2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)
Gimtasis kraštas
Aktualijos
Kauno senamiesčio širdyje bręsta permainos Mieste gyvenantys entuziastai kviečia teikti siūlymus, kaip rekonstruoti Rotušės aikštę.
bantis Rotušės rūmuose įsikūrusiame Civilinės metrikacijos biure, taip pat minėjo, kad transporto srautai, automobilių statymas aikštėje turėtų būti pertvarkytas. „Dabar čia automobiliai statomi chaotiškai, dažnai jie paliekami ir pėsčiųjų zonose prie Rotušės, taip pat gatvė aplink aikštę tapo tranzitine jungtimi važiuojantiesiems iš Vilijampolės į Aleksotą, o dar kai ir šalikelėse pristatyta daug automobilių, turistams kartais net sudėtinga patekti prie Rotušės rūmų“, – kalbėjo K.Ignatavičius. Pasak ceremonmeisterio, miesto širdies nepuošia ir aplūžinėję suoliukai, seno grindinio įdubos, kuriose po lietaus iškart susidaro balos. „Reikia atnaujinti ir inžinerinius tinklus, pašalinti peraugusius medžius, kurie užgožia architektūrinius paminklus“, – įsitikinęs jis. K.Ignatavičius apgailestauja, kad praeitame dešimtmetyje atnaujinus ir išgražinus Rotušės rūmus, kitų aikštės statinių fasadai atrodo dar labiau aptriušę.
Siūlo neišlaidauti
Autoriaus nuotrauka
Saulius TVIRBUTAS
Nepatogi verslui
Į Rotušės aikštės draugiją susibūrę Kauno senamiesčio verslininkai ir gyventojai mano, kad istorinė miesto vieta jau seniai turi būti atnaujinta: pakeistas grindinys, kur dabar po lietaus nuolat telkšo balos, nutiesti nauji inžineriniai tinklai, numatytos prekyviečių vietos. Taip pat kviečiama diskutuoti, kaip būtų galima pakeisti transporto srautus aplink aikštę, kaip šią vietą padaryti patrauklesnę verslui. Miesto valdžia kitais metais žada tik parengti techninį rekonstrukcijos projektą, nes dar laukia kiti brangūs miesto atnaujinimo darbai.
Kauno Rotušės aikštės draugijos narys ir kavinės savininkas Ąžuolas Gaižutis teigė, kad senamiesčio gyventojai ir čia verslą kuriantys žmonės aplankė ne vieną užsienio aikštę. „Pabuvojome Italijos miestų aikštėse, žiūrėjome, kaip jos apsodintos medžiais, kokie inžineriniai tinklai į jas atvesti, tyrinėjome grindinius ir panašiai“, – pasakojo Ą.Gaižutis. Verslininkas minėjo, kad pagrindinei aikštei labai svarbu turėti stacionarų vandentiekį, kanalizaciją, prie kurių galėtų jungtis laikinai per šventes ar vasaros metu įsikūrusios kavinės, prekyvietės. „Nenumatyta ir nuolatinė vieta jungčiai su elektros
tinklu, kai rengiami koncertai“, – pastebi Ą.Gaižutis. Daug metų kavinę Rotušės aikštėje turintis, o vasarą ir lauko barą įrengiantis verslininkas mano, kad ši vieta jau virto viso senamiesčio automobilių statymo aikštele. Pasak Ą.Gaižučio, Vilniaus gatvėje eismas draudžiamas, todėl atvykusieji į centrą dažniausiai mašinas palieka erdvioje aikštėje, o mokslo metais čia automobilius stato netoliese esančių aukštųjų mokyklų studentai.
