Page 1

Artėja antroji pandemijos banga Epidemiologai su nerimu laukia grėsmingai artėjančios antrosios pandeminio gripo bangos.

Sovietinis palikimas – lyg karšta bulvė Pačių Lietuvos sodininkų mėgėjų lėšomis nutiesti elektros tinklai šiandien tapo galvos skausmu.

Gimtasis kraštas 8 psl.

10 psl.

Savaitraštis visai Lietuvai. 2010 vasario 26–kovo 5 d., Nr. 1

Pinigai bedarbiams mokyti – vėjais Kiekvieną savaitę po 5–7 tūkst. gyventojų netenka darbo. Prognozuojama, kad šįmet bedarbių armija išaugs iki 370 tūkst. žmonių, tačiau sustabdyti jos didėjimą sekasi sunkiai.

Žemų kainų karas smogė daržovių augintojams Prekybininkų kova dėl vartotojų gali baigtis ūkininkų bankrotais.

Vida Tavorienė Tokių žemų daržovių kainų ir to­ kių sunkių metų dar nebuvo, bėdoja daržininkystės ūkių savininkai. Gel­ bėjimo ratas – šiemet anksčiau nei įprastai atsivėrę vartai vežti daržo­ ves į Rusiją, taip pat eksportas į ES šalis. Mat daugelį piečiau esančių šalių užklupę dideli šalčiai sušaldė lauke žiemojančias daržoves, todėl atsirado jų stygius.

Albinas Čaplikas Vyriausybė bando kovoti su au­ gančiu nedarbu, tačiau kovos rezul­ tatai apgailėtini. Darbo grupė siū­ lo trumpinti darbo savaitę, jaunimą nuo emigracijos vilioti minimaliais atlyginimais, o „Sodros“ biudžetą gelbėti didinant pensinį amžių.

Nukelta į 9 psl.

Mokydamiesi sulauksime pavasario Prieš krizę kai kuriose Lietuvos bendrovėse dirbo kinų statybinin­ kų. Likimo ironija: dabar Lietuvoje nedarbas, o Kinijoje pradeda trūkti darbuotojų. Štai šalies pietuose, di­ džiausioje pasaulyje gamybinėje zo­ noje, trūksta apie 2 mln. darbuotojų.

Baigėsi kursai ir paaiškėjo, kad keramikų niekam nereikia. Valstybės lėšos iššvaistytos veltui.

Tiesa, vargu ar kuris lietuvis susivi­ liotų padirbėti Kinijoje. Patys kinai nusivylė atlyginimo dydžiu ir darbo sąlygomis, o lietuviui tikriausiai jos būtų nepakeliamos.

Šešėlinė ekonomika laukia amnestijos Albinas Čaplikas Valstybė nesurenka mokesčių, skolinasi dešimtis milijardų, o da­ lis šalyje uždirbtų pinigų ilsisi lietu­ vių verslininkų pamėgtose lengva­ tinės prekybos zonose egzotinėse salose. Šešėlinės ekonomikos da­ lis Lietuvos rinkoje per metus šok­ telėjo kaip niekada anksčiau – net 5 procentiniais punktais, ir pasiekė 23 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius metus šešėlinė eko­ nomika užkariaus dar didesnę rinkos dalį – net 27 proc. BVP. Nukelta į 2 psl.

Mūsų tautiečiams labiau patinka dalyvauti Darbo biržos ir kitų valsty­ bės paskirtų institucijų rengiamuose bedarbių kursuose. Šaltą žiemą sėdi šiltose patalpose, karpai ausimis klau­

sydamas konsultantų, per pertraukas išgeri pasiūlytą puodelį kavos, gauni stipendiją ir taip tikiesi sulaukti pa­ vasario. Nukelta į 2 psl.

Apskričių reforma nežinioje Vyriausybei užsimojus jau šią vasarą panaikinti apskričių viršininkų administracijas, kol kas Seimui dar nepateiktas nė vienas įstatymas, kuris reglamentuotų naująją valdymo sistemą. Saulius Tvirbutas Reformos pradžia jau čia pat, tačiau Seimui dar nepateiktas nė vienas įstatymas, kuris turėtų reg­ lamentuoti naują mūsų valstybės valdymo sistemą. Savivaldybių va­ dovaibaiminasi, kad kad vietoje ža­ damo valdžios priartinimo prie vie­ tos gyventojų sulauksime tik dar daugiau centralizacijos ir biurokra­ tijos procedūrų. Nukelta į 3 psl.


2

Aktualijos

Gimtasis kraštas

2010 vasario 26–kovo 5 d., Nr. 1

Pinigai bedarbiams mokyti – vėjais mokėti apie 300 litų mokesčių. Iš kur jų gauti, kai keramikos dirbinių niekas neperka? Pasvarsčiusi ji ir kreipėsi į Darbo biržą. O čia jai pasiūlė: štai pa­ sitobulink, renkame keramikų grupę, mokėsime 560 litų stipendiją. Taigi viskas apsivertė: dabar ne ji valstybei, o valstybė jai moka. Vyriausybė sko­ linasi milijardus ir moka stipendijas, pašalpas. Tai vadinama taupymu. Ar kursų rengėjai domėjosi kera­ mikų paklausa? Ar prognozavo jų po­ reikį? Baigėsi kursai ir paaiškėjo, kad tokių specialistų niekam nereikia. Tai­ gi ir valstybės lėšos iššvaistytos veltui. Kiek? Parengti vieną keramiką kaina­ vo apie 3500 litų.

Darbo rinkos prognozė

Atkelta iš 1 psl. Neskriaudžiami ir konsultantai. Jie irgi gauna garantuotas pajamas už tei­ kiamas paslaugas, o patys už mokymo rezultatus garantijų neduoda.

Vyriausybės fantazijos Ministrų kabinetas kitaip keti­ na likviduoti nedarbą. Suburta dar­ bo grupė, vadovaujama Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio, pa­ rengė nemažai originalių pasiūlymų. Kaip žinoma, jaunimo nedarbas siekia net 33,3 proc. (bendrasis nedarbo ly­ gis yra 13,8 proc.), taigi pirmiausia jį reikia mažinti. Kaip? Labai paprastai: siūloma pradedantiems 18–24 metų darbuotojams mokėti minimalų 600 litų atlyginimą. Vyriausybės kancleris D.Ma­ tulionis rimta veido išraiška šį siūly­ mą vadina drąsia priemone. Nesunku

numanyti, kad ant tokio jauko jauni­ mas neužkibs. Emigruoti, tik emi­ gruoti. Originalių minčių kelia siūlymai leisti iki keturių dienų trumpinti dar­ bo savaitę ir didinti galimybes įsidar­ binti laikinai. Kažkur tai jau girdėjo­ me. Tačiau tokie siūlytojai užmiršta, kad nedarbo mažinimas nėra savi­ tikslis. Juk kalbama apie darbo vie­ tų didinimą, kad augtų įnašai į šalies biudžetą. Ar sumažinę darbo dienų skaičių papildysime biudžetą? Tiesa, darbo grupė atsako į šį klausimą irgi originaliai: reikia didinti pensinį am­ žių. Iš pradžių iki 65, o vėliau – iki 67–70 metų. Galima numanyti, kad atsiras proto bokštų, siūlančių pensinį amžių padidintiiki 75, jeigu prireiks – ir iki 80 metų. Tik pagalvokime: kiek lėšų sutaupytume, „Sodros“ biudžetas taptų perteklinis ir galėtume pensijas didinti iki Vokietijos ar net Danijos lygio. Išgyvenusiems – rojus.

Šešėlinė ekonomika laukia amnestijos Atkelta iš 1 psl.

Susigrąžins 2 milijardus Politikai ir kai kurie ekonomis­ tai kalbomis ragina krizę trauktis ir iš Lietuvos, tačiau, ekonomikos ekspertų skaičiavimu, šešėlinė eko­ nomikos dalis šįmet dar gerokai iš­ augs ir pasieks rekordinį lygį, fiksuotą 1997-aisiais, t. y. net 27 proc. BVP. Be to, Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenimis, 2008 m. šešėli­ ne veikla iš dalies užsiėmė 27,5 proc.

Ekspertai mano, kad, paskelbus laikiną vienkartinę amnestiją, į Lietuvą sugrįžtų nuo 0,5 iki 2 mlrd. litų.

šalies įmonių, 2009 m. – 37 proc., o 2010-aisiais tai daryti ketina net 42 proc. įmonių. Valstybė nesurenka planuotų mo­ kesčių, skolinasi dešimtis milijardų, o dalis šalyje uždirbtų pinigų ilsisi lietu­ vių verslininkų pamėgtose lengvatinės prekybos zonose Seišeliuose, Merge­ lės, Meno ar Niujė salose. Niekas tiksliai negali pasakyti, kiek lėšų sukaupęs šešėlinis varslas, tačiau ekspertai tikisi, kad paskelbus laikiną vienkartinę amnestiją į Lietuvą su­ grįžtų nuo 0,5 iki 2 mlrd. litų.

Šešėlis driekiasi į Rytus Išsamesnius ir tikslesnius šešėlinės ekonomikos tyrimus atliko Lince vei­ kiančio Johanso Keplerio universiteto mokslininkai. Tiesa, Austrijos uni­ versitetas dar nepasiruošęs analizuoti padėties naujosiose ES šalyse. Gana tiksliai nustatyta, kad senosiose ES valstybėse 2009 m. šešėlinė ekonomi­ ka išaugo nuo 0,3 iki 0,9 proc. Blogą­ ja prasme pirmauja nedarbo rekordus skinanti Ispanija, lietuvių pamėgtos Airija ir Didžioji Britanija. Mažiau­ siai šešėlinė ekonomika išplitusi „pe­ dantiškose“ šalyse: Vokietijoje, Aus­ trijoje ir Belgijoje.

Yra ir daugiau originalių pasiūly­ mų. Darbo grupė juos žada parengti iki kovo vidurio.

Keramika neišgelbėjo Panevėžio darbo biržos specialis­ tams šovė į galvą mintis, kad sunkme­ čiu ne vieną bedarbį gali išgelbėti ke­ ramika. Kaip tarė, taip padarė. Subūrė į grupę dvylika buvusių kirpėjų, siuvė­ jų, laborantų, statybininką montuoto­ ją ir 24 savaites mokė keramikos pa­ slapčių. Įdomiausia, į grupę pateko tikra keramikė, iš šio verslo gyvenusi penkerius metus. Ir toliau būtų tuo vertusis, tačiau pernai Vyriausybė du kartus padidino mokesčius, todėl ke­ ramikei rinkoje neliko vietos. Nuosto­ linga. Taigi keramikė Dalia kursų ren­ gėjams galėjo papasakoti apie tikrąją padėtį rinkoje. Galėjo, tačiau tokių konsultantų Darbo biržai nereikia. Pasak Dalios, per mėnesį jai reikėjo Mokslininkai padarė išvadas, ku­ rios nieko nenustebimo. Šešėlinę eko­ nomiką sparčiausiai augina didina­ mi mokesčiai, nedarbo didėjimas ir iš to kylantis gyventojų nepasitikėji­ mas savo valstybe. Galėtume pama­ nyti, kad mokslininkai tyrimą atliko Lietuvoje. Šiaurės Europoje ir Skandinavijos šalyse vietos šešėlinei ekonomikai lie­ ka palyginti nedaug – nuo 10 iki 18 proc. BVP, Italijoje – 25 proc., Ru­ munijoje ir Bulgarijoje – 36–39 proc., Baltarusijoje ir Moldovoje – apie 50 proc., Ukrainoje – 57 proc., o Gru­ zijoje – 68 proc. BVP. Tiesa, trūksta svarių argumentų, kad pagrįstų šias prognozes.

2010 metų darbo rinkos prognozė atlikta remiantis darbdavių apklausos rezultatais, įvertinus darbo rinkos ir makroekonominių rodiklių tenden­ cijas. Rengiant prognozę apklausta 4,6 tūkst. darbdavių. Ūkio atsigavimo laukiama 2010 metų antrąją pusę, tačiau labai tikėti­ na, kad nedarbas Lietuvoje didės iki 2011-ųjų. Prognozuojama, kad šįmet registruotų bedarbių armija išaugs iki 360–370 tūkst. žmonių. Ar mūsų val­

Prognozuojama, kad šįmet registruotų bedarbių armija išaugs iki 360–370 tūkst. žmonių. džia įsivaizduoja šios problemos mas­ tą? Tai maždaug tiek, kiek Kaune yra gyventojų. Antras pagal dydį miestas galėtų būti ištrintas iš Lietuvos že­ mėlapio. Darbdavių apklausos parodė, kad 2010-aisiais darbo pasiūlymų labiau­ siai mažės statybų sektoriaus įmonėse. Didelis darbo vietų mažėjimas numa­ tomas valstybinėse paslaugų įmonė­ se. 2010 metais įgyvendinamos re­ formos ir pertvarkos skaudžiai palies nemažą dalį valstybinio sektoriaus darbuotojų. Beveik pusė visų darbo pasiūly­ mų – paslaugų sektoriaus. Apie treč­ dalį – pramonės sektoriaus, likę pasiū­ lymai bus iš statybos bei žemės ūkio sektoriaus. Su darbuotojų mažinimu susidurs tiek smulkios, tiek stambios bendro­ vės, tačiau numatoma, kad daugiau žmonių atleis stambiosios.

Vadovaus rumunas Naujuoju Europos Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros komi­ saru tapo 41 m. rumunas Dačianas Čiolosas (Dacian Ciolos), pakei­ tęs nuo 2004 m. lapkričio 22 d. šias pareigas ėjusią danę Marianą Fišer Boel. Naujasis komisaras akcentavo, kad pagrindinis jo darbo priorite­ tas – Bendrosios žemės ūkio politikos gairės po 2013 metų. „Europos ūkininkai nori stabilumo ir prognozuojamos ateities, vartotojai tikisi saugių ir sveikų maisto produktų, o mokesčių mokėtojai nori garantijų, kad jų pinigai bus leidžiami efektyviai ir skaidriai“, – prisistatydamas kalbėjo D.Čiolosas, kuris žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru dirbs iki 2014 m. spalio 31 d.

Gerina piliečių gyvenimą Tyrimą atlikę Austrijos moksli­ ninkai pateikė dar vieną paradoksalų, tačiau mums svarbų teiginį: krizės są­ lygomis šešėlinė ekonomika gali pa­ gerinti eilinių piliečių gyvenimą. „Pagaminama papildomų gėrybių, gaunama papildomų pajamų. Per kri­ zę šešėlinėje ekonomikoje uždirbami pinigai nepatenka į sąskaitas ir neiš­ teka į kitas šalis. Žmonės gautas lėšas tuoj pat panaudoja, įsigyja prekių, pa­ vyzdžiui, šaldytuvų ar televizorių“, – aiškina tyrimo ataskaitą parengęs Fri­ drichas Šnaideris. Šią mokslininko išvadą patvirtino VL kalbintas versli­ ninkas Viktoras iš Kauno rajono.

„Apie pusę atlyginimo moku vo­ keliuose. Taip darau ne iš gero gyve­ nimo. Praėjusių metų pradžioje, kai valdžia padidino mokesčius, suskai­ čiavau išlaidas ir pajamas, sukviečiau darbuotojus, paaiškinau ir papra­ šiau pasirinkti: arba panaikinu apie 30 proc. darbo vietų, arba 35 proc. mažinu atlyginimus, arba moku mi­ nimalų atlyginimą, o kitą dalį – vo­ keliuose. Žmonės pasirinko pasta­ rąjį variantą“, – pasakoja Viktoras. Tačiau litas prie lito sulipdo mili­ jardus. Jeigu iš tiesų šešėlinė ekono­ mika Lietuvoje sudaro apie 23–27 proc. BVP, tai Vyriausybė praranda 25–30 mlrd. litų. Atsižvelgdamas į sunkėjančią ša­ lies socialinę ir ekonominę padėtį ir didėjančią šešėlinę ekonomiką, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komi­ teto narys Vytautas Gapšys siūlo pasinaudoti kitų Europos Sąjun­ gos šalių patirtimi ir paskelbti ne­ ilgą terminą, per kurį verslininkai turėtų teisę susigrąžinti į Lietuvą šešėlinius pinigus. „Neišrastume dviračio. Štai per pastarąją amnestiją į Italiją grįžo daugiau kaip 80 mlrd. eurų“, – tei­ gia parlamentaras. Be kita ko, tai jau trečia amnestija Italijoje. Verslinin­ kai, grąžinantys lėšas į šalį, turėjo sumokėti baudas – 5 proc. neteisė­ tai į užsienį pervestų lėšų. O Vokie­ tijoje buvo reikalaujama į valstybės biudžetą pervesti 25 proc. grąžina­ mos sumos.

2010 vasario 26–kovo 5 d., Nr. 1

Aktualijos

Gimtasis kraštas

Apskričių reforma nežinioje Atkelta iš 1 psl.

Po startinio šūvio – tyla Parlamentas dar pernai pritarė apskričių panaikinimui. Seimo pir­ mininkės pavaduotoja Virginija Bal­ traitienė stebėjosi, kad iki šiol nieko daugiau nepadaryta. „Viskas daroma skubotai, – įsitiki­ nusi ji. – Nesulaukėme jokių įstatymų, kaip bus tvarkomasi po reformos. Ne­ aišku, kaip bus perduodamos apskri­ čių administracijų funkcijos. Seimui nepateiktas nė vienas Vyriausybės nutarimas. Neaišku, ar parlamenta­ rai pritars tokiai reformai.“ Pasak V.Baltraitienės, kol kas ap­ siribota tik formaliu kai kurių įstaigų perdavimu savivaldybėms. „Kol kas aišku tik tiek, kad pasikeis švietimo,

Iš esmės gerai, jei valdymas bus decentralizuotas. Tačiau blogai, kai reforma daroma priešokiais, tada kyla pavojus, kad politikai priskaldys malkų.

3

socialinių įstaigų steigėjai, bet paslau­ gos, kurios yra svarbiausios gyvento­ jams, visgi bus atitolintos nuo gyven­ tojų“, – mano parlamentarė. Beje, dar ne visos įstaigos žino, kaip pasikeis jų pavaldumas po re­ formos. Pavyzdžiui, Kauno valdžiai siūloma perimti Lietuvos zoologijos sodą, bet meras Andrius Kupčinskas ne kartą sakė, kad tai būtų per didelė našta miestui.

Nori paslaugų, o ne įstaigų Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos patarėja Vida Ablin­ gienė mano, kad prieš reformą reikė­ jo iš anksto apsispręsti, kiek įstaigų bus patikėta savivaldybėms, ir išsiaiš­ kinti, ar jų tiek reikės. „Būtų idealu, jei iki apskričių viršininkų adminis­ tracijų reformos būtų reformuotas ir mokyk­lų, socialinių paslaugų įstai­ gų tinklas – įvertinta, ar jų nėra per daug“, – kalbėjo ji. Ignalinos rajono meras Bronis Ropė pastebi, kad formalus dabar apskrities valdžiai pavaldžių įstaigų perdavimas savivaldybėms atneš ne­ mažai sumaišties. „ Jis taip pat būgštauja, kad buvu­ sios apskričių įstaigos dėl valstybi­ nio finansavimo taps išskirtinės ir nebus įmanoma užtikrinti vienodų sąlygų visiems rajonų senelių, vaikų globos namams, slaugos ligoninėms ir kitoms įstaigoms. „Vienos gaus valstybės finansavimą, o visada pri­ klausiusios savivaldybėms tiek tikė­ tis negalės dėl skurdžių savivaldybių biudžetų, – aiškino B.Ropė. – Vadi­

nasi, vieni vaikų globos namai turės išskirtines ir geresnes sąlygas nei vi­ sada savivaldybei priklausę namai.“ Be to, neaišku, koks bus per­ duotų įstaigų finansavimas kitais metais. „Savivaldybių vadovai Vy­ riausybei seniai siūlo svarstyti svar­ biausius reformos klausimus, bet kol kas Vyriausybė mano, kad spėsime tuos klausimus aptarti ir vėliau“, – gūžtelėjo pečiais meras.

Žemėtvarkoje bus suirutė? Nuo liepos mėnesio visus žemės reikalus kaimo teritorijose spręs Že­ mės ūkio ministerijai pavaldi Nacio­ nalinė žemės tarnyba, o savivaldybių atsakomybei bus paliktos tik miestų teritorijos. Kai kurie politikai ir me­ rai būgštauja, kad tokiu būdu valdžia dar labiau nutols nuo gyventojų, nes žemėtvarkos reikalai bus sprendžia­ mi sostinėje. V.Baltraitienė įžvelgia ir dau­ giau pavojų. Pasak jos, sumanius naikinti apskritis paskubėta atleis­ ti daugybę žemėtvarkininkų. „Se­ niūnijų žemėtvarkininkai geriausiai

žinojo situaciją rajonuose, – aiški­ no V.Baltraitienė. – Neįsivaizduoju, kas be jų sugebės sutikrinti dekla­ ruojamas žemes gauti ES paramą ir užtikrinti, kad ji pasieks tikrai tuos, kuriems labiausiai jos reikia.“ Parla­ mentarė taip pat mato pavojų skai­ čiuojant socialines išmokas kaimų gyventojams. „Joms gauti reikia pa­ teikti žemės našumo balus, tad kas sugebės juos įvertinti? Manau, čia padaryta baisi suirutė“, – kalbėjo V.Baltraitienė.

Ministras ramina Žemės ūkio ministras Kazys Star­ kevičius tvirtino, kad politikų ir merų būgštavimai dėl suirutės žemėtvar­ koje, kai jos funkcijos bus priskir­ tos Nacionalinei žemės tarnybai, yra nepagrįsti. „Rajonuose bus Nacio­ nalinės žemės tarnybos skyriai, ku­ rie ir užtikrins žemės valdymo rei­ kalus“, – aiškino ministras. – Todėl žmonėms bus paprasčiau tvarkyti šiuos reikalus.“ Ministras nesutinka ir dėl to, kad valdžia labiau nutols nuo žmogaus.

Nederlingų žemių savininkams neramu

Savivaldybėms – per didelė našta Ričardas Malinauskas, Lietuvos

savivaldybių asociacijos prezidentas Turėtų būti aišku, kaip bus užtikrintas perimtų iš apskričių administracijų įstaigų finansavimas. Kai miestui buvo perduoti žemėtvarkos reikalai, liko tik penktadalis buvusio finansavimo. Tuo pat metu savivaldybių biudžetai šiemet sumažinti 40–50 proc. Taip pat būtina tartis su savivaldybėmis, kokios įstaigos bus joms priskirtos, o kokios liks pavaldžios valstybei. Be to, painiavos atneš tai, kad teritorijų valdymo klausimai rajonuose bus perkelti Vilniaus atsakomybei. Tai atitolins valdžią nuo žmonių.

Skuboti veiksmai gali atnešti žalos Algis Krupavičius, politologas

Iš esmės gerai, jei valdymas bus decentralizuotas. Tačiau blogai, kai reforma daroma priešokiais, tada kyla pavojus, kad politikai priskaldys malkų. Matau daug pavojų, kad po skubiai įvykdytų permainų turėsime dar labiau centralizuotą valdymo sistemą. Savivaldos sistema gali tapti labiau priklausoma nuo Vilniaus sprendimų, taip pat gali atsitikti, jog biurokratijos bus dar daugiau.

Saulius Tvirbutas ES šalys pačios nustato kriterijus, pagal kuriuos laikoma, kad žemė yra nenaši. Tačiau nuo 2014 m. Europos Komisija (EK) siūlo šiuos kriterijus suvienodinti. Nederlingų žemių ūkininkus taip pat neramina Vyriausybės ketinimai nuo šių metų mažinti tiesioginių iš­ mokų sumas dirbantiems nenašio­ se vietovėse. ES galiojanti mažiau palankių ūkininkauti vietovių rėmi­ mo praktika sulaukė griežtos Euro­ pos audito rūmų kritikos. Auditorių nuomone, nustatymo kriterijų yra per daug: duomenys apie vietoves yra pa­ senę, taip pat trūksta skaidrumo, nes nėra bendros metodikos ES mastu ir neįmanoma palyginti atskirų šalių narių taikomų schemų.

Šiuo metu nenašiomis laikoma 43,5 proc. visos dirbamos žemės. EK yra pateikusi tris galimus ekonomi­ nio vertinimo kriterijus: su šalies vi­ durkiu būtų palyginamas vyraujančio pasėlio derlingumas, vienam hekta­ rui žemės ūkio naudmenų tenkančių galvijų skaičius ir ūkio pelningumas. Nenašios būtų tos teritorijos, kurio­ se ekonominiai kriterijai yra mažesni negu šalies vidurkis. Ekonominių kriterijų vertinimas būtų atliekamas tik tose vietovėse, kur jau yra nustatyti gamtiniai trū­ kumai. Europos Komisija nurodo, kad gamtinių trūkumų turinčiomis teritorijomis laikomos vietovės, kuriose gamtinės kliūtys pasireiš­ kia ne mažiau kaip 66 proc. žemės ūkio naudmenų ploto. Paramą ga­ lėtų gauti tik tos teritorijos, kurios

atitinka abiejų vertinimo etapų kri­ terijus. Pasak Valstybinio žemėtvarkos ins­ tituto direktoriaus Audrius Petkevi­ čius, šie kriterijai nelabai tinka Lie­ tuvai. Institutui atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad nepalankios ūkininkauti zonos liktų tik Vilniaus, Trakų rajono bei Varėnos rajono savivaldybėse ir dar keliose seniūnijose kitose vietovėse. „Iš esamų 226 seniūnijų, kur dabar žemės yra pripažintos nederlingomis, pagal siūlomus kriterijus tokį statusą išsau­ gotų tik 94“, – teigė direktorius.„Mes siūlome sumažinti gamtinių kliūčių procentą teritorijose nuo 66 proc. iki 50 proc., tada nederlingų žemių sta­ tusą turinčių ūkių sumažėtų ne 5, o 2 kartus“, – kalbėjo Lietuvos nederlin­ gų žemių naudotojų asociacijos pir­ mininkas Juozas Baublys.

Gimtasis kraštas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys

Generalinis direktorius Žanas Panovas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Administratorė (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

Pardavimų departamentas Vaiva Leišienė, (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Egidija Kamarauskaitė (8 5) 210 0060 Žurnalistai Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Meilė Taraškevičienė, Virginija Barštytė, Lina Juškaitienė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas


4

Komentarai

Gimtasis kraštas

Žodžiais – už, darbais – prieš

Stasys Jokūbaitis Jei politikų žodžiai ir darbai nesi­ skirtų kaip diena ir naktis, jau seniai nė kvapo nebūtų niekam nereikalin­ gų apskričių administracijų, merus ir seniūnus rinktume tiesiogiai, o savi­ valdybės būtų tikros, o ne tariamos savivaldos institucijos. Lygiai po metų vyks savivaldybių tarybų rinkimai. O kas pasikeitė nuo ankstesniųjų? Ne kažkas, tik pasta­ ruoju metu padažnėjo kalbų apie daug metų per visas rinkimų kam­ panijas minėtus tiesioginius merų rinkimus. Susigriebta kaip toj dainoj – nei per anksti, nei per vėlai. Gerai pasistengus dar galima su­ spėti pataisyti Konstituciją ir priim­ ti reikalingus įstatymus, kad per ar­ tėjančius rinkimus merus rinktume tiesiogiai, kaip seniai yra ne vienoje senosios demokratijos Europos Są­ jungos valstybėje. Antra vertus, galima ir toliau iš esmės nieko nedaryti, o paskui ra­ miausiai pasiteisinti: laiko iki savi­ valdybių tarybų rinkimų liko labai nedaug, jau galime ir nespėti pasi­ rengti tokiam savivaldybių valdymo modeliui. Ko gero, bus pasirinktas antrasis variantas: nesuspėjome. Nebent po­ litikai ir į mažumą besiritančios val­ dančiosios koalicijos vedlys Andrius Kubilius, anksčiau net neslėpęs savo priešiškumo tiesioginių merų rin­ kimų idėjai ir pūtęs įvairių baimių miglas, pabūgtų Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Kam malonu drebin­

ti kinkas jos priimamajame? Juo la­ biau kad šalies vadovė mano, jog dėl Konstitucijos pataisos, įteisinančios tokius merų rinkimus, reikėtų apsi­ spręsti kuo greičiau, tai yra jau per Seimo pavasario sesiją. Pakeisti mokesčių sistemą suge­ bama per naktį, nurėžti žmonių pen­ sijas – per mėnesį kitą, ir dėl pada­ rytų klaidų valdantieji nesigraudina. O štai įteisinti tiesioginius merų rin­ kimus, baiminantis, kad kažkas bus ne taip, pasirodo, reikia kelių dešim­ tmečių.

Svarbiausia priežastis, kodėl delsiama įtesinti tiesioginius mero rinkimus, – baimė prarasti politinių partijų įtaką savivaldybėse. Kodėl vis dėlto taip sunkai į gy­ venimą kelią skinasi seniai Lietuvo­ je plevenanti tiesioginių merų rinki­ mų idėja? Kad ir ką sakytų šiuo metu Seimo kėdes trinantys parlamentarai, svarbiausia priežastis – baimė praras­ ti politinių partijų įtaką savivaldybė­ se. Juk tiesiogiai renkant merą kan­ didatas į šį postą gali nepriklausyti jokiai partijai, žmonės gali išsirinkti visiškai apolitišką, tačiau pelniusį jų pasitikėjimą, daugeliui gerai pažįs­ tamą žmogų. O kaip tada su iki šiol savo rau­ menis savivaldybėse demonstravu­ siomis partijomis? Kas joms padės

organizuoti rinkimų kampanijas, jei meras bus nepartinis? Kas toje savi­ valdybėje atitinkamai formuos gy­ ventojų nuomonę, kvies rinkėjus į susitikimus su partijų kandidatais? Kas paslaugiai ir nemokamai suteiks patalpas, pasirūpins materialine pa­ rama ir daugeliu kitų dalykų, kurie savivaldybėms seniai lyg ir privalo­ mi, kad padėtų valdžioje esantiems laimėti ir kitus rinkimus? Ir visai ne­ svarbu, kad tai draudžia įstatymai. Kas per rinkimus, tikintis atitinkamų dividendų, jų paiso? Dabar pats laikas būtų panagri­ nėti, kokiose diskusijų pelkėse yra įklimpę mūsų politikai, atseit niekaip negalintys susitarti, kad būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai. Formali priežastis lyg ir įtikinanti: niekaip nepajėgiama susitarti dėl tiesioginiu balsavimu išrinkto mero įgaliojimų. Mat vienu atveju tokiam merui siūloma suteikti teisę vadovauti sa­ vivaldybės tarybai. Žmonių išrinktas savivaldybės vadovas jaustųsi tvir­ čiau, nebūti priklausomas nuo poli­ tinių vėjų ir skersvėjų taryboje, būtų asmeniškai atsakingas už daugelį da­ lykų. Tarybos sprendimus, kaip ir iki šiol, vykdytų atskiros institucijos, sa­ vivaldybės administracijos direkto­ rius, kurių paskyrimui meras turėtų didelę įtaką. Kitu atveju tokiam visų gyven­ tojų išrinktam merui siūloma tap­ ti tik vykdomosios valdžios atstovu. Šis postas iš esmės niekuo nesiskirtų nuo dabartinio administracijos di­ rektoriaus, kurio ir rinkti nereikia, jis paprasčiausiai paskirimas savivaldy­ bės tarybos. Ginčytis lyg ir nėra dėl ko: kam tiesiogiai rinkti savivaldybės admi­ nistratorių, jei jis ir toliau privalės vykdyti tarybos sprendimus? Bet štai čia mūsų politikai tariasi įklimpę į nesutaikomus ginčus. O iš tiesų jie tik būdas vilkinti tiesiogi­ nių mero rinkimų įteisinimą. Gaila, tačiau dėl to nebyliai, bet solidariai sutaria ir kairieji, ir dešinieji. Nei vie­ ni, nei kiti nenori su kuo nors daly­ tis valdžia, nes taip jiems patogiau. O kaip žmonėms? Tiek laukė tikro­ sios demokratijos ir savivaldos, dar palauks. Tik ar garbinga taip mul­ kinti rinkėjus?

Lygiai po metų vyks savivaldybių tarybų rinkimai. Ar merus rinksime tiesiogiai, dar neaušku.

2010 vasario 26–kovo 5 d., Nr. 1

Rusijos saldainiai

Lina Pečeliūnienė Maloni staigmena: Rusijos pre­ zidentas Dmitrijus Medvedevas gražiai pasveikino Lietuvą su Kovo 11-osios jubiliejumi. Juk visai ne­ seniai Rusijos užsienio reikalų mi­ nisterija buvo drėbusi, kad 1991-ųjų sausį jokios Lietuvos valstybės ne­ buvo. O D.Medvedevas staiga ima vertinti visai kitaip. „Esu dėkingas už kvietimą į šventines Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės at­ kūrimo 20-mečio iškilmes Vilniuje. Norėčiau pasveikinti su jubiliejumi ir palinkėti Jums ir visiems Lietu­ vos gyventojams visokeriopos sė­ kmės“, – tokį D.Medvedevo laišką gavo mūsų Prezidentė Dalia Gry­ bauskaitė. Negalime labai priekaištauti Ru­ sijos vadovui, kad jis pats negalės dalyvauti Kovo 11-osios iškilmėse „dėl anksčiau numatytų tarptautinių įsipareigojimų“, nes D.Grybauskaitė tikrai per vėlai nusprendė jį pakvies­ ti. Tačiau atvyks Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos pirmi­ ninkas Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas. Malonu, kad Rusi­ ja vėl žiūri į Lietuvą kaip į valstybę, atkurtą po okupacijos, o ne kaip į apverkiamos Sovietų Sąjungos su­ griuvimo pasekmę. Helsinkyje vykusiame Balti­ jos jūros valstybių forume Rusi­ jos premjeras Vladimiras Putinas tik Estijos ir Latvijos prezidentus pakvietė į Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimą gegužės 9-ąją (nors prezidentus turėtų kviesti prezidentas). Lietuvos tokiais sal­ dainiais net neerzino. Neužsiminė apie tokį kvietimą ir D.Medvedevas. D.Grybauskaitė įvertino, kad taip Rusija nenori mūsų pastatyti į ne­ patogią padėtį. Juk Prezidento Val­ do Adamkaus atsisakymas dalyvauti Rusijos pergalės iškilmėse demons­ travo, kad Lietuvai Antrasis pasau­ linis karas baigėsi tik 1990 m. kovo 11-ąją. Kas čia dabar vyksta? Rusija pri­ ima Lietuvos žaidimo taisykles, ne­ beneigia buvusios okupacijos, ne­ beprimeta mums savo perrašytos istorijos? Ir netgi rodo mums ypač pagarbų dėmesį. D.Medvedevas pa­ kvietė Lietuvos Prezidentę vizito jai patogiu laiku. O V.Putinas Helsin­ kyje parodė iniciatyvą svarbiam po­ kalbiui su D.Grybauskaite. Santykių atšildymo raktas ir slypi tame pokalbyje. Ko siekė V.Putinas? Pasižadėjimas tiekti Lietuvai dau­ giau dujų ir net užuomina apie ma­ žesnę jų kainą, tikinimai, kad Rusi­ ja galėjo Lietuvą išgelbėti iš krizės, jei santykiai būtų šiltesni – visa tai tik gražūs žiedeliai, tikrinant, kaip jie kvepės Leningrade studijavusiai D.Grybauskaitei. Pagarba Prezidentei, mandagiai bet tvirtai pabrėžusiai, kad Lietuva mato narystės Europos Sąjungoje perspektyvą. V.Putino pranešimas apie tai, kad Rusija iš lenkų ketina pirkti

buvusią „Mažeikių naftą“ (dabarti­ nę įmonę „Orlen Lietuva“) irgi ne­ buvo pagrindinis pokalbio tikslas. Mūsų Prezidentė paklausė, o Ru­ sijos premjeras atsakė, kad vyksta derybos. V.Putino pažadas atsukti „Družbos“ naftotiekio sklendę buvo įžūliai atviras pareiškimas, kad ji už­ sukta politiškai. Tačiau tai irgi nebu­ vo pagrindinis susitikimo tikslas. Pokalbio pagrindas – kvieti­ mas Lietuvai dalyvauti Karaliau­ čiaus atominės elektrinės statybo­ je. D.Grybauskaitė atmetė kvietimą pareiškusi, kad mes statysime savą. Bet mes nežinome, ar toliau buvo aptarinėjamos „techninės detalės“. O jos ir yra V.Putino žvalgytuvių esmė. Rusijai ypač rūpi, ar Lietuvos elektros energijos sistema liks Ru­ sijos kontroliuojamame žiede ir tik prie Lenkijos sienos Alytaus–El­ ko nuolatinės srovės intarpo stoti­ mi bus sujungta su Vakarų Europos sinchronine sistema UCTE. O jei­ gu visa Lietuvos elektros energetika su nauja atomine dirbs UCTE daž­ nių režimu, ant plauko pakimba ne tik planuojama Karaliaučiaus ato­ minė. Iš visų pusių Vakarų apgaub­ tas Karaliaučius techniškai negalėtų likti Rusijos energetikos sistemoje. Neseniai Karaliaučiuje įvykęs dau­ giatūkstantinis mitingas, kuriame reikalauta net V.Putino atsistaty­ dinimo, – ženklas, kad toks suva­ karėjimas šiam kraštui galbūt visai patiktų.

Panašu, kad Vladimiras Putinas iš Dalios Grybauskaitės neišgirdo, kurioje energetikos sistemoje dirbs Lietuva. Panašu, kad V.Putinas iš D.Gry­ baus­kaitės neišgirdo, kurioje energe­ tikos sistemoje dirbs Lietuva. Mes patys dar nežinome (gal tai valsty­ bės paslaptis?). Galime tik įsivaiz­ duoti, kokia „visuomenės intereso prieš atominę“ banga už rusiškus pinigus būtų sukurstyta, jei pasiryž­ tume srovės dažnio keitiklį statyti prie Baltarusijos, o ne prie Lenki­ jos sienos. O jei pasižadėtume Rusijai išlikti jos žiede, ne tik gražių sveikinimų sulauktume Kovo 11-ąją. Gal net ir okupacijos žalą Rusija sutiktų atly­ ginti (na, ne milijardais suskaičiuotą, bet derybas galima pradėti). Ką čia reiškia Rusijai ta istorija, jei dabar Lietuva sutiktų įstoti „į atsinauji­ nančią energetinę konfederaciją“. Premjerui Andriui Kubiliui da­ bar tikrai neverta gaudyti gandus: parduos ar neparduos lenkai rusams Mažeikių įmonės akcijas. Reikėtų pačiu aukščiausiu lygiu su Lenkija tartis, ar dar esame tvirti strateginiai partneriai, ar kartojame prieškario klaidą – valgome Rusijos saldainius vienas nuo kito nusisukę.

Aktualijos

2010 vasario 26–kovo 5 d., Nr. 1

Gimtasis kraštas

Vitas Matuzas – būsimasis premjeras?

5

Politikos kuluaruose vis garsiau kalbama, kad valdančioji koalicija jau ieško, kas ministro pirmininko poste galėtų pakeisti kritikos nuolat talžomą Andrių Kubilių.

Arvydas Jockus Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius teigia, kad valdančiosios koalicijos atstovai ieško, kas galėtų pakeisti premjerą Andrių Kubilių. Mūsų žiniomis, kaip galimi pretendentai dažniausiai minimi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Seimo narys Vitas Matuzas, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

G.Vagnorius: „Vyksta slaptos derybos“ Krikščionių partijos pirmininkas G.Vagnorius teigė turįs neoficialių žinių, kad Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir mažesnieji Permainų koalicijos par­ tneriai pradėjo ieškoti, kas galėtų pa­ keisti premjerą A.Kubilių. „Dažniau­ siai yra minimi du kandidatai“, – teigė ekspremjeras. Mūsų žiniomis, kaip realiausi kandidatai, galintys tikti visai val­ dančiajai daugumai ir prezidentū­ rai, minimi TS-LKD pirmininko pavaduotoja, krašto apsaugos mi­ nistrė R.Juknevičienė ir Seimo na­ rys V.Matuzas. Yra manančių, kad premjero postą galėtų užimti ir TSLKD narys žemės ūkio ministras K.Starkevičius ar Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis. G.Vagnorius teigė žinąs, kurie politikai neoficialiuose pokalbiuose įvardijami kaip galimi kandidatai pa­ keisti A.Kubilių, tačiau atsisakė juos atskleisti. Vis dėlto Krikščionių parti­ jos pirmininkas pripažino, kad skam­ ba ir minėtų politikų pavardės. „Bent mūsų frakcijos Seime atstovams buvo pristatytos dvi kandidatūros“, – tei­ gė jis. Pasak Krikščionių partijos pir­ mininko, koalicijos partneriai tikrai žvalgosi galimo kandidato į premje­ rus, tačiau viešai to kol kas neskelbia. „Demokratinėse valstybėse priimta iš pradžių susitarti koalicijos viduje, tik paskui skelbti naujus sprendimus. Keistai atrodytų, jeigu jie garsiai dis­

kutuotų dėl savo svarstymų ir mąs­ tymų“, – slaptas derybas teisino eks­ premjeras. 12 narių frakciją Seime turin­ čios Krikščionių partijos pirminin­ kas teigė, kad ieškoti kandidato pa­ keisti dabartinį premjerą koalicijos atstovus paskatino žinios, kad ir taip trapią Seimo daugumą artimiausiu metu ketina palikti keli parlamenta­ rai: „Mūsų žiniomis, dabar valdančioji koalicija neturi realios daugumos. Tu­ rime duomenų, kad kai kurie Seimo nariai gali pasitraukti iš koalicijos.“ Jo žiniomis, tvirtai neapsisprendusių, ką palaikyti, yra ir TS-LKD, ir kitose koalicijos partijose.

Kratosi būsimų pareigų „Remiu A.Kubilių, dabartinės ko­ alicijos Vyriausybės vadovą, nes ma­ nau, kad jis yra tas premjeras, kokio dabar reikia Lietuvai. Gerai pažin­ dama Andrių, kaip atsakingą ir dorą politiką, ramia širdimi sutikau dirbti jo vadovaujamoje Vyriausybėje, todėl negali būti jokios kalbos dėl mano personalijos svarstymo ar kitų politi­ kų paieškų į premjero postą keičiant A.Kubilių“, – tikino krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė. Seimo Biudžeto ir finansų komi­ teto pirmininko pavaduotojas kon­ servatorius-krikščionis demokratas

V.Matuzas žinią, kad svarstoma jo kandidatūra į premjerus, teigė pirmą kartą išgirdęs iš mūsų koresponden­ to. „Kas čia per cirkai? Niekas nieko neplanuoja keisti“, – padaręs pauzę pareiškė parlamentaras. Seimo narys neigė, kad su juo kas nors šnekėjo šia tema, ir tvirtino ne­ jaučiąs džiaugsmo, net jeigu kas už nugaros ir svarsto jo kandidatūrą. „Jo­ kio džiaugsmo nėra“, – tikino Sei­ mo narys. V.Matuzas teigė nieko negirdėjęs ir apie tai, kad daugumą ketina palikti keli Seimo nariai: „Priešingai, turime žinių, kad dauguma pasipildys.“ Esą pirmadienį jis daug diskutavęs su par­ lamentarais socialdemokratais ir jie kartu priėję prie išvados, kad dabar keisti koaliciją ar premjerą norinčių nėra. „Aišku, visko politikoje būna“, – pridūrė politikas. V.Matuzas jau ne pirmą kartą mi­ nimas kaip pagrindinis kandidatas užimti svarbų postą Vyriausybėje. Jo pavardė pradėjo viešai skambėti praė­ jusiais metais pasklidus kalboms, kad vasarą po prezidento rinkimų perfor­ muojant Vyriausybę gali būti keičia­ mas finansų ministras Algirdas Še­ meta, kritikuojamas, kad nesusitvarko su pareigomis, tik atlieka buhalterio funkcijas. Kovą keliuose TS-LKD frakcijos posėdžiuose A.Šemetą itin pliekė ir tuometė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė. Ji ypač piktinosi finansų ministro planais de­ šimtadaliu karpyti biudžetininkų at­ lyginimus. I.Degutienę palaikė ir kiti frakcijos nariai. Tad politikė pasiū­ lė A.Šemetą keisti tuomečiu Seimo

J.Razma neigia slaptas premjero paieškas Į mūsų klausimus atsako TS-LKD Seimo frakcijos seniūnas Jurgis RAZMA. Ar TS-LKD svarsto galimybę pa­ keisti Ministrą Pirmininką? Nesvarsto tokios galimybės ir tam nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tačiau mes turime informacijos, kad minimos net konkrečių kandi­ datų į premjerus pavardės. Nė iš vieno mūsų Seimo frakcijos ar partijos prezidiumo nario tokių minčių nesu girdėjęs. Tikrai, manau, jos kažkaip mane pasiektų, jeigu būtų kokių nors neformalių pokalbių. Teigiate, kad apie kandidatus ne­ kalbama net neoficialiai, nevyksta jokios slaptos derybos tarp partne­ rių ar su prezidentūra? Tikrai, manau, galiu gana atsakingai sakyti, kad net pirmykščio lygio tokių svarstymų nėra buvę. Aš nematau, kad kas nors iš mūsų žinomesnių politikų dabar veržtųsi ir pretenduotų į tas pareigas. Minimos R.Juknevičienės, V.Ma­ tuzo, K.Starkevičiaus pavardės. Teoriškai galima įsivaizduoti – nors ne visi, bet kai kurie jų pagal politinę patirtį tikrai galėtų pretenduoti į to-

kias pareigas, jeigu susiklostytų kada nors tokia situacija. Bet jeigu jūs jų pačių paklaustumėte, turbūt išgirstumėte smagų juoką. Ar TS-LKD tenkina dabartinė pa­ dėtis, kai koalicija turi minimalią 71 balso daugumą ir neišsiskiria pavyz­ dine drausme, juolab kad vienas Sei­ mo narys jau prabilo apie ketinimus pasitraukti iš koalicijos? Dirbant sunkmečiu ir dar, kai imamasi ambicingų reformų, be abejo, norėtųsi, kad koalicija būtų kiek įmanoma didesnė ir stipresnė. Šiuo metu labai daug galimybių sustiprinti koaliciją nėra. Bet ieškosime tų galimybių. Kalbėsimės su frakcijomis, kurios nėra labai tvirtai apsibrėžusios kaip opozicinės, ar su pavieniais Seimo nariais. Gali tekti dėl kiekvieno svarbesnio klausimo atskirai kalbėtis ir žiūrėti, kuriai Seimo narių grupei klausimas, kuris mums svarbus, objektyviai gali būti priimtinas. Žinoma, būtų puiku, jeigu pavyktų pasiekti principinių bendrų susitarimų dėl dabartinės koalicijos rėmimo. Neatmetame ir tokios galimybės. Kaip galėtumėte pakomentuoti valdančiosios koalicijos santykius su Krikščionių partija?

