Page 1

Europos socialinio fondo agentĹŤros Veiklos ataskaita

2011

1


2


Turinys Direktoriaus žodis

4

Europos socialinio fondo agentūros veiklos pobūdis, tikslai

5

Europos socialinio fondo agentūros 2011 metų veiklos rezultatai

6

2011–2015 m. strateginio plano 1 tikslo „Efektyviai ir kokybiškai administruoti Agentūrai priskirtų programų projektus“ įgyvendinimas

6

1 Uždavinys „Tobulinti darbuotojų profesinę kompetenciją ir gebėjimus administruoti es programas siekiant užtikrinti darbų kokybę“

6

2 Uždavinys „Efektyviai ir kokybiškai valdyti procesus“

9

Agentūros procesų valdymas

11

Europos socialinio fondo 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos administravimas

13

EPF 2008–2013 m. daugiametės programos administravimas

20

EIF 2007–2013 m. daugiametės programos administravimas

21

EGF programos administravimas

22

ESP programos administravimas

22

3 Uždavinys „Pasirengti ES struktūrinių fondų 2014–2020 m. finansinės perspektyvos administravimui“

23

2011–2015 m. strateginio plano 2 tikslo „Kokybiškai aptarnauti klientus“ įgyvendinimas

26

1 uždavinys „Siekti aukštų Agentūros teikiamų viešųjų paslaugų kokybės vertinimo rezultatų“

26

2011–2015 m. strateginio plano 3 tikslo „Stiprinti bendradarbiavimą ir skleisti gerąją patirtį“ įgyvendinimas

30

1 Uždavinys „Stiprinti bendradarbiavimą su ES paramą administruojančiomis institucijomis, paramos gavėjais ir potencialiais pareiškėjais lietuvoje“

30

2 uždavinys „Inicijuoti naujų žmogiškųjų išteklių plėtros programų vykdymą“

32

3 uždavinys „Vystyti tarptautinį bendradarbiavimą bei skleisti Agentūros gerąją patirtį“

32

Europos socialinio fondo agentūros 2011 metų veiklos ataskaitos finansinė dalis

34

Priedas. Sėkmingai įgyvendinamų projektų aprašymai

38

Sėkmingi esf 2007–2013 m. programos projektai

38

Sėkmingi epf 2008–2013 m. ir eif 2007–2013 m. programų projektai

40

Iliustracijų sąrašas

42

3


Direktoriaus žodis

Įvertinę 2011 metais pasiektus rezultatus, galime pasidžiaugti, kad 2011-ieji buvo nors ir sudėtingi, bet gana sėkmingi metai. Dideliu laimėjimu laikome ES paramos lėšų įsisavinimo planų vykdymą bei savalaikį pagrindinių procesų – paraiškų vertinimo bei mokėjimo prašymų tikrinimo – atlikimą. Efektyviai organizuodami darbą, net ir įvertinus tai, kad 2011 metais darbų apimtys buvo ženkliai didesnės lyginant su 2010 metais, sugebėjome ES lėšų įsisavinimo planus viršyti net 10 procentų. Siekdami kiekybinių 2011 metų plane numatytų rodiklių, atsakingai žiūrėjome ir į veiklos kokybę. Kadangi nuo 2011 m. liepos 1 d. visi Agentūroje dirbantys projektų vadovai pradėjo dirbti universaliai, nemenką dėmesį skyrėme antrinėms universaliai atliktų veiklų patikroms, periodiškai atlikome analizes, suteikėm grįžtamąjį ryšį darbuotojams. Šiais metais taip pat suformavome aukštesnius tikslus vienai iš svarbiausių sričių – klientų aptarnavimo gerinimui. Pradėjome nagrinėti galimybes administracinės naštos (projektų vykdytojams ir kitoms su projektų administravimu susijusioms institucijoms) mažinimo srityje. Siekdami užtikrinti didesnį Agentūros valdomos informacijos saugumą, 2011 metais atsakingai ir kruopščiai ruošėmės sertifikavimui pagal ISO 27001 standarto reikalavimus, ir džiugu, kad spalio mėn. Agentūra buvo sėkmingai sertifikuota. Vertindami Agentūros personalo politiką, matome geras tendencijas – darbuotojų kaita per 2011 metus sudarė 12 procentų vietoj planuotų 15 procentų, net ir įvertinus tai, kad 2011 metų pradžioje buvo baigti struktūriniai pokyčiai, kurie buvo pradėti 2010 m. pabaigoje – Projektų finansų valdymo skyriaus darbuotojai buvo perkelti į atitinkamus projektų valdymo skyrius (pagal tarpines institucijas). Vidutinė darbo Agentūroje trukmė taip pat didesnė, nei tikėjomės – išaugo ir šiuo metu siekia 3,86 metus. Taip pat svarbu paminėti, kad 2011 m. balandžio 27 d. Visuotiniu dalininkų susirinkimo sprendimu buvo įkurtas Vidaus audito skyrius, kurio tikslas – sistemingai ir visapusiškai vertinant rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, padėti įgyvendinti Agentūros veiklos tikslus. 2011 metais, siekdami numatytų tikslų, intensyviai bendravome ir su kitomis įgyvendinančiomis institucijomis, keitėmės gerąja patirtimi, mokėmės iš padarytų klaidų, kartu analizavome bendras problemas. Nuoširdžiai dėkojame dalyvavusiems šiose diskusijose, nes jau dabar apčiuopiame bendradarbiavimo naudą, jaučiame, kad tobulėjame.

4

Nuoširdžiai tikime, kad ta patirtis, kurią įgavome eidami nuolatinių iššūkių keliu, pasitarnaus mums ateityje ir būsime pajėgūs efektyviai bei kokybiškai pasiekti užsibrėžtus, kad ir ambicingus, tikslus.


