Page 1

(R)evoliucija

Vilnius 2013


=

Evoliucija

¶ Ar visuomet norėjote būti grafikos dizaineriu/architektu/dizaineriu/skulptoriumi/tapytoju/ restauratoriumi/keramiku/fotomenininku/kostiumo dizaineriu/vitražistu/kultūros vadybininku/ interjero dizaineriu/tekstilininku/menotyrininku? Kodėl? ¶ Ar kada svajojote keisti profesiją? Jeigu taip, į kokią? ¶ Kuo jūsų dabartinėje veikloje padeda baigtos studijos Vilniaus dailės akademijoje? ¶ Kokie jūsų ateities planai?


Revoliucija

¶ Kokie buvo jūsų planai dėl ateities studijų metais? ¶ Kokios priežastys paskatino imtis veiklos ne pagal įgytą specialybę? ¶ Ar studijos dailės akademijoje praverčia dabartinėje veikloje? Kaip? ¶ Ar svarstote galimybę užsiimti veikla pagal įgytą specialybę?


<

Studij킬 laik킬 darbai

<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<< <<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<


>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> DabartinÄ&#x2014;s veiklos darbai

>


1 savaitÄ&#x2014; Pirmadienis, Vasario 25, 2013


’05 < Dizaino katedra, katedra, Grafinis dizainas ’05 < Dizaino Grafinis> Grafikos dizainasdizaineris > Grafikos dizaineris

=

<

Pirmadienis, Vasario 25, 2013 11:24:59 Pirmadienis, Vasario 25, 2013 11:24:59

Edvardas Kavarskas

¶ Kadangi būdamas šešerių namie išpaišiau naujai tapetuotą sieną ir mano mama nuvedė į dailės burelį, o po jo 5 klasėje įstojau į M. K. Čiurlionio menų mokyklą, tai 11 klasėje tiesiog sekė tolimesnis siauresnės specializacijos pasirinkimas ir pasiruošimas stoti į Vilniaus dailės akademiją. Pasirinkau dizaino specialybę. Gal tiksliai ir nežinojau, ar būsiu grafikos dizaineriu, bet žvelgiant plačiau — kelias buvo kryptingas. Jau studijuodamas akademijoje (tuo metu buvo bendra Dizaino katedra) vis labiau linkau prie grafinio dizaino. Tam daug įtakos turėjo autoritetai, o labiausiai — Audrius Klimas. ¶ 11–12 klasėje rimtai svarsčiau, ar stoti į Dizaino katedrą ar į Kostiumo dizaino katedrą. Įdomus gyvenimo vingis — nuo mados per toli nepabėgau, ji eina kažkur šalia. Vadinu tai profesijos flirtu, kuris prasidėjo 2009 metais, kai pradėjau bendradarbiauti su mados dizainerėmis Ieva Ševiakovaite ir Jolanta Rimkute ir jų dizaino studija. ¶ Studijas Vilniaus dailės akademijoje labiausiai charakterizuočiau kaip išmokiusias mąstyti, formuoti ir spręsti koncepcijas. Tai struktūrinis mąstymas, kuris padeda matyti plačiau ir giliau. Padeda būti ne sraigteliu ir vieno etapo vykdytoju, o viso projekto koordinatoriumi. Iš techninės pusės, žinoma, tuo metu mes turėjome menkas galimybes, kurių nė iš tolo nepalyginsi su tom, kurias turi šiuo metu studijuojantieji. Nei gerų auditorijų, nei modernios kompiuterinės įrangos ar programų paketų — vienos kitos kūrybinės dirbtuvės ar išvyka. Bet, kaip ir minėjau, vertingiausia bazė yra mąstymo modelis, kurį įskiepijo suburta dėstytojų komanda. ¶ Nesustoti ir toliau gyventi dizainu. Visą savo kelią nuėjau kaip laisvai samdomas profesionalas. Pakankamai ištyrinėjus rinką, po truputį formuojasi mintys apie savo verslo kūrimą. Jokiu būdu neskubant ir prieš apsiprendžiant tiksliai žinoti veiklos kryptį, turėti puikią komandą ir būti užsitikrinus geriausius ir lojaliausius klientus. Šiam tikslui nesu apibrėžęs aiškaus termino. Laikui bėgant pradedi suvokti savo socialinę atsakomybę už profesiją, kurią atstovauji. Tad praeitais metais įstojau į LGDA (Lietuvos grafinio dizaino asociacija), šiais metais buvau išrinktas į valdybą ir tikiuosi prisidėti prie profesijos įvaizdžio stiprinimo. Trečia mintis — rudenį stoti į dizaino doktorantūrą. Ilgai laukiau, kol galvoje susiformuos tema, verta studijų. Manau, ji subrendo. Manau, kad laikotarpis tarp 30 ir 40 metų yra tas dešimtmetis, kuris labiausiai palankus savo profesinės karjeros lipdymui, tad jį planuoju išnaudoti maksimaliai.


>


Antradienis, Vasario 26, 2013 08:23:14 Antradienis, Vasario 26, 2013 08:23:14

Tadas Balčiūnas

=

’87 < Architektūros katedra, Architektūra > Architektas> Architektas ’87 < Architektūros katedra, Architektūra


’04 < Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedra,katedra, Monumentalioji dailė (vitražas) Vitražistas > Vitražistas ’04BA BA’06 ’06MA MA < Monumentaliosios tapybos ir scenografijos Monumentalioji dailė> (vitražas)

<

=

Viktoras Dailidėnas Antradienis, Vasario 26, 2013 11:45:09 Antradienis, Vasario 26, 2013 11:45:09

Taip, kadangi susidomėjau stiklu dar stodamas į Kauno aukštesniąją meno mokyklą (dabartinė kolegija). Ten įgavau nepakartojamų žinių apie stiklą, tai tvirtai žinojau, ko noriu stodamas į VDA vitražą. Norėjau būti perspektyviu, stipriu stiklo dizaineriu — kūrėju — menininku (visi pavadinimai su prierašu stiklas — tinka).

¶ Niekada.

¶ VDA suteikė šiek tiek daugiau teorinių žinių, bet studijos Dailės akademijoje svarbios kūrybiškumo prasme (ne praktine, bet teorine — kūrybine).

¶ Įkūriau įmonę MB Dailidesign ir joje darbuojamės su žmona Laura. Po prekiniu ženklu „Daili” pristatome produkciją ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, tad mano ateities planai — kuo stipriau sutvirtinti savo įmonę.


>


Ketvirtadienis, Vasario 28, 2013 15:32:11 Ketvirtadienis, Vasario 28, 2013 15:32:11

= Mikas Malkovas

â&#x20AC;&#x2122;81 < Dizaino katedra,katedra, Dizainas >Dizainas Dizaineris, grafikos dizaineris â&#x20AC;&#x2122;81 < Dizaino > Dizaineris, grafikos dizaineris


2 savaitÄ&#x2014; Pirmadienis, Kovo 4, 2013


’90 < Dailės ir teorijosirkatedra, > Mokslininkė ’90 <istorijos Dailės istorijos teorijosDailėtyra katedra, Dailėtyra > Mokslininkė

= Tojana Račiūnaitė Ketvirtadienis, 7, 2013 09:25:52 Ketvirtadienis, KovoKovo 7, 2013 09:25:52

Nuo pat vaikystės mėgau kurti, todėl nepakenčiau žaidimų, turinčių taisykles, „taškus”, laimėtojus ir pralaimėtojus, mano žaidimuose karaliavo vaizduotė, tiksliau — stebimos tikrovės perkėlimas ir transformavimas į įsivaizduojamą — vaidinamą — simuliuojamą... Todėl mėgau piešti, vaidinti, vėliau neblogai sekėsi rašyti, analizuoti literatūrą. Baigusi vidurinę tiesiog stojau į meno istoriją, nieko per daug nesitikėdama: istorija man skambėjo „sausai”, o menas jaudino, jo troškau... Dabar džiaugiuosi, kad galiu konstruoti įvairių epochų meno supratimą, kurti savos meno istorijos fragmentus, atrasti ir žodžiais „parodyti” kitiems anksčiau nežinioje slypėjusį kūrinį.

¶ Šią profesiją supratau kaip profesiją tik trečiais ar ketvirtais studijų metais ir nuo to laiko niekada nekilo mintis jos keisti.

¶ Dailės akademija buvo ir tebėra mano profesinio brendimo, kolegiško bendravimo ir viešos raiškos erdvė, o taip pat — patirties ir žinių gavimo ir perdavimo jaunesniems vieta.

¶ Ateities planas — eiti ta pačia linkme gilyn.


>


’10 BA ’12 Tekstilės katedra, Tekstilė > Tekstilininkė ’10MA BA<’12 MA < Tekstilės katedra, Tekstilė > Tekstilininkė

=

Ketvirtadienis, 7, 2013 09:26:17 Ketvirtadienis, KovoKovo 7, 2013 09:26:17

Indrė Biekšaitė

¶ Nevisada. Planavau būti grafike, arba vairavimo instruktore, arba betkuo, susijusiu su vairavimu. Šiaip po to užkabino, bet kalbant apie ateities planus, tai neįsivaizdavau, kokios mano perspektyvos galėtų būti. ¶ Mąsčiau apie kompiuterinę grafiką. Dar domino kalbos, mąsčiau apie orientalistikos studijas. ¶ Kadangi dirbu tiesiogiai su tekstile susijusioje sferoje (kilimų gamybos vadove), tai padeda iš esmės viskuo. ¶ Ateities planai — tapti geresne kilimų gamybos eksperte ir stipresne vadove. Tuomet ženytis ir tureti vaikų — juokinga, bet nejuokauju.


>


Ketvirtadienis, 7, 2013 10:26:50 Ketvirtadienis, KovoKovo 7, 2013 10:26:50

= Renata Kalvaitytė

’12 < ’12 Paminklotvarkos katedra,katedra, Interjero Interjero restauracija > Interjero restauratorė < Paminklotvarkos restauracija > Interjero restauratorė


’06 BA ’08 Tekstilės Tekstilė > Juvelyrikė ’06MA BA<’08 MA < katedra, Tekstilės katedra, Tekstilė > Juvelyrikė

≠ ¶

Eglė Vengalytė

Studijuojant konkrečių ateities planų neturėjau, norėjosi kuo daugiau visko pabandyti. Dariau tai, ką mėgau ir tai, kas sekėsi. Vėliau tiesiog pradėjo mažėti tų sričių ir, galiausiai, liko viena.

¶ Labai patiko tai, ką pabandžiau ir pradėjau mokytis privačiai. Paskatino aplinkinių reakcijos. Pradžioje dariau tarsi sau, bet kai pradėjo prašyti aplinkiniai, supratau, kad reikia tęsti šią veiklą.

¶ Labai praverčia. Dailės akademijoje įgijau pagrindus, supratimą, matymą... Kai mene visko jau yra padaryta ir nieko naujo nebeįmanoma sugalvoti, tuomet tarpdiscipliniškumas gali pagelbėti. Įvairių sričių sujungimas, kombinavimas ir t.t... Tekstilė — man pagrindas! Ką bedarau, darau mąstydama kaip tekstilininkė.

Ketvirtadienis, 7, 2013 10:41:36 Ketvirtadienis, KovoKovo 7, 2013 10:41:36

Nesijaučiu stipriai pabėgus nuo tekstilės, manau, kad mano veikla susijusi su tekstile.


>


’99 < < Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedra, Monumentalioji dailė (freska — (freska mozaika)—>mozaika) Grafikos dizaineris ’99 Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedra, Monumentalioji dailė > Grafikos dizaineris

<

Ketvirtadienis, 7, 2013 11:40:03 Ketvirtadienis, KovoKovo 7, 2013 11:40:03

Tomas Mozūra

Jokių nebuvo. Bet jau tada draugams iš grafikos, freskos, skulptūros... sakiau: „Koks skirtumas, kokia specialybė, vistiek visi būsim dizaineriais :(”.

¶ Dizainas pasirodė sritis, kurioje lengviausiai užsidirbti baigus VDA — valgyt norėjosi.

¶ Taip. Kompozicijos, spalvos, piešimas ir t.t.

¶ Ne. Nes kaip pasakė vienas užsakovas, už tokią kainą jam pigiau gaunasi granitinės plytelės, nei freska. Tai kam freska, kai galima granitą pigiau sudėt.


>


’08 < Dizaino katedra, Grafinis > Kino režisierius ’08 < Dizaino katedra,dizainas Grafinis dizainas > Kino režisierius

<

Ketvirtadienis, 7, 2013 18:26:07 Ketvirtadienis, KovoKovo 7, 2013 18:26:07

Tadas Vidmantas

¶ Nuo dešimtos klasės. Iki antro kurso. Nežinau kodėl. Visa kita atrodė nuobodu tuomet. ¶ Esu ją pakeitęs į kino režisieriaus profesiją. ¶ Moku spalvas, moku kompoziciją, šiek tiek pralavino mano skonį, supratimą apie šriftus. ¶ Toliau būti režisieriumi. Vis geresniu.


>


’02 MAMA < Dailės istorijos ir teorijos katedra, Dailės istorija teorija, irMeno kritika > Redaktorė, ’02BA BA’09’09 < Dailės istorijos ir teorijos katedra, Dailėsiristorija teorija, Meno kritika >kritikė Redaktorė, kritikė

Monika Krikštopaitytė

=

Penktadienis, 8, 2013 06:02:30 Penktadienis, KovoKovo 8, 2013 06:02:30

Norėjau būti psichoterapeute arba tapytoja. Menotyra man atrodė kaip tų dviejų jungtis. Labiau norėjau būti psichologe, bet matematika ir chemija kėlė siaubą. Galvodama, kur stoti paskaičiau Adriuškevičiaus tekstų, netyčia užtikau parodą „Kasdienybės kalba” — vyko apleistuose namuose. Ir pagalvojau, kad meno kritika gali man labai patikti.

¶ Karts nuo karto norėčiau būti tiesiog rašytoja, nes nervuoja meno gyvenimo intrigos. Galbūt vėliau rašytoja ir būsiu.

¶ Pagrindai iš VDA, susidūrimas su svarbiom man asmenybėmis tiesiogiai: Andriuškevičius, Kreivytė, Jankevičiūtė, Aleksandravičiūtė, Grigoravičienė, Narušytė ir kt. Bendravimas su akademine (ir menininkų) aplinka apskritai.

¶ Apsiginti disertaciją, gyventi laimingą ir prasmingą gyvenimą.


>


Penktadienis, 8, 2013 11:43:28 Penktadienis, KovoKovo 8, 2013 11:43:28 ’05BA BA ’07 ’07 MA tapybos ir scenografijos katedra, Monumentalioji dailė (freska — mozaika) Iliustratorius ’05 MA<<Monumentaliosios Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedra, Monumentalioji dailė (freska —> mozaika) > Iliustratorius

<

Gediminas Pranckevičius

Planai buvo gyvent gerai.

Freska dar pas mus nereikalinga.

Praverčia. Pakelia nuotaiką prisiminus.

Taip, planuoju miegamajame daryti freską.


>


Penktadienis, 8, 2013 15:32:08 Penktadienis, KovoKovo 8, 2013 15:32:08

=

Tomas Vyšniauskas

„10+++++ už attitude ir approach.”

’07 < Fotografijos ir medijos meno katedra, > Fotografas > Fotografas ’07 < Fotografijos ir medijos menoFotografija katedra, Fotografija


’96 < Tapybos katedra, Tapyba > Tapytoja, ’96 < Tapybos katedra, Tapyba >videomenininkė Tapytoja, videomenininkė

¶ Norėjau kurti, konstruoti kitas tikroves iš spalvų, dažų potėpių, emocijų, istorijų. Patiko žiūrėti į paveikslus. Norėjau būti „kieta menininkė”.

¶ Į ateitį žiūrėjau be jokio pragmatizmo ir realizmo — tik norėjau daryti, ką noriu — kurti, būti pastebėta, gerbiama, laisva, turtinga ir toliau kurti — daryti, ką noriu.

¶ Jau VDA laikais pajudėjau nuo įprasto 2 dimensijų paveikslo link judesio, akcijos, performanso, ryškesnių emocinių ryšių, laike ištęstų pasakojimų, komplikuotesnių tarpdisciplininių vaizdinių ir instaliacijų. Nors savo video kūrinius vadinu „judančiais paveikslais”.