Santykiai tapo sudėtingesni, kai du jų atstovai – Linas Karalius ir Aleksandras Sacharukas – tapo skandalingų istorijų dalyviais, ir tai reikalauja rimto vertinimo. O jie patys, atrodo, tos situacijos nenori rimtai vertinti. Kita vertus, kai jie, dar neprasidėjus oficialioms deryboms, iškart kategoriškai pareiškė, kad dabartinis premjeras netinkamas, tai taip pat yra žingsnis, nevedantis prie susitarimo. Šiuos du veiksnius išskirčiau kaip svarbiausius, kol kas, matyt, neleidžiančius lengvai įsivaizduoti susėdimo prie derybų stalo. Jokių planų keisti premjerą nėra. Tai tikrai dar kartą galiu užtikrinti. Jeigu tos kalbos nesiliaus, galbūt artimiausiame frakcijos ir prezidiumo posėdyje tokią poziciją užfiksuosime balsavimu ir paskelbsime rezultatus.

Valdančioji koalicija pradėjo byrėti, kai praėjusių metų vidurvasarį suskilo antra pagal dydį Tautos prisikėlimo frakcija. Biudžeto ir finansų komiteto vice­ pirmininku V.Matuzu. Vėliau ji viešai teigė taip tik juokavusi.

A.Kubilius tikina nieko negirdėjęs Pats premjeras tvirtina, kad val­ dančioji centro ir dešiniųjų koalicija yra tvirta ir gali tikėtis sulaukti kai ku­ rių opozicijos parlamentarų paramos. „Negirdėjau ir nesitikiu išgirsti, kad kuri nors koalicijos frakcija ar parti­ ja nutartų išeiti iš koalicijos ir jungtis prie opozicijos“, – duodamas interviu Lietuvos televizijai sakė premjeras. TS-LKD pirmininkas tvirtino, kad minimalią daugumą valdančioji koalicija turi jau nuo pernai rudens, todėl dabar nėra „ypač didelių nau­ jų iššūkių“. A.Kubilius pozityviai vertino ir pokalbius dėl galimos paramos su tris atstovus Seime turinčiais valstie­ čiais liaudininkais: „Valstiečiai liaudi­ ninkai labai aiškiai įvardijo pagrindi­ nę priežastį jų pozicijos – jie nenori papildomo chaoso šalyje. Mes gali­ me tikėtis, kad Seime bus ir daugiau atskirų frakcijų ar Seimo narių, kurie nenorėdami chaoso laikysis, aš įvar­ dyčiau, neutralumo principo, o kartais rasime sutarimą dėl vienokių ar kito­ kių sprendimų, kuriems reikia plates­ nės paramos.“

Dauguma gali tapti mažuma Šiuo metu valdančiajai centro ir dešiniųjų Permainų koalicijai priklau­ so 46 TS-LKD, 7 Liberalų ir centro sąjungos, 7 Tautos prisikėlimo parti­ jos ir 11 Liberalų sąjūdžio frakcijos narių. Koalicija turi minimalią 71 bal­ so daugumą 141 vietos parlamente. Šios daugumos gali nelikti, jeigu iš Liberalų ir centro frakcijos pasitrauk­ tų parlamentaras Žilvinas Šilgalis. Jis galutinį sprendimą žada priimti iki Seimo pavasario sesijos, kuri prasi­ dės kovo 10 d. Ž.Šilgalis tvirtina, kad jo netenkina nei frakcijos ir partijos veikla koalicijoje, nei pačios koalici­ jos sprendimai. Valdančioji koalicija pradėjo byrėti, kai praėjusių metų vidurvasarį suskilo antra pagal dydį Tautos prisikėlimo frakcija. Iš jos pasitraukę Seimo nariai įkūrė frakciją „Viena Lietuva“ ir šių metų sausio mėnesį su G.Vagnoriaus vadovaujama Krikščionių konserva­ torių socialine sąjunga įsteigė naują Krikščionių partiją.


Šarūnas Preikšas Užsitęsus šaltiems orams, toliau kūrename krosnis, naudojamės elektriniais šildymo prietaisais, o jų tvarkingumu retai tepasirūpiname. Jauki šiluma vis dažniau virsta žudančiomis liepsnomis, naikinančiomis žmonių turtą ir gyvybes. Pastaruoju metu ugniagesiams gelbėtojams tenka kovoti iškart su dviem stichijomis: ne tik ugnimi, bet ir nepalankiu oru. Atsitraukti kol kas neketinančios žiemos pusnynuose klimpsta į gaisravietes skubančios mašinos. Sunkmečio pakirstos Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) dėl sumenkusio finansavimo turi vis mažiau pajėgų ugniai gesinti.

Budi po vieną Molėtų PGT padalinių vadovas Linas Dirma „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad, be gaisrinės rajono cen­ tre, yra dar penki padaliniai mieste­ liuose. Juose dirba vos 45 ugniagesiai. Budi po du, o kartais ir po vieną. Pasi­ taiko, kad išvykus gesinti smarkesnio gaisro kita dalis rajono lieka be ugnia­ gesių, todėl kitur kilusio gaisro nebūtų kam gesinti, tektų kviestis kolegas iš gretimų rajonų.

Nuteistiesiems – 172 mln. litų Lietuvoje yra 8638 suimtieji ir nuteistieji. Valstybei jų išlaikymas per metus kainuoja vidutiniškai 172 milijonus litų. Tie 8638 įkalin­ tieji yra visiškai atleisti nuo prievo­ lės išlaikyti save. Kitaip pasakius, mokesčių mokėtojai turi mokė­ ti, kol šie „socialiai reabilituosis“ įkalinimo įstaigose. Kai kuriose ES šalyse tvarkomasi daug logiškiau. Kada atsibus Lietuva?

„Gaisrai būtų gesinami kur kas efektyviau, jei nereikėtų nuolat ka­ riauti su rajono savivaldybe dėl pri­ važiavimų prie vandens telkinių ir hidrantų tvarkymo bei priežiūros. Molėtuose jų yra 64. Tenka bartis su bendrove „Molėtų švara“, kuri sniegą nuo šaligatvių nuvalo, o priėjimų prie hidrantų nenuvalo, kartais net užver­ čia sniegu“, – guodėsi Molėtų PGT viršininkas Romualdas Rimkus.

Prevencinė veikla neefektyvi Pernai Lietuvoje kilo daugiau kaip 16 tūkst. gaisrų, juose žuvo 203 žmo­ nės, 130 iš jų – kaimo vietovėse. Šių­ metė gaisrų statistika dar liūd­nesnė: vien sausį šalyje ugnys spėjo sulieps­ noti 962 kartus ir pasiglemžti 28 žmonių gyvybes. „Mūsų rajone pernai 10 tūkst. gy­ ventojų teko 88 gaisrai. Tai vienas di­ džiausių rodiklių šalyje. Statistika ge­ rėtų, jei būtų efektyvesnis prevencinis darbas. Tačiau jis mažai kam rūpi. Net požiūris į prevenciją dažnai dvelkia bejėgiškumu“, – su apmaudu kalbė­ jo Ignalinos PGT viršininkas Olegas Kovalevskis. Anot jo, 657 kaimuo­ se bei gyvenvietėse, kuriuose įsikūrę daugiau nei 21 tūkst. žmonių, per 5 metus aplankyta 131 privati ar savi­ valdybės nuomojama gyvenamoji pa­

talpa. 58-iose įrengti autonominiai dūmų detektoriai. 103-jose gyvenvie­ tėse aplankyti visi namai ir palikti lip­ dukai su tarnybos telefonais, kalbėta priešgaisrinės saugos klausimais. Ta­ čiau, pasak O.Kovalevskio, retas teikia pirmenybę detektoriui, kitoms prieš­ gaisrinės apsaugos priemonėms, jei varva stogas, o pro langus pučia vėjai. Blogiausia, kad taip atsikalbinėja ne tik gyventojai, bet ir būstus eksploa­ tuojanti savivaldybė, seniūnijos.

Biudžetas šokiravo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėji­ mo departamento direktorius, vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniu­ lis sakė, kad didelę įtaką ugniagesių

parengčiai turi lėšų stygius. „2009-ųjų biudžetas sukėlė šoką, atrodė, kad to­ liau mažinti jau nėra kur. Šiaip ne taip pavyko išgyventi be didelių finansinių sukrėtimų. Tačiau šiais metais nurėž­ ta dar 22 mln. litų. Metus pradėjome turėdami didžiausią laisvų etatų skai­ čių – net 7–8 proc. Dėl to trys ugnia­ gesių pamainos atlieka keturių darbą. Kad išsilaikytume, ir toliau turėsime verstis su tiek žmonių, kiek turime dabar. Be to, didės atliekamų darbų apimtis – teks atlikti ir savivaldybių ugniagesių komandų darbą, nes smar­ kiai mažėja joms skiriamas finansavi­ mas“, – ugniagesių gelbėtojų išgyve­ nimo rūpesčiais dalijosi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius.

Aferistų pasakos milijonų neatneša pateikus visus jų prašomus duomenis, nurodžius banko sąskaitų numerius, galima skaudžiai nukentėti.

Atakuoja asmeniškai

Virginija Mačėnaitė, Vytautas Bagdonas

Po neilgo atokvėpio į visos Lietuvos gyventojų ir įmonių elektroninio pašto dėžutes vėl ima plūsti gundantys finansiniai pasiūlymai iš užsienio. Vienuose kviečiama dalytis palikimo, kituose atsiimti loterijos laimėjimo. Viliojama ne smulkiomis sumelėmis, o ne mažesnėmis nei šešių nulių. Patrauklu, dosnu? Veikiau apgaulinga.

Pinigų lietus Daugelį kitų šalies įmonių, vals­ tybinių institucijų aktyviai atakuo­ ja interneto sukčiai iš viso pasaulio. Štai į Anykščių rajono savivaldybės administracijos kompiuterius nuo­ lat atkeliauja viliojančių elektroninių laiškų, pranešančių, kad loterijose iš­ lošti milijonai, užsieniečių paaukotos solidžios pinigų sumos. Kad lengviau būtų perskaityti, dažnai jie būna ne­ grabiai išversti į lietuvių kalbą. Antai iš Nyderlandų atkeliavusiame laiške buvo nurodyta, kad vienas savivaldy­

bės elektroninis paštas laimėjo kelis šimtus tūkstančių eurų. Iš Pietų Afri­ kos pranešama, kad loterijoje laimėtas beveik milijoninis JAV dolerių prizas. Didžiulės pinigų sumos dovanų siū­ lomos pranešimuose iš Saudo Arabi­ jos, Izraelio, Tailando ir kitų šalių. O pastarosiomis dienomis laužyta lietu­ vių kalba išplatintame elektroniniame laiške 68 metų ponia Fatima Kudiru­ ti-Gina Bernd iš Afganistano sostinės Kabulo siūlo anykštėnams dalį savo vyro palikimo – daugiau kaip 20 mln. JAV dolerių! Esą sutuoktinis žuvo per JAV reidą kovoje su terorizmu, o pati Fatima sunkiai serga, seniai kenčia nuo plaučių vėžio. Gydytojai prognozuoja, kad gyventi jai likę vos keli mėnesiai. Ji neva veikianti paties Viešpaties Jė­ zaus Kristaus vardu, todėl ir nuspren­ dusi padovanoti tuos pinigus. Galima pasidžiaugti, kad kuklius Anykščius žino kažkur Afganistane, Nyderlanduose ar net Afrikoje; kad atsiranda žmonių, dovanojančių pa­ sakiškas pinigų sumas. Deja, tokius laiškus siuntinėja ir lengvatikių ieš­ ko ne kas kitas, o finansiniai aferis­ tai. Susigundžius siūlomais milijonais,

Sulaukėme skambučio iš Baiso­ galos (Radviliškio rajonas) gyventojo, kurį pranešimas pasiekė sausio pabai­ goje. Anglų kalba parašytas elektroni­ nis laiškas atkeliavo į miestelio seniū­ nijos bendrąjį paštą, tačiau adresuotas buvo būtent Gediminui Kuckailiui. 71 metų aktyvus vyras pasakojo net nustėręs, kai seniūnijos darbuotojai pranešė apie paveldėtus 12 mln. JAV dolerių iš Vakarų Afrikoje, Benino Respublikoje, gyvenusio bendrapa­ vardžio lietuvio Džeimso Kuckailio. „Tarp vietos gyventojų greitai pas­ klido gandas, kad aš jau milijonierius, žmonės siūlė nedelsti ir kuo skubiau atrašyti, kol neatsirado kitas paveldė­ tojas. Aplinkinių neglumino nė tai, kad prašoma parašyti mano asmeni­ nės banko sąskaitos numerį, neva kaip gi kitaip tie pinigai mane pasieks“, – pasakojo „paveldėtojas“. Tačiau vyras ne iš kelmo spirtas: kreipėsi į anglų kalbos mokytoją ir, kai ši išvertė teks­ tą, tik nusijuokė. „Iš karto sumojau, kad tai bjauri apgaulė ir kreipiausi į Radviliškio rajono policijos komisari­ atą. Tačiau pareigūnai niekuo negalėjo padėti, juk siūlyti pinigų – ne nusikal­ timas. Ikiteisminiam tyrimui pradėti reikia, kad skriauda jau būtų padary­ ta. Pareigūnai man pasiūlė atrašyti į laišką, nes galbūt tuomet pavyks pri­ artėti prie sukčių, tačiau aš pabijojau rizikuoti. Mat anglų kalbos mokyto­ ja, išvertusi laišką, man papasakojo, kad jos draugė irgi buvo gavusi pa­ našią elektroninę žinutę su milijoni­

niais pažadais ir ja, savo nelaimei, pa­ tikėjo. Trumpai susirašinėjusi ji buvo paprašyta sumokėti dalį pinigų. Buvo prisiekta, kad tai padariusi ji gaus iš­ svajotąjį palikimą. Moteris pakluso, bet netrukus pasijuto apmulkinta – liko ne tik be milijonų, bet, žinoma, ir be išsiųstų kelių dešimčių tūkstančių litų“, – pamokama moters patirtimi dalijosi G.Kuckailis.

Lietuvoje yra 15 įkalinimo įs­ taigų. Jos pavaldžios Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos. Tik prie 4 įkalinimo įstaigų veikia įmonės, kuriose įka­ lintieji gali dirbti. Čia gaminami baldai, elektros instaliacijos detalės, remontuojami automobiliai, siuva­ mi darbo drabužiai, patalynė, ava­ lynė, liejami metalo gaminiai. Ta­ čiau iš viso gamyboje dirba tik apie 1000 įkalintųjų. Kiti arba neturi kvalifikacijos, arba prie įkalinimo įstaigos nėra jokios įmonės, arba nenori dirbti. Kalėjimų departamento Ga­ mybos skyriaus viršininkas Sigitas Aukškalnis apgailestauja, jog tiek nedaug įkalintųjų dirba. O taip yra dėl to, nes tokia esanti valstybės politika. Ir nors tas 10-12 procentų dirbančiųjų ir užsidirba, bet pinigai naudojami ne jų pačių išlaikymo išlaidoms kompensuoti, o kitiems reikalams. Taip valstybė prievolę išlaikyti nusikaltusiuosius uždėjo ant mokesčių mokėtojų pečių — susimokėkite nusikaltėliui. Pavyzdžiui, Šiaulių tardymo izoliatoriuje šiuo metu laikomi 552 suimtieji ir nuteistieji. Iš pas­ tarųjų 37 dirba ūkio darbus. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo Valde­ maro Beišio klausiame, kokių pri­ vilegijų turi, kaip savo laiką leidžia įkalintieji.

Tiek viliojančių pasiūlymų gavę VL skaitytojai, tiek policijos pareigūnai, tiek Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktorius Al­ girdas Kunčinas pataria visada išlik­ ti budriems ir, gavus pasakiškų laiškų, nepasiduoti „laimingosios akimirkos“ apžavams, jei, kaip sako liaudies išmin­ tis, nenorite susilaukti ubago tarbos ir tiurmos. „Nepasiduokite apgaulei: tokių stebuklų, kai iš niekur atsiranda mili­ jonai, pasaulyje nebūna. Todėl patari­ mas tik vienas – į tokius laiškus reikia nereaguoti ir kuo greičiau ištrinti. Pro­ tingiausia būtų iš viso jų nė neatidaryti, neverta jų skaityti ir gilintis, nes tai ti­ krai nebus pasiūlymas, kuris atneš jums naudos“, – perspėjo A.Kunčinas.

Nepasiduokite apgaulei: tokių stebuklų, kai iš niekur atsiranda milijonai, pasaulyje nebūna.

Šaltasis Folklando karas

Įkalintieji laisvalaikį gali leisti skaitydami knygas, kamerose yra televizoriai. Įkalintieji gauna pe­ riodinę spaudą. Nuo praėjusiųjų metų balandžio kaliniai gali turėti ir kompiuterius, tik be programi­ nės įrangos, kad nebūtų ryšio su laisvu pasauliu. Kalėjimų departamento Gamy­ bos skyriaus viršininkas S.Aukš­ kalnis prisimena tarybinius laikus, kuomet kalėjimai turėjo natūrinius ūkius. Fermose buvo auginamos kiaulės, laukuose — daržovės, o nesuvalgytas maistas buvo sušeria­ mas toms pačioms kiaulėms, dabar jis — kažkam atiduodamas. Po nepriklausomybės atkūri­ mo ta tvarka subyrėjo, įkalintieji atsisėdo mokesčių mokėtojams ant sprando ir dar plaka kulnais, jog įkalinimo įstaigose yra per pras­ tos sąlygos. Oponentai išdroš savo maldelę — turime lygiuotis į ES šalis. O kaip tuomet Danija, Vo­ kietija, kitos šalys, kur savo išlai­ kymui įkalintieji užsidirba ir vals­ tybei nesėdi ant sprando? Balsas.lt inf.

Gimtasis kraštas

Dr. Manvydas Vitkūnas Nuo 1982 m., kai Argentina užėmė Folklando Salas (argentiniečiai jas vadina Malvinais), o britai po trumpo karo salyną atsiėmė, argentiniečiai taip niekada ir nepripažino jo priklausomybės britų karūnai. Dabar aistros tarp Londono ir Buenos Airių įsiplieskė dėl britų pradedamos naftos išteklių eksploatacijos šelfe greta salyno. Argentina pareikalavo nutraukti, jos manymu, neteisėtą naftos gavybą, o Didžioji Britanija atsisakė tai padaryti ir į pietinę Atlanto vandenyno dalį išsiuntė karo laivų.

Aistros dėl naftos gavybos Nuo pat Folklando karo 1982 m. Didžioji Britanija ir Argentina nebuvo

taip arti naujo karinio konflikto, kaip dabar. Buenos Airės kaltina Londoną, kad pažeidė šalies suverenitetą. Apie ketinimus eksploatuoti gana nemenkus naftos ir dujų išteklius šalia atokių ir gana atšiaurių salų Atlanto pietuose britai kalbėjo jau seniai. Pre­ liminariai skaičiuojama, kad čia gali­ ma išgauti iki 3,5 mlrd. barelių naftos ir 9 trln. kubinių metrų dujų. Pirma­ dienį 100 km į šiaurę nuo salų pradėjo veikti pirma naftos gavybos platfor­ ma. Argentina pareiškė, jog tai pažei­ džia jos suverenitetą. Oficialiai argen­ tiniečiai iki šiol Malvinų Salas laiko britų laikinai okupuota teritorija. Jūroje per pastarąsias savaites įvy­ ko keli incidentai, dėl kurių link Fol­ klando salyno pajudėjo papildomos britų karo laivyno pajėgos. Buenos Airės paskelbė, kad bet kuris laivas, per jos teritorinius vandenis plau­

kiantis link Folklando arba link Di­ džiosios Britanijos kontroliuojamų Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo salų, turi gauti išankstinį Argentinos vyriausybės leidimą. Britai atvirai išsi­ šaipė iš šio siekio kontroliuoti laivybą aplink Folklandą, juo labiau – aplink kitas minėtas salas, esą jas laisvai ga­ lima priplaukti ir aplenkiant Argen­ tinos teritorinius vandenis. Tačiau Buenos Airių atstovai pabrėžė, kad Malvinus jie laiko sava teritorija, ir turi teisę kontroliuoti teritorinius vandenis aplink šias salas.

Londonas ryžtingas Patvirtindama savo ketinimų rim­ tumą, Argentinos vyriausybė oficialiai paskelbė, jog bet kuri bendrovė, vie­ naip ar kitaip prisidėsianti prie naftos ir dujų gavybos salyne, neteks teisės

Ramusis vandenynas dirbti Argentinoje. Šalies karinių jūrų pajėgų laivai Atlante sulaikė trans­ portinį laivą, plukdantį į Folklandą naftos gavybos įrangą. Didžioji Britanija sureagavo gana ryžtingai. Premjeras Gordonas Braunas pareiškė, kad Pietų Atlante esančios britų ginkluotosios pajėgos atrems visus bandymus trukdyti su­ sisiekimą tarp Folklando Salų ir išo­ rinio pasaulio. Šiuo metu netoli salų patruliuoja du britų karo laivai. Jiems į pagalbą išsiųsti dar du koviniai laivai ir vienas tanklaivis. Pačiame Folklan­ de dislokuota nedidelė įgula ir veikia aviacijos bazė, turinti palyginti kuklų orlaivių parką: keturis naikintuvus, du sraigtasparnius, vieną degalų papildy­ mo ir vieną transportinį lėktuvą. Per 480 km nuo salų esančiose Argenti­ nos karinėse pajėgose yra beveik pus­ trečio šimto lėktuvų ir sraigtasparnių, 23 koviniai laivai, neskaičiuojant de­ santinių ir pagalbinių. Tačiau ta aplinkybė, kad Folklan­ do Salos yra vos už kelių šimtų kilo­ metrų nuo Argentinos ir už daugelio tūkstančių kilometrų nuo Didžiosios Britanijos, beveik prieš tris dešim­ tmečius nesukliudė britams laimė­ ti karo dėl jų. Argentina salyną lai­ ko savu nuo XIX a. pradžios, tačiau 1833 m. jį aneksavo Didžioji Brita­

Maskva pasipuoš Stalino portretais Sprendimas padabinti Maskvą diktatoriaus portretais Rusijoje sukėlė tikrą visuomenės nuomonių audrą. Įvairios politinės jėgos taip pat priėmė Maskvos savivaldybės sprendimą labai skirtingai: komunistai džiūgauja, Kremlius nereiškia didelio pasitenkinimo, o demokratinės jėgos atvirai piktinasi.