Europos socialinio fondo agentūros veiklos pobūdis, tikslai Europos socialinio fondo agentūra (toliau – Agentūra) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Jį 2002 metų rugpjūčio 22 d. įsteigė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei Lietuvos Respublikos (toliau – LR) švietimo ir mokslo ministerijos. Agentūros misija – tenkinti viešuosius interesus, užtikrinant racionalų Lietuvos ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimą žmogiškųjų išteklių plėtros projektuose ir programose. Agentūrai 2011 metais buvo pavesta administruoti šias programas: • Europos socialinio fondo 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų (toliau – ESF 2007–2013 m.) programą; • Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. daugiametę (toliau – EPF 2008-2013 m.) programą bei pagal ją įgyvendinamas 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. metines programas; • Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. daugiametę (toliau – EIF 2007-2013 m.) programą bei pagal ją įgyvendinamas 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. metines programas; • Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) programą; • Nacionalinę 2010-ųjų Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų programą (toliau – ESP). Administruodama jai pavestas programas, Agentūra atlieka šias funkcijas: • skelbia kvietimus teikti paraiškas; • informuoja bei konsultuoja pareiškėjus; • atlieka paraiškų vertinimą; • rengia projektų finansavimo ir administravimo sutartis (toliau – sutartys); • atlieka projektų įgyvendinimo priežiūrą: tikrina projektų vykdytojų teikiamas ataskaitas, tikrina ir tvirtina mokėjimo prašymuose deklaruotų išlaidų tinkamumą, atlieka patikras vietoje, tikrina pateiktus viešųjų pirkimų dokumentus. Agentūra 2011 m. vykdė EPF bei EIF programų tvirtinančios institucijos funkcijas (tvirtino metinių programų išlaidų deklaracijas, teikiamas Europos Komisijai). Agentūros vizija – esame pripažinta ir tobulėjanti organizacija. Mūsų geriausias įvertinimas – kokybiškas darbas ir patenkinti klientai. Siekdama įgyvendinti savo misiją, Agentūra ir kiekvienas jos darbuotojas savo veikloje vadovaujasi šiomis vertybėmis: • Profesionalumas – vertiname kompetenciją, esame darbštūs, lankstūs, orientuoti į tikslą, atsakingai dirbame ir pasiekiame kokybiškų rezultatų. • Pagarba – kiekvienas žmogus mums yra svarbus, vertiname jo nuomonę. • Bendradarbiavimas – siekiame bendro tikslo, kurį užtikriname padėdami vienas kitam, geranoriškai ir laiku keisdamiesi informacija tarpusavyje ir su partneriais. • Lojalumas – tikime tuo, ką darome, stengiamės daryti geriausia, ką galime, didžiuojamės savo organizacija. • Tobulėjimas – mes nuolatos mokomės, esame atviri naujovėms, jas taikome savo darbe. 2011 m. – pirmieji Agentūros 2011–2015 m. strateginio plano, kurio pagrindinės strateginės kryptys: efektyviai ir kokybiškai administruoti Agentūrai priskirtų programų projektus, kokybiškai aptarnauti klientus, stiprinti bendradarbiavimą bei skleisti gerąją patirtį, metai.

5


europos socialinio fondo agentūros 2011 metų veiklos rezultatai 2011–2015 m. strateginio plano 1 tikslo „Efektyviai ir kokybiškai administruoti Agentūrai priskirtų programų projektus“ įgyvendinimas 1 uždavinys Tobulinti darbuotojų profesinę kompetenciją ir gebėjimus administruoti ES programas siekiant užtikrinti darbų kokybę 1 lentelė. I strateginio tikslo 1 uždavinio rodikliai Eil. Nr.

Uždavinio rodikliai

2011 m. Siektina reikš­ Siektina reikš­ rezultatas mė 2011 m. mė 2015 m.

1

Darbuotojų kaita

12 proc.

15 proc.

10 proc.

2

Darbuotojų, atitinkančių pareigybei keliamus reikalavimus, dalis

75 proc.1

70 proc.

70 proc.

3

Vidutinė darbo Agentūroje trukmė kalendoriniais metais

3,86

3

3,5

4

Darbuotojų pasitenkinimas darbu pagal bendrą pasitenkinimo rodiklį 76 proc.

70 proc.

70 proc.

Personalo valdymas Personalo valdymas Agentūroje yra viena iš prioritetinių sričių. Darbuotojas gerai jaučiasi organizacijoje, kai jam yra nustatyti aiškūs tikslai, suteikiama galimybė tobulėti, jis yra gerbiamas bei vertinamas jo indėlis. 2011 m. buvo parengta Personalo politika, kurioje numatyti pagrindiniai tikslai bei jų įgyvendinimo priemonės. Buvo tobulinamas darbuotojų paieškos bei atrankos procesas, siekiama greitesnio naujų darbuotojų įsitraukimo, gerinamas darbuotojų veiklos vertinimo procesas, leidžiantis numatyti prioritetines darbuotojų ugdymo sritis bei jų karjeros galimybes, tobulinama darbuotojų motyvavimo bei darbo užmokesčio sistemos, palaikoma ir vystoma Agentūros organizacinė kultūra.

Struktūriniai pasikeitimai 2011 m. balandžio 27 d. Visuotiniu dalininkų susirinkimo sprendimu (protokolas Nr. VDS–2011/2) buvo įkurtas Vidaus audito skyrius, kuris nuo 2011 m. gegužės 9 d. Agentūroje atlieka vidaus auditus (iki 2011 m. gegužės 9 d. kokybės vidaus auditus atliko Kokybės užtikrinimo ir kontrolės skyrius). Agentūros organizacinė struktūra 2011 m. gruodžio 31 d. pavaizduota 1 paveiksle.

6

1. Reikšmė apskaičiuota remiantis 2010 m. veiklos vertinimo, kuris buvo atliktas 2011 m. pradžioje, rezultatais, 2011 m. veiklos vertinimo rezultatai bus pateikti 2012 m. veiklos ataskaitoje.