¶ Buvau bloga studentė, praktiškai neklausiau tapybos dėstytojų. Bet draugai, ryšiai, žmonės, filosofijos ir meno istorijos žinios — taip.

¶ Tapytojos įgūdžiais naudojuosi dirbdama kine, teatre, reklamoje, kartais gražinu ar purvinu sienas, paveikslus, daiktus. Kartais panaudoju dažus, drobes, tapybinius principus judančiuose vaizduose ar instaliacijose, piešiu, kai kuriu būsimus projektus, kartais šiaip piešiu.

Šeštadienis, 9, 2013 03:11:23 Šeštadienis, Kovo Kovo 9, 2013 03:11:23

Jurga Barilaitė

=≠


>


Šeštadienis, 9, 2013 15:34:16 Šeštadienis, Kovo Kovo 9, 2013 15:34:16

Giedrius Paulauskas

=

’07 < Kostiumo dizainodizaino katedra,katedra, KostiumoKostiumo dizainas > dizainas Drabužių dizaineris ’07 < Kostiumo > Drabužių dizaineris


3 savaitÄ&#x2014; Pirmadienis, Kovo 11, 2013


’99 ’99 < Dailės istorijos ir teorijos katedra,katedra, Dailės istorija teorija >irMokslininkė sociologė < Dailės istorijos ir teorijos Dailėsir istorija teorija > Mokslininkė sociologė

= Eglė Rindzevičiūtė

Pirmadienis, 11, 2013 16:29:36 Pirmadienis, Kovo Kovo 11, 2013 16:29:36

Mano planai buvo labai paprasti: ketinau dirbti akademinį darbą kultūros ir socialinių mokslų srityje. Tuo metu stipriai domėjausi kuratoryste, tačiau negaliu pasakyti, ar labai stipriai planavau tapti kuratore...

¶ VDA studijavau dailės istoriją ir teoriją, o dabar dirbu kultūros studijų bei šiuolaikinės istorijos srityse. Akademinių disciplinų aš nelaikau skirtingomis specialybėmis, sakyčiau, akademinis darbas yra specialybė, na, o įvairios disciplinos — tai tik pritaikymo sritys. Tad sakyčiau, jog dirbu pagal specialybę....

¶ Studijos VDA tikrai praverčia dabartinėje veikloje tuo, kad studijų metu susipažinau su daug įdomių ir talentingų žmonių, ir studentų, ir dėstytojų. Šie kontaktai iki šiol dažnai padeda, pavyzdžiui, organizuojant mokslinius tyrimus Lietuvoje.

¶ Man regis, aš ja ir užsiimu.


>


Antradienis, 12, 2013 11:00:42 Antradienis, Kovo Kovo 12, 2013 11:00:42

Ray Bartkus

„Atsiprašau labai užimtas, negalėsiu atsakyti”

=≠

’85 < Grafikos katedra, Grafika > Grafikas, ’85 < Grafikos katedra, Grafikatapytojas > Grafikas, tapytojas


Antradienis, Kovo 12, 2013 11:00:42


>


’99 BA ’01 Grafikos Grafika > Grafikė ’99MA BA< ’01 MA <katedra, Grafikos katedra, Grafika > Grafikė

<

Antradienis, 12, 2013 11:54:49 Antradienis, Kovo Kovo 12, 2013 11:54:49

Marija Marcelionytė

¶ Kai mokykloje mokytojai teiravosi, kuo būsiu, visada sakiau, kad mokytoja. Nežinojau, kokio dalyko, tiesiog — mokytoja. Kiek save atsimenu, nuolat tapiau aliejiniais dažais. Ir prileidimams prie stojamųjų į VDA Grafikos katedrą atitempiau krūvą tapybos. Man net pačiai keista, kodėl pasirinkau būtent grafiką. Tikrai žinojau vieną, kad noriu iliustruoti knygas. Gal dėl to čia ir atėjau. Bet iš esmės šis pasirinkimas buvo visiškai intuityvus, be jokių išankstinių nusistatymų ir suvokimų. Komisija patarė rinktis tapybos specialybę arba iki stojamųjų „padaryti kažką, kas labiau grafika”. Pasirinkau antrą variantą. Išraižiau lino raižinių ciklą apie paukščius ir „užsikabliavau”. Po pirmo kurso netikėtai laimėjusi didžiulį piešinių konkursą, gavau dovanų kelionę į Izraelį. Yra graži legenda, kad jei užrašai lapelyje savo svajones ir įkiši tą lapuką į Raudų sienos plyšelį, tos svajonės išsipildo. Tuomet parašiau, kad noriu būti menininke. Gal tai buvo pats pirmasis mano sąmoningai suformuluotas tikslas. Nerašiau, kad grafike. Tiesiog kūrėja. Net ir dabar, kai dėstau VDA Grafikos katedroje, studentams kalbu apie meną, kūrimo procesą, neakcentuoju pačios specialybės (specializacijos), technikos. Manau, kad kuriantis žmogus yra laisvas rinktis raišką savo idėjai. Žinoma, dažnai prireikia mokytis iš naujo, aiškintis, ieškoti, gal ne taip drąsu, kai neri ne į savo išartą lauką, bet taip įdomiau, taip atsiranda kitokie dariniai, tuose skirtingų raiškų (specialybių) susikirtimo taškuose kažkas įvyksta. Mano galva tai ir yra tos inovacijos ar jautrumai, kurie „veža”. Todėl galvoju, kad grafika ar bet kuri kita specialybė dėstoma VDA yra tiesiog laikas, suteikta galimybė tyrinėti, būti. Tik vieni labiau tyrinėja per spalvą, kiti per liniją, dar kiti per formą. Nors visur galioja tie patys kompozicijos dėsniai ir yra nerašytas kažkoks pajautimas, kai nematai technikos (specializacijos), tiesiog kūrinį ir žinai — jis puikus, galingas, tiesiog — GERAS!

=


¶ Diplome įrašyta, kad esu dailininkė — grafikė, įgijusi estampo specializaciją. Nuolat tuo ir užsiimu. Matyt, pasirinkimas buvo teisingas, nes mano patyrimu, grafika talpina visas raiškas. Ji leidžia būti visokiu ir visaip ir nuolat yra nesuvaldomumo, netikėtumo, atsitiktinumo, kai lyg kažkas kitas tave veda, jausmo. Jei kalbėti apie darbą, už kurį moka algą — baigusi VDA tapau leidyklos „Šviesa” menine redaktore. Ėmiau iliustruoti vadovėlius dar kai studijavau ir taip palaipsniui virtau nuolatine darbuotoja. Man labai patiko šis darbas, nes galėjau būti proceso viduje, kai šūsnis A4 formato prirašytų pabirų lapų tampa knyga. Ir kai suvoki, kad ta knyga tai ne tik apibrėžimai, užduotys, pratimai, bet ir tai, kas formuoja jauno žmogaus skonį, požiūrį, estetikos jausmą, imi jausti atsakomybę ir pagarbą tam, ką darai ir kam darai. Dėstymas, matyt, yra jau kitas laiptelis karjeroje. Sunku man pasakyti. Lyg iš šalies žiūrint vėlgi, lyg savaime viskas susiklostė. Lyg taip ir turėjo būti, o ne kitaip. Netilpau meninio redaktoriaus kailyje paskutiniais metais. Buvo jausmas, kad kažką negerai darau, kad ši istorija jau ne apie mane. Šiuo metu jausmas toks, kad esu čia, ir kitur būti nenoriu. Tik ne dabar. Kiekvieną dieną pagaunu save, kad mokausi — nerealus malonumas ir prabanga.

>


Antradienis, 12, 2013 11:54:49 Antradienis, Kovo Kovo 12, 2013 11:54:49

¶ Studijos formavo mane kaip žmogų, kaip kūrėją, kuris reiškia savo idėjas šiek tiek labiau per konkrečiai pasirinktą raišką (t.y. grafiką). Labai džiaugiuosi, kad turėjau dėstytojus, kurie tiesiog leido būti ir kartu, ne visada matoma ranka pavedėjo reikiama linkme, nejučiomis, bet gal teisingai, jei dabar pildau šią apklausą. Sunku išvardinti konkrečiai išmoktas pamokas, manau, tai buvo tiesiog puikus laikas, kai esi pats imliausias informacijai, atviras studentavimo džiaugsmams ir nuolat atrandi, kuo žavėtis ir kuo tikėti. Turėjome puikų filosofijos paskaitų kursą. Dabar, kai menas labai smarkiai ne tik tai, kas matosi, bet ir tai, kas parašyta, išlenda ta informacija, kuri tuo metu gal buvo šiek tiek per anksti, ne visada suprantama ir kelianti jasmą, ai, gal geriau eisiu papaišyti... Tikrai nesigerindama sakau, kad dažnai sau pavydžiu, kad studijavau VDA :). Gal keistai skamba, bet tai tiesa. Nėra kitos tokios įstaigos, kuri po savo stogu talpina tiek skirtingų, ne tokių teisingų ir „normalių” asmenybių, kaip kad akademija. Ir daugumas čia randa savo popieriaus, drobės ar monitoriaus ekrano pikselį, kuris tik apie jį, o ne apie visus. ¶ Nežinau, kokie mano planai. Labai gera būti čia. Turiu omenyje, Lietuvoje, su savo šeima. Gera turėti savo kampą, už kurį nereikia mokėti paskolų bankui ir dėl to gali atsirasti parodos, nes yra vietos begalei minčių smegenyse. Gera, kad yra galimybė gauti erdves parodoms, kad galima rašyti projektus, kurie susilaukia dėmesio ir atsiranda žmonių, kurie palaiko, pasirašo bendrai veiklai, kurie tiki tuo, ką darai. Man patinka, kad yra tų, kurie nekreipia į mane jokio dėmesio, kad kažką žiauriai, negyvai nervuoju. O dėl darbo, esu sau pasakius, kad nutrauksiu dėstytojos darbą, kai pajausiu, kad kartojuosi, kad bruku savo skonį ir nuomonę ir nebegirdžiu šalia esančio. Šiuo metu man atrodo, kad tik įsibėgėju, nors lyg jau keturi metai. Labai noriu, kad kuo ilgiau pavyktų atrasti dalykus, kurie stebina, priverčia nustėrti supratus, kaip paprasta ir kaip genialu. Kad nebus baisu prisipažinti, kad aš taip nesugebu ir nuoširdžiai pasidžiaugti už tą, kuris sugeba. Tiesa, visai būčiau nieko prieš, jei kažkada ateityje galėčiau kažkaip įtakoti institucijas, kurios atsakingos už kultūros ir švietimo įstatymų leidimą. Gilinantis suvoki, kad rašo, leidžia potvarkius žmonės, kurie nėra kūrybiniame gyvenime iš vidaus. Tai tas pats kaip rašyti knygą apie vaikų auginimą niekada savo vaiko negimdžius ir neužauginus. Viskas tik miražai, nuogirdos, svetimų patirčių konspektavimas. Kai neskauda, tuomet ir nesergi už tai, kas tau svarbu.


>


’95 BA’95 ’98BA MA’98 < Grafikos katedra, katedra, Grafika > Grafikas, dizaineris MA < Grafikos Grafika >grafikos Grafikas, grafikos dizaineris

¶ Ne, ne visuomet. Tiesiog nuo vaikystės paišėsi, o po to taip likimas susiklostė — tapti grafiku.

¶ Gana anksti nustojau svajoti tokiomis temomis. Gera profesija ta, kur esi reikalingas žmonėms ir už tai gauni materialinį atlygį, kuris užtikrina pilnavertį gyvenimą (nešneku apie sanitarinį minimumą).

¶ Studijos išugdė supratimą, jog visada reikės mokytis.

¶ Žmogus planuoja, velnias juokiasi. Šiandien turiu nuvežti vaiką į klinikas ir vėliau nuvažiuoti pas dantistę. Tikiuosi sulaukti vasaros ir pasišildyti saulės atokaitoje.

Trečiadienis, 13, 2013 03:56:07 Trečiadienis, KovoKovo 13, 2013 03:56:07

Rolandas Rimkūnas


LSMU tautinių šokių ansamblio „AVE VITA“ emblemos

Emblemos vizuali logika atlikta remiantis lietuvių liaudies o konkrečiau medžio raižinio estetika. Lietuvių medžio raižinio estetiką iki profesionalios dailės es pakylėjo tarpukario grafikas Viktoras Petravičius.

=≠

Jo nuostabių iliustracijų silistikos įtakoje yra atlikta ir LSMU tautinių šokių ansamblio „AVE VITA“ emblem Emblema siūloma tiek reprezentacinė - su šone esančiomis vyro ir m

>

tiek paprastesnė, tik tekstinė jos dalis.

Emblemoje modifikuotos V. Petravičiaus raižinyje esančios vyro ir aliuzija į porinius liaudies šokius, tiek priminimas lietuvių tautosakos iš pasakos - Gulbė karaliaus pati, bei Eglė žalčių karalie Emblemoje esančio vyro figūros sudėtinė dalis lazda papuošta karūnuota gyvatės (žalčio figūra), primenančią Eskulapijaus laz kuris yra ir pagrindinėje LSMU heraldikoje. Šrifto charakteris atspindi Lietuvių liaudies meną ir konkrečiai yra pa Lietuvių liaudies grafikos tradicija. Emblemos spalva mėlyna. Kaip ir LSMU heraldikoje LSMU tautinių šokių ansamblio „AVE VITA“ EMBLEMOS VIZUALINĖ aplinka (vėliava, apranga ir reikalui taip pat yra LSMU heraldikos spalvų skalės ribose. Mėlyna, raudona, balta (arba artimi šioms spalvoms atsp Juoda naudojama kaip neutrali spalva. R. Rimkūnas


’04 MA < Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedra, Monumentalioji dailė (vitražas) > Vitražistė

< Ieva Paltanavičiūtė

Trečiadienis, Kovo 13, 2013 04:43:41

Pati nežinojau, kuo noriu būti, buvo svarbu, kad tai būtų susiję su daile. Svajojau apie keramiką, bet ruošiantis stoti į Kauno aukštesniąją meno mokyklą (dabartinė J.Vienožinskio meno kolegija, jei neklystu), gavau rekomendaciją pasirinkti stiklo specialybę. O Vilniuje jau žinojau, kad noriu vitražo.

¶ Tikrai esu patenkinta savo profesija ir nei anksčiau, nei dabar, nei, tikiuosi, ateityje nenorėsiu jos keisti.

¶ Dirbu pedagoginį darbą tiek VDA, tiek J.Vienožinskio dailės mokykloje, todėl visos gautos žinios man yra svarbios, jas pritaikau darbe. Stengiuosi prisiminti, kas man pačiai buvo įdomu, ko, galbūt trūko, kalbuosi su studentais ir tikrai stengiuosi, kad jiems būtų įdomu.

=

¶ Labai didelių planų nekuriu, gyvenu šia diena ir man tai teikia džiaugsmo. Kai jau bus blogai, tada, manau, ir reiks imtis plano B :). Na, visada pazirziu, kad trūksta laiko sau, kūrybai, bet, atrodo, čia visiems taip pat.


>

>


’06 BA ir medijos meno katedra, Animatorius ’06’08 BAMA ’08< Fotografijos MA < Fotografijos ir medijos menoAnimacija katedra,>Animacija > Animatorius

=

Trečiadienis, 13, 2013 04:47:16 Trečiadienis, KovoKovo 13, 2013 04:47:16

Antanas Skučas

¶ Animacija man visą laiką buvo įdomi, bet pirmiausia tai buvo nauja specialybė akademijoje ir tikėjausi, kad stojant bus mažesnis konkursas. ¶ Kartais galvoju apie galimybę žinias praplėsti programavimu ir naujai pritaikyti įgytas žinias. ¶ VDA sukaupta patirtis padeda įgyvendinti įvairius projektus. Tiek techninės žinios, tiek kitokia patirtis. Be to, VDA padėjo susirasti žmonių ratą, su kuriais darbuojuosi ir dabar. ¶ Ateities planuose daug animacinių projektų, tad tikiuosi, nors dalį jų įgyvendinsiu.


