Issuu on Google+

2013

Socialinės

žiniasklaidos

indeksas

Socialinės žiniasklaidos

INDEKSAS


UAB „Komunikacija ir konsultantai“ – nepriklausoma agentūra, teikianti ryšių su visuomene paslaugas nuo 1997 m. Pagrindinė mūsų veiklos misija – tapti ilgalaikiais savo klientų konsultantais ir padėti jiems bendrauti su savo interesų grupėmis. Mūsų patirtis – daugiau nei 16 metų. Mes puikiai išmanome savo sritį: įgyvendinome daug sėkmingų projektų, turime partnerių visame pasaulyje, mus vertina klientai, o kompetencija ir profesionalumas pripažinti tarptautiniu mastu. Pagrindiniai mūsų veiklos principai – etika, kompetencija ir patikimumas – nekinta. Tik tvirtai jų laikydamiesi galime kurti savo reputaciją.

Adresas: Pamėnkalnio g. 5-9, LT-01116 Vilnius Telefonas: +370 5 2313003 Faksas: +370 5 2784183 Elektroninis paštas: info@koko.lt „Karštasis“ telefonas (visą parą): +370 698 17740


Turinys

4

Įvadas

5

Metodika

6

Rezultatų santrauka

8

Prekybos tinklai

8

Telekomunikacijų bendrovės

9

Politikai

10

Bankai

11

Valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai


Socialinės žiniasklaidos indeksas

Įvadas zentuojantys viešieji asmenys. Pernai Lietuvoje lankęsis pasaulinio lygio viešųjų ryšių ekspertas Paulas Holmesas išsakė įdomią mintį, kad, atsiradus socialinei žiniasklaidai, rinkodaros ir reklamos specialistų darbo pobūdis apsivertė kone aukštyn kojomis ir, žinoma, sukėlė šiokių tokių nepatogumų, o štai viešųjų ryšių specialistams tai neturėjo didesnės reikšmės. Juk iš tiesų, viešųjų ryšių specia­ listų darbo principai iš esmės nepasikeitė. Jie liko tokie patys, kaip ir prieš 10 ar 15 metų. Ir tuomet, ir dabar jiems svarbu sąžiningumas, skaidrumas ir autentiškumas. Visais laikais šioje srityje pagrindinis darbo įrankis buvo dialogas, bendradarbiavimo ir susitarimo siekimas. Viešųjų ryšių pasaulio žaidėjai gerą, patikimą vardą visada siekė užsitarnauti, o ne nusipirkti. Ir tada, ir dabar čia akcentuojamas informacijos skleidimas kitų žmonių lūpomis, laisvė kalbėti klientui, o ne produktą ar paslaugą siūlančiai įmonei. Vis dėlto teigti, kad nepasikeitė niekas – negalime. Atsiradus socialinei žiniasklaidai, pasikeitė vienintelis dalykas – blogai atliktam viešųjų ryšių specialistų darbui kaipmat lemta žlugti. Jei žmonės manys, kad produktą ar paslaugą siūlanti įmonė mėgina apsukti aplink pirštą ir jiems meluoja, šiandien ji nukentės kur kas greičiau nei anksčiau.

P

irmajame indekse kalbėjome apie socialinės žiniasklaidos revoliuciją, antrajame aptarėme sparčiai įsibėgėjančią evoliuciją, o šiandien, ko gero, jau laikas šią istorijos atkarpą pavadinti aukso amžiumi. Viskas, kas vyksta viešojoje erdvėje, vienaip ar kitaip atsiduria socialiniuose tinkluose. Ir tai visai nestebina, juk žmonės – socialūs gyvūnai, tad jiems komunikacija – būtina kaip oras ar vanduo. Pastaruoju metu vis mėginama kaip nors gudriai paaiškinti, kas yra toji socialinė žiniasklaida arba medija, ir kuo ji skiriasi nuo įprastinės, kurios terminas pasaulyje atsirado dar 1920-aisiais. Man labiausiai patinka tradicinės žiniasklaidos palyginimas su vienpusio eismo gatve, kurioje žmogus gali skaityti laikraštį, stebėti pranešimą televizoriaus ekrane ar klausytis radijo programos, bet turi labai mažai galimybių pats išreikšti savo mintis ir pasidalyti kitokia nuomone. Tokiu atveju socialinė žiniasklaida – dvipusio eismo gatvė, kurioje suteikiama galimybė ne tik sužinoti informaciją, bet ir visapusiškai komunikuoti. Džiugu, kad šiandien į dvipusio eismo socialųjį greitkelį suskubo ne tik viešųjų ryšių pasaulio gyventojai (ir anksčiau komunikacija nesiskundę), bet ir rinkodaros specialistai, įmonių vadovai ar save kaip prekės ženklą repre-