1 pav. Agentūros organizacinė struktūra 2011 m. gruodžio 31 d. Direktorius

Direktoriaus pavaduotojas

Finansų ir aps­ kaitos skyrius

Viešųjų ryšių grupė

Direktoriaus pavaduotojas

Personalo skyrius

Vidaus audito skyrius

Direktoriaus pavaduotojas

Projektų valdymo skyrius (SADM)

Projektų valdymo skyrius (ŠMM)

Projektų valdymo skyrius (VRM)

Projektų valdymo skyrius (EPF/EIF)

Kokybės užtikrinimo ir kontrolės skyrius

Informacinių technologijų skyrius

Tarptautinio bendra­ darbiavimo specialistas

Teisės ir viešųjų pirkimų skyrius

Ūkio grupė

Agentūros darbuotojai 2011–2013 m. didėjant projektų administravimo krūviui ir planuojamam lėšų įsisavinimui, siekiant užtikrinti kokybišką projektų administravimą bei LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintose Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatytų terminų laikymąsi ir kad laiku būtų įsisavintos lėšos, 2011 m. gegužės mėn. 30 d. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu (protokolas Nr. VDS–2011/3) buvo skirti papildomi terminuoti 32 etatai (iki 2013 m. gruodžio 31 d.). Bendras Agentūros etatų skaičius 2011 m. gruodžio 31 d. buvo 231, iš jų – 12 etatų buvo laisvi. Agentūros darbuotojų skaičiaus (faktiškai dirbusių, t. y. gavo darbo užmokestį) dinamika 2008–2011 m. pateikiama 2 paveiksle.

2 pav. Agentūros darbuotojų skaičiaus dinamika 2008–2011 m. 215 194

188

183 158

167

157

163 Faktiškai dirbantys darbuotojai Iš jų, darbuotojų skaičius pagal neterminuotas sutartis

52 31

25 2008

Iš jų, darbuotojų skaičius pagal terminuotas sutartis

27

2009

2010

2011

2011 m. Agentūros darbuotojų kaita siekė 12 proc. (darbuotojų, dirbančių pagal neterminuotas darbo sutartis, kaita siekė 7,63 proc.), geroji2 darbuotojų kaita per metus siekė 10 proc., blogoji3 – 2 proc. Agentūros darbuotojų kaita 2008–2011 m. pateikiama 3 paveiksle. Vidutinė darbo Agentūroje trukmė 3,86 m., vidutinis darbuotojų amžius Agentūroje – 32 m. Siekiant mažinti darbuotojų kaitą, visus metus buvo analizuojamos darbuotojų išėjimo iš darbo priežastys, metų pabaigoje atlikta darbuotojų pasitenkinimo darbu apklausa (bendras Agentūros darbuotojų pasitenkinimo darbu procentas – 76).

2. „Geroji kaita“ – darbuotojai, išdirbę Agentūroje daugiau kaip 1 metus. 3. „Blogoji kaita“ – darbuotojai, išdirbę Agentūroje mažiau nei 1 metus.

7


3 pav. Agentūros darbuotojų kaita 2008 – 2011 m. 2% 10%

2011

12% 1% 9%

2010

10% 1% 8%

2009

9% 4% 9%

2008

13% Blogoji kaita

Geroji kaita

Darbuotojų kaita

Šiuo metu Agentūroje taikomos šios motyvacijos priemonės: galimybė kelti kvalifikaciją ir plėsti kompetencijas vidinių ir išorinių mokymų metu, galimybė dirbti namuose, pasirinkti individualų darbo grafiką. Taip pat gerinamos darbo sąlygos, puoselėjamos Agentūros tradicijos, darbuotojų iniciatyva įkurta ir veikia Agentūros biblioteka. 2011 m. LR Finansų ministerija organizavo projektą „Naudos darbuotojams: nefinansinės galimybės“ bei sukūrė motyvacijos sistemos kūrimo darbo grupę, kurią sudaro organizacijų, administruojančių struktūrinius fondus, atstovai. Ši darbo grupė atliks minėtų organizacijų darbuotojų apklausas bei teiks siūlymus dėl motyvacijos sistemos tobulinimo organizacijose. 2011 m. kartu su ekspertais buvo objektyviai įvertinta esama Agentūros darbo apmokėjimo tvarka ir situacija darbo rinkoje, gautos rekomendacijos dėl pareigybių svorio nustatymo, pareigybių darbo užmokesčio ribų adaptavimo prie darbo rinkos situacijos. Atsižvelgus į šiuos rezultatus, 2012 m. bus pakoreguota apmokėjimo už darbą tvarka.

Agentūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas bei kompetencijų vertinimas 2011 metais Agentūros darbuotojai dalyvavo 180 kvalifikacijos kėlimo renginiuose (83 vidiniai (46 proc.) ir 97 išoriniai (54 proc.) mokymai). Daugiausia buvo ugdomos finansinės darbuotojų kompetencijos (organizuoti buhalterinės apskaitos, atskaitomybės ir mokesčių apskaičiavimo mokymai). 2011 m. kvalifikacijos kėlimui buvo panaudota 335 tūkst. litų suma, tai sudarė 3,69 proc. nuo panaudoto darbo užmokesčio fondo. Darbuotojų kompetencijų vertinimas Agentūroje vyksta nuolat, t. y. vertinama priimamų darbuotojų kompetencija priėmimo metu ir kompetencijos augimas bandomuoju laikotarpiu, taip pat atliekamas darbuotojų, kurie pereina į kitas pareigas, kompetencijų vertinimas. Visų darbuotojų kompetencijos vertinamos metinio darbuotojų veiklos vertinimo metu. 2011 m. darbuotojų, atitinkančių pareigybei keliamus reikalavimus, dalis sudarė 75 proc. Atlikus kompetencijų vertinimą, buvo identifikuoti darbuotojai, turintys didžiausią potencialą – ženkliai viršijantys jų pareigybei reikalaujamų kompetencijų bendrą balą.