>


’99 <’99 Paminklotvarkos katedra,katedra, tapybos restauracija > Tapybos restauratorius < Paminklotvarkos tapybos restauracija > Tapybos restauratorius

=

Linas Lukoševičius Trečiadienis, 13, 2013 10:22:45 Trečiadienis, KovoKovo 13, 2013 10:22:45

Tapti restauratoriumi — idėja subrendo IV kurse, studijavau tapybą, visada daugiau traukė, kaip paveikslas yra sukurtas, jo technologinė pusė.

¶ Kadangi dabar dirbu tapybos restauratoriumi, baigtos studijos padėjo tapti tuo, kuo esu, o tobulėjimui ribų nėra, visada reikia domėtis naujomis medžiagomis ir pan. Norėčiau, kad Lietuvos žmonių požiūris į kultūrą pasikeistų.

¶ Ateities planai: kol kas neturiu.


>


’88 tapybos ir scenografijos katedra, Monumentalioji dailė (freska — mozaika) Menininkas> Menininkas ’88<<Monumentaliosios Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedra, Monumentalioji dailė (freska —> mozaika)

<

Trečiadienis, 13, 2013 12:39:38 Trečiadienis, KovoKovo 13, 2013 12:39:38

Gitenis Umbrasas

Piešiu, kiek save pamenu. Ikimokykliniame amžiuje norėjau būti kosmonautu, gal dar traktoristu, gaisrininku, indėnu ar muškietininku...

¶ Tėvas — architektas, o mama mokėsi tapybos, bet po tremties baigė grafiką. Tai mes su broliu vogdavome iš mamos dažus ir mėgdžiodavome ją. Vienos priežasties gali nebūti. Manau, kad Lietuvoje menas daugiau gali vadintis hobiu, nei profesija. „Malonumas už savo bei artimųjų pinigus” :).

¶ Padeda tuo, kad žmogaus anatomijos ar figūros piešimo išmokti namų sąlygomis būtų sunkiau.

¶ Ateities planai: sukurti porą darbų ir laimingai numirti :).

=


>>

>


’09 BA ’09 ’11 MA Skulptūros katedra, Skulptūra Skulptorius> Skulptorius BA<’11 MA < Skulptūros katedra,>Skulptūra

=

Ne, nevisada, tačiau visada buvo polinkis į techninę kūrybą, bandant suvaldyti vienokią ar kitokią materiją, suteikti vienokią ar kitokią formą, ar funkciją. Iš to polinkio palaipsniui išsivystė supratimas, kad reikėtų rimčiau į šiuos dalykus pasigilinti teoriškai. Vienas iš būdų — studijuoti skulptūrą. Šį būdą ir pasirinkau.

¶ Ne, matyt jau profesijos nebekeisiu, nes kuo toliau, tuo daugiau matau galimybių šioje srityje reikštis. Šiandien skulptūra yra be galo plati sąvoka, suteikianti daug kūrybinės laisvės įvairiausiomis veiklos formomis.

¶ Studijos akademijoje suteikė supratimą apie kultūrą plačiąja prasme, mąstymo laisvę ir pasitikėjimą savo jėgomis. Net ne amatas, o būtent šie dalykai yra esminiai dabartinėje mano veikloje.

¶ Mano ateities planai yra susiję su tuo, kad Lietuvoje, o ypač provincijoje augtų įvairių kultūros formų svarba, plėstųsi terpė, kurioje kultūra galėtų tarpti ir siaurėtų terpė, kurioje šiandien tarpsta ir klesti pseudokultūra su antikultūra.

Trečiadienis, 13, 2013 12:44:23 Trečiadienis, KovoKovo 13, 2013 12:44:23

Robertas Ožalinskas


>


’03 < Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedrakatedra > Monumentalioji dailė (vitražas) ’03 < Monumentaliosios tapybos ir scenografijos > Monumentalioji dailė> Vitražistė (vitražas) > Vitražistė

Laura Potet

=

Ne. Svajojau mokytis tapybos specialybėje. Vitražas man — tai lyg tapyba stiklu ir šviesa.

¶ Trečiame akademijos kurse galvojau apie perėjimą į fotografiją.

¶ Galbūt dėl diplomo :)), tai yra svarbu kai kuriems dideliems projektams bei dalyvavimui konkursuose.

Trečiadienis, 13, 2013 14:01:27 Trečiadienis, KovoKovo 13, 2013 14:01:27

Dirbti kūrybinį darbą.


>


Trečiadienis, 13, 2013 15:42:24 Trečiadienis, KovoKovo 13, 2013 15:42:24

≠ Edita Valaitė

’99 < Keramikos katedra, Keramika Scenos dailininkė ’99 < Keramikos katedra,>Keramika > Scenos dailininkė


’94 < Keramikos katedra, Keramika Keramikas > Keramikas ’94 < Keramikos katedra,> Keramika

<

Ketvirtadienis, 14, 2013 02:54:49 Ketvirtadienis, KovoKovo 14, 2013 02:54:49

Audrius Janušonis

Viename interviu rusų muzikanto Cojaus paklausė: — Koks žaislas jums vaikystėje buvo mylimiausias? — Plastilinas — atsakė jis. Aš irgi vaikystėje labai mėgau plastiliną, tad jį minkydamas ir padariau taip vadinamą karjerą (sakau tai nuoširdžiai, nors, galbūt, tai skamba ironiškai).

=


>


’09 < < UNESCO vadybos ir kultūros politikos katedra, Kultūros vadyba irvadyba kultūrosir politika > Kultūros ’09 UNESCOkultūros kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra, Kultūros kultūros politikavadybininkas > Kultūros vadybininkas

Lauras Lučiūnas

=

Ketvirtadienis, 14, 2013 05:28:15 Ketvirtadienis, KovoKovo 14, 2013 05:28:15

Studijų metais aš jau dirbau ir įkūriau savo kompaniją, kuri užsiėmė muzikos atlikėjų įrašų gamyba, leidyba bei reklama. Vėliau peraugo į renginių organizavimo ir atlikėjų vadybos agentūrą.

¶ Mano veikla yra pagal įgytą specialybę. Kultūros vadyba glaudžiai susijusi su renginiais, menininkais, atlikėjais ir t.t. Daugelis dalykų studijų metais leido įgyti teorinį pagrindą turimoms žinioms „iš patirties”. Kaip matau, daugeliu atveju praktiką įgyti yra žymiai lengviau, tačiau teorines žinias, bendravimą su dėstytojais, jų patirčių analizę — laikau pagrindiniu studijų privalumu.

¶ Manau, kad taip. Kaip? Sunku atsakyti, bet esu pastabus detalėms ir manau, kad net teisingas kalbėjimas, meno bei muzikos istorija, filosofijos istorija leidžia tinkamai suvokti kontekstą, be kurio vadybininko veikla yra sunkiai įmanoma arba tampa plokščia ir nelabai vertinga. Manyčiau, kad analogiškų studijų programa yra artima, ką mes dabar vadiname „prodiusavimu”. Kitaip tariant, tai padeda ne tik stebėti, bet ir aktyviai dalyvauti bei kurti kultūros procesus.

¶ Nesvarstau, nes ja ir užsiimu.


>


’05 MA’05 < Grafikos katedra, Grafika > Grafikas, MA < Grafikos katedra, Grafika animatorius > Grafikas, animatorius

<

Ketvirtadienis, 14, 2013 06:04:06 Ketvirtadienis, KovoKovo 14, 2013 06:04:06

Danas Bereznickas ¶

Kažkaip istoriškai susiklostė: mano tėvas — animatorius, mama — architektė — tai kaip ir nemačiau savęs kitoje srityje.

¶ Visą laiką svajoju — į kulinaro, scenų dekoratoriaus, masažisto ir kitas nesąmones.

¶ Padeda teisingiau įvertinti darbo lygį, na, ir kai paišau, ranka visai kitaip elgiasi nei anksčiau — įgijau tą piešimo bruožą, kurio ir siekiau.

¶ Sunkus klausimas — planai keičiasi su aplinkybėmis. Šiaip pabandyt išsikapstyt iš uždaro komercinio darbo rato su užsakovais ir tęsti savo projektus, bet čia labiau panašu į svajones :).


=≠

>


’09< <UNESCO UNESCO kultūros kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra, Kultūros vadybavadyba ir kultūros politika >politika Kultūros>vadybininkė, prodiuserė prodiuserė ’09 vadybos ir kultūros politikos katedra, Kultūros ir kultūros Kultūros vadybininkė,

¶ Nuo vaikystės domėjausi įvairiais menais, augau meniškoje aplinkoje, bet jokio ypatingo talento (tapyti, muzikuoti ir pan.) neturėjau. Manau, kad Kultūros vadybos studjos galų gale buvo mano sąmoningas pasirinkimas — tokiu būdu galėjau būti ne menininke, bet šalia jų :).

¶ Kartais, pavargusi nuo televizijos paviršutiniškumo ir blizgesio, prisimenu dar vieną vaikystės svajonę — tapti medike. Bet profesijos tikrai keisti nesiruošiu.

¶ Nemanau, kad ypatingai padeda. Manau, kad šios studijos buvo bendram išsilavinimui, akiračiui plėsti. Svarbiausia, ką gavau studijuodama — pažintys, įgytos studijų metu. Ir ne tik profesine prasme. Sutikau daug įdomių žmonių, su kuriais bendrauju iki šiol.

Ketvirtadienis, 14, 2013 23:46:00 Ketvirtadienis, KovoKovo 14, 2013 23:46:00

Prodiusuoti lietuvišką filmą.

Laura Paukštė

=


>


’96 < Tapybos katedra, katedra, Tapyba > Tapytoja, ’96 < Tapybos Tapyba >muziejaus Tapytoja,vadovė muziejaus vadovė

¶ Visuomet. Nuo vaikystės. Patiko ir sekėsi piešti.

<

¶ Aiškiai apibrėžtų planų neturėjau. Galvojau, kad tapysiu, dalyvausiu parodose, galbūt, dėstysiu.

¶ Baigusi akademiją troškau veiklos, jaučiau „intelektinį alkį”. Ieškojau stipendijų, norėjau toliau studijuoti užsienyje, išbandyti jėgas kitose artimose disciplinose, išmokti kalbas.

¶ Praverčia. VDA mokytis patiko, buvo geras kursas, turėjau gerus dėstytojus. VDA gavau tai, ką tuometinėmis sąlygomis ir galėjau gauti. Dabar labiausiai praverčia tai, kad esu tapytoja.

Penktadienis, 15, 2013 01:54:06 Penktadienis, KovoKovo 15, 2013 01:54:06

Sigita Maslauskaitė


=≠ >


’01’01 BA/’06 BA BA < Tapybos katedra, Tapyba/Architektūros katedra, katedra, Architektūra > Tapytojas,>architektas BA/’06 < Tapybos katedra, Tapyba/Architektūros Architektūra Tapytojas, architektas

< Mantas Maziliauskas

Penktadienis, 15, 2013 05:28:07 Penktadienis, KovoKovo 15, 2013 05:28:07

Kai gyvenau, tai supratau, kad tapau. O kai tai veikia, tai norisi visuomet.

¶ Architektūra, kaip matymo, mąstymo ir kalbėjimo būdas, kaip pirmi lūžiai — svarbūs buvo nuo pradžių, nuo gimdymo namų Lukiškių aikštėje palatos lubų ir aukšto lango į bokštus ir už jų begalinę erdvę.

¶ Taip. Labai. Juk studijų laikas, 9 metai, užima savo dalelę visam patirties ir kūrybos laike.

¶ Ir toliau neprarasti gyvenimo pajautimo. Žinoma, dorai užaugint savo 3 vaikus. Patinka dėstyti architektūrą, matyt, tai kažkaip dar tęsis. O kurti arcitektūrą ir tapyti, tai kaip ir minėjau, man patinka nuo pradžių, svarbu ir ,manau, verta. O viso kito nežinau, bet toks nežinomas planas man irgi labai patinka.


= Viskas nuostabu taip pat, kaip pirmą kartą

>

ESU: Laimingas KĄ DARAU: Pastebiu ir kuriu ir stebiu, kol vėl pastebiu; TEMA: Gyvenimas TYRIMO OBJEKTAS: irgi Gyvenimas REIKIA: Draugą turėti, būtinai reikia :)


Penktadienis, 15, 2013 14:16:25 Penktadienis, KovoKovo 15, 2013 14:16:25 ’08 < < UNESCO vadybos ir kultūros politikos katedra, Kultūros vadyba irvadyba kultūrosir politika > Kultūros ’08 UNESCOkultūros kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra, Kultūros kultūros politika vadybininkė > Kultūros vadybininkė

= Eglė Deltuvaitė


>


’84 < Keramikos katedra, Keramika Keramikė > Keramikė ’84 < Keramikos katedra,> Keramika

= ¶

Daiva Ložytė

Ne, niekad nemaniau būsianti keramikė. Mano svajonė buvo kelionės. Stojau į prancūzų kalbą (ją mokiausi mokykloje) tuometiniame pedagoginiame institute. Nepavyko. Grįžau namo į Panevėžį ir dirbau įvairiose gamyklose, ir paraginta sesers (ji tik ką buvo baigusi tuomet VDI, o dabar VDA interjerą — restauraciją) stojau į rūbų modeliavimą (tuomet, o dabar, regis, rūbų dizainas), nes domėjausi. Tačiau nesėkmingai, nes tuomet, manau ir dabar, buvo stojančių su protekcijomis, o priimdavo tik 5 (dabar, regis, apie 40, kas tada sudarė visą taikomųjų kursą)! Taigi, įsidarbinau tekstilės srityje, išmokau austi, gavau net siuntimą ir paeiliui 3 metus stojau į modeliavimą ar tekstilę (nes kas antri metai rinko kursą tai specialybei). Bet esu su trupučiu žemaitiško kraujo — užsispyrusi, ir ketvirtą kartą, jau palikus tekstilę ir rūbelius :), stojau ir įstojau į keramiką! Tuomet jokio supratimo neturėjau, kas manęs laukia, bet buvo puikūs dėstytojai, labai įdomus laikas ir niekada nesu pasigailėjusi, kad esu keramikė!

Sekmadienis, 17, 2013 06:46:32 Sekmadienis, KovoKovo 17, 2013 06:46:32

¶ Kaip minėjau, kad svajojau keliauti, tai dalinai mano svajonė išsipildė, nes mano darbai keliauja (kartais ir aš su jais) po pasaulį ir pasilieka ten, suradę šeimininkus, naujus namus... Man gera pažinoti juos...

¶ Studijos man davė profesinius pagrindus. Visas tolimesnis kelias priklauso nuo paties pasirinkimo, mano kelias — kūryba. Mat, meno kūrinys visada išlieka mįslė, kurią autorius užmena žiūrovui. Mįslė, neturinti vieno teisingo atsakymo arba kas kartą kitą ir kiekvienam kitokį. Man patinka žadinti žmoguje jo paties ir būties sąlyčio suvokimą ir neleisti jam nugrimzti į kasdienybę, nebematyti ČIA ir DABAR akivaizdžiai atsiveriančios BŪTIES PASLAPTINGUMO. Tai nepaprastai sunkus ir neužtikrintas, bet be galo įdomus kelias!

¶ Apie ateities planus nemėgstu iš anksto kalbėti, tad tik užsiminsiu, kad minkau naujas mintis ir ruošiuosi su savo kūriniais į kelionę už vandenyno...


>


Sekmadienis, 17, 2013 06:46:32 Sekmadienis, KovoKovo 17, 2013 06:46:32

>


„Mes visi esam Dievo indai, į kuriuos suteka liūdesys, džiugesys, vizijos, pasaulio šviesa, išmintis...”


Sekmadienis, 17, 2013 07:18:47 Sekmadienis, KovoKovo 17, 2013 07:18:47

=

Audrius Gražys

¶ Kiek save atsimenu — visada. ¶ Tokių svajonių neturėjau. ¶ Įgytomis žiniomis. ¶ Kūryba.

’89 < Tapybos Tapyba > Tapytojas ’89 <katedra, Tapybos katedra, Tapyba > Tapytojas


>


’08 BA’08 ’10BA MA’10 < Dizaino katedra, katedra, Grafinis dizainas MA < Dizaino Grafinis> Grafikos dizainasdizainerė > Grafikos dizainerė

<

Kotryna Zilinskienė

12 klasėje apsispredžiau stoti į grafinį dizainą. To priežastis — norėjosi meninės specialybės, bet praktiškiau pritaikomos gyvenime nei tapyba ar grafika.

