Page 1

2011 2011m. m.lapkritis, vasaris, Nr. Nr. 98

M MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ Švietimo mainų paramos fondas


TURINYS `` Comenius – individualus mokinių mobilumas.......................................................... 3 `` Erasmus – Lietuvos mokykloms!..................................................................................... 4 `` Grundtvig projekto dalyvio patirtis. Nordplus programos aktualijos............... 6 `` Comenius Regio projektas. Aktyvaus Mokymosi visą gyvenimą programos dalyvio patirtis................................................................................................ 7 `` 2012-ieji – Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metai... 8 `` Leonardo da Vinci programos aktualijos..................................................................... 9 `` Euroguidance renginiai....................................................................................................10 `` Kalbų ambasadoriaus rinkimai. Naujo Euroguidance leidinio pristatymas..11 `` Valstybinių stipendijų programos galimybės..........................................................12 `` Lietuvos aukštasis mokslas pristatomas užsienyje. ...............................................13 `` TAPK – pirmasis neformaliajam švietimui skirtas projektas................................14 `` 2012 m. paraiškų teikimo terminai. Naujo Europass žaidimo pristatymas. ..15 `` Kryžiažodis............................................................................................................................16

MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄ Švietimo mainų paramos fondo informacinis leidinys

2011 m. lapkritis, Nr. 9 Leidėjas Švietimo mainų paramos fondas Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius Tel. (8 5) 261 0592, faksas (8 5) 249 7137 El. paštas info@smpf.lt, www.smpf.lt Tiražas 1 000 egz. © Švietimo mainų paramos fondas, 2011 m. Rengėjas Švietimo mainų paramos fondas Viršelio nuotrauka Edgaras Anisimenko Maketavo UAB „Grafija“ Spausdino UAB „Grafija“

Šį leidinį finansavo Europos Komisija. Leidinyje išreiškiamas tik autorių požiūris, todėl Komisija nėra atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

2


Mokiniai pasakojo apie užsienio mokyklose įgytą patirtį

Mokinių mobilumo veikla buvo pristatyta mokytojams

Nuo 2012 m. dalyvauti individualaus mobilumo programoje ir įgyti tarptautinės mokymosi patirties galės ne tik Lietuvos studentai, bet ir mokiniai. Naują Comenius programos individualaus mokinių mobilumo veiklą administruos Švietimo mainų paramos fondas. Planuojama, kad 2012–2013 mokslo metais pagal šią veiklą mokytis kitoje šalyje galimybę turės daugiau nei 40 Lietuvos bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokinių, kurie yra ne jaunesni kaip 14 metų amžiaus. Mokinys užsienio mokykloje galės mokytis nuo 3 iki 10 mėnesių. „Tai pirmoji individualaus mokinių mobilumo programa Lietuvoje, kuri finansuojama ne iš privačių fondų. Naująja veikla skatinsime ilgalaikį Europos mokyklų bendradarbiavimą. Jau antrą dešimtmetį sėkmingai administruodami Erasmus studentų mobilumą, stebime teigiamą programos poveikį dalyvių asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui, todėl neabejojame ir mokinių mobilumo veiklos sėkme”, – teigia Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus pavaduotoja Gražina Kaklauskienė. Dalyvaudami Comenius individualaus mokinių mobilumo veikloje Lietuvos jaunuoliai turės galimybę įgyti naujų žinių, išmokti užsienio kalbų, ugdyti pilietiškumo ir tarpkultūrinio bendravimo įgūdžius. Ne tik mokiniai, kurie vyks mokytis į užsienio mokyklas, bet ir tie, kurie mokysis greta iš kitos šalies atvykusio bendraamžio.

Paraiškos – iki gruodžio 1 dienos Norinčios individualaus mokinių mobilumo veikloje dalyvauti mokyklos paraiškas Fondui turės pateikti iki šių metų gruodžio 1 dienos. Mokyklos taip pat turės atitikti svarbų kriterijų – mokinių mobilumas galimas tik tarp tame pačiame Comenius mokyklų partnerystės projekte šiuo metu dalyvaujančių ar anksčiau dalyvavusių mokyklų. Pastaraisiais metais Comenius individualaus mokinių mobilumo veikloje

dalyvaujančių šalių, o tuo pačiu ir mokinių, skaičius sparčiai auga. 2010– 2011 mokslo metais veikloje dalyvavo 13 šalių, mobilumo galimybėmis pasinaudojo 672 mokiniai. Numatyta, kad 2012–2013 mokslo metais dalyvaujančių šalių skaičius viršys 20, o visoje Europoje mobilumo veikla pasinaudos daugiau nei 3 000 mokinių.

Švietimo mainų paramos fondas

Mokiniams – naujos galimybės mokytis užsienyje

``Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje www.smpf.lt

``Spalio 7 dieną įvyko įvadinė konferencija, kurios metu buvo pristatyta

Comenius individualaus mokinių mobilumo veikla. Patirtį dalyvaujant šioje veikloje pristatė ir svečiai iš užsienio – Italijos mokyklų atstovai ir mokiniai. Su konferencijos dalyviais savo pastebėjimais ir patarimais pasidalijo ir Lietuvos mokyklų, kuriose mokosi mokiniai iš užsienio ar  kurių mokiniai vyksta mokytis į kitų šalių mokyklas, atstovai. Apie įspūdžius ir gautą naudą susirinkusiems papasakojo ir patys veiklos dalyviai – Lietuvos mokiniai, kurie mokėsi užsienyje.

Konferencijoje patirtimi dalijosi jaunuoliai mokęsi užsienyje

3


Erasmus patirtis keliauja po Lietuvos mokyklas Šiemetinis ruduo tiek studentams, tiek mokiniams – netradicinis. Ir ne vien todėl, kad mokiniams pamokos tapo dar įdomesnės, o universitetuose ir kolegijose padaugėjo ar sumažėjo paskaitų. Pirmą kartą Lietuvoje vykdoma savanoriška iniciatyva „Erasmus Lietuvos mokykloms“, kuri neabejotinai prisideda prie tolerancijos ir tarptautiškumo skatinimo. Kokias galimybes atveria Erasmus mobilumo programa? Kaip ji praplečia užsienyje studijavusių jaunuolių pasaulėžiūrą? Kokios vertybės puoselėjamos Europos Sąjungos (ES) šalių universitetuose? Kokie pagrindiniai veiksniai lemia profesijos pasirinkimą? Tai tik dalis klausimų, į kuriuos mokiniams atsako iniciatyvos dalyviai – Lietuvos universitetų ir kolegijų studentai, dalyvavę Erasmus programoje, užsieniečiai, atvykę į Lietuvą studijuoti pagal Erasmus programą, taip pat „Erasmus Student Network Lithuania“ tinklo bei kitų studentų organizacijų nariai, dalyvaujantys mentorystės veikloje.

19 universitetų ir kolegijų, 160 mokyklų

Paraiškas dalyvauti iniciatyvoje iki 2011 m. birželio 30 d. teikė Lietuvos universitetai ir kolegijos, dalyvaujančios Erasmus programoje. Rugsėjo mėnesį startavusios iniciatyvos metu 19-os aukštojo mokslo institucijų studentai lankosi daugiau nei 160 bendrojo lavinimo mokyklų visoje Lietuvoje. Ten jaunuoliai savanoriškai dalinasi gyvenimiška patirtimi, įgyvendina nedidelės apimties projektus (savanorystės, tarpkultūrinio supratimo, tolerancijos ar profesinio apsisprendimo temomis) ir perduoda ES puoselėjamas vertybes.