Vidinė komunikacija Vidinė komunikacija yra neatsiejama žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos dalis. Agentūrai ši sritis, kaip ir daugeliui šiuolaikiškų organizacijų, yra labai svarbi. Siekiant užtikrinti efektyvią veiklą ir kad informacija būtų skleidžiama Agentūros viduje laiku bei vadovaujantis 2011 m. atlikto vidinės komunikacijos tyrimo rezultatais, buvo surengti mokymai Agentūros darbuotojams vidinės komunikacijos tema. Mokymų metu buvo identifikuotos tobulintinos vidinės komunikacijos sritys, diskutuojama apie informacijos trūkumą ir darbuotojų poreikius. Siekiant ugdyti organizacijos vertybes, skatinti darbuotojus atpažinti gerus poelgius, siekti bendro tikslo bei džiaugtis dėl bendrų rezultatų, bendradarbiauti tarpusavyje, 2011 m. buvo vykdomi ketvirtiniai geriausių darbuotojų rinkimai pagal „Gerų darbų namo“ metodiką. Taip pat nuolat atnaujinami informaciniai stendai, siekiant supažindinti darbuotojus su aktualiausia kiekvienos savaitės informacija, pasiektais rezultatais, organizacijos ideologija.

8

Metų pabaigoje buvo atlikta darbuotojų nuomonės apklausa. Šios apklausos duomenimis, darbuotojų, manančių, kad vidinė komunikacija pagerėjo, skaičius, lyginant su 2010 metais, padidėjo 10 proc. ir sudarė 67 proc. iš 100 proc.


2 uždavinys Efektyviai ir kokybiškai valdyti procesus 2 lentelė. I strateginio tikslo 2 uždavinio rodikliai Eil. Nr.

Uždavinio rodikliai

2011 m. rezultatas

Siektina reikšmė 2011 m.

Siektina reikšmė 2015 m.

Administruojamoms ES programoms skirtų lėšų įsisavinimas 1

ESF 2007–2013 m. lėšų įsisavinimo pagal N+3 taisyklę plano vykdymas

1 141 747 170,65 Lt, pasiekta 4461,53 proc.

25 590 917,00 Lt 4

2 988 012 918,00 Lt 5

2

Pasiekta ESF 2007– 2013 m. kritinė pripažintų deklaruo­ tinomis Europos Sąjungos fondų lėšų suma

1 141 747 170,65 Lt, pasiekta 109,24 proc.

1 045 220 895,00 Lt 6

Netaikoma

3

ESP

534 074,28 Lt, t. y. 92,6 proc. projektų vertės

514 993,00 Lt (89 proc. projektų vertės)

Netaikoma

4

EIF 2007–2013 m. lėšų įsisavinimas

EIF 2009 m. programa – 2 713 483,54 Lt (97,36 proc. pagal n+2 m. birželio 30 d.) EIF 2010 m. programa – 1 030 450,44 Lt (31,85 proc. pagal n+2 m. birželio 30 d.) EIF 2011 m. programa – at­ liktas vertinimas

EIF 2009 m. programa – 2 368 917,00 Lt (85 proc. pa­ gal n+2 m. birželio 30 d.) EIF 2010 m. programa – 970 578,00 Lt (30 proc. pa­ gal n+2 m. birželio 30 d.) EIF 2011 m. programa – at­ liktas vertinimas

19 981 710,00 Lt 7

5

EPF 2008–2013 m. lėšų įsisavinimas

EPF 2009 m. programa – 1 954 970,54 Lt (89,68 proc. pagal n+2 m. birželio 30 d.) EPF 2010 m. programa – 874 668,14 Lt (38,75 proc. pagal n+2 m. birželio 30 d.) EPF 2011 m. programa – at­ liktas vertinimas

EPF 2009 m. programa – 1 853 042,00 Lt (85 proc. pagal n+2 m. birželio 30 d.) EPF 2010 m. programa – 677 217,00 Lt (30 proc. pa­ gal n+2 m. birželio 30 d.) EPF 2011 m. programa – at­ liktas vertinimas

12 979 867,00 Lt 8

6

EGF 2009 lėšų įsisavinimas (tik 2011 m.)

9 640 383,42 Lt (70,82 proc. nuo projektų vertės)

9 528 867,00 Lt (70 proc. nuo projektų vertės)

9 528 867,00 Lt

Paraiškų vertinimo trukmė, kalendorinėmis dienomis 7

ESF 2007–2013 m. (planinės paraiškos)

54 9

Iki 61

Iki 61

9


8

ESF 2007–2013 m. (konkursinės paraiškos)

87 10

Iki 92

Iki 92

9

EIF 2007–2013 m. (konkursinės paraiškos)

81

Iki 92

Iki 92

10

EPF 2008–2013 m. (konkursinės paraiškos)

69

Iki 92

Iki 92

11

ESP programa

Netaikoma

Iki 30

Iki 30

Mokėjimo prašymo tikrinimo trukmė, dienomis 12

ESF 2007–2013 m.

22 k. d.

Iki 30 k. d.

Iki 30 k. d.

13

EIF 2007–2013 m.

29 k. d. 11

Iki 37 k. d.

Iki 37 k. d.

14

EPF 2008–2013 m.

29 k. d. 12

Iki 37 k. d.

Iki 37 k. d.

15

EGF 2009 (tik 2011 m.)

30 d. d. (42 k. d.)

Iki 30 d. d.

Iki 44 k. d. (30 d. d.)

Netinkamų išlaidų ir EK deklaruotinomis išlaidomis pripažintų išlaidų sumų santykis 16

Visų administruojamų programų

Netinkamų išlaidų nepripažinta

Ne daugiau kaip 2 proc.

Ne daugiau kaip 2 proc.