¶ Buvo minčių tobulintis komunikacijos srityje ir išsiugdyti ne tik vaizdinės, bet universalesnės komunikacijos gebėjimus.

¶ Užsiimu būtent tuo, kam mane rengė akademija. Visos akademijoje įgytos žinios labai naudingos, kadangi VDA tiesiog iš esmės išmokė profesijos, kuria dabar ir užsiimu :).

Sekmadienis, 17, 2013 07:56:54 Sekmadienis, KovoKovo 17, 2013 07:56:54

Toliau tobulinti savo dizaino studiją, kelti jos prestižą ir darbų kokybę, ieškoti labai savito grafinio dizaino braižo.

=


Miglė Vasiliauskaitė

’08 BA < Dizaino katedra, Grafinis > dizainas > Grafikos dizainerė ’08 BA < Dizaino katedra, Grafinis dizainas Grafikos dizainerė

<

=

Taip. Nuo vaikytės traukė mano dėdės mokslai ir veikla, krūvos flomasterių ir kitokių mįslingų priemonių, o ypač jo papkės su užrašais „design” — tada dar nesupratau, ką tai reiškia ir šį žodį laikiau slaptu kodu. Kad noriu būti dizainere, žinojau jau nuo šeštos klasės.

¶ Svajoti nesvajojau, bet kaskart išgirdusi kokį pasakojimą apie kitos kūrybinės srities darbą, procesus ar tiesiog smagius nutikimus, susižaviu ir panoriu tai išbandyti. Tiesiog smalsumas. Savo specialybės iš tiesų nekeisčiau į jokią kitą.

¶ Akademija paklojo gerus pagrindus, suformavo supratimą apie dizainą. Mano studijų laikais buvo mažai interneto, mažai ir žinių, kas tas dizainas išvis. Nebuvo tiek sklaidos, viskas atrodė mistiškiau ir nelengvai pasiekiama. Akademija tarsi atvėrė duris į nesuprantamą ir tolimą pasaulį, suformavo mano vertybes dizaino darbuose ir patį požiūrį į kūrybą.

¶ Pagrindinis planas — toliau arti dizaino vagą :).

Sekmadienis, KovoKovo 17, 2013 Sekmadienis, 17, 09:20:10 2013 09:20:10

>


’03 <’03 Dailės istorijos ir teorijos katedra, katedra, Dailės istorija ir teorija > Mokslininkė < Dailės istorijos ir teorijos Dailės istorija ir teorija > Mokslininkė

=

Ne. Mokykloje paskutinėse klasėse norėjau studijuoti psichologiją. Po mokyklos stojau, bet neįstojau. Tada įstojau į kolegiją Alytuje studijuoti „biznio” organizavimą. Taip tada 1993 m. vadinosi ta specialybė. Į ten stojau tik mamos paskatinta, kad nereikėtų sėdėti namuose ir nieko neveikti. Ir tada per tuos metus supratau, kad noriu stoti ne į psichologiją, o į menotyrą. Pasirinkau Kauną (Vytauto Didžiojo universitetą), nes Vilniuje reikėjo piešimo ir kompozicijos, o aš dailės mokyklos net nebaigusi ir niekada ten nesimokiusi. Studijuodama menotyrą apie mokslinį darbą net negalvojau. Apskritai, jokių praktinių minčių, kaip pritaikyti savo specialybę, nebuvo. Į magistrantūrą stojau todėl, kad labai patiko studijuoti, buvo įdomu. Magistrantūrai pasirinkau Vilnių, nes maniau, kad VDA stipresnės studijos.

¶ Niekada negalvojau keisti savo profesijos. Esu be galo laimingas žmogus, nes man mano profesija labai patinka, įdomu dirbti, vis ką nors naujo rasti. Net neįsivaizduoju, kokį kitą darbą galėčiau dirbti.

¶ Man sunku atsakyti į šį klausimą. Dar studijuodama pradėjau dirbti laborante Kultūros, filosofijos ir meno institute. Po baigimo buvau paskatinta studijuoti doktorantūroje. Bendrai paėmus, ir po magistrantūros baigimo darbe teko mokytis daug dalykų, nes studijos nesuteikia visų reikiamų žinių, gal nubrėžia gaires, kuria linkme eiti. Net ir baigus doktorantūrą daug mokausi, sužinau daug naujų dalykų, mano mokymosi procesas nesibaigęs. Bet nesigailiu, kad bakalaurą baigiau VDU, o magistrantūrą VDA. VDU išmokė į reiškinį žiūrėti plačiau, o VDA — panagrinėti dalyko esmę išsamiau.

¶ Norėčiau ir toliau dirbti mokslininke. Kaip sakiau, man šitas darbas labai patinka. Norėčiau parašyti dvi knygas: vieną apie Rūpintojėlį, kitą apie kryžius, istorinę kryždirbystę. O svarbiausia, išlaikyti pusiausvyrą ir harmoniją tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo. Manau, tokią būseną esu pasiekusi.

Sekmadienis, 17, 2013 23:20:02 Sekmadienis, KovoKovo 17, 2013 23:20:02

Gabija Surdokaitė


>


4 savaitÄ&#x2014; Pirmadienis, Kovo 18, 2013


’09 <’09 Monumentaliosios tapybostapybos ir scenografijos katedra, Scenografija > Juvelyrikė > Juvelyrikė < Monumentaliosios ir scenografijos katedra, Scenografija

Rūta Kiškytė

<

Kai pradėjau studijuoti, galvojau, būsiu kalnus verčianti scenografė. Tuomet studijos nuleido ant žemės ir nebežinojau visiškai, kuo aš būsiu ir savo sugebėjimais netikėjau, nes atrodė, kad jų neturiu. Formaliai, vis dar norėjau būti scenografe, faktiškai, po pamokų pelniausi iš grafinio dizaino užsakymų. Paskutiniame kurse išvažiavau pusmečiui į Rygos dailės akademiją pasimokyti scenografijos ir specialybė iš naujo vaivorykštės spalvom nušvito, bet taip pat ten išbandžiau nemažai kitų vizualinės raiškos sričių, dėstytojai gerbė mane kaip žmogų ir kaip studentę, tai labai paskatino dirbti apskritai.

Pirmadienis, 18, 2013 14:54:24 Pirmadienis, KovoKovo 18, 2013 14:54:24

¶ Imtis šitos veiklos profesionaliai prireikė laiko, drąsos ir šiek tiek patirties. Vos baigus bakalaurą, pradėjau gaminti aksesuarus, bet tai buvo kaip hobis. Taip pat įstojau studijuoti vizualinės komunikacijos magistrantūros Rygoje. Stojau, nes jaučiau, kad reikia „kažko išmokti”, kad galėčiau ateity pinigą kalt. Paraleliai mano hobį pasigavo internetas, prasidėjo pirmi užsakymai į užsienį, žmonės pradėjo domėtis mano darbais, bet tai vis dar buvo hobio stadijoje. Besimokydama magistrantūroje sugalvojau išvykti į praktiką, jei mane priims svajonių firma pas save. Tai mados dizaino firma, dirbanti ant ribos tarp dizaino ir meno (vadinasi BLESS). Joje dirbdama susipažinau su industrija, kaip viskas veikia, taip pat supratau, kad negaliu dirbti samdomo darbo. Labiausiai pastūmėjo mano „bosių” pavyzdys, kad jų firma išaugo ne iš sauso profesionalizmo, o iš kūrybinės nepriklausomybės, iš darymo tai, ką nori daryti, kas šauna į galvą. Tai paskatino hobį paversti pagrindiniu užsiėmimu. Iš esmės, tai aš dirbu pakankamai pagal specialybę. Dailės mokiausi intensyviai nuo penktos klasės (pradėjau Čiurlionio menų gimnazijoje ir t.t.), tai iš esmės niekur radikaliai nenuklydau. O mažame mastelyje scenografai daro scenos maketus, tai tie mažyčiai daiktai ir liko, man tas mažas mastelis, kaip narkotikas. Dar, man atrodo, normalu, kad 18 metų sulaukęs žmogus sąžiningai dar negali sau atsakyti, kuo jis nori būti, nes, paprasčiausiai, yra pakankamai nebrandus. Visi žmonės skirtingu laiku ir skirtingai atsiskleidžia.

¶ Praverčia kaip pavyzdys, kaip nereikia daryti, kaip dėstytojai neturėtų bendrauti su studentais, kaip nederėtų elgtis su jaunų žmonių laiku ir intelektiniais resursais, kaip neturėtų būti užleista sistema. Gerų dalykų, aišku, irgi „užsiseivino” ir juos naudoju, bet juos galėjau įgyti tikrai ne per keturis metus, o labiau per vieną mėnesį.

¶ Nesvarstau.


>


’02 BA ’ MA Tapybos Tapyba > Tapytoja ’02 <BA ’ MA <katedra, Tapybos katedra, Tapyba > Tapytoja

¶ Taip, sunku pasakyti, gal užstrigau savo vaikystėje, nes, kad būsiu menininkė, žinojau dar darželyje.

¶ Taip, keletą metų intensyviai dirbau reklamos srityje, kūriau banerius, šiuo metu kartais užsiimu, tik jau ne taip intensyviai.

¶ Matyt, išmokė, kad ne vien gražus vaizdas yra svarbus, bet ir ką noriu tuo vaizdu pasakyti.

¶ Baigti VDA doktorantūros studijas.

Antradienis, 19, 2013 11:08:58 Antradienis, KovoKovo 19, 2013 11:08:58

Jolanta Kyzikaitė

=


>


’83 < Dizaino katedra,katedra, Dizainas >Dizainas Dėstytojas, grafikos dizaineris ’83 < Dizaino > Dėstytojas, grafikos dizaineris

=

¶ Dizaineriu norėjau tapti nuo vyresniųjų vidurinės mokyklos klasių — sekėsi dailė, užsiėmiau techniniu konstravimu, o dizainas jungė šias dvi veiklas. Grafiniame dizaine teko specializuotis vėliau, kai daiktų (industrinio) dizaino poreikis gerokai sunyko. ¶ Na, kažkuriame gyvenimo etape stovėjau ant interjero dizainerio karjeros slenksčio, bet jo taip ir neperžengiau. ¶ Labiausiai padeda gebėjimas atlikti sudėtingus kūrybinius darbus per ribotą laiką, tiksliai paskaičiuoti medžiagas ir resursus, išvengti streso kritiniu momentu. Praverčia mokėjimas savo rankomis atlikti techninius gamybos, maketavimo darbus. Kartais pagelbėja įgytos meno istorijos, estetikos žinios. ¶ Iš dėstymo proceso grįžti į kūrybinį darbą.

Antradienis, 19, 2013 06:31:08 Antradienis, Kovo Kovo 19, 2013 06:31:08

Jonas Malinauskas


’91 < Grafikos > Dailininkas ’91 <katedra, GrafikosGrafika katedra, Grafika > Dailininkas

< ¶ Nežinau, ką reiškia visuomet. Kūdikystėje, vaikystėje tų svajonių visokių būna, nemanau, kad tai svarbu. Šiaip, nuo kažkurio laiko, ypač jau kai mokiausi Čiurlionio mokykloje, norėjau būti dailininku. Panašu, kad ir esu dabar dailininkas, ne grafikas ar tapytojas, ar skulptorius, siaurai sakant, tai tik technikos, kuriomis darau darbus — lino raižinys, tapyba ant drobės, medinių paveikslų ar skulptūrų pjaustymas ar, galų gale, „photoshopas”.

¶ Ne, o kam, patinka man mano profesija.

¶ Tai ir vėl nelabai aišku, ką aš ten įgijau. Jau ir mokydamasis grafikos katedroje, ir Diuseldorfo DA, tapiau ir pjausčiau iš faneros figūras, ant tapybos ir ant medinių figūrų spausdinau linoleumo klišes, vienu žodžiu, įvairiai ir pristatydamas diplominį darbą tokios „grynos” grafikos kaip ir nepateikiau (buvo ten visko, net spalvoto smėlio ant grindų). O šiaip, formuluojant trumpai, „grynos” (ar standartinės, ar reguliarios) grafikos tiesiog nepakanka, per siaura, per ankšta, per nuobodu.

¶ Nieko konkretaus negaliu pasakyt, bet kadangi esu dailininkas, manau, kad tie šešeri metai studijų (ir prieš tai dar septyni „čiurlionkėj”) nebuvo tuščiai praleisti. Ir svarbiausia, ne kokie nors techniniai įgūdžiai ar konkretūs dėstytojų žodžiai, svarbiausia tenai — terpė, atmosfera, reikalinga šiaip asmenybės formavimuisi.

¶ Dar pagyventi.

Trečiadienis, 20, 2013 12:16:12 Trečiadienis, KovoKovo 20, 2013 12:16:12

Marius Jonutis

=≠


>


Trečiadienis, 20, 2013 14:05:32 Trečiadienis, KovoKovo 20, 2013 14:05:32 ’85 <’85 Keramikos katedra, Keramika > Keramikas, scenografas, kostiumų dailininkas < Keramikos katedra, Keramika > Keramikas, scenografas, kostiumų dailininkas

=≠

Jonas Arčikauskas


>


’92 < ’92 Dailės istorijos ir teorijos istorija ir teorija > Rašytoja < Dailės istorijos ir katedra, teorijos Dailės katedra, Dailės istorija ir teorija > Rašytoja

= ¶ Jau tada labai aiškiai žinojau, kad rašysiu knygas, bet nežinojau kokias. Ir kai norėdavau padaryti įspūdį kokiam nors jaunajam skulptoriui arba aktoriui, visada pradėdavau pasakoti apie tas savo „būsimas” knygas, ir kad mano pavardė ant jų bus užrašyta aukso raidėmis. Na gerai, bronzos raidėmis. Bronzos. Labai juokinga. Beje, tie pasakojimai apie „būsimas” knygas daugelį pretendentų ir atbaidė.

¶ Kai man buvo virš trisdešimt, aš pati savęs paklausiau, kas aš esu? Rašytoja, — pasakiau. Ir ką parašei? — paklausiau aš savęs. Ir tada paaiškėjo, kad nieko. Taip mano namuose atsirado „Montegrappa” firmos parkeris, o po metų pirmoji knyga — „Strekaza”, kurią aš parašiau „darbiniu” kompiuteriu.

¶ Kai išėjau iš doktorantūros, galvojau, kad niekada nebeužsiimsiu nei meno istorija, nei dailės kritika. Knygoje „Strekaza” pagrindinės herojės netgi specialiai nepriėmiau į Dailės akademiją, ir ji ten turėjo dirbti radijo stotyje. Bet praėjo beveik dvidešimt metų, ir aš, rašydama ketvirtąją savo knygą „Žuvys ir drakonai” staiga vėl grįžau prie tų dalykų, kuriuos seniai buvau užmiršusi. Prie Rytų ir Vakarų meno. Prie jų susidūrimo. Ir su kokiu malonumu aš tą knygą rašiau.

¶ Konkrečiai šiuo metu — nesvarstau. Bet visada prisimenu, kad baigiau Dailės akademiją. Ir visiems su pasididžiavimu sakau, kad tai buvo elitinė mokymo įstaiga. Manau, kad tokia ji yra ir dabar.

Penktadienis, 22, 2013 03:12:30 Penktadienis, KovoKovo 22, 2013 03:12:30

Undinė Radzevičiūtė


>


Sekmadienis, 24, 2013 00:37:27 Sekmadienis, Kovo Kovo 24, 2013 00:37:27

=≠

Nomeda Marčėnaitė

„Deja, neturiu nė minutės laiko, o tam, kad padėčiau jums, turėčiau padaryti ne taip mažai namų darbų.”