Šiaurės Lietuvos kolegijos Erasmus studentų viešnagė mokykloje

įvadiniame seminare buvo pristatoma iniciatyva, jos ištakos ir įgyvendinimas. Įvadinio seminaro metu, kuris vyko rugsėjo 9 dieną Vilniuje, Fondo direktorė Daiva Šutinytė pastebėjo, kad savanoriškos veiklos principu paremtas projektas – vienas iš žingsnių skatinant aukštojo mokslo institucijų ir mokyklų bendradarbia-

vimą, o taip pat puikiai prisideda prie 2011 m. Europos savanoriškos veiklos metų įgyvendinimo. „Tiek studentai, tiek mokiniai turės galimybę gauti naujos patirties: studentai perduos gautas žinias ir kultūrinę patirtį, mokiniai – išgirs apie mobilumo vertę, kitose šalyse studijavusių žmonių įspūdžius. Tai yra pilotinis projektas, kuris šiemet truks

Skatina bendradarbiavimą

4

„Erasmus Lietuvos mokykloms“ įgyvendina Švietimo mainų paramos fondas (Fondas), o prie iniciatyvos prisideda ir Europos Parlamento (EP) informacinis biuras Lietuvoje. Abiejų organizacijų surengtame

Lietuvos kūno kultūros akademijos Erasmus studentai dalijosi ne tik gyvenimiška patirtimi, bet ir gera nuotaika


`` Iniciatyvoje dalyvaujančios aukštojo mokslo institucijos 9 universitetai: `` Kauno technologijos universitetas `` Vytauto Didžiojo universitetas `` Lietuvos kūno kultūros akademija `` Vilniaus pedagoginis universitetas `` ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas `` Lietuvos sveikatos mokslų universitetas `` Klaipėdos universitetas (studentų sąjunga) `` Mykolo Romerio universitetas `` Aleksandro Stulginskio universitetas

10 kolegijų: `` Vilniaus kolegija `` Šiaurės Lietuvos kolegija `` Socialinių mokslų kolegija `` Vakarų Lietuvos verslo kolegija `` Klaipėdos valstybinė kolegija `` Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla `` Utenos kolegija `` Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija `` Vilniaus kooperacijos kolegija `` Kolpingo kolegija

Panašios iniciatyvos kitose šalyse

Panašios savanoriškos veiklos skatinimo idėjomis paremtos iniciatyvos jau ne pirmi metai vykdomos ir Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje. Savanoriška veikla reiškia, kad jokio atlygio studentai už apsilankymą ir bendravimą su mokiniais negauna. Taip pat neremiami ir mokinių vizitai į aukštojo mokslo institucijas. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojamos tik papildomos administracinės ir studentų į mokyklas kelionių išlaidos, susijusios su numatytų veiklų įgyvendinimu. Pasibaigus iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpiui, aukštojo mokslo institucijos pateiks ataskaitas, kuriose supažindins su įgyvendintais projektais, mokinių atsiliepimais ir įspūdžiais.

Švietimo mainų paramos fondas

iki lapkričio 18 dienos. Stebėsime, kaip seksis ir tikimės, kad didesne apimtimi projektą įgyvendinsime ir kitąmet“, – įvadinio seminaro metu sakė Daiva Šutinytė. Iniciatyvos prasmingumą akcentavo Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Gytautas Damijonaitis. Pasak jo, mokyklose prasideda įdomus ir svarbus žmonių gyvenimo etapas – ką pasirinkti, ką toliau veikti. „Studentai visai neseniai būdami moksleiviais taip pat turėjo rinktis. Dabar jie sugrįžta į mokyklą praplėtę pasaulėžiūrą, pakeliavę po pasaulį. Jų patirtis ir pasakojimai padės moksleiviams geriau suprasti galimybių erdvę ir galbūt padės apsispręsti, ko jie gyvenime norėtų pasiekti“, – teigė G. Damijonaitis.

Mykolo Romerio universiteto studentų viešnagė Utenos Dauniškio gimnazijoje

``Prisijungia ir užsieniečiai

``Įspūdžiai iš mokyklų

Iniciatyvoje taip pat dalyvauja ir dalis užsieniečių, šiuo metu studijuojančių Lietuvoje pagal Erasmus programą. Erasmus studentų tinklo (ESN) atstovė Eglė Skulskytė įvadiniame seminare papasakojo apie studentų iš užsienio įvairias vykdomas veiklas Lietuvoje. Viena iš jų – apsilankymai vaikų globos namuose, kur iš pradžių užsieniečiai buvo priimti su įžeidinėjimais. Tačiau vėliau žaidžiant futbolą, piešiant ir užsiimant kitomis įdomiomis pramogomis, vaikų požiūris į kitataučius keitėsi ir jie pamilo Erasmus studentus.

Kauno rajono keturiose mokyklose (Lapių pagrindinėje mokykloje, Raudondvario gimnazijoje, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje, Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijoje) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Tarptautinių ryšių ir studijų centras kartu su Studentų atstovybe ir Kauno tarptautinių medicinos studentų sąjunga vykdo projektą „LSMU- Erasmus-Tolerancija“. Rugsėjo 22 dieną projektas startavo Lapių pagrindinėje mokykloje. Gausiai susirinkusiai 8–10 klasių mokinių auditorijai LSMU studentai trumpai pristatė universitetą, o pagal Erasmus mobilumo programą į Norvegiją išvykusi slaugos fakulteto studentė Agnė Slapšinskaitė papasakojo apie savo patirtį Norvegijoje. Nuolatinėse studijose LSMU studijuojantys užsienio studentai iš Pakistano, Airijos ir Indijos labai vaizdžiai papasakojo apie savo studijų ir gyvenimo patirtį Lietuvoje. Studentas iš Pakistano pasidžiaugė, kad lietuvių požiūris į užsieniečius per penkis metus labai pasikeitė.

5


Nepaisydamas savo amžiaus, noriu mokytis ir būti aktyvus! Plungės rajono savivaldybės administracijos ir Plungės pagyvenusių žmonių klubo „Pilnatis“ bei partnerių iš Kipro, Rumunijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės įgyvendintas Grundtvig mokymosi partnerystės projektas „Pensinis amžius – reikšmingas tikslas dialoge tarp skirtingų kultūrų“ skirtingų Europos šalių atstovus subūrė pasikeisti pagyvenusių žmonių socialinio aprūpinimo idėjomis, patirtimi ir žiniomis, susipažinti su įvairių šalių suaugusiųjų švietimo galimybėmis. Projekto partnerių susitikimai Pyrgos savivaldybėje (Kipras), Santa Severinoje (Italija), Breazoje (Rumunija), Menai Bridge savivaldybėje (Velsas, Jungtinė Karalystė) bei Plungėje suteikė žinių apie kiekvienoje iš minėtų šalių teikiamas socialines paslaugas, pagalbą pagyvenusiems žmonėms, apie galimybes realizuoti save šokant, dainuojant ar muzikuojant, apie pagyvenusiųjų ir jaunimo bendravimą ir bendradarbiavimą. Projekto metu atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama daugiau sužinoti apie pagyvenusių žmonių gyvenimą, poreikius, socialinį aprūpinimą, mokymąsi vėlesniais gyvenimo metais. Bendras visoms projekte dalyvaujančioms šalims pagrindinis išryškėjęs pagyvenusių / išėjusių į pensiją žmonių poreikis – bendrauti. Diskusijos įvairiomis temomis, neformalūs susi-