Veteranų prašymas Maskvos miesto Reklamos, infor­ macijos ir apipavidalinimo komiteto pirmininkas Vladimiras Makarovas pastarosiomis dienomis tapo bene la­ biausiai Rusijos žurnalistų kalbinamu

pareigūnu. Jis turėjo paaiškinti visuo­ menei, kodėl dalis iš kelių tūkstančių sostinėje iškabinti ketinamų infor­ macinių stendų bus papuošti Stali­ no portretais ir jį šlovinančių pokario plakatų kopijomis. Net sovietmečiu, nuo pat Nikitos Chruščiovo laikų, Stalino portretų viešumoje niekas nekabino. Daugybę milijonų žmo­ nių pražudęs diktatorius buvo viešai pasmerktas netrukus po mirties. „Tarybinė liaudis nugalėjo An­ trajame pasauliniame kare ir Stalinas buvo valstybės nugalėtojos vadovas. O mes dabar turime nerodyti Stalino portretų, juos uždažyti? Nekovosime su stalinizmu Stalino metodais. Beje, televizijos kanalas „Rosija“ prieš kurį laiką surengė konkursą „Rusijos var­ das“ ir Stalinas atsidūrė trečioje vieto­ je po tokių asmenybių kaip Aleksan­ dras Nevskis ir Petras Pirmasis. Beje, Petras Pirmasis taip pat buvo kruvi­ nas diktatorius, tačiau antroji mūsų sostinė jo garbei vadinama Sankt Pe­ terburgu“, – Maskvos miesto dūmos sprendimą teisino V.Makarovas. Jis tikino, kad Stalino portretai gatvėse bus iškabinti atsižvelgiant į karo ve­ teranų organizacijų prašymus.

Demokratinės jėgos piktinasi Nepriklausomų valstybių sandrau­ gos karo veteranų organizacijų koor­

dinacinės tarybos pirmininkas admi­ rolas Aleksejus Sorokinas taip pat tvirtino, jog Stalino portretus iškelti į viešumą tiesiog būtina. „Plakatai su jo portretais, atsišaukimai – politinis stilius, atspindintis karo epochą, ku­ rioje gyveno ir mirė fronte milijonai tarybinių žmonių, turėjusių vieninte­ lį tikslą – sulaužyti stuburą fašizmui. Didžiosios pergalės metinių išvakarė­ se būtina atspindėti Stalino vaidmenį, panaudojant sovietinės epochos pla­ katus. Tai – vienareikšmė daugelio karo veteranų Rusijoje ir už jos ribų nuomonė. Tačiau tai reikia daryti tak­ tiškai, vengti bereikalingo triukšmo ir ažiotažo“, – dalijosi mintimis admiro­ las. Sprendimą vėl išaukštinti Staliną sveikino ir Rusijos komunistų parti­ jos atstovai. Visiškai priešingą nuomonę išsakė demokratinės partijos „Jabloko“ lyde­ ris Sergejus Mitrochinas: „Sprendi­ mas iškabinti Maskvos gatvėse pla­ katus su Stalino atvaizdu suterš tėvų, senelių ir prosenelių, savo krauju iš­ kovojusių pergalę, atminimą.“

Nuomonės išsiskyrė Sprendimu šlovinti Staliną ypač pasipiktino Rusijos žmogaus teisių gynėjai. Visuomeninio judėjimo „Už žmogaus teises“ vadovas Levas Po­ nomariovas išplatino pareiškimą, ku­

7

Čilė

Praėjus beveik trims dešimtmečiams, įtampa tarp D.Britanijos ir Argentinos dėl Folklando Salų vėl kyla.

Daumantas Musnickas

Užsieniečių pasakos

Pasaulis ina

Gaisrų gesinti – po vieną pėstute

2010 vasario 26–kovo 5 d., Nr. 1

ent

2010 vasario 26–kovo 5 d., Nr. 1

Arg

6

Prieblandos

Gimtasis kraštas

riame rašo: „Mes žinome, kad Stali­ nas atsakingas už milijonų žmonių žūtį. Tai, kad jis likimo valia vadovavo valstybei per karą, tai, kad Raudonoji armija laimėjo, toli gražu nėra jo as­ meninis nuopelnas. Tai lėmė istori­ ja.“ Rusijos demokratinės jėgos ketina rengti protesto akcijas prieš Stalino šlovinimą. Kiek netikėta buvo ir Kremliaus bei jam artimų politinių jėgų, šiaip pro pirštus žvelgiančių į bandymus reabilituoti Staliną ir žaidžiančių rusų patriotiniais jausmais, pozici­ ja. Valdančiosios partijos „Vienin­ goji Rusija“ lyderis Borisas Gryzlo­ vas įsitikinęs, kad priimti sprendimai neteisingi. Rusijos naujienų agentūra „Ros­ balt“ surengė visuomenės nuomonės apklausą, kaip vertinamas sumanymas papuošti Maskvą Stalino portretais. Daugiau nei pusė respondentų at­ sakė, kad teigiamai: daugiausia – 28 proc. – jų mano, kad Stalinas labai nusipelnė kurdamas Rusijos didybę, 24 proc. mano, kad jis svariai prisidė­ jo prie pergalės. Iš pasisakančių prieš tai, kad Stalino portretai būtų kabi­ nami viešumoje, dauguma (27 proc.) mano, kad pergalę pasiekė liaudis, o ne diktatorius. Ir tik 18 proc. apklaus­ tųjų įsitikinę, kad Stalino portretų ka­ binti nedera, nes jis kaltas dėl masi­ nių represijų.

Atlanto vandenynas

Folklandas (J.K.)

nija. Daugiau nei 12 tūkst. kvadrati­ nių kilometrų užimančiose Folklando Salose šiuo metu gyvena per 3 tūkst. žmonių, kurių 90 proc. yra britų kil­ mės. Salų gyventojai daugiausia ver­ čiasi avių auginimu, žvejyba ir turis­ tų aptarnavimu. Pradedama naftos ir dujų gavyba turėtų labai pagyvinti salyno ekonomiką.

Argentina ieško sąjungininkų Dabartinę įtampą tarp Londono ir Buenos Airių galima pavadinti šal­ tuoju Folklando karu. Tačiau situacija gali dar labiau įkaisti. Argentinos vi­ suomenė įsiaudrinusi, aukščiausi ša­ lies pareigūnai demonstruoja ryžtą vėl tarptautiniu mastu kelti salyno priklausomybės klausimą. Argenti­ niečių diplomatai aktyviai ieško są­ jungininkų kitose Lotynų Amerikos šalyse. Ugningomis kalbomis garsė­ jantis Venesuelos prezidentas Hugas Čavesas jau pareiškė, kad galimo gin­ kluoto konflikto su britais akivaizdo­ je „Argentina neliks vieniša, kaip kad buvo 1982 metais“. Artimiausiu metu turėtų įvykti Jungtinių Tautų genera­ linio sekretoriaus Ban Ki Muno susi­ tikimas su Argentinos užsienio reika­ lų ministru Chorche Tajana. Jame bus svarstoma susiklosčiusi padėtis.

Sandėrį vadina siaubingu Prancūzijos leidinys „Le Mon­ de“ paskelbė publikaciją „Par­ duoti „Mistralius“ Putino Rusi­ jai – siaubinga“. Jame Paryžiaus sumanymas parduoti laivus ru­ sams maišomas su žemėmis: „Mistral“ yra Prancūzijos karo laivyno perlas, išsiskiriantis di­ dele žudymo galia. Tačiau dabar Prancūzija parduos tokius laivus Rusijai. NATO šalis pirmą kartą pažeis nerašytą tabu. Rusijos karo laivyno vadas jau džiūgauja ir paskelbė, kad toks laivas „leis­ tų mūsų (rusų – aut. past.) Juo­ dosios jūros laivynui įgyvendinti misiją Gruzijoje per 40 minučių, o ne per 26 valandas“. Tai ne gir­ to jūreivio svaičiojimai, o perspė­ jimas mums visiems. Duodami V.Putinui ginkluotę ir techniką, akimirksniu leidžiančią įvykdyti intervenciją Gruzijoje, Kryme ar Baltijos šalyse, mes tarsi sakome jam: „Pirmyn!“ Kad ir ką Rusijos armija padarytų, mes protestuo­ sime tik tada, kai viskas jau bus baigta, kai jau bus per vėlu. Da­ bartinė Prancūzijos valdžia tokį savo elgesį – flirtą su Rusija – va­ dina realiąja politika. Tačiau tai yra trumparegiškumas, toks bū­ dingas Prancūzijos užsienio poli­ tikai jau daug dešimtmečių.“


8

Sveikata

Gimtasis kraštas

Kosulio bijoti nereikia Sezoninio gripo atvejai kol kas tik pavieniai, tačiau žmones vargina infekcinės kvėpavimo takų ligos.

Meilė Taraškevičienė Pacientams didžiausią baimę ke­ lia kosulys. Kodėl? Pasirodo, žmonės šį peršalimo ligų ir gripo palydovą ėmė laikyti didele grėsme sveikatai ir net gyvybei. „Pacientai, sužinoję, kad vie­ na dažniausių gripo komplikacijų – plaučių uždegimas, ėmė paniškai bijoti kosulio, – pasakojo gydytoja J.Ivanauskienė. – Jie bijo, kad jokie vaistai nepadės, todėl dėl plaučių ligų juos gali ištikti staigi mirtis.“ Nemažai daliai į gydymo įstaigą besikreipiančių gyventojų iš tikrųjų nustatomas peršalimas, tačiau žmo­ nės vis tiek prašo atlikti kraujo tyri­ mus dėl pandeminio gripo. „Peršalus temperatūra pakyla iki 38 laipsnių, anksčiau atsiranda sloga, kamuoja tiek sausas, tiek drėgnas kosulys. Pande­ minio gripo atvejais gana dažna kom­ plikacija buvo židininis plaučių užde­ gimas, nors iš pradžių ir buvo vartoti antivirusiniai vaistai. Tačiau iš visų ap­ silankiusių tokių pacientų bent jau mūsų įstaigoje buvo vos keli“, – teigė J.Ivanauskienė.

Pasak gydytojos, žmogui pačiam sunku atskirti gripą nuo peršalimo, ypač jeigu yra apėmusi didelė baimė: „Pajutus bet kokius nerimą keliančius simptomus siūlau pirmiausia su savo gydytoju konsultuotis telefonu. Me­ dikas rekomenduos užsukti į gydymo įstaigą ar pradėti vartoti vaistus. Tik taip bus galima sukontroliuoti didelį pacientų srautą, plūstantį į gydymo įstaigas.“ Priminsime, kad peršalus kamuoja labiau pažįstami simptomai: sloga, kosulys, pakilusi temperatūra (tačiau ji būna mažesnė nei sergant gripu). Tiek sezoninis, tiek pande­ minis gripas išsiskiria aukšta tempe­ ratūra ir kitais požymiais – raumenų skausmu, bendru nuovargiu. Gydytoja J.Ivanauskienė pataria: „Prasidėjus kosuliui dažnas pacientas

išsigąsdavo ir, nusprendęs, kad reikia kuo greičiau nuslopinti kosulį, imda­ vosi netinkamos savigydos. Pacientai įsigydavo kosulį slopinančių vaistų. Tačiau juos galima vartoti tik trum­ pą laiką, nes plaučiuose pradėjus for­ muotis skrepliams, būtina pradėti ger­ ti kitus vaistus, kurie padeda jiems iš plaučių pasišalinti. Tokį poveikį turi mukolitikai arba ambroksalio grupės vaistai. Jie vartojami ne ilgiau kaip sa­ vaitę. Jeigu ir vėliau kosima, rekomen­ duojama pasikonsultuoti su gydytoju. Nereikia stengtis kuo greičiau nuslo­ pinti kosulio. Svarbiausia – neleisti jam įgyti netinkamą eigą. Vadinasi, reikėtų skirti daugiau dėmesio sau: pasistengti bent kelias dienas likti na­ mie, gerti daug šiltų skysčių, vartoti tinkamus vaistus.“

Ką reiškia kosulys • Kosėjate paryčiais arba vos prabudę? Gali būti, kad sergate chronišku bronchitu. Rytinis kosulys dažnai vargina ir užkietėjusius rūkalius. • Nuolat pasikartojantys kosulio priepuoliai, alsuojant girdimas švilpčiojimas ir šniokštimas, dusulys gali reikšti, jog sergate astma. • Jei nuolat kosčiojate, dažnai pakyla temperatūra, naktimis prakaituojate, pasitikrinkite, ar nesergate tuberkulioze.

2010 vasario 26–kovo 5 d., Nr. 1

Pasninkaujant nepersistenkime Lina Juškaitienė Nuo Užgavėnių iki Velykų trun­ kantis pasninkas – puiki proga su­ mažinti kūno svorį, apsivalyti. Taip pat tinkamas metas keisti maitini­ mosi įpročius. „Aš asmeniškai esu už pasnin­ kus, – sakė dietologė Laisvūnė Pet­ kevičienė. – Žmogus, kaip ir visi žin­ duoliai, žiemą priauga 2 kilogramus. Nieko nepakeisi. Ir net neverta žiemą mesti svorio. Šiuo laiku žmonės ma­ žiau juda, valgo daugiau riebaus mais­ to. Tad pasninkai yra tikslingi.“ Pasninką dietologė supranta taip: valgyti mažiau gyvūninės kilmės ir baltyminio maisto, o daugiau daržo­ vių, kruopų, miltinių produktų, len­ gvai virškinamo maisto. „Po rudens darbų žiemą dažnai persivalgant žmogaus organizmas pasunkėja. Tad pasninkas – gera proga apsivalyti, pa­ lengvinti organizmą, kad nebūtų už­ kietėjusių vidurių ir kitokių panašių bėdų“, – kalbėjo ji. Tai puikus laikas pasiruošti pavasario darbams. „Aš pati valgau vieną kartą: ryte pradedu, vaka­ re baigiu“, – juokavo L.Petkevičienė. Kaime gyvenantiems žmonėms taip pat verta keisti maitinimosi įpro­ čius. Ir nebūtinai tik per gavėnią. „Ko­ dėl taip yra, kad kaime žmonės, rodos, daug fiziškai dirba, bet yra nutukę. Priežastis – pasikeitęs jų valgymo re­ žimas. Visi susirenka prie gausaus va­ karienės stalo, nuvargę, po darbų, o paskui priputę gula į lovas“, – pasa­ kojo L.Petkevičienė. Pasak jos, kai­ mo gyventojai turėtų atsisakyti skalsių vakarienių. Geriausia sočiai pavalgyti iki 14 valandos, o paskutinį kartą sės­ ti prie stalo 18–19 valandą. Daugiau valgyti daržovių, vaisių, o mažiau gy­ vulinės kilmės produktų. Tačiau persistengti nederėtų, nes reikia gauti tam tikrą skaičių kalori­ jų. Jų reikia gyvybiškai svarbių organų medžiagų apykaitai ir darbingumui palaikyti. 18–40 metų žmonėms, die­ tologų vadinamiems jaunesniais suau­ gusiaisiais, gyvybiškai svarbių organų

Artėja antroji pandemijos banga Lina Juškaitienė Ji bus stipresnė ar silpnesnė, ta­ čiau bet kokiu atveju pandeminio gri­ po virusas niekur nedings. Kokį pavojų žmonėms jis kelia, pasakoja Valstybi­ nės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Nerija KUPREVIČIENĖ.

Jau kalbama apie antrąją pande­ minio gripo bangą. Kada jos turė­ tume sulaukti? Ar ji skirsis nuo pir­ mosios? Pandeminis gripas gali kilti tik viena banga, bet, remiantis istoriniais faktais, būna dvi ar net trys bangos. Antroji pa­ prastai kyla po 3–12 mėnesių pasibai­ gus pirmajai. Taigi antroji banga gali kilti nebūtinai šią žiemą. Antroji pandeminio gripo ban­ ga gali būti stipresnė ir sunkesnė nei pirmoji, bet gali būti ir silpnesnė – to iš anksto numatyti neįmanoma. Bet kokiu atveju pandeminio gripo viru­ sas niekur nedings. Net jei ir nebus aiškiai išreikšti gripo protrūkiai, jis ir toliau egzistuos visuomenėje. Tam ti­ krai daliai populiacijos persirgus, gripo virusas susidurs su jam imunitetą tu­

rinčiais žmonėmis, todėl nebeplis taip greitai ir plačiai. Taigi pamažu turėtų tapti sezoniniu gripu. Beje, dabartinis sezoninis gripas prieš 40 metų taip pat buvo pandeminis. Žmonės geriausiai pasiruošti antrajai gripo bangai gali tik vienu būdu – skiepydamiesi. Kodėl Lietuvoje taip nenoriai skiepijamasi? Gal baiminamasi ša­ lutinio vakcinos poveikio? Priežasčių, kodėl taip yra, gali būti keletas. Viena jų – sergamumas da­ bar sumažėjęs, tad daug kas mano, kad nebėra realios grėsmės. Lietuvoje dar nėra susiformavusios tvirtos skiepiji­ mosi nuo gripo tradicijos. Labai svarbu ne tik ligų gydymas, bet ir jų profilak­ tika. Skiepijimas – viena efektyviausių priemonių, galinčių apsaugoti nuo už­ krečiamųjų ligų ir jų komplikacijų. Kam būtina pasiskiepyti nuo pandeminio gripo, o kam negalima skiepytis ir kodėl? Ar galima skiepytis pandeminio gripo vakcina, kaip ir bet kuria kita, privalo įvertinti gydytojas. Paprastai pirmiausia skiepijami medikai, asme­

nys, sergantys lėtinėmis ligomis. Skie­ pytis nerekomenduojama asmenims, kurie yra alergiški kuriai nors vakci­ nos sudedamajai daliai, pavyzdžiui, kiaušinio ir vištienos baltymui. Taip pat negalima skiepytis esant kokiai nors ūmiai infekcijai – reikėtų atidė­ ti, kol ligonis pasveiks. Apskritai gripo vakcinos paskir­ tis – apsaugoti ne tiek nuo susirgimo gripu, kiek nuo sunkių komplikaci­ jų, juk didžiausią pavojų kelia ne pats

gripas, o būtent jo paskatintos kitų ligų komplikacijos. Nuo jų dažniau­ siai ir mirštama. Ką pasakytumėte tiems, ku­ riems visos kalbos apie pandemi­ nį gripą – tik farmacininkų noras pasipelnyti? Ši pandemija nėra nei nelaukta, nei netikėta. Gripo pandemijos kar­ tojasi kas 10–40 metų. Maždaug to­ kiu periodiškumu atsiranda naujas

medžiagų apykaitai reikia 1300–1500 kalorijų, priklauso nuo žmogaus su­ dėjimo. Papildomai darbingumui pa­ laikyti reikia dar 500 kalorijų. „Ma­ žiau nei 1300 kalorijų žmogus negali gauti“, – tikino L.Petkevičienė. Kal­ bėdama apie darbingumą ji turi ome­ nyje ne sunkų fizinį darbą – tai tokie įprasti veiksmai kaip lipimas laiptais, vaikščiojimas. Vyresniems žmonėms – nuo 40 iki 65 metų ir daugiau – kalorijų rei­ kia dar mažiau. Moterims – 1500, vyrams – 1800 kalorijų. Gyvybiškai svarbių organų medžiagų apykaitai palaikyti jiems reikia taip pat mažiau kalorijų, nelygu, koks žmogaus kūno sudėjimas. Apie pasninkavimą kalbėti keblo­ ka. „Kažin ar kas tų tradicijų laikosi. Tikrai būtų sveika, jei žmogus kokią savaitę nevalgytų mėsos“, – sakė di­ etologė. Statistikos departamento duo­ menimis, 2005 metais daugiausia nutukusių (kūno masės indeksas (KMI) – 30 ir daugiau) buvo 55–64 metų vyrų ir moterų (30,5 proc.). Antsvoris (KMI – 25,0–29,9) kama­ vo daugiausia 65–84 metų vyrus ir moteris (43,5 proc.). Norint sužino­ ti savo KMI reikia svorį padalyti iš ūgio (centimetrais), pakelto kvadra­ tu. Antsvorio neturite, jei jūsų KMI – 18,5–24,9.

gripo virusas, kuriam visuomenė ne­ turi imuniteto, ir sukelia pandemiją. Nuo pastarosios gripo pandemi­ jos, kilusios 1968–1969 m., praėjo jau daugiau nei 40 metų. Tai vienas iš ilgesnių laikotarpių tarp pande­ mijų. Kai prieš keletą metų ėmė plisti vadinamasis paukščių gripas, buvo manyta, kad jo virusas gali sukelti naują pandemiją. Galime tik džiaug­ tis, kad taip neatsitiko, nes šio viru­ so tyrimų duomenys rodo, kad tada pandemija būtų buvusi labai sunki, būtų pasireiškusi su komplikacijomis, būtų buvęs didelis mirštamumas. Da­ bar plintantis pandeminio gripo vi­ rusas nėra toks pavojingas, daugelis užsikrėtusiųjų perserga lengvai. Deja, net ir šis gripas jau nusinešė nema­ žai gyvybių. Nuo pandeminio kiaulių gripo Lietuvoje mirė 23 žmonės, o visame pasaulyje – apie 14 tūkst. Kiek mirš­ ta žmonių nuo sezoninio gripo? Be abejo, vienas gripo sezonas nely­ gus kitam, bet yra atlikti skaičiavimai, kad Europos Sąjungoje sezoninis gri­ pas nulemia apie 25 mirtis, tenkančias 100 tūkstančių gyventojų kasmet. Taigi per metus Europos Sąjungoje nuo se­ zoninio gripo (paprastai dėl jo paska­ tintų kitų ligų komplikacijų) miršta nuo 40 tūkst. iki 220 tūkst. gyventojų.

Ūkininkų žinios

2010 vasario 26–kovo 5 d., Nr. 1

Žemų kainų karas smogė daržovių augintojams

Gimtasis kraštas daržovių. Šiemet tik ketvirtadalis parduota. Rinkoje – daržovių, ypač morkų, bulvių, perteklius. Jų buvo dideli derliai, be to, sumažėjo pirki­ mas“, – aiškino ūkininkas. Daržovių augintojas viliasi, kad sandėlius patuštins eksportas: „Iš sunkios padėties turėtų ištraukti daržovių išvežimas. Dabar dirbama ta kryptimi. Jos gali pajudėti į Len­ kiją, Vokietiją, Azerbaidžaną.“

Atlaisvėjo vietos rinka

Atkelta iš 1 psl.