’90 < ’90 Keramikos katedra,katedra, KeramikaKeramika > Keramikė, televizojos laidų vedėja laidų vedėja < Keramikos > Keramikė, televizojos


>


’05 BA’05 ’08BA MA’08 < Tekstilės katedra, Tekstilė pedagogė pedagogė MA < Tekstilės katedra,> Tekstilininkė, Tekstilė > Tekstilininkė,

Sekmadienis, 24, 2013 11:39:50 Sekmadienis, KovoKovo 24, 2013 11:39:50

=

Sigita Stankevičiūtė

¶ Visuomet norejau būti dailininke. Maždaug metus — pusę prieš pat stojant į VDA svarsčiau, kokios specializacijos norėtųsi. O man norėjosi išmokti visko, kuo plačiau, todėl rinkausi tarp dviejų dalykų — tekstilės ir scenografijos, nes jos man rodėsi įvairiapusiškiausios, talpinančios įvairias technikas ir lavinančios įvairius gabumus. Tekstilė laimėjo, nes apie ją žinojau daugiau (Tekstilės katedroje dirba mano tėtis, tad nuo vaikystės mačiau vienus — kitus su tekstile susijusius kūrybinius procesus ir mane tai žavėjo). ¶ Ne, keisti nesvajojau, nebent papildyti. Šiuo metu mano darbe daug edukacinio profilio, tad jeigu norėčiau įgyti kokią papildomą specialybę, tai pedagoginė (ar edukologinė, nebežinau, kaip vadinasi, nes truputį keičiamos sąvokos karts nuo karto). O ir šiaip domiuosi daugybe įvairių dalykų, bet man užtenka domėtis, mokytis pačiai ir pritaikyti praktikoje, tam specialybės keisti nereikia... ¶ Tekstilė nėra mano pagrindinis darbas, tačiau laisvalaikiu kuriu. Stengiuosi kartais dalyvauti parodose, kartais kuriu aksesuarus arba tiesiog darau kažką sau. Nemažai dirbu su vaikais (mano darbovietės — Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija bei Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla), dažnai tiek per pamokas, tiek per vasaros stovyklas, tiek per atvirus visuomenei edukacinius užsiėmimus į kūrybinę veiklą įtraukiu ir tekstilinius užsiėmimus. Taip pat teko ketverius metus dėstyti tekstilės technologijas Vilniaus dizaino kolegijoje. Žodžiu, gyvenimas vis tiek nuolatos tampriai susietas su tekstile. ¶ Ateities planų yra įvairių. Buvo minčių pradėti kažką savo — galeriją, atvirą dirbtuvę ar kaimo turizmo veiklą, taip pat susijusią su kūrybiniais mokymais. Taip pat neduoda ramybės mintis apie socialiai atsakingą veiklą (šiuo metu vedu pamokas vaikų ligoninėje onkohematologijos skyriuje, norėtųsi šią veiklą praplėsti), susijusią su vaikų namais, senelių namais, gydymo įstaigomis, kaimo mokyklomis.... Bet, aišku, viskas — dar tik ateities planai.


Sekmadienis, Kovo 24, 2013 11:39:50


>


’93 < ’93 Keramikos katedra,katedra, KeramikaKeramika > Keramikas, keramikos restauratorius < Keramikos > Keramikas, keramikos restauratorius

¶ Nuo mažumės domėjausi istorija ir senaisiais amatais, tačiau keramiku panorau tapti tik po pažinties su Čiurlionio meno mokyklos dailės dėstytoju keramiku E. Talmantu. Keramikos specialybę pasirinkau norėdamas pratęsti bendravimą su šiuo išskirtiniu žmogumi. Kita priežastis — tai noras plačiau pažinti savo krašto ir pasaulinės kultūros ištakas. Keramika yra bene pati tvariausia išliekamoji archeologinė medžiaga, taip pat, nežiūrint jos šiandieninio „taikomumo” funkcijos, ji visą laiką buvo tiek technologinių, tiek ir meninių paieškų epicentre.

¶ Ankstyvoje vaikystėje svajojau apie skulptoriaus profesiją, nes man sakydavo, kad „skulptoriai gerai uždirba”, bet vėliau, įstojęs į MKČ mokyklą teko sunkus pasirinkimas tarp tapybos ir grafikos, kadangi šios sritys sekėsi geriausiai. Vėliau, kaip minėjau, pasirinkau keramiką. Bendriau svarstant, nemanau, kad žmogaus neturėtų riboti viena specialybė ar profesija, aš esu ne tik keramikas, bet ir archeologinių krosnių bei keramikos restauratorius. Kas link svajonių keisti profesiją — radikalių keitimų neplanuoju, tačiau prie to, ką šiuo metu veikiu, planuoju pridurti tapybos ir grafikos sritis.

¶ Kaip ir nemažai daliai žmonių, pabaigtos VDA studijos žymi baigtą aukštąjį mokslą, įveiktą tam tikrą etapą. Antra, tai buvo puiki galimybė susipažinti su keramikos amatu, bendraujant su aukščiausio lygio profesionalais (M. Vrubliauskas, prof. J. Adomonis, kiti dėstytojai). Be mokymosi Vilniaus dailės akademijoje sunkiai įsivaizduoju savo tolesnę veiklą.

¶ Viena svarbesnių mano veikos krypčių — išsaugoti ir gaivinti senąsias technologijas. Šiuo metu prisidedu prie VšĮ „Vilniaus puodžių cecho” bei amatininkų klubo „Dvaro meistrai” veiklos organizavimo. Planuoju istorinių ir tradicinių amatų lavinimosi centrų kūrimą.

Sekmadienis, 24, 2013 14:45:50 Sekmadienis, KovoKovo 24, 2013 14:45:50

Dainius Strazdas

=


>


’06 < < UNESCO vadybos ir kultūros politikos katedra, Kultūros vadyba irvadyba kultūrosirpolitika > Kultūros ’06 UNESCOkultūros kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra, Kultūros kultūros politikavadybininkė > Kultūros vadybininkė

<

Janina Krušinskaitė Sekmadienis, 24, 2013 23:52:04 Sekmadienis, KovoKovo 24, 2013 23:52:04

Aš meno srityje esu nuo 6 metų (baigiau M.K. Čiurlionio menų mokyklą). Taigi, meno srityje esu labai seniai — anksčiau, negu galėjau savęs paklausti, ką aš čia veikiu. Tiesa, po mokyklos baigimo emigravau iš muzikos į vizualiuosius menus.

¶ Kurį laiką buvau pakeitusi profesiją, dirbau verslo srityje — buvau labai rimtai pasiryžus ten likti per amžius, tačiau kultūra greitai paskambino ir pakvietė atgal.

¶ VDA mano darbe yra naudinga labai tiesiogiai, kita vertus, darbas visada yra pats geriausias ir išsamiausias mokytojas.

¶ Aš nekuriu ateities planų, ateitis su planais ateina savaime.

=


>


5 savaitÄ&#x2014; Pirmadienis, Kovo 25, 2013


’04 < < UNESCO vadybos ir kultūros politikos katedra, Kultūros vadyba irvadyba kultūrosirpolitika > Kultūros ’04 UNESCOkultūros kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra, Kultūros kultūros politikavadybininkė > Kultūros vadybininkė

= Vilma Levickaitė

Penktadienis, 29, 2013 02:09:53 Penktadienis, KovoKovo 29, 2013 02:09:53

Taip, kiek save prisimenu, visuomet norėjau dirbti kultūros ir menų srityje. Tiesiog taip liepė širdis ir aš jos klausiau.

¶ Rimtai niekada apie tai negalvojau, bet kai šiaip, įdomumo dėlei, paklausiu savęs, į kokią sritį pasukčiau, galvoju apie chemiją, biochemiją.

¶ Studijos akademijoje buvo ne tiek profesiškai ar žinių atžvilgiu reikšmingos, kiek įkvėpimo ir bendraminčių prasme. Studijose sutikau savo gyvenimo kolegę Godą. Su ja darbe niekad nesiskiriam.

¶ Ateityje norėčiau nuveikti ką nors reikšmingo kultūros — politikos srityje.


>


’93 ’93 < Kostiumo dizaino katedra, Kostiumo dizainas dizainas > Mados ir>teatro kostiumų < Kostiumo dizaino katedra, Kostiumo Mados ir teatrodailininkas kostiumų dailininkas

= ¶ Visada, nes tai mano pašaukimas, myliu šį darbą, man sekasi — lengva pastebėti.

¶ Studijos buvo sau, o entuziazmas sau, aš turiu daug energijos ne tik kūrybai, bet ir mados švietimui Lietuvoje.

¶ Ateities planai — tai paslaptis, nes kai daugelis žino, kokie jau ten ateities planai. Visi juk mane seka, aš turiu būt nenuspėjamas...

Penktadienis, 29, 2013 02:44:13 Penktadienis, KovoKovo 29, 2013 02:44:13

Juozas Statkevičius


>


’08 < Tapybos katedra, Tapyba > Tapytojas, ’08 < Tapybos katedra, Tapyba >aktorius Tapytojas, aktorius

=≠

Jurijus Majauskas

Ar visada norėjau būti tapytoju? Na, tai kažkaip gavosi savaime. Nuo mažens daug paišiau ir tapiau, kaip ir dauguma vaikų. Paaugęs tam skyriau daugiau laiko, domėjausi meno kūriniais, kūriau ir ieškojau man įdomių temų nepamiršdamas, žinoma, žiūrovo — kokį įspūdį tai paliks jam. Mano mažam miestelyje nebuvo, kas labiau tave nukreiptų ar matytų, todėl dauguma ieškojimų ir darbų buvo kūriami iš vidaus.

¶ Dėl profesijos keitimo — taip, norėjosi, bet ne per toliausiai nuo meninės sferos. Daug laiko dirbau su teatru: vienu metu taip pasinėriau į vaidybą, kad norėjau tik vaidinti. Bet pavyko tuos du dalykus suderint, nepuolant į kraštutinumus.

Penktadienis, 29, 2013 04:37:22 Penktadienis, KovoKovo 29, 2013 04:37:22

¶ Padeda viskuo, iš esmės, daug paišau, iliustruoju knygas, kuriu įvairias grafines dizaino kompozicijas. Darbai ir laikas pasiskirsto visaip, nes dirbu daug su teatru, renginiais ir daile. Tačiau pamažu artėju prie savo studijos, kurioje norėčiau įgyvendinti tapybos darbus, kuriems peno jau susikaupė per tiek laiko.

¶ Planuoju toliau dirbti meno sferoje, įsigyti kokią šaunią studijėlę, kurioje galėčiau pilnavertiškai dirbti.


>


’09 MA ’09 < Skulptūros katedra, Skulptūra Skulptorrius MA < Skulptūros katedra,>Skulptūra > Skulptorrius

Tomas Danilevičius ¶

Ne, todėl, kad nevisuomet galvojau apie tai.

¶ Taip. Pasirinkčiau neturėti jokios profesijos.

¶ Padeda tai, jog turiu diplomą, o profesija, kurią esu įgijęs yra reikalinga tik man pačiam, dirbant su mokiniais. Profesionalus skulptorius, kuris kuria, yra nereikalingas šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje, nebent jis kurtų tai, kas yra vadinama „taikomąja skulptūra”. Lietuvoje dar nėra susiformavusi postmodernioji kultūra, labiau ji tebedreifuoja ties modernizmo slenksčiu. Todėl, kas yra dėstoma ir stengiamasi perteikti VDA skulptūros katedroje, prieštarauja dabartinei esamoje tikrovėje kultūros situacijai. Todėl pabaigus VDA skulptūros studijas realiai darbą gali susikurti pats, tik už jį atlyginimo dažniausiai nesulauksi.

Trečiadienis, Balandžio 3, 2013 14:15:31 Trečiadienis, Balandžio 3, 2013 14:15:31

¶ Jei tik galėsiu nekurti, tikrai nebekursiu meno, nes „Lietuvoje meno nereikia, bet tik menininkai to dar nežino”.

=


>


Trečiadienis, Balandžio 3, 2013 15:24:00 Trečiadienis, Balandžio 3, 2013 15:24:00 ’89’89 < Dailės istorijos ir teorijos katedra, Dailės istorija teorija >irMenotyrininkas, teatro kritikas < Dailės istorijos ir teorijos katedra, Dailėsiristorija teorija > Menotyrininkas, teatro kritikas

=

Helmutas Šabasevičius

Nuo 17 metų. Patiko dailė ir istorija.

Ne.

Viskuo — moksliniame, žurnalistiniame, kritikos, organizaciniame darbe.

Neprarasti dabarties.


>


’96 < Skulptūros katedra, Skulptūra > Skulptorius, politikas ’96 < Skulptūros katedra, Skulptūra > Skulptorius, politikas

=≠

Visada, nes tėvas buvo skulptorius.

¶ Studijų metai sutapo su nepriklausomybės atgavimu, visi degė entuziazmu, atsivėrė pasaulis, pati akademija radikaliai pasikeitė, atėjo nauji dėstytojai (geriau viena diena su geru mokytoju, negu visi metai mokymosi). Planai buvo optimistiniai. Savo karjera esu patenkintas, aišku, žmogui niekada negana. Iš kūrybos neišgyvenu. ¶ Politika man visada buvo natūralus dalykas, dalyvavau pirmame mitinge prie Mickevičiaus paminklo, buvau parlamento gynėjas, vėliau tarnavau savanoriu iki pasitraukė sovietinė kariuomenė. Gyvenimas bendruomenėje yra politika. Politika yra vaikų auginimas ir laikymasis eismo taisyklių. Paskatino imtis pati situacija. Per pusę metų buvau keturis kartus bandytas pašalinti iš Ts lkd Šiaulių skyriaus. Lietuvoje žvėriškai vagiama, tai turėjau laimę pamatyti iš vidaus. Atėjau į politiką ne naivuolis, todėl nenusivyliau, kaip tik labai įdomu, susipažinau kaip veikia partijos gyvatynas, kiek daug bailių ir kiek nedaug nebailių.

Trečiadienis, Balandžio 3, 2013 22:00:54 Trečiadienis, Balandžio 3, 2013 22:00:54

Klausimas, ar man padėjo mano, kaip menininko gebėjimai politikoje: žinoma, taip. Nori laimėti, turi primesti savo žaidimo taisykles, labai padeda išugdytas matymas detalės per visumą. Galiu pasakyti, kad visose gyvenimo srityse veikia tie patys principai. Labai svarbus principas — nesusitapatinti su savo darbu ar veikla, turi būti tarsi virš to, tai leidžia būti kiek įmanoma objektyvesniu bei mažiau pažeidžiamu. Tiek mene, tiek politikoje ar kitoje veikloje gali būti amatininku, o gali būti menininku.

Gintautas Lukošaitis


>


’84 < Keramikos katedra, Keramika ’84 < Keramikos katedra,> Politikas Keramika > Politikas

<

Penktadienis, Balandžio 5, 2013 06:18:16 Penktadienis, Balandžio 5, 2013 06:18:16

Laisvūnas Kavaliauskas

Studijų metais savo ateitį siejau tik su kūryba, apie jokią kitą veiklą net nebandžiau galvoti. Keramikos studijos sekėsi neblogai, jų metu sukaupiau minimalų įrangos (žiedimo stakles, krosnelę, įrankius) kiekį, būtiną pradėti savarankišką kūrybinę veiklą. Penkerių studijų metų bėgyje neturėjau problemų, pasirenkant kursinių darbų temas, kadangi nuo 14 metų ėmiau domėtis Lietuvos istorija ir archeologija. Dar būdamas moksleiviu, o ir vėliau studijuojant Dailės institute, visas atostogas skirdavau naujų archeologijos objektų paieškai. Seneliai gyveno Marcinkonyse, todėl Dzūkijos smėlynuose aptinkamos akmens amžiaus radimvietės tapo mano aistra. Nuo 1978 iki 1986 metų Marcinkonių, Rudnios, Senosios Varėnos apylinkėse aptikau 48 naujas paleolito, mezolito, neolito gyvenvietes (visus virš 9 tūkst. radinių 1986 m. perdaviau Lietuvos nacionaliniam muziejui, jas vėliau kasinėjo archeologai Tomas Ostrauskas, Vygandas Juodagalvis). Todėl daugumos mano kursinių darbų tematika buvo susijusi su archeologija ir istorija, diplominio darbo tema pasirinkau urnas, kurių formoms ir dekorui panaudojau senovės baltų istorinę bei mitologinę medžiagą. 1994 m. spalio 7 d. vienoje iš mano diplominio darbo urnų Seimo rūmuose buvo pašarvoti iš Amerikos pargabenti buvusio Lietuvos prezidento Kazio Griniaus palaikai. Už dalyvavimą 1983 m. SMD (studentų mokslinė draugija) veikloje gavau II premiją už keramikinę skulptūrą „Baltų kosmologinis medis”, 1984 m. gavau III premiją už teorinį darbą (referatą) „Archeologinė keramika Lietuvoje” bei pagyrimo raštą už porceliano skulptūrinę kompoziciją sen. baltų segių tema. Po studijų, 1986 m. kartu su žmona išvykome gyventi ir kurti į Klaipėdą (su žmona baigėme keramiką), kur tuometiniame Klaipėdos dailės kombinate gaudavome neblogus užsakymus, gavome patalpas dirbtuvei. 1988 m. buvau pakviestas ir pradėjau dėstyti Klaipėdos dailės mokykloje, nuo 1989 m. pradėjau dirbti E.Balsio menų mokykloje (dabar gimnazija) dailės skyriaus vedėju. Bet tada prasidėjo kova už Lietuvos nepriklausomybę...