Projekto partnerių susitikimas Kipre, Pyrgos miestelyje

tikimai ir bendravimas suvienija vietos bendruomenes, suteikia džiaugsmo, neleidžia jaustis vienišiems. Net 86 procentai respondentų sutiko su tuo, kad vyresni žmonės gali džiaugtis gyvenimu taip pat, kaip ir jauni, o net 93 procentai apklaustųjų patikino, kad nepaisant amžiaus, jie nori mokytis ir būti aktyvūs! Įdomu tai, kad dauguma pagyvenusių žmonių užsienyje – aktyvūs bendruomenės nariai, kurie išėję į pensiją, gali savo laiką, energiją ir patirtį skirti miesto bendruomenės gerovei palaikyti. Pagyvenusiųjų gerovė užtikrinama, pasitelkiant sveikatos priežiūros įstaigas, policiją bei savanorius. Būtent savanorystė išskyrė Velsą iš kitų projekte dalyvavusių šalių kaip etaloną, sektiną pa-

vyzdį, siekiant didesnės pagyvenusių žmonių gerovės. Ne veltui klubo „Pilnatis“ pirmininkė Petrė Globienė, grįžusi iš kelionės po Velsą, savo klubo nariams ištarė: „Grįžau iš pasakos. Ten viskas pagyvenusiam žmogui patogu ir gera. Jų ten pilnos gatvės – linksmų ir patenkintų gyvenimu“. Suburti močiutes, dukras ir anūkes, senelius, sūnus ir anūkus, kartu dainuoti, groti, šokti, prasmingai pavakaroti  – pasirodė be galo reikšmingu Plungės vietos bendruomenę stiprinančiu įvykiu. Plungėje vykęs trijų kartų koncertas „Gyvenimas yra gražus“ iki ašarų sužavėjo kipriečius ir italus. Pasak projekto koordinatorės Rasos Jonušienės, svarbiausia – prasmingas gyvenimas, todėl, nepaisydami savo amžiaus, pagyvenusieji nori mokytis ir būti aktyvūs visuomeniniame gyvenime. Informaciją parengė Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė ir šio projekto koordinatorė Rasa Jonušienė

``Daugiau informacijos apie projektą, galite rasti

http://www.plunge.lt/lt/veikla/ projektine_veikla/grundtvig_ mokymosi_partnerystes_projektas_ pensinis_amzius_reiksmingas_ tikslas_dialoge_tarp_skirtingu_ kulturu/

2012 m. – naujo Nordplus programos etapo pradžia 2011 metai yra ketvirtieji, kai Lietuvos institucijos turėjo galimybę teikti paraiškas pa­gal Bendrąją Nordplus programą 2008–2011 m., kurios pagrindinis tikslas – Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo stiprinimas švietimo srityje. Nordplus programą sudaro 4 paprogramės, kurios apima įvairius švietimo sektorius: (iki-) mokyklinį ugdymą (Nordplus Junior), suaugusiųjų švietimą (Nordplus Adult), aukštąjį mokslą (Nordplus Higher

6

Education) bei 3 įvardintus švietimo sektorius kartu (Nordplus Horizontal). Norime pasidžiaugti per šiuos keturis metus pasiektais rezultatais: 2008–2011 m. laikotarpiu Nordplus programos galimybėmis pasinaudojo daugiau kaip 400 Lietuvos švietimo institucijų. 2012 m. prasidės naujas Nordplus programos etapas. Tikimės, kad Lietuvos švietimo institucijos ir toliau aktyviai dalyvaus šioje programoje

siekiant bendradarbiauti bei pasidalinti patirtimi švietimo srityje su kolegomis iš Baltijos ir Šiaurės šalių.

``Daugiau informacijos rasite

Švietimo mainų paramos fondo interneto svetainėje www.smpf.lt

``Oficialus Nordplus programos tinklalapis

http://www.nordplusonline.org/


Lietuvos ir Turkijos Comenius Regio projektas „Smurto prevencija mokykloje“ buvo skirtas mokytis atstatyti, mūsų akimis žiūrint, pozityvias vertybines nuostatas. Trijų mūsų rajono mokyklų mokiniai, mokytojai, vadovai, pedagoginės psichologinės tarnybos, pedagogų švietimo centro ir savivaldybės administracijos specialistai du metus kartu su Turkijos Duczes apskrities mokytojais ir administracijų darbuotojais tyrė, analizavo ir vedė užsiėmimus su moksleiviais, bandydami rasti būdus, kaip mažinti mokinių smurto bei patyčių atvejus švietimo įstaigose. Projekto metu atlikti tyrimai parodė, kad tarp projekto partnerinių mokyklų, Lietuvos vaikai patiria smurtinius veiksmus ir patys užgaulioja kitus labiau nei Turkijos vaikai. Dažniausiai užgauliojimo forma yra įžeidinėjimas žodžiu. 64 proc. lietuvių ir 24 proc. turkų teigė patyrę verbalinį užgauliojimą. Projekto metu mokyklose vyko prevencinis darbas pagal SPARK („Kibirkštis“) programą. Programoje dalyvavo mokiniai, kurie turėjo elgesio,

mokymosi ir emocinių problemų ir keli mokiniai, kurių sėkmės instinkto klestėjimo poreikis buvo pilnavertis. Buvo apimti septyni modeliai: pasitikėjimo kūrimas ir bendravimo įgūdžiai; pykčio valdymas ir problemų sprendimo būdai; etninis identitetas ir jokio išankstinio nusistatymo; akademiniai siekiai; bendraamžių spaudimas ir nusikalstamos grupuotės; grėsmė patirti smurtą ir potrauminio streso reakcijos; šeimos santykiai. Panašių programų vykdymas paauglių tarpe, o juos mes turime visose mokyklose, padėtų jiems išmokti pasitikėti savimi, savo sugebėjimais, suteiktų drąsos ir pozityvios patirties. Jei mes gerai suprantame apie tokias smurto prieš vaikus formas kaip: fizinis, emocinis ir seksualinis smurtas, lieka dar mažai suvokiamas kaip smurtas prieš vaikus šeimoje – tai vaikų nepriežiūra ir apleistumas. Turime ne vieną šeimą, kur ši problema egzistuoja. Raguvos gimnazijoje, Smilgių ir Paįstrio Juozo Zikaro vidurinėse mokyklose, šią programą vykdę mokytojai jau turi gebėjimą ir patirtį, ką galėtų toliau plėtoti ir padėti kolegoms ki-

tose mokyklose. Aptariant projektą buvo keliama mintis apie tolesnį šios programos plėtojimą, mokyklose esančių prevencinių programų apjungimą ir vykdymą atskirai, neintegruojant į kitus dalykus. Paįstrio Juozo Zikaro vidurinės mokyklos direktorius Vaclovas Krikščiūnas

``Projektas „Smurto prevencija mokykloje”

Partnerinės inistitucijos Lietuvoje – Panevėžio rajono administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, Raguvos gimnazija, Paįstrio Juozo Zikaro vid. m-kla, Smilgių vid. m-kla, Panevėžio rajono pedagoginė psichologinė tarnyba, Panevėžio rajono pedagogų švietimo centras. Partnerinis regionas – Nacionalinis Duzce provincijos švietimo direktoratas.

Švietimo mainų paramos fondas

Lietuvos ir Turkijos moksleiviai ieškojo kelių, kaip kovoti su smurtu

``Daugiau informacijos apie projektą, galite rasti

http://www.paistrio.panevezys.lm.lt/ index/nav/12/113

Studento iš Ispanijos patirtis Lietuvoje Esu vienas iš tų laimingųjų, kuriam pavyko sudalyvauti net keliose Mokymosi visą gyvenimą programos veiklose: Erasmus kalbų kursai, Comenius asistentų praktika (Lietuvoje), Grundtvig asistentų praktika. Ši nepamirštama patirtis neabejotinai pakeitė mano gyvenimą. Comenius asistento praktiką atlikinėjau Druskininkų „Atgimimo“ vidurinėje mokykloje (buvau pirmasis praktiką atliekantis mokytojas iš Ispanijos 2009–2010 mokslo metais). Mokykloje praleistas laikas išties nepamirštamas: naujos pažintys, įdomūs žmonės, neįkainojama patirtis. Vienintelis neigiamas dalykas – ši praktika truko per trumpai. Taip pat dalyvavau Erasmus intensyviuose kalbų kursuose, lietuvių kalbos mokiausi 2009 metų vasarą LCC tarptautiniame universitete, Klaipėdoje. Šiuo metu esu Grund-

tvig asistentas Žemaitijos kolegijoje. Šį kartą esu dar geriau pasiruošęs ir turiu gerai apgalvotą planą bei naujų idėjų, kurias ruošiuosi įgyvendinti netolimoje ateityje. Lietuvą pasirinkau dėl daugelio priežasčių. Visų pirma šioje šalyje labai daug kūrybingų, išsilavinusių ir iniciatyvių jaunuolių, kurių dėka pavyksta įgyvendinti naujus projektus, įsitraukti į įdomias veiklas. Jūsų šalis taip pat labai turtinga savo gamta, kultūra bei istorija. Mokymosi visą gyvenimą programos pagalba įgijau labai daug ir prasmingos profesinės bei asmeninės patirties. Čia sutikti žmonės tapo mano draugais visam gyvenimui. Carlos Viscasillas Vázquez 2009 Druskininkų „Atgimimo” vidurinės mokyklos Comenius asistentas 2011 Žemaitijos kolegijos Grundtvig asistentas

Carlos – vienas aktyviausių Mokymosi visą gyvenimą programos dalyvių

7


Brandus amžius – ne kliūtis mokytis ir būti aktyviam Europos Komisija (EK) 2012-aisiais metais daugiausiai dėmesio kviečia skirti vyresnio amžiaus žmonių aktyvumui ir jų vietai visuomenėje. Pagal naujausias 2008 m. paskelbtas „Eurostat“ prognozes iki 2060 m. ES kiekvienam vyresniam kaip 65 metų asmeniui teks tik du darbingo amžiaus (15–64 m.) asmenys, tuo tarpu šiandien vienam pagyvenusiam asmeniui tenka keturi darbingi. Numatoma, kad sparčiausiai minėtas santykis 2015–2035 m., kai kūdikių bumo kartos atstovai išeis į pensiją. Tokius pokyčius lemia mažas gimstamumas ir ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė. Iš tikrųjų šiandien Europos gyventojai gyvena ilgiau ir sveikiau nei kada nors anksčiau.

Dėmesys vyresniems žmonėms

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiuo metu kas penktas mūsų šalies gyventojas yra vyresnis nei 60-ties. Lietuvoje šimtui 15–59 metų amžiaus gyventojų tenka 34 pagyvenę žmonės, o šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus – 144 pagyvenę žmonės. Pagyvenę žmonės mieste sudaro 20  proc., kaime – 22,9 proc. gyventojų. Vienam pagyvenusiam žmogui šiuo metu tenka trys darbingo amžiaus asmenys. Mūsų šalyje dirba 48,6 proc. 55–64 metų amžiaus žmonių ir tik 4,5 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus. Šie demografiniai pokyčiai verčia rimtai susimąstyti. Juk greitu laiku pagyvenę žmonės gali tapti per sunkia našta jaunesniems darbingo amžiaus žmonėms, dėl to galėtų kilti įtampa tarp skirtingų kartų atstovų. Tačiau laikantis tokio požiūrio pamirštame, kokią didelę naudą

8

vyresnio amžiaus žmonės duoda šiandien ir gali duoti ateityje. Todėl sprendžiant demografines senėjimo problemas ir branginant kartų tarpusavio solidarumą, EK skatina atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių aktyvų senėjimą.

Aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės atranda įdomių užsiėmimų

Aktyvaus senėjimo kultūra Europoje

Pasaulio sveikatos organizacija dar 1998 m. sveiką senėjimą yra apibrėžusi kaip procesą, apimantį mokymąsi visą gyvenimą, ilgalaikį gebėjimą dirbti, vėlesnį išėjimą į pensiją, aktyvumo išsaugojimą išėjus į pensiją. Bendras Europos metų tikslas – padėti sukurti aktyvaus senėjimo kultūrą Europoje, remiantis įvairaus amžiaus visuomene. Siekiant šio tikslo skatinamos ir remiamos valstybių narių, jų regioninės ir vietos valdžios, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės pastangos skatinti aktyvų senėjimą ir aktyviau telkti žmonių, kuriems netrukus sukaks 60 metų, ir vyresnių žmonių, kurių grupė sparčiai auga, potencialą, taip saugant kartų solidarumą. EK tikisi, kad turėtų būti dedama daugiau pastangų tam, kad vyresniems žmonėms būtų parodytas jų potencialas užsitikrinti gerovę, dalyvauti vi-

suomeninėje veikloje, taip užsitikrinant globą, saugumą bei priežiūrą, jos prireikus. Aktyvus senėjimas reiškia geresnį išsilavinimą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, darbo sąlygas, palankias vyresniems žmonėms, taip pat senesnių žmonių vaidmens palaikymą šeimos gyvenime bei apskritai visuomenėje. Vyresnių žmonių aktyvumu siekiama suteikti vyresniems žmonėms galimybę visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, skatinti įdarbinti pagyvenusius žmones, suteikti galimybę vyresniems suaugusiesiems aktyviai dirbti savanorišką darbą (dažnai tai priežiūros paslaugos šeimoms), sudaryti vyresniems žmonėms sąlygas gyventi savarankiškai, tam pritaikant būstus, infrastruktūrą, IT priemones ir transportą. Lietuvoje, siekiant spręsti senėjimo problemas, įgyvendinama Nacionalinė gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategija. Joje numatyta garantuoti pakankamas pajamas senatvėje, taikyti patikimą socialinę apsaugą, orientuoti darbo rinką taip, kad joje kuo ilgiau būtų panaudojami vyresnių žmonių įgyti profesiniai gebėjimai, kad būtų įgyvendintas mokymosi visą gyvenimą principas.

``Kviečia dalyvauti veiklose Švietimo mainų paramos fondas prisidėdamas prie ateinančių metų kilnių tikslų, kviečia visus įvairaus amžiaus piliečius pasinaudoti Mokymosi visą gyvenimą programos teikiamomis galimybėmis ir aktyviai dalyvauti jos remiamose veiklose bei iniciatyvose, kuriose ketinama daug dėmesio skirti aktyviam senėjimui ir kartų bendradarbiavimui.


Įsimintiniausi įvykiai `` Pirmasis Lietuvoje organizuotas Leonardo da Vinci programos kontaktinis seminaras „International cooperation of VET players” įvyko 2007 m. Seminaras sukvietė bendraminčius iš 7 Europos šalių, kurie kartu rengė mobilumo, partnerysčių ir naujovių perkėlimo projektus. `` 2010 m. Lietuvos, Suomijos, Islandijos ir Švedijos nacionalinių agentūrų organizuotas kontaktinis seminaras „Tools for Quality Assurance in Vocational Education and Training“ Hameenlinna mieste subūrė dalyvius iš 21 Europos šalies. 72 būsimų projektų vykdytojai kūrė projektus kokybės užtikrinimo profesiniame mokyme tema. `` Švietimo mainų paramos fondas, skatindamas efektyviai naudoti projektų rezultatus, organizavo teminio monitoringo seminarus. 2007 m. Leonardo da Vinci programa kartu su Grundtvig programa surengė seminarą „Lygios galimybės socialinės atskirties grupėms“. 2009 m. įvyko Leonardo da Vinci programos teminio monitoringo seminaras „Tarptautinė patirtis socialinės integracijos kontekste“, 2011 m. – bendras visų Mokymosi visą gyvenimą programų renginys „Mobilumas – grėsmės ar galimybės?“ Seminarų metu projektų dalyviai skleidė gerąją patirtį, dalinosi projektų valdymo, rezultatų

Švietimo mainų paramos fondas

2012 m. Leonardo da Vinci programa švenčia 15 metų Lietuvoje!

Leonardo da Vinci programoje jau dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. mobilumo projektų dalyvių

sklaidos ir panaudojimo strategijos kūrimo idėjomis. `` Nuo pat programos Lietuvoje pradžios 1998 m. finansuoti 41 bandomieji projektai (jiems skirta 8 674 428 eurų dotacija), 25 naujovių perkėlimo projektai (5 036 848

eurų), 65 partnerysčių projektai (868  000 eurų) ir 843 mobilumo projektai (daugiau nei 14 900 000 eurų). Šiais metais Švietimo mainų paramos fondas paskelbs 10 000-ąjį Leonardo da Vinci programos mobilumo projektų dalyvį!

Leonardo da Vinci programos veiklos aktualijos Leonardo da Vinci programa nuo 1998 m. sudaro galimybes tobulinti Lietuvos profesinį mokymą: plečiama profesinio mokymo samprata, atsiranda naujos veiklos galimybės šioje srityje, tobulinami profesinio mokymo darbuotojų įgūdžiai. Leonardo da Vinci programa siūlo šias veiklas: dalyvauti mobilumo ir naujovių perkėlimo (nuo 1997 m.),

parengiamųjų vizitų (nuo 2007 m.) ir partnerysčių (nuo 2008 m.) projektuose. Sėkmingai įgyvendinti Europoje profesinio mokymo srities projektai ir jų metu sukurti produktai skelbiami Leonardo da Vinci programos duomenų bazėje ADAM (angl. Advanced Data Archive and Management System). Daugiau nei 4  500 projek-

tų viešinami šioje duomenų bazėje adresu www.adam-europe.eu. Su Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektais ir jų rezultatais Europoje galima susipažinti, pasisemti idėjų ir perimti geriausią patirtį duomenų bazėje „Pasidalyti Europos lobiai“ (angl. European Shared Treasure) adresu http://www.europeansharedtreasure.eu/.

9


Diskusija-seminaras „Savanorystė ir profesinis pasirinkimas“

Renginio dalyviai aptarė įvairias bendradarbiavimo galimybes

Kas sieja savanorystę ir profesinį pasirinkimą? Ar savanoriška veikla gali padėti atrasti save ir apsispręsti dėl tolesnio mokymosi ir profesinio kelio? Kuo bendradarbiavimas su mokyklomis gali praversti savanorių organizacijoms, ir kaip PIT specialistas gali skatinti savanorystę? Šiuos ir kitus klausimus 2011 m. rugsėjo 27 d. renginyje „Savanorystė ir profesinis pasirinkimas“ analizavo Lietuvos profesinio informavimo specialistai ir savanoriškos veiklos

sektoriaus atstovai. Juos į diskusiją– seminarą sukvietė Švietimo mainų paramos fondas, įgyvendindamas Euroguidance projektą bei bendradarbiaudamas su Eurodesk programa ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra. Renginio tikslas buvo padėti abiejų sričių atstovams pažinti vieniems kitus, atrasti bendros veiklos galimybes ir aptarti, kokios sąlygos ir priemonės padėtų efektyviai bendradarbiauti. Renginio dalyviai atrado daugybę tiek

profesinio informavimo, tiek savanoriškos veiklos specialistams svarbių klausimų, bendradarbiavimo sričių, bendrų veiklos krypčių ir galimybių. Euroguidance projekto koordinatoriai tikisi, kad diskusijų pagrindu jų parengtos elektroninės gairės svariai prisidės prie bendradarbiavimo iniciatyvų, užsimezgusių renginio metu. Renginio programą ir jo metu skaitytus pranešimus rasite Euroguidance projekto interneto svetainėje www.euroguidance.lt.

Konferencija-diskusija „Karjeros valdymo kompetencijos: koncepcija ir tarpsektorinis tolydumas“ Švietimo mainų paramos fondas, administruodamas Euroguidance projektą, 2011 m. spalio 20–21 d. organizavo konferenciją-diskusiją, skirtą nacionalinei karjeros valdymo kompetencijų koncepcijai aptarti ir išgryninti.

10

ES dokumentuose ir iniciatyvose pabrėžiama orientavimo paslaugų, kurias individas gali įgyti viso gyvenimo metu, svarba. Kalbama apie orientavimo paslaugų teikimą ir plėtojimą mažiausiai šešiose srityse: mokyklose, profesiniame mokyme,

aukštajame moksle, suaugusiųjų mokyme, užimtumo ir socialinės įtraukties srityse. Tuo tarpu plėtojant efektyvią orientavimo sistemą, esminę svarbą įgyja aiški karjeros valdymo kompetencijų samprata. Šiame kontekste, iškyla poreikis apžvelgti, kokių tikslų siekiama dirbant su individais orientavimo srityje; ar siekiant įgalinti individą būti atsakingu už savo mokymosi ir karjeros pasirinkimus aiškiai žinoma, kokių kompetencijų jam reikia; kokia karjeros valdymo kompetencijų samprata šiuo metu remiasi

orientavimo paslaugos Lietuvoje; ar Lietuvoje yra nacionalinė karjeros valdymo kompetencijų koncepcija, ir kokia ji. Šios temos ir buvo analizuojamos renginyje. Dalyviai ne tik išklausė pranešimus, bet kartu buvo kviečiami aptarti ir išgryninti nacionalinę karjeros valdymo kompetencijų koncepciją. Renginyje dalyvavo ir situaciją ES lygiu pristatė Europos visą gyvenimą trunkančio orientavimo politikos tinklo (ELGPN) ekspertas profesorius Ronald Sultana.


