmininkai, lizdus toliau suka paukščiai, o žvėrys atsargiai keliauja į pamiškes ar upelių slėnius, kur žolė pati vešliausia. Dar šviesu, bet mes jau sugrįžtame į namus. Manome, kad diena baigėsi, tačiau iš tikro dienos darbai gamtoje bus dirbami iki pat

tamsos. Žiūrėdami į tokį gyvenimo tempą galvosim: negi dienos dar nepakanka? Visi žinome, kas iš dausų sugrįžta pirmieji: vieversiai, gervės, pempės, varnėnai. O kas dar tik keliauja į Lietuvą? Tokių giesmininkų ir ne tik giesmininkų yra nemažai, jie labai jautrūs šalčiui, jiems reikia ne tik šiltų dienų, bet ir švelnių naktų. O svarbiausia – jiems reikia vabzdžių, nes kitokio maisto jie nelesa. Antra vertus, kai kurie vėlai sugrįžtantys paukščiai yra spalvingi, galintys slapstytis tik vešlioje lapijoje, kiti sugrįžta tada, kai sužaliuoja krūmai, nendrės, kai juose galima sukti lizdus. Daug kas mano, kad kregždės (bent jau mums įprastos šelmeninės) atneša pavasarį. Tačiau iš tikro jos sugrįžta pavasario vidury – šiemet jų buvo gausu paskutinę balandžio dekadą, niekur nesitraukė jos ir orams gerokai atvėsus. Patikėti pavasariu mums leidžia gegutės, paskui, žinoma, lakštingalos. Tačiau už lakštingalas vėliau parskrenda didžiosios krakšlės, nendrinukės, devynbalsės. Tik gegužei įpusėjus sušmėžuoja čiurliai, pasirodo paprastosios medšarkės, vo-

Pavasario šurmuly leiskime gamtai gyventi savo rūpesčiais, nedidinkime jų braudamiesi į svetimus namus. lungės ir raudongalvės sniegenos. O pati vėliausia giesmininkė – šiaurinė pečialinda – sugrįžta jau gegužei persivertus antron pusėn. Tokiu metu varnėnų jaunikliai jau kaišioja snapus iš inkilų, geniukai pradeda nenutrūkstamai čerškėti, o pirmosios strazdų vados jaunikliai ne tik puikiai skraido, bet ir patys susiranda maisto.

11

Mėnulį atiduos kinams Kinijos Mėnulio programos vadovas Ye Peijian patvirtino, jog visi numatyti darbai ir skrydžiai į Mėnulį įvyks laiku pagal numatytą grafiką, nepaisant dabartinės JAV administracijos sprendimo taupymo sumetimais atsisakyti pilotuojamų skrydžių į Mėnulį programos.

Padėk Dieve Pasveikinti, pagarbinti dirbantįjį – šventa kiekvieno pareiga. Tik prisiminkite, kaip buvome kažkada įpratę: eini sau keleliu, pamatai besidarbuojantį tau visai nepažįstamą žmogų ir palinki jam Dievo padėjimo. Atrodo – tu nieko nepadarei, bet nuo tokio pasveikinimo tampa šilta abiem. Gamtos darbai kitokie, juos ne visada suprantame, tad dirbantiesiems sunku kažko palinkėti. Na, ko palinkėti perinčiam gandrui, sliekus renkančiam varnėnui ar baloje kurkiančiai varlei. Visi suprantame, kad jie dirba, kad užimti be galo svarbiais reikalais. Kuo galime jiems padėti, juos pagerbti? Visų pirma supraskime tuos, kurie gamtoje užimti jauniklių auginimu, perėjimu, lizdų sukimu. Būkime atidūs, dirbdami laukuose, suraskime pempių lizdus, pasižymėkime juos ir aplenkime su technika, išsaugokime – tegul paukščiai laimingai peri toliau. Girioje darbuotis dabar ne pats tinkamiausias metas, tuo labiau kad pavasario mediena nėra kokybiškiausia. Jeigu dirbdami miške nuo lizdo nubaidysime paukštį, pakaks keleto akimirkų, kad jo kiaušinius ar jauniklius pagrobtų kėkštas, riešutinė. Ten, kur lankosi žmogus, jo pėdo-

mis visada keliauja ir viską patikrina kiaunės. Žmogaus surastas paukščio lizdas tampa lengvu jų grobiu. Pavasario šurmuly leiskime gamtai gyventi savo rūpesčiais, nedidinkime jų braudamiesi į svetimus namus. Žinokime – pagarba visiems dirbantiesiems būtina ne tik tarp žmonių.

Ye Peijianas taip pat patvirtino, kad antrąjį šių metų pusmetį Kinija paleis į Mėnulį naują tyrimų zondą „Chang-2“. Iš pradžių jis buvo kuriamas kaip zondo „Chang-1“ pamaina, tačiau vėliau buvo modifikuotas ir dabar laikomas naujos kartos kosminių aparatų atstovu. Po „Chang-2“ į Mėnulį 2013 m. bus paleistas aparatas „Chang-3“, kurio pagrindinė užduotis – geologiniai Mėnulio paviršiaus tyrimai. Galiausiai, po eilės Mėnulio tyrimų, 2017 m. Kinija į Mėnulį ketina skraidinti savo taikonautus. Kaip seksis vykdyti šiuos planus, parodys laikas. Tačiau prisimenant „Chang-1“ zondo sėkmingą misiją, gali būti, jog bent didžioji planų dalis bus sėkmingai įvykdyta. Panašu, jog anksčiau išsakytos ekspertų prognozės, kad JAV kosminės programos pakeitimas reiškia tik vieną – Mėnulio atidavimą kinams, gali išsipildyti.

Kam pavasaris praėjo Dar taip gražu ir gera, dar tik pradedame džiaugtis pavasariu. Tačiau gamtoje daug augalų ir gyvūnų, kuriems pavasaris baigiasi. Gali būti, kad kai ko nepamatysime labai ilgai – iki kito kovo ar balandžio. Tokie yra ankstyvieji augalai: ankstyvės, rūteniai, vištapienės, žibuoklės. Žibuoklių pievelės, mėlynavusios pašlaitėse, dabar lyg užgeso: nubiro žiedlapiai, nuvyto peržiem žaliavę lapai. Dabar kalasi nauji lapeliai – sodriai žali, pūkuoti, švelnūs. Rūtenių žiedai užleido vietą barškančioms mažutėms ankštarėlėms. Jose sėklos jau prinoko, greitai pabirs žemėn, pasisės, o pats augalas sudžius ir pranyks. Kai kurie ankstyvieji drugiai jau iškeliavo nebūtin. Tiesa, liko jų kiaušinėliai ir labai aktyviai besimaitinantys vikšreliai, kurie greitai virs naujos kartos drugiais. Smėlėtoje pašlaitėje urvelius kasančios pavienės bitės taip pat iš ankstyvojo pavasario. Savo urvelyje jos sudės kiaušinėlius, paliks maisto savo vaikams, o pačios išeis. Panašiai elgiasi ir kai kurie paukščiai. Visų mūsų pažįstami krankliai perėti pradeda dar žiemos pabaigoje, o gegužės pradžioje jų jaunikliai jau užaugę. Kodėl reikia taip skubėti, juk prieš akis – dar tiek gražaus pavasario ir visa vasara? Krankliai anksti peri ne šiaip sau: tokiu metu pakanka maisto jaunikliams šerti, o vasaros pradžia reikalinga jaunikliams mokyti. Kol jie sutvirtės, ateis ir ruduo. Gandrų namuose – nauji džiaug­ smai: neseniai išsirito jaunikliai. Jie dar tokie maži, visai nepanašūs į savo tėvus. Tačiau jiems pavasaris prasideda dabar. Teks labai ilgai rūpintis, daug lesti, mankštintis, išmokti skristi, iškeliauti į Afriką, kad kitą pavasarį būtų galima sugrįžti namo.

Amerikiečiai tvarkys paplūdimius Į Klaipėdą atplauksiančio Jungtinių Amerikos Valstijų karinių jūrų pajėgų kreiserio „Vicksburg“ įgula dalyvaus talkoje pajūryje. Keturias dienas Klaipėdoje viešėsiantys amerikiečiai planuoja tvarkyti paplūdimį Girulių-Melnragės ruože, pranešė uostamiesčio savivaldybė. Akcijoje ketina dalyvauti apie 100 žmonių , 30 laivo „Vicksburg“ įgulos narių, 15-20 Lietuvos karinių jūrų pajėgų (KJP) karių, 30 JAV ambasados Lietuvoje darbuotojų, 20 jūrų kadetų iš Juodkrantės, apie 20 vaikų globos namų „Rytas“ auklėtinių. Klaipėdos miesto savivaldybė įsipareigojo talkininkams parūpinti šiukšlių maišų, pirštinių, užtikrins kad surinktos šiukšlės būtų išvežtos. Be to, per vizitą JAV kariai žada pagelbėti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams. GK inf.


12

Gyvenimas

Gimtasis kraštas

2010 balandžio 30–gegužės 7 d., Nr. 10

Marijonas Mikutavičius:

Nedaryk kitam to, ko nelinkėtum sau pačiam Virginija Barštytė Energingasis Marijonas turi ne vieną veidą. Visų pirma jis yra žurnalistas, ilgai dirbęs dienraštyje „Lietuvos rytas“, aktorius, vaidinęs ne viename miuzikle, ne vienos televizijos laidos vedėjas.Kuria dainas, jas atlieka (yra neoficialaus Lietuvos krepšinio himno „Trys milijonai“ autorius ir atlikėjas), laisvalaikiu žaidžia futbolą. Būtent apie dainas ir sukosi mūsų kalba. Dainą „Aš labai myliu savo mamą“ turbūt parašėte Motinos dienos proga? Tai nėra mano daina, ją sukūrė Andrius Borisevičius, tik paprašė manęs dainuoti. Taip, ji man artima. Drauge dainuoja vaikų choras – mums visiems ji tapo svarbi. Jūsų daugybės laimėjimų ištakos – vaikystė, namai, tėvai? Aš tėvams neturiu priekaištų (juokiasi)... Esu vienturtis, ir tėvai mane be proto mylėjo. Mama – aktyvi ansamblio dalyvė, tėvas – chorvedys. Jie nuo vaikystės mane tampėsi po visokius renginius, koncertus, ir taip jau atsitiko, kad jų gyvenimas tapo patrauklus man, vaikui. Jūs iš pat vaikystės toks charizmatiškas? Banaliai pasakysiu: man sunku spręsti. Matyt, esu labiau atsigimęs į mamą. Tėtis šiek tiek rimtesnis, racionalesnis, pragmatiškesnis, o mama giminės šventėse ar išvykose nuolat dainuodavo, kalbėdavo, ji – puiki organizatorė, taigi daugiausia aš į mamą. O vaikystėje, kiek save menu, man sekėsi: buvau labai gražus berniukas, panašus į mergaitę, vienturtis, lepinamas... Ar mokykloje jau dainavote? Mokykloje aš dainavau užsidaręs

spintoje, scenoje – ne. Buvo nelengva derinti pamokas, muzikos mokyklą, futbolo treniruotes. Reikėjo rinktis, nes po treniruotės visas murzinas, drebančiomis rankomis sėsdavau prie fortepijono. Na, koks tai galėjo būti darbas. Dar sušlubavo širdis, ir aš be gailesčio mečiau muzikos mokyklą, pasimokęs joje ketverius metus. Muziką atradau paauglystėje, netgi svajojau apie savo grupę. Tokiu metu būni labai radikalus, taigi atrodė, kad muziką, kurios klausausi, galiu „padaryti“ tobuliau. Kokia muzika buvo, yra artima? Man patinka sunkioji muzika – metalas, rokas. Deja, ne visada pats gebu tokią muziką sukurti, tad kuriu tai, kas man išeina.

Kartais manau, kad esu tiesiog laimės kūdikis. Be to, vienu metu muzikoje buvo visiškas štilius, be kai kurių išimčių, žinoma. Dar manau, kad mano sukurti žodžiai surado širdis – aš labai kruopščiai tai darau. Nesu profesionalus atlikėjas, nes tai nėra pagrindinis mano darbas. Greičiau pomėgis, todėl aš galiu sau leisti ilgai dirbti su dai-

na, labai rimtai gilintis į tekstą. Sykį įsiplieskė diskusija su Edmundu Kučinsku. Turėjau įžūlumo leptelėti, kad kažkas jo dainoje negerai. Jis pasakė: „Žmogau, tu per metus parašai keletą dalykų ir tau to pakanka, o mums tenka parašyti po keliolika...“ Taip, pritrūksta laiko, dabar tą suprantu. Gal todėl ne vienas jūsų kūrinys yra pelnęs geriausios metų dainos vardą? Turbūt ramiau kalbėčiau apie savo neva genialumą ar „superinį“ talentą, jei nebūčiau TV veidas. Turiu pripažinti, kad tele-

Ką reiškia „dainuoti spintoje“? Tą muziką, kurią mėgau, reikėjo dainuoti rėkiant. Tai ir lįsdavau į spintą, kad garsą slopintų, nes gyvenau su tėvais ir nenorėjau varyti jų iš proto. Darau ir dabar tą patį savo namuose – labai garsiai dainuoju ir, matyt, kaimynams nesaldu. Ar mokėtės vokalo? Ne, todėl nesu labai geras dainininkas. Aš tik lankiau chorą ir iki mutacijos buvau grakštus sopranas. Turbūt beveik visoms dainoms pats kūrėte ir muziką, ir žodžius? Dažniausiai, nors pasitaikė ir kitų autorių tekstų. Žodžiai – didelė bėda, dažniau pirma galvoje suskamba melodija, o jau tada pritaikau žodžius. Keliu sau aukštus reikalavimus, daina turi skambėti.

vizija, kitaip – žinomumas, mane išreklamavo, štai kodėl neleidžiu sau didžiuotis. Kurią savo dainą labiausiai vertinate? Skaičiau, kad populiarioji „Trys milijonai“ jums taip įkyrėjusi, kad jos nė nedainuojate? Kartais dainuoju, nes kai publika reikalauja, negi spyriosiesi. Aš patenkintas šia daina, tačiau artimiausia man yra „Aš miręs“. Gal ji atsirado po skyrybų? Ar prisipažįstate pats sau, kad asmeniniame gyvenime nelabai sekasi? Daina gimė anksčiau. Negali visur vienodai sektis. Kartais mąstau, kad galbūt už sėkmę kituose dalykuose sumoku asmeninio gyvenimo nesėkmėmis. Per daug savęs investuoju į kitus dalykus ir per mažai palieku namams, artimiesiems, pagaliau gal nemoku suderinti vieno ir kito, na, ir atsitinka taip, kaip atsitiko. Tada susitaikai su tuo, plauki pasroviui. Ar buvau sutikęs TĄ moterį? Labai gali būti, bet daugiau šia tema... Atleiskite. Ar nepavargstate nuo savo paties garsumo, nuo šurmulio, kuriame nuolat verdate, juk tai įtampa? Kai pavargstu, tūnau savo kiaute, tačiau ilgai užsisklęsti pavojinga – vienas daraisi asocialus. Jaunystėje viskas buvo įdomu, bet taip būna, kol tavęs neįskaudina. Paskui daraisi atsargesnis, sunkiau prisileidi žmones, supranti, kad šurmulys, kuriuo mėgaujasi tavo kolegos, yra niekas, netgi trukdo tau gyventi, dirbti. Gal esu per daug nuogas – gilus, jautrus? Jaučiuosi toks, nors iš tiesų manyje daug dvilypumo. Galiu pasirodyti nuoširdus, net drovokas, bet čia pat galiu pasislėpti ir po tam tikra bravūra, užsidėti kaukę. Ar lengvai atsiprašote, jei ką nors įskaudinate? Lengvai. Taip pats susibalansuoju. Būna, vyksta ginčai, pykstamasi. Ir jei jaučiuosi kaltas, atsiprašau. Nepakeliu įtampos, viską darau, kad jos nebūtų, negaliu dirbti kolektyve, kur amžina įtampa, man sunku gudrauti, patinka kalbėti tiesiai, be užuolankų, patinka, kai ir su manimi kiti taip elgiasi.