Derlių pardavinėjo pusvelčiui Daržovių augintojai tvirtina, kad sunkmetis jiems smogė visa jėga. Pre­ kybininkams iki žemiausio lygio nu­ leidus produkcijos kainas, kai kurie ūkininkai atsidūrė ties kritine išgy­ venimo riba. „Iki šių metų vasario laikėmės itin sunkiai. Produkciją teko pardavinėti pigiau nei už savikainą – tokios pras­ tos padėties visiškai nesitikėjome“, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmi­ ninkas Algimantas Morkūnas. Anot stambaus daržovių ūkio sa­ vininko, prekybos centrams skelbiant nuolaidas, ūkininkai kai kurias dar­ žoves prekybininkams buvo priversti parduoti pusvelčiui, o kartais ir be­ veik dykai – gaudami tik centą už ki­ logramą. „Plautas morkas rudenį prekybi­ ninkams teko atiduoti po 20–25 cen­ tus už kilogramą, vėliau nusistovėjo 30 ct kaina. Panašiai kainavo ir ko­ pūstai. Kartais per akcijas kopūstų teko vežti vos už vieną centą. Tiesa, nedidelį kiekį. Tai visiškai nepagrįstai mažos kainos. Rengdami investicinius planus net pesimistiniame variante tokių kainų neprognozavome. Tokių žemų kainų dar nėra buvę“, – apmau­ davo A.Morkūnas.

Daržininkus gali ištikti bankrotai Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Šiemet gali būti bankrotų. Jau yra ūkių, kurie traukiasi iš daržininkystės. Nepagrįstai žemos kainos šiam sektoriui sudavė smūgį. Praėjusį sezoną daržovių kainos buvo 30 proc. mažesnės, o šį sezoną atskirų rūšių daržovės atpigo dar 30–40 proc. Prekybininkai, žinodami apie augintojų finansinius įsipareigojimus, paspendė jiems mažų kainų spąstus. Karas dėl vartotojų privertė augintojus labai pigiai pardavinėti daržoves, pavyzdžiui, plautas geros išvaizdos morkas – po 30 ct už kilogramą. Tai jau pigiau nei turguje. Iš prekybos centrų žmonės per akcijas nešdavosi maišus kopūstų, morkų.

Gelbsti šalčiai ir rusai Padėtis daržovių rinkoje pradėjo keistis, kai švelnesnio klimato Eu­ ropos šalis užklupo šalčiai. Daug kur lauke laikomos daržovės sušalo. Be to, Rusijos ir Ukrainos saugy­ klos ištuštėjo anksčiau nei įprastai. Dėl šios aplinkybės Rusija užsienio daržovėms anksčiau atvėrė vartus į savo rinką. „Dabar daržovių augintojus gel­ bėja šalčiai ir rusai. Į Rusiją kasdien galėtų riedėti po 10–20 furgonų morkų. Aišku, išvežama tik koky­ biška produkcija, saugota šiuolai­ kiniuose sandėliuose. Prastos pre­ kinės išvaizdos daržovių niekam nereikia“, – teigė A.Morkūnas. Anot LDAA valdybos pirminin­ ko, lietuviškų daržovių šiemet veža­

Aiškinsis dėl pakuotės mokesčio

Pagal naujausią šienainio gamybos technologiją, žolė yra nupjaunama, suvyniojama į ritinius ir, kad juose žolė nesugestų, – reikia ritinį patalpinti į specialią orui nelaidžią medžiagą, vadinamąją šienainio plėvelę. Be jos neįma­ noma pagaminti šienainio, kaip ir dešros be apvalkalo, o ji yra neapmokesti­ nama. Žemės ūkio rūmai kartu su kitomis žemdirbių organizacijomis krei­ pėsi į aplinkos ministrą su prašymu išaiškinti, ar šienainio plėvelei turi būti taikomas pakuotės mokestis, nes ji naudojama ne pakavimo tikslams, o dėl technologinio būtinumo.

Nubaudė už nelegalus

Bendrovė „Vilniaus paukštynas“ neteisėtai įdarbindama 16 Kinijos pilie­ čių pažeidė Lietuvos įstatymus, paskelbė Lietuvos vyriausiasis administra­ cinis teismas (LVAT), atmetęs įmonės apeliacinį skundą. Valstybinė darbo inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad užsieniečiai turėjo leidimus dirbti staliais-dailidėmis, mūrininkais, montuotojais, o iš tikrųjų atliko paukštienos perdirbimo darbus.

ma ir į ES šalis, pavyzdžiui, Vokie­ tiją. Eksportuojama net į Lenkiją, nors paprastai pigi produkcija plūsta iš jos į mūsų šalį. Atsivėrus galimybėms ekspor­ tuoti, daržovės daugiau nei dvigu­ bai pabrango. Ir eksportuojamų, ir vietos rinkoje parduodamų kopūstų, morkų kaina pakilo daugiau nei du­ kart – iki 70 ct už kilogramą.

Pardavė tik ketvirtadalį produkcijos Rokiškio rajone daržoves jau penkiolika metų auginantis ūkinin­ kas Rytis Piskarskas tvirtino, jog šis laikotarpis pats sunkiausias. „Kainos kritusios, realizacija su­ stojusi. Pernai tokiu metu sandėliuo­ se buvo likę tik koks ketvirtadalis

Pajudėjus eksportui, kai kurių daržovių augintojų padėtis page­ rėjo, nes laisvesnė tapo vietos rinka. „Daržoves parduodu vietos pre­ kybininkams, vežu į Latviją. Svogū­ nų saugyklose jau neliko, o morkų dar turiu daugiau nei pernai tokiu metu. Kol kas poreikio išvežti į Ru­ siją nėra. Tiek pat pakilo kainos ir vietos rinkoje“, – aiškino vienas stambiausių šalies daržovių auginto­ jų Linas Šateika iš Šiaulių rajono. Daržininkystės ūkio savininkas pabrėžė, kad eksportuoti palanku ūkininkams, turintiems modernias saugyklas ir todėl išsaugantiems daržoves kokybiškas. Daug pras­ čiau tiems, kurie neturi tokių sąly­ gų išlaikyti daržoves. Jų neišgelbės ir eksportas. „Smulkiesiems prastai, nes da­ bar jie neturi kokybiškos produk­ cijos. O stambiuosius išsekino iki naujųjų metų išsilaikiusios mažos kainos, spaudžia kreditai. Tad sunku visiems“, – sakė L.Šateika.

Nuo ligų apsaugo profilaktika

„Kas geriau – spenius po melžimo vilgyti ar apipurkšti?“ – klausia skaitytoja iš Panevėžio r. Konsultuoja veterinarijos specialistas Valdas Griešius Vieni svarbiausių pieno kokybės rodiklių – bendras bakterijų ir soma­ tinių ląstelių skaičius piene. Somati­ nių ląstelių žaliaviniame piene kie­ kio sumažinimas sietinas su slaptųjų mastitų profilaktika. Klinikinį mastitą ūkininkas gali nesunkiai diagnozuo­ ti, nes sergančios karvės piene pasi­ taiko krešulių, pakinta jo spalva, teš­ muo sukietėja, parausta arba patinsta. Slapto mastito atveju jokių išorinių šios ligos požymių nematyti, tačiau tokios karvės piene padaugėja soma­ tinių ląstelių.

Pakibo bankrotų grėsmė „Mūsų šalyje gamintojai baigia­ mi pasmaugti. Darbo sąnaudos išau­ go, elektra, degalai brangiausi, pro­ dukcijos kainos – žemiausios. Kaip galima prilygti lenkiškų daržovių kainoms, kai Lenkijoje PVM dar­ žovėms 3 proc., o mūsų šalyje – 21 proc. Ar tai konkurencingos sąly­ gos?!“ – apmaudo neslėpė daržovių augintojas Algimantas Vaupšas iš Kelmės rajono. Jis piktinosi, kad ūkininkus į ban­ krotus varo ir išaugusios bankų palū­ kanos. „Lankiausi parodoje Vokietijo­ je. Kolegos vokiečiai sako, kad moka vos 1 proc. palūkanas. Ten stengia­ masi, kad ūkininkai išgyventų. O mes mokame 12 proc. palūkanas, kad, ma­ tyt, greičiau bankrutuotume. Tad be­ darbių neišvengiamai turėsime dar daugiau“, – apgailestavo A.Vaupšas.

Kiek atseikėti baltyminių priedų „Girdėjau, kad yra pažangesnis baltymų pašaruose vertinimo kriterijus. Kaip jis vadinasi ir pagal kokią formulę apskaičiuojamas“, – klausia ūkininkas Petras Barkauskas iš Kėdainių r. Konsultuoja dr. Edmundas Paulauskas

9

Baltymų poreikį, panašiai kaip ir energijos, sudaro gyvy­ binių ir pieno sintezei reikalin­ gų baltymų visuma. Baltymų poreikis pašaruose priklauso nuo baltymų kiekio karvių pie­ ne. Lietuvoje baltymų poreikis ir kiekis pašaruose nusakomas žaliųjų baltymų poreikiu arba kiekiu pašaruose. Tačiau pas­ taruoju metu pašarai daugelyje šalių vertinami naudingaisiais baltymais. Tai pažangesnis pa­ šarų vertinimo būdas, nes kartu įvertinami ir prieskrandyje ne­ suskaidyti pašaro bei mikrobi­ niai baltymai. Abiejų baltymų suma ir sudaro naudinguosius baltymus. Baltymų reikmė kar­ vėms gali būti apskaičiuojama pagal formulę: nŽB (g / d.) = 431 + (81 × pieno kiekis kg / d.).

Pieno kokybei gerinti taikomas kompleksas zoohigieninių priemo­ nių, kurių viena (pastaruoju metu itin sparčiai pasaulyje plinta) – po mel­ žimo karvių spenių padengimas an­ tiseptinėmis priemonėmis. Karvių speniams po melžimo dezinfekuoti naudojami įvairūs aerozoliniai purš­ kikliai, antiseptinės emulsijos, tirpalai, pagaminti chloro ar jodo pagrindu. Po melžimo spenio kanale ir spenio cisternoje visuomet lieka šiek tiek pie­ no, kuris yra puiki terpė mikrobams daugintis. Užsienio mokslininkų atlikti ty­ rimai parodė, kad karvių, kurių teš­ mens spenių galai po melžimo buvo apdoroti antiseptine emulsija, pavir­ šiaus mikrobinis užterštumas suma­ žėjo 12,8 karto, palyginti su karvėmis, kurių speniai šia priemone nebuvo apdoroti. Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto karvių fer­ mose atliktas bandymas, kurio metu po melžimo karvių speniai buvo ap­ dorojami antiseptiniais vilgikliais, kurie savo sudėtyje turi iki 10 proc. jodo kompleksinių junginių ir 0,75 proc. aktyvaus jodo. Bandymo metu po melžimo karvių speniai buvo vil­ gomi ir apipurškiami antiseptiniais vilgikliais. Panaudoti antiseptiniai vil­ gikliai somatinių ląstelių skaičių mel­ žiamų karvių piene sumažino 45–53 proc. Tiriant vilgiklių aktyvumą nu­ statyta, kad karvių, kurioms po vil­ gymo nebuvo leidžiama atsigulti ir susiteršti tešmens paviršiaus, spenių antiseptinis vilgiklis efektyviai veikė iki 3 val., o mikroorganizmų skaičius ant odos paviršiaus sumažėjo 3–7 kar­ tus, palyginti su karvėmis, kurių spe­ niai po melžimo nebuvo vilgomi an­ tiseptiniais vilgikliais. Apskaičiavus vilgiklio išlaidas vienai karvei per die­ ną paaiškėjo, kad ekonomiškiau spe­ nius vilgyti nei apipurkšti.


10

Sodyba

Gimtasis kraštas

2010 vasario 26–kovo 5 d., Nr. 1

Sovietinis palikimas – lyg karšta bulvė Prieš daugelį metų pačių Lietuvos sodininkų mėgėjų lėšomis nutiesti elektros tinklai šiandien tapo galvos skausmu. Irma Dubovičienė Lietuvos sodininkų draugija per­ nai paminėjo penkiasdešimties metų gyvavimo sukaktį. Savo jėgo­ mis nutiesti ir eksploatuojami elek­ tros tinklai šiuolaikinių reikalavimų nebeatitinka. Sodininkai mielai per­ duotų šį turtą profesionalams, ta­ čiau tai nėra paprasta.

Rado priimtiną sprendimą Praėjo aštuoneri metai, kai sodi­ ninkų bendrijos buvo paragintos ir pradėjo tartis su skirstomųjų tinklų bendrovėmis dėl elektros ūkio parda­ vimo. Pirmieji rezultatai varė į neviltį. Reikėjo pateikti šūsnis dokumentų. O kai specialistai įvertino elektros objek­ tų būklę (pagal to meto ūkio minis­ tro Petro Čėsnos įsakymu pasirašy­ tą metodiką), sodininkai susiėmė už galvos – paaiškėjo, kad jų naudojamų tinklų vertė yra minusinė, energetikos bendrovėms reikėtų primokėti šimta­ tūkstantines sumas. Prasidėjo ilgos derybos su politi­ kais, valdininkais, energetikais. Viena tvarka keitė kitą, o sodininkų elektros tinklų išpirkimas beveik nejudėjo – jų visi kratėsi lyg karštos bulvės. Tačiau energetikos ūkio estafetę iš Ūkio ministerijos perėmė Energeti­ kos ministerija, ir pernai gruodį buvo patvirtinta naujoji tvarka dėl varto­ tojų lėšomis iki įsigaliojant Energe­

Energetikai skatina sodininkus nesnausti: liberalesnių sąlygų jau nebus.

tikos įstatymui įrengtų bendrai nau­ dojamų elektros energijos objektų, skirtų elektros energijai perduoti ir skirstyti, išpirkimo. Sodininkų drau­ gijos vadovas Vladislovas Butkevi­ čius pripažįsta, kad dabartinės sąly­ gos priimtinos abiem pusėms – tiek energetikos bendrovėms, tiek sodi­ ninkams. Anksčiau itin daug ginčų kilda­ vo nustatant vietinio elektros tinklo techninę būklę: sodininkai nenorėjo sutikti su ilgokai galiojusia nuostata, kad būklę vertina pats pirkėjas – ener­ getikos bendrovė. Nuo praėjusių metų gruodžio šis darbas patikėtas nepri­ klausomam vertintojui – Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energe­ tikos ministerijos.

Būklė - apverktina Valstybinės energetikos inspekci­ jos vyriausiasis inžinierius-inspekto­ rius Jonas Vilkelis pritaria, kad sodų elektros tinklai dažniausiai iš tiesų yra apverktinos būklės – ne tiek dėl se­

numo, kiek dėl to, kad elektrą į so­ dus buvo siekiama atvesti kuo pi­ giau. Dažnai randama projektavimo, įrengimo, teisinės registracijos, tin­ klo eksploatavimo pažeidimų. Dau­ gėjant nuolatinių sodų gyventojų, kilo ir daugiau rūpesčių: dėl galios paskirs­ tymo, dėl neleistinai virš pastatų nu­ tiestų oro linijų. Vertinimą savininko prašymu at­ likusios inspekcijos išvada kai kada būna neigiama – pripažįstama, kad elektros energijos objektai nėra tin­ kami toliau eksploatuoti. Šiuo atve­ ju bendrijai, nusprendusiai perleisti savo turtą profesionalams, tenka nu­ rodytus trūkumus pašalinti savo jėgo­ mis, o tuomet vėl kreiptis į inspekci­ jos teritorinį skyrių dėl pakartotinės apžiūros. Sodininkų draugijos vadovas V.Butkevičius pripažįsta, kad akcinių bendrovių VST ir Rytų skirstomųjų tinklų požiūris į sodininkų elektros tinklų išpirkimą gana smarkiai skiria­ si. Apie padėtį Vakarų Lietuvoje, deja, duomenų nėra. O rytinėje šalies da­

lyje vykstantys procesai V.Butkevičių nuteikia optimistiškai.

Ragina veikti Vilniaus miesto teritorijoje yra 238, rajone – 250 sodininkų bendri­ jų. Pasak AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regiono elektros tinklų di­ rektoriaus Viganto Vengalio, elektros tinklų išpirkimas įsibėgėjo: sutartys pasirašytos jau su 160 sodų. Dar apie 86 jis apibūdino kaip probleminius – tokius, kurių išpirkimo prašymai pa­ teikti anksčiau, tačiau trūksta reikia­ mų dokumentų. Pritarus Energetikos ministerijai ir Valstybinei energeti­ kos inspekcijai, bendrovė numatė šioms bendrijoms taikyti tam tikras nuolaidas: leisti per pusmetį pateikti trūkstamus dokumentus, nereikalauti papildomų, kuriuos numato naujieji norminiai aktai. Energetikai skatina sodininkus ne­ snausti: liberalesnių sąlygų jau nebus. Tačiau artėja diena, kai elekt­ros tinklų išpirkimas kurį laiką gali vėl įstrigti.

Raganų šluotos „Praėjusią vasarą pastebėjau, kad ant kelių vyšnių vietomis sutankėjo šakos, priaugo daug ūglių. Ar tai vaismedžių liga, ar koks aplinkos poveikis?“ – teiraujasi Rolandas Jurgelionis iš Garliavos. Konsultuoja agronomė Mėta Juškaitė Tai virusinė vyšnių liga, kurią sukelia vyšniniai ir šluotadariai ragangrybiai. Grybai apima vyš­ nių, trešnių, slyvų šakas. Ligoto­ se vietose susidaro ūglių telkinys, primenantis šluotą. Lapai tokio­ se „šluotose“ būna smulkesni, sto­ resni, gelsvai žali, raukšlėti, daž­ nai žemyn užsiraičiusiais kraštais. Vasaros vidury apatinėje lapų pu­ sėje atsiranda pilkšvų į vašką pa­ našių apnašų su grybo sporomis. Nuo lapų jos patenka į šakų žievėje esančias žaizdeles arba tarp pum­ purų žvynelių ir ten peržiemoja. Pavasarį poros sudygsta ir apkrečia augalą. Auganti grybiena jaudina miegančiuosius pumpurus, todėl jie pradeda sprogti, auginti daug šakelių. Tankiai augančios šakelės sudaro tarsi šluotą. Ligotos šakelės, pasisavindamos dalį maisto me­ džiagų, nualina medžius. Jie men­ kiau žydi („šluotos“ visai nežydi), ligotos šakos per keletą metų pra­ deda džiūti. Tokių skaudulių dau­ giau pasitaiko senesniuose, tankiai augančiuose soduose, ypač ant vie­ tinių veislių medžių. Šakas su „raganų šluotomis“ patariama išpjauti, vainiką prare­ tinti bei nupurkšti cheminiais pre­ paratais nuo ligų.

• Vanduo virdulyje užverda du­ kart greičiau nei ant elektrinės vi­ ryklės. Ruošdami ryžius, makaro­ nus ar bulves, iš pradžių vandens užvirkite virdulyje. Taip sumažinsite energijos sąnaudas ir gerokai grei­ čiau pagaminsite maistą.

• Ruošdami maistą uždenkite puodus – energijos sąnaudas su­ mažinsite iki 60 proc.

• Užvirinkite tik tiek vandens, kiek tuo metu reikia. • Išjunkite elektrinę viryklę li­ kus 5–10 min., iki patiekalas bus paruoštas – baigti virti užteks įkai­ tusios kaitvietės.

• Šaldytuvai ir šaldikliai suvar­ toja apie 25 proc. visos namų ūkio elektros energijos. Siekdami taupy­ ti nepalikite atvirų šaldytuvo durų, nedėkite į jį karšto maisto. Jei yra

• Šaldytus produktus atšildykite šaldytuve – jis eikvos mažiau elek­ tros energijos, nes šaldytas maistas padeda išsaugoti šaltį. • Atitirpinkite šaldiklį, kai tik jame atsiranda ledo. Kuo daugiau ledo, tuo didesnės energijos sąnau­ dos. Susidarius 3 mm storio šerkš­ nui, elektros energijos suvartojimas padidėja iki 30 proc. • Plaunant indus indaplovėje su­ naudojama mažiau vandens, elek­ tros energijos ir ploviklių nei plau­ nant po tekančia srove. Be to, laiko ir energijos sutaupysite indus plau­ dami ne 65, o 50 laipsnių tempe­ ratūroje. • Efektyviau išnaudokite natūra­ lią šviesą: sienas, lubas ir grindis de­ koruokite šviesiai, pakabinkite dau­ giau veidrodžių, kad jie atspindėtų dienos šviesą.

• Rinkitės mažai energijos naudo­ jančias lemputes. Jos dega apie 6–8 tūkst. val., o kaitinamosios – apie 0,5–2 tūkst. val. Rinkdamiesi lem­ putes atkreipkite dėmesį į efektyvu­ mo klasę (geriausia – A) ir veikimo laiką. Kaitinamosios lemputės tesie­ kia E ar G klasę. • Įsirengę diodinį apšvietimą ener­ gijos sąnaudas galite sumažinti 5 kar­ tus. Tokį apšvietimą įrengti iki 3 kartų brangiau, tačiau jis veikia beveik 20 kartų ilgiau. Be to, diodinėse lempu­ tėse nėra gyvsidabrio. • Reguliariai valykite dulkes nuo lempučių ir jų gaubtų, nes nešvaru­ mai gali sumažinti šviesos srautą net iki 25–40 proc.

• Pirkdami naujus elektrinius prie­ taisus pasidomėkite jų galingumu, kiek jie sunaudoja elektros energijos per metus. Europos standarto ženk­lu A++ pažymėti prietaisai eik­voja per­ pus mažiau energijos nei praėjusio dešimtmečio įrenginiai.

• Nešiojamieji kompiuteriai yra maždaug 90 proc. energiškai efekty­ vesni negu asmeniniai. • Rašalinis spausdintuvas sunau­ doja 90 proc. mažiau energijos negu lazerinis, o spausdinant spalvotai su­ naudojama daugiau energijos nei ne­ spalvotai. • Skalbdami nustatykite mažiausią rekomenduojamą temperatūrą (pvz.,

Gimtasis kraštas

11

Vankuverio olimpiados akimirkos Ledo ritulio grandai susitiko per anksti Dviejų pasaulinio ledo ritulio su­ pervalstybių – Kanados ir Rusijos – dvikova Vankuverio žiemos olimpinių žaidynių turnyre įvyko per anksti – jau ketvirtfinalyje. Toks mačas galėjo papuošti finalą. Rusijos sporto žinias­ klaida, po saviškių skaudaus pralai­ mėjimo kanadiečiams rezultatu 3:7, bando ieškoti nesėkmės priežas­ čių ir kaltųjų. Ypač todėl, kad Rusi­ ja (anksčiau Sovietų Sąjunga) olim­ piadose Kanadai nepralaimėjo nuo 1960 metų. „Už borto“, „Raudonoji mašina įsirėžė į klevą“, „Mūsų gynyba su­ mindyta kaip saldainio popieriukas“, „Kanadiečiai mus pavertė pliušiniais berniukais“ – tokiomis antraštėmis ir epitetais ketvirtadienį mirga rusų

Sidabro medalį Vankuverio žie­ mos olimpinėse žaidynėse iškovo­ jęs Vokietijos sportininkas Davidas Meleras nuskėlė dantį, pranešė nau­ jienų agentūra AFP. Rogutininko teigimu, kąsti me­ dalį jį paprašė fotokorespondentai. Šį veiksmą vokietis atliko labai en­ tuziastingai, todėl ir nuskėlė dalį danties. Tradiciškai medalių laimė­ tojai fotografuojasi neva juos valgy­ dami, taip padarė ir D.Meleras. 28-erių olimpietis D.Meleras teigė, jog po šio incidento jam ne­ skaudėjo danties, tačiau jis vis tiek kreipėsi pagalbos pas odontologus ir nuskilusi dalis buvo atstatyta. Vo­ kietis prisipažino, jog po nemalo­ naus incidento jis nori fotografijose atrodyti patraukliai.