4. 2011 m. Agentūros veiklos plane numatyta suma 657 049 704 Lt, tačiau 2011 m. gegužės 25 d. LRV nutarimu Nr. 595, buvo atnaujintas planas pagal N+3 taisyklę. 5. Siektina reikšmė atėmus Agentūros neadministruojamas VP1-1.1-SADM-08-K (suma 50 000 000,00 Lt) ir VP1-3.1-ŠMM-07-K (suma 120 234 000,00 Lt) priemones. 6. 2011 m. Agentūros veiklos plane numatyta suma 1 214 736 000 Lt, tačiau 2011 m. gruodžio 7 d. LRV nutarimu Nr. 1423, buvo atnaujinta kritinė reikšmė. 7. Siektina reikšmė patikslinta lyginant su 2011–2015 m. strateginiame veiklos plane numatyta reikšme. Reikšmė buvo apskaičiuota vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. A1-278 patvirtinta „Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai daugiamete programa (2007–2013 m.)“ (Žin., 2008, Nr. 90-3610), kurioje nurodytos preliminarios metinėms programoms skirtos sumos. Vadovaujantis patvirtintomis metinėmis programomis ir Gairėmis pareiškėjams pagal atitinkamas metines programas, kuriose atitinkamai metinei programai skirtos sumos skiriasi nuo daugiametėje programoje nurodytos sumos, buvo perskaičiuota siektina reikšmė. 8. Ši reikšmė patikslinta lyginant su 2011–2015 m. strateginiame veiklos plane numatyta reikšme. Reikšmė buvo apskaičiuota vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 9 d. Įsakymu Nr. A1-236 patvirtinta „Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje daugiamete 2007–2013 m. programa“ (Žin., 2008, Nr. 79-3126), kurioje nurodytos preliminarios metinėms programoms skirtos sumos. Vadovaujantis patvirtintomis metinėmis programomis ir Gairėmis pareiškėjams pagal atitinkamas metines programas, kuriose atitinkamai metinei programai skirtos sumos skiriasi nuo daugiametėje programoje nurodytos sumos, buvo perskaičiuota siektina reikšmė. 9. Reikšmė skaičiuota nuo paraiškos gavimo dienos Agentūroje. 10. Į Kvietimo vertinimo trukmę įskaičiuotas VP1-1.3-SADM-02-K-03 kvietimas, kurio vertinimo trukmė buvo pratęsta vadovaujančiosios institucijos. 11. Reikšmė pateikta skaičiuojant nuo mokėjimo prašymo tinkamumo priimti įvertinimo dienos, skaičiuojant nuo mokėjimo prašymo gavimo dienos, reikšmė – 36 k. d. 12. Reikšmė pateikta skaičiuojant nuo mokėjimo prašymo tinkamumo priimti įvertinimo dienos, skaičiuojant nuo mokėjimo prašymo gavimo dienos, reikšmė – 36 k. d.

10


Agentūros procesų valdymas Agentūros kokybės vadybos sistema 2006 m. gegužės mėn. Agentūros Europos socialinio fondo priemonių administravimo sritis buvo sertifikuota pagal ISO 9001 standartą. Nuo 2009 m. birželio mėn. visa Agentūros vadybos sistema yra sertifikuota pagal ISO 9001:2008 standartą, 2011 m. UAB „Bureau Veritas Lit“ atliko antrąjį ISO 9001:2008 priežiūros auditą, kurio metu buvo patikrinta Agentūros kokybės vadybos sistema bei pratęstas šio sertifikato galiojimas. Siekiant užtikrinti didesnį Agentūros valdomos informacijos saugumą, 2010 m. buvo pradėta diegti informacijos saugumo valdymo sistema pagal ISO 27001:2006 standarto reikalavimus. 2011 m. buvo įgyvendinti šie veiksmai: įdiegtas informacijos saugumo rizikos valdymo procesas, atliktas informacijos saugumo rizikos vertinimas, parengtas taikomumo pareiškimas, įdiegtas informacijos saugumo incidentų valdymo procesas, informacijos saugumo vidaus audito procesas, vyko informacijos saugumo mokymai, visi darbuotojai išlaikė informacijos saugumo testą, informacijos saugumo valdymo sistema buvo suderinta su kokybės vadybos sistemos procesais. 2011 m. UAB „Bureau Veritas Lit“ atliko informacijos saugumo sistemos pagal ISO/IEC 27001:2006 sertifikacinį auditą, kurio metu tikrino Agentūros vadybos sistemą (Agentūrai priskirtų Europos socialinio fondo projektų administravimas) bei patvirtino, kad Agentūros vadybos sistema atitinka šio standarto reikalavimus, 2011 m. spalio 25 d. buvo išduotas tai patvirtinantis sertifikatas. Siekiant tobulinti Agentūros procesų valdymą bei efektyvinti projektų administravimo procesą, 2011 m. buvo suplanuota sukurti ir įdiegti informacinę dokumentų ir projektų informacijos valdymo sistemą. 2011 m. I ketvirtį buvo parengta techninė užduotis sistemos pirmajai daliai – dokumentų valdymo ir su jais susijusių projektų informacijos registrų įdiegimui. Vyko sistemos turinio derinimai su Agentūros Projektų valdymo skyrių atstovais bei vyko konsultacijos su sistemos kūrėjais. Buvo parengta techninė užduotis ir įvykdytas viešas supaprastintas atviras pirkimas. 2011 m. rugsėjo 26 d. su atrinktu tiekėju pasirašyta sistemos sukūrimo ir įdiegimo sutartis, pradėta diegti sistema. Kadangi sistemos kūrėjai vėlavo sukurti sistemą pagal sutartyje nustatytus terminus, tai nebuvo tikslinga pradėti rengti techninę užduotį antrajai sistemos daliai – rodiklių ir projektų informacijos valdymo sistemos įdiegimui. 2012 m. planuojama baigti informacinės dokumentų ir projektų informacijos valdymo sistemos diegimą.

Agentūros padalinių darbo krūvių stebėsena Ženkliai padidėjus planuojamų pripažinti deklaruotinomis Europos Komisijai lėšų sumai 2011 m., buvo svarbu periodiškai įvertinti darbo krūvius Projektų valdymo skyriuose bei laiku priimti sprendimus, padedančius efektyviai valdyti procesus – vykdyti ES paramos lėšų įsisavinimo planus bei nevėluoti vertinti paraiškas, tikrinti mokėjimo prašymus. Taip pat buvo svarbu įvertinti, ar universaliai veiklos atliekamos greičiau, kaip buvo tikėtasi 2011 m. pradžioje. Tuo tikslu buvo atliktos bendra metinė bei periodinės darbo krūvių analizės. 2011 m. buvo tobulinama darbo krūvių stebėsenos sistema, siekiant tiksliai apskaičiuoti darbo krūvius Projektų valdymo skyriuose bei identifikuoti pagrindinių veiklų atlikimo (mokėjimo prašymų ir galutinių ataskaitų tikrinimo, paraiškų vertinimo, sutarčių keitimų, viešųjų pirkimų dokumentų tikrinimų) trukmes pagal projektus, išlaidų pobūdį, pirkimo būdus, pagrindines sutarčių keitimo sritis ir pan. bei nustatyti dažniausiai pasitaikančias priežastis, kurios įtakoja projektų vadovų atliekamų veiklų trukmę (procesai trunka ilgiau). Identifikuotos šios dažniausiai pasitaikančios priežastys: • • • • • • • • • •