Rugsėjo 23-ią buvo paskelbtas ir apdovanotas 2011 metų kalbų ambasadorius. Pirmą kartą Lietuvoje buvo išrinkta viena iš Lietuvos įmonių bei organizacijų, vykdanti patrauklią ir novatorišką kalbų vartojimo ir mokymosi skatinimo politiką. 2011 metų kalbų ambasadoriaus rinkimus organizavo Švietimo mainų paramos fondas, įgyvendindamas Europos kalbų ženklo programą ir Britų taryba, vykdanti „Europos kalbų lobyno” projektą. Šia iniciatyva organizatoriai siekė atkreipti verslo visuomenės dėmesį į ekonominę daugiakalbystės naudą. Minint Europos kalbų dieną Lietuvių kalbos institute įvykusiame reginyje 2011 metų kalbų ambasadoriaus titulu buvo apdovanota tarptautinė rinkos tyrimų bendrovė „WorldOne“, kuriai atiteko EK įsteigtas Europos kalbų ženklo pažymėjimas. Įmonės atstovams įteiktas ir specialus Didžiosios Britanijos prekybos rūmų Lietuvoje (British Chamber of Commerce in Lithuania) prizas – nemokama metinė narystė bei kalbų mokyklos „Lingua perfecta“ dovana. Metų kalbų ambasadoriaus rinkimų komisija įvertino UAB „WorldOne“ vykdomą kalbų vartojimo bei mo-

kymosi skatinimo politiką. Lietuvoje veikiančiame skambučių centre – viename iš įmonės departamentų – bendraujama net devyniomis kalbomis: anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, rusų, lenkų, olandų, arabų. Darbuotojai skatinami mokytis kitų kalbų bendraujant vieni su kitais. Specialiais prizais apdovanojimų renginyje buvo pagerbtos ir kitos įmonės bei organizacijos, kurios pretendavo į 2011 metų kalbų ambasadoriaus apdovanojimą. Tai AB

„ORLEN Lietuva“, UAB „Wärtsilä BLRT Lietuva“, UAB „Rūta“, Tarptautinis Vilniaus oro uostas ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba. Renginio metu dalyviai išgirdo „PwC“ Lietuvos biuro vadovo, Britanijos prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininko Christopher C. Butler bei žurnalisto, rašytojo Andriaus Užkalnio pranešimus, o apdovanojimų pabaigoje dalyviai turėjo galimybę apsilankyti unikaliame Kalbos muziejuje.

Švietimo mainų paramos fondas

Paskelbtas 2011 Metų kalbų ambasadorius

2011 metų kalbų ambasadoriaus titulu apdovanota tarptautinė rinkos tyrimų bendrovė „WorldOne“

Leidinys „Vadovas tėvams. Kaip padėti vaikui renkantis karjerą“

Profesijos pasirinkimas – svarbus gyvenimo žingsnis

Tyrimai, vykdant nacionalinius profesinio orientavimo projektus, atskleidė informacijos ir priemonių trūkumą, skirtų tėvams apie pagalbą vaikui planuojant karjerą. Tyrimų duomenimis, tėvų daroma įtaka vaiko karjeros sprendimams siekia 60 proc. Įprasta manyti, kad pagrindiniai sprendimai dėl profesijos vyksta baigiamosiose mokyklos klasėse, kuomet pasirenkami mokymosi dalykų lygiai, o ypač artėjant priėmimo į mokymo įstaigas laikui. Tuomet įtampa, karštligiškos sprendimo paieškos apima ne tik abiturientus, bet ir jų tėvus.

Siekdamas užpildyti šią informacijos spragą, Švietimo mainų paramos fondas, įgyvendindamas Euroguidance projektą, lapkričio mėnesį išleis leidinį „Vadovas tėvams. Kaip padėti vaikui renkantis karjerą“. Leidinio tikslas – informuoti tėvus apie vaiko karjeros planavimą, planavimo žingsnius, supažindinti, kaip jie gali padėti savo vaikams pažinti save, pasirinkti profesiją ir mokymosi kelią. Šis leidinys bus platinamas nemokamai. Jį bus galima rasti ir atsisiųsti internete www.euroguidance.lt bei www.smpf.lt.

11


Lietuvių kalbos galima išmokti ir per mėnesį Kasmet universitetų, organizuojančių lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus, auditorijos ramiuoju vasaros laikotarpiu užsipildo įvairiausių pasaulio kalbų mišiniu ir jaunų žmonių klegesiu. Šiemet 47 studentams iš viso pasaulio buvo suteiktos Lietuvos valstybinės stipendijos keturias vasaros savaites intensyviai mokytis lietuvių kalbos ir kultūros Vilniaus pedagoginiame, Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetuose.

Atvyksta ne tik dėl mokslo

Kaip pastebi ilgametė lietuvių kalbos kursų Vilniaus pedagoginiame universitete organizatorė Vilma Leonavičienė, studentai mokytis lietuvių kalbos dažniausiai atvyksta dėl verslo ar akademinių reikalų (studentų baigiamieji darbai yra susiję su Lietuva), tačiau pasitaiko ir kitaip: „Vis dažniau atsitinka, jog atvykę studentai turi lietuvę draugę, draugą ar sužadėtinį užsienyje, todėl kursų metu siekia pramokti savo antrosios pusės kalbą ir susipažinti su giminėmis bei kultūra.” Taip pat dėl puoselėjamo bendradarbiavimo su pasaulio baltistikos centrais, vis daugiau studentų atvyksta būtent iš šių centrų. „Lietuvių kalbos pamokas lankau ir Sankt Peterburgo lietuvių centre, tačiau vasaros kursai leido žymiai pagerinti lietuvių kalbos žinias”, – džiaugėsi Sankt Peterburgo universiteto studentas Tomas Urbonas.

Intensyvi programa

12

Visuose trijuose universitetuose Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų programa susideda iš dviejų dalių – kalbos mokymo ir į kalbos mokymąsi integruotos kultūrinės ir istorinės programos. Studentai kalbos mokosi ne vien tik iš gramatikos vadovėlių, bet ir žiūrėdami lietuviškus filmus, mokydamiesi lietuviškų dainų ir lankydami kultūrines bei istorines Lietuvos vietas. Vytauto Didžiojo universiteto tarptautinių programų vadovė Žydrūnė Žemaitytė teigia, kad jų universitetas kasmet kultūrinę programą yra pri-

verstas keisti, nes yra tokių studentų, kurie kalbos mokytis atvyksta ne pirmus ir ne antrus metus.

Vasaros kursuose – ir dėstytojai

Nors didžiąja vasaros kursų dalyvių dalį sudaro studentai, pastebimai daugėja ir atvykstančių dėstytojų, norinčių išmokti lietuvių kalbą bei užmegzti bendradarbiavimą su Lietuvos universitetais. Į Klaipėdos universitetą atvykęs Verakruzo universiteto mechatronikos dėstytojas Raul Fernandez Sumano džiaugėsi, kad jam buvo suteikta galimybė ne tik atrasti nuostabią Lietuvos kalbą bei kultūrą, bet ir savo patirtį ir dvišalių projektų idėjas parvežti savo universiteto kolegoms. „Pats būdamas dėstytoju į savo universitetą parsivešiu naujų mokymo metodų ir pačių nuostabiausių įspūdžių apie Lietuvą ir jos kalbą. Lietuvos valstybinių stipendijų programa yra puikus pavyzdys kiekvienai šaliai kaip efektyviai skleisti savo išskirtinę kalbą ir kultūrą pasaulyje“, – sakė R. F.  Sumano. Anot V. Leonavičienės, vasaros kursų programa naudinga ne tik dalyviams, universitetui, bet ir mūsų šaliai. „Studentai ir dėstytojai, mėnesį praleidę

kursuose, į savo universitetus grįžta kaip gerieji Lietuvos ambasadoriai, kurie vėliau publikuoja straipsnius vietiniuose laikraščiuose, įsteigia lituanistikos „kabinetus“, savo iniciatyva veda paskaitas apie Lietuvą“,  – pasakoja Vilniaus pedagoginio universiteto atstovė.