Sąskaitos už elektrą gąsdina, tačiau ir sąnaudos buityje gali būti mažesnės. galimybė, šaldytuvą perkelkite į 10 laipsnių vėsesnę vietą.

Sportas

spauda. Yra pateikiami ir retoriniai klausimai. Kodėl išvakarėse neįvyko rusų treniruotė ant ledo? Ką žaidėjai veikė per 3 laisvas dienas? Ar jie ne­ buvo pabėgę iš olimpinio kaimelio? „Kanada sutriuškino Rusiją. Var­ tininkas Jevgenijus Nabokovas pra­ leido 7 įvarčius. Tokio moralinio smūgio Rusijos rinktinė niekada nebuvo patyrusi. Pirmą kartą olim­ piadų istorijoje rusai ledo rutulyje neiškovos medalių“, rašo „Sovets­ kij sport“. Blogu ženklu buvo laikoma, kai Kanados žiūrovai ankstesniame jų rinktinės mače su Vokietija (8:2), likus kelioms minutėms iki mačo pabai­ gos, ėmė skanduoti „We want Rus­ sia!“ (Mes norime Rusijos).

Šoko su plyštančia iš skausmo širdimi „Na ką, imkime ir pastatykime Raudonojoje aikštėje giljotinas. Arba kartuves. Mūsų delegacijoje 35 žmonės – imkime ir juos visus nubauskime. O ką, pralaimėti re­ zultatu 0:1 geriau? Jaučiu, kad lai­ kote akmenį užantyje. Tai meskite jį į mane. Aš vyrams pretenzijų netu­ riu. Šiandien turime nukelti kepurę prieš kanadiečius. Aš nieko nekal­ tinsiu, nesulauksite“, – po pralaimė­

jimo dienraščiui „Sport–Express“ kalbėjo Rusijos rinktinės treneris Večiaslavas Bykovas. Rusų ekipos lyderis Aleksandras Ovečkinas buvo beveik nepastebimas mače su kanadiečiais. „Manau dabar ant mūsų užpils labai daug purvo, ir žiniasklaida, ir žmonės nieko nenutuokiantys ledo ritulyje“, – nuogąstauja sportininkas. Pavelui Daciukui šis pralaimėji­ mas – didžiausias nusivylimas jo kar­ jeroje. „Jei mes pradėsime ieškoti atpirki­ mo ožių, drabstytis purvais į kairę ir į dešinę, nieko gero iš to nebus. Ge­ resnių ledo ritulininkų už tuos, ku­ rie atvyko į šią olimpiadą, – Rusijoje nėra“, – įsitikinęs treneris V. Byko­ vas. Kanadiečių pergalė 7:3 buvo pui­ kus revanšas rusams už ankstesnes nesėkmes 2006 metų Turino olim­ piados ketvirtfinalyje 0:2, pasaulio čempionatuose Kvebeke (2008) 4:5 ir Berne (2009) 1:2. „Mes labai dažnai pastaruoju metu mušdavome kanadiečius. Vankuveryje jie parodė, kad labai ant mūsų pyks­ ta“, – apibendrina „Sovetskij sport“.

Kanados sportininkė, 24 metų dailiojo čiuožimo žvaigždė Joannie Rochette Vankuveryje prieš varžy­ bas sužinojo, kad nuo širdies smūgio mirė jos motina. Tačiau čiuožėja ir toliau treniravosi nors ir su plyštančia iš skausmo širdimi. J.Rochette palaikė visa Kanada. Dėl staigios motinos mirties J.Rochette galėjo nedalyvauti varžy­ bose – niekas nebūtų jos pasmerkęs. Tačiau sportininkė čiuožė, nes Joan­ nie motina to būtų norėjusi. J.Rochette motinai Therese buvo 55 metai. Ji visada buvo stipriausias vienturtės dukters ramstis – ragino Joannie tobulėti ir niekada nenuleisti rankų. Čiuožėjos motina labai ilgai laukė, kol galės pamatyti savo atžalą ant ledo olimpinėse žaidynėse.

Nusiskėlė Slidininkė ginčijosi dėl vaistų dantį

Centas prie cento – jau ir litas • Mėsos patiekalams pagaminti reikia daug daugiau energijos negu vegetariškiems.

2010 vasario 26–kovo 5 d., Nr. 1

30 ar 40 laipsnių). Skalbdami 30, o ne 60 laipsnių temperatūroje, galite su­ taupyti daugiau nei 50 proc. energijos. Visuomet prikraukite pilną skalbimo mašiną, bet jos neperpildykite. • Televizorių ir elektrinių prietai­ sų nepalikite budėjimo režimu. Vi­ siems namuose esantiems prietaisams, neišjungtiems iš lizdo, gali tekti nuo 4 iki 10 proc. namų ūkyje suvartoja­ mos elektros energijos.

Lenkijos slidininkė J.Kowalczyk Vankuveryje įžiebė žodžių karą dėl astmos „Marit Bjoergen atvažiavo į Van­ kuverį prisikvėpuoti vaistų, o paskui lenktyniauti. Gal surenkime atskiras varžybas astmatikams“, – metė Len­ kijos slidininkė Justyna Kowalczyk savo amžinai varžovei iš Norvegijos ir sukėlė tikrą žodžių karą dėl leidi­ mo kai kuriems sportininkams vartoti vaistus nuo astmos. Norvegai neliko skolingi lenkei už bandymus suabejo­ ti dviejų M.Bjoergen olimpinių auk­ so medalių teisėtumu ir pareiškė, kad J.Kowalczyk nemoka pralaimėti. „Be tų savo vaistų ji čia nelabai tu­ rėtų ką veikti. Norvegai labai daug šneka apie dopingo, kuris, aišku, yra blogis, vartojimą Rusijoje, bet patys naudoja dopingą vaistų forma. Skir­ tumas tik toks, kad jie turi popierius dėl astmos. Gal tada visiems leiskime vartoti vaistus nuo astmos arba pada­ rykime atskiras varžybas ligoniams. Neįtikėtina, kad ištvermės sporto ša­ kose yra tiek daug sergančių astma“, – kalbėjo J.Kowalczyk. Lenkijos slidininkė aiškino, kad nors pati yra sveika, bet panorėjusi galėtų „įsigyti“ ligą. Tačiau ir pačioje Lenkijoje ne visi palaiko J.Kowalczyk – keturiskart olimpinis ėjimo čempionas Rober­ tas Korzeniowskis ir garsiausia šalies plaukikė Otylia Jędrzejczak taip pat serga astma ir vartoja vaistus.

„Tai nebrandus jaunos sportinin­ kės požiūris į susiklosčiusį olimpinį pasaulį, – sakė R.Korzeniowskis. – Jei neturi įrodymų, nešnekėk. Ji dar jauna, o astma vystosi po ilgų tre­ niruočių ekstremaliomis sąlygomis. Tai pajunta iki 40 proc. slidininkų ir 15-40 proc. kitų ištvermės sporto šakų atstovų“. „M.Bjoergen seniai serga astma, o pastaraisiais metais jos būklė pablo­ gėjo, todėl gavome WADA (Pasau­ linės antidopingo agentūros. – Red.) leidimą vartoti stipresnį vaistą. Tai nėra lengva pasiekti, nes reikia pa­ teikti daugelio specialistų išvadas“, –

aiškino Norvegijos rinktinės gydyto­ jas Hansas Petteris Stokke‘as. „Startuoti ištvermės sporto šako­ se astma sergantiems sportininkams nevartojant vaistų yra tas pats, kas va­ žiuoti automobiliu užtrauktu rankiniu stabdžiu. Vaistai tiesiog išvalo kvė­ pavimo takus“, – aiškino Norvegijos medikas. „Reikia įkurti vieną kliniką, kurio­ je būtų atliekami objektyvūs tyrimai visoms sportininkėms“, – apie len­ kų ir norvegų karą sakė slovėnė Pe­ tra Majdič, kuri per treniruotę griuvo ir susilaužė 5 šonkaulius, bet iškovojo bronzą sprinte.

J.Rochette savo šokį skyrė mo­ tinai. Joannie troško, kad motina ja didžiuotųsi. Therese visada buvo di­ džiausia dukters aistruolė – ji mėgda­ vo prisiminti, kaip Joannie atlikdavo sukinius būdama maža mergaitė. Moteris mirė vos atvykusi į Van­ kuverį stebėti savo dukters pasirody­ mo. Sukniubusią viešbučio kambaryje sekmadienio rytą Th.Rochette rado vyras. Moteris buvo skubiai nuvežta į ligoninę, tačiau gydytojų pastangos buvo bevaisės. Sukrėtimas paveikė ir žiūrovus – stebėdami kanadietės šokį jie jautė, kaip sielas užplūsta emocijų ban­ gos – su kiekvienu aistringo tango „La Cumparsita“ judesiu. J.Rochette šoko gyvenimą – be jokių klaidų. Per pasirodymą Joannie veide kelis kar­ tus pasirodė lengva šypsena – galbūt skirta motinai, kuri savo dukrą stebi iš dangaus. Po pasirodymo J.Rochette apsi­ pylė ašaromis – šešis kartus Kanados čempione tapusi sportininkė tramdė save iki paskutinės melodijos natos, paskutinio sukinio. Čiuožėja nusilen­ kė publikai, padėjo ranką ant širdies ir ėmė kūkčioti. Nulipusi nuo ledo ji puolė į tre­ nerės Manon Perron glėbį. Po to J.Rochette atsisėdo ir atsisuko į ka­ merą, ištarė kelis žodžius prancūziškai savo mamai ir tėvui Normandui.


12 Ten, kur slypi antikos dievų buveinės Kelionės

Gimtasis kraštas

2010 vasario 26–kovo 5 d., Nr. 1

Graikija visada traukia turistų dė­ mesį. Čia puikiai organizuotas po­ ilsis, čia įspūdingi antikos pamin­ klai ir nuostabi gamta. Tačiau bene didžiausią įspūdį palieka žavingos Graikijos salos – Santorinas ir Kreta. Turizmo sezonu į jas iš įvairių Euro­ pos miestų organizuojami tiesiogi­ niai skrydžiai. Iš Atėnų oro uosto į Santoriną kelionė lėktuvu netrun­ ka nė valandos. Be to, iš daugumos Graikijos uostų čia plaukia keltai.

Laikas nudažė Santorino akme­ nis raudonai, juodai ir baltai. Tokių pat spalvų čia ir paplūdimiai. Jų vul­ kaninis smėlis maloniai šildys kojas, kai žvelgsite į jūros užlietą milžinišką kraterį, kurio kontūrai dienos švieso­ je aiškiai įžvelgiami. Į galvą brausis mintis: nejaugi Santorino gyventojai taip įpratę prie šio grožio, kad jis jiems netrukdo dirbti kasdienių darbų – asi­ liukais ar visureigiais vežti į savo res­ toranus produktų, švarios patalynės –

Jūsų herojai – neeilinės asmeny­ bės. Į ką režisieriai pirmiausia žvel­ gia, rinkdamiesi jus? Gal lemiamas vaidmuo tenka išvaizdai? Gal jumis tiesiog tiki, žino, kad padarysite tai, kas sumanyta? Be abejo, fizionomija daug lemia: juk žmogus sutinkamas pagal išvaizdą ir tik išlydimas pagal kitus dalykus.

Įspūdingo grožio Santorino sala visą gyvenimą jums asocijuosis su balta ir mėlyna spalvomis.

Prie Santorinio salos atplaukus keltu, į jos sostinę Tyrą patenkama ar funikulieriumi, arba asiliukais.

į viešbučius, prekiauti? Nejaugi jie net nepažvelgia į šiuos padūmavusius jū­ ros tolius, į gigantiškas pilkas uolas, kurių viršūnėse tarsi kregždžių lizdai vienas prie kito prilipę balti name­ liai, naktį sužibantys visomis švieso­ mis? Tuomet net nežinai, kur labiau norėtum atsidurti: ar apačioje, uolų papėdėje, kad galėtum grožėtis visu Santorino sostinės vaizdu, ar viršuje, viename iš žuvies restoranėlių, kad ra­

gaudamas ant grotelių keptą aštuon­ kojį mėgautumeisi žemai nusidrieku­ sia neišpasakyto žavesio įlanka. Santorinas visą gyvenimą jums asocijuosis su balta ir mėlyna. Išties, balti nameliai su mėlynais stogais, langinėmis ir durimis palieka nepa­ kartojamą įspūdį. Taip pat gausybė salos bažnyčių, cerkvių ir vienuolynų, romantiškų kaimelių su graikiškomis tavernomis ir vynuogynais.

Atvykti į šią pačią nuostabiausią salą visai nesunku. Iš įvairių Euro­ pos miestų turizmo sezonu organi­ zuojami tiesioginiai skrydžiai, o iš Atėnų oro uosto į Santoriną skren­ dama trumpiau nei valandą. Be to, iš daugumos Graikijos uostų plau­ kia keltai. Prie salos atplaukus keltu, į jos sostinę Tyrą patenkama arba funi­ kulieriumi, arba asiliukais. Įmonės, tiesa, atvykėlius aukštyn dar gabe­ na autobusėliais, nors atrodo neį­ tikima, kaip šie gali užsikabaroti į tokį aukštį: juk miestas įsikūręs ant 260 m uolos. Tačiau atvykęs pama­ tai, koks tai gyvas ir jaukus miestas. Žvelgiant į įvairiausias puses atsive­ ria stulbinama jūros panorama. Iki soties prisivaikščiojęs vin­ giuotomis gatvelėmis, prisilaipiojęs skardžiuose nutiestais laiptukais, at­ sipūti vienoje iš gausybės graikiškų tavernų, kur tau pasiūlo paragau­ ti vietoje išaugintų mažų pomido­ riukų ir baltųjų baklažanų, tradici­ nio laukinių triušių mėsos troškinio, žuvies su kaparėliais, šviežio ožkos sūrio ir, žinoma, ypač puikaus San­ torino vyno. Santorinas nuo seno garsėja baž­ nyčiomis, cerkvėmis ir katedromis – čia jų daugiau kaip 250. Vyksta ir patys garsiausi Graikijoje Akroti­

rio kasinėjimai, per kuriuos į die­ nos šviesą iškeltas daugiau kaip 3 tūkst. metų Minoano miestas. Vie­ tos ekskursijų biurai siūlo aplankyti garsiausius salos kaimus, vienuoly­ nus ir kitas įžymybes, o pageidau­ jantiems tai padaryti savarankiškai nuomojami automobiliai.

Neįminta Festo disko paslaptis Išsinuomotais automobiliais de­ šimtį dienų keliavome po Kretos salą, taigi drąsiai galiu rekomenduoti, ką čia derėtų pamatyti. Be sostinės Herakliono, garsiųjų Knoso rūmų bei Lasičio plokščiakal­ nio, būtinai aplankykite į Festą, Hagia Triadą ir Gortiną. Juk būtent Festo­ je buvo rastas įžymusis molinis Festo diskas, iki šių dienų galutinai taip ir neiššifruotas, Hagia Triada kažkada garsėjo kaip vienas iš svarbiausių Kre­ tos-Mikėnų kultūros centrų, o Gorti­ noje aptiktos akmens plokštės su įsta­ tymais – senovės graikų teisės šaltiniu. Dar apžiūrėkite mūsų tėvynainių re­ čiau lankomą Matalos kurortą, garsų urvais, El Greko gimtinę Fodelę ir be galo įspūdingą vakarinį salos kraštą su Gramvausos sala ir neapsakomai žydra lagūna. Aišku, šiuos objektus lengviausia pamatyti išsinuomojus automobilį.

Artėja vasara – nuostabių egzotinių kelionių metas dyti šiltoje ir skaidrioje Raudonojoje jūroje, susipažinti su didinga šios ša­ lies istorija, pamatyti ilgiausią pasau­ lyje upę – Nilą. Pasirinkti, kur keliauti, yra labai individualu ir vieno patarimo, kur geriausia, – nėra. Visos šalys turi ką nors savito, ką verta pažinti. Geriau­ sia kreiptis į kelionių agentūras, kur, išsiaiškinę jūsų poreikius ir galimy­ bes, specialistai padės išsirinkti ge­ riausią variantą. 2. Atostogas reikia planuoti iš anksto. Taip seniai daro vokiečiai ir kitų Europos valstybių gyventojai.

Užsisakant keliones iš anksto, gali­ ma gauti įvairių nuolaidų, lengvatų, pasirinkti labiausiai patinkančius vieš­ bučius ir kt. Žinoma, prieš tai reikėtų gerai apgalvoti savo biudžetą, pasi­ rinkti, ką norite pamatyti, kaip no­ rite – pasyviai ar aktyviai – ilsėtis, atsižvelgti į tos valstybės klimatą ir daugelį kitų dalykų. Bet vadinamosios paskutinės mi­ nutės kelionės paprastai kainuoja dar pigiau negu užsisakant kelialapius iš anksto. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad pa­ skutinės minutės kelionėms dažniau­ siai lieka ne tokie populiarūs ir geri

Ar gyvenime esate toks pat stip­ rus kaip jūsų sukurti herojai? Herojus turi savo užduotį, o aš savo. Gyvenimas kiekvieną įmeta į likimo labirintą. Vaidmenys – tai visų pirma literatūra, menas, o menas tei­ kia perdėtą reikšmę, čia pilna fanta­ zijų. Žiūrovas įžiūri daug heroizmo – toks siužetas. Bet tai nereiškia, kad aš, aktorius, esu herojiškas. Gal tik mano veidas sustiprina herojiškumo įspūdį: tai ir leidžia režisieriui manyti, kad atitiksiu jo sumanymą. Apskritai ne­ tikęs paprotys tapatintis su persona­ žu. Net jei žmogus sako, kad vaidina pats save, tai netiesa, nes suvaidinti sa­ vęs neįmanoma. Tu niekada nežinai, koks esi, gali nebent palyginti save su personažu: ar aš galėčiau taip pasi­ elgti, kaip jis? Manyti, kad galėtum, yra vienas dalykas, o padaryti – kitas: suveikia genai, instinktai, kultūrinis paveldas. Maskvoje, diplomatinėje tarny­ boje – jau 14 metų? Ar esate paten­ kintas šiuo darbu? Dirbu šį darbą taip, kaip supran­ tu – sąžiningai, intensyviai. Esu pa­ tenkintas tuo, ką darau. Tiesa, nepa­ sitenkinimas kyla, kai padarau ne taip, kaip norėtųsi, ir vis per tą menką fi­ nansavimą. Nuolat pasitaiko erzinan­ čių aplinkybių, kurios neleidžia pasi­ justi laimingam. Ką naujo pats sau atradote Mas­ kvoje? Nauja galima atrasti net smulk­ menose, kurios kartais paveikia labiau nei koks nors didesnis reiškinys. Kaip Lietuvoje, taip ir Maskvoje nauja ga­ lima patirti kasdien – tai pats gyveni­ mas: saulė, medis, duona, akmenukas

Virginija Kavaliauskienė Svarbiausią jausmą – meilę – dažnai lydi nerimas: kas bus, jei jo ar jos nebeliks? Išduos, mirs… Mes nė nesuvokiame, kaip mylė­ dami tampame priklausomi vie­ nas nuo kito. viešbučiai. Tenka rinktis tik iš tų, ku­ rie tuo metu siūlomi, o tai tinka ne visiems. Todėl, jei per atostogas norite gerai pailsėti, neturėti kokių nors papildomų rūpesčių, geriau savo ke­ liones planuokite iš anksto. Tuomet galima pasirinkti ir datą, ir viešbu­ tį, ir maršrutą. Paskutinės minutės kelionės yra patrauklios tik tada, kai esate „nepririšti“ prie datos, nes gali būti ir taip, kad atėjus atostogų me­

tui visos geriausios vietos bus rezer­ vuotos iš anksto. Viltis lieka, bet ji labai maža. 3. Viskas priklauso nuo žmogaus, jo charakterio ir pomėgių. Tiems, ku­ rie norėtų pažinti kitų šalių kultūrą, tradicijas, taip pat mėgstantiems ak­ tyvų poilsį, vertėtų rinktis pažintines keliones. O tie, kurie mėgsta ramų poilsį, saulę ir jūrą, paprastai renkasi poilsines keliones.

Apie priklau­ somybės galią bei prisirišimo magiją kalbamės su Lietuvos raga­ na Viliūte LOBA­ ČIUVIENE. Kada mylėdamas žmogus jaučiasi saugus? Dalykai, susiję su jausmais, yra karminiai. Net patys stipriausi žmo­

nės, kurie atrodo nepalaužiami – ka­ raliai, genčių vadai, jausmų srityje gali palūžti. Lengva paaiškinti priklauso­ mybę, kai žmonės atlieka fiziologinę programą, kai jiems po 18 metų. Tada viskas norma – tai tam tikras Gam­ tos užsakymas, programa: pamilsta­ me, kuriame šeimą, daugiau mažiau jaučiamės saugūs. Tačiau kas paskui riša žmones? Meilė iš tiesų yra tam tikra priklausomybės forma, dvasinis narkotikas. Kas vis dėlto yra priklausomybė nuo jo arba nuo jos? Priklausomybė – energetinės vyro ir moters vibracijos, kurios, nuolat bū­ nant kartu, persipina, todėl vyras su moterimi tampa labai artimi. O jei žmonės vengia mylėtis, net nesibu­ čiuoja, jų vibracijos tolsta, jie nebe­

Tironų silpnybės Sprendžiant iš Berlyno istoriko Aleksandro Demandto tyrimų, ap­ rašytų knygoje apie senovės Romos valdovus, antikiniais laikais impe­ ratorius kamavo tos pačios proble­ mos kaip ir dabarties laikų pirmuo­ sius valstybių asmenis. Pavyzdžiui, paskui juos visur sekiodavo smal­ suoliai ir gandų skleidėjai.