Visiškai kitokia situacija po rinkodaros ir reklamos saule. Visuomenėje kardinaliai pasikeitė paties prekės ženklo ir jo reputacijos suvokimas. Prieš maždaug šešerius metus bet kuris rinkodaros ar reklamos srityje dirbantis žmogus būtų tvirtinęs, kad prekės ženklas yra tai, ką matome įmonės logotipe, įvairaus pobūdžio reklamose, pranešimuose spaudai, vadovų kalbose ir pan. Kitaip sakant, prekės ženklas buvo suvokiamas kaip tam tikros bendrovės skelbiama informacija apie save. Šiandien tie patys specialistai neleis sumeluoti, kad, atsiradus socialinei žiniasklaidai, prekės ženklas suprantamas kaip informacija, kurią apie tam tikrą įmonę skleidžia žmonės, nes būtent jų nuomonė tapo svarbiausia. Ne veltui į socialinę žiniasklaidą atsisuka vis daugiau įmonių ir politikų. Šis, trečiasis, UAB „Komunikacija ir konsultantai“ komandos parengtas indeksas tai tik patvirtina. Pavyzdžiui, jei kuris nors politikas anksčiau buvo gerai girdimas viešojoje erdvėje, šiandien, įgavęs papildomą bendravimo įrankį, tapo dar ryškesnis ir aiškiau matomas, ko nepasakysi apie populiarumą tik pirkusius ir nesistengusius užmegzti tikslingo dialogo su visuomene. Dabar, socialinei žiniasklaidai įžengus į aukso amžių, į dvipusį greitkelį įšokti ir po šlovės spinduliais pasišildyti norisi kiekvienam. Klausimas: ar visiems lemta? Ar visi išdrįs, mokės ir sugebės?

Andrius Kasparavičius,

UAB „Komunikacija ir konsultantai“ direktorius 4


Socialinės žiniasklaidos indeksas

T

rečiajam tyrimui atlikti tradiciškai pasirinkome penkias sritis, kurios buvo nagrinėjamos ir pir­ majame. Išsamiai apžvelgėme aukštąjį mokslą, mažmeninę prekybą, politiką, telekomunikacijas ir bankininkystę. Nuo pirmojo tyrimo šis, kaip ir antrasis, skyrėsi savo praplėstų tiriamųjų objektų atžvilgiu. Antrajame ir trečiajame tyrime išsiplėtė kriterijų kiekis, pagal kuriuos išsamiai buvo vertinami pasirinkti tyrimo objektai. Siekiant patobulinti pirmojo indekso skaičiavimus ir atsižvelgus į komentarus, pasirodžiusius po pirmojo socialinės žiniasklaidos tyrimo, pasitelkėme komunikacijos specialistus: Džiugą Paršonį, Artūrą Račą, Liutaurą Ulevičių, Gediminą Gasiulį, Mindaugą Jackevičių, Tadą Jackų, Nerijų Petrauską ir Arį Meškauską. Tyrimo dalyviai ir suburta aštuonių ekspertų komanda analizavo tyrimo silpnąsias puses ir 2012 m. patobulino indekso metodiką, kuri taip pat buvo pritaikyta 2013 m. indeksui. Tyrimas apėmė 21 valstybinį ir nevalstybinį aukštojo mokslo universitetą (http://www.programa2015.lt/index.php/ lt/p/informacijos-kelrodis/universitetai). Mažmeninei prekybai nagrinėti buvo pasirinkti keturi didieji prekybos tinklai: „Maxima LT“, „Palink“, „Norfos mažmena“ ir „Rimi Lietuva“ (http://vz.lt/article/2013/1/30/didieji-tinklai-pardavimus-augino-leciau-nei-kiti-prekybininkai).