apie 82 proc. mokėjimo prašymų (su išlaidomis) yra tikslinami, todėl jų tikrinimo trukmė vidutiniškai padidėja 8 val.; pateikiami ne visi dokumentai; pildymo klaidos dokumentuose; mokėjimo prašymo pildymo klaidos; projekto vykdytojai nesinaudoja jiems suteikta galimybe su mokėjimo prašymais teikti ne visus veiklas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus; apie pusę visų gautų esminių ir apie 34 proc. neesminių sutarčių keitimų yra tikslinami; nepagrįstas sutarties keitimo poreikis; nepagrįsti prekių/paslaugų įkainiai; techninės klaidos raštuose; klaidos išlaidų apskaičiavime.

Ši informacija taip pat padėjo ruošiantis pareiškėjų, projektų vykdytojų ir darbuotojų mokymams bei analizuojant administracinės naštos pareiškėjams bei projektų vykdytojams mažinimo galimybes.

11


Vidaus kontrolės sistemos ir kokybės priežiūra Vykdydamos Agentūros vidaus kontrolės sistemos ir Agentūrai pavestų funkcijų vykdymo priežiūrą, 2011 m. Agentūros veiklą prižiūrinčios institucijos atliko Agentūroje auditus ir patikras. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vidaus audito skyrius atliko 16 auditų, iš jų 12 projektų auditų (tikrinti EPF 2008 ir 2009 m., EIF 2008 ir 2009 m. metinių programų projektai), kuriuose netinkamų išlaidų nenustatyta, EPF 2008 m. ir EIF 2008 m. techninės pagalbos lėšų panaudojimo patikrinimo auditai, kuriuose netinkamų išlaidų nenustatyta, EIF 2008 m. programos valdymo ir kontrolės sistemos auditą (netinkamų išlaidų nenustatyta, vidaus kontrolės patikimumo lygis – geras) ir EGF programos valdymo ir kontrolės sistemos veiksmingumo patikrinimą (netinkamų išlaidų nenustatyta, vidaus kontrolės patikimumo lygis – geras). Valstybės kontrolė atliko Valdymo ir kontrolės sistemos veikimo efektyvumo ir Europos Komisijai 2010 m. deklaruotų išlaidų valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą. Metinės kontrolės ataskaitą ir Metinę nuomonę Valstybės kontrolė pateikė Europos Komisijai, kuri šiuo metu atlieka jai pateiktų Metinės kontrolės ataskaitos ir Metinės nuomonės analizę ir, per du mėnesius nuo šių dokumentų gavimo, pateiks atsakymą dėl jų priimtinumo. Ankstesnių atliktų Valstybės kontrolės auditų metu teiktos rekomendacijos yra įgyvendintos. Europos Komisija atliko EPF ir EIF programų Lietuvoje valdymo ir kontrolės sistemos auditą bei pateikė ataskaitos projektą, kuriam Agentūra bei LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė komentarus bei atliko koregavimus. Šiuo metu yra laukiama galutinė ataskaita. LR Finansų ministerija (vadovaujančioji institucija bei tvirtinančioji institucija) 2011 m. atliko 2007–2013 m. struktūrinės paramos pažeidimų administravimo, sukurtos valstybės pagalbos administravimo ir priežiūros sistemos, grąžintų ir grąžintinų lėšų administravimo sistemos, pavestų vykdyti užduočių priežiūros patikras. Visos teiktos rekomendacijos, su kuriomis Agentūra sutiko, buvo įgyvendintos. Agentūros Vidaus audito skyrius, kurio pagrindiniai uždaviniai yra tikrinti ir vertinti, ar Agentūroje sukurta ir įdiegta vidaus kontrolės sistema yra pakankama ir veiksminga, ar jos veikla atitinka įstatymus ir kitus norminius teisės aktus, Agentūros procedūrų ir vidinių tvarkų reikalavimus, ar informacija apie finansinę ir ūkinę veiklą yra išsami ir patikima, ar pasiekti nustatyti tikslai ir uždaviniai, 2011 m. atliko 14 sistemos ir 4 turinio auditus. 2011 m. Vidaus audito skyriaus pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo dalis sudarė 93 proc., likusios rekomendacijos bus įgyvendintos 2012 m. Iš 2010 m. sistemos auditų rekomendacijų 2011 m. gruodžio 31 d. visos rekomendacijos yra įgyvendintos. Nuo 2011 m. liepos 1 d. visi Agentūroje dirbantys projektų vadovai pradėjo dirbti universaliai, todėl buvo atliekamos universaliai dirbančių projektų vadovų įvykdytų funkcijų antrinės patikros, kurių metu buvo patikrinta 53 proc. universaliai dirbančių projektų vadovų darbo kokybė. Šie vidiniai patikrinimai vyko, siekiant patiems identifikuoti klaidas ir jas laiku ištaisyti, identifikuoti tobulintinas sritis, suteikti grįžtamąjį ryšį projektų vadovams. Universalaus projekto vadovo darbo stebėsena pateikta 4 paveiksle:

4 pav. Universalaus projekto vadovo darbo stebėsena Savarankiškai dirbantis universalus projektų vadovas

Kontrolė atliktų funkcijų antrinė (turinio ir sisteminė) patikra

Mokymai ir procedūrų tobulinimas

Analizė ir grįžtamasis ryšys

12

Pasibaigus universalaus projekto vadovo projektui ir toliau vienas iš aktualiausių uždavinių lieka – užtikrinti universaliai atliekamų veiklų kokybę. Taigi, antrinės patikros lieka nenutrūkstamu procesu, kuris aktyviai vyko 2011 m. ir tęsis 2012 m. Atliekamos analizės metu buvo ne tik identifikuotos tobulintinos sritys, bet ir susisteminta „geroji patirtis“, o tai yra labai svarbi informacija, siekiant efektyviai ir kokybiškai atlikti universalaus projekto vadovo funkcijas.