Galimybės lietuviams

Švietimo mainų paramos fondo administruojama valstybinių stipendijų programa suteikia galimybes ir visų Lietuvos aukštojo mokslo institucijų studentams bei dėstytojams gauti stipendijas dalinėms studijoms, mokslinėms stažuotėms ar vasaros kalbos kursams. Pagal dvišalius Lietuvos ir užsienio šalių susitarimus, studentai ir dėstytojai iš Lietuvos su suteikta stipendija gali vykti į daugiau nei 30 pasaulio (daugiausia Europos) šalių. Konkursai skelbiami kartą per metus, dažniausiai kalendorinių metų pradžioje arba pabaigoje, atsižvelgiant į sutartyse ir mainų programose numatytus paraiškų pateikimo ir kandidatų nominavimo terminus. Konkursai skelbiami Švietimo mainų paramos fondo interneto svetainėje http://www.smpf.lt/lt/programos/ valstybines_stipendijos.

Stipendijų tipai ir šalys, į kurias pagal valstybinių stipendijų programą gali vykti Lietuvos studentai ir dėstytojai Dalinėms (nepilnoms) studijoms

Mokslinėms stažuotėms

Baltarusija Belgija (Flandrijos regionas) Belgija (Valonijos regionas) Čekija Danija Estija Islandija Izraelis Japonija Kinija Latvija Lenkija Meksika Slovakija Šveicarija Turkija

 

 

          

  

   

Vengrija

Šalis

     

Vasaros kalbos ir kultūros kursams

   


``Dalyvavo parodose

Kopenhagoje vykusioje parodoje pirmą kartą buvo naudojamas bendras „Study in Lithuania“ prekės ženklas

Galime didžiuotis gerai išvystyta studijų sistema ir mokslo bei studijų institucijų gausa, tačiau kaip pristatyti aukštąjį mokslą kitose šalyse, kad Lietuvoje galėtų studijuoti ir pažinti mūsų šalį daugiau užsieniečių?

Projektas įgauna pagreitį

Siekiant sukurti bendrą šalies aukštojo mokslo įvaizdį ir kviesti užsienyje gyvenančius lietuvius bei užsienio piliečius studijuoti Lietuvoje, pradėtas įgyvendinti Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas projektas „Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“. Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotą projektą patikėta įgyvendinti Švietimo mainų paramos fondui. Projektas pamažu įgauna pagreitį  – sukurtas prekės ženklas, Lietuvos aukštojo mokslo galimybės pristatomos parodose užsienyje, rengiamas specialus leidinys, buriamas Lietuvos aukštojo mokslo (AM) viešinimo tinklas (toliau – tinklas).

Tinklo narių vertė

Tinklas – viena iš pagrindinių projekto veiklų. Jo nariai gali prisidėti populiarinant ne tik Lietuvos AM sistemą, bet ir skleidžiant informaciją apie mūsų šalį, siekiant pritraukti

kuo daugiau studentų iš kitų šalių studijuoti Lietuvoje. Tinklo nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie pasiryžę savanoriškai prisidėti prie informacijos apie Lietuvos AM sklaidos ir naudoti projekto metu sukurtas viešinimo priemones. Taip pat bus organizuojami mokymai, kurių metu bus ne tik suteikiama naudingų žinių, tačiau ir puiki galimybė bendrauti tarpusavyje, pasidalinti nuomonėmis. Jais gali būti ne tik AM institucijos, studentai, dėstytojai, bet ir diplomatinės atstovybės, pasaulio lietuvių bendruomenės, įstaigų ir organizacijų atstovai. Tinklo nariu bus galima tapti startavus www.studyinlithuania.lt tinklalapiui ir užpildžius jame esančią tinklo nario registracijos anketą.

2011 m. rugsėjo mėnesį Danijos sostinėje Kopenhagoje vykusioje parodoje EAIE (European Association for International Education) pirmą kartą buvo naudojamas bendras „Study in Lithuania“ prekės ženklas ir pristatomos Lietuvos AM galimybės. Parodoje dalyvavo 15 universitetų ir kolegijų atstovai, kurie bendrame„Study in Lithuania“ stende pristatė savo institucijose vykdomas studijų programas užsienio kalba ir surado bendradarbiavimo partnerių. Tradicinė EAIE paroda skirta AM institucijų atstovams, kurių šiemet susirinko daugiau nei 4 tūkstančiai. 2011 m. spalio pradžioje tarptautinėje mokslo ir karjeros parodoje Azerbaidžane, kurioje studijų galimybėmis domėjosi busimieji studentai, dalyvavo 11 universitetų ir 3 kolegijų atstovai. Taip pat Lietuvos ambasadoje Baku vyko Lietuvos delegacijos susitikimas su vietos akademine bendruomene. Parodose dalyvaujantys Švietimo mainų paramos fondo darbuotojai dėkoja universitetų ir kolegijų atstovams už bendradarbiavimą ir bendro tikslo siekimą – skleisti žinią apie Lietuvos AM patrauklumą ir galimybes.

Švietimo mainų paramos fondas

Lietuvos aukštasis mokslas pristatomas užsienyje

``Tikslai Projektas „Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“ įgyvendinamas, siekiant didinti Lietuvos AM sistemos žinomumą ir patrauklumą užsienio šalių piliečiams bei skatinti studentų mobilumą pagal tarptautines mainų programas.

Aukštojo mokslo galimybės buvo pristatomos Azerbaidžane

13


„TAPK“ – pirmasis neformaliajam švietimui skirtas projektas kams, kurie galėjo dalyvauti 2011 m. vasarą inicijuotose trumpalaikėse vasaros edukacinėse programose. Jose dalyvavo daugiau nei 300 negalią turinčių ar rizikos grupėms priskiriamų vaikų, o iš viso 1–3 savaites trukusiuose užsiėmimuose Vilniuje, Kaune, Rokiškyje, Lazdijų rajone ir pajūryje apsilankė beveik 1  000 įvairaus amžiaus mokinių iš visos Lietuvos.

TAPK programos mokytojams – nuo rudens

Įvairūs žygiai dalyviams paliko daug įspūdžių

Neformalusis švietimas – neatsiejama mokymosi visą gyvenimą dalis, ypač reikalinga jaunajai kartai. Suprasdama neformaliojo švietimo svarbą Švietimo ir mokslo ministerija inicijavo projektą „Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse“, arba kitaip vadinamą TAPK, kurį patikėjo įgyvendinti Švietimo mainų paramos fondui. 2010 m. vasarą startavusio ir dvejus metus vykdomo projekto TAPK metu siekiama sukurti kokybiškas naujas neformaliojo švietimo paslaugas, ugdyti neformaliojo švietimo teikėjų kompetenciją ir skatinti naujų neformaliojo ugdymo metodų naudojimą.

timo ar dalyvavo vaikų pilietinio ir tautino ugdymo programose. Siekdami suteikti neformalaus švietimo galimybes vaikams iš visų Lietuvos vietovių, projekto vykdytojai numatė papildomą reikalavimą – į neformalaus švietimo bei pilietinio ir tautinio ugdymo programas įtraukti vaikus iš kaimo mokyklų. Pirmaisiais projekto TAPK metais minėtose programose dalyvavo beveik 4 tūkstančiai vaikų iš kaimo vietovėse įsikūrusių mokyklų. TAPK projekte dėmesys buvo skirtas ir socialinės atskirties grupių vai-

Pirmaisiais projekto TAPK metais visos programų veiklos buvo skirtos mokiniams. Nuo 2011 m. rudens galimybę dalyvauti TAPK programų veiklose ir gilinti žinias turės ir neformalaus švietimo teikėjai bei mokymosi visą gyvenimą sistemos administratoriai. „Tikime, kad mokytojų ir švietimo administratorių mokymai sulauks didelio susidomėjimo, o patirties pasisėmę projekto dalyviai prisidės prie kokybiškų ir jaunimui patrauklių neformalaus švietimo paslaugų Lietuvoje“, – tikisi TAPK projekto koordinatorė Ieva Kudabaitė. Nuo rudens ir toliau vyks vaikams skirtos veiklos – prasidės naujos neformalaus švietimo, regioninio tapatumo stiprinimo ir vietos bendruomenei aktualių darbų organizavimo programos veiklos. Taip pat toliau bus tęsiamos mokinių savivaldos stiprinimo ir asociacijų bendradarbiavimo su mokyklomis stiprinimo programų veiklos.

Pirmieji projekto TAPK metai

Pirmieji projekto TAPK metai dalyviams suteikė galimybę išbandyti save įvairiose veiklose, atrasti daug bendraminčių, patirti, ką reiškia būti atsakingu ar patriotišku. Per pirmuosius metus vasaros stovyklose vykusiuose užsiėmimuose dalyvavo daugiau nei 11 tūkstančių vaikų, po daugiau nei 6 tūkstančius vaikų ugdė gebėjimus neformalaus švie-

14

Meniniai užsiėmimai – vieni iš mėgiamiausių

``Daugiau informacijos apie projektą

Vaikai mokėsi gaminti ir kepti duoną

www.tapk.lt


Kvietimas teikti paraiškas 2012 m. mokymosi visą gyvenimą programos veikloms Comenius individualus mokinių mobilumas

Terminas                          2011 m. gruodžio 1 d.

Comenius, Grundtvig kvalifikacijos tobulinimas, Grundtvig darbuotojų vizitai: 

2012 m. sausio 16 d.

– pirmasis kvietimas

2012 m. balandžio 30 d.

– kiti kvietimai

2012 m. rugsėjo 17 d.

Comenius asistentų praktika   Leonardo da Vinci mobilumo projektai Jean Monnet programa  

2012 m. sausio 31 d.  2012 m. vasario 3 d.  2012 m. vasario 15 d. 

Comenius, Leonardo da Vinci, Grundtvig partnerystės Comenius Regio partnerystės Grundtvig seminarų organizavimas 

2012 m. vasario 21 d. 

Comenius, Erasmus, Leonardo da Vinci, Grundtvig daugiašaliai projektai, tinklai ir papildomos priemonės (paraiškos teikiamos tiesiogiai EK);  2012 m. vasario 2 d.  Leonardo da Vinci naujovių perkėlimo projektai 

2012 m. vasario 2 d. 

Erasmus praktikų konsorciumo sertifikatas, Erasmus intensyvios programos (IP), studentų mobilumas  studijomis ir praktikoms, darbuotojų mobilumas dėstymui ir mokymams bei mobilumo organizavimas   

2012 m. kovo 9 d. 

Erasmus (intensyvūs kalbų kursai) Grundtvig asistentų praktika ir senjorų savanorystės projektai   Skersinė programa (paraiškos teikiamos tiesiogiai EK)

2012 m. vasario 3 d.  2012 m. kovo 30 d.  2012 m. kovo 1 d. 

Švietimo mainų paramos fondas

Paraiškų teikimo terminai

Skersinė programa (Pažintiniai vizitai)   – pirmasis kvietimas

2012 m. kovo 30 d. 

– antrasis kvietimas

2012 m. spalio 12 d.

Interaktyvus žaidimas „Kodas – EUROPASS“

Europass pavadinimas Lietuvoje dažniausiai siejamas su standartizuota gyvenimo aprašymo forma, todėl

Švietimo mainų paramos fondas, siekdamas žmones supažindinti su visais Europass dokumentais bei jų

nauda, spalio mėnesį pristatė interaktyvų žaidimą moksleiviams ir studentams „Kodas – Europass”. Žaidimo tikslas – apkeliauti Europą ir kuo greičiau įveikti visą žaidimo maršrutą. Pakeliui teks pademonstruoti sumanumą atsakant į žaidimo klausimus ir už teisingus atsakymus rinkti taškus. Daugiausia jų sukaupę žaidėjai bus apdovanoti vertingais prizais. Į kelią leisitės ne vieni – tą patį maršrutą įveikti greičiau bandys jūsų pasirinktas varžovas. Pakeliui reikės ne tik atsakyti į klausimus: kai kurie žaidimo lentos langeliai padės greičiau pasiekti finišą ar leis gauti dar daugiau taškų, o kiti atvirkščiai – stabdys jus, naikins surinktus taškus ar net grąžins atgal. Žaidimą bus galima žaisti socialiniame tinkle Facebook arba žaidimo svetainėje www.kodaseuropass.lt.

15


Žiūrėk, aš tau mezgu kojines, gal nori pabandyti ir tu?

Eikš, močiute, aš tau parodysiu, kaip parašyti elektroninį laišką ir nusiųsti tavo geriausiai draugei nuotraukas...

Mokytis

niekada

nevėlu

Mielieji leidinio skaitytojai, šiame leidinio numeryje pristatome kryžiažodį, kuriame į klausimus atsakinėti tikrai nereikės. Pasitelkę savo išmonę ir kūrybiškumą, jungdami raidę prie raidės ieškokite ir išbraukite žodžius (), o iš likusių raidžių sudėliokite žodį (dėmesio: likusios raidės išdėstytos nepaeiliui). Atsakymą įrašykite į žemiau esančius langelius. Iškirpkite paskutinį leidinio puslapį ir atsiųskite adresu: Geležinio Vilko g. 12, LT-01112 Vilnius, arba nuskenuokite jį ir atsiųskite elektroniniu paštu info@smpf.lt iki 2011 m. gruodžio 15 d. Burtų keliu bus išrinkti trys teisingai sudėlioję žodį dalyviai ir apdovanoti specialiais ŠMPF prizais. Linkime sėkmės, sprendžiant šio numerio užduotį!

P S S Y N I K O M I A T A M A

16

S I A N S A V A N O R I S E K

A S L D O T A C I J A A E T I

T E I I N P L O T M Ė J M O T

N N Š S E O I A U O A I I D K

E J Š D A T F L A R S S N I A

D O Ū P A T I R T A S E A K R

U R K B R B K Š R L A F R A P

T A I A O R A E K Ė N O A S A

S S S M A I C D J U E R S A R

S A M I T E I V Š O M P E M E

B S T U D I J O S I R A V Y J

I A N I A M A R G O R P S D R

Į S I V E R T I N I M A S G A

K O M U N I K A C I J A M U K

Žodžiai, kurie išsibraukia: AMATAI DOTACIJA FONDAS IŠŠŪKIS ĮSIVERTINIMAS KARJERA KOMUNIKACIJA KVALIFIKACIJA MAINAI MENAS METODIKA MOBILUMAI MOKINYS MORALĖ PATIRTAS PILIETIŠKUMAS PLOTMĖ PRAKTIKA PROFESIJA PROGRAMA PROJEKTAS SAVANORIS SEMINARAS SENJORAS STUDENTAS STUDIJOS ŠVIETIMAS TRASA UGDYMAS


Laikraštis "Mokomės visą gyvenimą" nr. 9  

Laikraštis "Mokomės visą gyvenimą" nr. 9

Advertisement
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you