Ar vis dar užsiimate fotografija, tapyba? Turbūt ši veikla mažiau­ siai pažįstama Lietuvos žmo­ nėms? Tai nėra kažkoks atskiras procesas, tie darbai vieni kitus papildo, pratęsia – mene gali ki­ taip mąstyti, žaisti formomis, vi­ zualiai fiksuoti savo mintis, ir tai teikia malonumą. Mat kai vien tik dirbi, indas persipildo, procesas tarsi išslysta iš rankų... Esu suren­ gęs vieną kitą parodėlę Maskvo­ je, žmonės žiūri, domisi. Dar tų parodų, matyt, bus, tik kartotis nesinori. Mano fotografijų kū­ ryba – iš tų laikų, kai aktyviai filmavausi. Niekur kitur kaip kino aikštelėje nesiblaškiau, tiesiog dirbau ir fotografa­ vau savo bičiulius – tokius, kokius juos mačiau. Tas fo­ tografavimas tai jokia preten­ zija tapti fotografu menininku ar meistru, tai tiesiog įamžinti draugai. Kitas reikalas, jei da­ bar fotografuočiau. Rei­ kia temos ir ji, matyt, dar ateis. Kur ir kaip atostogau­ jate  – juk reikia pa­ ilsėti? Poilsio nesupran­ tu, o atos­ togos yra puiki pro­ ga parvykti į Lietuvą, ra­ miai, niekur neskubant pasivaikščio­ ti Vilniuje, susitikti su draugais. Atos­ togos taip greitai prabėga, kad nespėji visų žmonių apeiti. Ar aplankau tėviškę? Kelmės rajo­ ne, Liepynų kaime, pastatų neliko, tik žemę mes, vaikai, pasidalijome. Ne,

13

Asta Bendoraitė

ant kelio, lietus, sniegas. Visa tai, kas supa, kas yra su manimi. Galimybė justi – didelis džiaugsmas. Džiaugiesi jau vien tuo, kad gyveni, kad gali visa matyti, liesti, stebėti, išgirsti, išjausti, išgyventi...

nežadame ko nors statyti, ten tušti laukai, žemės nedaug, nebent būtų verta užauginti gražų ąžuolų mišką. Sielos gilumoje aš esu kaimietis, že­ maitiškumas glūdi giliai manyje, ir man smagu pabūti vietose, kur gi­ miau, augau, kur kvepėjo sodai, siū­

Priklausomybė nuo jo ar jos

Kaip reikėtų planuoti savo atostogas pataria kelionių ekspertė Indrė SIMONAITYTĖ. 1. Lietuvos žmonės yra labai pa­ mėgę Turkijos, Graikijos, Ispanijos ir Tuniso kurortus, todėl tik­riausiai savo maršrutų kardinaliai nekeis ir šiemet. Turkija vilioja lietuvius nuos­ tabiais kurortais: Antalija, Marma­ riu, Bodrumu. Graikija visada traukia turistus įspūdingo grožio Santorino, Kretos, Rodo salomis. Nepalieka abe­ jingų ir Ispanijai priklausantis Kana­ rų salynas. Šiaurinėje Afrikos dalyje prie Viduržemio jūros esantis Tunisas turi nuostabius smėlio paplūdimius. Į šią šalį nuvykę turistai neatsispiria pagundai pamatyti Sacharą. Egiptas traukia poilsiautojus galimybe panar­

Gimtasis kraštas

Savęs suvaidinti neįmanoma Virginija Barštytė

Gražiausia Graikijos sala

Namai tarsi kregždžių lizdai

Gyvenimas

Herojiškais vaidmenimis išgarsėjęs kino aktorius Juozas BUDRAITIS dabar – darbuose paskendęs diplomatas.

Asta Bendoraitė

Pasiryžusių nukeliauti į Santo­ riną tikrai laukia didžiulis atradimo džiaugsmas. Akys godžiai mėgins su­ gerti šios salos grožį, o poilsį joje ilgai primins nuostabus įdegis bei lauk­ tuvių parvežto specifinio graikiško vyno – recinos – karstelėjęs skonis. Taip pat jūrinės kempinės, puikiai de­ rančios vonios kambaryje, ir, žinoma, gausybė fotografijų, įamžinusių nepa­ kartojamo poilsio akimirkas. Santorinas – pati gražiausia Grai­ kijos sala. Tai žino daugelis turistų, todėl vasarą jų čia labai daug. Try­ likoje salos kaimelių gyvena apie 14 tūkst. gyventojų, o atostogų sezonu šis skaičius padidėja gal net trigubai. Tiesa, pavasarį žmonių antplūdžio čia dar nesijaučia. Dalis viešbučių du­ ris atveria tik per Velykų savaitę, kai čia atklysta pailsėti patys graikai. O savo verslo – turistų aptarnavimo – vietiniai imasi gegužę. Taigi ilsėda­ miesi čia pavasarį daugiausia susidur­ site su vienadieniais kruizų keleiviais, skubančiais aplankyti meno galerijų ir suvenyrų krautuvėlių.

2010 vasario 26–kovo 5 d., Nr. 1

sikeičia informacija. Visa magija su tuo susijusi. Juk magijai nuo senų se­ novės visose pasaulio šalyse yra nau­ dojami prakaito lašeliai, seilės, ausų siera, sutrintos nuospaudos, nagai, ką jau bekalbėti apie kraują bei ki­ tas „plonybes“. Šiomis priemonėmis visais amžiais buvo mėginama žmo­ gų „pririšti“. Žmogų, kuris klesti, turi pinigų, valdžią ar kitokią galią, nes niekas neskuba pririšti niekam ne­ reikalingo žmogaus. Štai kodėl meilės magija klestėjo ir tebeklesti. Ką patariate, kai pas jus ateina klientai „paverkti ant peties“? Išduotajam reikia liautis gyventi vien išdavyste, o stengtis pamatyti tai, ką siunčia Dievas. Reikia pasiruošti būti vienam, vie­ nam be nieko. Šis supratimas duoda

bavo riešutynai, į kuriuos laipiojau. To pirmapradžio džiugesio, kokį gali jausti tik vaikas, neatgaivinsiu, bet ga­ liu patirti jau išgyventą jausmą: kaip smėlis gurgžda po kojomis, kai eini basas dulkėtu keliu, kaip vanduo fon­ tanėliu trykšta tarp pirštų... kitą supratimą: galvok apie mirtį, bet gaudyk momentą. Gyvenk čia ir da­ bar. Džiaukis, kol dar esi su tuo žmo­ gumi, imk iš jo, ką gali, tiesiog būk. Ir būk pasiruošęs likti vienas, nes nėra garantijų, kad jis liks. Žmogus, kuris šiandien šalia, yra prielaida, galimy­ bė, bet jokiu būdu ne būtinybė. Jei tai suvoki, jį ramiau paleidi. Galima tai pavadinti išdidumu, ambicijomis, bet turime mokėti gyventi ir be tėvų, ir be draugų, ir be vaikų, nes niekas nepasa­ kė, kad juos turėsime amžinai. Skausmo periodas po išsiskyri­ mo praeina. Kad palengvėtų, reikia stengtis daug ką pakeisti. Nors gy­ venamąją vietą, daiktus. Keisdamas išgyveni viltį: aš gyvenu, aš regiu, aš matau, aš kuriu. Gyvenimas sugrįžta vėl. Priimkime tai kaip jo žaidimą su mumis, nes, kai esame per daug už­ sisėdėję, gyvenimas mums pamėtėja išbandymų. Likimas atėmė lazdą, eikime be jos.

Iš smalsuolių, gandų skleidėjų ir sužinota, kad imperatorius Augustas mėgdavo darbuotis iki gilios nakties, o paskui niekam neleisdavo jo žadin­ ti iki pietų. Tironas Kaligula, pasirodo, beveik iš viso neidavo miegoti. Jis bijodavo eiti gulti, mat naktimis jį kankindavo siaubingi košmarai. Senovės Romos imperatoriai buvo tikri besočiai. Rajumu ypač garsėjo Neronas, Klaudijus, Kaligula ir Ti­ berijus. Pastarasis ypač mėgo sūrų ir konservuotą maistą. Valgydamas stengdavosi nepalikti nė trupinėlio, o jei jau neįstengdavo visko sušveisti, rytojaus dieną būtinai pareikalaudavo vakarykščių likučių. Keista savybė to­ kiam turtingam žmogui. Juk Tiberijus gyveno rūmuose, kurie užėmė pusan­ tro kvad­ratinio kilometro plotą. Kiti imperatoriai nebuvo linkę į šykštumą. Pavyzdžiui, Trajanas, itin mėgdavęs šviežias austres, liepdavo jų atgabenti iš vietovių, nutolusių nuo Romos mažiausiai pustrečio tūkstan­ čio kilometrų. Tuo užsiimdavo speci­ alūs žygūnai. Imperatorius Augustas buvo kur kas kuklesnis: jis teikdavo pirmeny­ bę šviežiam naminiam maistui: ką tik suslėgtam karvės pieno sūriui, duonos džiūvėsėliams, keptoms smulkioms žuvelėms, datulėms. Žiaurusis Neronas itin garsėjo savo puotomis, kuriose nebent gulbės pie­ no trūko. Pasakojama, kad pro speci­ alias skyles pokylių salės lubose ant puotaujančių Nerono svečių krisdavo rožių žiedlapiai ir būdavo purškiamos kvapniosios esencijos. Į Marko Aurelijaus sūnaus, impe­ ratoriaus Komodo, organizuojamus pokylius svečiai eidavo šiek tiek būgš­ taudami: specifiniu humoro jausmu garsėjantis valdovas mėgdavo pasi­ šaipyti iš pakviestųjų, įmaišydamas į jiems patiekiamą maistą visokių šlykštynių. Visi imperatoriai būgštaudavo, kad nebūtų nunuodyti. Būdavo samdomi specialūs degustatoriai, kurie ragau­ davo maistą prieš patiekiant jį į stalą. Tik ir jais valdovai ne visuomet pa­ sitikėdavo. Daugelis jų kiekvienąsyk prieš valgį išgerdavo specialios miks­ tūros, kurios sudėtyje būdavo net ke­ turiasdešimt penkios rūšys skirtingų priešnuodžių.

Senovės Romos imperatoriai buvo tikri besočiai. Rajumu ypač garsėjo Neronas.


14

Eteris

Gimtasis kraštas

2010 vasario 26–kovo 5 d., Nr. 1

Kovo 1, pirmadienis

Kovo 2, antradienis

„Gyvūnų gelbėtojai“.

„Mano mylimas prieše“.

„Hana Montana“.

„Vaiduoklių istorijos“.

Pinigų karta.

„Amerikietiški kalneliai“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos trečiasis turas. 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Savaitė. 12.45 Klausimėlis. 13.00 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“. 15.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“. 15.45 „Švelnusis Benas“. 16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Idėjų metas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Vankuverio žiemos olimpinių žaidynių uždarymas. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.30 Vakaro žinios. 22.45 Vankuverio žiemos olimpinių žaidynių uždarymas (tęsinys).

6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“. 7.00 „Fantastiškas ketvertas“. 7.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 7.55 Tegul kalba. 8.55 Kakadu. (N-7) 9.25 Savaitės įvykių TOP 5. 9.55 Auksinė blykstė. 11.00 Nuotykių f. šeimai „Išlaisvinti Vilį“ (2 d.). (1995 m., Prancūzija, JAV). 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Mano nuodėmė“. 16.35 „Likimo kerai“. 17.35 Kryžminė ugnis. 18.45 Žinios. 19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Premjera. Serialas „Mano mylimas prieše“. 21.00 Nauja versija. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Veiksmo f. „Demaskavimas“ (1994 m., JAV). (N-14) 1.15 „Išrinktieji“. (N-14)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Avataras“. 7.25 „Simpsonai“. (N-7) 7.55 Drama „Zoro. Špaga ir rožė“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Nuotykių f. „Polė“ (1998 m., JAV). 12.30 Mados reidas. 13.05 „Takas ir Džiudžiu galia“. 13.35 „Įspūdingasis žmogus-voras“. 14.05 „Hana Montana“. 14.35 „Avataras“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.35 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Be grimo. (N-7) 20.30 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 21.58 Loto 6. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7) 23.00 „CSI Majamis“. (N-14) 24.00 Kriminalinė drama „Derybininkai“. (N-7) 0.55 Komedija „Sukčiai ir Ričiai“ (2007 m., JAV). (N-14)

6.50 Televitrina. 7.10 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 7.40 Muzikinė popietė. 8.05 Šeštadienio rytas. 9.00 Ekstrasensų mūšis. (N-7) 10.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.10 Melodrama „Meilės pėdsakais“ (2006 m., Vokietija). (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 14.30 Muzikinė popietė. 15.00 Tauro ragas. 15.35 „Vaiduoklių istorijos“. 16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 16.45 Nuotykių serialas „Detektyvas Kalas“. 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Europa – Lietuvai. 20.30 Sąmokslo teorija. 21.30 Geras filmas. Trileris K-19. (N-7) 0.05 Žinios. 0.35 „Ką daryti?“ (N-7) 1.35 Kung Fu išmintis. 2.05 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 13.10 Sveikinimų koncertas. 15.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. 15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“. 15.45 „Švelnusis Benas“. 16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Pinigų karta. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.30 Vakaro žinios. 22.45 Trileris „Vienos kriminalinė policija“. (N-7)

6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“. 7.00 „Fantastiškas ketvertas“. 7.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 7.55 Tegul kalba. 8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7) 10.00 2 minutės šlovės. 12.00 Kryžminė ugnis. 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Mano nuodėmė“. 16.35 „Likimo kerai“. 17.35 „Širdžių ėdikės“. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Serialas „Mano mylimas prieše“. 21.00 Gyvenimas pagal moteris. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Kriminalai. Sportas. Orai. 22.40 Veiksmo f. „Amerikietiški kalneliai“ (1997 m., JAV). (N-14) 1.05 „Išrinktieji“. (N-14)

Kovo 3, treciadienis

3-ias butas.

6.40

Teleparduotuvė. 6.55 „Avataras“. 7.25 „Simpsonai“. (N-7) 7.55 Drama „Zoro. Špaga ir rožė“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 „Lietuvos metų moteris 2009“. Apdovanojimų ceremonija. 13.05 „Takas ir Džiudžiu galia“. 13.35 „Įspūdingasis žmogus-voras“. 14.05 „Hana Montana“. 14.35 „Avataras“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.35 „Svetimas veidas“. (N-7) 17.40 „Naisių vasara. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 3-ias butas. (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 21.58 „Loto 6“. Loterija. 22.00 „Kalėjimo bėgliai“. (N-14) 23.00 „CSI kriminalistai“. (N-14) 24.00 Eurolygos apžvalga. 0.05 „Derybininkai“. (N-7) 1.00 Komedija „Sukčiai Ričiai“. (N-14)

Eteris

2010 vasario 26–kovo 5 d., Nr. 1

Gimtasis kraštas

Kovo 5, penktadienis

„Tegyvuoja meilė“.

Duokim garo!

„Tamsa“.

6.50 Televitrina. 7.10 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 7.40 Muzikinė popietė. 8.05 Sekmadienio rytas. 9.00 „Detektyvas Kalas“. 10.00 Mentai. Sudužusių žibintų gatvės. (N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.10 Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“. (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 14.30 Muzikinė popietė. 15.00 „Kung fu išmintis“. TV žurnalas. 15.35 „Vaiduoklių istorijos“. 16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 16.45 „Detektyvas Kalas“. 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Akistata su Lietuva. 21.00 Tarp miesto ir kaimo. 21.30 Geras filmas. Romantinė drama „Tegyvuoja meilė“ (2003 m., JAV). (N-7) 0.05 Žinios. 0.35 Istorinė drama „Nedo Kelio gauja“ (2004 m., JAV). (N-14) 2.40 „Bamba“. (S)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 11.00 Referendumo agitacinė laida. 12.00 Žurnalisto tyrimas. 12.30 Klausimėlis. 12.45 „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos finalas. 15.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“. 15.45 „Švelnusis Benas“. 16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 23.00 Siaubo komedija „Namas, kuriame vaidenasi“ (2003 m., JAV). (N-14)

6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“. 7.00 „Fantastiškas ketvertas“. 7.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 7.55 Tegul kalba. 8.55 Žvaigždžių duetai 4. 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Kalnietis“. (N7) 14.05 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Mano nuodėmė“. 16.35 „Likimo kerai“. 17.35 „Širdžių ėdikės“. (N-7) 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.10 Auksinė blykstė. 20.10 Romantinė komedija „Teta Helena“ (2004 m., JAV). (N-7) 22.40 Premjera. Komedija „Operacija „Baltosios pupytės“ (2004 m., JAV). (N-7) 0.50 Siaubo trileris „Tamsa“ (2005 m., Vokietija, D. Britanija). (N-14)

Kovo 4, ketvirtadienis

„Anapus tvoros“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 13.05 13.35 14.05 14.35 15.05 15.35 16.35 17.40 18.25 18.45 19.10 20.10

21.40

23.45

1.35

Teleparduotuvė. „Avataras“. „Simpsonai“. (N-7) Drama „Zoro. Špaga ir rožė“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. Chorų karai. „Takas ir Džiudžiu galia“. „Įspūdingasis žmogus-voras“. „Hana Montana“. „Avataras“. „Simpsonai“. (N-7) Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) „Svetimas veidas“. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) Susitikime virtuvėje. TV3 žinios. Muzikinė karuselė. Didysis penktadienio filmas. Animac. komedija „Anapus tvoros“. Veiksmo komedija „Starskis ir Hečas“ (2004 m., JAV). (N-7) Komedija „Melinda ir Melinda“ (2004 m., JAV). (N-7) Siaubo f. „Po vidurnakčio“ (1991 m., JAV). (N-14)

Kovo 6, šeštadienis

„Juodasis riteris“.

Pulsas.

„Kongas“.

„Mažoji mis“.

„Atvira ugnis“.

6.50 Televitrina. 7.10 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 7.40 Muzikinė popietė. 8.05 „Lietuvos žinių“ tyrimas. 8.40 To dar nebuvo... 9.10 „Detektyvas Kalas“. 10.10 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 11.15 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.15 Melodrama „Gydytojas iš Kaprio“ (2005 m., Vokietija). (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 14.30 Muzikinė popietė. 15.35 Gimnazistai. 16.45 „Detektyvas Kalas“. 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Juodasis riteris“. (N-7). 21.25 Amerikos talentai IV. 23.10 Tarptautinis galiūnų turnyras „Žiemos milžinas 2010 m.“ 0.10 Trileris „Žaidimo pabaiga“ (2006 m., Vokietija, JAV, Kanada). (N-14) 2.00 Bamba. (S)

6.00 Kelias. 8.15 „Tufiai ir Tuniai“. 8.30 „Pašėlę Tornberiai“. 8.55 „Paslapčių sodas“. 9.20 „Aviukas Šonas“. 9.30 Gimtoji žemė. 10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 11.30 Durys atsidaro. 12.15 Pulsas. 12.45 „Labiau už viską“. 13.45 Klausimėlis. 14.00 „Jūrų žvalgas“. 15.00 Istorinė dokumentika. „Gyvenimas Napoleono laikais“. 16.00 Žinios. 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.00 Tuzinas auksinių. 18.30 Animacinis f. „Olimpinė ugnis“. 18.38 „Ledo ritulys“. 18.45 Animac. serialas „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare. Šveikas tampa įtariamuoju“. 19.10 „Šerlokas Holmsas ir daktaras Vatsonas. Pažintis“. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Pasaulio panorama. 21.30 Trileris „Afera pagal Antonį Zimerį“ (2005 m., Prancūzija). (N-7) 23.00 Lietuvos kino aukso fondas. „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1984 m.).

6.30 „Laslo stovykla“. 6.55 „Nenuorama Džiunė Ly“. 7.20 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“. 7.45 Premjera. Animac. serialas „Antinas Gudruolis“. 8.10 Premjera. Animac. serialas „Finas ir Ferbis“. 8.35 „Dinozaurų karalius“. 9.00 Vaikams. „Karoluko ir Pencės rytas“. 9.30 Žalioji akademija. 10.00 Kino pusryčiai. Komedija šeimai „Nevykėlis Byveris“ (1997 m., JAV). 11.35 Nuotykių komedija „Vidinė erdvė“ (1987 m., JAV). (N-7) 13.55 „Ratuotas riteris“. (N-7) 14.50 „Deginanti aistra“. 17.00 Švarūs pinigai. 17.30 Super Kakadu. (N-7) 18.00 Žvaigždžių duetai 4. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.00 Žvaigždžių duetai 4 (tęsinys). 22.00 Nuotykių f. „Kongas“ (1995 m., JAV). (N-7) 0.10 Komedija „Guru“ (1998 m., JAV).

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Yu-Gi-Oh! GX“. (N-7) 7.00 „Vėžliukai nindzės“. 7.30 „Smalsutė Dora“. 8.00 H2O. Serialas (1, 2 s.). 9.00 Apie ūkį ir bites. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Drama „Mūsų miesto legenda“ (2002 m., JAV). 12.05 Drama „Dieviškas atsitiktinumas“ (2007 m., JAV). 13.45 Kreivas veidrodis. 15.45 Be grimo. (N-7) 16.35 Gyvenimas yra gražus. (N-7) 17.10 Mados reidas. 17.40 „Asistentai“. Realybės šou. 18.10 Chorų karai. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Chorų karai. 22.00 Komedija „Mažoji mis“ (2006 m., JAV). (N-14) 0.05 Nuotykių drama „Žmogus su randu“ (1983 m., JAV). (N-14)

6.50 Televitrina. 7.05 Sveikatai ir laimei. 8.00 Gimnazistai. 9.00 Kainos kodas. 9.30 „Vaiduoklių istorijos“. 10.30 Šeštadienio rytas. 11.30 Grožis ir estetika. 12.30 „Juodasis riteris“. (N-7) 13.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 14.00 Tarptautinis galiūnų turnyras. „Žiemos milžinas 2010“. 15.00 Laiko ženklai. 16.00 Tarp miesto ir kaimo. 16.30 Autopilotas. 17.00 Ekstrasensų mūšis. (N-7) 18.00 Nepatvirtinta diagnozė III. (N-7) 19.00 „Ką daryti?“ (N-7) 20.00 Žinios. 20.15 „Juodasis riteris“. (N-7) 21.20 Kriminalinis trileris „Šnipų žaidimai“ (2004–2008 m., Rusija). (N-7) 23.15 Trileris „Atvira ugnis“ (1995 m., JAV). (N-14) 1.00 Bamba. (S)

Horoskopai

Kovo 7, sekmadienis

^ Avinas. Pirmiausia turėtumėte atminti, kad

negalima priimti jokių sprendimų prieš tai visko gerai neapgalvojus. Gausite daugybę įdomių pasiūlymų, susijusių su profesine ir komercine veikla, bet priimkite tik tuos, kuriuos pateiks seni bičiuliai. Priešingu atveju jus gali apgauti. Toks gyvenimas.

„Mentalistas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 11.00 Toks gyvenimas. 12.00 Pinigų karta. 13.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 14.30 Gustavo enciklopedija. 15.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“. 15.45 „Švelnusis Benas“. 16.15 Visai šeimai. „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Stilius. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.30 Vakaro žinios. 22.45 Trileris „Vienos kriminalinė policija“. (N-7)

6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“. 7.00 „Fantastiškas ketvertas“. 7.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 7.55 Tegul kalba. 8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 Gyvenimas pagal moteris. 10.00 Valanda su Rūta. 11.30 Paskutinė instancija. 12.30 „Kambarių plėšikai“. Realybės šou. (N-7) 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Kalnietis“. (N-7) 14.05 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Mano nuodėmė“. 16.35 „Likimo kerai“. 17.35 „Širdžių ėdikės“. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Kakadu. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Premjera. Serialas „Mano mylimas prieše“. 21.00 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Premjera. Detektyvinis serialas „Mentalistas“. (N-7) 23.40 4400. (N-7) 0.40 „Išrinktieji“. (N-14)

„Naisių vasara“.