Verkiant reikia permainų Kauno ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius, priklausantis Rotušės aikštės draugijai ir daug metų dir-
Urbanistas Rimvydas Palys prieš 15 metų yra rengęs Rotušės aikštės atnaujinimo projektą. „Bet jis taip ir liko tik brėžiniuose, – pasakojo urbanistas. – O dabar aš jau abejoju, ar verta labai plačiai užsimoti ir išleisti tam daugybę lėšų. Kol kas ši aikštė visai gražiai atrodo. Tiesa, reikėtų sutvarkyti tą architektūrinį jovalą, kai vasarą pristatoma įvairių tarpusavyje nedarančių laikinų lauko kavinių palapinių, kitų statinių. Taip pat galima atnaujinti grindinį, kad jis būtų lygus.“ R.Palys mano, kad įgyvendinti brangiai kainuojančias Laisvės alėjos ir Rotušės aikštės vizijas, kuriomis siūloma daug ką iš esmės pakeisti, šiuo metu Kaunui nevertėtų. „Pas tikrą aristokratą ir rūmai, ir arklidės būna stilingos, gražios, o plikbajoris daug pinigų skiria tik paradinei pusei, bet kitur viską palieka apšnerkšta. Neturėtume eiti šiuo keliu – išblizginti vieną ar dvi vietas, o šalia esančius pastatus palikti apleistus. O kur dar daugiabučių mikrorajonų rūpesčiai, duobėtos įvažos, ankšti kiemai, – kalbėjo urbanistas. – Pirmiau sutvarkykime kasdieninę aplinką, kurioje gyvename, o tada leiskime lėšas prabangiam grožiui.“ Nukelta į 2 p.
1
Vienas dirba – du kontroliuoja Per atkurtosios nepriklausomybės metus pristeigus 80 verslą kontroliuojančių įstaigų, dabar Vyriausybė jau suka galvą, kaip sumažinti verslo prievaizdų skaičių. Gediminas STANIŠAUSKAS Ekonomikos krizės įkarštyje valdžia žadėjo palengvinti dalią naktinės mokesčių reformos prispaustam verslui ir iki 2011 m. sumažinti verslą kontroliuojančių institucijų nuo 150 iki 8–9 įstaigų. Tačiau kol kas neatrodo, kad šie pažadai greitai bus ištesėti. Tam gali prireikti net dviejų dešimtmečių.
Subliūškę užmojai Beveik prieš dvejus metus tuometis ūkio ministras Dainius Kreivys ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius spaudos konferencijoje verslininkams pranešė džiugią žinią – iki 2011 m. verslą kontroliuojančių institucijų sumažės nuo 150 iki devynių ar net aštuonių įstaigų, tai yra įmonės bus tikrinamos rečiau. „Įsukdami verslą kontroliuojančių įstaigų pertvarkos smagratį tikimės esminio dalyko – ne susilpninti verslo kontrolę, o padaryti ją stiprią, skaidrią ir efektyvią“, – tuomet žadėjo D.Kreivys. Nukelta į 3 p.
Kai kurios kontroliuojančios institucijos sumažintos tik popieriuje. Martyno Vidzbelio nuotrauka
Bedarbio pašalpa – mielesnė už varganą atlyginimą Valdžiai vis dažniau trimituojant apie ekonomikos atsigavimą, darbo rinkoje nesijaučia optimizmo – Lietuvoje tebeturime per 200 tūkst. bedarbių. Saulius TVIRBUTAS
Konkurentas – pašalpos
Atsigaunant ekonomikai, nedarbo lygis mažėja tik dėl emigracijos. Žmonės priprato gyventi iš pašalpų, nes darbas šiuo metu tampa bevertis. Daug kur jau trūksta darbo rankų, bet norinčiųjų dirbti mažėja.
Kupiškio miškų urėdijos urėdas Dainius Stonkus stebisi, kai statistikai skelbia, kad Lietuvoje daug bedarbių: miškų ūkiams nuolat trūksta darbininkų. „Mūsų rangovai skundžiasi darbuotojų stygiumi, miške apstu darbų, o norinčiųjų įsidar-
binti atsiranda labai mažai“, – teigė urėdas. Statistika skelbia, kad Kupiškio rajone nedarbo lygis šiuo metu sudaro 12,8 proc. (visoje šalyje – 11 proc.). „Matyt, darbščiausieji emigravo, o likusieji priprato gyventi iš pašalpų“, – svarstė D.Stonkus. Nukelta į 2 p.
Nors Lietuvos ekonomika ir atsigauna, nedarbo problema išliks aktuali ne tik šiais, tačiau ir kitais metais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka