Page 1

COMENIUS ir LEONARDO DA VINCI

KŪRYBIŠKUMAS PROJEKTŲ VALDYME 2009 m. lapkričio 5 d. vykusios konferencijos „Kūrybiškumas projektų valdyme“ darbo grupių rezultatų apibendrinimas


Kiekvienais metais skelbiami teminiai Europos Metai yra efektyvi priemon÷, padedanti pateikti iššūkius, su kuriais susiduria Europa, kelti visuomen÷s sąmoningumą, skleisti informaciją apie gerąją patirtį, skatinti nuomonių raišką, pateikti tyrimų duomenis ir skatinti tolesnius tyrin÷jimus. 2009 m. tikslas – remti valstybių narių pastangas skatinti kūrybiškumą mokantis visą gyvenimą. Nauji produktai, paslaugos, procesai bei verslai ir jų sinergija reikalauja iš šiuolaikinio žmogaus geb÷jimo priimti naujas id÷jas ir pritaikyti jas savo reikm÷ms. Geb÷jimas kūrybiškai mąstyti ir spręsti problemas šiuolaikin÷je visuomen÷je savo svarba prilyginamas kitiems asmens geb÷jimams – meniniams, technologiniams, socialiniams įgūdžiams. Švietimo mainų paramos fondas, kuris yra atsakingas už Europos kūrybiškumo ir naujovių metų veiklos koordinavimą Lietuvoje, šių metų lapkričio 5 d. organizavo Comenius partnerysčių ir Leonardo da Vinci partnerysčių bei mobilumo projektų monitoringo konferenciją „Kūrybiškumas projektų valdyme“. Šios konferencijos tikslas – pasidalinti savo gerąja patirtimi įgyvendinant projektus organizacijose, bei šiuos pavyzdžius skleisti būsimiems ir esamiems projektų vykdytojams. Kūrybiškumas, tiek kuriant ir rašant projektus, tiek juos įgyvendinant, yra labai svarbus, nes ši veikla gali tapti vienu iš kūrybiškumo raiškos pavyzdžių projektų vykdytojų veikloje. Konferencijos metu dr. Alfredas Chmieliauskas, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto docentas, pristat÷ savo patirtį, kaip kūrybiškai valdyti projektus. Valstyb÷s institucijų kalbų centro tarptautinių projektų koordinator÷ dr. Olga Medvedeva pabr÷ž÷ užsienio kalbos įgūdžių svarbą komunikuojant su projektų partneriais iš kitų šalių, o Vilniaus Žaros vidurin÷s mokyklos mokytoja Konsuela Liaskovskaja pasiūl÷, kaip naudoti IKT ne tik bendraujant su kolegomis, bet ir visame projekto įgyvendinimo cikle.

Tačiau svarbiausioji monitoringo konferencijos „Kūrybiškumas projektų valdyme“ dalis darbas grup÷se, kurių temos buvo: 1. Projekto komunikacija ir komanda; “In my experience, the best 2. Projektų veiklų ir rezultatų kokyb÷s vertinimas; creative work is never done when 3. Projekto veiklų ir rezultatų sklaida; one is unhappy” 4. Projekto rezultatai, jų panaudojimas; Albert Einstein 5. Projekto tęstinumas. Šiame leidinyje pristatome min÷tų darbo grupių diskusijų, pasidalinimo patirtimi rezultatus. Visus projektų koordinatorius kviečiame pasinaudoti kitų projektų dalyvių patirtimi tiek įgyvendinant projektus, tiek rengiant paraiškas būsimiems projektams. D÷kojame visiems dalyviams, aktyviai diskutavusiems darbo grup÷se ir taip pad÷jusiems parengti šio leidinio turinį.

2


I. PROJEKTO KOMUNIKACIJA IR KOMANDA

Apibr÷žimas

Projekto komanda – tai projekto darbo grup÷ organizacijoje bei tarptautin÷ darbo grup÷, sudaryta iš partnerių atstovų. Projekto komunikacija – bendradarbiavimas ir komunikacija tarp darbo grup÷s narių ir partnerių organizacijose. Nuolatin÷ komunikacija tarp projekto partnerių yra vienas iš veiksnių užtikrinančių s÷kmingą projekto įgyvendinimą. METODAI/PRIEMONöS Formuojant projekto komandą svarbu: • tinkamas projekto tikslų, uždavinių, veiklų ir rezultatų pristatymas organizacijoje; • tam tikros srities specialistų ir besimokančiųjų įtraukimas į projekto darbo grupę. Pastabos: Darbo grup÷je metu nebuvo prieita vieningos nuomon÷s, ar projekto komanda turi būti formuojama savanoriškumo principu, ar vadovui paskyrus atitinkamus asmenis. Vieni teig÷, kad savanoriškai dalyvaujantys asmenys yra labiau motyvuoti, iniciatyvesni ir darbštesni, o kitų patirtis buvo tokia, kad vadovui paskyrus asmenis į darbo grupę, jie v÷liau buvo d÷kingi už įgytą patirtį ir siūl÷si dalyvauti kitų projektų veikloje. Projekto komunikacijos priemon÷s: • Susitikimai. Efektyviausia priemon÷, nes vyksta tiesioginis bendravimas su darbo grup÷s nariais. • E. paštas. Dažniausiai naudojama priemon÷ projekto darbo grup÷se. • Skype. Populiari darbo grup÷s narių naudojama priemon÷, nes patogi ir nemokama. • Projekto tinklalapis. Naudojama projekto pristatymui bei kaip nuolatin÷ priminimo priemon÷ partneriams apie projekto tikslus, uždavinius, veiklas ir rezultatus. • Socialinis tinklas (pvz. Facebook). Nedažnai naudojama priemon÷ darbo grup÷se. • Faksas. Retai naudojama priemon÷, dažniausiai tik esant poreikiui. • Telefonas. Mažai naudojama priemon÷, nes yra pigesnių ar nemokamų priemonių. • Paštas. Retai naudojama priemon÷, dažniausiai naudojama tik sveikinimų ar atvirukų siuntimui. • Internetinis forumas. N÷ra plačiai naudojama priemon÷ darbo grup÷se. • Video konferencija – naujoviška ir dar plačiai nenaudojama, tačiau apie šią priemonę teigiamai atsiliepiama. Pastabos: Pateiktos komunikacijos priemon÷s darbo grup÷je metu buvo sud÷liotos nuo efektyviausios iki mažiausiai efektyvios. Buvo nutarta, kad video konferencija yra kūrybiškiausia iš išvardintų 3


priemonių. Comenius projekto koordinatoriai pasakojo, kad video konferencijos labai sudomina besimokančiuosius. PROJEKTŲ ĮGYVENDINTOJŲ PATIRTIS/PATARIMAI Projekto komandos formavimas: • Optimalus darbo grup÷s narių skaičius tur÷tų būti 4 ar 5 žmon÷s. • Siekiant efektyvaus darbo, tur÷tų būti paskirstyta atsakomyb÷ tarp darbo grup÷s narių; • Darbo grup÷s nariai tur÷tų gerai žinoti užsienio kalbą. • Į darbo grupę reik÷tų įtraukti tam tikros srities specialistus ir besimokančiuosius, kad būtų užtikrintas visų tikslinių grupių dalyvavimas. • Tur÷tų būti nuolat organizuojami darbo grup÷s susitikimai, kad informacija būtų pateikiama laiku. • Siekiant užtikrinti tinkamą laiko valdymą, tur÷tų būti nustatomi atliekamų darbų terminai. • Rekomenduotina sudaryti darbų kalendorių, kuriame galima pažym÷ti vizitus, partnerių susitikimus, švenčių dienas Lietuvoje ir partnerių šalyse, net tarptautin÷s komandos narių gimtadienius. • Svarbu motyvuoti darbo grup÷s narius (pvz. kvalifikacijos k÷limas, dalyvavimas renginiuose). • Tam, kad dingus atsakingam asmeniui partnerio organizacijoje projekto veikla nesustotų, formuojant tarptautinę komandą tur÷tų būti paskirti du atsakingi asmenys iš vienos organizacijos. • Rekomenduotina tur÷ti rezervinį projekto partnerių sąrašą tam, kad partneriui atsisakius dalyvauti projekte, nekiltų sunkumų ieškant naujo partnerio (Leonardo da Vinci mobilumo projektai). Į projekto darbo grupę ir jos • Iš anksto tur÷tų būti išsiaiškintos technin÷s susitikimus įtraukus organizacijos multimedijos priemonių galimyb÷s partnerin÷se vadovą, darbas grup÷je būna institucijose, kad susitikimų metu nekiltų našesnis. nesklandumų. Projekto komunikacija: • Svarbiausias yra pirmasis partnerių susitikimas, kurio metu partneriai tur÷tų aptarti visus svarbius projekto įgyvendinimo klausimus bei komandinio darbo aspektus (partnerysčių projektai). • Rekomenduotina paskirstyti užduotis tarp darbo grup÷s narių. • Siekiant suartinti darbo grup÷s narius, der÷tų skatinti jų neformalų bendravimą. • Iš anksto aptartos tarp darbo grup÷s narių komunikacijos taisykl÷s ir sąlygos padeda išvengti bendradarbiavimo nesusipratimų ateityje. • Iškilus konfliktui tarp skirtingų šalių projekto partnerių (paprastai d÷l kultūrinių skirtumų), iniciatyvos spręsti konfliktą tur÷tų imtis vienas, konflikte nedalyvaujantis, partneris. • Norint išvengti užsienio kalbos barjero partnerių susitikimo metu, reik÷tų naudotis vert÷jo paslaugomis. Vert÷ju gal÷tų būti užsienio kalbos mokytojas / d÷stytojas.

4


II. PROJEKTŲ VEIKLŲ IR REZULTATŲ KOKYBöS VERTINIMAS

Apibr÷žimas

Vertinimas – mokymasis iš patirties, padedantis suprasti, kaip ir kod÷l pasiekti atitinkami rezultatai bei kokių priemonių imantis galima patobulinti veiklą.

Vertinimo žingsniai: vertinimo kriterijų nustatymas, duomenų surinkimas, duomenų analiz÷ ir interpretavimas, tobulinimo krypčių numatymas. METODAI/PRIEMONöS Projekto veiklų ir rezultatų kokyb÷s vertinimo priemon÷s, jų privalumai ir trūkumai: • •

• • • • •

• • •

Anketa, klausimynas. Tinkamiausi didelei auditorijai apklausti, užduodant konkrečius klausimus. Tačiau gali būti pildomi atmestinai, tod÷l ne visuomet atspindi realią situaciją. Pokalbis, diskusijos grup÷se. Vienu metu gali būti diskutuojami įvairūs rūpimi klausimai, taip pat užtikrinamas tiesioginis ryšys. Tačiau gali būti sunku susisteminti išgirstą informaciją, be to, ne visi dalyviai turi drąsos pareikšti savo nuomonę. Išorinis vertinimas. Objektyvi nuomon÷ iš šalies, tačiau reikia surasti nešališką išorinį vertintoją. Gali būti įvertinta tik dalis projekto veiklų, tod÷l neįvertinama visa situacija. Gair÷s, vadovai. Kaip prevencin÷ priemon÷ gali būti naudojamos ilgą laiką. Tačiau kartais būna sunku pateikti visą reikiamą informaciją. Užduočių sąrašas, tinklelis. Atlieka „kontrolieriaus“ vaidmenį, kad laiku būtų įvykdytos visos suplanuotos veiklos. Būtina sugeb÷ti išskirti prioritetus. Ataskaitos. Užtikrina visapusišką projekto įvertinimą, pateikiant struktūruotą informaciją. Gali pareikalauti didelių laiko sąnaudų. Pristatymas (stendai, vaizdo medžiaga, parodos). Patraukli, kūrybiškumą skatinanti priemon÷. Deja, ne visuomet pavyksta pateikti visą informaciją, be to, reikalingos papildomos sąnaudos, pavyzdžiui, parodai organizuoti. Dokumentų analiz÷. Naudojama įvairi ir lengvai prieinama informacija, kurios surinkimui nebūtina trukdyti projekto dalyvių. Gali pareikalauti didelių laiko sąnaudų, o kai kuri informacija gali būti nebeaktuali. Dienoraštis, rašin÷lis. Puiki priemon÷ įspūdžių dokumentavimui, suteikianti laisv÷s kūrybiškumui pasireikšti. Reikalauja tam tikrų laiko sąnaudų bei disciplinos. Steb÷jimas. Nebūtinas išankstinis pasiruošimas, tačiau gali būti sunku susisteminti ir apibendrinti informaciją, kuri kartais gali būti pateikta subjektyviai. Žaidimai, varžybos. Patraukli ir įdomi priemon÷, skatinanti kūrybiškumą ir komandinį darbą. Tačiau reikalingos tam tikros sąlygos (pvz. tinkama vieta, priemon÷s ir pan.).

5


Pastabos: • priemon÷s išvardintos prioriteto tvarka, vertinant jų efektyvumą ir naudojimo dažnumą; • kūrybiškiausia priemone, renginio dalyvių nuomone, pripažintas pristatymas – parodos, stendai, vaizdo medžiaga ir pan.

• • • •

• • • • •

PROJEKTŲ ĮGYVENDINTOJŲ PATIRTIS/PATARIMAI Būti atviriems naujov÷ms, kūrybiškais. Naujai pritaikytos ar anksčiau nenaudotos priemon÷s ir metodai gali duoti labai neblogų rezultatų. Netur÷ti išankstin÷s nuostatos – nenuvertinti, bet ir nepervertinti partnerių, dalyvių, situacijos. Imtis iniciatyvos, jeigu to nedaro kiti. Tai ypač aktualu dalyvaujant projekte partneriu, kai koordinatorius neskiria d÷mesio projekto veiklų ir pasiekimų vertinimui. Įvertinti praeities patirtį ir klaidas. Organizuojant renginius ar pradedant naujus projektus, patartina prisiminti ankstesnių panašaus pobūdžio renginių ar veiklų vertinimo rezultatus. Pasitik÷ti kitais ir savimi. Nepasitikint partneriais gali tekti daugelį darbų už juos atlikti patiems. Per daug detalios gair÷s ar vadovai projekto dalyviams ar partneriams gali apriboti jų norą imtis papildomos iniciatyvos. Nekonkretūs/neaiškūs nurodymai besimokantiesiems ar partneriams. Neįvertinti kultūriniai skirtumai. Neproporcingai didelis d÷mesys vertinimui.

Nereik÷tų pamiršti, kad projekto esm÷ slypi įgyvendinamose veiklose ir pasiekimuose bei rezultatuose, o vertinimas turi tik užtikrinti, kad tai, kas suplanuota, būtų įvykdyta laiku ir kokybiškai.

Visiškai pasiteisinusi iniciatyva – projekto dalyviais pasirinkti ne pavyzdingus, visus atrankos kriterijus atitinkančius moksleivius, o mokyklos padaužas, taip suteikiant jiems pasitik÷jimo savo galimyb÷mis.

6


III. PROJEKTO VEIKLŲ IR REZULTATŲ SKLAIDA

Darbo grup÷s pavadinimas Apibr÷žimas

Projekto veiklų ir rezultatų sklaida – projektin÷s veiklos metu įgytų žinių bei informacijos apie projekto rezultatus platinimas. Sklaida apima aiškios tikslin÷s informacijos apie projekto pasiekimus kaupimo procesą naudojantis atitinkamomis priemon÷mis.

METODAI/PRIEMONöS Projekto veiklų ir rezultatų sklaidos priemon÷s, jų privalumai ir trūkumai: 1. Informacin÷s technologijos: • Internetas • Forumas • Pateiktys (Power Point programa) • Filmai (videoklipai) • Pamokos internetu Privalumai: tai operatyvi, moderni, patraukli, interaktyvi, produktyvi sklaidos priemon÷, kurios d÷ka lengvai pasiekiama plati auditorija, patraukli jaunimui, sklaidos internete rengimas gali būti vienu iš būdų moksleiviams motyvuoti. Trūkumai: geb÷jimų stoka, nes reikalauja IKT žinių, technin÷s kliūtys, žala sveikatai, atima laiką, priklausomyb÷, motyvacijos maž÷jimas. 2. Žiniasklaida: • Vietin÷, regiono ir respublikin÷ spauda • Interviu • Bukletai • Skrajut÷s Privalumai: skelbiant apie projektą spaudoje, reklamuojamas ne tik projektas, bet mokykla/organizacija; spaudos d÷ka informacija apie projektą ir rezultatus tampa prieinama vietos bendruomenei, t÷vams; skrajutes, bukletus ir panašią spausdintą medžiagą patogu platinti, dalinti įvairiuose renginiuose, siųsti suinteresuotiems asmenims paštu. Trūkumai: informacijos apie projektą pateikimas žiniasklaidoje kainuoja, tačiau dažnai projekte tam nebūna skirta l÷šų; pasitaiko, kad žiniasklaidos priemon÷s trumpina pateiktą informaciją, straipsnius ir taip iškraipo pateiktus faktus, informacija tampa netiksli; tai neoperatyvus informacijos pateikimo būdas, nes straipsnių, informacijos derinimas užtrunka; ši sklaidos priemon÷ neįdomi vaikams, nes jie spaudos neskaito. 3. Mokyklos/organizacijos viduje organizuota sklaidos veikla: • Teminiai vakarai (vaidinimai, diskusijos, viktorinos, dainų konkursai, kūrybin÷s 7


užduotys) • Paskaitos • Debatai • Stendai/parodos • Pasidalijimas patirtimi/bendravimas/pasidalijimas įspūdžiais/rytmečiai • Mokyklos/organizacijos radijas, TV • Metraščių vedimas • Švieslent÷ • Bibliotekos/muziejai • Konferencijos (tarptautin÷s ir respublikin÷s)/seminarai • Spauda (savo laikraštis) • Fotoalbumas • Integravimas į mokomąjį dalyką Privalumai: platesnis įvairių mokyklos/organizacijos vietinių sklaidos priemonių naudojimas skatina projekto dalyvių ir ne tik jų aktyvumą ir kūrybiškumą, padeda įtraukti į projekto veiklas mokyklos bendruomenę; į sklaidos rengimą įtraukus jaunimą, skatinamas jų užimtumas, motyvacija veikti, kurti ir dalyvauti kitų projektų veikloje, plečiamas akiratis, kompetencijos ir įgūdžiai, vyksta ugdymo procesas, atsiranda galimyb÷ projektą integruoti į įvairius mokomuosius dalykus; metraščių, fotoalbumų ir panašių priemonių d÷ka kuriama materialin÷ nauda mokyklai/organizacijai, taip parengta informacija turi išliekamąją vertę, yra įvairi. Trūkumai: neretai susiduriama su moksleivių ar kolegų pasyvumu, abejingumu ar net priešiškumu; pernelyg įsijungus į šią veiklą, atitraukia moksleivius nuo ugdymo proceso. 4. Už mokyklos/organizacijos ribų • Ekskursijos • Radijas • Televizija • Bibliotekos/muziejai • Rajoniniai renginiai • Sklaida užsienyje Privalumai: skelbiant apie projekto veiklas bei sukurtus rezultatus už mokyklos/organizacijos ribų, tik÷tinas platesnis poveikis ir naujos auditorijos pasiekiamumas; tai tampa reklama mokyklai/organizacijai; jei į išorinę sklaidą įtraukiamas jaunimas – ugdomas pilietiškumo, atsakomyb÷s, savivert÷s jausmas; sklaidos užsienio kalba rengimas skatina užsienio kalbos tobul÷jimą. Trūkumai: neretai susiduriama su bendruomen÷s pasyvumu, kritika, skepticizmu, abejingumu; ši sklaida reikalauja papildomų išlaidų, susiduriama su technin÷mis kliūtimis, didele atsakomybe, rizika, kad nepavyks pritraukti auditorijos (pvz., į renginius). PROJEKTŲ ĮGYVENDINTOJŲ PATIRTIS/PATARIMAI Apibendrinus projektų koordinatorių patirtį įgyvendinant projekto veiklų bei rezultatų sklaidą, pateikiame labiausiai pasiteisinusių sklaidos priemonių dešimtuką, kurios išvardintos prioriteto tvarka, vertinant jų efektyvumą ir naudojimo dažnumą: 1. Internetas 2. Tiesioginis pristatymas (su lauktuv÷m) 3. Stendai, parodos 4. Bendravimas klas÷je (dalyviai kolegoms) 8


5. Spauda 6. Skrajut÷s, bukletai, kiti produktai, patiekalai, albumai - ką galima paliesti, tur÷ti, paragauti 7. Filmukai 8. Integravimas į ugdymo procesą 9. Renginiai mokyklos bendruomenei 10. Šou, parodos Projektų koordinatoriai, kaip labiausiai pasiteisinusias, pažym÷jo šias sklaidos priemones: • Internetinis puslapis, forumas • Stendai • Fotoalbumas, projekto albumas • Pristatymai mokytojams/organizacijos darbuotojams • Partnerių įtraukimas (platesn÷ sklaida) Įgyvendinant projektus, labiausiai nepasiteisinusios priemon÷s išskirtos šios: • Sud÷tinga sukurti projekto puslapį internete, ypač jei mokykla neturi savo serverio. Slaptažodžiai užkerta kelią platesn÷s publikos pritraukimui. • Nepasiteisino projekto veiklų ir rezultatų pristatymas moksleiviams per pertraukas tarp pamokų. • Sud÷tinga integruoti projekto rezultatą į mokomąjį dalyką, ypač jei tą dalyką d÷sto projekte nedalyvavęs d÷stytojas ar mokytojas.

9


IV. PROJEKTO REZULTATAI IR JŲ PANAUDOJIMAS

Apibr÷žimas

Rezultatas – tai projekto įgyvendinimo eigoje sukurta prid÷tin÷ vert÷. Rezultato panaudojimas – pasidalijimas savo patirtimi ir pasiekimais įgyvendinant projektą. METODAI/PRIEMONöS Projekto produkto koncepcija: • Tarpiniai rezultatai gali būti vienkartinio naudojimo • Galutinis projekto produktas turi tur÷ti išliekamąją vertę (naudą) • Galutinis produktas apibendrina vykdytą projektą • Produkto išvaizda taip pat svarbi Projekto rezultatai gali būti apčiuopiami (materialūs) ir neapčiuopiami (nematerialūs). Neapčiuopiamas projekto produktas yra nauda projekto dalyviui (mokiniui ir mokytojui) ir institucijai. Pvz.: • Mokinių motyvacija (pvz., mokytis kalbų) • Personalo motyvacija (pvz., mokytis kalbų) • Neįkainojama patirtis (naujov÷s) • Socialiniai įgūdžiai, bendravimas • Kalbinių įgūdžių tobulinimas • Susipažinimas su kita aplinka, technologijomis, mokymo programomis • Projekto komanda/bendradarbiavimo įgūdžiai • Europin÷s dimensijos supratimas ir stiprinimas Pastaba: Per daug suplanuotų rezultatų n÷ra gerai PROJEKTŲ ĮGYVENDINTOJŲ PATIRTIS/PATARIMAI Praktiniai projekto rezultatų-produktų pavyzdžiai: • Tautinis stalo žaidimas (per žaidimą pristatyti šalį) • Bendras europinis/sud÷tinis žaidimas • Europin÷ žaidimų knyga • Filmas apie mokyklą ir jos kasdienį gyvenimą • Mokymo priemon÷s (pvz., religin÷s tematikos žodynas su užduotimis) • Rekomendacijos kaip tobulinti profesin÷se mokyklose socialinę partnerystę • Apklausos, tyrimai • Prietaisas fizikos pamokai • Šalių prezentacijų pateiktys 10


• • • • • •

Kalendoriai su vaikų darbais Vaikų atvirut÷s Interneto svetain÷ Pačių gamintos žvakid÷s Pačių gaminti suvenyrai Stalties÷s ir kt. rankdarbiai

Projekto produktų panaudojimo pavyzdžiai: • Kitų projektų id÷jų, rezultatų panaudojimas savo projekte (pvz., susikurti projekto logo) • Staltiesių pagamintų projekte naudojimas • Patirties pristatymas institucijoje ir neformalaus bendravimo metu • Kitų šalių patirties pritaikymas savo institucijoje • Stalo žaidimas keliauja iš klas÷s į klasę • Vienas įvykdytas projektas skatina kurti naujus projektus • Keičiamasi vaikų atvirut÷mis su sveikinimais • Palyginus patirtį su partnerin÷mis šalimis, labiau vertinama tai, kas turima • Išliekamasis ryšys tarp žmonių „Labai vertingas projekto • Pagaminto prietaiso naudojimas per fizikos pamokas rezultatas – projekto • Parengtų pateikčių naudojimas kituose renginiuose vadybos patirtis, kurią įgyja • Projekto kampelis institucijoje projekto koordinatorius“ • Projekto medžiaga tinklalapyje • Projekto/institucijos vizitin÷s kortel÷s

11


V. PROJEKTO TĘSTINUMO UŽTIKRINIMAS

Apibr÷žimas

Projekto tęstinumas – tai projekto rezultatų, įgytų įgūdžių, žinių, bendradarbiavimo ryšių naudojimas bei pl÷tojimas projektui pasibaigus. Projekto tęstinumas gerina mokymo proceso kokybę, kelia mokinių bei mokytojų motyvaciją, didina institucijos prestižą. Projekto tęstinumo užtikrinimas vykdomas dviem lygmenimis – institucijoje bei toliau bendradarbiaujant su projekto partneriais. METODAI/PRIEMONöS Projekto tęstinumo užtikrinimo metodai nacionaliniame lygmenyje: • Projekto metu pasiektų rezultatų bei produktų sklaida. Galima užmegzti ryšius su kitomis panašaus pobūdžio institucijomis savo šalyje ir pasidalinti įgyta tarptautinio bendradarbiavimo patirtimi, žiniomis, id÷jomis ir produktais. • Nacionalinių/vietinių bendradarbiavimo tinklų kūrimas. Pasibaigus finansavimui, projektinę veiklą galima tęsti suradus vietinius partnerius (pvz., projektą ekologine tema tęsti su vietin÷mis ar šalies mokyklomis). • Ilgalaikio tarptautinio bendradarbiavimo plano parengimas. Įgijus patirties nuosekliam tarptautinio bendradarbiavimo pl÷tojimui, institucijai naudinga tur÷ti ilgalaikę viziją, kuriose programose bei iniciatyvose ketinama dalyvauti ateityje. • Koordinatoriaus tarptautinei veiklai institucijoje paskyrimas. Patirtis rodo, kad institucijose, kurios turi pastovų asmenį, atsakingą už tarptautinę veiklą, projekto rezultatų tęstinumas bei naujų id÷jų įgyvendinimas vyksta daug efektyviau. • Metodin÷s medžiagos, parengtos projekto metu, panaudojimas. Vert÷tų naudinga medžiaga pasidalinti su kitais projekte nedalyvavusiais mokytojais bei paskatinti ja naudotis mokymo procese. Apie rezultatus (metodai, tyrimai, vadovai ir kt.), kurie gal÷tų būti naudingi bei pritaikomi nacionaliniu lygmeniu, tur÷tų būti informuotos vietos bei nacionalin÷s valdžios institucijos. • Tarpdalykin÷s integracijos puosel÷jimas. Projektas paprastai skatina įvairių dalykų mokytojų bendradarbiavimą bei projekto veiklų integravimą į mokymo procesą, kurį reik÷tų palaikyti ir projektui pasibaigus. • IKT įgūdžių, įgytų projekto metu, panaudojimas. Asmenys, projekte patobulinę IKT įgūdžius, gali toliau naudoti juos pamokose, bendrauti e.paštu. Tai didina mokinių bei mokytojų motyvaciją. • Užsienio kalbos įgūdžių naudojimas. Tolesniam užsienio kalbos įgūdžių tobulinimui patartina bendrauti užsienio kalba ne tik per kalbos pamokas, bet ir kitų dalykų pamokų metu (pvz., darbų pamokoje ruošiant maistą). 12


Projekto tęstinumo užtikrinimo metodai tarptautiniame lygmenyje: • Virtualus bendravimas. Tęsti bendravimą bei bendradarbiavimą su buvusiais projekto partneriais virtualiu būdu, naudojantis eTwinning, video/audio konferencijomis, skype ir pan. • Partneryst÷s internetinio puslapio palaikymas. Partneriai interneto svetain÷s pagalba gali ir toliau dalintis id÷jomis, patirtimi, talpinti metodinę medžiagą, nuotraukas ir t.t. • Bendra veikla. Kartu su projekto partneriais galima organizuoti įvairią veiklą (pvz., keliaujančią parodą, bendrų CD, laikraščių, kalendorių rengimas ir t.t.). • Mobilumas per kitas programas. Rekomenduotina pasinaudoti ir kitų programų bei veiklų teikiamomis galimyb÷mis, tai leidžia pl÷toti tolesnį bendradarbiavimą, palaikyti senus bei užmegzti naujus ryšius kitiems projektams: • Centralizuotos veiklos projektai (tinklai); • Comenius asistentai ir kt.; • Comenius kvalifikacijos tobulinimo veikla (job shadowing); • Comenius, Leonardo da Vinci parengiamieji vizitai. • Leonardo da Vinci naujovių perk÷limo projektai. PROJEKTŲ ĮGYVENDINTOJŲ PATIRTIS/PATARIMAI Naudingi projekto tęstinumo užtikrinimo pavyzdžiai: • enciklopedijos kūrimas ir nuolatinis atnaujinimas; • EUROPASS dokumentų panaudojimas; sertifikatai lemia geresnes įsidarbinimo galimybes; • aktyvi sklaida spaudoje ir po projekto pabaigos; • profesinio mokymo plano kūrime dalyvauja buvę Leonardo da Vinci mobilumo projektų dalyviai (naujų modulių kūrimas); • Leonardo da Vinci mobilumo projektų stažuot÷s partnerių institucijose užskaitomos kaip praktikos dalis; • Leonardo da Vinci mobilumo projektų partnerių institucijos išduoti sertifikatai padeda mokiniams įsidarbinant; • Leonardo da Vinci mobilumo projekto metu parengtos metodin÷s medžiagos panaudojimas giminingose specialyb÷se; • mokyklos strateginiame plane numatomas projekto tęstinumas.

13


NUORODOS Į DOKUMENTUS Daugiau informacijos apie projektų valdymą galite rasti Europos Komisijos bei kitų šalių nacionalinių agentūrų parengtuose dokumentuose: •

• • •

• •

• •

http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/publ/educ-training_en.html – Europos Komisijos leidinių katalogas internete. Jame galima rasti tokius leidinius kaip: s÷km÷s istorijų lankstinukai „Creativity and Innovation“, „Mobility creates opportunities“, „Europe creates opportunities“ Comenius ir Leonardo da Vinci programų veikloms, vadovą įgyvendinančioms ir ketinančioms įgyvendinti Comenius mokyklų partnerystę institucijoms „Handbook for schools“ ir kt. http://qas.programkontoret.se - vadovas (QAS „Quality and Sustainability“) partnerysčių projektams ir nacionalin÷ms agentūroms. http://www.leonardo.org.uk/page.asp?section=0001000100230005&sectionTitle=Working+with+ Partners – vadovai ir patarimai įgyvendinantiems tarptautinio bendradarbiavimo projektus. http://www.leonardodavinci.nl/en/Publications/2647/Publications.html – vadovai projektų vykdytojams su teorine informacija ir praktiniais patarimais apie projekto vertinimą, įgyvendinimą, sklaidą, valorizaciją ir virtualų bendradarbiavimą. http://www.leonardo.org.uk/page.asp?section=0001000100230010&sectionTitle=Evaluate+your+ activities – projektų vertinimo gair÷s. http://www.leonardo.org.uk/page.asp?section=0001000100230004&sectionTitle=Disseminate+an d+Exploit+Results – Didžiosios Britanijos nacionalin÷s agentūros parengtas vadovas (angl. „Dissemination Guidance Note for Leonardo Projects”) projektų vykdytojams, kur pateikiama informacija kaip planuoti projekto sklaidos strategiją, kada ir kokiomis sklaidos priemon÷mis vykdyti projekto rezultatų sklaidą. www.leonardodavinci.nl/vault_public/cms/?ID=1318 – vadovas, kuriame rasite informaciją, kaip planuoti sklaidą, kaip numatyti tikslines grupes, sklaidos kanalus ir vertinimą. http://www.grundtvig.org.uk/page.asp?section=0001000100200004&sectionTitle=Disseminate+a nd+Exploit+Results – vadovas paraiškų reng÷jams bei projektų vykdytojams apie sklaidos įgyvendinimo pagrindus. Pateikiami gerosios patirties pavyzdžiai.

14


Kūrybiškumas projektų valdyme  

COMENIUS ir LEONARDO DA VINCI 2009 m. lapkričio 5 d. vykusios konferencijos „Kūrybiškumas projektų valdyme“ darbo grupių rezultatų apibendri...

Advertisement
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you