Europos socialinio fondo 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos administravimas Agentūra nuo 2007 m. administruoja keturis ESF 2007–2013 m. programos prioritetus. Žmogiškųjų išteklių plėt­ ros veiksmų programa skirta visų darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų mobilizavimui, nes investicijos į Lietuvos žmonių žinias, gebėjimus, aktyvumą, verslumą patikimai garantuoja ilgalaikį ūkio augimą. Šiai veiksmų programai skirta 13,8 proc. ES struktūrinės paramos lėšų. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje siekiama šių svarbiausių tikslų: • Didinti gyventojų ekonominį aktyvumą ir užimtumą, skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą ir užtikrinti lygias galimybes visiems dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime. Šis tikslas įgyvendinamas pagal 1 prioritetą „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“. • Padidinti Lietuvos gyventojų galimybes mokytis visą gyvenimą, sudarant sąlygas plėtotis dinamiškai žinių visuomenei. Šis tikslas įgyvendinamas pagal 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“. • Gerinti žmogiškųjų išteklių kokybę ir kiekybę mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (toliau – MTTP) srityje, didinant Lietuvos MTTP pajėgumą ir potencialą. Šis tikslas įgyvendinamas pagal 3 prioritetą „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“. • Stiprinti administracinius gebėjimus ir didinti viešojo administravimo efektyvumą. Šis tikslas įgyvendinamas pagal 4 prioritetą „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“. 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ pagrindiniai uždaviniai: • Gerinti darbuotojų ir įmonių prisitaikymą prie rinkos poreikių; • Skatinti gyventojų užimtumą ir dalyvavimą darbo rinkoje; • Stiprinti socialinę aprėptį. 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ pagrindiniai uždaviniai: • tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą; • gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę; • didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą. 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ pagrindiniai uždaviniai: • tobulinti mokslininkų, doktorantų, kitų tyrėjų kvalifikaciją ir kompetenciją vertikaliosiose ir horizontaliosiose srityse, taip pat skatinti tyrėjų ir studentų vidaus ar tarptautinį mobilumą bei tarp viešojo ir privataus sektoriaus; • padėti didinti tyrėjų skaičių ir mažinti jų amžiaus vidurkį Lietuvoje. 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“, pagrindiniai uždaviniai: • tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą bei stiprinti administracinius gebėjimus valstybės tarnyboje; • gerinti veiklos valdymą, geriau įgyvendinti ES politikas, tobulinti viešojo administravimo struktūrą; • gerinti ekonominės veiklos reglamentavimą, paslaugų teikimą gyventojams ir verslui. Agentūros administruojamų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos rezultatai bus pateikti Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo 2011 m. ataskaitoje. Šioje ataskaitoje bus apžvelgta Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo pažanga, pateikti fizinių ir finansinių rodiklių pasiekimo rezultatai, atlikta rezultatų pasiekimo analizė, įvertinta ar šios programos tikslai bus pasiekti.

Paraiškų vertinimas ESF 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš viso gautos 2 634 paraiškos, įvertintos 2 548 paraiškos, pasirašytos 1 373 sutartys. Detaliau pagal metus žr. 5 paveikslą „2008–2011 m. paraiškų gavimo, vertinimo ir sutarčių pasirašymo duomenys.“

13


5 pav. 2008–2011 m. paraiškų gavimo, vertinimo ir sutarčių pasirašymo duomenys Gautos paraiškos

Pasirašytos sutartys

Įvertintos paraisškos 837

788

713

660

650 592

600 583

409

374

342

7 2008

2009

2010

2011

Agentūra didelį dėmesį skiria paraiškų vertinimo savalaikiškumui, 2011 m. Agentūros veiklos plane numatyti paraiškų vertinimo rodikliai buvo pasiekti, t.y. valstybės ir regionų projektų planavimo būdu atrenkamų (toliau – planinės) paraiškų vertinimo trukmė vidutiniškai truko 54 k. d. (siektina reikšmė numatyta 61 k. d.), konkurso būdu atrenkamų (toliau – konkursinės) paraiškų vertinimo trukmė vidutiniškai truko 87 k. d. (siektina reikšmė numatyta 92 k. d.). Siekiant pagerinti gaunamų paraiškų kokybę, 2011 m. pareiškėjams buvo surengtos 37 atvirų durų dienų konsultacijos, pravesta 12 mokymų pareiškėjams, kuriuos dalyviai vertino balais, vidutinis mokymų vertinimo balas 4,51 iš 5 balų. 2011 m. pagal 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ buvo gauta 181 paraiška, iš jų 6 planinės paraiškos, 175 konkursinės paraiškos. Per 2011 m. buvo įvertintos 177 paraiškos, iš jų, 4 planinės paraiškos, 173 konkursinės paraiškos, pasirašytos 4 sutartys (planinių projektų), kitos sutartys pasirašytos 2012 m. pradžioje. VP1-1.3-SADM-02-K-03 priemonės ,,Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ trečiojo kvietimo naudos ir kokybės vertinimo etape, gavus skundus, buvo pervertinta 12 paraiškų. 2011 m. pagal 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ buvo gautos 206 paraiškos, iš jų, 54 planinės paraiškos, 152 konkursinės paraiškos. Per 2011 m. buvo įvertinta 215 paraiškų (vertintos ir 2010 m. pabaigoje gautos paraiškos), iš jų 52 planinės paraiškos, 163 konkursinės paraiškos, pasirašytos 196 sutartys (42 planinių projektų, 154 – konkursinių projektų), kitos sutartys pasirašytos 2012 m. pradžioje. VP1-2.1-ŠMM-04-K priemonės „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“ antrojo kvietimo naudos ir kokybės vertinimo etape, gavus skundus, buvo pervertintos 5 paraiškos. Šio kvietimo Projektų finansavimo sąlygų apraše 5 priede „Naudos kokybės vertinimo kriterijai“ nebuvo pakankamai aiškiai išdėstyta paraiškų vertinimo kriterijų vertinimo tvarka, todėl buvo keičiamas Projektų finansavimo sąlygų aprašas, taip suteikiant galimybę pareiškėjams, kurių paraiškos buvo atmestos, pateikti su pakeitimais susijusią informaciją. VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonės „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“ trečiojo kvietimo tinkamumo finansuoti vertinimo etape, gavus skundą, buvo pervertinta 1 paraiška. Šios paraiškos vertinimą atliko nepriklausomas ekspertas, paraiškos pakartotinį vertinimą atliko kitas nepriklausomas ekspertas. 2011 m. pagal 3 prioritetą „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ gautos 29 paraiškos, iš jų, 23 planinės paraiškos, 6 konkursinės paraiškos. Per 2011 m. buvo įvertintos 22 paraiškos, iš jų 16 planinių paraiškų, 6 konkursinės paraiškos, pasirašyta 15 sutarčių (planinių projektų).