¶ Dirbdamas menų mokykloje, aktyviai prisijungiau prie Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio kūrimo, buvau Klaipėdos iniciatyvinės grupės nariu, piešiau plakatus, gaminau vėliavas su vyčiu, organizavau sąjūdžio grupelę Klaipėdos dailininkų sąjungoje. Po nepriklausomybės atkūrimo tapau konservatorių partijos iniciatyvinės grupės nariu, suorganizavau steigiamąjį skyriaus susirinkimą E.Balsio menų mokykloje. Nuo 1993 m. tapau partijos nariu, 1995 m. buvau išrinktas į Klaipėdos miesto tarybą. 1993–1994 m. buvau bendro su Švedija demokratijos mokymų projekto dalyviu, 1995–1996 m. dalyvavau Amerikos respublikonų instituto politiniuose mokymuose, po kurių baigimo buvau pakviestas tuometinio Respublikonų instituto direktoriaus, Arizonos valstijos senatoriaus, Džono Makeino, dalyvauti Vašingtone vykusiame metiniame respublikonų instituto renginyje, kuriame susitikau su generolu Kolinu Pauelu (vėliau jis tapo valstybės sekretoriumi). Pokalbis su juo iš dalies lėmė mano tolimesnį pasirinkimą tapti profesionaliu politiku. 1996 m. rudenį teko palikti E. Balsio menų mokyklą ir porą mėnesių dirbti Klaipėdos savivaldybėje vicemeru, 1997 m. sausį premjero Gedimino Vagnoriaus skyrimu tapau Klaipėdos apskrities viršininku (iki kadencijos pabaigos 2000 m. lapkritį). Neužmiršiu akimirkos, kai G.Vagnorius mane pristatė ministrų kabinetui ir vyriausybės darbuotojams. Ovalioje vyriausybės posėdžių salėje premjeras ištardavo vieno iš dešimties apskričių viršininko pavardę ir jo specialybę. Dauguma mano kolegų buvo baigę inžinerinius mokslus, Žemės ūkio akademiją, todėl, kai po mano pavardės premjeras ištarė „dailininkas — keramikas”, visi sėdėję salėje iš nuostabos atsisuko į mane... Pasibaigus kadencijai apskrityje, nuo 2001 m. pradėjau dirbti Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniame padalinyje vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi, 10 metų esu Baltijos šalių Jūrinio paveldo ir pakrančių kultūros monitoringo darbo grupės narys.


Penktadienis, Balandžio 5, 2013 06:18:16 Penktadienis, Balandžio 5, 2013 06:18:16

Mokslai Dailės akademijoje tiesiogiai įtakojo visus mano darbus, kadangi be pagrindinės specialybės gavau pakankamai daug istorijos, dailės istorijos, architektūros, filosofijos žinių. Dirbant savivaldybėje ir apskrities administracijoje, teko kuruoti įvairias sritis — nuo kultūros ir švietimo iki teritorijų planavimo ir statybų, teko bendrauti su įvairių sričių specialistais, politikais, kariškiais. Oficialių susitikimų ir vizitų metu su užsienio kolegomis teko kalbėtis ne tik apie politikos ir ekonomikos naujienas, bet ir apie kultūros aktualijas, menų tendencijas, istorijos vyksmą. Žinodami mano specialybę ir pomėgius, užsienio kolegos laisvalaikiui planuodavo dailės galerijų ir parodų ekspozicijų, istorijos — archeologijos muziejų ir vietovių lankymą, todėl iki šios dienos neatitrūkau nuo naujausių meno srovių ir tendencijų. Dirbdamas Apskrityje, buvau sudaręs sutartį su Klaipėdos dailininkų sąjunga dėl mėnesinių parodų organizavimo Apskrities administracijos hole ir koridoriuose, pagal sutartį penkeriems metams dailininkų sąjunga eksponavo Klaipėdos dailininkų darbus apskrities darbuotojų kabinetuose. Kilus konfliktui tarp Klaipėdos dailininkų sąjungos senbuvių ir jaunimo, įkūrėme Klaipėdos apskrities jaunųjų dailininkų sąjungą.

¶ Trylika pastarųjų metų dirbu Kultūros paveldo departamente, tenka spręsti klausimus su istorijos, archeologijos, architektūros, urbanistikos, dailės kūrinių apsauga, pastaruoju metu darbuojuosi su jūrinio ir militarinio paveldo išsaugojimu ir aktualizavimu. Todėl drąsiai galiu tvirtinti, kad šiandien dirbu „pagal specialybę”. Ar kada nors vėl paimsiu molį į rankas? Nežinau. „Niekada nesakyk niekada” — geras posakis, nes mintimis ar sapnuose dažnai kuriu menus iš molio...


>


’82 < Grafikos katedra, katedra, Grafika > Grafikas, dizaineris ’82 < Grafikos Grafika >grafikos Grafikas, grafikos dizaineris

<

Jokūbas Jacovskis

Ne, nevisuomet. Po noro tapti kosmonautu, milicininku, įstojęs į keturmetę dailės mokyklą, norėjau būti tapytoju (didžiulis autoritetas buvo Arvydas Šaltenis, dėstė man, keturiolikmečiui). Bet brolis atkalbėjo — neva neįstosiu į tapybą, be to, finansiškai būti grafiku, neva, žymiai geriau... Pasibaisėjęs tokiu merkantilizmu, visgi paklausiau brolio. Gal vienintelį kartą gyvenime nesigailiu, kad kažkas mane perkalbėjo. O į grafinį dizainą (knygos dailę) pasukau, kai susivokiau, kad daryti „meną” man nėra įdomu, galiu be to gyvent, tad pagalvojau, kad nėra prasmės savęs prievartauti. Padaryti techniškai ir profesionaliai kokį viršelį man visada buvo įdomu. Aišku, šiandien žiūrėti į savo senus darbus man nelabai norisi, tiesa, ir priemonės, palyginus su šiandiena, buvo žymiai žymiai kuklesnės.

¶ Ne.

Sekmadienis, Balandžio 7, 2013 07:31:24 Sekmadienis, Balandžio 7, 2013 07:31:24

¶ Baigiau Vilniaus dailes institutą, ne akademiją :). Tiesą pasakius, tuometiniame Dailės institute — grafinį dizainą dėstė ne kaži kiek... Na, bet kaligrafiją dėstė Albertas Gurskas, jis davė bazinį supratimą apie raides, ritmą, kompoziciją ir pan. Rimtatutas Gibavičius padėjo suvokti skirtumą tarp knygos iliustratoriaus ir knygos dailininko. O pačios studijos Dailės institute davė pagrindą (keista net apie tai kalbėt, man tai atrodo savaime suprantama) — baigęs galėjau daryti, ką noriu. Nelabai įsivaizduoju visiškai savamokslį profesionalų knygos dailininką (BTW, kai sakau „knygos dailininkas”, turiu galvoje knygos konstruktorių — ne iliustratorių! Tiesa, savamokslio iliustratoriaus irgi nelabai įsivaizduoju :).

¶ Ke? http://simonyte.popo.lt/2013/01/08/pakalbejimai-ir-nukalbejimai/ Na, „tipo” ir toliau varyt :p.

=


ra

R o l a n d a s R a s ta u s k a s

kitas pasaulis 1993–2003

r >

Rolandas Rastauskas (g. 1954) baigë anglistikà Vilniaus universitete. Staþavo Londono nacionaliniame, Edinburgo „The Traverse“ ir Skarboro teatruose. Klaipëdos universiteto docentas. Gyvena Palangoje. Daugelio tarptautiniø kultûros projektø ir konferencijø dalyvis, meno festivaliø konsultantas. Kaip dramaturgas ir vertëjas bendradarbiauja su Lietuvos ir uþsienio teatrais. A. Monèio fondo valdybos pirmininkas. 1989 –1990 Atgimimo, 1993–2003 – Lietuvos ryto, nuo 2003 – Akiraèiø (Èikaga) skiltininkas. 2001 m. jam paskirta LR kultûros ministerijos premija uþ geriausià metø kultûrinæ publicistikà. Iðleido eilëraðèiø knygas Albumas (1987), Tinginio raudos (1992), Aktorius pasitraukia (1996) bei pjesiø rinkiná Lenk­ tyniø aitvaras. Talmantas Þuvëdra (1988). Pjesë Bermudø trikampis (1982) paskelbta almanache Veidai’87. Verèia ið rusø, lenkø, slovënø ir anglø kalbø. Jo paties tekstai versti á anglø, lenkø, rusø, baltarusiø, slovënø, ðvedø ir kt. kalbas. Turi katinà Kiprà.


’92 < Tekstilės katedra, Tekstilė > Kūrybos ’92 < Tekstilės katedra, Tekstilėvadovas > Kūrybos vadovas

≠ Sekmadienis, Blandžio 7, 2013 13:28:16 Sekmadienis, Blandžio 7, 2013 13:28:16

Gintaras Šeputis ¶

Nieko daugiau nei apie dailę studijų metais tikrai negalvojau. Bebaigiant studijas keli tuometinės konservatorijos studentai pasiūlė užsiimti reklama. Žiūrėjau į tai, kaip į įdomų ir naują užsiėmimą, bet apie pragyvenimą iš jo negalvojau. Prioritetas vis tiek kurį laiką buvo menai. Tuo labiau, kad ir tikslus sau kėlėme tokius: užsidirbame pinigėlius ir juos investuojame į kūrybą. Aš baigiau tais laikais, kai jokių paskyrimų jau nebebuvo, tai sugalvoti, iš ko išlaikyti šeimą ir save, teko pačiam. Todėl, pirmiausia, po baigimo nuėjau dirbti į televiziją. Ten tuometinis programų vadovas Sigutis Jačėnas patikėjo man daryti 5–10 min. laidas apie parodas. Vėliau draugai persiviliojo į reklamą. Ir vėliau teko gan glaudžiai dirbti su kultūra „Ženklų” projekte.

¶ Kurį laiką bandžiau išgyventi iš grantų, stipendijų ir meninės veiklos. Bet turbūt nebuvau vienas iš tų numylėtinių, todėl teko ieškoti pragyvenimo šaltinio.

¶ Tikrai nesigailiu savo meninio išsilavinimo, nes, manau, jis davė platesnį kūrybiškumo suvokimą. Kūrybiški žmonės turi paklausą betkur.

¶ Tikrai taip. Aš negaliu teigti, kad neužsiimu. Laiks nuo laiko padarau vieną kitą projektėlį su kompozitoriais ar šiaip kokį filmuką, bet jie dažniausiai skirti ne Lietuvai…


>


6 savaitÄ&#x2014; Pirmadienis, BalandĹžio 1, 2013


’03 < Skulptūros katedra, Skulptūra Grafikas > Grafikas ’03 < Skulptūros katedra,> Skulptūra

¶ Planų nebuvo. Turėti planų — tai reiškia jau būti labai subrendusiu ir susivokusiu kūrėju. Nuo paskutinių mokslo metų Čiurlionio mokykloje ir iki pat dabar vyksta ieškojimai, svarstymai. Skulptūros specialybę rinkausi kaip tą sritį, kur sutelktos universaliausios meno sukūrimo ir išaiškinimo (interpretavimo) strategijos. Tokio dalyko, kad baigęs skulptūrą, kursiu tik skulptūrą — nebuvo. Nemaniau ir nemanau, kad menininkas turi prisitaikyti prie specialybės. Atvirkščiai — sau pritaikyti technikas, prie savo poreikio.

¶ Šiek tiek išaiškinau pirmuoju atsakymu. Priežastys piešti buvo nuolatos, nes tai galiu — turiu tokių sugebėjimų — daryti labai laisvai ir įdomiai. Darome tai, ką mokame geriausiai, o skulptūra papildo piešimą arba yra abi neatsiejamos. Piešinys yra visų vaizduojamųjų menų pamatas, kuris kai kada yra kaip pagalbinė priemonė, o kai kada — pagrindinė.

¶ Praverčia. Kitaip ir būti negali. Kam galėtų jos trukdyti? Kuo daugiau žinai, tuo daugiau turi laisvės rinktis. Skulptūra kūrybai duoda trimatį mąstymą.

Antradienis, Balandžio 9, 2013 03:17:27 Antradienis, Balandžio 9, 2013 03:17:27

Skulptūra yra ne tiek kaip galutinis produktas iš medžio ar akmens, o tam tikras mąstymo būdas. Cechinis skirstymas pagal gamybos būdą yra šioks toks anachronizmas, kuris kai kada klaidina savo skirstymu į spalvotą meną ir trimatį akmens. Visuomet svarbiausias yra žmogus, kuris turi, ką papasakoti, o tuomet lieka iššūkis — tai padaryti įdomiai.

Mindaugas Lukošaitis


>


’08 < < UNESCO vadybos ir kultūros politikos katedra, Kultūros vadyba irvadyba kultūrosir politika > Kultūros ’08 UNESCOkultūros kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra, Kultūros kultūros politikavadybininkas > Kultūros vadybininkas

=

¶ Dirbau tam tikroje kultūros srityje — kulinarijoje, todėl magistro specialybę pasirinkau gana sąmoningai. Taip pat savo ateitį siejau su ekologiškos kultūros plėtojimu, ką ir darau pastaruosius šešerius metus.

¶ Šiuo metu „einu” profesijos keitimo keliu — būsiu ūkininkas, sodininkas ir gyvensiu kaime :-).

¶ Studijos iš esmės nepadeda veikloje. Veikloje padeda iniciatyvumas, užsispyrimas, kūrybiškumas ir kitos savybės. Studijuodamas susipažinau su nemažu ratu įdomių žmonių, iš kurių liko gana gerų bičiulių — tai didelė vertybė.

Antradienis, Balandžio 9, 2013 05:13:44 Antradienis, Balandžio 9, 2013 05:13:44

Kaip jau minėjau — nebedirbti už pinigus, bet mėgautis gamtine žemdirbyste, bendravimu su gamta ir artimiausiais žmonėmis.

Artūras Nečejauskas


’08 < < UNESCO vadybos ir kultūros politikos katedra, Kultūros vadyba irvadyba kultūrosir politika > Kultūros ’08 UNESCOkultūros kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra, Kultūros kultūros politikavadybininkas > Kultūros vadybininkas

Justas Rožėnas ¶

Ne visuomet. Kūdikystėje apie tai negalvojau. Tad ne visuomet. Bet, kai buvau trečiam ketvirtam kurse ir atsitiktinai pradėjau dirbti „Scanoramoje”, žinojau, kad noriu dirbti šioje srityje.

¶ Nuolat. Tačiau tiksliai nežinau į kokią. Kultūros sektorius Lietuvoje yra ne skurdus ne tik pinigais, o turtingas labiau intrigomis nei kolegialumu ir noru siekti kultūrinių tikslų. Norėčiau keisti profesiją dėl didesnių pajamų. Į kokią — nežinau.

¶ Ypač padeda pažintimis, įgytomis studijų metu. Iki šiol dirbu su keliais žmonėmis iš savo kurso, su dar daugiau iki šiol nuolat bendraujame ir profesiniais klausimais. Padeda ir pačios studijos, kurios suteikė gerą kontekstą.

Antradienis, Balandžio 9, 2013 09:17:44 Antradienis, Balandžio 9, 2013 09:17:44

Kol kas neturiu.