Metodika „Facebook“, „LinkedIn“,„Twitter“, „Youtube“, „Slideshare“, „Foursquare“ ir „Flickr“ arba „ Picasa“ duomenimis. Kiekvienas iš nurodytų kriterijų turėjo savo svorį, kurį sudarė iš anksto nustatytų vidinių kriterijų balai. Maksimali nustatyta kriterijų svorių suma –100. Tokiu būdu tiriamieji turėjo vienodas sąlygas surinkti didžiausią balų skaičių. Bendrųjų svorių pasiskirstymas: „Facebook“ – 30, tinklalapis – 16, tinklaraštis– 13, „Wikipedia“ – 12, „Youtube“ – 10, „Twitter“ – 6, „LinkedIn“ – 6, „Flickr“/„Picasa“ – 3, „Slideshare“ – 3, „Foursquare“ – 1. Socialinis tinklas „Facebook“ įvertintas pagal šiuos duomenis: patinka (angl. Like), kalbantys apie tai (angl. Talking about this), atnaujinimų kiekis, atsakas į komentarus, Goo­gle paieška, programėlių buvimas (angl. Apps). „Wikipedia“ duomenys įvertinti pagal tai, ar apskritai yra straipsnis apie tiriamąjį bei pagal informacijos kiekį apie tyrimo dalyvius. „Youtube“ buvo analizuojama pagal peržiūrų, prenumeratorių, vaizdo įrašų skaičių, komentarus ir atsaką į juos bei teigiamus / neigiamus įvertinimus. „LinkedIn“ socialinis tinklas įvertintas pagal tai, ar yra sukurtas profilis bei kiek yra kontaktų / sekėjų.

Tyrime analizuojamų politikų pasirinkimą lėmė jų užimamos pareigos. Šiame, kaip ir antrajame tyrime, analizuojami: Prezidentė, Seimo pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Vilniaus meras bei visi ministrai.

Taip pat buvo vertinama, ar tiriamasis objektas yra socia­ liniame tinkle „Foursquare“, nuotraukų viešinimo svetainėse „Flickr“ ir „Picasa“, pristatymų dalijimosi tinkle „Slideshare“ ir aktyvumas juose.

Telekomunikacijų srityje, kaip ir pernai, pasirinkome tris didžiuosius mobiliojo ryšio operatorius („Omnitel“, „Tele2“, „Bitė Lietuva“) ir integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėją Lietuvoje – „TEO“.

Tinklaraščiai buvo ištirti pagal įrašų, komentarų skaičių ir atsaką į juos.

Tyrime nagrinėjome 18 Lietuvoje veikiančių bankų (http:// www.lb.lt/bankai). Šiuo metu Lietuvoje veikia 8 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai, 9 užsienio bankų filialai, 2 užsienio bankų atstovybės. Į trečiąjį tyrimą nebuvo įtraukti 269 ES bankai veikiantys LR neįsteigus filialo. Tyrimo metu buvo vertinami ir nagrinėjami visi indekso dalyviai, tačiau rezultatų apžvalgoje pateikti tik kiekvienoje srityje daugiausiai balų surinkę – Top 10 dalyviai (išskyrus politikos atstovus) bei bendras visų tiriamųjų vidurkis. Tirdami kiekvienam vertinamajam suteikėme balus, kuriuos apskaičiavome remdamiesi socialinės žiniasklaidos kanalais: jų interneto svetainėmis, tinklaraščiais, laisvąja enciklopedija „Wikipedia“,

Interneto svetainės buvo vertinamos pagal tai, ar jose yra nuorodos į turimus socialinės žiniasklaidos kanalus. Socialinio tinklo „Twitter“ kriterijai: buvimas, sekėjai, komentarai, citavimas (angl. retweet). Akivaizdu, jog socialinės žiniasklaidos indekso svarbiausias kriterijus – aktyvumas. Susumavus visus tiriamųjų gautus balus, proporcingai buvo išskaičiuotas kiekvieno tiriamojo galutinis balas iš 100 galimų. Tyrimas atliktas 2013 metų kovo-balandžio mėnesiais, o gauti rezultatai rodo nuo vasario 15 d. iki kovo 15 d. tiriamųjų aktyvumą socialinėje žiniasklaidoje.