Ar galite žodžiais nusakyti, kaip atėjote iki auksinės, platininės plokštelės?

Darbo šiuolaikiniame biure pavojai Be atvangos ir nuovargio veide po biurą zujantys darbuotojai – dažnas kino ar serialų vaizdelis. Jie gražūs ir sveiki. O kaip realybėje? Medikai įvardija tris pagrindines problemas, dėl kurių į juos kreipiasi biuruose dirbantys žmonės.

Nugaros skausmas Nemaža dalis mūsų visą dieną praleidžiame sėdėdami prie kompiuterio. Tokia poza stuburui nėra natūrali, ypač kai sėdime palinkę prie monitoriaus. Ką daryti? Pirmiausia – patogi darbo kėdė. Kompiuterio monitorius turėtų

stovėti priešais, jokiu būdu ne stalo krašte, nes tuomet jūs sėdėsite persisukęs, o tai tik dar labiau žalos stuburą. Bent kas kelias valandas pasivaikščiokite po biurą. Jeigu turite galimybę, minutę kitą pastovėkite atsirėmę į sieną.

Nesugebėjimas susikaupti Retai kuriam biure dirbančiajam pavyksta pasinaudoti romano „Vėjo nublokšti“ herojės Skarlet O’Hara žodžiais: „Apie tai aš pagalvosiu rytoj“. Šiandienis gyvenimas iš dirbančių žmonių neretai reikalauja

neatidėliotinų sprendimų. Būtent todėl stresai yra neišvengiamas biuro gyvenimo faktorius. Ką daryti? Galima vartoti maisto papildų, kurie padeda įveikti stresą. O streso profilaktikai tinka viskas: meditacija, sportas, šokiai, kita mėgstama veikla. Svarbiausia, kad tai teiktų malonumą. Beje, Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad stresas yra pagrindinė labiausiai paplitusių 7 ligų (gastrito, opaligės, infarkto, insulto, reumatoidinio artrito, bronchų astmos) priežastis.

Skausmas sėdint Kraujavimas, nemalonūs pojūčiai išangėje, skausmas, išangės išskyros ir niežulys bei kiti hemorojaus simptomai yra nejudraus gyvenimo būdo pasekmė. Todėl neoficiali statistika ir byloja, kad hemorojus gresia 8 iš 10 sėdimą darbą dirbančių žmonių. Ką daryti? Pirmiausia – nesigėdyti kreiptis į gydytoją. Šiuolaikinė medicina pajėgi įveikti ligą, o jei kreipiamasi anksti, sustabdyti jos formavimąsi.

Na, o ligos profilaktikai pakanka nesudėtingų dalykų: sureguliuoti mitybą (daugiau vartoti produktų su skaidulinėmis medžiagomis: javainių, rupios duonos, košių, sėlenų, daržovių; pakankamai gerti skysčių; nepiktnaudžiauti aštriu, marinuotu maistu; alkoholio vartoti saikingai). Darbo metu daryti pertraukėles pasivaikščiojimui. Vietoje to, kad skambintumėte kitame skyriuje dirbančiam kolegai, nueikite pas jį. Tai bus ir puiki venų varikozės, kuri taip pat yra dažna sėdimą darbą dirbančiųjų liga, profilaktika. GK inf.


Kelionės

2010 balandžio 30–gegužės 7 d., Nr. 10

Gimtasis kraštas

Rojus žemėje –

Maldyvai

Jei kas nors jums pasakys, kad Maldyvuose nuobodu, nes nėra įprasto europietiško kurorto šurmulio, netikėkite. Asta Bendoraitė Pro lėktuvo iliuminatorių vandenyno mėlis ir po jį išsibarstę smaragdiniais salų intarpai atrodo tarsi didelė reklaminė fotografija. Prieš leisdamasis laineris sparčiai žemėja, bet, visų nuostabai, sausumos neregėti. Lėktuvas kone liečia vandenį, atrodo, tarsi leistumės ant vandenyno bangų! Žemė išnyra paskutinę sekundę. Egzotika prasideda jau nuo oro uosto, kuris įrengtas ant dirbtinai supiltos siauros žemės juostos, vos už kilometro nuo Malė, Maldyvų Respublikos sostinės.

Skrydžio formalumai užtrunka ne ilgiau kaip pusvalandį. Kiekviena sala oro uoste turi savo atstovus. Jie pasitinka turistus, įsodina į laivelį ir nuplukdo į vietą.

Valstybė salose Maldyvų Respublika – salų valstybė, įsikūrusi į vakarus nuo Šri Lankos salos. Ji unikali tuo, kad vanduo sudaro 99,669 proc. jos teritorijos! Valstybėje yra 1 190 salų, bet tik 198 iš jų apgyvendintos . Apie 70 salų, pritaikytų turistams, oficialiai laikomos negyvenamomis: tik tokias salas vyriausybė nuomoja turistinio verslo organizatoriams. Šis verslas klesti: per metus čia atvyksta apie 300 tūkst. turistų (tai šiek tiek daugiau negu bendras šalies gyventojų skaičius), daugiausia – sausį, kovą ir rugpjūtį (birželį ir liepą – lietaus sezonas).

Sala, kurioje mes apsistosime, turi romantišką Mėnulio pilnaties vardą ir priklauso „A“ klasei. („B“ klasei priklauso keturių žvaigždžių viešbučiai, „C“ klasei – trijų). Kainos priklauso nuo viešbučio kategorijos ir pasirinkto maitinimosi ir siekia nuo keliasdešimties iki kelių šimtų dolerių per parą žmogui. Jau nuo pirmos minutės pradedi jaustis ypač gerbiamas ir saugomas svečias. Laivelis priplaukia prie prieplaukos, kur mus pasitinka tamsiaodžiai malonūs žmonės sniego baltumo drabužiais. Jie išvaduoja nuo spėjusio įkyrėti bagažo ir įsodina į mikroautobusą su kondicionieriumi. Lyg ir neramu: nejau ir vėl važiuosime? Bet po kelių minučių autobusiukas sustoja prie prašmatnaus lianomis apaugusio viešbučio. Kol tvarkomi dokumentai – nemokamas kokteilis. Priešais teliūskuojasi Indijos vandenynas. Peizažo spalvos – kaip ir reklaminiuose bukletuose.

Už ištaigą tenka mokėti nepigiai Pagrindinėje salos dalyje įsikūrę penki restoranai, keli barai bet kokiam skoniui ir didelis atviras baseinas. Tai savotiška ‚sala saloje“, panaši į pasakų miestelį: itališko stiliaus restoranas prašmatniai europietiškas, tajų ir kinų restoranonesupainiosi su kitais, atvira kavinė traukia akį neįprastu rausvai žalsvu deriniu, o stiklinėje baro vitrinoje ant ledo išdėlioti švie-

Ir vis dėlto, rengdamiesi kelionei, susitaikykite su mintimi, kad poilsis čia – tai visiškas atsipalaidavimas ir jėgų atgavimas.

13

skonį: nuo paprasto grožėjimosi iki aktyvaus pažintinio stebėjimo. Daugelis turistų tik atvykę pasiima kaukes su kvėpavimo vamzdeliais ir puola tyrinėti vandens gyvūnų. Kad pajustum didelį malonumą, visai nebūtina nerti į didesnį gylį su akvalangu. Atrodo, kad Pasaulio Kūrėjas išnaudojo čia visą savo vaizduotę, kurdamas vis naujas koralų formas ir žuvų spalvas. Žuvų reakcija į žmogų čia primena kačių ir šunų. Štai milžiniška ruda žuvis su geltonomis dėmėmis mėgina iškišti galvą iš vandens, ketindama jus kuo geriau apžiūrėti. Jos išvaizda jums – ne itin, ir bandote pasitraukti toliau, bet ji atkakliai seka paskui jus. O štai nedidelė tamsoka žuvelė nejudėdama kybo tiesiai prieš jus. Tik atkreipsite į ją dėmesį – ji tuoj pat pradės jus atakuoti ir kviesti pažaisti, o kviesdama gali netgi švelniai jums įkasti. Nusisuksite, ir ji vėl kantriai lauks žaidimo pradžios. Bet kuriame restorane jums išduos nemokamą paketą su duonos gabalėliais. Jei norite suburti prie savo kojų visą Indijos vandenyną, įbriskite iki liemens į vandenį ir įmeskite į jį keletą trupinėlių... Na, o rimtai besidomintieji povandeniniu plaukiojimu ar jūrine medžiokle turi visas galimybes atsiduoti savo pomėgiui: jų paslaugoms – patyrę instruktoriai, šiuolaikinė įranga, specialios ekskursijos ir netgi barakudų žvejyba. Įdomu paplaukioti laivu su stikliniu dugnu, paskraidyti hidrolėktuvu.