6.40 6.55 7.25 7.55

8.55 10.00 10.50 11.35 12.15 13.05 13.35 14.05 14.35 15.05 15.35 16.35 17.40 18.25 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 21.58 22.00 23.00 24.00 0.55

Teleparduotuvė. „Avataras“. „Simpsonai“. (N-7) Drama „Zoro. Špaga ir rožė“. (N-7) Drama „Meilės sūkuryje“. „Emilija“. (N-7) Prieš srovę. (N-7) Dok. drama „Farai“. (N-7) Dar pažiūrėsim... (N-7) „Takas ir Džiudžiu galia“. „Įspūdingasis žmogusvoras“. „Hana Montana“. „Avataras“. „Simpsonai“. (N-7) Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) „Svetimas veidas. (N-7) „Naisių vasara“. (N-7) Susitikime virtuvėje. TV3 žinios. Drama „Amžini jausmai“. (N-7) Akistata. (N-7) Dar pažiūrėsim... (N-7) „Svetimi“. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Loto 6“. Loterija. „Melo teorija“. (N-7) „CSI Niujorkas“. (N-14) Kriminalinė drama „Derybininkai“. (N-7) Komedija „Sukčiai Ričiai“. (N-14)

„Žaidimo pabaiga“.

„Senis“.

„Nakties paukščiai“.

6.50 Televitrina. 7.10 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 7.40 Muzikinė popietė. 8.05 Sveikatai ir laimei. 9.00 „Detektyvas Kalas“. 10.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 11.10 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.10 „Juodasis riteris“. (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 14.30 Muzikinė popietė. 15.00 Autopilotas. 15.35 „Vaiduoklių istorijos“. 16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 16.45 „Detektyvas Kalas“. 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Sankirtos. 21.00 To dar nebuvo... 21.30 Geras filmas. Trileris „Žaidimo pabaiga“ (2006 m., Vokietija, JAV, Kanada). (N-14) 23.20 Žinios. 23.50 Romantinė drama „Tegyvuoja meilė“ (2003 m., JAV). (N-7) 2.20 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Senis“. (N-7) 10.05 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos globėjo Šventojo Kazimiero iškilmės ir vyskupo Arūno Poniškaičio konsekracija. 13.40 Teisė žinoti. 14.45 Klausimėlis. 15.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 15.15 „Gyvūnų gelbėtojai“. 15.45 „Švelnusis Benas“. 16.15 „Namelis prerijose“. 17.15 „Diagnozė: žmogžudystė“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Senis“. (N-7) 19.55 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.20 „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos finalas. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.30 Vakaro žinios. Sportas. Orai.

6.30 „Mikė Pūkuotukas ir Tigras“. 7.00 „Fantastiškas ketvertas“. 7.30 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 7.55 Tegul kalba. 8.55 Kakadu. (N-7) 9.30 Nauja versija. (N-7) 10.00 Nuo... Iki... 10.55 Abipus sienos. 11.50 Žalioji akademija. 12.25 Ne vienas kelyje. 13.00 Žirgų lenktynės. 13.05 „Kalnietis“. (N7) 14.05 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.35 „Meilės sparnai“. 15.35 „Mano nuodėmė“. 16.35 „Likimo kerai“. 17.35 „Širdžių ėdikės“. (N-7) 18.45 Žinios. 19.09 „Čiuku čiuku traukinuku“. Informacinė laida. 19.12 Kakadu. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.00 „Kambarių plėšikai“. Realybės šou. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.40 Veiksmo trileris „Nakties paukščiai“ (1981 m., JAV). (N-14) 0.40 Sveikatos ABC.

„Sukčiai Ričiai“.

6.40

Teleparduotuvė. 6.55 „Avataras“. 7.25 „Simpsonai“. (N-7) 7.55 Drama „Zoro. Špaga ir rožė“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Emilija“. (N-7) 10.50 Muzikinė karuselė. 11.50 Asistentai. (N-7) 12.20 „3-ias butas“. Pramogų laida. (N-7) 13.05 „Takas ir Džiudžiu galia“. 13.35 „Įspūdingasis žmogusvoras“. 14.05 „Hana Montana“. 14.35 „Avataras“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 Drama „Nuodėmingoji“. (N-7) 16.35 „Svetimas veidas. (N-7) 17.40 „Naisių vasara“. (N-7) 18.25 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Drama „Amžini jausmai“. (N-7) 19.40 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 20.30 „Farai“. (N-7) 21.10 „Svetimi“. (N-7) 21.45 Žinios. 21.58 „Loto 6“. Loterija. 22.00 „Spec. būrys“. (N-14) 23.00 „Kaulai“. (N-14) 24.00 „Derybininkai“. (N-7) 0.55 Komedija „Sukčiai Ričiai“. (N-14)

15

„Gydytojas iš Kaprio“.

„Aviukas Šonas“.

„Siuvėjas iš Panamos“.

„Skandalo užrašai“.

„Įkaitę ginklai“.

6.50 Televitrina. 7.10 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 7.40 Muzikinė popietė. 8.05 Laiko ženklai. 9.00 „Detektyvas Kalas“. 10.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 11.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 12.00 Nuotykių f. „Elgetų karalius“ (2007 m., Izraelis, Lietuva). (N-7) 14.00 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“. 14.30 Muzikinė popietė. 15.00 Girių horizontai. 15.35 „Vaiduoklių istorijos“. 16.05 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 16.45 „Detektyvas Kalas“. 17.45 Nepaaiškinami faktai. (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.25 Akistata su Lietuva. 21.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas. 21.30 Geras filmas. Melodrama „Gydytojas iš Kaprio“ (2005 m., Vokietija). (N-7) 23.20 Žinios. 23.50 „Ką daryti?“ (N-7) 0.50 Tauro ragas. 1.20 Bamba. (S)

8.15 Tufiai ir Tuniai. 8.30 „Pašėlę Tornberiai“. 8.55 „Paslapčių sodas“. 9.20 Animac. f. „Aviukas Šonas“. 9.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Tele bim-bam. 11.00 Lietuvos kino aukso fondas. „Moteris ir keturi jos vyrai“. 12.45 Pasaulio dokumentika. „Neregėta Kinija: Tibetas“. 13.45 Detektyvo klasika. „Puaro“. 15.30 Šventadienio mintys. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą). 16.10 TV konkursas „Dainų dainelė 2010“. 18.00 Septynios Kauno dienos. 18.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 19.00 Keliaukim! 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Savaitės filmų filmas. Fantastinis nuotykių f. „Pražūtingas Mėnulis“ (2008 m., Kanada, Vokietija, JAV). (N-7)

6.30 „Laslo stovykla“. 6.55 „Nenuorama Džiunė Ly“. 7.20 „Bazas Šviesmetis ir Žvaigždžių komanda“. 7.45 „Antinas Gudruolis“. 8.10 „Finas ir Ferbis“. 8.35 „Dinozaurų karalius“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Komedija šeimai „Didžioji pieva“ (1995 m., JAV). 12.00 Romantinė komedija „Genijus“ (1994 m., JAV). 13.50 „Ratuotas riteris“. (N-7) 14.50 „Deginanti aistra“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 „Teleloto“. TV žaidimas. 18.45 Žinios. Sportas. Orai. 19.00 Savaitės įvykių TOP 5. 19.30 2 minutės šlovės. 21.30 Nuotykių f. „Mumijos sugrįžimas“ (2001 m., JAV). (N-7) 0.05 Snobo naktis. Drama „Metinių šventė“ (2001 m., JAV). (N14)

6.20 Teleparduotuvė. 6.35 „Yu-Gi-Oh! GX“. (N-7) 7.00 „Vėžliukai nindzės“. 7.30 „Smalsutė Dora“. 8.00 H2O. Serialas. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Komedija „Kaip mano tėtis“ (2005 m., JAV). 12.10 Nuotykių f. „Šuo. Slaptasis agentas“ (1994 m., JAV). 13.45 Kreivas veidrodis. 15.50 Akistata. (N-7) 16.40 „Taip arba Ne“. TV žaidimas. 18.45 TV3 Žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 „Taip arba Ne“. TV žaidimas. 20.00 Pramogų laida. (N-7) 21.30 Kriminalinė drama „Dingusioji“ (2007 m., JAV). (N-14) 23.45 Drama „Radijas“ (2003 m., JAV). (N-14)

6.50 Televitrina. 7.05 Grožis ir estetika. 8.00 Girių horizontai. 8.30 Tarp miesto ir kaimo. 9.00 Tauro ragas. 9.30 Autopilotas. 10.00 „Kung Fu išmintis“. TV žaidimas. 10.30 Sekmadienio rytas. 11.30 Sveikatai ir laimei. 12.30 „Juodasis riteris“. (N-7) 13.30 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai. 14.00 Sveikinimų koncertas Tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654. 16.00 Girių horizontai. 16.30 Svarbus pokalbis. 17.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas. 17.30 Kainos kodas. 18.00 „Valstybės kelias. Alma Mater Vilnensis“. Dok. f. ciklas. 19.00 „Ką daryti?“ (N-7) 20.00 Žinios. 20.15 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7) 21.15 Meilės istorijos. Melodrama „Svenaholmo paslaptis“ (2006 m., Vokietija). (N-7) 23.00 Veiksmo f. „Virtuozas“ (2002 m., JAV, D.Britanija, Vokietija, Ispanija). (N-7) 0.55 Bamba. (S)

_ Jautis. Galite tikėtis naujo darbo, beje, gana gerai apmokamo ir perspektyvaus. Jeigu jums iškilo būtinybė pakeisti darbovietę arba veiklos pobūdį, tai ateinančios septynios dienos – tinkamiausias metas tokiems planams įgyvendinti. Verslininkai galės tiesiogiai dalyvauti naujuose projektuose arba ieškoti naujų partnerių, pirmiausia – užsienyje. Tikėtina, kad šiuo tikslu turėsite vykti į komandiruotę.

savaitė. Padidės jūsų autoritetas, o kartu su juo ir darbo krūvis bei atsakomybė.

d Svarstyklės. Įtempta savaitė. Aplinkybės arba nedraugų intrigos jus privers aktyviai ginti savo nuomonę. Didelė konfliktų su aplinkiniais ir artimaisiais tikimybė, galimi kivirčai su mylimu žmogumi. Nepaisant visų šių keblumų, pasistenkite likti ramūs ir santūrūs.

e Skorpionas. Rasite naują pajamų šaltinį,

plėsdami savo galimybes profesinės veiklos sferoje. Savaitė bus palanki dalykinėms kelionėms, investicijoms, nuosavos įmonės plėtrai. Tokia veikla užtikrins nedidelius, bet perspektyvius karjeros pokyčius.

` Dvyniai. Tai laikotarpis, kai jokiu būdu nerei- f Šaulys. Turėtumėte skirti savo jėgas tyrikėtų keisti veiklos pobūdžio ar darbo – laikotarpis tam nepalankus. Profesinė veikla naujoje vietoje pareikalaus daug pastangų, kurios nepasiteisins, nes gali kilti didelių keblumų bendraujant su vyresnybe, o padarytos klaidos jums brangiai atsieis. Apskritai savaitė nepalanki permainoms: pastangos pradėti naują darbą arba rasti naują pajamų šaltinį veikiausiai bus nesėkmingos.

a Vėžys. Ši savaitė suteiks galimybę sėkmingai

išspręsti savo materialines problemas. Gali būti, kad čia lemiamą vaidmenį suvaidins neblogas darbo užmokesčio priedas arba vienkartinė, bet gana solidi premija. Jūs taip pat turėsite šansą sėkmingai surizikuoti – pasiteisins dalyvavimas loterijose, žaidimuose ir konkursuose.

mams, analitinei veiklai ir moksliniam darbui. Jūs galite įspūdingai pasireikšti šioje srityje, o už jūsų pastangas ir uolumą bus deramai atlyginta. Dabar prasideda toks laikotarpis, kai jūs galite sėkmingai išspręsti išsilavinimo problemą, jeigu pasitelksite į pagalbą kolegas ir giminaičius.

g Ožiaragis. Turėtumėte daugiau dėmesio

skirti bendravimui su bičiuliais ir verslo partneriais. Su jų pagalba gausite pasiūlymų, kurie padės rasti naujų pajamų šaltinių arba pakeisti darbovietę. Bet nevertėtų iškart imtis visko, ką jums pasiūlys: pasiekti laimėjimų bus nelengva, todėl reikia viską gerai apgalvoti.

Vandenis. Ši savaitė suteiks puikią galimyb Liūtas. Nepražiopsokite galimybės realizuo- h bę greitai išspręsti daugelį susikaupusių problemų ti savo kūrybinį potencialą. Todėl jums patariama aktyviai rengti susitikimus ir keistis patirtimi su kolegomis. Šis laikotarpis reikšmingas ir tuo, kad dabar galima įgyvendinti visus ankstesnius planus ir idėjas. Verslo srityje pasistenkite naujai pažvelgti į santykius su partneriais, rodykite iniciatyvą rengdami naujus projektus.

c Mergelė. Galite gauti svarbią žinią, kuri ti-

kriausiai iš pagrindų pakeis jūsų gyvenimą. Tai greičiausiai bus naujiena, susijusi su jūsų paaukštinimu, vadinasi, laukia profesiniu požiūriu aktyvi

ir grąžinti senas skolas. Daugiau aktyvumo ir iniciatyvos – tuomet sunkumai pasitrauks į antrąjį planą. Bet nepamirškite, kad užsispyrimas ir išpuikimas – tos ydos, kurios gali tapti naujų nemalonumų priežastimi.

i Žuvys. Tikriausiai susidursite su didelėmis fi-

nansinėmis problemomis. Gali būti, kad jūs išleisite daug pinigų. Asmeniniame gyvenime gali pasitaikyti nemalonumų, kurie taip pat bus susiję su piniginiais klausimais. Kaip tik dėl finansų įsimylėjėliai ir sutuoktiniai ginčysis bei konfliktuos.


16

Pasaulis margas

Gimtasis kraštas

Triumfavo Ketrin Bigelou filmas „Išminuotojų būrys“ Holivudo režisierės Ketrin Bige­ lou filmas apie Irako karą „Išminuo­ tojų būrys“ susižėrė daugiausia šių metų Britų kino ir televizijos meno akademijos (BAFTA) apdovanoji­ mų, tarp jų geriausio filmo ir geriau­ sios režisūros, o buvęs K.Bigelou vy­ ras režisierius Džeimsas Kameronas liko beveik tuščiomis rankomis. K.Bigelou, kurios filmas buvo no­ minuotas aštuoniose kategorijose, at­ siėmė šešis BAFTA apdovanojimus ir tapo pirmąja moterimi, pelniusia „Auksinę kaukę“ už geriausią režisūrą. „Išminuotojų būrys“ vaizduoja eliti­ nių JAV išminuotojų grupę, šalinančią sprogmenis Bagdado gatvėse ir pati­ riančią milžinišką psichologinį spau­

dimą. Atsiimdama apdovanojimą už geriausią filmą iš JAV aktoriaus Das­ tino Hofmano rankų, K.Bigelou sakė, kad ši sėkmė pranoksta net labiausiai pašėlusias jos svajones. „Tai taip neįti­ kėtina – mes jaučiamės labai pagerbti ir susikuklinę“, – sakė režisierė Lon­ done vykusioje apdovanojimų teiki­ mo ceremonijoje. „Išminuotojų bū­ rys“ taip pat pelnė apdovanojimus už geriausią originalų scenarijų, kinema­ tografiją, montažą ir įgarsinimą. Filmas apie karą Irake pranoko Dž.Kamerono trimatę kompiuteri­ nių efektų kupiną mokslinės fantas­ tikos dramą „Įsikūnijimas“ ir susišlavė svarbiausius apdovanojimus, nors jie abu buvo nominuoti geriausio filmo

2010 vasario 26–kovo 5 d., Nr. 1

Galėjo slapta susituokti Britų kino žvaigždė Danielis Kreigas paskatino gandų bangą, jog jis slapta susituokė su savo ilgame­ te gyvenimo drauge, kai buvo pa­ stebėta, kad jis mūvi vestuvinį žiedą. Naujoji filmų apie Džeimsą Bondą žvaigždė pastaruosius šešerius metus palaikė glaudžius santykius su kino prodiusere Sacuki Mitčel, tačiau vi­ sada atsisakydavo komentuoti apie

ir režisūros kategorijose. Daugiausia pasaulyje iš parduotų bilietų uždirbęs „Įsikūnijimas“ pelnė tik du BAFTA apdovanojimus iš aštuonių nomina­ cijų: už specialiuosius vaizdo efektus ir geriausią meno režisierių. BAFTA apdovanojimai įteikti li­ kus dviem savaitėms iki prestižinės „Oskarų“ teikimo ceremonijos, ku­ rioje pagrindiniais varžovais taip pat taps „Įsikūnijimas“ ir „Išminuotojų būrys“ – abu šie filmai buvo nomi­ nuoti devyniose kategorijose. Iškilminga kasmetinė BAFTA apdovanojimų teikimo ceremonija yra vienas labiausiai laukiamų kino pasaulio renginių. Tūkstančiai ger­ bėjų susirenka prie Londono centre esančios arenos „Covent Garden“, tikėdamiesi bent akies krašteliu pa­ matyti atvykstančias didžiausias gar­ senybes.

Smegenyse – Bejonsė išrinkta geidžiamiausia įžymybe baimės dėl pinigų zona

Neurologai iš Kalifornijos tech­ nologijos instituto nustatė žmogaus smegenyse zoną, atsakingą už nuo­ gąstavimą netekti pinigų. Moks­ lininkai daugiausia dėmesio skyrė daugiafunkcei struktūrai, pavadintai migdolu, kuris kontroliuoja baimę ir agresiją. Be sveikų savanorių, ty­ rime dalyvavo ir dvi moterys, turin­ čios retą genetinį nukrypimą, vadina­ mąjį Urbacho-Vytės sindromą, kuris pakenkia migdolui. Vienos pacien­ tės migdolas buvo visiškai pažeistas, o kitos – pusiau. Pagal moterų am­ žių (42 ir 23 metų) iš kitų savanorių buvo sudarytos dvi kontrolės grupės po šešis žmones. Bandymas atrodė kaip ekonomikos žaidimas „Mono­ polija“, kuriame buvo įvairių galimy­ bių imtis piniginių avantiūrų. Pacien­ tės, kurių migdolo funkcija pažeista, ryžosi didžiausioms avantiūroms kur kas dažniau nei to paties amžiaus ir išsilavinimo sveiki žmonės, dalyvavę bandyme. Pasak neurologų, abi ligo­ nės buvo stulbinamai abejingos gali­ miems nuostoliams, palyginti su kon­ troline grupe. Eksperimento atlikėjų nuomone, šios smegenų zonos ne­ veikimas nedidina polinkio rizikuoti, bet sumažina žmogaus sugebėjimą išvengti nuostolių.

Ritmenbliuzo atlikėjai Bejon­ sei gali pavydėti ne viena britė – vi­ suomenės apklausos rezultatai pa­ rodė, kad jos kūnas yra gražiausias ir geidžiamiausias. Apklausoje, ku­ rioje buvo renkamos seksualiausios žvaigždės, Bejonsei atiteko pirmo­ ji vieta. Atskirai kompanijos „Twen­ tieth Century Fox Home Entertain­ ment“ užsakytame tyrime apklausti vyrai pirmenybę atidavė Megan Foks. Dženifer Aniston britės išrinko dai­ liausio veidelio savininke. Nors vyrų nuomone, šis titulas turėtų atitekti Keirai Naitli. Buvusi grupės „Spice Girls“ žvaigždė Viktorija Bekem šį­ kart neturi kuo pasigirti – ją ir vyrai, ir moterys vienbalsiai pripažino ne­ patraukliausia įžymybe.

Nykštukas sieks tapti Gineso rekordininku Nepale gyvenantis 18-metis Kha­ gendra Tapa Magaras, kurio ūgis – tik 56 cm, išvyko į Europą, tikėdamasis, kad bus pripažintas mažiausiu pasau­

savo asmeninį gyvenimą. Gandai apie jųdviejų vedybas pasklido pra­ eitą savaitę, kai buvo pastebėta, kad D.Kreigas Kalifornijos mieste Bren­ tvude mūvi auksinį žiedą ant kairės rankos. 2008-aisiais buvo spėliojama, kad aktorius ir prodiuserė susižadė­ jo, kai buvo pastebėta, jog S.Mitčel mūvi žiedą su deimantu ant kairio­ sios rankos bevardžio piršto.

lio vyru. Į šią kelionę vaikinas susi­ ruošė, nes nori būti įrašytas į Gineso pasaulio rekordų knygą. Jis sakė, kad kreipėsi į Londone įsikūrusį pasaulio

rekordus registruojantį biurą pernai spalį, kai tapo pilnamečiu, tačiau iki šiol nesulaukė jokio atsakymo. K.Tapa Magaro šeima tikėjosi, kad jų atžala taps pasaulio rekordininku, kai jam buvo 14 metų, tačiau tąsyk prašymas buvo atmestas, argumen­ tuojant, kad vaikinas dar nėra suaugęs ir dar gali paūgėti. „Mes keliausime į Italiją ir sieksime, kad jo vardas būtų įrašytas į Gineso pasaulio rekordų knygą“, – sakė nykštuko tėvas Rupas Bahaduras Tapa Magaras. Tėvas ir sū­ nus planuoja pasirodyti Italijos televi­ zijos pokalbių laidoje, kurioje papasa­ kos apie jaunuolio siekį tapti pasaulio rekordininku. Italijoje K.Tapa Maga­ ras, jo tėvas ir vienas rėmėjas nuspręs, kur jie keliaus toliau. Vaikino rėmėjai išlydėjo jį Nepalo sostinėje, įteikę gė­ lių puokščių ir girliandų. Šiuo metu mažiausiu suaugusiu vyru pasaulyje laikomas Kinijoje gy­ venantis Hė Pingpingas, kurio ūgis – 73 cm.

Laurus skynė S.Kaplanoglu ir R.Polanskis 47 metų turkų režisieriaus Semiho Kaplanoglu sukurtas filmas „Medus“ netikėtai buvo pripažintas geriausiu 60-ajame Berlyno kino festivalyje ir pelnė „Auksinio lokio“ statulėlę. Kri­ tikai gyrė šio filmo paprastą, tačiau pritraukiantį siužetą, kuriame pasa­ kojama apie šešiametį Jusufą, kuris išeina į mišką ieškoti dingusio myli­ mo tėvo, laikančio bites. Romanas Polanskis, kuriam gresia ekstradicija Jungtinėms Valstijoms, pelnė geriausio režisieriaus apdovano­ jimą. Jo politinis trileris „Vaiduoklis“, kurį režisierius baigė kurti jau būda­ mas kalėjime, kritikų buvo ne kartą išliaupsintas. „Vaiduoklio“ prodiuseris Alenas Sardas atsiimdamas apdova­ nojimą apgailestavo, kad R.Polanskis negali atsiimti jo pats. Tačiau perdavė režisieriaus žodžius: „Nevykčiau, net jeigu galėčiau. Paskutinį kartą, kai iš­ vykau į festivalį atsiimti apdovanoji­ mo, atsidūriau kalėjime“.

Gimtasis kraštas 2010 02 26  

Gimtasis kraštas 2010 02 26

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you