5


Socialinės žiniasklaidos indeksas

Rezultatai

Prekybos tinklai

Indekso balai

RIMI

44,72 57,19 50,70

NORFA

47,05

IKI

23,93

Vidurkis MAXIMA

Telekomunikacijų bendrovės Vidurkis

51,34

OMNITEL

78,70

TELE2

46,58

BITĖ

46,46

TEO

33,63

Politikai Vidurkis

20,45

Vilniaus meras Artūras Zuokas

66,13

Prezidentė Dalia Grybauskaitė

51,91

Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė

32,84

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis

28,00

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius

21,29

Finansų ministras Rimantas Šadžius

18,86

Kultūros ministras Šarūnas Birutis

18,42

Energetikos ministras Jaroslav Neverovič

16,52

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas

16,30

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

15,75

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius

15,02

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis

12,87

Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas

12,00

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis

11,45

Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas

10,34

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis

9,24

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė

7,58

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna

3,60 6


Socialinės žiniasklaidos indeksas

Rezultatai

Bankai

Indekso balai

SWEDBANK

31,82 19,82 64,99

DNB

47,24

SEB

43,62

FINASTA

41,39

BIGBANK

25,49

ŠIAULIŲ BANKAS

24,01

MEDICINOS BANKAS

23,02

DANSKE BANKAS

18,49

CITADELE

16,68

NORDEA

13,31

Top – 10 vidurkis Bendras vidurkis

Valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai

LCC tarptautinis universitetas

48,56 34,79 58,38

Kazimiero Simonavičiaus universitetas

54,95

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

52,48

Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla

51,08

Vilniaus universitetas

50,12

Mykolo Romerio universitetas

50,05

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

47,37

Kauno technologijos universitetas

43,31

Klaipėdos universitetas

41,86

Vytauto Didžiojo universitetas

36,08

Top – 10 vidurkis Bendras vidurkis

7


Rezultatai

Socialinės žiniasklaidos indeksas

Prekybos tinklai 10

0

20

30

40

50

60

70

20

30

40

50

60

70

Vidurkis: 44,72 Maxima: 57,19 RIMI: 50,70 Norfa: 47,05 IKI: 23,93

10

0

Telekomunikacijų bendrovės 0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

30

40

50

60

70

80

90

Vidurkis: 51,34 OMNITEL: 78,70 TELE2: 46,58 BITĖ: 46,46 TEO: 33,63

0

10

20

8


Socialinės žiniasklaidos indeksas

Politikai 0

10

20

30

40

Rezultatai 50

60

70

Vidurkis 20,45 Vilniaus meras Artūras Zuokas: 66,13 Prezidentė Dalia Grybauskaitė: 51,91 Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė: 32,84 Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis: 28,00 Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius: 21,29 Finansų ministras Rimantas Šadžius: 18,86 Kultūros ministras Šarūnas Birutis: 18,42 Energetikos ministras Jaroslav Neverovič: 16,52 Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas: 16,30 Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius: 15,75 Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius: 15,02 Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis: 12,87 Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas: 12,00 Teisingumo ministras Juozas Bernatonis: 11,45 Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas: 10,34 Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis: 9,24 Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė: 7,58 Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna: 3,60

0

10

20

30

40

50

60

70

9


Rezultatai

Socialinės žiniasklaidos indeksas

Bankai 0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

40

50

60

70

80

90

Top – 10 vidurkis: 31,82 Bendras vidurkis: 19,82 SWEDBANK: 64,99 DNB: 47,24 SEB: 43,62 FINASTA: 41,39 BIGBANK: 25,49 ŠIAULIŲ BANKAS: 24,01 MEDICINOS BANKAS: 23,02 DANSKE BANKAS: 18,49 CITADELE: 16,68 NORDEA: 13,31

0

10

20

30

10


Rezultatai

Socialinės žiniasklaidos indeksas

Valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai 0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

80

90

Top – 10 vidurkis: 48,56 Bendras vidurkis: 34,79 LCC tarptautinis universitetas: 58,38 Kazimiero Simonavičiaus universitetas: 54,95 ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas: 52,48 Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla: 51,08 Vilniaus universitetas: 50,12 Mykolo Romerio universitetas: 50,05 Vilniaus Gedimino technikos universitetas: 47,37 Kauno technologijos universitetas: 43,31 Klaipėdos universitetas: 41,86 Vytauto Didžiojo universitetas: 36,08

0

10

20

30

40

50

60

70

11


Social media