Į sostinę? Prašom!

ži mėsos ir žuvies produktai, kuriuos tuoj pat pagamins ant ugnies. Vakare šio komplekso vaizdas pasikeičia dėl neįprasto apšvietimo: ryškiai žydras baseino vanduo būna apsuptas fosforinių restoranų ugnių, takeliai ryškiai apšviesti, visur idealiai apkirptos vejos, baltais, raudonais, oranžiniais ir geltonais žiedais nubarstyti krūmai, kokosinės palmės... Kiekvieno restorano viduje krinta į akis užrašytas telefono numeris, kuriuo paskambinus galima užsisakyti staliuką vakarui. Pasirodo, kai kurie restoranai tokie populiarūs, kad vietų gali pritrūkti. Ypač tomis dienomis, kai restoranuose rengiami nacionalinių virtuvių vakarai. Yra čia ir diskotekų, ir karaokės barų, ir gyvos muzikos. Tik turėk noro ir, žinoma, pinigų. Poilsis Maldyvuose – ne tik prašmatnus, bet ir labai nepigus. Papras-

tai turistai atvyksta čia su kelialapiais, į kurių kainą įeina pusryčiai ir vakarienė, bet kai kurie užsisako tik pusryčius. Mat skrandis ne visada gali sutalpinti ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę tokiais kiekais, kurie čia siūlomi. Pietūs restorane be gėrimų vienam žmogui atsieina apie 30–35 dolerius. Kavinėje – pigiau: 15–20 dolerių. Tačiau vakare tiesiog neįmanoma praeiti pro ištaigingas vietas, į kurias turistai renkasi apsirengę pabrėžtinai elegantiškai. Saloje patogiausia atsiskaityti doleriais ir visomis pagrindinėmis tarptautinėmis kredito kortelėmis.

Rojus povandeninio plaukimo mėgėjams Salų gamta tokia įvairi, kad kiekvienas gali pasirinkti poilsį pagal

Jei norite apžiūrėti Maldyvų Respublikos sostinę, užteks dvidešimties minučių kelio laiveliu. Išsyk kris į akis mečetės ir keli šiuolaikiniai stikliniai pastatai. Modernių statinių Malė mieste nedaug, beveik visi sostinės pastatai žemi. Čia daugybė suvenyrų krautuvėlių. Prekiautojai siūlo koralus, kriaukles, gaminius iš ryškiai išdažytos palmių medienos, marškinėlius „okeanine“ tematika, Ceilono arbatą. Šalies egzotiką atspindi žuvų ir daržovių turgūs, taip pat musulmonų centras su milžiniška mečete ir vietos kraštotyros muziejus. Aišku, vietinis gidas parodys ir nedidelę salelę netoli sostinės: tai kalėjimas, kuriame kali narkotikus ar alkoholį vartoję žmonės (šalyje – griežtas sausasis įstatymas, alkoholis parduodamas tik turistams restoranuose). Jeigu į salą bandoma įvežti spiritinių gėrimų, juos atima muitinė. Dienai baigiantis laivelis iš sostinės bus pasirengęs sugrąžinti jus į jūsų salą, į tą fantastinį pasaulį, kuris per kelias dienas jau tapo įprastas.


14

Eteris

Gimtasis kraštas

Gegužės 3, pirmadienis

„Dingę“.

6.00 9.00 9.30 10.05

11.00 12.00 13.00 14.35 15.00 15.15 15.45 16.15 17.15

18.15

18.45 19.55 20.25 20.30 21.20 22.04 22.05 22.30 22.45

Labas rytas. Savaitė. Gamtos patruliai. „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) Tarp Rytų ir Vakarų. Bėdų turgus. Duokim garo! Stilius. Kultūrų kryžkelė. Trembita. „Gyvūnų gelbėtojai“. „Švelnusis Benas“. „Namelis prerijose“. „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). „Senis“. (N-7) Idėjų metas. Loterija „Perlas“. Panorama. Savaitės atgarsiai. Loterija „Perlas“. Savaitės atgarsiai (tęsinys). Vakaro žinios. „Dingę“. (N-7)

2010 balandžio 30–gegužės 7 d., Nr. 10

Gegužės 4, antradienis

„Asmens sargybinis“

„Gedimino 11“.

„Hanibalas: Pradžia“.

„Las Vegasas“.

„Sumokėti viską“.

„Svetimas veidas“.

Akistata su Lietuva.

6.30 Animac. serialas „Puka“. 7.00 „Šinzas“. 7.30 „Tomas ir Džeris“. 7.55 Tegul kalba. 8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 Auksinė blykstė. 10.30 Drama „Sėkmė avansu“ (2000 m., JAV). (N-7) 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Meilės sparnai“. 15.30 „Indiškos aistros“. 16.30 „Velniūkštė“. 17.35 Kryžminė ugnis. 18.40 „Misija: darbas“. Edukacinė laida. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Nauja versija. (N-7) 21.00 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Kriminalai. Sportas. Orai. 22.40 Drama „Asmens sargybinis“ (1992 m., JAV). (N-7) 1.20 „Likvidacija“. (N-7)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Geniuko Vudžio šou“. 7.25 „Simpsonai“. (N-7) 7.55 Drama „Atlantida“ (2007 m., Rusija). 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Emilija“. (N-7) 10.45 Komedija „Užburtoji Ela“ (2004 m., JAV, Airija, D. Britanija). 12.50 „Gormitai“. 13.20 „Geniuko Vudžio šou“. 13.50 „Hana Montana“. 14.15 „Finas ir Ferbis“. 14.45 „Simpsonai“. (N-7) 15.15 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.15 „Svetimas veidas. (N-7) 17.15 „Gedimino 11“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Be grimo. (N-7) 20.30 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 21.57 „Loto 6 . Auto loto“. Loterija. 22.00 Komedija „Lūpdažių džiunglės“. (N-7) 23.00 Drama „Lėlių namai“. (N-14) 24.00 Drama „Daktaras Hausas“. (N-14) 1.00 Kriminalinė drama „Ryklys“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.05 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 7.35 Muzikinė skrynelė. 8.00 Šeštadienio rytas. 9.00 „Juodasis riteris“. (N-7) 10.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 11.10 „Nepaaiškinami faktai“. (N-7) 12.05 Amerikos talentai IV. 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 14.30 Muzikinė popietė. 15.00 Svarbus pokalbis. 15.35 „Vaiduoklių istorijos“. 16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 16.45 „Asgardo kovotojai“. Realybės šou. (N-7) 17.45 „Nepaaiškinami faktai“. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Sąmokslo teorija. 21.30 Geras filmas. Trileris „Hanibalas: Pradžia“ (2007 m., Prancūzija, D. Britanija, JAV). (N-14) 24.00 Žinios. 0.30 „Ką daryti?“. (N-7) 1.35 Žvejų mūšis. 2.05 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“. 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Savaitės atgarsiai. 13.00 Sveikinimų koncertas. 15.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. 15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“. 15.45 „Švelnusis Benas“. 16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Pinigų karta. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Pinigų karta (tęsinys). 22.30 Vakaro žinios. 22.45 Veiksmo serialas „Las Vegasas“. (N-7)

