Issuu on Google+

Europos Parlamento narės

Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės KADENCIJOS VEIKLOS ATASKAITA. 2009-2014 M.


PENKERI METAI EUROPOS PARLAMENTE: APIE TIKSLUS, TAPUSIUS REALIAIS DARBAIS

2

009 m. Europos Parlamente pradėjau dirbti turėdama aiškią darbotvarkę, kurioje rikiavosi istorinės atminties įtvirtinimo, Baltijos jūros apsaugos ir ekologijos, energetinės Lietuvos nepriklausomybės ir santykių su Rytų kaimynėmis klausimai. Toks prioritetų pasirinkimas – ne atsitiktinis. Energetika, aplinkosauga, žemės ūkio, teisingumo bei užsienio politika – svarbios sritys, reikšmingos ne vien tik Lietuvos vidaus gyvenimui. Nuo 2004 m., kai įstojome į Europos Sąjungą, turime galimybę šiuos klausimus spręsti drauge su Europos Sąjungos institucijomis ir kitoms valstybėmis narėmis. Bendrai priimami sprendimai turi tiesioginės įtakos Lietuvos žmonėms. Po penkerių metų Europos Parlamente galiu patvirtinti – įterpti žodį tarp didžiųjų Europos Sąjungos senbuvių ne visada lengva. Ypač, kai kalba pasisuka apie Rusiją, stipriai politizuotą energetikos politiką, Sovietų Sąjungos nusikaltimų žmoniškumui įvertinimą ar vienodas išmokas visiems Europos Sąjungos ūkininkams. Tačiau esu įsitikinusi – jei nesistengsime apginti savo pozicijos, prarasime galimybę padėti ne tik sau, bet ir kitoms Europos Sąjungos bei aplink esančioms šalims. Turėjau nemažai progų įsitikinti, kad aiškūs prioritetai ir stiprus ryšys su savo krašto žmonėmis padeda efektyviai dirbti Europos Parlamente – iš kelio tuomet negali išmušti net kliūtys, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo neįveikiamos. Žvelgdama atgal, galiu pasakyti, kad kelerius metus Briuselyje tvyranti įtampa dėl ekonominės krizės padarinių ir politiniai nesutarimai dėl ilgalaikės 2014–2020 metų finansinės perspektyvos, nesutrukdė laiku pastebėti Lietuvai svarbių aspektų ir iškelti rūpimus klausimus dėl Baltarusijoje ir Kaliningrade statomų atominių elektrinių, Baltijos jūros apsaugos reglamentavimo, tiesioginių išmokų padidinimo Baltijos šalių ūkininkams, paramos Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, galimybės suteikti Europos Sąjungos fondų paramą iniciatyviems piliečiams, kurie šiuo metu savo lėšomis saugo rezistencijos ir tremties atminimą įamžinančias vietas. Šie ir dar daugelis kitų darbų – tai mozaika, kurią pavyko sudėti kasdienio ir kryptingo darbo dėka, iš akių nepaleidžiant nei išsikeltų tikslų, nei tų, kurie šiuos tikslus vertina ir palaiko.

Europos Parlamento narė


Mindaugo Mikulėno nuotr.

ENERGETINĖ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖ KODĖL TAI SVARBU? Nors Lietuva jau 24-erius metus yra nepriklausoma valstybė, energetine prasme ji tebėra Sovietų Sąjungos dalis. Todėl už dujas lietuviai moka bene brangiausiai Europoje, o susijusios šildymo ir elektros energijos kainos yra itin aukštos. Toks energetikos sistemų valdymas taip pat reiškia, jog padėtis Lietuvos energetikos rinkoje neatitinka Europos Sąjungos (ES) bendro energetikos modelio, kurio pagrindas – Trečiasis energetikos paketas ir jo reikalavimas atskirti energetikos išteklių gavybos ir tiekimo veiklas. Esama situacija po truputį keičiasi, nes per pastaruosius metus pavyko pasiekti, kad į Lietuvos problemas bei interesus energetikos srityje visoje ES būtų labiau įsiklausoma.

Veiksmai: 2009 m. Baltijos jūros regiono ES valstybės narės ir Europos Komisijos pirmininkas priėmė Baltijos valstybių energijos rinkos ir jungčių planą (BEMIP), kuriame numatyta Baltijos valstybių energetikos sistemas sujungti su kitų ES valstybių sistemomis. 2009 m. Siekiant užbaigti ES šalių energetikos rinkų liberalizavimą, priimtas Trečiasis energetikos paketas (TEP). Juo siekiama, kad atsirastų bendra ir konkurencinga ES dujų ir elektros rinka. Vienas iš svarbiausių TEP reikalavimų nustato, jog išteklių pardavėjai negali <4>

kontroliuoti vamzdynų ir energijos paskirstymo tinklų. Nuspręsta, kad ES valstybės TEP turi perkelti į nacionalinę teisę iki 2011 m. kovo 3 d. 2010 m. pavasarį Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į ES konkurencijos komisarą J. Almunia dėl Europos Komisijos (EK) planų užtikrinti skaidrumą ir konkurenciją ES energetikos rinkoje ir teiravosi, ar, siekdama išvengti kainų iškraipymo, EK ketina padėti valstybėms, didžiąja dalimi priklausomoms nuo vieno išorės tiekėjo, derybose dėl dujų kainų. Taip pat teiravosi apie EK planus nagrinėti klausimą, ar „Gazprom“ dominavimas atskirose

valstybėse narėse neiškreipia konkurencijos bendroje ES dujų rinkoje taisyklių ir ar tai nesudaro galimybių bendrovei „Gazprom“ piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje. Komisaro atsakyme pažymima, kad valstybėms narėms, neturinčioms fizinių jungčių su kitomis valstybėmis, arba saistomoms ilgalaikių sutarčių su dujų tiekėju, svarbu užsitikrinti jungiamąsias linijas, kurios padės integruotis į ES energetikos rinką. 2011 m. vasarį Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad iki 2015 m. ES turi nebelikti energetinių salų. 2011 m. vasarį, likus mėnesiui iki 2009-2014


2011 m. birželį EK nusprendė neduoti leidimo bendrovei „Gazprom“ pirkti vienos didžiausių Europos dujų biržos – „Central European Gas Hub“ (CEGH). 2011 m. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė EP plenarinėse sesijose ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad būtina nedelsiant parengti finansines priemones, kurios leistų sklandžiai įgyvendinti TEP, panaikinti energetines salas ES bei užtikrintų vieningos, integruotos ir efektyviai veikiančios ES energetikos vidaus rinkos sukūrimą.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

2011 m. birželį R. Morkūnaitė-Miku-

Žaviuosi kolegės Radvilės energija ir aktyvumu. Dirbame kartu Europos Parlamente jau penktus metus, per kuriuos ji įrodė, kad yra labai kruopšti, dalykiška, nuosekliai savo pasirinktose srityse dirbanti politikė. Nuoširdžiai linkiu jai sėkmingo politikės kelio. Algirdas Saudargas, Europos Parlamento narys, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto EP narys

lėnienė kartu su EP nariu iš Vokietijos, Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto pirmininku H. Reuliu visuomenei pateikė komentarą dėl Lietuvos energetikos strategijos svarbos ne tik Lietuvai, bet ir visai ES. 2012 m. rudenį EP patvirtino dokumentą, nustatantį valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimų informavimo mechanizmą. Šiuo dokumentu ES valstybės įpareigojamos teikti informaciją EK apie susitarimus su trečiosiomis šalimis energetikos srityje. 2012 m. rugsėjį EP narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė dalyvavo Energetikos ministerijos konferencijoje apie Baltijos regiono energetikos rinkas. Išskirtinio svečio teisėmis dalyvavęs energetikos komisaras G. Oettingeris pabrėžė, kad laikas užkirsti kelią principui „skaldyk ir valdyk“, o panašus dujų kainų lygis privalo būti visose ES šalyse. 2012 m. Pavyko į bendrą ES darbotvarkę įkelti vieną iš Lietuvos politikos prioritetų – rudenį Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl bendrovės „Gazprom“ veiklos Rytų Europoje – galimai neteisėtų veiksmų bei piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. 2013 m. gegužę R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pateikė pasiūlymus EP Užsienio reikalų komiteto pranešimui dėl priemonių, galinčių sustiprinti ES bendrąją energetikos rinką. Išvardytos priemonės – tikslo iki 2015 m. integruoti likusias energetines salas įgyvendinimas, parama ES lėšomis tiems valstybių narių energetikos projektams, kurie atitinka projektinio finansavimo kriterijus bei kovoja prieš monopolijas ES. 2013 m. rudenį Europos Komisija patvirtino daugiau nei 250 svarbių energetikos infrastruktūros projektų, 5 iš jų – Lietuvos energetikos projektai, galintys gauti ES finansinę paramą: Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtra, Lietuvos ir Latvijos dujotiekio jungties sustiprinimas bei Lietuvos ir

Lenkijos dujų jungties statybų projektas. 2013 m. Tęsiamas Europos Komisijos tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar bendrovė „Gazprom“ nepažeidė ES konkurencijos taisyklių Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje. Europos Parlamento nuotr.

galutinio termino perkelti TEP nuostatas į nacionalinę teisę, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Europos Parlamento (EP) pirmininką dėl dujų tiekimo bendrovės „Gazprom“ spaudimo Lietuvai įgyvendinant TEP. Atkreipus ES institucijų dėmesį į problemą, Lietuvos poziciją dėl patiriamo spaudimo oficialiai parėmė Europos Komisijos pirmininkas J. M. Barosso.

Pozicija:

E

nergetinė priklausomybė – ne vienos Lietuvos bėda. Kitos šalys taip pat kreipia ypatingą dėmesį šiai problemai spręsti – juk ji tolygi politinei priklausomybei. Nenoras matyti šios problemos, jos neigimas ar bandymas prisidengti gerų kaimynystės santykių išsaugojimu gali būti paaiškinamas tik stipriu suinteresuotumu ir asmeninių interesų viršenybe prieš valstybės interesus. * ... kiek keistai atrodo pamąstymai apie tai, kad energetinė nepriklausomybė esą negalima nei forma, nei turiniu. Taip, reikia sutikti, jog šiuolaikiniame pasaulyje jokia nepriklausomybė nebėra įmanoma grynuoju pavidalu. Tačiau kalbėdami apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę, turime omeny galimybę patiems pasigaminti pakankamai energijos mažiausiomis kainomis, o trūkstamą kiekį importuoti iš kelių, bet ne iš vieno šaltinio. Štai ir visa esmė. Iš Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės komentaro „Už dujas mokėsime brangiausiai pasaulyje, kol būsime „energetine sala“. Publikuota 2011 m. birželio 30 d. naujienų portale Delfi.lt.

Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kadencijos veiklos ataskaita

<5>


Mindaugo Mikulėno piešinys

ATOMINIŲ ELEKTRINIŲ STATYBA PRIE LIETUVOS KODĖL TAI SVARBU? Šiuo metu Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“ skelbia, kad statys dvi atomines elektrines (AE) prie Lietuvos sienos, kuri taip pat yra išorinė Europos Sąjungos (ES) bei NATO siena. Į šias AE ketinama įdiegti iki šiol neišbandytus reaktorius, abiejose AE reaktorių aušinimui bus naudojamas Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – vanduo, kuris vėliau patenka į Baltijos jūrą. Nei Rusija, nei Baltarusija nėra pateikusios tarptautinius reikalavimus atitinkančio būsimų branduolinių jėgainių poveikio aplinkai vertinimo. Dėl šių problemų svarbu, kad Rusijoje ir Baltarusijoje statomų AE ir jų poveikio aplinkai problemos būtų išgirstos ir aptartos ES institucijose.

Veiksmai: 2008 m. balandį Kaliningrado srities vyriausybė ir Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“ priėmė sprendimą statyti atominę elektrinę vos už 20 km nuo sienos su Lietuva. 2008 m. gruodį apie sprendimą statyti AE Astrave, už 55 kilometrų nuo Vilniaus ir 20 km nuo Lietuvos ir ES išorinės sienos, paskelbė Baltarusija. 2010 m. gruodį Europos Parlamentas <6>

(EP) pritarė pranešimui dėl Cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimo Europos Sąjungoje, kuriam nuomonę pateikė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. 2010 m. gruodį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, EP ryšių su JAV parlamentinės delegacijos vizito San Franciske metu, susitikime su JAV kongresmenais iškėlė branduolinio saugumo bei atominių elektrinių ES bei NATO pasienyje atitikimo tarptautiniams standartams klausimą.

2011 m. kovą žemės drebėjimas ir cunamis sukėlė avariją Fukušimos AE, Japonijoje. Po šios katastrofos EP pradėtos diskusijos branduolinės energetikos tema. Po jų EP buvo pateikta rezoliucija, kuriai R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, drauge su kitais Lietuvos atstovais EP, pateikė keletą esminių pasiūlymų dėl trečiųjų šalių atsakomybės ir griežtų branduolinio saugumo standartų taikymo planuojamose atominėse prie ES sienų Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje. Netrukus Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad branduolinių 2009-2014


Mindaugo Mikulėno nuotr.

Su kolege Radvile Morkūnaite-Mikulėniene dirbome prie ataskaitos dėl reglamento, nustatančio pagalbą atominių elektrinių Bulgarijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje uždarymui. Kartu siekėme, kad Lietuvai būtų suteikta speciali teisinė bazė, kuri leistų pratęsti paramos laikotarpį nuo 2017-ųjų iki 2020-ųjų metų. Ir mums pavyko. Tai buvo puikus Radvilės pastangų rezultatas ir man buvo malonu remti ją šiuo svarbiu klausimu. Alejo Vidal-Quadras, Europos Parlamento vicepirmininkas, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys

jėgainių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis būtų taikomas ne tik ES, bet ir jėgainėms, pastatytoms bei planuojamoms statyti už ES ribų, kaimyninėse valstybėse. 2011 m. balandį plenarinėje EP sesijoje R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pasisakė apie ES kaimynystėje statomas atomines elektrines ir atkreipė kolegų dėmesį į būtinybę siekti, jog įgyvendinant šiuos projektus būtų laikomasi griežčiausių aplinkosaugos standartų. 2011 m. balandį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė inicijavo oficialų paklausimą Europos Komisijai (EK) dėl branduolinių jėgainių ES kaimynystėje saugumo. Šį klausimą savo parašais parėmė dar 59 Europos Parlamento nariai iš 23 valstybių ir iš visų politinių grupių.

2011 m. gegužę R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kartu su trimis Lietuvos europarlamentarais parengė ir pateikė EP deklaracijos dėl atominių elektrinių ES kaimynystėje saugumo projektą. Šiame dokumente, be kitų klausimų, dėmesys atkreipiamas į tai, kad nelaimės šiose AE atveju, turėtų būti skubiai evakuotas Vilnius bei jo apylinkės, o kitos ES šalių sostinės, tokios kaip Ryga ir Varšuva, patektų į padidinto pavojaus zoną. Todėl ES turi siekti, kad Lietuvos kaimynystėje statomos AE atitiktų aukščiausius tarptautinius branduolinės saugos standartus. 2011 m. birželį, R. Morkūnaitei-Mikulėnienei surinkus daugiau nei 50 to reikalaujančių parlamentarų (tarp jų – visų Lietuvos atstovų Europos Parlamente) parašus,  EP sesijoje svarstytas AE testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir branduolinės saugos ES kaimyninėse šalyse klausimas. 2011 m. spalį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pateikė klausimą EK dėl saugos testų atominėse elektrinėse ES kaimyninėse šalyse, kuriuo siekė išsiaiškinti, kaip ES prisidės prie to, kad būtų užtikrintas šių elektrinių personalo teikiamų duomenų patikimumas. Europos Komisija atsakyme R. Morkūnaitei-Mikulėnienei pripažino, kad atliekant ES inicijuotą branduolinių jėgainių rizikos ir saugos vertinimą nei Rusija, nei Baltarusija nepateikė pagal suderintą metodiką parengtų vertinimo ataskaitų, todėl EK negali įvertinti šių projektų saugumo. 2013 m. kovą EP priimant rezoliuciją dėl ES branduolinių elektrinių rizikos ir saugos vertinimo, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atkreipė dėmesį, kad šį testavimą turėtų atlikti ir trečiosios šalys, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją. 2013 m. lapkritį Lietuva paragino Baltarusiją nestatyti Astravo AE, kol nėra baigtas poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesas. Tačiau statybos darbai pradėti.

Pozicija:

E

uropos Sąjunga turi pakankamai svertų ne tik užtikrinti atominių elektrinių ES viduje atitikimą aukščiausiems branduolinio saugumo standartams, bet ir paskatinti, kad ir jos kaimynystėje būtų vystoma tik saugi ir „švari“ branduolinė energetika. Viena iš tokių priemonių galėtų būti iš anksto atsisakyti pirkti nesaugiose ir tarptautinių standartų neatitinkančiose atominėse elektrinėse pagaminamą energiją. Iš R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pasisakymo, pateikus klausimą Europos Komisijai dėl branduolinės saugos ES kaimynystėje. 2011 m. balandžio 20 d., Briuselis.

V

alstybės turi teisę vystyti branduolinę energetiką, tačiau šiame procese jos privalo griežtai laikytis aukščiausių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų, kaip tą daro Lietuva. Tai, kad jau ankstyvoje abiejų atominių projektų vystymo stadijoje yra nesilaikoma tarptautinių reikalavimų, pavyzdžiui, dėl statybų vietos parinkimo, kelia didelį susirūpinimą. Tai svarbu, žinant, kad numatytoje atominės statybos aikštelėje Astrave yra fiksuotas stipriausias Baltarusijos istorijoje 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Rusija ir Baltarusija, prieš pradėdamos statybas, turėtų nedelsiant ir išsamiai atsakyti į visus poveikį patiriančių šalių klausimus, surengti dvišales konsultacijas bei viešus klausymus su kaimyninių šalių visuomenėmis ir nepriklausomam projektų įvertinimui pasikviesti TATENA ekspertų misijas. Iš straipsnio „Lietuvos europarlamentarai atkreipia ES dėmesį dėl nesaugių AE statybų jos pašonėje“. Publikuota 2011 m. gegužės 10 d. naujienų portale Alfa.lt.

Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kadencijos veiklos ataskaita

<7>


Mindaugo Mikulėno nuotr.

tė-Mikulėnienė išsakė nuomonę, kad būtina skatinti gilesnį istorijos pažinimą tarp jaunų europiečių, taip pat išdėstė pasiūlymus dėl programos „Europa piliečiams“ efektyvumo didinimo. 2011 m. birželį ES Teisingumo ir vidaus reikalų ministrai patvirtino išvadas dėl totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų Europoje atminimo. 2011 m. gegužę R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kartu su kolegomis europarlamentarais pasiūlė Europos Komisijai inicijuoti sociologinį tyrimą Europos Sąjungos šalyse, skirtą ištirti jaunų žmonių žinias apie totalitarinius režimus Europoje.

Baltijos kelio alėjos atidarymas Europos Parlamente, Briuselyje. 2013 m. birželis.

ISTORINIO TEISINGUMO ĮTVIRTINIMAS EUROPOS SĄJUNGOJE KODĖL TAI SVARBU? XX amžiuje Lietuva patyrė dviejų totalitarinių režimų siaubą, kuris paliko pėdsaką mūsų šalies istorijoje ir dabartyje. Svarbu, kad totalitarinių režimų nusikaltimai būtų įvertinti tarptautiniu lygiu, o jų aukos sulauktų deramo dėmesio ir atminimo. Vienas iš R. Morkūnaitės-Mikulėnienės tikslų – istorinės atminties įamžinimas ir sklaida visoje Europos Sąjungoje.

Veiksmai: 2009 m. spalį Europos Parlamento (EP) nariams išplatintas Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pasirašytas pareiškimas dėl lapkričio 9-osios paskelbimo Europos susitaikymo diena, minint Berlyno sienos griūties metines. 2010 m. gruodį Europos Komisijos kolegija patvirtino ataskaitą dėl totalitarinių režimų nusikaltimų Europoje atminties išsaugojimo. Dokumentas suteikė teisinį pagrindą tolimesniems darbams siekiant istorinio teisingumo, istorinės atminties puoselėjimo, totalitarinių režimų aukų atminimo įamžinimo <8>

bei šių darbų finansavimo iš bendro ES biudžeto. 2011 m. sausį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kolegoms iš EP pristatė savo išleistą, lietuvių ir anglų kalba parašytą, gausiai archyvinėmis nuotraukomis iliustruotą knygą apie 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius Lietuvoje. Po knygos pristatymo po vieną leidinio egzempliorių gavo visi tuomečiai 736 EP nariai. 2011 m. kovą vykusiuose Europos liaudies partijos frakcijos kolegų surengtuose klausymuose dėl to, ką jaunimas išmano apie totalitarinių režimų įvykdytus nusikaltimus, R. Morkūnai-

2011 m. birželį Rygoje vykusioje konferencijoje apie sovietinės okupacijos žalą, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė skaitė pranešimą apie okupacijos metu padarytos žalos aplinkai įvertinimą. 2012 m. kovą R. Morkūnaitė-Mikulėnienė skaitė pranešimą apie ateities iššūkius Europos Sąjungai Europos liaudies partijos ir R. Šumano fondo konferencijoje EP „Gyvenimas po Sovietų Sąjungos“. 2012 m. kovą Europos Parlamente minint 1949 m. Baltijos valstybių piliečių tremties metines, kartu su Latvijos EP nare Sandra Kalniete, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė surengė dokumentinio filmo „Ledo vaikai“ pristatymą. Šis R. Morkūnaitės remiamas filmas vėliau oficialiai pristatytas ir Lietuvoje. 2012 m. birželį EP Strasbūre, prie atminimo lentos, skirtos Baltijos tautų didžiųjų trėmimų aukoms pagerbti, tradiciškai susirinko europarlamentarai iš visos Europos. Lietuvos delegacijos vardu kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Minėjime dalyvavo ir Latvijos Respublikos ministras pirmininkas V. Dombrovskis, buvęs EP pirmininkas J. Buzekas. 2012 m. spalį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Europos Komisiją, 2009-2014


Mindaugo Mikulėno nuotr.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

2013 m. kovą Europos Parlamento narių Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir Sandros Kalnietes iniciatyva, bendradarbiaujant su EP ir Lietuvos diplomatine atstovybe, surengtas JAV rašytojos Rūtos Šepetys apsilankymas Europos Parlamente ir jos istorinio romano apie tremtį „Tarp pilkų debesų“ pristatymas.

Labai vertinu ne tik bičiulystę su Radvile, bet ir mūsų bendradarbiavimą rengiant, dalyvaujant bei tarptautinei publikai pristatant istorinei Baltijos šalių atminčiai skirtus renginius. Jų per pastaruosius penkerius metus Europos Parlamente buvo daug, nemaža dalis įvyko Radvilės užsidegimo ir energijos dėka. Tikiuosi, kad šį gražų bendradarbiavimą galėsime tęsti ir dar ne kartą susitiksime „Baltijos kelio“ vardu pavadintoje Europos Parlamento alėjoje, prie kurios atidarymo iniciatyvos dirbome drauge. Sandra Kalniete, Europos Parlamento narė iš Latvijos, Europos istorijų sutaikymo grupės pirmininkė

atkreipdama dėmesį, kad istorinės atminties tema nėra atlikta jokių tyrimų, kurie apimtų visas ES valstybes nares ir atskleistų visuomenės požiūrį. Ji paragino atlikti tokį tyrimą visoje ES ir išsiaiškinti, ką Europos piliečiai žino apie totalitarinius režimus Europoje ir jų nusikaltimus. 2012 m. lapkritį, reaguodama į informaciją, kad Europos Komisijos būstinėje demonstruojamas plakatas, kuriame tarp pasaulio religijų simbolių išdėstytų penkiakampės žvaigždės forma, atvaizduotas kūjis ir pjautuvas, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į parodos organizatorius Čekijoje, atkreipdama dėmesį, kad totalitarinių režimų simbolių viešas demonstravimas yra draudžiamas daugelyje ES valstybių. Kilus pasipiktinimui, šis plakatas buvo nedelsiant pašalintas.

2013 m. birželį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kartu su Europos Parlamento nariais iš Baltijos valstybių surengė „Baltijos kelio“ vardo alėjos atidarymą

Pozicija:

E

uropoje neretai susiduriame su nevienodu Europos istorinės patirties vertinimu. Tokie atvejai žeidžia tuos, kurie išgyveno sovietinį terorą. Lietuvos ir kitų Sovietų Sąjungos okupuotų šalių praradimai atsispindi ir šiandienoje, mūsų bandyme prisivyti Europos Sąjungos senbuves. Žinoma, nederėtų Europos Sąjungos dalinti ar skirstyti jos šalių, bet realybė yra tokia, kad skirtinga istorinė patirtis sukūrė takoskyras, gajas ir šiandien. * Vieni kitų nepažinojimas veikia įvairias sritis, pavyzdžiui, požiūrį į ES santykius su Gruzija, Moldova ir kitomis Rusijos kaimynėmis, kai deklaruojama parama šių šalių eurointegraciniams siekiams, bet tuo pat metu baiminamasi per daug užrūstinti didįjį ES partnerį ir kaimyną. Ilgą laiką tai lėmė nesusikalbėjimą ir energetikos srityje. Lietuvos nuogąstavimai dėl Rusijos dujų importo monopolio ir įtakos Lietuvos raidai buvo nurašomi kaip nerimti... Ištraukos iš Radvilės MorkūnaitėsMikulėnienės pranešimo, skaityto trečiojoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Sibiro Alma Mater“. Publikuota 2012 m. spalio 7 d. straipsnyje „Tik pažinę istoriją, geriau suprasime vieni kitus Europoje“.

Radvilės kvietimas pristatyti knygą Europos Parlamente man buvo labai svarbus. Jis parodė istorijos galią. Diskutavome apie tai, kad siekdami geresnės ateities, mes turime suvokti ir žinoti savo praeitį. Jei nežinome šalies istorijos, negalime suvokti jos ateities planų. Istorijos išmanymas yra reikšmingas efektyviai komunikacijai ir progresui. Ačiū, Radvile, už tai, kad šį procesą palengvini! Rūta Šepetys, lietuvių kilmės JAV rašytoja, tarptautinio pripažinimo sulaukusios knygos apie tremtį „Tarp pilkų debesų“ autorė

ir memorialinės lentos, skirtos šiam istoriniam įvykiui atminti, atidengimą Europos Parlamente. Šiame iškilmingame renginyje dalyvavo EP pirmininkas M. Schulzas, Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė, Latvijos Respublikos ministras pirmininkas V. Dombrovskis, Europos Komisijos viceprezidentas S. Kallas, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras V. Landsbergis, EP nariai bei Baltijos šalių bendruomenių Belgijoje atstovai. 2013 m. gruodį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė išrinkta Europos atminties ir sąžinės platformos Globėjų valdybos nare. Ši Prahoje įsikūrusi organizacija veikia kaip tarptautinė asociacija, apjungianti įvairias organizacijas ir institucijas dirbančias švietimo ir totalitarinių režimų nusikaltimų bei palikimo Europoje tyrimo srityse. Platforma buvo įkurta 2011 m., kaip vienas svarbiausių instrumentų siekiant paskatinti bendradarbiavimą tarp šalių aktualiais istorinio teisingumo ir totalitarinių režimų aukų atminimo klausimais.

Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kadencijos veiklos ataskaita

<9>


Algimanto Žižiūno (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.

SAUSIO 13-OSIOS ATMINIMO ĮTVIRTINIMAS KODĖL TAI SVARBU? 2011 m. liepos 16 d. Austrijos teisėsauga pranešė Lietuvai, kad paleido prieš parą sulaikytą įtariamąjį Sausio 13-osios byloje – buvusį KGB pareigūną Michailą Golovatovą. Ši situacija parodė, kad Europoje vis dar trūksta bendro istorijos suvokimo ir efektyvaus teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė tiek Europos Parlamente, tiek Lietuvoje, tiek bendraudama su Austrijos atsakingais pareigūnais bei žiniasklaida, akcentavo, kad M. Golovatovo paleidimo aplinkybės turi būti deramai ištirtos.

Veiksmai: 2011 m. liepos 18 d. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė laišku kreipėsi į Austrijos ambasadorių Lietuvoje dėl Austrijos sprendimo paleisti M. Golovatovą. Šį laišką ji asmeniškai įteikė ambasadoriui piketo prie Austrijos Respublikos ambasados metu. Vėliau R. MorkūnaitėMikulėnienė ne kartą kreipėsi į Europos < 10 >

Komisiją, prašydama pateikti išvadas dėl M. Golovatovo istorijos ir susijusių Šengeno informacinės sistemos trūkumų. 2011 m. liepos 19 d. Europos teisinio bendradarbiavimo institucijoje Eurojust Lietuva inicijavo teisinę procedūrą prieš Austriją.

2011 m. lapkričio 11 d. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė susitiko su Austrijos žurnalistais ir dar kartą išdėstė savo požiūrį į susidariusią padėtį dėl M. Golovatovo istorijos. 2012 m. birželio 5 d., kaip viena iš globėjų, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pasisakė tarptautinėje konferencijoje „Teisinis komunistinių nusikaltimų 2009-2014


2013 m. sausį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Lietuvos Teisingumo ir Užsienio reikalų ministrus bei Austrijos Teisingumo ir Europos reikalų ministrus, primindama M. Golovatovo atvejį ir pabrėždama būtinybę užtikrinti, kad įtariamieji Sausio 13-osios byloje negalėtų netrukdomi keliauti ES teritorijoje, o į ją patekę būtų sulaikyti ir perduoti kaltinimus pateikusiai šaliai. Sausį taip pat išleistas trečiasis knygos „Sausio 13-oji. Išsaugoję laisvę“ leidimas. Įvadinį žodį maloniai sutiko parašyti Europos Komisijos vicepirmininkė, Teisingumo komisarė Viviana Reding. 2013 m. kovo 19 d., skaitydama pranešimą Europos Parlamente vykusioje konferencijoje apie totalitarinių režimų įvykdytus nusikaltimus prieš mažąsias tautas, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė apžvelgė sovietinio totalitarizmo palikimą ir pabrėžė istorinio teisingumo atstatymo būtinybę. 2013 m. spalį, reaguodama į ESBO atstovės žiniasklaidos laisvei D. Mijatovič kritiką dėl Pirmojo Baltijos kanalo laidų transliacijų Lietuvoje sustabdymo, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė raštu kreipėsi į šią pareigūnę, pažymėdama, kad šio kanalo laida apie Sausio 13-osios įvykius viešai įžeidė aukų atminimą ir grubiai iškraipė faktus. 2014 m. sausio 13 d. plenarinės sesijos Strasbūre metu R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pakvietė kolegas prisiminti 1991 m. sausio įvykius ir pagerbti Sausio 13-osios aukų atminimą įsisegant popierinį neužmirštuolės žiedą. Šį atminimo ženklą R. Morkūnaitė-Mikulėnienė įsegė EP Pirmininkui M. Schulzui, Europos Komisijos pirmininkui J. M. Barroso bei kolegoms europarlamentarams.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

Europos Parlamentas nuotr. Ramintos Keršytės nuotr.

reglamentavimas“. Konferencija buvo skirta aptarti ir išnagrinėti galimybes siekti tarptautinio teisingumo modelio, kuris įgalintų etinę, moralinę ir teisinę Europos Sąjungos pareigą patraukti teisinėn atsakomybėn totalitarinių nusikaltimų vykdytojus.

Vilniuje prie Austrijos ambasados surengtas piketas dėl Michailo Golovatovo paleidimo. 2011 m. liepa.

Minint Sausio 13-ąją Europos Parlamento ir Europos Komisijos vadovai pakviesti įsisegti neužmirštuolės žiedą, kaip kovojusių už laisvę atminimo ženklą. 2014 m. sausis.

Lietuvos pilietis. Šalia „tarybinių“ mėsos gaminių, Kremliaus remiamų muzikų koncertų per Lietuvos valstybines šventes ir Aerofloto reklaminių stendų su kūjais ir pjautuvais, pasigirsta ir bendresnių klausimų „ar jau sotūs savo demokratija?“. Nejučia kuriama Lietuvos istorijos pilkoji zona, apimanti Lietuvos okupacijos ir išsilaisvinimo laikotarpį, kurioje siekiama išnaikinti vertybinius orientyrus. Iš R. Morkūnaitės-Mikulėnienės komentaro „Už jaunus protus“. Publikuota 2013 m. vasario 3 d. interneto portale Delfi.lt.

N Europos Parlamento narės R. Morkūnaitės Mikulėnienės iniciatyva išleistas nuotraukų albumas „Sausio 13-oji. Išsaugoję Laisvę.“

Pozicija:

G

yvename laikais, kai vyksta tylus, bet žūtbūtinis mūšis už jaunus protus. Ir kalbu ne apie „smegenų nutekėjimą“, o apie vertybes. Viešojoje erdvėje vis dažniau išgirstame apie bandymus perinterpretuoti Lietuvos laisvės kovų istoriją ir netgi artimesnius įvykius, tokius kaip Sausio 13-oji, kuriuos prisimena ir kuriuose tiesiogiai dalyvavo ne vienas

et jei Austrija pateiks paaiškinimą, įvyko nepataisomas faktas – dėl Austrijos neapgalvoto veiksmo prarasta galimybė žymiai pasistūmėti į priekį šioje Lietuvos žmonėms ir Europos Sąjungos pamatinėms vertybėms ypač svarbioje byloje. Šiais metais minint Sausio 13-osios įvykių 20-ąsias metines, žuvusiųjų artimiesiems, nukentėjusiesiems ir visiems Lietuvos nepriklausomybės rėmėjams buvo suduotas skaudus smūgis, netikėtas, nes Austrija ir Lietuva priklauso tai pačiai teisės viršenybės, solidarumo ir teisingumo principus deklaruojančiai Europos Sąjungai. Iš R. Morkūnaitės-Mikulėnienės komentaro „Skubotas M. Golovatovo paleidimas – visiškai nepateisinamas“. Publikuota 2011 m. liepos 17 d. interneto dienraštyje Bernardinai.lt.


Mindaugo Mikulėno nuotr.

Pozicija:

SANTYKIAI SU KAIMYNĖMIS RYTUOSE KODĖL TAI SVARBU? Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, suinteresuota, kad kaimyninės valstybės būtų ekonomiškai stiprios, nepriklausomos ir orientuotos į europines vertybes. Vienas svarbiausių instrumentų šių šalių demokratizacijos procese – Europos Sąjungos Rytų partnerystės programa. Demokratijos siekiui šiose šalyse ne mažiau svarbu, kad Baltarusijos, Ukrainos ir kitų kaimyninių šalių pilietinė visuomenė jaustų nuolatinį Europos Sąjungos dėmesį ir paramą.

Veiksmai: 2011 m. gegužės pabaigoje R. Morkūnaitė-Mikulėnienė dalyvavo Demokratijų bendrijos (CoD) Parlamentinio forumo susitikime Gruzijoje, Tbilisyje. Renginio paraštėse susitikusi su tuometiniu Gruzijos Parlamento pirmininku D. Bakradze aptarė situaciją regione bei Gruzijos europines perspektyvas. 2011 m. birželį, Lietuvai baigiant pirmininkauti Demokratijų bendrijai, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė dalyvavo viename iš pagrindinių pirmininkavimo renginių – aukšto lygio pasaulio moterų lyderių konferencijoje Vilniuje „Moterys – demokratijos stiprintojos. Geriausioji praktika“, kurią atidarė Lietuvos ir Suomijos prezidentės Dalia Grybauskaitė ir Tarja Halonen bei JAV Valstybės Sekretorė Hillary Clinton. Susitikimo su Hillary Clinton metu R. Morkūnaitė-Mikulėnienė įteikė JAV Valstybės Sekretorei knygą „Sausio 13-oji. Išsaugoję Laisvę“. < 12 >

2012 m. kovą Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Europos Komisiją ragindama pratęsti ir užtikrinti Europos humanitarinio universiteto (EHU) paramą iš Europos Sąjungos biudžeto ir naujos daugiametės finansinės programos laikotarpiu. EHU laikomas vienu labiausiai prie pilietinės visuomenės Baltarusijoje stiprinimo prisidedančių projektų. 2012 m. vasarį kartu su kolegomis europarlamentarais R. Morkūnaitė-Mikulėnienė parengė rezoliuciją dėl mirties bausmės Baltarusijoje. Didele balsų dauguma priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas pasmerkė Baltarusiją dėl naujausių įvykdytų mirties bausmių dviems nuteistiesiems. Rezoliucijoje taip pat reikalauta išlaisvinti politinius kalinius. 2012 m. balandį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė buvo deleguota į Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės parlamentinės asamblėjos (EURONEST) posėdį Azerbaidžano sostinėje Baku, kur dalyvavo aptariant tarptautinio energetinio saugumo klausimus. 2012 m. spalį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė dalyvavo Gruzijos parlamento rinkimų stebėjimo misijoje ir Turkiškai kalbančių šalių jaunimo lyderių parlamentinėje asamblėjoje (TURKPA) Stambule, Turkijoje. 2012 m. diskusijose Europos Parlamento plenarinėje sesijoje R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ne kartą kolegoms priminė apie prastėjančią žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje ir ekonominius sunkumus, nuo kurių pirmiausia kenčia eiliniai šalies žmonės. 2013 m. balandį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė dalyvavo Demokratijų bendrijos 7-oje ministrų lygio konferencijoje. Parlamentinės dimensijos susitikime, skirtame korupcijos problemoms aptarti, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo, kad skaidrumo stygius veda prie rimtų krizių, o korupcija silpnina demokratiją.

P

atirtis rodo, kad rytietiškų patarinėjimų pobūdis ir rezultatai vargiai veda demokratijos stiprinimo ir valdžios atsakomybės prisiėmimo linkme. Kuo tai baigėsi Sirijoje, yra labai iškalbingas ir gąsdinantis pavyzdys. * Manau, kad visos Europos šalys turi veikti kartu ES lygiu, turi suvokti momento istorinę svarbą ir nepalikti Ukrainos žmonių vienų. Šiandien Europos Komisijos pirmininkas pasmerkė įvykius, ir pareikalavo, kad būtų tuoj pat nutrauktas prievartos naudojimas, jis pažymėjo, kad ES atidžiai seks įvykių eigą, svarstys galimus veiksmus ir pasekmes dvišaliams ES ir Ukrainos santykiams. Iš Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės straipsnio „Ukrainoje ateitis vėl stengiasi išsiveržti iš praeities gniaužtų“. Publikuota 2014 m. sausio 23 d.

2013 m. gruodžio pradžioje Kijeve vykusiame EuroMaidano mitinge R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į mitinguotojus išreikšdama paramą tūkstančiams ukrainiečių, protestuojantiems prieš Ukrainos prezidento V. Janukovyčiaus sprendimą suspenduoti Asociacijos su ES susitarimo pasirašymą. 2013 m. gruodžio 13 d. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė susitiko su Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje V. Žovtenko ir išsakė apgailestavimą dėl Ukrainos vadovybės sprendimų ir besikartojančio jėgos panaudojimo prieš protestuotojus. Ji taip pat laišku kreipėsi į Ukrainos Prezidentą V. Janukovyčių, pasmerkdama smurto naudojimą ir ragindama prisiimti atsakomybę už įvykius šalyje. 2014 m. vasarį Europos Parlamento plenarinėje sesijoje pritarta rezoliucijai dėl situacijos Ukrainoje, kurioje europarlamentarai griežtai smerkia smurto eskalavimą taikių piliečių, žurnalistų, studentų, pilietinės visuomenės aktyvistų, opozicijos politikų ir dvasininkų atžvilgiu. Viena iš rezoliucijos bendraautorių – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. 2009-2014


KODĖL TAI SVARBU? Lietuvos ir Lenkijos dvišaliuose santykiuose daug dėmesio skiriama diskusijoms dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje. Įvairūs klausimai šia tema taip pat pateikiami tarptautiniu lygiu, Europos Parlamente. Deja, dažnai bandoma ne vystyti konstruktyvų dialogą, o priešingai – mesti melagingus kaltinimus Lietuvai.

2012 m. sausio 26 d. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pateikė Europos Komisijai (EK) klausimą, prašydama įvertinti, ar Lenkijos Respublikos įstatymas dėl lenko kortos ir jo taikymo aplinkybės neprieštarauja Europos Sąjungos (ES) vertybėms ir teisei.

Veiksmai:

2011 m. birželio 30 d. R. Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva, Lietuvos atstovai Europos Parlamente kreipėsi atviru laišku į Lenkijos Užsienio reikalų ministrą R. Sikorskį, kuriame paragino ministrą atsiriboti nuo tų asmenų ir iniciatyvų Lietuvoje ir Lenkijoje, kurių veikla nukreipta į įtampos kėlimą tautiniu pagrindu, bei dalyvauti atvirame ir geravališkame Lietuvos ir Lenkijos politikų bendradarbiavime. 2012 m. balandžio 24 d. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė dalyvavo Europos Parlamento Peticijų komitete vykusioje Lenkijos piliečio peticijos prieš Lietuvą dėl lenkų tautinės mažumos padėties svarstyme. Savo pasisakyme R. Morkūnaitė išdėstė požiūrį į keliamus

2013 m. gegužę R.

Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į EK prašydama įvertinti, ar Lenkijoje likviduojamos

lietuviškos mokyklos, sistemingas finansavimo bei lietuviškų vadovėlių stygius nepažeidžia ES Sutarties bei ES Pagrindinių teisių chartijos. Stop kadras iš svetainės www.youtube.com

2011 m. birželio 24 d. kartu su Lietuvos atstovais Europos Parlamente R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi bendru laišku į ES Tarybos pirmininką H. van Rompuy, EK pirmininką J. M. Barroso bei ES pirmininkavusios Vengrijos premjerą V. Orbaną dėl lenkų tautinės mažumos teisių apsaugos Lietuvoje. Laiške pateikti išsamūs atsakymai į priekaištus ir kritiką Lietuvai, kuri buvo išsakyta V. Tomaševskio ir kitų 26 Europos Parlamento narių pasirašytame laiške, adresuotame ES institucijų vadovams.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

kaltinimus, pabrėždama, kad Lietuva gerbia visas tautines mažumas, o jų teisės užtikrinamos pagal tarptautinius standartus.

DIALOGAS SU LENKIJA

R. Morkūnaitės-Mikulėnienės atsakymas V. Tomaševskiui.

2014 m. sausio 14 d. po to, kai EP plenariniame posėdyje prezidentė D. Grybauskaitė ir EK pirmininkas J. M. Barroso pateikė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pusmečio rezultatus, EP narys V. Tomaševskis viešai pareiškė, kad Lietuvoje diskriminuojamos tautinės mažumos, ypatingai – lenkai. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė reagavo į šį pasisakymą, prašydama patikslinti šiuos teiginius bei primindama, kad Lietuvoje lenkų tautinės mažumos ugdymas gimtąja kalba yra nepalyginti geresnis, nei bet kurioje kitoje ES valstybėje.

Pozicija: ... kalbėtis yra apie ką – juk ir mūsų tautiečiai Lenkijoje susiduria su didelėmis bėdomis tiek dėl mokyklų uždarymo, tiek dėl vadovėlių trūkumo ir kitų sunkumų. Tačiau diskutuoti yra įmanoma tik tada, kai yra įsiklausoma į faktus. O faktai tokie, kad Lietuvoje lenkų tautinės mažumos ugdymas gimtąja kalba yra nepalyginti geresnis, nei bet kurioje kitoje ES šalyje. Ir vis dėlto, būtent Lietuvai tenka didžiausias spaudimas. Buvo bandoma į diskusijas įvelti visas įmanomas tarptautines organizacijas, skųstasi tarptautiniams teismams, tačiau dar nei viena tautinių mažumų teisių srityje veikianti rimta tarptautinė institucija nenustatė, kad Lietuva pažeidžia kokias nors tarptautines normas. Iš Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės straipsnio „Metas liautis, pone Valdemarai Tomaševski“. Publikuota 2014 m. sausio 15 d.

Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kadencijos veiklos ataskaita

< 13 >


Mindaugo Mikulėno nuotr.

Kauno sporto halėje vykusiame ūkininkų suvažiavime europarlamentarė linkėjo, kad žemdirbių balsas ES būtų dar labiau girdimas. 2013 m. kovas.

PARAMA LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIUI KODĖL TAI SVARBU? Lietuvos ūkininkai turi būti finansuojami taip pat, kaip ir kitų ES šalių narių ūkininkai. Pakankama Europos Sąjungos parama toliau skatintų žemės ūkio modernizaciją ir padėtų žemdirbiams laikytis reikalavimų aplinkos apsaugos srityje. Drauge su kolegomis iš kaimyninių Baltijos valstybių, dirbančiais Europos Parlamente, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pasiekė, kad nuo 2019 metų finansavimas Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkams būtų ne mažesnis nei 60 procentų ES vidurkio.

Veiksmai: 2011 m. birželį Europos Komisija (EK) pateikė pasiūlymus dėl daugiametės finansinės programos 2014–2020 metams. Pagal pasiūlytą bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto paskirstymą, Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkams nuo 2014 metų tiesioginės išmokos dar labiau sumažėtų, nors pagal 2007–2013 m. programą jie jau gaudavo 3 kartus mažesnes tiesiogines išmokas nei ES vidurkis. Taigi pagal EK pasiūlytą modelį, net 2020 m. Baltijos valstybių ūkininkų gaunama parama liktų mažiausia visoje ES. 2011 m. spalį Europos Parlamente (EP) į

pasitarimą susirinkę europarlamentarai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendru laišku kreipėsi į EK, ragindami keisti siūlomą tiesioginių išmokų dydį. Vėliau Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė su kolegomis EP nariais iš Baltijos valstybių dalyvavo bendrame Baltijos šalių ūkininkų proteste

prie EP rūmų.

2012 m. rugsėjį drauge su kolegomis europarlamentarais latve Sandra Kalniete ir estu Tunne Kelam, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė surengė klausymus dėl BŽŪP reformos. Jų metu aptarti ir iššūkiai, teksiantys Baltijos valstybių ūkininkams nuo 2014 metų.

2012 m. gruodį R. Morkūnaitės-Mikulėnienės kvietimu Briuselyje viešėjo 22 jaunieji ūkininkai iš Lietuvos, kurie susitiko su EK ir Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sajungoje darbuotojais bei dalyvavo pirmajame jaunųjų ūkininkų kongrese Briuselyje. Iš viso į šį kongresą susirinko daugiau nei 400 jaunųjų ūkininkų iš visų ES šalių. 2013 m. kovą R. Morkūnaitė-Mikulėnienė dalyvavo Kauno sporto halėje surengtame ūkininkų suvažiavime. Sveikindama po 3 metų pertraukos į visuotinį šalies ūkininkų suvažiavimą susirinkusius, ji dėkojo už dialogą ir pabrėžė, kad žemdirbiai – viena iš labiausiai girdimų interesų grupių Europos Parlamente. 2013 m. lapkritį Lietuvos gamtos fondo iniciatyva Vilniuje surengta diskusija apie Bendrąją žemės ūkio politiką 20142020 m. Sveikindama konferencijos dalyvius R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atkreipė dėmesį, kad žemės ūkio tvarumo įgyvendinimas reikalauja ir papildomo finansavimo. 2013 m. pabaigoje patvirtintas Reglamentas dėl tiesioginių išmokų ūkininkams. Šiame dokumente R. Morkūnaitės-Mikulėnienės ir Baltijos šalių

Su Radvile susipažinau viešėdamas Briuselyje, Europos Parlamente, kur vyko Europos jaunųjų ūkininkų kongresas. Bendraudami aptarėme Baltijos valstybių ūkininkų padėtį ir tiesioginių išmokų klausimus, inovacijų taikymą ūkiuose, jaunųjų ūkininkų galimybes bei ūkininkavimo sąlygas, ypač plėtojant ekologinius ūkius. Manau, kad Radvilės įvairiapusiškumas ir įdirbis Lietuvai svarbiose srityse – tai, ko reikia mūsų atstovui Europos Parlamente. Evaldas Dirsė, Panevėžio rajono ūkininkas, Aleksandro Stulginskio universiteto studentas

< 14 >

europarlamentarų iniciatyva atsirado ir nuostata, numatanti greitesnį Lietuvos ir Vakarų Europos ūkininkams mokamų išmokų suvienodinimą. Derybų tarp Europos Parlamento ir valstybių narių atstovų metu sutarta, jog 2019 metais tokios išmokos negali būti mažesnės nei 60 proc. ES vidurkio.

Pozicija:

D

eja, turime pripažinti, kad kaimo vietovės šiuo metu patiria didžiausią emigruojančios darbo jėgos srautą, todėl būtina sutelkti pastangas siekiant daryti jas patrauklesnėmis gyventi ir dirbti, ieškoti būdų, kaip į jas pritraukti daugiau jaunų žmonių. Iš R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pasisakymo Europos Parlamente vykusioje diskusijoje dėl bendrosios žemės ūkio politikos. 2011 m. birželio 27 d., Briuselis.

K

albėdami apie žemės ūkio sektoriaus stiprinimą kalbame ne vien tik apie apsirūpinimą maistu. Tai ir demografinių problemų, tokių kaip pasilikimas bei jaunų šeimų kūrimasis rajonuose, sprendimas, užtikrinantis regionų gyvybę, mažinantis takoskyrą tarp miesto ir kaimo. Todėl ir Bendrosios žemės ūkio politikos rėmuose būtina užtikrinti vienodas išmokų sąlygas ūkininkams iš skirtingų valstybių. Iš straipsnio „50 metų ES žemės ūkio politikai – metas atsigręžti į jaunuosius ūkininkus“. Publikuota 2012 m. gruodžio 6 d.

2009-2014


Mindaugo Mikulėno nuotr.

ŽEMĖS PARDAVIMAS UŽSIENIEČIAMS KODĖL TAI SVARBU? Stodami į Europos Sąjungą, įsipareigojome vėliausiai nuo 2014 m. gegužės leisti užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje. Žemės ištekliai yra mūsų nacionalinis turtas, todėl privalome užtikrinti, kad ji būtų parduodama tik norintiems ir galintiems ją dirbti. Deja, diskusijos dėl žemės pardavimo užsieniečiams kontrolės mechanizmų prasidėjo tik 2014 metų pradžioje ir tik TS-LKD, o ne valdančiųjų iniciatyva.

2013 m. pavasarį, inicijuodama konstruktyvias diskusijas dėl žemės rinkos atvėrimo užsieniečiams, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė išplatino savo straipsnį apie artėjančius pokyčius, kurių atžvilgiu dabartinė Vyriausybė nėra išreiškusi savo pozicijos. Taip pat šiuo klausimu pasisakė Lietuvos televizijos laidoje „Tautos aikštė“. 2013 m. balandį Europos Parlamento plenarinės sesijos metu R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teiravosi dėl galimybių pratęsti apribojimus parduoti žemę užsieniečiams. 2013 m. gegužę vykusiame TS-LKD suvažiavime R. Morkūnaitė-Mikulėnienė svarstymui pateikė rezoliuciją dėl aktyvios partijos pozicijos žemės pardavimo klausimu, kuriai buvo vienbalsiai pritarta. 2014 m. vasarį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė su kolega A. Saudargu inicijavo įstatymo projektą, kuriuo siekiama

J

ei suvokiame, kad žemė nėra tik prekė, turime nustatyti saugiklius bei kriterijus, kurie apsaugotų nacionalinius interesus, užtikrintų, kad teisę įsigyti žemę turėtų tik tie asmenys, kurie sieja savo ateitį su Lietuva ir įsigytoje žemėje ketina dirbti jos labui.

užtikrinti, kad žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje galėtų įsigyti tik tiek asmenys, kurie įrodytų, jog užsiima žemės ūkio veikla. Siūlomu įstatymo projektu siekiama užkirsti kelią galimoms spekuliacijoms parduodant žemę. Mindaugo Mikulėno nuotr.

Veiksmai:

Pozicija:

* Egzistuoja paprastesni mechanizmai, kurie leistų kontroliuoti kam ir kokioms veikloms parduodama žemė: pavyzdžiui, žemės pardavimas tik asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos piliečiu, reikalavimas turėti bent trejų metų žemės ūkio veiklos Lietuvoje patirtį (dirbant nuomotoje žemėje), galimybė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik asmenims, kurie Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau, nei pastaruosius penkerius metus ir dar daugelis kitų. Ištraukos iš Radvilės MorkūnaitėsMikulėnienės straipsnio „Dėl žemės pardavimo užsieniečiams būtina plati diskusija“.

Spaudos konferencijoje Lietuvos Respublikos Seime pristatytas europarlamentarų A. Saudargo ir R. Morkūnaitės-Mikulėnienės parengtas įstatymo projektas dėl žemės įsigijimo sąlygų. 2014 m. balandžio 14 d.

Publikuota 2013 m. balandžio 18 d. interneto portale Delfi.lt.

Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kadencijos veiklos ataskaita

< 15 >


Pozicija: 2012 m. spalį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė skaitė pranešimą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos konferencijoje „Nuo saugaus maisto sveikos mitybos link“.