=


>


’09 BA/’11 MAMA < Keramikos katedra, Keramika/Skulptūros katedra, Skulptūra > Menininkė, ’09 BA/’11 < Keramikos katedra, Keramika/Skulptūros katedra, Skulptūra > pedagogė Menininkė, pedagogė

Antradienis, Balandžio 9, 2013 12:25:19 Antradienis, Balandžio 9, 2013 12:25:19

=

Jurgita Žvinklytė

¶ Pačioje pradžioje, sprendžiant stojimo klausimą, tai tuo metu buvau visai pasimetus, nežinojau ar iš viso norėjau stoti iškart po mokyklos. Taip pat labai degiau teatru, tai tarp dailės ir teatro akademijų svarsčiau, bet į teatrą taip ir nedrįsau nueiti, ypač, kad su daile buvau susijusi nuo mažumės. Tad stojant į VDA bakalaurą nelabai gaudžiau, kurią specialybę imti, bo, visos buvo įdomios, tad galiausiai rinkausi grafiką, bet neprileido prie stojimų, tad mąsčiau dėl skulptūros, bet draugė atkalbėjo, kad netinka man, ir kažkokių aplinkybių dėka nukeliavau į keramiką, ją ir baigiau, nors ilgą laiką jaučiausi ne savo vietoj, vis galvojau apie gafiką. Po bakalauro jutau, kad man trūksta dar kažko, tad nusprendžiau stoti į skulptūros katedrą ne dėl pačios skulptūros, o dėl dėstytojo iš danijos Henric B. Andersen, nes jis rinko grupę. Ten jau nebe skulptūra, o šiuolaikinis menas apskritai ir galėjome daryti, ką norėjome. Tad dariau video performansus. Jaučiausi galiausiai patenkinta studijom, bo, prieš tai tokia truputį drepesija buvo :). ¶ Pastoviai svajoju, na, bet menas toks talpus, kad jame galiu būti bet kuo. Svajoju tiesiog keliauti po pasaulį, labiau nei konkreti profesija. ¶ Šiuo metu esu neformaliojo ugdymo mokytoja Utenos „Saulės” gimnazijoje, čia esu atsakinga už renginius. Oi, čia man reikia daug teatro, kurio nelabai išmanau, bet išnaudoju savo vizualų išsilavinimą, tad renginiai mokykloje tapo labiau vizualiai kokybiški. Taip pat dirbu šiame projekte — http://www.kurybinespartnerystes.lt — esu kūrybos agentė. Tai čia tenka naudoti tik kūrybišką mąstymą, šiaip pati veikla labai toli nuo vda.. ¶ Atsitraukti nuo pedogoginio darbo šiek tiek kažkuriam laikui, bet gal dar grįžti, bo, man visai patinka šioje srityje. Norisi nedirbti, o kurti ir keliauti, bet kada tai bus, dar nežinau :), nors kuriu ir šiuo metu, po dvejų metų grįžimo į Uteną pramušė kūrybinės idėjos ir atšilus orams čiupsiu kamerą :).


>


’11 < Grafikos Grafika > Grafikas ’11 <katedra, Grafikos katedra, Grafika > Grafikas

< Karolis Strautniekas ¶

Ne, ne visuomet, jau devintoje klasėje žinojau, kad noriu studijuoti Dailės akademijoje, bet ruošiausi architekto ar dizainerio specialybei. Po poros metų kryptingo ruošimosi akademijai supratau, kad labiausiai man patinka grafikos specialybė. Lengvai įstojau į VDA, studijų metu sekėsi, neištiko krizės, o po studijų ir toliau galiu užsiimti tuo, kuo svajojau. Dabar galiu iš to gyventi, nekyla noras visko keisti. O mažos abejonės atsiranda visiems.

Antradienis, Balandžio 9, 2013 23:36:17 Antradienis, Balandžio 9, 2013 23:36:17

Studijų metu tikrai nesvajojau, nes mėgavausi gilinimusi į akademinį piešimą, klasikinės grafikos technikas: graviūrą, šilkografiją, medžio ir lino raižinius, visa tai, ko kitos specialybės man pasiūlyti negalėjo, tačiau labai trūko tipografijos, idėjų generavimo, stiprios teorijos. Specialybės keisti nenorėčiau, bet visada buvo kiek pavydu matyti labai konceptualius skulptorių, estetiškus ir švarius grafinių dizainerių darbus. Būtų idealu, jei VDA katedros nebijotų viena iš kitos pasimokyti.

¶ Lietuvoje yra mažas skaičius žmonių, gebančių ir mokančių iš tiesų gerai paišyti. Šios studijos suteikė man stiprius akademinio piešimo įgūdžius, galimybę dirbti tradicinėmis priemonėmis ir su natūraliomis medžiagomis, tai turbūt ir yra pagrindinis studijų pliusas. Tikriausiai koks nors vakarų europos studentas skaitmenizuotoje akademijoje pavydėtų galimybių paraižyti medžio raižinį ar atsispausti šilkografiją. Aš nebijau darbo rankomis ir pasitikiu šiuo įrankiu, kurį naudoju kurdamas karpinių reklamą prekybos centrui ar lipdydamas figurėlę animacijai.

¶ Tikiuosi įgyvendinti kelis asmeninius projektus, idėjas, savo veiklą vis daugiau kreipti į „editorial” iliustraciją, knygų iliustraciją ir animaciją. Taip pat noriu susirasti agentą, kuris padėtų vykdyti projektus bei būtų tarpininkas tarp užsakovų, prižiūrėtų financinius reikalus. Pačiam būti ir meninku, ir vadybininku yra sunku, tai atima daug laiko, kurį galėčiau skirti savo darbui ir kūrybai. Norėčiau daugiau dirbti su užsienio klientais. Iš sukauptos patirties galiu teigti, jog procesas yra daug paprastesnis ir malonesnis. Darbas su lietuviais išsunkia, tu nuolat turi taikytis su jų banaliais ir nedrąsiais, nelogiškais įnoriais.

=


>


’07 < Skulptūros katedra, Skulptūra Skulptorė > Skulptorė ’07 < Skulptūros katedra,>Skulptūra

Trečiadienis, Balandžio 10, 2013 08:50:13 Trečiadienis, Balandžio 10, 2013 08:50:13

= Elena Narbutaitė ¶

Mane visada domino įvairios veiklos, kurios gali būti apibrėžtos ir kaip meno kryptys. Ne tik skulptūra.

¶ Ne, nesvajojau keisti, nebent dauginti.

¶ Kol kas daug apie tai negalvoju.

¶ Tęsti tai, ką darau.


>


’04 BA ’04 ’06 MA Skulptūros katedra, Skulptūra Skulptorius> Skulptorius BA <’06 MA < Skulptūros katedra,>Skulptūra

Trečiadienis, Balandžio 10, 2013 10:49:27 Trečiadienis, Balandžio 10, 2013 10:49:27

= Tomas Martišauskis ¶

Tikrai ne. Apie skulptūros studijas sužinojau tik 1998 m.

¶ Ne, neteko galvoti apie keitimą. Pilnai pasitenkinu turėdamas dar ir inžinieriaus bei dailės pedagogo specialybes.

¶ Tai, kad dirbu Vienožinskio dailės mokykloje, yra VDA nuopelnas. Tikriausiai, tik tuo.

¶ Toliau dirbti dailės pedagogu, kurti bei rengti parodas.


>> >


Penktadienis, Balandžio 12, 2013 00:19:30 Penktadienis, Balandžio 12, 2013 00:19:30

Eglė Kurlianskaitė

¶ Ne. ¶ Ne. ¶ Dirbu nterjero dizino srityje. ¶ Tęsti darbą šioje srityje.

=

’09 < Interjero dizaino dizaino katedra, katedra, Interjero dizainas ’09 < Interjero Interjero> Interjero dizainasdizainerė > Interjero dizainerė


’05 < Architektūros katedra, Architektūra > Architektė > Architektė ’05 < Architektūros katedra, Architektūra

Penktadienis, Balandžio 12, 2013 14:35:59 Penktadienis, Balandžio 12, 2013 14:35:59

<

Rasa Navasaitytė

Taip, visuomet norėjau būti architekte. Netgi tuomet, kai nežinojau tiksliai, kas tai yra, mane domino erdvės ir šviesos santykis.

¶ Studijų metu kartais kildavo abejonės — ar galime save išreikšti per architektūrą? Įgaunant patirties, jaučiau sėkmę savoje srityje, todėl nebekilo abejonių.

¶ Vilniaus dailės akademijoje igijau estetinį supratimą apie architektūrinių projektų pateikimą bei stiprius kompozicijos pagrindus. Studijuojant bei dirbant užsienyje pastebėjau, jog šie įgūdžiai man suteikė išskirtinumo. Architektūrą studijavau ne tik Vilniaus dailės akademijoje, taip pat Vienos taikomojo meno universitete (Universität für angewandte Kunst Wien). Mane domina šiuolaikinės technologijos, skaitmeniniai projektavimo principai, jų kūrybingas panaudojimas.

¶ Mano ateities planai — naudoti bei tobulinti savo atrastus kūrybinius principus architektūroje.

=


>


7 savaitÄ&#x2014; Pirmadienis, BalandĹžio 15, 2013


’08 < Dizaino katedra, katedra, Grafinis dizainas ’08 < Dizaino Grafinis> Grafikos dizainasdizaineris > Grafikos dizaineris

< ¶

Vaidas Bagonas

Ne visuomet. Visada piešiau ir žinojau, jog studijuosiu menus. Su grafiniu dizainu susipažinau stodamas ir nusprendžiau išbandyti šią sritį. Tiesiog pagalvojau, jog gausiu puikius pagrindus analitiniam ir kritiniam mąstymui bei susipažinsiu su menais daugiau iš praktinės pritaikymo pusės.

¶ Niekada negalvojau keisti profesijos. Visas mano gyvenimas sukasi apie kažką, kas susiję su vizualiaisiais menais. Kryptys šiek tiek keičiasi, nes kaip ir visi, ieškau savęs ir kas labiausiai patinka daryti, bet tai visada lieka vizualaus meno ribose. Niekada negali žinoti, kaip bus, galbūt, vieną dieną viso to atsikąsiu, bet iš to, kas vyksta, tuom drįstu abejoti. Kiekvieną kartą vis dar esu nustebęs, susižavėjęs ir atrandu tiek naujo. Nuoboduliu dar tikrai nekvepia.

Pirmadienis, Balandžio 15, 2013 22:07:45 Pirmadienis, Balandžio 15, 2013 22:07:45

¶ Padeda igytos tam tikros žinios, labiausiai praktiškos. Labiausiai vertinu savo piešimo mokytojo V.Bakšio suteiktas praktines žinias apie konstruktyvų piešimą. Mane visada tai gelbėja ir tai yra, bene, stipriausia pamatinė dalis, kurią pasiėmiau iš akademijos. Suteikia begalinio pasitikėjimo savimi ir leidžia jaustis pakankamai stipriai konkurencingoje aplinkoje.

¶ Turiu labai aiškų ateities planą. Dabartiniu metu keliauju po skirtingas šalis ir gyvenu vienur, tai kitur. Dirbu. Visą šią patirtį kaupiu tam, kad greitu metu, galbūt net kelių metų bėgyje grįžus, galėčiau visomis žiniomis pasidalinti su jaunais, talentingais žmonėmis gyvenančiais Lietuvoje. Kol kas sekasi neblogai kaupti tarptautinę patirtį. Jau esu prisilietęs prie specialiųjų efektų „holivudiniame” kine. Tai neįkainojamos patirtys. Dabartiniu metu dirbu tarptautinėje kompiuterinių žaidimų kompanijoje UBISOFT, Suomijoje. Visa ši patirtis anksčiau ar vėliau pasklis kažkokia forma kitiems, kuriems to reikės namuose, Lietuvoje.

=


>


’11 < Interjero dizaino dizaino katedra, katedra, Interjero dizainas ’11 < Interjero Interjero> Interjero dizainasdizainerė > Interjero dizainerė

< ¶

Agnė Kučerenkaitė

Nuo pat vaikystės vartydavau interjero žurnalus ir komponuodavau daiktus savo kambaryje. Tai natūraliai išsivystė į norą būti dizainere. Beje, iš pradžių labiausiai domino interjero dizainas. Visada dariau tai, ką noriu daryti. Tėvai palaikė ir palaiko mano sprendimus.

¶ Profesijos niekada nesvajojau keisti. Tiesa, pasirinkau studijuoti antrą bakalaurą su panašia, bet kita kryptimi, bet tai daugiau ne keitimas, bet žinių papildymas. Esu patenkinta studijomis VDA. Dizaine profesiją tam tikra prasme keičiu visąlaik — projektai visuomet skirtingi — pavyzdžiui, galiu gilintis į sveiką mitybą, rašyti knygą, kurti interjerą, baldą ar apps'ą. Tai labai įdomi, kintanti specialybė ir su kiekvienu projektu išmokstu ką nors naujo.

Pirmadienis, Balandžio 15, 2013 14:30:55 Pirmadienis, Balandžio 15, 2013 14:30:55

¶ Neturiu laiko užsiimti individualiais projektais dėl intensyvių studijų, bet studijoms žinios tikrai padeda — tiek teorinės, tiek patirtis laiko planavime. Taip pat jaučiu, jog esu daug savarankiškesnė, moku dirbti, esu atvira.

¶ Po bakalauro planuoju pailsėti bei vystyti savo idėjas. Su draugu įkūrėme studiją, todėl planuojame dirbti kartu prie individualių projektų. Artimiausiu metu į Lietuvą grįžti neplanuoju, bet turiu daug entuziazmo prisidėti prie kultūrinės veiklos Lietuvoje, tokios kaip paskaitų, dirbtuvių, parodų organizavimas ir kt.

=


>


Pirmadienis, Balandžio 15, 2013 15:17:32 Pirmadienis, Balandžio 15, 2013 15:17:32 ’08BA BA’10 ’10MA MA < < Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedra, Monumentalioji dailė (freska mozaika)—>mozaika) Menininkai, šokėjai ’08 Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedra, Monumentalioji dailė— (freska > Menininkai, šokėjai

<

Algirdas ir Remigijus Gataveckai

=≠


>


’81 < Dizaino katedra,katedra, Dizainas >Dizainas Standartų ir kokybės vadovas ’81 < Dizaino > Standartų ir kokybės vadovas

Pirmadienis, Balandžio 15, 2013 15:54:17 Pirmadienis, Balandžio 15, 2013 15:54:17

Vygandas Ulickas

Nuo vaikystės — myliu automobilius ir viską, kas važiuoja, plaukia ar skrenda!… Jau stodamas atsinešiau sąsiuvinį su automobilių piešinukais, kurie, matyt, patiko prof. Feliksui Daukantui. Taigi planai buvo projektuoti automobilius, tik niekas jų Lietuvoje negamino, o išvykti iš Lietuvos į Maskvą, Toljatį, ar net Minską manęs visiškai netraukė — Laisvės aleja tada turėjo ypatingą šarmą (ko dabar, žinoma, nebeturi). Vakarai man buvo nepasiekiami — netiko senelių biografijos ir išvažiuot į „kapitalistinę šalį” buvo uždrausta. Dabar net sunku įsivaizduoti tokį informacijos badą, taigi lenkų, čekų ir anglų kalba skaičiau viską, ką gaudavau apie techniką, aviaciją, automobilius, motociklus, aerodinamiką, hidrodinamiką ir panašiai. Konkretaus plano nekūriau, ko norėjau — atrodė nepasiekiama, visada dariau tą, ką labiausiai mėgau ir tikėjausi atrasti save kažkur greta mėgstamų dalykų.