6.30 Animac. serialas „Puka“. 7.00 „Šinzas“. 7.30 „Tomas ir Džeris“. 7.55 Tegul kalba. 8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 Savaitės įvykių TOP 5. 10.00 „Tau, Mama“. Koncertas Motinos dienai. 12.00 Kryžminė ugnis. 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Meilės sparnai“. 15.30 „Indiškos aistros“. 16.30 „Velniūkštė“. 17.35 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Gyvenimas pagal moteris. 21.00 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Kriminalai. Sportas. Orai. 22.40 Drama „Sumokėti viską“ (1999 m., JAV). (N-7) 0.45 „Likvidacija“. (N-7)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Geniuko Vudžio šou“. 7.25 „Simpsonai“. (N-7) 7.55 Drama „Atlantida“. 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Emilija“. (N-7) 10.45 „Tu gali šokti?“ Šokių konkursas. 12.20 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 12.50 „Gormitai“. 13.20 „Geniuko Vudžio šou“. 13.50 „Hana Montana“. 14.15 „Finas ir Ferbis“. 14.45 „Simpsonai“. (N-7) 15.15 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.15 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.15 „Gedimino 11“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 „Žiūrim, ką turim“. Informacijos šou. (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 žinios. 21.57 „Loto 6. Auto loto“. Loterija. 22.00 Kriminalinė drama „Vilko bilietas“. (N-14) 23.00 Drama „Lėlių namai“. (N-14) 24.00 Eurolygos apžvalga. 0.05 Drama „Daktaras Hausas“. (N-14) 1.05 Drama „Ryklys“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.05 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 7.35 Muzikinė popietė. 8.00 Sekmadienio rytas. 9.00 Asgardo kovotojai. (N-7) 10.00 Mentai. Sudužusių žibintų gatvės. (N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.10 „Šnipų žaidimai“. (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 14.30 Muzikinė popietė. 15.00 Kung Fu išmintis. (N-7) 15.35 „Vaiduoklių istorijos“. 16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 16.45 „Asgardo kovotojai“. Realybės šou. (N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Akistata su Lietuva. 21.00 Tarp miesto ir kaimo. 21.30 Komedija „Dievo šarvai II: Operacija „Kondoras“. (1990 m., Honkongas). (N-7) 23.45 Žinios. 0.15 Trileris „Hanibalas: Pradžia“ (2007 m., Prancūzija, D. Britanija, JAV). (N-14) 2.30 „Bamba“ (S)

Gegužės 5, trečiadienis

Gegužės 6, ketvirtadienis

Labas rytas.

Dviračio šou.

„Kaltės kaina“.

„Van Helsingas“.

Vakaro žinios.

„Paskutinis skautas“.

„Dingusi“.

„Ką daryti?“

6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“. 10.05 „Diagnozė žmogžudystė“. (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Pinigų karta. 13.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 14.30 Gustavo enciklopedija. 15.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“. 15.45 „Švelnusis Benas“. 16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Stilius. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti (tęsinys). 22.30 Vakaro žinios. 22.45 Veiksmo serialas „Las Vegasas“. (N-7)

6.30 Animac. serialas „Puka“. 7.00 „Šinzas“. 7.30 „Tomas ir Džeris“. 7.55 Tegul kalba. 8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 Gyvenimas pagal moteris. 10.00 Valanda su Rūta. 11.30 Paskutinė instancija. 12.30 FTB. Publicistikos laida. (N-7) 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 Premjera. Serialas „Policijos akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Meilės sparnai“. 15.30 „Indiškos aistros“. 16.30 „Velniūkštė“. 17.35 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7) 21.00 „Mano mylimas prieše“. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Kriminalai. Sportas. Orai. 22.40 „Mentalistas“. (N-7) 23.40 „4400“. (N-7) 0.40 „Likvidacija“. (N-7)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Geniuko Vudžio šou“. (N-7) 7.25 „Simpsonai“. (N-7) 7.55 Drama „Atlantida“. 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 Drama „Emilija“. (N-7) 10.45 Prieš srovę. (N-7) 11.35 Dok. drama „Farai“. 12.15 Dar pažiūrėsim... (N-7) 12.50 Komedija „Auklė“ (1993 m., JAV). 13.20 „Geniuko Vudžio šou“. 13.50 „Gormitai“. 14.15 „Finas ir Ferbis“. 14.45 „Simpsonai“. (N-7) 15.15 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.15 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.15 „Gedimino 11“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 Dar pažiūrėsim... (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 žinios. 21.57 „Loto 6 . Auto loto“. Loterija. 22.00 Drama „Kaltės kaina“. (N-14) 23.00 Drama „Lėlių namai“. (N-14) 24.00 „Daktaras Hausas“. (N-14) 1.00 Drama „Ryklys“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.05 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 7.35 Muzikinė popietė. 8.00 „Valstybės kelias“. Dok. f. ciklas. 9.00 „Asgardo kovotojai“. Realybės šou. (N-7) 10.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.05 Komedija „Aš dievinu Hakaby`s“ (2004 m., JAV). (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 14.30 Muzikinė popietė. 15.00 Autopilotas. 15.35 „Vaiduoklių istorijos“. 16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 16.45 Asgardo kovotojai. (N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Sankirtos. 21.00 To dar nebuvo... 21.30 Nuotykių f. „Van Helsingas“ (2004 m., JAV). (N-14) 0.15 Žinios. 0.45 Melodrama „Nakties karalienė“ (2005 m., Vokietija). (N-7) 2.30 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Teisė žinoti. 13.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 14.30 Keliaukim! 15.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“. 15.45 „Švelnusis Benas“. 16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba (tęsinys). 22.30 Vakaro žinios. Sportas. Orai. 22.45 „Skausmo žudikė Džein“. (N-7)

6.30 Animac. serialas „Puka“. 7.00 „Šinzas“. 7.30 „Tomas ir Džeris“. 7.55 Tegul kalba. 8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 Nauja versija. (N-7) 10.00 Nuo... Iki... 10.55 Abipus sienos. 11.50 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7) 12.25 Ne vienas kelyje. 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Policijos akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Meilės sparnai“. 15.30 „Indiškos aistros“. 16.30 „Velniūkštė“. 17.35 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.09 Čiuku čiuku traukinuku. 19.12 Kakadu. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 FTB. Publicistikos laida. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Kriminalai. Sportas. Orai. 22.40 Komedija „Paskutinis skautas“ (1991 m., JAV). (N-14) 0.50 Sveikatos ABC.

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Geniuko Vudžio šou“. 7.25 „Simpsonai“. (N-7) 7.55 Drama „Atlantida“. 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 Drama „Emilija“. (N-7) 10.45 „Tu gali šokti“. Šokių konkursas. 12.10 Žiūrim, ką turim. (N-7) 12.50 Komedija „Auklė“ (1993 m., JAV). 13.20 „Geniuko Vudžio šou“. 13.50 „Gormitai“. 14.15 „Finas ir Ferbis“. 14.45 „Simpsonai“. (N-7) 15.15 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.15 Drama „Svetimas veidas“. (N-7) 17.15 „Gedimino 11“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 20.30 „Farai“. 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 žinios. 21.57 „Loto 6 . Auto loto“. Loterija. 22.00 „Spec. būrys“. (N-14) 23.00 Drama „Dingusi“ (2006 m., JAV). (N-7) 24.00 „Daktaras Hausas“. (N-14) 1.00 Drama „Ryklys“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.05 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 7.35 Muzikinė popietė. 8.00 Statybų TV. 8.30 Tarp miesto ir kaimo. 9.00 Asgardo kovotojai. (N-7) 10.05 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 11.05 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.05 Komedija „Dievo šarvai II: Operacija „Kondoras“ (1990 m., Honkongas). (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 14.30 Muzikinė popietė. 15.00 Girių horizontai. 15.35 „Vaiduoklių istorijos“. 16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 16.45 Asgardo kovotojai. (N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Akistata su Lietuva. 21.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas. 21.30 Melodrama „Povestuvinė kelionė į Birmą“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 23.25 Žinios. 23.55 „Ką daryti?“ (N-7) 1.00 Tauro ragas. 1.30 Bamba. (S)


Eteris

2010 balandžio 30–gegužės 7 d., Nr. 10

Gimtasis kraštas

Gegužės 7, penktadienis

15

Gegužės 8, šeštadienis

„Lemtingas posūkis“.