VISUOMENĖS SVEIKATA IR MAISTO SAUGA KODĖL TAI SVARBU? Sveikatos raštingumo nebuvimas, menkas vartotojų švietimas, maisto saugos standartų nesilaikymas – didelių sveikatos ir aplinkos problemų šaltinis visoje Europos Sąjungoje. Šių problemų teisinių bei finansinių sprendimo būdų ieškoma Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, kurio nare yra Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Veiksmai: 2012 m. gegužės 30 d. EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas pritarė Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pateiktoms pataisoms Europos Parlamento rengiamai pozicijai dėl vandens teisės aktų įgyvendinimo. Pataisose pabrėžiama būtinybė paspartinti atsiliekantį kaimo vietovių prijungimą prie nuotekų tinklų, taip pat raginama semtis gerosios patirties iš trečiųjų šalių, kaip efektyviau panaudoti surinktą lietaus vandenį ir perdirbti nuotekų vandenį. 2012 m. gegužės 7 d. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete prasidėjus LIFE programos svarstymui, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo, kad 2014-2020 m. finansinės programos laikotarpiu turėtų būtų tęsiama į tikslus orientuota, lankstesnė ir potencialiems pareiškėjams labiau prieinama LIFE programa. < 16 >

2013 m. sausio viduryje kilo tarptautinis skandalas, kai paaiškėjo, kad Didžioje Britanijoje, Airijoje ir dar dešimtyje Europos Sąjungos šalių kaip jautienos pusfabrikačiai buvo pardavinėjami produktai su arkliena. Kovo mėnesį už maisto saugą ir vartotojų teises atsakingas komisaras T. Borgas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete pristatė arklienos skandalo aplinkybes. Viešoje diskusijoje dalyvavusi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžė, kad Lietuvos pirmininkavimo metu būtina aptarti, kaip Europos Sąjunga gali užtikrinti griežtesnę maisto saugumo kontrolę, kurios kaštai nebūtų perkeliami vartotojams. 2013 m. vasarį EP pritarė rezoliucijos projektui, kuriuo siekiama sumažinti variklinių transporto priemonių keliamą triukšmą ir taip apsaugoti ES piliečių sveikatą. Šio dokumento svarstyme R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo du kritinius aspektus: būtinybę valstybėse narėse suvienodinti triukšmo matavimo reikalavimus bei apsaugoti akluosius ir silpnaregius nuo tyliau riedančių automobilių pavojaus. 2013 m. kovą R. Morkūnaitė-Mikulėnienė skaitė pranešimą konferencijoje Europos Parlamente apie sveikatos raštingumą ir sveikatingumą darbe. 2013 m. rugsėjo 17 d. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė Europos Parlamente pakvietė į savo globojamą konferenciją apie alkoholio žalą kūdikių vystymuisi. Skaitydama pranešimą, europarlamentarė akcentavo, kad svarbu informuoti visuomenę apie neigiamą reakciją į bet kokį alkoholio toleravimą nėštumo metu. Ji taip pat siūlė visose ES valstybėse narėse įdiegti vieningą alkoholio ženklinimo sistemą, įspėjančią apie alkoholio žalą prenataliniu laikotarpiu.

A

kivaizdu, kad nemaža dalis ES sveikatos sistemos nesėkmių yra susijusios su menkomis pastangomis ugdyti ES piliečių sveikatos raštingumą, gebėjimą suprasti, analizuoti ir tinkamai naudotis informacija apie sveikatą. Šių gebėjimų ugdymas – būtina sąlyga, nes kuo pacientas raštingesnis sveikatos srityje, tuo geriau jis geba save apsaugoti nuo ligų, tinkamai vartoti vaistus. Ištrauka iš straipsnio „ES turėtų skirti daugiau dėmesio europiečių sveikatos raštingumui“. Publikuota 2012 m. birželio 22 d. interneto portale „Karštas komentaras“.

S

usiduriame su dilema: viena vertus, norime mažiau kontrolės ir apribojimų verslui bei geranoriško kontroliuojančių tarnybų požiūrio, kita vertus, norime būti tikri, jog žinome, ką valgome. Taigi, labai sudėtinga rasti balansą, norint užtikrinti informacijos atsekamumą, visų pirma reikia žinoti, kokia informacija mums svarbi – kur gyvūnas gimė, kur augo, kur (ir kokiu būdu) paskerstas, kur mėsa perdirbta, kur ji supakuota. Antra, norint išvengti sukčiavimo atvejų, būtina dažninti pačių patikrinimų skaičių. Techniškai tai reikalautų daugiau tikrintojų, kurių ir taip trūksta, o šiems tikrintojams – didesnio finansavimo. Deja, krizinio biudžeto laikotarpiu tokių patikrinimų kaina greičiausiai būtų perkelta prekybininkams, o galiausiai už tai mokėtume mes – pirkėjai. Kad už piktybinius pažeidimus darančių verslininkų klaidas nemokėtume visi, tokie patikrinimai turėtų būti mokami ne visų mokesčių mokėtojų ir ne galutinių vartotojų sąskaita – egzistuojančią sistemą būtų galima modifikuoti, užtikrinant, kad už visus atliekamus patikrinimus sumokėtų sukčiautojai, nustatant kur kas griežtesnę atsakomybę už maisto saugą užtikrinančių teisės aktų piktybinius pažeidimus. Ištrauka iš Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės straipsnio „Teoriškai – jautiena, praktiškai – arkliena?“. Publikuota 2013 m. kovo 13 d.

2009-2014


2012 m. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kartu su kolegomis EP nariais iš Estijos, Slovėnijos ir Prancūzijos inicijavo rašytinį pareiškimą dėl aplinkos tvarkymo akcijos Europoje ir pasaulyje „Darom 2012“.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

AKCIJA „DAROM“ VISOJE EUROPOJE KODĖL TAI SVARBU? Atliekų tvarkymo akcija „Darom“ – viena iš sėkmingiausių pastarųjų metų pilietinių akcijų Lietuvoje, o jos idėja pripažinta kaip itin naudinga supažindinant žmones su atliekų tvarkymo ir rūšiavimo praktika.

Veiksmai: 2011 m. pavasarį Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kartu su keletu kolegų europarlamentarų išreiškė paramą švarinimo akcijai „Darom“ ir inicijavo Europos Parlamente (EP) rašytinę deklaraciją, kuria ragino surengti tokias akcijas visose Europos Sąjungos valstybėse. Minėtą deklaraciją, kurioje projektas „Darom“ įvertintas kaip svarbi visuomenės švietimo ir atsakomybės už atliekų tvarkymą ir rūšiavimą

2012 m. kovą Maroke vykusiame EUROMED (Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono) parlamentinės asamblėjos posėdyje buvo priimtas R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pateiktas rezoliucijos papildymas, kuriuo EUROMED šalys narės skatinamos įsijungti į pasaulinę švaros akciją „Darom“. 2012 m. akcija pirmą kartą suorganizuota 108 pasaulio valstybėse ir gavo globalaus judėjimo vardą – „World Cleanup – Let’s Do It“ (liet. „Pasaulio švarinimosi akcija – darom“).

2012 m. R. Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva siekiama, kad „World Cleanup – Let’s Do It“ sulauktų dėmesio ir Jungtinių Tautų Organizacijos darbotvarkėje, pritariant akciją įtvirtinančiai deklaracijai pasauliniu lygiu. 2013 m. lapkričio 20 d. ES Aplinkos komisaras J. Potočnik savo asmeniniame laiške R. Morkūnaitei-Mikulėnienei paskelbė, kad akcija „Darom“ pripažįstama visos Europos iniciatyva. Tad 2014 m. gegužės 10 d. prisidėti prie aplinkos tvarkymo akcijos kviečiami visų 28 Europos Sąjungos valstybių piliečiai.

Europos Parlamento nuotr.

ugdymo priemonė, tuomet savo parašais parėmė 406 EP nariai.

Pasaulinės aplinkosauginės akcijos „World Cleanup – Let’s Do It“ (liet. „Pasaulio švarinimosi akcija – darom“) pristatymas Europos Parlamente Strasbūre. 2011 m. balandžio 6 d.

Pozicija:

Y

patingai svarbu, kad šia aplinkos tvarkymo akcija ir jos sklaida vis daugiau valstybių imasi iniciatyvos raginti visuomenę prisiimti atsakomybę dėl savo aplinkos, keistis patirtimi su turinčiais patirties. Tokia atsakomybė – ne tik švaresnė aplinka, bet ir pačios visuomenės savivokos augimas, o tokių projektų, kaip „Darom“ įgyvendinimas – puiki galimybė stiprinti pilietinę visuomenę Viduržemio jūros regione. Labai džiaugiuosi, kad Estijoje ir Lietuvoje startavusi švarinimosi akcija „Darom“ jau turi kuo pasigirti ir nemažoje dalyje ES valstybių. Tai puikus pavyzdys, kai iniciatyva dėl rūpesčio savo aplinka kyla iš pačių žmonių ir perauga į vertingą ir rezultatyvų visuomenės bendradarbiavimą su valdžios bei verslo struktūromis. Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės komentaras po 8-osios Europos Parlamento ir Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinės asamblėjos (EUROMED), kurioje pritarta rezoliucijai dėl pasaulinės švarinimosi akcijos „Darom“ (angl. Let’s Do It).

Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kadencijos veiklos ataskaita

< 17 >


Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

sprendimas duos dar daugiau naudos, jei bus siekiama lygiagrečiai tobulinti nuotekų surinkimo ir valymo įrenginius, nes tik derindami šias dvi priemones galime tikėtis, kad sumažinsime eutrofinių arba galinčių tokiomis tapti vandens zonų plotus.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

2012 m. birželį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė Baltijos-Europos intergrupei pateikė siūlymus Baltijos jūros strategijos peržiūrai ir bendru EP narių laišku kreipėsi į Baltijos regiono šalių aplinkos ministrus, kartu su kolegomis išreikšdama paramą jūrinių apsaugos erdvių Baltijos jūroje nustatymui. Vienas iš pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių – ES Baltijos jūros regiono strategijos ketvirtasis metinis forumas Vilniuje. 2013 m. lapkričio 11-12 d.

BALTIJOS JŪROS APSAUGA KODĖL TAI SVARBU? Baltijos jūros apsauga ir ekologinės problemos turi būti sprendžiamos regioniniu lygiu, bendradarbiaujant visoms aštuonioms Europos Sąjungos valstybėms narėms, kurių krantus skalauja Baltija. Šiam tikslui gali labai pasitarnauti Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija, kuri buvo patvirtinta 2009 m. Ši strategija – tai galimybė paskatinti regiono valstybes ne tik stiprinti ekonominius ir kultūrinius ryšius, bet ir imtis konkrečių veiksmų gelbėjant Baltijos jūrą.

Veiksmai: 2009 m. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė aktyviai dalyvavo EP Baltijos-Europos intergrupės veikloje, kur buvo svarstomas Baltijos jūros regiono strategijos vystymas. Europarlamentarė pateikė 2 pakeitimus pranešimo projektui dėl Baltijos jūros regiono strategijos ir makroregionų vaidmens būsimoje sanglaudos politikoje. 2009 m. lapkritį Vilniuje R. Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva surengta konferencija, skirta Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo aplinkosaugos aspektams. 2011 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento Peticijų komitete buvo < 18 >

svarstomas „Nord Stream“ dujotiekio poveikio aplinkai klausimas. Posėdyje R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atkreipė Europos Komisijos atstovų dėmesį į Baltijos jūroje pastaruoju metu grėsmingai išaugusius kai kuriuos užterštumo parametrus, ir teiravosi, kaip toliau ketinama vykdyti aplinkos taršos stebėseną. 2011 m. gruodį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė Europos Parlamente balsavo už reglamentą, kuris nuo 2013 m. ribotų fosfatų naudojimą plovikliuose, o nuo 2015 m. – indaplovėse naudojamiems produktams. Šio sprendimo įgyvendinimas turėtų ženkliai sumažinti Baltijos jūros taršą fosforo junginiais, sukeliančiais jūros vandens dumblėjimą. Po balsavimo plenarinėje sesijoje pasisakiusi R. Morkūnaitė akcentavo, kad šis

Esame artimi, nes esame kaimynai. Baltijos jūra mus ne tik skiria, bet ir suartina, nes ji – mūsų bendras interesas. Mūsų veikimas turi įtaką, nes mūsų pozicijos ir politinė darbotvarkė yra panašios, žinome ką daryti ir siekiame stabilizuoti viešuosius finansus, skatinti augimą, naujų darbo vietų kūrimą, galimybes įmonėms ir stiprinti Europos konkurencingumą. Viliuosi, kad Lietuva bus stipriai atstovaujama, nes kuo daugiau lietuvių bus Europos liaudies partijos grupėje, tuo stipresnis bus mūsų veikimas ne tik grupėje, bet ir įtaka Europos politikai. Gunaras Hokmarkas, Europos Parlamento narys iš Švedijos, rengiantis Baltijos parlamentarų susitikimus

2009-2014


2013 m. vasario 19 d. Aplinkos komiteto diskusijoje Europos aplinkos agentūros direktoriui H. Broininksui (H. Bruyninckx) R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pateikė Baltijos jūros užterštumo dėl intensyvios laivybos, žemės ūkio veiklos, dujotiekio „Nord Stream“ įgyvendinimo ir Rusijos Federacijos eksploatuojamos naftos platformos D6 klausimą. Ji teiravosi, ar esamų priemonių pakanka atsverti palaidoto cheminio ginklo ir kitų veiksnių sukeliamą žalą. Sulaukta patikinimo, kad Europos aplinkos agentūra aktyviai prisidės sprendžiant Baltijos užterštumo klausimą Lietuvos pirmininkavimo ES laikotarpiu. 2013 m. balandį Baltijos-Europos intergrupės posėdyje pristatytas projektas, kurio pagrindinis uždavinys – sutelkti pajėgas likviduojant naftos išsiliejimų padarinius Baltijos jūroje. Posėdžio metu R. Morkūnaitės-Mikulėnienės prašymu pateikta šio projekto eigos ataskaita. 2013 m. rugsėjo 4 d. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė drauge su kitais EP nariais surengė klausymus apie Baltijos jūrą. Jų metu pristatytas tyrimas „Baltijos jūra – mūsų bendras turtas. Baltijos jūros išsaugojimo kaštai“. Pranešimą skaičiusi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė aptarė Baltijos jūros aplinkosaugines perspektyvas. 2013 m. lapkričio 11 d. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė skaitė pranešimą viename iš pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių – ES Baltijos jūros regiono strategijos ketvirtajame metiniame forume Vilniuje.

Europos Parlamento nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr.

2012 m. spalį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atkreipė Europos Komisijos dėmesį į beprecedentį Nemuno vandens lygio sumažėjimą dėl Baltarusijos veiksmų ir į būtinybę kuo skubiau, dalyvaujant Europos Komisijai, pasirašyti trišalį susitarimą dėl Nemuno upės baseino apsaugos tarp Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos.

Vertinu Radvilės darbą už tai, jog principingai siekė tobulinti poveikio aplinkai vertinimo procedūrų reglamentavimą, siekė, kad būtų užkirstas kelias dabar dažnai pasitaikantiems ekspertų vertinimams „pagal užsakovo interesus“. Džiaugėmės stebėdami Radvilės poziciją dėl žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų patekimo į mūsų aplinką. Taip pat žaviuosi „Žaliojo kodo“ iniciatyva, kuri yra puikus sektinas pavyzdys visiems europarlamentarams. Galiausiai – įkvepia ir žavi Radvilės entuziazmas dalyvauti gausybėje renginių, juose atstovaujant Lietuvai ir stropiai išpuoselėtas tautiškumo vertybes. Kiek pasigedau aktyvesnio europarlamentarės dalyvavimo aplinkosaugos aspektu vertinant Visagino atominės elektrinės projektą. Norisi Radvilei palinkėti naujos kadencijos, o jos metu – nuoseklaus atstovavimo sprendžiant klimato kaitos iššūkius, kurie bus ypač svarbūs ateinančiame laikotarpyje.

Pozicija:

P

er pastaruosius metus nemažai stengėsi ir ES institucijos, priimdamos teisės aktus, leidžiančius sumažinti Baltijos taršą: apribotas fosforo ir jo junginių (fosfatai – viena pagrindinių jūros „žydėjimo“ priežasčių) naudojimas skalbimo priemonėse, sugriežtinti laivų, įplaukiančių į Baltiją, kuro kokybės reikalavimai – laivuose turės arba būti naudojami mažesnio sieringumo degalai, arba įrengti tuos sieros junginius „sugaudantys“ filtrai. Naujoji ES žemės ūkio politika taip pat atsigręžė į aplinkos apsaugą, nuo ateinančių metų ūkininkai bus skatinami naudoti kuo mažiau trąšų, nes šiandien, kaip bebūtų gaila, Lietuvos žemės ūkis vis dar yra įtrauktas į Baltijos jūros teršėjų sąrašą. Iš Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės straipsnio „Ar mes pasiryžę mokėti už Baltijos jūros išsaugojimą?“. Publikuota 2013 m. rugsėjo 6 d.

Žymantas Morkvėnas, Baltijos aplinkos forumo direktorius

Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kadencijos veiklos ataskaita

< 19 >


Mindaugo Mikulėno nuotr.

Su Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai komanda, dirbusia EP. 2013 m. gruodžio11 d.

INDĖLIS Į LIETUVOS PIRMININKAVIMĄ ES TARYBAI KODĖL TAI SVARBU? Lietuvos Pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai tapo galimybe sudominti europine darbotvarke Lietuvos piliečius. Pirmininkavimas taip pat suteikė puikią progą pristatyti Lietuvą ir papasakoti apie jos istoriją ir kultūrą žmonėms iš kitų ES šalių. Deja, pirmininkavimo pusmečiu Lietuvai teko ne tik atlikti pirmininkės pareigas, bet ir atremti spaudimą iš Rusijos.

Veiksmai: 2013 m. vasarį Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė susitiko su Aplinkos ministru V. Mazuroniu ir būsimais Aplinkos darbo grupių vadovais ir pavaduotojais. Tai buvo vienas iš bendrų susitikimų ruošiantis artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai.

D

2013 m. kovą R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pirmininkavimo prioritetus aptarė su Seimo Aplinkos apsaugos, Savivaldybių reikalų bei Kaimo reikalų komitetų delegacija, viešėjusia Briuselyje.

Iš straipsnio „Atstumas tarp Briuselio ir Vilniaus dar niekada nebuvo toks mažas“.

< 20 >

ažnai girdime, kad Briuselis yra toli nuo Lietuvos, kad europinė darbotvarkė neįdomi piliečiams. Manau, kad pirmininkavimas paskatins šį požiūrį keisti, parodydamas daugiau Lietuvos Europoje ir daugiau Europos Lietuvoje.

Publikuota 2013 m. birželio 19 d.

2013 m. birželio viduryje Briuselyje įvyko konferencija tarptautinei auditorijai ir žiniasklaidai, kurios metu buvo pristatyti Lietuvos pirmininkavimo prioritetai. Pranešimą konferencijos metu skaičiusi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžė, kad Lietuvos pirmininkavimas ne tik atvers galimybes pademonstruoti valstybės gebėjimus koordinuoti ES teisėkūros darbą, bet ir neabejotinai prisidės prie ryšio tarp ES ir visuomenės stiprinimo. 2013 m. liepą R. Morkūnaitė-Mikulėnienė plenarinio posėdžio metu pasveikino Strasbūre Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkę bei prioritetus pristačiusią Lietuvos Respublikos Prezidentę ir pirmininkavimo komandą su intensyvaus pusmečio pradžia. EP narė paragino tęsti jau susiklosčiusią bendradarbiavimo su EP nariais praktiką ir pirmininkavimo metu siekti maksimalių rezultatų. Diskusijų metu R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo Baltijos jūros strategijos, kaip pirmosios ES makroregioninės strategijos, svarbą. 2013 m. rugpjūčio pabaigoje R. Morkūnaitė-Mikulėnienė dalyvavo oficialiuose Lietuvos pirmininkavimo renginiuose Europos totalitarinių režimų aukų atminimo dienai paminėti: ES Teisingumo ministrų susitikime, parodos atidaryme Tuskulėnų rimties parke, bei Teisingumo ministrų ir Europos jaunimo konferencijoje. Vėliau jaunimas iš ES šalių turėjo galimybę susipažinti su totalitarinių režimų palikimu Lietuvoje kelionėje po istorinės atminties vietas, kurioje juos lydėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. 2013 m. rugsėjo pradžioje Užsienio reikalų ministerijos ir R. Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva kaip vienas pirmininkavimo renginių Europos Parlamente atidaryta interaktyvi paroda, pristatanti Lietuvos kultūrą, ekonomiką, verslą ir investicinę aplinką interaktyviai. Po savaitės ši paroda, paremta „Kinect“ technologija, iškeliavo į kitus pasaulio miestus. 2009-2014


Mindaugo Mikulėno nuotr.

L

ietuvos pirmininkavimas ES Tarybai suteikia išskirtinę galimybę sustiprinti Lietuvos įnašą į bendrąją Europos istoriją ir jos suvienijimą. Su tokia mintimi pakviečiau kolegas ir Briuselio lietuvių bendruomenę į teatro laboratorijos Atviras ratas spektaklio „Lietaus žemė“ peržiūrą. Tai jaunosios kartos aktorių darbas, kalbantis apie žmones, išgyvenusius karą ir pokarį, apie tai, kaip istoriniai kataklizmai veikia žmonių gyvenimus, ir kad iš esmės jie visi tapo aukomis.

Ištrauka iš straipsnio, parengto pagal R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pranešimą, skaitytą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai tarptautinėje konferencijoje „Totalitarinių režimų paveldas neapykantos nusikaltimuose“. Publikuotas 2013 m. lapkričio 8 d. interneto dienraštyje Bernardinai.lt.

2013 m. rugsėjį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią Rusijos Federaciją susilaikyti nuo spaudimo Rytų partnerystės šalims ir visapusiškai gerbti jų suverenią teisę pačioms priimti politinius sprendimus. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, balsavusi už rezoliuciją, pabrėžė, kad artėjant ES ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Rusijos spaudimas šioms valstybėms auga.

Morkūnaitė-Mikulėnienė apdovanota Atminimo ženklu už asmeninį indėlį prisidedant prie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m.

P

irmininkavimo laikotarpiu tikrai turėjome progų parodyti, jog gebame ne tik koordinuoti derybinius procesus ir atstovauti visai bendrijai aktualiais klausimais, bet ir esame išskirtiniai savo kultūra. Lietuvą garsinančių menininkų darbai, parodos, atlikėjų pasirodymai suteikė progą tarptautinei bendruomenei nustebti ir žavėtis.

2013 m. spalį Europos Parlamento plenarinėje sesijoje išsamiai aptartos Rusijos taikomos diskriminacinės muitinės procedūros Lietuvos vilkikams Rusijos pasienyje. Kitą dieną R. Morkūnaitė-Mikulėnienė su kolegomis iš Lietuvos pakvietė europarlamentarus ir kitų ES institucijų pareigūnus paskanauti lietuviškų sūrelių. Šios akcijos dalyviai išreiškė paramą Lietuvos pieno gamintojams.

2014 m. sausį EP plenarinėje sesijoje Lietuvos Prezidentei D. Grybauskaitei bei EK pirmininkui J. M. Barroso pristatant Lietuvos pirmininkavimo pusmečio rezultatus, kalbėjusi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pasidžiaugė, kad pavyko įgyvendinti praktiškai visus išsikeltus tikslus, puikiu pirmininkavimo komandos darbu, bei padėkojo kolegoms už bendradarbiavimą, leidusį pasiekti gerų rezultatų. 2013 m. gruodžio pabaigoje Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu „Dėl apdovanojimo Atminimo ženklu“ europarlamentarė Radvilė

Iš R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pasisakymo po Briuselio menų centre Flagey vykusio berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ koncerto, skirto Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. 2013 m. gruodžio 17 d., Briuselis.

Europos Parlamento nuotr.

2013 m. lapkričio 12 d. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, kartu su Lietuvių kalbos institutu Europos Parlamente, surengė iškilmingą parodos, skirtos lietuvių kalbai, atidarymą. Interaktyvi paroda, kvietusi paminėti raidės „Ė“ 360-tąjį jubiliejų, Briuselyje veikė savaitę. Mindaugo Mikulėno nuotr.

Kalbant apie istoriją dažnai apsiribojama sausais faktais, datomis ir skaičiais. Tačiau ypač jaunoji karta į formalius minėjimus žiūri be entuziazmo, todėl svarbu atrasti pagavesnių priemonių istorijai perteikti. Istorija nėra kažkas, ką reikėtų padėti ant lentynos ar po muziejiniu stiklu. Istorija kalba apie gyvus žmones, emocijas, ryšius tarp žmonių ir tarp tautų, ir tai yra daug daugiau nei sausi istoriniai faktai.

2013 m. spalį Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva Nuolatinėje atstovybėje Briuselyje parodytas teatro laboratorijos „Atviras ratas“ spektaklis „Lietaus žemė“ apie sovietų okupaciją Lietuvoje.

Bendradarbiaujant su kolegomis iš Lietuvos, svarbu įsiklausyti į jūsų patarimus, kaip vystyti europinį projektą Rytuose. Tai bus svarbi užduotis kitai kadencijai, todėl tikiuosi vėl susitikti Europos Parlamente su Radvile Morkūnaite ir kitais Lietuvos bei Baltijos valstybių atstovais. Esu kilęs iš Nyderlandų, taigi iš Vakarų, ir matau, kad jūsų patirtis yra labai svarbi siekiant efektyvios ir gerai apgalvotos ES užsienio politikos Rytinės dimensijos. Santykiai tarp ES ir Rusijos sudėtingi, ir mums reikia gero patarimo. Bastianas Belderis, istorikas, Europos Parlamento narys iš Nyderlandų, dirbantis EP Užsienio reikalų komitete

Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kadencijos veiklos ataskaita

< 21 >


Mindaugo Mikulėno nuotr.

Andrius Kubilius, buvęs Ministras Pirmininkas, Seimo narys, TS-LKD partijos pirmininkas

Paulės Kuzmickienės nuotr.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

Žmonėse vertinu nuoseklumą ir paprastumą. Malonu, kad Radvilę, kurią mūsų politinėje bendruomenėje atsimenu jau daugiau nei dešimt metų, galiu įvardinti kaip gražų pavyzdį visai jaunajai kartai – dirbti pasirinktose srityse, nesiblaškyti ir, svarbiausia, dirbti neskaičiuojant, kokią asmeninę naudą galėtų duoti tos pastangos. Džiaugiuosi per pastaruosius keletą metų mūsų bendrai įgyvendintomis iniciatyvomis ir tikiu, kad tos temos ir darbai nepraras aktualumo.

Džiaugiuosi, kad TS-LKD jaunimas veržiasi į politiką ir imasi atsakomybės už Lietuvą. Radvilė įrodė, kad jauni žmonės net ir Europos Parlamente gali dirbti daug, gerai ir rezultatyviai. Vertinu Radvilės pastangas ES lygiu iškeliant istorinės atminties klausimus, padedant Lietuvai sunkiose situacijose, kaip Rusijos blokada lietuviško pieno eksportui, ar dirbant tokiose nelengvose srityse kaip aplinkosauga. Tai yra jaunimas, kuriuo reikia didžiuotis.

Asmeninio archyvo nuotr.

Irena Degutienė, buvusi Seimo pirmininkė, ministrė, gydytoja

Radvilės Morkūnaitės dėka galėjau tęsti savo mokslinius tyrimus. Nors mūsų pažintis buvo netiesioginė, iš Radvilės iniciatyvų ir darbų galiu spręsti, kad ji – žmogus, žiūrintis į ateitį ne tik politikoje, bet ir moksle. Todėl drįsčiau sakyti, kad ji yra absoliutus unikumas šiandieninėje Lietuvos politikoje. Povilas Kavaliauskas, jaunasis mokslininkas, Lietuvai pirmą kartą istorijoje pelnęs prestižinį geriausio Europos jaunojo tyrėjo apdovanojimą

Radvilė pasirodė EP dar prieš anuos rinkimus, atstovaudama tūkstančių Lietuvos piliečių peticijai prieš ekologiškai ir politiškai pavojingą „Nord Stream“ vamzdžio Baltijoje statybą. Išrinkta į EP ji susitelkė įstatyminiams ekologijos ir žmonių sveikatos, maisto kontrolės dalykams, aktyviai dalyvavo daugely EP debatų Lietuvai svarbiais klausimais. Jos tolesnis darbas EP būtų valstybiškai prasmingas ir pageidautinas. Tai jauna, sumani politikė, todėl turinti perspektyvų tobulėti ir nuveikti daug naudingų darbų. Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas


Mindaugo Mikulėno nuotr.

Žavi Radvilės komunikabilumas, gebėjimas įsiklausyti tiek į senjorų, tiek į jaunimo nuomones. Prasmingi jos mecenatystės sprendimai remti unikalias idėjas, kurių daugelį pavyko sėkmingai įgyvendinti. Tikiu ir viliuosi, kad ji toliau eis pasirinktu gyvenimo keliu, sėkmingai atstovaudama mūsų, o kartu ir valstybės interesus tiek Europoje, tiek ir gimtojoje Lietuvoje. Dr. Jonas Vaičenonis, istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

Su Radvilės tėvais – Teodora ir Eligijumi Morkūnais likimas suvedė Lietuvos Nepriklausomybės aušroje, Poškonyse, Šalčininkų rajone. Energijos kupini sąjūdininkai Teodora ir Eligijus kartu su kitais kauniečiais atskubėjo padėti Šalčininkų krašto žmonėms su humanitarine, medicinine ir kitokia pagalba. Praėjus ketvirčiui amžiaus nauji susitikimai, iniciatyvos ir pokalbiai apie Pietryčių Lietuvos ir Europos problemas tebesitęsia, tik šį kartą su Teodoros ir Eligijaus dukra Radvile. Radvilė – Nepriklausomos Lietuvos mokyklos išugdytas vaikas. Joje persipynęs jaunatviškas maksimalizmas su šeimoje įskiepytomis vertybėmis: meile Lietuvai, žmonėms ir artimui, tautos kultūros suvokimu ir buvimu joje. Šios vertybės išugdė politikės dvasią, gebėjimą bendrauti tiek su jaunąja, tiek su mūsų, kuriems teko laimė atkurti Lietuvą, karta. Vidmantas Žilius, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius

Asmeninio archyvo nuotr.

(HB) dr. Daiva Vyčinienė, etnomuzikologė, profesorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėja, valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė

Rasa Juknevičienė, Lietuvos Respublikos Seimo narė, Kovo 11-osios akto signatarė

Mindaugo Mikulėno nuotr.

Evgenia Levin (www.ze-pho-to.com) nuotr.

Visuomet atkreipiu dėmesį į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės veiklą, jos drąsius, nedviprasmiškus pasisakymus įvairiais klausimais. Ir ne dėl to, kad ji viena iš LMTA alumnų, o dėl jos nuolat ir aiškiai pabrėžiamos patriotinės ir pilietinės pozicijos. Jai svarbūs ne tik Lietuvos tapatybės klausimai, kuriuos ji kaskart pabrėžia, finansiškai ir moraliai paremdama tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai“, Briuselyje organizuodama renginius apie lietuvių tremtį ir istoriją, bet ir kitų tautų (gruzinų, ukrainiečių) demokratijos ir Laisvės problemos.

Prieš penkerius metus daug kam buvo netikėta, kad tokį jauną ir dar mažai žinomą žmogų išrinko į Europos Parlamentą. Tačiau šiandien nebesutinku nė vieno žmogaus, kuris sakytų, jog Radvilė ten pateko atsitiktinai. Ji dirbo taip nuoširdžiai, taip kryptingai ir taip entuziastingai, kad man visiškai aišku, jog ji politikoje yra iš pašaukimo. Ji myli žmones, myli savo kraštą, jo istoriją, yra tikra patriotė. Patriotė, kuri nebijo šio žodžio. Moderni ir tradiciška, tautiška ir europietiška – tokia mūsų Radvilė. Ją visi, kad ir mažai pažįstantys, vadina vardu. Manau, kad tai yra pripažinimas.


Ramintos Keršytės nuotr.

Didžiuojuosi tuo, kad dirbdamas Užsienio reikalų ministru šiek tiek padėjau Radvilei „atrasti“ savo kelią į didžiąja politiką. Paskutinius ketverius metus ji garbingai ir efektyviai atstovavo Lietuvai Europos Parlamente. Radvilė su meile ir atsidavimu atlieka savo pareigas. Dirbant kartu, ji ypatingą dėmesį skyrė Baltarusijoje, Lenkijoje ir Karaliaučiaus srityje gyvenantiems lietuviams. Įgyta patirtis padėjo Radvilei tvirtai ir argumentuotai reikšti Lietuvos interesus Europos Parlamente, plėsti Lietuvos draugų ratą. Patriotiškumas, nuoseklumas, darbštumas bei sugebėjimas atjausti – tai ryškiausios Radvilės savybės, pasireiškiančios jos politinėje, savanoriškoje bei labdaringoje veikloje. Esu tikras, kad Radvilei tęsiant savo veiklą Europos Parlamente, turėsime stiprią, kompetentingą ir įtakingą Lietuvos atstovę.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

Vygaudas Ušackas, diplomatas, Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje, buvęs Užsienio reikalų ministras

Radvilę prisimenu nuo Atgimimo. Teko kartu dalyvauti įvairiuose renginiuose. Stebėjau jauno žmogaus virsmą atsakingu politiku. Man patinka Radvilės reiklumas, sąžiningas pareigų atlikimas, nesavanaudiškumas, puikus atstovavimas Lietuvai.

Praėjusią vasarą, 2013 metais, kartu su grupe „Jazz Island“ europarlamentarės kvietimu dainavome Europos Parlamente. Radvilė absoliučiai pakeitė mano įsivaizdavimą apie šią didžiulę instituciją. Pasirodo, ir europarlamentarai būna meniškos sielos, linksmi, šilti ir su polėkiu! O dar ir gražiai dainuoja! Artūras Novikas, Vokalinio ansamblio „Jazz Island“ vadovas

Radvilę pažįstu nuo pat mūsų aktyvios veiklos Jaunųjų konservatorių lygoje. Ji visada pasižymėjo aktyvumu, nuolat siekė įgyvendinti geras idėjas ir sumanymus. Tad tapusi Europos Parlamento nare, pasirinko sau artimas veiklos sritis bei sėkmingai dirbo jose visą kadenciją. Radvilė, būdama viena jauniausių EP narių, teikia daug puikių iniciatyvų, o geri darbai nelieka nepastebėti – ji buvo išrinkta Europos atminties ir sąžinės platformos Globėjų tarybos nare. Andrius Kupčinskas, politikas, Kauno miesto meras

Mindaugo Mikulėno nuotr.

Jonas Markauskas, Lapteviečių brolijos pirmininkas


Mindaugo Mikulėno nuotr.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

Šilta, kai žinai, kiek gero jaunimo darbuojasi Lietuvos labui. Pasitiki jais, nes žinai – neapgaus, neapvogs, o atiduos visas savo jėgas, supratimą tam darbui, kuriam buvo išrinkti. Džiaugiamės ir mes, Antalieptės krašto žmonės, kai mus aplanko, dalyvauja mūsų susibūrimuose, padeda Radvilė. Linkime jai sėkmės, tikimės, kad ji toliau rūpinsis mūsų gamta ir mūsų Baltijos jūra.

Radvilę pažįstu nuo mažų dienų, kai kartu su jos šeima – tėvais, seserimis, teta – dalyvaudavom Lietuvai svarbiuose renginiuose ne tik čia Lietuvoje, bet ir ten, kur karo atskirti nuo Tėvynės gyvena lietuviai (Pelesa, Rimdžiūnai, Gervėčiai). Prisimenu Radvilės imlų įvykių stebėjimą ir domėjimąsi viskuo, kas vyksta jos aplinkoje. Matau, kad tokioje aplinkoje užaugęs žmogus turi supratimą, kas Lietuvai svarbu. Tai ji įrodo savo darbu bei iniciatyvomis tiek Europos Parlamente, tiek Lietuvoje.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

Regina Kuliešienė, buvusi Antalieptės miestelio bibliotekininkė

Radvilė – viena iš nedaugelio Lietuvos deleguotų atstovų, kurių veikla padeda susidaryti nuomonę apie viso Europos Parlamento veiklą. Džiaugiuosi, kad Radvilė išsakė daugelio Lietuvos žmonių nuomonę, balsuodama „prieš“ Ulrikės Lunaček rezoliuciją. Tai buvo vienas iš pavyzdžių, parodančių, kokios svarbios politikui tvirtos etinės nuostatos. Linkiu, kad ir tolesnėje savo politinėje veikloje Radvilė vadovautųsi Europos krikščioniškosios kultūros tradicija ir jos geriausiais pavyzdžiais.

Asmeninio archyvo nuotr.

Birutė Verkelytė-Fedaravičienė, muziejininkė ir bibliotekininkė, Lietuvai pagražinti draugijos atkūrėja

Radvilę pažįstu nuo pat vaikystės. Gerai žinau jos nuostatas, drąsą ir charakterio tvirtumą, kurį paveldėjo iš tėvų. Stebėdama jos politinę veiklą, atpažįstu savybes, kurias atsinešė iš muzikos pasaulio – aktyvų dvasinį gyvenimą, pagrįstą racionalioms emocijoms, kryptingumą, puikų formos pojūtį dėstant mintis ir sugebėjimą susikaupti bei kasdien gyventi tomis temomis, kurias ji pasirinko kaip pagrindinius savo veiklos barus. Teresė Rymantė Šerkšnytė, pianistė, fortepijono specialybės mokytoja Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje

Asmeninio archyvo nuotr.

Gita Šapranauskaitė, Lietuvos liaudies buities muziejaus vyresnioji muziejininkė

Malonu matyti, kad pagrindinės Lietuvos politinės partijos ryžtingai atsinaujina. Tai teikia vilties, kad skaudūs nesutarimai, stabdę mūsų šalies raidą, bus užmiršti ir išsimokslinęs ambicingas jaunimas ras būdą sutarti Lietuvos labui. Tokių kylančių politikos žvaigždžių matau visose partijose. Radvilės Morkūnaitės darbų reglamentas Europos Parlamente tikrai įspūdingas. Manau, kad jos plačiašakei veiklai Briuselyje talkino ne tik aistra geriems darbams, bet ir geras penkių pagrindinių Europos kalbų žinojimas. Ji turi įdirbį ir puikią reputaciją, žino ko siekia ir su pasiaukojimu dirba Lietuvai. Giedrius Uždavinys, VU kardiochirurgijos profesorius-emeritas, Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos tikrasis narys


VEIKLA LIETUVOJE

S

tengiuosi kuo turiningiau išnaudoti laiką, skirtą veiklai Lietuvoje. Jau kiek daugiau nei ketverius metus beveik kiekvienos savaitės pabaigoje skubu į susitikimus įvairiuose Lietuvos regionuose. Šie susitikimai turi tiesioginės įtakos mano darbui Briuselyje ir Strasbūre. Stengiuosi, kad žmonių keliami klausimai tiesiogiai atsispindėtų mano darbotvarkėje Europos Parlamente, o taip pat – bendraujant su kitomis svarbiomis ES institucijomis. Niekada neabejojau, jog išlaikyti ryšį su savo krašto žmonėmis – svarbiausia kiekvieno politiko darbo dalis, nes tik pažindamas žmonių kasdienybę ir rūpesčius gali siekti savo valstybei ir jos gyventojams palankių sprendimų. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė


Mindaugo Mikulėno, Mantės Margaritos Meškelevičiūtės, Paulės Kuzmickienės ir Jono Ivaškevičiaus nuotraukos.


ISTORINĖS ATMINTIES STIPRINIMAS KODĖL TAI SVARBU? Savo šalies istorinę patirtį turime perduoti jaunesnei kartai ir kitoms Europos tautoms. Šiam tikslui įgyvendinti būtina, kad visuomenės susidomėjimas istorija neišblėstų, žinios apie svarbius Lietuvos istorijos posūkius būtų gilinamos, visuomenė taptų atsparesne istorijos klastojimo bandymams. Istorinės atminties skatinimas ir puoselėjimas – viena iš svarbiausių Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės veiklos sričių dirbant tiek Lietuvoje, tiek Europos Parlamente.

Veiksmai: 2011 m. balandį Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Šiuolaikinis istorijos mokymas“, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė skaitė pranešimą apie < 28 >

2012 m. sausį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą prašydama įvertinti neseniai pasirodžiusioje „Partizanų teroro aukų atminimo knygoje“ pateikiamų duomenų ir jų šaltinių tikslumą bei patikimumą. 2012 m. vasarį po R. Morkūnaitės-Mikulėnienės kreipimosi į aukščiausius šalies pareigūnus, kuriuo atkreiptas dėmesys į būtinybę valstybiniu lygiu imtis nuoseklios istorinės atminties politikos, Ministro Pirmininko potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl tremties ir rezistencijos muziejų bei atkurtų laisvės gynėjų slėptuvių išsaugojimo parengti. 2012 m. kovą R. Morkūnaitė-Mikulėnienė dar kartą kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą, pakartotinai prašydama pateikti informaciją, kaip planuojama atkreipti ugdymo, mokslo, tyrimų institucijų dėmesį, kad leidinys „Partizanų teroro aukų atminimo knygoje“ neturėtų būti laikomas patikimu informacijos šaltiniu. 2012 m. liepos 8 d. peržengtas simbolinis slenkstis – laisva ir nepriklausoma Lietuva, atkurta 1990 m. kovo 11 d., gyvuoja ilgiau nei gyvavo 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Respublika. Ši istorinė data paminėta R. Morkūnaitės-Mikulėnienės inicijuotuose „Laisvės kino ir dainų“ renginiuose Marcinkonyse bei

Tomo Vyšniausko nuotr.

2011 m. lapkritį po susitikimo su privačia iniciatyva įkurtų tremties ir rezistencijos muziejų atstovais R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į tuometinę Seimo Pirmininkę I. Degutienę, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V. Stundį, prašydama spręsti šių muziejų problemas. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat kreipėsi į Ministrą Pirmininką A. Kubilių ir Finansų ministrę I. Šimonytę, prašydama numatyti galimybę finansuoti istorinės atminties projektus iš ES fondų.

Merkinėje. Į renginius buvo pakviesti Laisvės kovų dalyviai, jų artimieji, bendruomenės nariai, jaunimas. Minėjimų svečiai drauge diskutavo apie Lietuvos istoriją, vyko dokumentinių filmų apie Lietuvos partizanus peržiūros, vakare buvo dainuojamos partizanų ir tremtinių dainos.

2012 m. lapkričio 16 d. Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Vieninga Europa – vieninga istorija“ R. Morkūnaitė-Mikulėnienė skaitė pranešimą apie istorijos suvokimą ir švietimą Europoje. 2012 m. rudenį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kartu su VšĮ „Bernardinai.lt“ parengė ir išleido bei Tuskulėnų memorialiniame komplekse pristatė vaizdo pasakojimų rinktinę „Laisvės kovoms atminti“. Ši vaizdo pasakojimų rinktinė apie laisvės kovas pasiekė daugiau nei 200 Lietuvos mokyklų ir yra naudojama istorijos pamokose bei užklasinių veiklų metu. Mindaugo Mikulėno nuotr.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

Kasmetiniame Tėvynę mylinčių žmonių sąskrydyje “Trakinių partizanai”. 2012 m. rugsėjo 1-2 d.

būtinybę atnaujinti istorijos mokymo metodikas.

2013 m. vasario 27 d. europarlamentarė kreipėsi į Kultūros ministrą su pasiūlymais dėl istorinės atminties sklaidos ir Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje paieškos bei susigrąžinimo. Atkreiptas dėmesys, kad šių sričių iniciatyvas galima ir būtina finansuoti ir iš ES fondų lėšų. 2009-2014


Pozicija:

Mindaugo Mikulėno nuotr.

2013 m. gegužės 12 d. TS-LKD jubiliejinis suvažiavimas Vilniuje patvirtino R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pateiktą rezoliuciją dėl užsienyje esančio Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo sugrąžinimo. 2013 m. birželį pasisekimo sulaukusi R. Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva „Laisvės kinas“, skirta mažų miestelių bendruomenėms, ir ypač jaunimui, 2013 metais buvo pratęsta Krosnoje, Lazdijų rajone.

A

Radvilė yra susitelkusi į temą, kuri nėra populiari tarp Lietuvos politikų, bet labai svarbi pačiai mūsų valstybei ir jos istorinei atminčiai. Tai pokario partizanų ir tremtinių – Laisvės kovotojų atminties ir pagerbimo skatinimas, iškeliant iš užmaršties tuos, kurie krauju atpirko ir šiandieninę mūsų Laisvę.

S

varbu ne tik skatinti pačios visuomenės susidomėjimą ir iniciatyvas, bet ir stengtis, kad istorinės atminties temą palaikytų valdžia. Todėl siekiu atkreipti dėmesį į tai, kad šios temos švietimo iniciatyvos ir infrastruktūros projektai – pavyzdžiui, rezistencijos muziejų priežiūra – gali būti finansuojami ir Europos Sąjungos paramos lėšomis.

Man asmeniškai Radvilės suburtas jaunimas padėjo suremontuoti griūvantį bunkerį - mano sodybos kieme, Kasčiūnų kaime, Varėnos rajone esančią Pietų Lietuvos partizanų vadavietę. Radvilė yra labai paprasta, sąžininga, drąsi ir aukštos moralės politikė. Ji viską daro nuoširdžiai, ja gali pasitikėti, tiek dėl asmeninių savybių, tiek dėl darbinių reikalų. Su ja bendraudamas jauti ypatingą nuoširdumo dvasią ir šilumą.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Radvilė dažnai dalyvauja buvusių politinių kalinių ir tremtinių, kitų patriotinių organizacijų renginiuose, padeda juos organizuoti ir pagal išgales teikia jiems visokeriopą paramą. Nuoširdžiai dėkojame Radvilei už visus jos gerus darbus ir linkime sėkmės rinkimuose į Europos Parlamentą. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vardu Sąjungos pirmininkas Povilas Jakučionis

Mindaugo Mikulėno nuotr.

Juozas Jakavonis-Tigras, buvęs Pietų Lietuvos partizanas

trodo, kad nėra prieštaraujančių tam, jog geriausias būdas įprasminti partizanų, politinių kalinių, tremtinių ir visų Tėvynę ir laisvę mylinčių žmonių auką yra perduoti atmintį apie ją ateities kartoms, taip įskiepijant amžinąsias vertybes ir atsparumą savo formą ir būvius keičiančiam totalitarizmui. Tačiau tam, kad šį uždavinį pavyktų įgyvendinti, reikia dirbti kryptingai ir nuosekliai, apjungiant visuomeninius ir valstybinius resursus. Per 21-erius nepriklausomybės metus dėl įvairių priežasčių nuosekli valstybinė istorinės atminties politika nėra suformuota. Jei valstybė nuosekliai įtrauktų ir sujungtų įvairaus lygmens visuomenines iniciatyvas ir susietų jas su valstybinių įstaigų veikla, manau, rezultatai galėtų būti stulbinamai geri, nes šioje srityje, kaip niekur kitur, veikia savo dvasia šviesūs, idealams atsidavę ir pilietiški žmonės. Ištrauka iš R. Morkūnaitės-Mikulėnienės komentaro „Istorinės atminties išsaugojimui namuose reikia dar daug ką nuveikti“. Publikuota 2011 m. spalio 25 d. interneto dienraštyje Bernardinai.lt.

buvo svarbu būti. Paauglystėje pati savarankiškai būrė jaunimą ir ne tik. Mums, 1941-ųjų birželio tremtiniams, susibūrusiems į broliją „Lapteviečiai“, ji yra sava, svarbi, mus palaiko visomis prasmėmis: kartu švenčiam, kartu liūdim. Matau, kad ir Lietuvos partizanams ji tapo sava, protinga, kukli, ji dirba ne progai, ne paradui, ne savo vardo garsinimui. Linkim jai ištvermės ir jaučiamės laimingesni, atiduodami Lietuvos ir pasaulio iššūkius į rankas tokių žmonių, kokia yra Radvilė Morkūnaitė.

Visi buvo ištroškę Laisvės, bet ne visi ką nors jos labui darė. Radvilė nuo vaikystės, kartu su tėveliais buvo ten, kur tuo metu Lietuvai

Irena Saulutė Špakauskienė, tremtinė, muziejininkė. I. S. Špakauskienės gyvenimo tremtyje patirtis tapo įkvėpimo šaltiniu JAV rašytojai Rūtai Šepetys, parašiusiai romaną „Tarp pilkų debesų“.

Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kadencijos veiklos ataskaita

< 29 >


N Mindaugo Mikulėno nuotr.

uo patriotinio ugdymo taip pat neatsiejamos „gyvos“ istorijos pamokos, išvykos į ekskursijas ir susitikimus su žmonėmis, prisidėjusiais prie Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sveikino Vilniaus mokytojų namų svetainėje vykusio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rengiamo Nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatus. 2013 m. balandžio 19 d.

ISTORINĖS ATMINTIES SKLAIDA JAUNIMUI KODĖL TAI SVARBU? Jaunimui būtina sudaryti sąlygas geriau pažinti savo tautos ir valstybės istoriją. Edukaciniai projektai ir iniciatyvos, pritaikytos jaunam, šiuolaikiniam žmogui, vaidina šiame pažinime svarbų vaidmenį.

Veiksmai: Per 5-erių metų kadenciją Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė inicijavo ir parėmė daugelį iniciatyvų, susijusių su istorija. Keli ryškiausi tokių iniciatyvų pavyzdžiai:

DVD „LAISVĖS KOVOMS ATMINTI“ 2012 m. rudenį Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kartu su VšĮ „Bernardinai.lt“ parengė ir išleido vaizdo pasakojimų rinktinę „Laisvės kovoms atminti“. DVD diske pateikti 8 pasakojimai apie Lietuvos partizanų bunkerius ir Laisvės

Š

i rinktinė – bandymas paskatinti jaunimą giliau pažinti Laisvės kovų istoriją. Pažinti ją iš gyvų liudininkų pasakojimų, kelionių po atminimo vietas, kurios mena pasiaukojimą kovojant dėl laisvės ir laisvo žodžio. Iš Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės DVD „Laisvės kovoms atminti“ pristatymo Marijampolėje, P. Kriaučiūno bibliotekoje, vykusio 2013 m. vasario 14 d.

< 30 >

kovas, Katalikų Bažnyčią sovietmečiu, pogrindžio spaudą, taip pat istorikų ir rezistentų komentarai. DVD „Laisvės kovoms atminti“ padovanotas daugiau nei 200-ams mokyklų ir ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje bei istorinės atminties išsaugojimu besirūpinantiems žmonėms.

SĄSKRYDIS „TRAKINIŲ PARTIZANAI“

Trakinių kaime, Anykščių rajone. Šia dviejų dienų stovykla siekiama naujomis ir visuomenei patraukliomis formomis skatinti domėtis Lietuvos laisvės kovomis. Stovyklos metu vyksta diskusijos apie Laisvės kovų istoriją ir jų aktualumą šiandien, dokumentinių filmų peržiūros, pokalbiai su Laisvės kovų dalyviais ir jų artimaisiais, partizanų ir sovietų saugumo struktūrų mūšių inscenizacijos, aptariami ir šiuolaikinei Lietuvos kariuomenei aktualūs klausimai, dalijamasi įspūdžiais iš misijų aštrių karinių konfliktų zonose. Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei 2013 m. vasarį už finansinę paramą renginiui ir bendradarbiavimą iškilmingai suteiktas Lietuvos studentų šaulių korporacijos SAJA, kasmet kviečiančios į Trakinių partizanų sąskrydį, Rėmėjos statusas.

PROJEKTAS „MISIJA SIBIRAS“

Ištrauka iš Radvilės MorkūnaitėsMikulėnienės sveikinimo kalbos, pasakytos 2013 m. kovo 21 d. per konferenciją „Partizanai: valstybė, karas, atmintis“ Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.

„Misija Sibiras“ – jau dešimtmetį gyvuojanti jaunimo iniciatyva. Kasmet keliauti į lietuvių tremties vietas Sibire ir Azijoje atrenkamas nedidelis jaunų žmonių būrelis. Atrenkant ekspedicijos dalyvius atsižvelgiama į jų motyvaciją, patriotiškumą ir fizines bei psichologines galimybes. Ekspedicijų metu, nuvykę į Rusijos gilumą, jaunuoliai tvarko tremtinių kapus, rašo savo įspūdžių dienoraštį, o grįžę į Lietuvą visus metus keliauja per mokyklas, lankosi įvairiuose minėjimuose bei renginiuose, kur pristato savo įspūdžius iš lietuvių tremties vietų.

Tradicinis Tėvynę mylinčių žmonių sąskrydis „Trakinių partizanai“ – jaunų entuziastingų istorikų iniciatyva, suburta 2005 m. „Trakinių partizanai“ vyksta kasmet rugsėjo pradžioje

Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė projektą „Misija Sibiras“ remia ir populiarina nuo 2009 m. 2013 m. vasarą R. Morkūnaitė drauge su jaunuoliais dalyvavo ir bandomajame žygyje Labanoro miške.

T

rakinių partizanai – pavyzdys, kaip kūrybiškai ir neformaliai pažiūrėti į Laisvės kovas ir istorinės atminties puoselėjimą, kaip patiems kurti šventę bei patiems atrasti domėjimosi formas.

2009-2014


Susidomėjimas istorija visuomenėje mažėja, nes informacijos gausoje ji atsijojama kaip nereikšmingas dalykas. Bet jei pažiūrėtumėme, kaip istorija veikia dabartį, pamatytumėme, kad be istorinių žaizdų gydimo, sunku tikėtis visaverčio būvimo čia ir dabar. Todėl esu dėkingas, kad yra tokių idealistiškų disidentų kaip Radvilė, kurie nuosekliai dirba su istorinės atminties problemomis ir parodo didelę brandą nesiblaškydami ir neišsigąsdami dabarties iššūkių, susijusių su istorinės atminties sklaida.

„Misija Sibiras“ kasmet šiek tiek transformuojasi. Praėjusiais metais jos dalyviai Nacionaliniam muziejui perdavė kryžiaus, kuris buvo pastatytas Sibire, maketą, taip inicijuodami diskusiją apie tai, kokį potencialą ekspedicijos turi tyrimų srityje, pavyzdžiui, parvežant į Lietuvą artefaktų iš tremties vietų, arba fiksuojant liudijimus. Ar pilietinės iniciatyvos autoriai privalo prisiimti tokią atsakomybę? Neprivalo. Lietuvos istorinės atminties išsaugojimo misija – tai ne tik „Misijos Sibiras“ reikalas...

Andrius Navickas, interneto dienraščio „Bernardinai.lt“ vyriausiasis redaktorius

Kristina Medžiaušytė, ekspedicijos „Misija Sibiras’10“ dalyvė, Lietuvos šaulių sąjungos narė ir studentų korporacijos „Saja“ korporantė-kandidatė

Mindaugo Mikulėno nuotr.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

Publikuota 2013 m. liepos 18 d.

Ji myli Lietuvą ne žodžiais, bet darbais. Ji žino kas yra pilietiškumas, patriotiškumas ir lyderystė. Ji bendrauja atvirai, nuoširdžiai ir geba prisiminti kiekvieną, kurį sutiko savo kely – ką dažnas tokias pareigas užimantis asmuo užmiršta. Nenuostabu, kad ji visada apsupta žmonių, darbų ir veiklos. Manau, kad tik tokie žmonės gali pritraukti, suburti ir vesti tolyn mus visus. Labai didžiuojuosi, kad turime tokių jaunų žmonių, kurie yra pavyzdžiu mums visiems.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

Iš R. Morkūnaitės-Mikulėnienės straipsnio „Misija Sibiras“ – tik dalis misijos „Istorinė atmintis“.

Asmeninio archyvo nuotr.

r turėtų „Misija Sibiras“ virsti mūsų piligrimystės keliais, tapti atviresnė, masiškesnė? Ar misijoje galėtų dalyvauti ne tik lietuvaičiai, bet ir dalyviai iš visos Europos, o gal ir jaunimas iš kaimyninių šalių Rytuose? Vis tik nei „Misija Sibiras“, nei kuri kita viena pilietinė iniciatyva negali prisiimti visos Lietuvos tremties atminimo išsaugojimo naštos. Misija „Istorinė atmintis“ turi tapti nuoseklia valstybės politika.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

A

Europos Parlamento nuotr.

„Misija Sibiras“ bandomasis žygis Labanoro miške. 2013 m. birželis.

Buvęs Europos Parlamento pirminkas J. Buzekas perduoda linkėjimus „Misijos Sibiras“ dalyvimas.

Radvilė yra ne tik oficiali „Trakinių partizanų“ rėmėja, bet ir oficiali dalyvė – partizanė Morka. Radvilės parama „Trakinių partizanų“ sąskrydžiui – tiek finansinė, tiek moralinė – padeda šiam renginiui augti, kasmet suburti vis daugiau Tėvynę mylinčių žmonių. Smagu matyti jos nuoširdumą – prie „Trakinių partizanų“ ji prisideda ne tik todėl, kad šis renginys įdomus jai pačiai, bet ir todėl, kad jis reikalingas kitiems. Mindaugas Nefas, istorikas, istorijos mokytojas, sąskrydžio „Trakinių partizanai“ rengėjas

Kartu su Lietuvos mokytojų bendruomene Radvilė ugdo ir puoselėja demokratiją šiandien. Džiugu, kad nuoširdus ir atviras bendravimas su jaunimu ir vyresniąja karta užaugino puikius vaisius: tautos vertybės ir idealai – darni šeima, bendruomeniškumas, atsakomybė už pasirinktą tautos Laisvės kelią – perduodami jaunajai kartai kaip aiškios valstybės kūrybos gairės. Juozas Brazauskas, TS-LKD partijos Panevėžio skyriaus pirmininko pavaduotojas, istorijos mokytojas ekspertas, Lietuvos istorijos vadovėlių autorius

Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kadencijos veiklos ataskaita

< 31 >


TARP BENDRAMINČIŲ

L

ankantis savivaldybėse visada smagu susitikti su TS-LKD bendruomenėmis. Drauge praleistas laikas – švenčiant valstybines šventes, dalyvaujant minėjimuose, paprastomis dienomis – pasakojant apie savo darbą Europos Parlamente – kupinas puikios nuotaikos, gerų idėjų ir įdomių klausimų. Džiaugiuosi, kad bendražygiams regionuose už įkvėpimą ir energingus susitikimus galiu atsidėkoti nauja tradicija – kiekvieną gruodį pakviesti vis kito regiono TS-LKD narius į teatro laboratorijos „Atviras ratas“ spektaklius „Sparnuotasis Matas“ ir „Lietaus žemė“.

Asmeninio archyvo nuotr.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Radvilę pažįstu nuo 2006 m., kai ji lankėsi Marijampolės marijonų gimnazijoje ir dalyvavo susitikime su abiturientais. Esu dėkingas Radvilei už susitikimus su Marijampolės gimnazistais ir TS-LKD Marijampolės skyriaus bei bendruomenės žmonėmis, už suteiktas galimybes Marijampolės jaunimui ir skyriaus nariams susipažinti su Europos Parlamento darbu. Todėl artėjant naujiems Europos Parlamento rinkimams remiu Radvilę Morkūnaitę kaip kandidatę, kuri žmonių pasitikėjimą užsitarnavo savo nuoširdžiu ir atsakingu darbu.

Žaviuosi Europos Parlamento nare, kuri nepamiršta kelio į Lietuvos miestus ir miestelius. Ji domisi ne tik Briuselio aktualijomis, kas savaime suprantama, bet ir ne kartą lankėsi mūsų krašte, domėjosi kaip gyvename, dėmesingai bendravo su pasvaliečiais. Tai gero politiko požymis – tartis, bendrauti ir bendradarbiauti. Radvilę vertinu kaip atsakingą, kompetentingą politikę, kurios veikla Europos Parlamente yra žinoma ne tik Briuselyje ar Vilniuje, bet ir Pasvalyje.

Liutauras Kazlavickas, Lietuvos Respublikos Seimo narys, istorikas

Valdas Pileckas, mokytojas, TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas

Gintautas Gegužinskas, politikas, Pasvalio rajono meras

Asmeninio archyvo nuotr.

Neretai pagalvoju, kad Radvilė galėtų būti puikiu pavyzdžiu visai jaunajai politikų kartai: ji nuoširdi, atvira ir nuosekli. Smagu matyti, kaip keliaujant po Lietuvos regionus aplinkui ją telkiasi įvairaus amžiaus žmonės: vedini klausimų, idėjų, kasdienių rūpesčių ar paprasto smalsumo. Dar smagiau, kai po kurio laiko pastebi, kad tas ryšys su sutiktais žmonėmis – išlieka, o bendrystė tęsiasi. Tai, jog Radvilės kasdienį darbą išties lydi didelė atsakomybė ir atsidavimas žmonėms – galiu patvirtinti ir aš pats, pažindamas Radvilę jau daugiau nei dešimt metų. Tikrai džiaugiuosi matydamas, kad šiandien Radvilė – rimta ir atsakinga politikė, turinti neeilinį ryšį su žmonėmis, kurie ja pasitiki ir tiki.

Radvilė Morkūnaitė – jaunos politikų kartos lyderė. Kaip gerai, kad jai negresia „kabinetinė“ vadyba, formalios veiklos ataskaitos, klerkiškas susireikšminimas. Radvilė per visą kadenciją susitikinėjo su žmonėmis, nuolat pasitikrindama savo sprendimų teisingumą. Biržai daug gavo iš europarlamentarės Radvilės: istorinės atminties pamokos mokyklose, išvykos, diskusijos, europarlamentinės veiklos pristatymai. Labiausiai man imponuoja jos gyvas mąstymas: čia ir dabar interpretuoti, argumentuoti. Dar labai svarbus ir gebėjimas priimti kitą ir kitokį, išmintingai rasti priešybių vienybę, sujungti jaunatvišką idealizmą, principingumą ir racionalumą. Irutė Varzienė, politikė, Biržų rajono merė

< 32 >

2009-2014


Asmeninio archyvo nuotr.

Mindaugo Mikulėno, Jurgos Buzytės ir JKL nuotr.

Prieš penkerius metus Radvilę palaikėme, išrinkus stebėjome jos darbus Europos Parlamente. Lyginome su kalbomis. Mūsų pasirinkimas pasiteisino. Domimės Radvilės asmenine veikla, jos požiūriu į žmones. Nenusivylėme. Tikimės, kad ji toliau neš žinią apie Lietuvos žmonių kančias tremtyje ir lageriuose, apie žmonių troškimą būti šeimininkais savo valstybėje. LPKTS Šilalės filialo tarybos vardu pirmininkė Teresė Ūksienė, poetė, pedagogė, tremtinė, TS-LKD Šilalės skyriaus narė, LPKTS Šilalės skyriaus pirmininkė

Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kadencijos veiklos ataskaita

< 33 >


Mindaugo Mikulėno nuotr.

• Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ albumas „Broliai“. „Broliai“ – tai muzikinis projektas, skirtas Lietuvos partizanų rezistenciniam judėjimui ir kovoms atminti. R. Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva ir lėšomis taip pat surengtas pirmasis šio albumo pristatymo turas Lietuvos mokyklose. Mindaugo Mikulėno nuotr.

R. MORKŪNAITĖSMIKULĖNIENĖS LABDAROS IR PARAMOS FONDAS

MUZIKA

Pozicija: ar prieš pradėdama dirbti Europos Parlamente, sutikau daug žmonių, turinčių puikių idėjų, kurių įgyvendinimui trūko finansinės paramos. Tapusi Europos Parlamento pradėjau ieškoti būdų, kaip padėti geroms idėjoms virsti visavertėmis pilietinėmis, mokslinėmis ir aplinkosauginėmis iniciatyvomis. Tam 2010 m. sausio 8 d. įkūriau savo vardo labdaros ir paramos fondą. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

R. Morkūnaitės-Mikulėnienės labdaros ir paramos fondo paremti projektai: FILMAI • Vytauto V. Landsbergio ir Agnės Marcinkevičiūtės filmo „Partizano žmona“ titravimas anglų kalba. Filmas pasakoja Nijolės Bražėnaitės-Paronetto ir Juozo Lukšos-Daumanto meilės istoriją. • Dokumentinio filmo „Paskutinis“ leidyba anglų kalba. Filmas pasakoja apie Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno gyvenimą ir kovą. • Europos šalių kino festivalio „Scanorama“ dokumentinių filmų programa „Laiko upė“ (2011 m.), nuo 2012 m. programa „Lietuvos kino premjeros“. • Filmo „Trispalvis“ pristatymas lietuviško kino programoje Europos šalių kino forume „Scanorama“. < 34 >

Skandinaviškų filmų festivalio „Scanorama“ atidarymas. Drauge su direktore dr. Gražina Arlickaite.

KNYGOS IR KITI LEIDINIAI • Knyga „Lietuviai Arktyje“, pasakojanti apie lietuvių tremtinių likimus 1942-1956 m. Jakutijoje, prie Laptevų ir Rytų Sibiro jūrų. • Dokumentų rinkinio „Partizaninio karo kronika. Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Lokio rinktinė 19441953 m.“ leidyba. Lietuvos partizanų junginys Lokio rinktinė prieš okupacinį sovietų režimą aktyviai kovojo Šiaurės Rytų Lietuvoje. • Dr. Napaleono Kitkausko „Vilniaus arkikatedros požemiai“. Knygos autorius – garsus restauratorius, beveik 2 dešimtis metų vadovavęs Vilniaus arkikatedros tyrimams. Savo knygoje jis dalijasi Katedros požemių tyrimų atradimais. • Sigitos Lipovienės knyga „Aukštuolių ąžuolai“, pasakojanti apie Aukštuolių kaime išaugusius Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvius – partizanus brolius Katliorius ir jų seserį partizanų ryšininkę. • Reginos Guntulytės-Rutkauskienės knyga apie tremtį „Bangų mūša“. Tremtinė, rašytoja R. Guntulytė-Rutkauskienė jau išleido 5 grožines knygas apie tremtį. • Neperiodinis laikraštis „Pragiedrulių žemė“. Laikraštis skirtas Svėdasų krašto aktualijoms ir naujienoms aptarti.

Grupės „Skylė“ albumo „Broliai“ pristatymas Klaipėdoje.

• Jaunųjų kompozitorių festivalis „Druskomanija“. • Tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“. • Folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ vaizdo plokštelė „Naktišokiai“. • Tarptautinis rytų muzikos festivalis „Vilnius Saliam“. Festivalį organizavo Lietuvos totorių asociacija ir Nacionalinis tautinių mažumų ir išeivijos švietimo, kultūros, mokymo ir informacijos centras.

JAUNIMO INICIATYVOS • Kasmetinė parama jaunimo ekspedicijai į tremčių vietas „Misija Sibiras“. Mindaugo Mikulėno nuotr.

D

„Misijos Sibiras“ dalyvius į ekspediciją europarlamentarė išlydėjo įteikdama kelionėn po naminės duonos kepalėlį.

• Tėvynę mylinčių žmonių sąskrydis „Trakinių partizanai“. Dviejų dienų 2009-2014


Mindaugo Mikulėno nuotr.

PARODOS

Radvilė nuo paauglystės domėjosi tradiciniais lapteviečių organizuojamais tremtinių susitikimais Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejuje, o dabar ji aktyvi buvusių politinių kalinių tremtinių renginių dalyvė ir rėmėja. Labai reikšmingas jos dalyvavimas tradiciniuose susitikimuose su jaunimu Rumšiškėse, Ariogaloje. Ženkli ir finansinė parama tremtinių periodiniams leidiniams, filmams, ekspedicijoms į tremties vietas. Jonas Puodžius, Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas

Mindaugo Mikulėno nuotr.

• Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialo, istorinės LR Prezidentūros Kaune paroda „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei“.

• Istorinės LR Prezidentūros Kaune rengiama paroda „Inteligentų šeima pirmojoje Lietuvos Respublikoje: tarp tradicijos ir modernumo“.

PAMINKLAI IR ATMINTINOS VIETOS • Šv. Kristoforo skulptūra, skirta Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos leidybos pradžios 40-mečiui. • Parama Platelių bendruomenės paminklo perkėlimui. • Paminklas poetui Pranui Vaičaičiui Sintautuose. • 2013 m. Krosnos kapinaitėse atidengtas kenotafas knygnešiui Matui Kasiuliui. • Paminklas Lietuvos partizanų Motinoms senosiose Kauno kapinėse. • Dainavos apygardos partizanų vadavietės Kasčiūnuose stoginės atstatymas. Daugiau informacijos apie R. MorkūnaitėsMikulėnienės fondo remiamus projektus www.morkunaite.lt/fondas

Mindaugo Mikulėno nuotr.

sąskrydyje svečiai per gyvą bendravimą bei interaktyvias ir įvairiapuses veiklas supažindinami su Lietuvos laisvės kovotojų gyvenimu. • Kasmetinė parama patriotinės dainos konkursui „Volunge, šauk ąžuole“.

• Jaunųjų mokslininkų vasaros mokykla „LJMS Vasara 2011″. LJMS vasaros mokyklų tikslas – sukurti jaunųjų mokslininkų bendradarbiavimo tinklą, vienijantį moksleivius, besidominčius moksline veikla, jaunuosius mokslininkus (doktorantus) bei Lietuvoje žinomus ir užsienyje pripažintus mokslininkus, aktyviai dirbančius mokslinį darbą. • Plungės kultūros centro VI-asis tarptautinis vaikų ir jaunimo tautinių šokių kolektyvų festivalis „Kovo 11-osios vaikai“.

• Kasmetiniai Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos jaunosios kartos sąskrydžiai. • 55-tųjų Vengrijos revoliucijos metinių minėjimas. Atmenant Vengrijos sukilimą, kultūriniais ir visuomeniniais renginiais paminėtas vengrų pasipriešinimas komunistiniam režimui, prisiminta, kaip šis įvykis sujudino ir Lietuvos visuomenę. • Tarptautinė konferencija „Ar įmanoma sėkminga sveikatos programa Lietuvoje?”. Konferencijoje kalbėta apie sveikatingumo programų situaciją ir problemas. • Bėgimas „Laisvės keliu”, skirtas Romo Kalantos 41-erių metų mirties metinėms paminėti. Renginį organizavo Jaunųjų konservatorių lyga kartu su Vilijampolės jaunimo centru „Veršva”. • Tarptautinis seminaras „Ekologinė savimonė, menininko atsakomybė ir teatras“. • Konferencija „Lietuvos totorių heraldika ir reliktai“. Tarptautinis tautinių mažumų renginys sukvietė mokslininkus ir tautinių mažumų organizacijų atstovus iš Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

RENGINIAI

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, atstovaudama Lietuvai Europos Parlamente, nelieka abejinga lietuvių tradicinės kultūros puoselėjimui. Ji jau trejus metus remia tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai“. Festivalis yra svarbi tautinio identiteto saviraiškos forma, kuri mums primena, kad bet kurios nacionalinės kultūros pagrindas yra iš protėvių paveldėta etninė kultūra. Vilniaus etninės kultūros centras dėkingas parlamentarei už jos sprendimą remti tradicinę kultūrą, už patriotiškumo ir pilietiškumo skatinimą. Milda Ričkutė, Vilniaus etninės kultūros centro direktorė

Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kadencijos veiklos ataskaita

< 35 >


PROJEKTAS „ŽALIASIS KODAS“

Asmeninio archyvo nuotr.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

Aplinkosauga ir ekologija – vienos svarbiausių Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės veiklos sričių. Norėdama prisidėti prie „žalių“ idėjų sklaidos Lietuvoje 2009 m. ji įkūrė projektą „Žaliasis kodas“. Šio projekto pradžia ekologinių idėjų konkursas, kuriame gali dalyvauti visi – nepriklausomai nuo amžiaus ir meninių sugebėjimų. Per ketverius metus, padedamas draugų – konkursų dalyvių, aplinkosauga besirūpinančių nevyriausybinių ir valstybinių organizacijų, gamtos ir ekologijos entuziastų –„Žaliasis kodas“ išaugo į didesnį ekologinių idėjų skatinimo ir populiarinimo projektą.

Pozicija:

M

atydama, kokio susidomėjimo ir palaikymo sulaukė „Žaliasis kodas“, įsitikinu, kad jis labai reikalingas, nes suteikė galimybę kiekvienam pasidalyti savo „žaliomis“ idėjomis ir prisidėti prie to, jog rūpinimasis aplinka taptų kasdienybės dalimi. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Radvilės Morkūnaitės veikla, ypatingai aplinkosaugos srityje, tik patvirtina, kad politikoje, kaip ir moksle, jauni žmonės, vadovaudamiesi ankstesnių kartų patirtimi ir įnešdami savo idėjas, gali pažvelgti į tuos pačius dalykus kitaip, atrasti naują perspektyvą ir prisidėti prie didelių pokyčių. Alvydas Zagorskis, VGTU Aplinkos inžinerijos docentas, mokslininkas ir išradėjas, R. Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva įsteigtos nominacijos „Geriausios disertacijos aplinkosaugos tematika“ laimėtojas 2010 metais

< 36 >

2009-2014


Per ketverius metus „Žaliasis kodas“: • surengė 7 „žalių“ idėjų konkursus; • išleido žalių pasakojimų knygutę vaikams „Kai didysis žmogus sėdėjo ant stogo“, kurią nemokamai galėjo gauti vaikų darželiai, mokyklos, bibliotekos ir kitos švietimo įstaigos; • parengė ir išleido žalių atvirlaiškių seriją „Žaliosios žinutės“; • sukaupė įspūdingą ekologijos temomis sukurtų filmukų, dalyvavusių „Žaliojo kodo“ konkursuose, rinkinį; • tris kartus eksponavo „Žaliųjų žaidimų“ parodą, sudarytą iš ekologinių žaidimų, žaislų ir idėjų vaikų užsiėmimams. Visus eksponatus iš antrinio naudojimo žaliavų su auklėtojais arba tėveliais vaikai kūrė patys, „Žaliojo kodo“ surengtų dirbtuvių metu. • drauge su Lietuvos paštu 2013 m. rudenį surengė geriausio pašto ženklo konkursą tema „Išsaugokime Baltijos jūrą“. Jau nuo 2014-ųjų gegužės siunčiami laiškai pasipuoš pašto ženklu, kviečiančiu rūpintis Baltijos jūra.

Mindaugo Mikulėno nuotraukos

Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kadencijos veiklos ataskaita

< 37 >


Mindaugo Mikulėno nuotr.

10 KLAUSIMŲ IR VIENA POPIETĖ SU RADVILE MORKŪNAITE-MIKULĖNIENE


2009 Kas yra jūsų šeima? Žinau, kad jūsų tėvai yra Tėvynės sąjungos nariai nuo pat jos sukūrimo. Kuo jie užsiima? Abu mano tėvai dirba Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Tėtis yra muziejaus direktoriaus pavaduotojas, mama dirba viešųjų ryšių skyriuje. Ten jie dirba nuo pat muziejaus įkūrimo. Galėčiau sakyti, kad tėtis yra vienas muziejaus įkūrėjų. Turite brolių, seserų? Taip, turiu dvi seseris. Jos yra vyresnės už mane, turi savo šeimas ir gyvena Lietuvoje. Kai įstojote į Tėvynės sąjungą, jums buvo 17 metų. Ar ne per anksti politinei veiklai? Aš prisijungiau prie jaunųjų konservatorių lygos. Ten radau bendraminčių, su kuriais judėjau į priekį. Nemanau, kad buvau per jauna. Į politiką žiūrėjau kaip į natūralų dalyką, o ne kažką, kas turėtų baidyti. Kai žmonės sako, kad politika nešvarus dalykas, aš tikiu, kad gali būti kitaip. Jūs organizuojate iniciatyvą nukreiptą prieš „Nord Stream” dujotiekio tiesimą. Ar būdama Europarlamente skirsite šiai temai daugiausia savo laiko? Tai bus vienas iš dalykų, kuriais planuoju užsiimti. Ir agituočiau ne tiek prieš „Nord Stream“, kiek už švarią Baltijos jūrą. Apie šį projektą galima kalbėti įvairiais aspektais – politiniu, ekonominiu, energetiniu, bet vienas iš svarbiausių yra aplinkosauginis.

Seime, o daugelis kolegų – buvę aukšti valstybių pareigūnai, kur vienoje erdvėje – daugybė kalbų ir kultūrų, pristatyti ir apginti savo poziciją savaime yra iššūkis. Kasdien tenka nagrinėti gausybę naujų temų ir informacijos. Anksčiau daugiausia dėmesio skyriau tik vienai aplinkos politikos sričiai, t.y. Baltijos jūros išsaugojimui, o pradėjus dirbti Europos Parlamente tai tapo sudėtine mano žymiai prasiplėtusios veiklos dalimi. Klausimų spektrą papildė maisto sauga (ženklinimas), farmacija ir cheminės medžiagos bei daugelis kitų dalykų. Tekdavo ir tenka praleisti nemažai laiko, analizuojant kiekvieną klausimą bei ieškant Lietuvai palankių pozicijų. Iš arčiau susipažinus su Briuselio teisėkūros mechanizmu, kaip keitėsi Jūsų požiūris dėl sprendimų, reikšmingų Lietuvai ir visai Europos Sąjungai, priėmimo proceso? Esminis principas – kompromisas, siekis surasti bendrą poziciją svarstomais ir aptariamais klausimais, nes beveik neįtikėtina, kad vienos ar kitos politinės jėgos, o juo labiau nacionalinės delegacijos „grynoji” pozicija bus priimta be pakitimų. Visada siekiama surasti tokį sprendimą, kuris būtų daugmaž priimtinas visoms šalims, todėl nestinga karštų diskusijų, unikalių argumentų, o ir priimti sprendimai po tokių svarstymų kartais lieka labai „aptakūs”. Ko palinkėtumėte Lietuvos visuomenei? Labai nuoširdžiai linkiu pagarbos vieni kitiems ir savo valstybei. Tik taip galėsime augti kartu ir kurti stiprią Lietuvą stiprioje Europos šalių šeimoje.

2010

2014

Kokiais iššūkiais pasižymėjo pirmieji darbo Europos Parlamente metai? Didžiausias iššūkis buvo pats perėjimas prie europinės politikos. Dirbant Europos Parlamente, kur vien Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) politinėje frakcijoje yra daugiau narių (265) nei visame Lietuvos Respublikos

Kaip Jums atrodo, ar reikia į politiką pritraukti daugiau jaunų žmonių? Jaunimas atnaujina visą politinę sistemą, atsineša su savimi šviežią požiūrį ir energiją. Be to, jauni žmonės gali reprezentuoti ne tik savo kartą. Jauno žmogaus idealizmas ir užsidegimas kaip tik gali būti nukreiptas į nelabai

populiarias, opias temas, kurių imtis kiti galbūt net nenori ar prisibijo. Galbūt dėl šių priežasčių jaunų žmonių kai kas politikoje ne visada laukia? Galbūt kai kas ir nelaukia, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad yra ir labai daug laukiančių. Keliaudama per Lietuvą ir bendraudama su žmonėmis, dažnai girdžiu viltį, kad galbūt vis daugiau jaunų ir sąžiningų žmonių ateis į politiką ir jaunoji karta imsis atsakomybės, nebijos keisti Lietuvą. Jau beveik penkerius metus intensyviai keliaujate per įvairius Lietuvos regionus. Juokaujama, kad aplankėte visus Lietuvos miestus ir miestelius. Ar teko pastebėti teigimus pokyčius bendraujant su mažesnių bendruomenių jaunimu? Regionuose matau daug veiklaus, visuomeniško jaunimo. Bendraudama su jaunais žmonėmis mokyklose, įvairių renginių metu, suprantu, kad nepriklausomoje Lietuvoje užaugusi karta nori telktis ir kurti. Iš tiesų man net atrodo, kad taip nusiteikusio jaunimo visada buvo. Tik į politiką tiems jaunuoliams gal buvo sunkiau patekti. Dabar tai keičiasi. Kur kas daugiau dalykų priklauso tik nuo paties jauno žmogaus – jo idėjos, pastangų, užsidegimo. Aišku, šiems dalykams atsirasti padeda ir paskatinimas – telkiančios iniciatyvos ir gyvas pavyzdys. Lietuvoje tikrai turime nemažai dešiniųjų pažiūrų jaunų žmonių, kurie nori eiti politiko keliu.

PARENGTA PAGAL: „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Lietuva tiesiogiai“, transliuota 2009 m. birželio 8 d. Pokalbis taip pat publikuotas naujienų portale lrytas.lt 2009 m. birželio 9 d. „Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: „Politika tėra kasdienio gyvenimo atspindys” , kalbėjosi Ginta Gudauskaitė, publikuota 2010 m. gegužės 4 d. teisės portale INFOLEX. „Jaunimui svarbu matyti, kad sąžiningas darbas – vertinamas“. Publikuota 2014 m. sausio 8 d.

Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kadencijos veiklos ataskaita

< 39 >


Mindaugo Mikulėno nuotr.

METAI BUVO ĮTEMPTI

Į

savo biurą Vilniuje Radvilė įlekia uždususi, kiek vėluodama: dalyvavo pikete prie Austrijos ambasados. „Darbas Europos Parlamente yra ganėtinai monotoniškas, netrūksta rutinos, didelė biurokratinė mašina, bet viskas gerai sustyguota, – pasakoja apie kasdienybę. – Pirmąją kiekvieno mėnesio savaitę vyksta komitetų posėdžiai, antrąją posėdžiauja politinės grupės, trečiąją – plenariniai posėdžiai Strasbūre. Ketvirtąją viskas kartojasi, o kartais ji būna laisva, tad galima planuoti susitikimus su interesantais.“ Radvilė prisipažįsta, kad antrieji kadencijos metai buvę įtempti: jau gegužės pabaigoje ėmė jausti nuovargį, vis pagaudavo save galvojančią, kad tik greičiau atostogos. Bet ir jos nežada daug laiko poilsiui: nors iki rugsėjo planuoja būti Lietuvoje, susitikimų, renginių priplanuota tiek, kad net neaišku, kaip reikės visur suspėti. Bet ji įpratusi. „Per šiuos dvejus metus nebuvo savaitgalio, kad negrįžčiau į Vilnių, todėl Briuselio nesu prisijaukinusi, matau jį tik per Europos Sąjungos institucijų prizmę. Parskrisdavau arba trečiadienį vėlai vakare, arba ketvirtadienį ryte, o pirmadienį iš pat ryto skrydis atgal“, – pasakoja europarlamentarė. Tačiau nemanykite, kad ji tas dienas leisdavo vakarėliuose su draugais ar gulinėdama ant sofos.

SĖKMĖS KOKTEILIS: MAIŠTINGA SIELA IR TVIRTAS CHARAKTERIS

„Jauniausia Europos Parlamento (EP) narė iš Lietuvos 27-erių Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė panaši į stropią mokinukę. Ją lengviau įsivaizduoti sėdinčią prie fortepijono ir skambinančią J. S. Bachą, nei rėžiančią rimtą kalbą iš tribūnos. Tačiau išvaizda apgaulinga: jauna moteris pasiryžusi laužyti politinio gyvenimo klišes, jai knieti paminti ir kai kurias taisykles“.

PASIGENDA GREITESNIO REZULTATO Ketvirtadienis, penktadienis, o dažnai ir šeštadienis prabėgdavo bendraujant su žmonėmis, važinėjant po Lietuvą į susitikimus, dalyvaujant renginiuose. „Sudėtinga tai, kad mastelis greitai keičiasi, tenka išmokti persiorientuoti. Ką tik nagrinėjai globalines problemas, išlipi iš lėktuvo – vietinės aktualijos užgriūva“, – sako Radvilė. Patikina, kad lietuviškosios jai rūpi


Atskirų šalių iniciatyvų įgyvendinimas gali užtrukti ir visą kadenciją, ir dar ilgiau. Pirmieji metai buvo įsivažiavimo, antrieji – konkrečių darbų, aiškina R. Morkūnaitė. „Ar jaučiate pasitenkinimą tuo, ką darote?“ – klausiu. „Įtakos prasme galbūt, atsiranda daugiau bičiulių, bendraminčių, sąjungininkų. Bet tik ne rezultato, nes EP reikia įdėti neproporcingai daug pastangų ir laiko, kad jį pasiektum“, – sako ji. Apčiuopiamo rezultato trūkumą Radvilė tikina bandanti kompensuoti visuomenine veikla gimtinėje. Organizuoja renginius ir juos remia, inicijuoja projektus. Net labdaros ir paramos fondą yra įkūrusi. Jis remia iniciatyvas, kuriomis siekiama įtvirtinti istorinę Lietuvos atmintį, ugdyti patriotiškumą, saugoti, tausoti gamtą, skatinti jaunuosius mokslininkus. IŠPUIKTI NEGRESIA „Kol kas mano geriausias draugas – ekspromtas. Nieko su vyru stengiamės neplanuoti. Kaip išeis su atostogomis, taip ir bus gerai, – paklausta apie atostogas atsako Radvilė. – Galbūt pavyks kelioms dienoms prie jūros nuvažiuoti, tokia tradicija gyvavo tėvų namuose. Dar norėčiau pakeliauti dviračiais, plaukti baidarėmis, Dzūkijos miškuose gražiuose pabūti“, – svajoja politikė. Ir, žinoma, daugiau pabendrauti su draugais. „Jaučiu, kad su bičiuliais ryšys lyg ir susilpnėjęs. Susitikimus su jais vis atidedu kitam savaitgaliui, nes tiesiog tam nelieka laiko. Nuolatos aplinkui daug žmonių, tenka daug kalbėtis, todėl būna, kad nelabai norisi ką nors matyti. Net šeimos

susibūrimuose aš dažnai pratyliu“, – atvirauja. Pasak jos, tai tikrai nereiškia, kad ji išpuiko: „Daugelis man sakė – žiūrėk, tik nepasikeisk, nepasikelk, kai tik mane išrinko. Artimiems draugams, šeimai dėmesio tikrai nesumažėjo, o jei pro kokį kartą kitą gyvenime sutiktą žmogų praeinu gatvėje nepastebėjusi, nepasisveikinusi, tai ne dėl to, kad esu EP narė, o dėl didelio užimtumo.“

Mindaugo Mikulėno nuotr.

labiau. „Mažesnėms šalims kur kas sunkiau, sudėtingiau. Vis tiek didžiosios valstybės Europos Parlamente groja pagrindiniais smuikais ir gina pirmiausia savo interesus. Vaiką pagimdyti lengviau, nei pro biurokratinius krumpliaračius prastumti vieną ar kitą mums aktualų dokumentą“, – nusijuokia politikė.

R. Morkūnaitė džiaugiasi, kad gatvėje ar parduotuvėje nėra atpažįstama. Lietuviai, paklausti apie EP narius, gal tik kelis galėtų išvardyti, ir tai tik žinomus politikus. „Tik vieną kartą, tuoj po rinkimų buvau atpažinta, kai su vyru teatre žiūrėjome spektaklį sėdėdami ant laiptukų“, – prisimena ji. Žmogus tąsyk galbūt ir nusistebėjo, kad naujai „iškepta“ politikė taip studentiškai elgiasi. MAIŠTAUJA PRIEŠ STEREOTIPUS Bet ji nė nemano pasiduoti. „Galbūt man kartais ir norisi facebook‘e ką nors daugiau, laisviau pakomentuoti, bet tenka save apriboti, kad kas nors kokių nors išvadų nepadarytų. Vis dėlto nemanau, kad tapęs politiku jaunas žmogus iš karto turi tapti rimtu ir solidžiu. Man tas klišes laužyti visuomet norėjosi“, – aiškina pašnekovė. Pasak jos, Europos Parlamente yra Žaliųjų frakcija, kurios nariai išsiskiria iš parlamentarų daugumos pirmiausia tuo, kad visiškai kitaip rengiasi. Jos nariai dažniausiai vilki džinsus ir marškinėlius. Vieno šios frakcijos nario politikė nė sykio nėra mačiusi su kostiumu. R. Morkūnaitę erzina, kad mūsų

visuomenėje statusas pernelyg sureikšminamas: „Tikrai neturėtų būti taip, kad jei neturi statuso, į tave gali nekreipti dėmesio, aprėkti, pastumti. Deja, taip yra ne tik Lietuvoje. Kartą EP einant pro apsaugos postą nesuveikė mano kortelė ir apsaugininkė pribėgusi nelabai mandagiai ėmė reikalauti parodyti rankinę. Tik kai pamatė EP nario pažymėjimą, tuoj ėmė atsiprašinėti.“ Pareigos įpareigoja solidžiau rengtis, bet džinsų Radvilė neatsisako: „Man šioje srityje norisi daugiau laisvės, nors parlamento moterys rengiasi be ypatingų suvaržymų. Nesulenda visos į nuobodžius kostiumėlius: ir trikotažinę žaismingesnę suknelę gali pamatyti, ir įdomesnį švarkutį. Oficialūs renginiai – kas kita.“ Politikė tikina, kad kas rytą atidariusi spintą pagalvoja: ir vėl nėra kuo apsirengti. Ištraukos iš straipsnio, publikuoto savaitraštyje „Šeimininkė“ ir naujienų portale DELFI 2011 m. rugpjūčio 22 d.

Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kadencijos veiklos ataskaita

< 41 >


Per penkerius metus sutikau daug nuostabių žmonių, su kurias teko bendrauti ir drauge dirbti. Jų palaikymas, idėjos, nuoširdumas ir energija tapo nuolatiniu įkvėpimo šaltiniu ir paskatinimu žengti pirmyn. Ypatingai norėčiau padėkoti tiems, su kurias turėjau laimės dirbti Lietuvoje. Už bendras diskusijas, klausimus, pasiūlymus, idėjas, gražias šventes ir telkiančias iniciatyvas. Visa tai, ką gavau iš bendravimo mokyklose, muziejuose, konferencijose, suteikė puikių įžvalgų, labai reikalingų tiek efektyviam darbui Europos Parlamente, tiek Lietuvoje. Dėkoju visiems, kurie nuoširdžiai palaikė ir dėmesingai sekė mano darbus, nebijodami pasakyti savo pastabų ir pasiūlymų. Tikiuosi, kad ir ateityje drauge mąstysime ir dirbsime, siekdami energetiškai nepriklausomos, modernios, savo gamta besirūpinančios ir savo istoriją branginančios Lietuvos Europoje. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė


Atspausdinta 2014 kovo m. Tiražas 10000. Spausdino UAB „Baltijos kopija“.

Viršeliuose Mindaugo Mikulėno, Olgos Posaškovos, Ramintos Keršytės, JAV ambasados Lietuvoje, Europos Parlamento, Europos Komisijos, EUSO nuotraukos.

Mindaugo Mikulėno nuotr.



EP narės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės ataskaita 2009-2014