¶ Baigiau VDI — Pramoninės dailės kadedrą 1981 metais. Diplominis darbas — 125cm² kelioninis motociklas — užsakovas MMVZ (Minsko motociklų ir dviračių gamykla). Tas darbelis patiko užsakovams, taigi jie pakvietė pratęst projektą. Dirbti į Minską nevažiavau, tačiau projektą dariau savarankiškai, praėjau valstybinę komisiją su rezoliucija „Vnedrit v proizvodstvo” ir pabandžiau dalyvauti tame „įdiegimo projekte”. Nieko iš to neišėjo, tik pavežiojo mano motocikliuką po parodas ir po to mačiau Tulos motorolerių gamyklos motociklą — akivaizdus mano projekto plagiatas — tik ratai mažesni ir platesnės padangėlės.. Vėliau buvau sutikęs ir jo „autorių”, kuris paklaustas ar nematė Maskvoje mano „minskelio”, nuraudo, nutilo... Ir man jo pagailo, nieko nedariau, kad tą autorystę užginčyčiau. Ne tas rūpėjo. Buvo ir idėjų, ir projektų. Turiu ir pedagoginio darbo praktikos — vidurinėje mokykloje mokiau vaikučius piešti, 9–tokus — braižybos, jaunesnius — metalo ir medžio darbų ir kaip „atlygį” gavau indulgenciją nuo Tarybinės Armijos. Supratau — normalių automobilių ar motociklų SSSR reiks palaukt daug metų arba jų visai nepavyks patiems pagamint. Buvo daug visokių „samodelščikų” — padarydavo įdomių projektų, bet ką nors padoraus masinio buvo be šansų, o į karo pramonę manęs visai netraukė. Galima buvo imtis baldų ar kokių šaukštų... (nesakau, kad tai nesvarbu ir žaviuosi kolegų darbais, kurie spindėjo to meto buityje, kaip kokia kultūros kibirkštėlė, jei pavykdavo jų nusipirkti). Bet manęs toks darbas netraukė. Ieškojau ko nors „greitesnio”! Buvo Lietuvoje dvi vietos, kurios mane traukė: „Stasio Brundzos Sportinių automobilių baras” Vilniaus Autoremonto gamykloje ir „Prienų sportinės aviacijos gamykla”. Tai mano gyvenimo etapas — teko darbuotis abiejose! Dalyvavau projekte LADA — EVA (Eksperimentinė Vilniaus Autogamykla). Esu tas darboholikas, kuris nulipdė tą mašinytę iš plastilino ir paskui dalyvavau gimstant stiklo — anglies plastiko detalėms Prienuose ir Vilniuje. Taigi buvo labai kūrybingi metai, įgavau ir panaudojau nemažą patirtį aerodinamikos eksperimentuose ir galų gale patikrinau idėjas Dmitrovo poligono aerodinaminiame vamzdyje. Manau, nedaug žmonių Lietuvoje gali tuo pasigirti, kad aerodinamine kokybe pralenkė to meto serijinį auto ir šiek tiek atspėjo tolimesnę aerodinamikos elementų raidą sportiniuose automobiliuose. Apie tą automobilį, kurį tada pagaminome, dabar daug kas nori sužinoti daugiau, žinoma, gaila, kad tas projektas neturėjo ilgesnio tęsinio — dėl tragiškų avarijų Rally grupė „B” buvo uždrausta. Taigi, kokių nors sportinių laurų automobilis nepasiekė, bet parodėm, ką galim padaryti čia Lietuvoje ir gimė tokia kompanija EVA, ponas Stasys Brundza gavo nepriklausomybę ir buvo pastatyta nauja įmonė, kuri vėliau pradėjo prekiauti VW ir t.t. Ta prasme, tikslas buvo pasiektas ir aš išėjau kurti ką nors savarankiškai. Buvo daug eksperimentų, naujų technologijų ir visokių darbų. Bandžiau būti originalus, kūriau pats. Jokių plagiatų — garsių firmų gaminių kopijų! Bet tai buvo palyginti brangu, o klestėjo turgaus plagiatoriai. Gavai, padarei kopiją — greita ir pigu. Darai naują... Man tas netiko. Mano su draugu įkurta įmonėlė metėsi į „aukštųjų technologijų” panaudojimą — gaminome sparnus vėjo jėgainėms. Tas buvo 1991 metais — tada visi sakė, kad Lietuvoje jų niekada nestatys, nes vėjo per mažai. Gaminome sparnus maskviečiams. Dizainerio ten nebereikėjo — tik kostruktoriaus. 1992 metais mane pakvietė dirbti į privačią bendrovę „Servis — RAF” (nepainiokite su Royal Air Force), čia Rygos automobilių fabrikas. Jie atstovavo tą gamintoją Lietuvoje, tik tie automobiliai buvo pasenę, su pasenusiais benzininiais varikliais, o tuo metu jau visiems reikėjo dyzelio. Taigi atstovai Lietuvoje perdarinėdavo tuos automobilius, reguliuodavo, kad niekas neiškristų važiuojant ir turėjo vilčių paleist smulkią serijinę patobulintų RAF mikroautobusų gamybą. Jiems reikėjo automobilius išmanančio dizainerio. O išmanantis plastiko technologijas buvo šio to vertas, taigi užvirė darbas. Projektai, maketai, komisijos, įdiegimas, net gamyba. Ilgainiui pasimatė, kad su tuo RAF atsitiks tai, kas jau dabar yra seniai atsitikę. Jis neatlaikys konkurencijos ir numirs pats, nusitemps visus satelitus, kas irgi jau yra istorija... Tada partnerių paieška: Renault, Volvo... 1993 m. buvau paskirtas Volvo departamento direktoriumi ir organizavau naujų VOLVO automobilių prekybą. UAB „Servis — RAF” nesugebėjo suvaldyt savo finansų — blaškėsi į įvairias sritis ir vėliau bankrutavo. Pradėjau vystyti savo — reklamos gamybos įmonėlę, bet Volvo patiko mano požiūris į darbą ir į reikalus, ir mane pakvietė į „SOSTENĄ”. · Nuo 1994 m. esu „Sostena” darbuotojas. Vadovavau serviso padaliniui Kaune. · 1996 m. — Kauno filialo direktorius. · 2004 m. — Tinklo plėtros ir Vakarų regiono vadovas · Dabar dirbu Standartų ir kokybės vadovu. Kaip matote, visa istorija atrodo turi logiką, nes visada buvau arti savo mėgstamiausio dalyko ir dirbau dizaineriu, bet visada turėjau savo komandą, mokiausi inžinerijos, technologijų, prekybos, paslaugų, rinkos analizės, finasų, biudžetavimo, vadovavimo, net dabar madingo koučingo.


¶ Studijos VDI (dabar VDA), manau, man davė labai daug. Svarbiausia, manau, yra: · Sugebėjimas susirasti ir atsirinkti bei panaudoti reikalingą informaciją. Dabar gal nebėra problemos susirasti informacijos, labiau aktualu atsirinkti kokybišką iš masės šiukšlių, kurių pilnas internetas... · Manau, kad išmokė mokytis — aš mokausi iš savo boso, savo pavaldinių, mokinių ir daug dar iš ko ir nesustodamas. Tai man leidžia pereiti prie tos srities, kuri man tuo metu yra pavesta ar įdomi. Žinoma, labai siauroje srityje būčiau galėjęs daugiau pasiekt, bet, manau, kad universalumas leidžia man atrasti netikėtą ar nors šiek tiek originalų požiūrį. · Esu dėkingas ir didžiuojuosi, kad teko studijuoti pas Dizaino katedros įkūrėją profesorių Feliksą Daukantą, prof. Tadą Baginską, prof. Albertą Gurską, dr. prof. Antaną Andrijauską ir dar daugelį kitų, savo dalyką išmanačių ir sugebančių tuo sudominti kitus žmones, eruditų. · Smagu prisiminti studijų draugus, kurie yra daug pasiekę šioje profesijoje ir išsibarstę po pasaulį. · Didžiuojuosi savo mokytojais! Žinoma, pradedant savo tėvais (jie irgi buvo puikūs mokytojai, mama — pradinių klasių, o tėvas — fizikos/matematikos), kurie mane sudomino daugeliu dalykų: muzika, daile, technika, astronomija, matematika. Esu dėkingas tapytojui Martinaičiui, grafikei Drazdauskaitei ir akvarelistui Lukštui iš keturmetės mokyklos — tai, žinoma, iki VDI.

Pirmadienis, Balandžio 15, 2013 15:54:17 Pirmadienis, Balandžio 15, 2013 15:54:17

¶ Ką reiškia „svarstau”? Aš manau, kad vienaip ar kitaip aš tuo užsiimu ir sugebėjimai ar žinios gautos VDI, man labai padeda: ar aš darau kokią prezentaciją, ar kuriu biudžetą kitiems metams, ar sistemą kontrolei ir veiklos gerinimui. Naujausios „Sostena” atstovybės Šiauliuose, Panevėžyje, Vilniuje ir Kaune pastatytos ir įrengtos man dalyvaujant ir, manau, įrengtos maksimaliai gerai ir racionaliai. Žinoma, gal būtų maloniau dirbti pagal igytą profesiją ir tai, ką noriu, tačiau aš bandau rasti dizaino ir kūrybos elementų bet kurioje veikloje, kurios imuosi.


>


Antradienis, Balandžio 16, 2013 03:17:55 Antradienis, Balandžio 16, 2013 03:17:55

= Odeta Tervydytė

’04 < Paminklotvarkos katedra, Tapybos > Restauratorė ’04 < Paminklotvarkos katedra,restauracija Tapybos restauracija > Restauratorė


’05 < ’05 Paminklotvarkos katedra,katedra, tapybos restauracija > Tapybos restauratorė < Paminklotvarkos tapybos restauracija > Tapybos restauratorė

¶ Būti restauratore apsisprendžiau jau 12–oje klasėje. To siekiau kryptingai, iškart po vidurinės įstodama mokytis į tuometinę Kauno Aukštesniąją meno mokyklą, restauravimo specialybę. Į VDA restauravimo specialybę įstojau jau dirbdama tapybos restauratore Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Restauratorės specialybė man visada atrodė puiki galimybė suderinti mano meninius gabumus, meilę menui ir trauką antikvarinėms vertybėms.

¶ Savo pasirinkta specialybe esu labai patenkinta, profesijos keisti niekada nesvajojau, nebent plėsti šią veiklą.

¶ Mano dabartinėje veikloje studijų metu VDA įgytos žinios praverčia kone kasdien, kuomet reikalingos meno ir kultūros istorijos, filosofijos žinios, ne paskutinėje vietoje piešimo ir tapybos įgūdžiai. Visapusiškas meninis išsilavinimas, įgytas VDA, padeda laisviau jaustis beveik visose mano darbo srityse.

Antradienis, Balandžio 16, 2013 06:23:33 Antradienis, Balandžio 16, 2013 06:23:33

Manyčiau, esu padariusi greitą ir ypač sėkmingą karjerą savo pasirinktoje srityje, todėl mano ateities planai labiau susiję tik su dabartinės veiklos įvairinimu ir plėtimu: dažnesniu dalyvavimu tarptautinėse konferencijose, projektuose, stažuotėse ir t.t.

Vita Blažiūnienė

=


>


’84 < Keramikos katedra, Keramika > Keramikas

< ¶

Isroildžon Baroti

1974–1978 aš studijavau Tadžikijos meno technikume keramikos specialybę. Pačioje pradžioje nepatiko keramikos profesija, nes tuo metu technikume nebuvo gerų sąlygų keramikai, praktinių galimybių, gerų specialistų. Norėjau studijuoti tapybą.

¶ 1976 m. atvykau į Lietuvą, norėjau studijuoti Dailės akademijoje. Supratau, kad čia, Lietuvoje, vyrauja kitokia keramika, kitokios galimybės, geresni keramikos specialistai. 1979 m. įstojau į Vilniaus dailės akademiją, keramikos specialybę. Ir nuo to laiko kuriu keramiką.

Trečiadienis, Balandžio 17, 2013 02:13:05

Vilnaius dailės akademijoje gavau daug techninių žinių apie keramiką, dėstė puikūs dėstytojai: Gražina Švažienė, Juozas Adomonis ir kiti. Būdamas studentu jau dalyvavau parodose. Po studijų baigimo 1985 m. įsikūriau Klaipėdoje ir toliau sėkmingai dalyvavau tiek respublikinėse, tiek tarptautinėse parodose, projektuose, konkursuose. 1992 m. Klaipėdoje įkūriau „BAROTI” galeriją.

¶ Ateityje noriu savo jėgas išbandyti skulptūroje, tapyboje. Neapsiriboti vien tik keramika.

=


>


Trečiadienis, Balandžio 17, 2013 13:06:28 Trečiadienis, Balandžio 17, 2013 13:06:28

=

Virginija Sabaliauskienė

’09 < Interjero dizaino dizaino katedra, katedra, Interjero dizainas ’09 < Interjero Interjero> Interjero dizainasdizainerė > Interjero dizainerė


>


’96 <’96 Monumentaliosios tapybostapybos ir scenografijos katedra, Scenografija > Scenografas < Monumentaliosios ir scenografijos katedra, Scenografija > Scenografas

=

Nuo ankstyvos jaunystės buvo aišku, kad studijuosiu dailę, bet nebūtinai scenografiją. Galvojau apie tapybą, bet galiausiai įstojau į scenografiją ir dėl to nesigailiu. Tai „family business”, taip sakant.

¶ Anksčiau pasvaičiodavau, kad jei nebūčiau scenografu, norėčiau būti kardiochirurgu. Dabar jau per vėlu. Esu patenkintas ten, kur esu.

¶ Mano kurso vadovas Vitalijus Mazūras išmokė laisvės. Laisvės mąstyme, laisvės teatro suvokime. Tiek.

Ketvirtadienis, Balandžio 18, 2013 23:54:07 Ketvirtadienis, Balandžio 18, 2013 23:54:07

Ypatingų ateities planų neturiu, tiesiog norisi sukurti dar gerų, brangių darbų. Tai pavyksta ne taip jau dažnai.

Marijus Jacovskis


>


’97 BA’97 ’00BA MA’00 < Dizaino katedra, katedra, Grafinis dizainas MA < Dizaino Grafinis> Grafikos dizainasdizainerė > Grafikos dizainerė

=

Marija Mikulskienė ¶

Kiek pamenu, ši mintis kilo bebaigiant M.K Čiurlionio menų gimnaziją. Buvo Lietuvos nepriklausomybės pirmieji metai, kuo greičiau pastebimų permainų norėjosi ir aplinkoje. Turėjom galimybę domėtis naujausiomis meno, architektūros, dizaino naujienomis bent jau M. Mažvydo, ar Techninėje bibliotekose. Buvo aišku, kad ir Lietuvoje atėjo laikas realioms permainoms. Tais metais konkursas į dizaino specialybę buvo neregėtai didelis. Manau, daugelio jaunų žmonių galvose sukosi panašios mintys. Akivaizdu, kad viskas po truputį pradėjo keistis, gal ne taip greitai kaip norisi, bet tos permainos vyksta iki šiol. „Dizaineris — karys, kovojantis su aplinkoje tvyrančiu chaosu”... Nepamenu kokio dizainerio tai žodžiai, bet postsovietinėje aplinkoje jie ypatingai taikliai apibūdina dizainerio misiją.

Penktadienis, Balandžio 19, 2013 05:20:38 Penktadienis, Balandžio 19, 2013 05:20:38

¶ Tikrai nemanau, kad dirbant kūrybinį darbą, o ypatingai tokį, kuris yra sąlygojamas visos grandinės veiksnių: užsakovų, biudžeto, vartotojų, galų gale, sėkmės, įkvėpimo ir pan., įmanoma kažkokia pastovi palaiminga būsena. Būna džiugių akimirkų, kai neskaičiuoji nei laiko, nei sąnaudų: su užsidegimu ir tikėjimu darai projektą. Bet būna ir kardinaliai priešingų momentų… Tuomet, atrodo, būtų puiku dirbti kažkokį paprastą, normalų darbą, pvz. auginti bites ar vaistažoles. Nors neatmetu galimybės ir turiu vilties suderinti tuos dalykus.

¶ Studijos VDA... Jau vien buvimas bendraminčių aplinkoje, kurie domisi panašiais dalykais, nemažai duoda naudos. Manau svarbu išsiugdytas kritiškas požiūris į tai, ką darai. Kūrybinio proceso suvokimas, visų jo etapų: ieškojimų, analogų analizė, eksperimentų svarba galutiniam rezultatui. Sunku pamatuoti VDA sutiktų žmonių svarbą ir vietą savo gyvenime, tačiau, be jokios abejonės, ji reikšminga.


>


8 savaitÄ&#x2014; Pirmadienis, BalandĹžio 15, 2013


Leidinio dizainas: Gaudrė Murauskaitė Leidinio popierius: Munken Lynx 120 g/m² Kaskad Swallow Blue 120 g/m²

Vilniaus dailės akademija Grafinio dizaino katedra Vilnius 2013

Ačiū visiems atsakiusiems ir prisidėjusiems prie projekto „Karjeros (r)evoliucija” Darbų ir veiklos nuotraukos iš asmeninių autorių archyvų ir internetinių puslapių


Leidinys "(R)evoliucija"  

Vizualiosios žurnalistikos tryrimo "Karjeros (r)evoliucija" rezultatas - leidinys (R)evoliucija".

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you