„Slėpkit pamerges“.

„8 mylia“.

„Juodasis riteris“.

„Faktas“.

„Traukinys į Jumą“.

„Šaltakraujis“.

„Tik pirmyn“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 11.00 Akiračiai. 12.00 Nacionalinė paieškų tarnyba. 13.00 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“. 14.30 Popietė su A.Čekuoliu. 15.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“. 15.45 „Švelnusis Benas“. 16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Duokim garo! (tęsinys). 23.00 Siaubo trileris „Lemtingas posūkis“ (2003 m., JAV, Vokietija). (N-14)

6.30 Animac. serialas „Puka“. 7.00 Premjera. Animac. serialas „Transformeriai. Užsimaskavę robotai“. 7.30 „Tomas ir Džeris“. 7.55 Tegul kalba. 8.55 Žvaigždžių duetai 4. 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Policijos akademija“. (N-7) 14.05 „Tomas ir Džeris“. 14.30 „Meilės sparnai“. 15.30 „Indiškos aistros“. 16.30 „Velniūkštė“. 17.35 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Auksinė blykstė. 20.10 Komedija „Bilis Medisonas“ (1995 m., JAV). (N-7) 21.50 Premjera. Komedija „Slėpkit pamerges“ (2005 m., JAV). (N-14) 0.20 Trileris „Ijano Stouno mirtys“ (2007 m., D. Britanija, JAV). (N-14)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Geniuko Vudžio šou“. 7.25 „Simpsonai“. (N-7) 7.55 Drama „Atlantida“. 8.55 Drama „Meilės sūkuryje“. 10.00 Drama „Emilija“. (N-7) 10.45 „Šeimų dainos“. Muzikos šou. 12.50 Komedija „Auklė“ (1993 m., JAV). 13.20 „Geniuko Vudžio šou“. 13.50 „Gormitai“. 14.15 „Finas ir Ferbis“. 14.45 „Simpsonai“. (N-7) 15.15 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.15 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.15 „Gedimino 11“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Muzikinė karusėlė. 20.10 Komedija šeimai „Alvinas ir burundukai”(2007 m., JAV). 22.10 Komedija „Pasimatymas su žvaigžde“ (2004 m., JAV). (N-7) 0.10 Drama „8 mylia“ (2002 m., JAV). (N-14)

6.45 Televitrina. 7.05 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos. 7.35 Muzikinė popietė. 8.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas. 8.40 To dar nebuvo... 9.10 „Asgardo kovotojai“. Realybės šou. (N-7) 10.10 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 11.15 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.15 Melodrama „Povestuvinė kelionė į Birmą (2007 m., Vokietija). (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 14.30 Muzikinė skrynelė. 15.00 Žvejų mūšis. 15.35 Gimnazistai. 16.35 „Juodasis riteris“. (N-7) 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7). 21.25 Amerikos talentai IV. 22.30 Lietuvos galiūnų komandinis čempionatas. 23.55 Autopilotas. 0.30 Statybų TV. 1.00 Bamba. (S)

8.00 Krikščionio žodis. 8.15 „Tufiai ir Tuniai“. 8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 Švarus pienas. 9.30 Gimtoji žemė. 10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 11.30 Durys atsidaro. 12.15 Pulsas. 12.45 „Labiau už viską“. 13.45 Klausimėlis. 14.00 Nuotykių serialas „Jūrų žvalgas“. 15.00 Istorinė dokumentika. „Hitleris ir Stalinas. Kova dėl viešpatavimo“. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.15 Vaid. f. „Tadas Blinda“ (1972 m., Lietuva). 19.05 „Šerloko Holmso ir daktaro Vatsono nuotykiai. Baskervilių šuo“. (N-7) 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Pasaulio panorama. 21.30 Kelias į 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatą. „Anglija ir Graikija, „Kamerūnas ir Šveicarija. 22.30 Kine kaip kine. 23.00 Lietuvos kino aukso fondas. Drama „Faktas“ (1980 m., Lietuva).

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nenuorama Džiunė Ly“. 7.20 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“. 7.45 „Antinas Gudruolis“. 8.10 „Finas ir Ferbis“. 8.35 „Dinozaurų karalius“. 9.00 Karoluko ir Pencės rytas. 9.30 Žalioji akademija. 10.00 Kino pusryčiai. Animac. f. „Stebuklingas kardas“. 11.30 Veiksmo f. „Betmenas prieš Dviveidį“ (1995 m., JAV, D. Britanija). (N-7) 13.55 Serialas „Kremas“. 14.50 „Deginanti aistra“. 17.00 Švarūs pinigai. 17.45 Super Kakadu. (N-7) 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.00 Žvaigždžių duetai 4. 22.45 Veiksmo trileris „Traukinys į Jumą“ (2007 m., JAV). (N-7) 1.20 Veiksmo f. „Sąžiningas žaidimas“ (1995 m., JAV). (N-7)

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Yu-Gi-Oh! GX“. (N-7) 7.00 Animac. serialas „Raganosio mokykla“. 7.25 Animac. serialas „Bakuganas“. 7.55 H2O. Serialas. 9.00 Apie ūkį ir bites. 9.30 „Mamyčių klubas“. Laida šeimai. 10.00 Komedija „Kaštonas. Centrinio parko didvyris“ (2004 m., JAV). 11.40 Drama „Šeimos paslaptys“ (2001 m., JAV). (N-7) 13.10 Nuotykių drama „Gorilos rūke“ (1988 m., JAV). 15.40 Be grimo. (N-7) 16.30 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 17.10 „Moterų alėja“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 „Šeimų dainos“. Muzikos šou. 21.00 Nuotykių f. „Atgal į gamtą“ (2007 m., JAV). (N-14) 24.00 Veiksmo komedija „Šaltakraujis“ (1995 m., JAV). (N-14) 1.45 Nuotykių drama „Mano gyvenimo žuvis“ (2003 m., JAV). (N-7)

6.45 Televitrina. 7.05 Sveikatai ir laimei. 8.00 Gimnazistai. 9.00 „Valstybės kelias“. Dok. f. ciklas. 10.00 Autopilotas. 10.30 Šeštadienio rytas. 11.30 Grožis ir estetika. 12.30 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7) 13.30 Lietuvos galiūnų komandinis čempionatas. 14.55 „Juodasis riteris“. (N-7) 16.00 Tarp miesto ir kaimo. 16.30 To dar nebuvo... 17.00 Ekstrasensų mūšis. (N-7) 18.00 Nepatvirtinta diagnozė. (N-7) 19.00 „Ką daryti?“ (N-7) 20.00 Žinios. 20.15 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7) 21.20 Trileris „Tik pirmyn“ (2008 m., Rusija). (N-7) 23.30 Veiksmo f. „Van Helsingas“ (2004 m., JAV). (N-14) 2.05 „Bamba“. (S)

Horoskopai

Gegužės 9, sekmadienis

^ Avinas. Yra tikimybė, kad jūs galite įsimylėti d Svarstyklės. Būkite aktyvesni, tik tuomet

„Šindlerio sąrašas“.

„Nepavykęs sandėris“.

„Mongolas“.

„Mano svajonių vyras“.

8.15 „Tufiai ir Tuniai“. 8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Kine kaip kine. 11.00 Lietuvos kino aukso fondas. Drama „Faktas“ (1980 m., Lietuva). 12.45 Pasaulio dokumentika. „Neregėta Brazilija: „Discovery“ žemėlapis“. 13.45 Detektyvinis serialas „Puaro“. 15.30 Šventadienio mintys. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.10 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“. 18.00 Septynios Kauno dienos. 18.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 19.00 Keliaukim! 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Savaitės filmų filmas. Drama „Šindlerio sąrašas“ (1993 m., JAV). (N-7)

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nenuorama Džiunė Ly“. 7.20 „Bazas šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“. 7.45 „Antinas Gudruolis“. 8.10 „Finas ir Ferbis“. 8.35 „Dinozaurų karalius“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. „Eisas Ventura. Kai gamta šaukia“ (1995 m., JAV). (N-7) 11.40 Komedija „Jaunėlis“ (1994 m., JAV). (N-7) 13.55 Serialas „Kremas“. 14.50 „Deginanti aistra“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 2 minutės šovės. 22.00 Veiksmo f. „Nepavykęs sandėris“ (2003 m., D. Britanija, Kanada, Honkongas). 23.45 Snobo naktis. Kriminalinis trileris „Labas ir sudie“ (1999 m., Vokietija). (N-14)

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Yu-Gi-Oh! GX“. (N-7) 7.00 Animac. serialas „Raganosio mokykla“. 7.25 „Bakuganas“. 7.55 H2O. Serialas. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Filmas šeimai „Angelas“ (2002 m., JAV). 11.40 Nuotykių drama „Laukinė upė“ (1994 m., JAV). (N-7) 13.50 Romantinė komedija „Tiesiog žavinga“ (1999 m., JAV, Vokietija). (N-7) 15.50 Akistata“. (N-7) 16.40 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 17.30 Dok. drama „Farai“. (N-7) 18.10 Asistentai. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 „Tu gali šokti“. Šokių konkursas. 21.10 Drama „Mongolas“ (2007 m., Kazachstanas, Rusija, Mongolija, Vokietija). (N-14) 23.25 Nuotykių f. „Karo aukos“ (1989 m., JAV). (N-14)

6.45 Televitrina. 7.05 Grožis ir estetika. 8.00 Girių horizontai. 8.30 Statybų TV. 9.00 Tauro ragas. 9.30 Žvejų mūšis. 10.00 Kung Fu išmintis. (N-7) 10.30 Sekmadienio rytas. 11.30 Sveikatai ir laimei. 12.30 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7) 13.35 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 14.00 Sveikinimų koncertas. Tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654. 16.00 Girių horizontai. 16.30 „Lietuvos žinių“ tyrimas. 17.00 „Valstybės kelias“. Dok. f. ciklas. 18.00 Kainos kodas. 18.30 Svarbus pokalbis. 19.00 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7) 20.00 Žinios. 20.15 „Ar kiekvienas laimingas?“ Socialinis projektas. 21.15 Melodrama „Mano svajonių vyras“ (2007 m., Vokietija). (N-7) 23.05 Trileris „Absolonas“ (2003 m., Kanada, D. Britanija). (N-14) 1.00 Bamba. (S)

darbo vietoje, tai gali nutikti savaitės viduryje. Tačiau jums geriausia būtų tai išlaikyti paslaptyje. Romanu galite mėgautis, bendraudami trumposiomis žinutėmis ar elektroniniais laiškais. Tačiau neleiskite, kad romantiniai santykiai būtų atskleisti, stenkitės, kad tai netrukdytų jūsų darbui.

_ Jautis. Jus greičiausiai pavergs jūsų mylimo

asmens nekaltas veidas, todėl negalėsite patikėti, kad jus apgaudinėja. Visgi sukaupkite dvasines jėgas ir rimtai pasikalbėkite, ar jūsų nekvailina. Tai metas, kai jūs turite apsispręsti, kuriuo keliu pasukti – rinktis vienatvę, ar kęsti pažeminimą.

` Dvyniai. Šiuo metu kils daug prieštaravimų,

agresijos, tačiau ir naudingų, šviežių idėjų. Nelengva bus atsirinkti, kur perspektyvūs pasiūlymai, o kur vienadienės iliuzijos ar apgaulė, – juolab, kad trukdys aplinkinių skubėjimas, raginimai, nepakantumas. Šiuo metu aplinkoje bus daug impulsyvumo, ambicijų, agresijos.

a Vėžys. Jei norite patraukti kieno nors dėme-

sį, būkite įtaigus, bendraukite aiškiai ir be užuolankų. Darbe stenkitės įžiūrėti aiškesnį vaizdą visa api­mančioje migloje. Jei teks spręsti profesines problemas ar piniginius klausimus, emocijas palikite nuošalyje.

jus lydės sėkmė. Lengvai įgyvendinsite visus savo sumanymus. Šią savaitę greičiausiai kasdienybę praskaidrins romantiškas pasimatymas su jums patinkančiu žmogumi. Neskubėkite įsimylėti, mat tai gali būti ne jums skirtas asmuo.

eSkorpionas. Būsite linkęs dairytis atgal, abe-

joti ir tikrinti tai, kas anksčiau parašyta, pasakyta ar nuspręsta. Vertėtų šią savaitę atidžiau dirbti su dokumentais, juos įdėmiai tikrinti, neskubėkite pasirašyti rimtų sutarčių. Vis dėlto, įdėjus pastangų, reikalus galėsite išspręsti.

f Šaulys. Darbe būsite dėmesio centre, į jus

kreipsis ne tik patarimų ar pagalbos, tačiau galite sulaukti ir pasiūlymų, kaip plėtoti vieną ar kitą projektą. Neskubėkite įsipareigoti šeimai ar draugams, apgalvokite ir savo norus, galimybes. Jei norite geriau suprasti jums artimą žmogų, būkite atviras ir nuoširdus.

g Ožiaragis. Jus lydės sėkmė daugelyje sričių.

Svarbiausia – neatidėliokite skubių klausimų sprendimo. Jei abejojate savo jėgomis, paprašykite artimo žmogaus patarimo, nuomonės. Asmeniniame gyvenime stiprinkite ryšį su draugais, mat atrodo, jog pastaruoju metu esate linkęs į vienatvę, kuri gali pakenkti socialiniams ryšiams.

Vandenis. Būsite ypač užimtas, mat laukia b Liūtas. Darbe imkite vadžias į savo rankas. Tai h nemažai susitikimų, renginių ir daug bendravimo laikas, kai turite judėti į priekį nepaisant nieko – neleiskite kolegoms ar draugams jūsų įkalbinėti susilaikyti nuo seniai planuotų žingsnių. Asmeninių santykių srityje stenkitės neišduoti pasitikėjimo, kurį jums jaučia aplinkiniai. Daugiau bendraukite su draugais. Neleiskite savo svajonėms išblėsti!

cMergelė. Jūsų laukia reikšmingi pokyčiai, to-

dėl naudokitės patarimais tų žmonių, kurie karjerai turės pozityvią įtaką. Prieš imdamasis ko nors, išsiaiškinkite detales, atlikite tyrimą ir apgalvokite savo veiksmus Jei norite ištirpdyti kieno nors širdį, parodykite savo dėkingumą ir rūpestį.

apskritai. Vakarais greičiausiai būsite pavargęs ir nenusiteikęs bendrauti su namiškiais. Atidžiai vertinkite visą gaunamą informaciją ir nepulkite daryti išankstinių išvadų.

i Žuvys. Tai laikotarpis, kuris atneš puikias, iš-

skirtines galimybes, viltis, permainas, ir drauge pagundas bei iliuzijas. Labai svarbu bus teisingai suvokti tendencijas, galimybes, jausti laiką, kada galite sėkmingai veikti, o kada geriau palūkėti. Nedvejodami pasinaudokite išskirtiniais šansus, nevenkite aplinkinių dėmesio.


16

Pasaulis margas

Gimtasis kraštas

Katė ir kompiuteris Klysta manantieji, kad tarp katės ir kompiuterio nėra nieko bendro. Kompiuterių inžinierius Vei Lu iš Mičigano valstijos ( JAV) tikina kuriantis elektronikos prietaisą taip, „kaip gamta sukūrė smegenis“. Kompiuteriai, kurių veikimo principas bus panašus į katės smegenų ląs-

telių veikimą, galės išmokti atpažinti informaciją panašiai, kaip ją atpažįstame mes. Kaip rašo „Live Science“, šie į smegenis panašūs prietaisai galės priimti sudėtingus sprendimus ir atlikti kur kas daugiau užduočių vienu metu, nei tai gali šiuolaikiniai kompiuteriai.

Kompiuteriuose naudojami mik­ rolustai priklauso nuo jungiklių – tranzistorių. Mičigano mokslininkai savo kuriamuose prietaisuose naudoja „memristorius“ (žodis kilęs nuo memory – atmintis – red.), kurie gebės įsiminti praeities įvykius net tada, kai prietaisas bus išjungtas. Tvirtinama, kad „memristoriai“ veikia panašiai kaip smegenų ląsteles jungiančios sinapsės. Sinapsės yra taip pat savotiški jungikliai, gebantys suformuoti tūkstančių neuronų susijungimo kelius priklausomai nuo elektros signalų stiprumo. Mokslininkams jau pavyko sukurti gyvūno smegenų principu veikiantį kompiuterį. Kol kas tai didžiulis prietaisas, sudarytas iš 140 000 centrinių procesorių, suryjančių milijonus vatų elektros energijos, ir vis tiek veikiantis 1 000 kartų lėčiau nei katės smegenys. Šis vienas moderniausių pasaulio kompiuterių, pavadintas „Dawn“, sumodeliuojamų neuronų ir sinapsių ryšių skaičiumi lenkia katės smegenų lygį, bet nuo gyvūno smegenų labai atsilieka veikimo greičiu.

2010 balandžio 30–gegužės 7 d., Nr. 10

Vaidino su negimusiu kūdikiu Holivudo aktorė Naomi Vats suvaidino besilaukiančią moterį filme „Mother and Child“. Įdomiausia tai, kad N.Vats tuo metu iš tiesų laukėsi ir mielai leido filmo kūrėjams filmuoti tolydžio augantį jos pilvuką. N.Vats iki šiol jaudinasi prisiminusi, kad filmo peržiūros metu išvydo, kaip pilve spardosi dar negimęs jos sūnelis. „Dabar, kai pamatau tą sceną, susijaudinu, nes tai buvo ypatinga artumo su kūdikiu akimirka“, – pasakojo aktorė. Filmas visuomenei pristatytas 2009 metų pabaigoje, o aktorės sūnus Samuelis Kajus gimė 2008-ųjų gruodį. Tai antras aktorės sūnus.

Laimingi Šer leidžiasi į gastroles lediniai veidai Dar Čarlzas Darvinas tvirtino, kad veido išraiška labai svarbi emocijų formavimuisi žmogaus smegenyse, bet suklestėjus grožio chirurgijai ir botokso injekcijoms, vis dažniau susidursime su kaukę primenančiais pašnekovais. Žmonės, kurie botokso injekcijų pagalba atsikratė raukšlių ir užkonservavo savo jaunystę, virsta tik­rais emociniais ledokšniais. Jie negali susiraukti, savo mimika išreikšti užuojautos ir tinkami parodyti pašnekovui, kad įdėmiai jo klausosi. Tačiau patys atsijauninusieji, anot amerikiečių profesoriaus Deiviso Gavaso, tampa laimingesni ne tik dėl atgauto grožio. D.Gavasas stebėjo kelių dešimčių savanorių emocines reakcijas prieš ir po botokso injekcijų. Įdomu tai, kad po botokso injekcijos eksperimento dalyviai ėmė lėčiau reaguoti į stresą keliančias situacijas. O štai į teigiamus reiškinius buvo reaguojama taip pat greit kaip ir iki botulino toksino injekcijų.

Išgelbėtas „Holivudas“ Žurnalo vyrams „Playboy“ įkūrėjas Hugas Hefneris paaukojo net 900 tūkst. JAV dolerių (per 2 mln. litų), kad būtų išsaugotas legendinis daugiau nei 137 metrų ilgio Holivudo ženklas. Jis stovi ant kalvos, nuo kurios atsiveria vaizdas į Los Andželą. Garsiajam ženklui pavojus iškilo, kai prieš dvejus metus buvo nuspręsta minėtą teritoriją parduoti. Žemių sklypus čia nusipirkę asmenys galėjo teritoriją užstatyti ženklą užsto-

Prabėgus penkeriems metams po atsisveikinimo turo, žinoma Amerikos dainininkė ir aktorė Šer paskelbė pasiryžusi atnaujinti gastroles po visą pasaulį. 63-ejų dainininkė ketina pradėti naują koncertinį turą po to, kai baigsis jos kontraktas su „Caesars Palace“ kazino Las Vege. Dainininkė jau parengė naują albumą, kurio dvi versijos (14 ir 19 dainų) pasirodys šių metų pabaigoje. Pirmą disko singlą „Already Been There“ Šer pristatys gegužės

18 dieną Monake. Be to, dainininkė drauge su Kristina Agilera neseniai nusifilmavo filme „Burlesque“. 2002-ųjų birželį Šer, kurios karjera tęsiasi ilgiau nei keturis dešimtmečius, leidosi į atsisveikinimo turą, po kurio ketino nutraukti gastroles. Turas tęsėsi iki 2005-ųjų pavasario. Dainininkė surengė 325 koncertus ir užsidirbo 250 milijonų dolerių. Tačiau po trejų metų neiškentė ir grįžo į sceną, pasirašiusi kontraktą Las Vege.

Dešimtmetė mergaitė nugalėjo jūrų širšę

Dešimties metukų Reičelei Šadlou pavyko išgyventi po susidūrimo su mirtinai nuodinga medūza, dar vadinama jūrų širše. Lotyniškai Chironex fleckeri vadinamos medūzos esti balkšvai žydros, todėl vandenyje beveik nepastebimos.

Nelaimė įvyko 2009-ųjų gruodį, kai Reičelė braidė Kaliopės upėje prie Gladstouno. Medūza čiuptuvais apsivijo mergaitės kojas ir ji neteko sąmonės. Tiesa, prieš tai spėjusi ištarti, kad nieko nemato ir nebegali kvėpuoti. Iš vandens sesutę ištraukė trejais metais

vyresnis jos brolis. Mergaitė ligoninėje praleido beveik du mėnesius, bet liko gyva. ABC televizijai zoologas Džeimis Seimuras tvirtino per visą gyvenimą neregėjęs nė vieno atvejo, kad išgyventų tokį didelį odos plotą nudegęs žmogus. Jūros širšių nuodai labai pavojingi, kol kas nesukurta ir jokių priešnuodžių. Medūzų aukas ištinka šokas ir širdies veikla sutrinka anksčiau, nei jos pasiekia krantą. Šie nuodai sukelia didžiulį raumenų skausmą, vėmimą, iki kritinės ribos pakyla kraujospūdis. Vienos jūrų širšės nuodų pakaktų beveik akimirksniu nužudyti 60 žmonių.

siančiais prašmatniais namais arba jį iš viso išardyti ir nugriauti. Žmones sujaudino garsiojo simbolio likimas, todėl pradėtos rinkti aukos teritorijai išpirkti. Tam prireikė net 12,5 milijono dolerių. Trūkstamą sumą paaukojo H. Hefneris, o Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Švarcnegeris džiugiai pranešė, kad istorinis ženklas bus išsaugotas. Lėšų aukojo ir Kalifornijos valstijos vadovybė. Ženklas „Hollywood“ sukurtas 1923-iaisiais.

Maniaką vaidinantis aktorius pasveiko Kaip praneša BBC, populiariame seriale „Dexteris“ žudiką maniaką vaidinantis Maiklas C. Holas pasveiko nuo vėžio ir grįžo į filmavimo aikštelę. Prieš keletą mėnesių 39-erių M.C.Holui medikai diagnozavo kraujo vėžį, pažeidusį aktoriaus limfmazgius. Majamio policijoje dirbantį žudiką maniaką vaidinantis ir šiemet „Auksinio gaublio“ apdovanojimą pelnęs aktorius nutraukė darbą ir atsigulė į netoli Los Andželo esančią ligoninę. Laimė, aktoriui pavyko pasveikti ir apie tai jis pranešė visuomenei. Seriale „Dex­ teris“ žudiko seserį vaidina aktoriaus žmona Dženifer Karpenter.

GK20100430  

Labiausiai kainas kelia akcizai nukelta į 2 psl. nukelta į 3 psl. nukelta į 3 psl. 4 psl. 7 psl. Pernai iš Lietuvos išvyko tiek žmonių, kiek...

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you