14

2011 m. pagal 4 prioritetą „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ gautos 184 planinės paraiškos. Per 2011 m. buvo įvertintos 169 planinės paraiškos, pasirašytos 159 sutartys.


Projektų administravimas Iš viso 2011 m. Agentūra administravo 1 309 projektus pagal ESF 2007–2013 m. programos prioritetus, kurių biudžetas siekė 2 638 086 390,15 Lt. Detaliau administruojamų projektų skaičius ir projektų vertė pagal veiksmų programos prioritetus pateikti 6 paveiksle „Administruojamų projektų skaičius ir vertė 2011 m.“.

6 pav. Administruojamų projektų skaičius ir vertė 2011 m.

1 299 221 744,61

Administruojamų projektų vertė Lt Administruojamų projektų skaičius

630 207 032,94 533 910 975,57

316

174 746 637,03

356

588

49 VP1-1

VP1-2

VP1-3

VP1-4

2011 m. su 10 projektų vykdytojų buvo nutrauktos sutartys, 263 projektai buvo baigti įgyvendinti. Pagrindinės priežastys, kodėl buvo nutrauktos projektų sutartys– projekto veiklos tapo neaktualios, projekto vykdytojas atsisakė vykdyti projektą, dėl ekonominės situacijos, pasikeitus teisinei aplinkai, projektų įgyvendinimas tapo netikslingas, įsitikinta, kad projekto nauda nebus didesnė už patirtas išlaidas. 2011 m. įgyvendinamų, baigtų įgyvendinti ir nutrauktų projektų sutarčių informacija pagal veiksmų programos prioritetus pateikta 3 lentelėje.

3 lentelė. 2011 m. buvo įgyvendinami, baigti įgyvendinti projektai ir nutrauktos sutartys pagal veiksmų programos prioritetus Veiksmų programos prioritetas

2011 m. įgyvendinami pro­ jektai

2011 m. baigti įgyvendinti pro­ jektai

2011 m. nutrauktos sutartys

1 prioritetas „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“

207

109

-

2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“

349

7

-

3 prioritetas „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“

43

6

-

4 prioritetas „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efekty­ vumo didinimas“

437

141

10

Viso:

1036

263

10

2011 m. Agentūra administravo 319 projektų daugiau nei 2010 m., 2011 m. administruojamų projektų vertė išaugo 25 proc. lyginant su 2010 m. administruotų projektų verte. 2008–2011 m. administruojamų projektų skaičius ir vertė nuolat augo (žr. 7 paveikslą).

15


7 pav. Administruojamų projektų skaičius ir vertė 2008–2011 m. Administruojamų projektų vertė Lt

2 638 086 390,15

Administruojamų projektų skaičius 1309

2 111 286 353,05 990 1 148 305 524,52 368 186 802 152,19 7 2008

2009

2010

2011

Per visą 2007–2013 m. administravimo laikotarpį, 2011 m. gruodžio 31 d. iš viso projektų išlaidų suma pagal sutartis sudaranti ES lėšų dalis buvo 2 210 476 346 Lt, tai sudarė 74 proc. nuo bendro 2007–2013 m. laikotarpiu Agentūrai pavesto administruoti Europos socialinio fondo priemonėms skirto ES lėšų finansavimo. 2011 m. gruodžio 31 d. duomenys pagal veiksmų programos prioritetus pateikti 8 paveiksle.

8 pav. 2007–2013 m. laikotarpio Agentūrai pavesto administruoti Europos socialinio fondo priemonėms skirto ES lėšų finansavimo panaudojimo informacija, pagal prioritetus 1 386 693 185 1 105 775 713,79

755 958 979,03

754 240 345 535 739 054,60

150 344 725

VP1-1

VP1-2 559 860 541 443 302 669,67 287 218 843

125 658 908,41

179 428 198,08 56 015 268,54 VP1-3

16

Projektų išlaidų suma pagal sutartis sudaranti ES lėšų dalis (užkontraktuota), Lt

VP1-4

Pripažinta deklaruotina EK skiriamo finansavimo suma, ES dalis, Lt

Skirto finansavimo, ES lėšų dalis, Lt


2011 m. buvo patikrinti 4 704 mokėjimo prašymai, patikrintų mokėjimo prašymų suma sudarė 861 167 526,89 Lt. Detaliau patikrintų mokėjimo prašymų skaičius ir suma pagal veiksmų programos prioritetus pateikta 9 paveiksle „Mokėjimo prašymų skaičius ir suma 2011 m.“ Agentūra didelį dėmesį skiria mokėjimo prašymų tikrinimo savalaikiškumui, 2011 m. Agentūros veiklos plane numatytas mokėjimo prašymų tikrinimo trukmės rodiklis buvo pasiektas, t. y. mokėjimo prašymo tikrinimo trukmė – 22 k. d. (siektina reikšmė numatyta 30 k. d.).

9 pav. Mokėjimo prašymų skaičius ir suma 2011 m. 441 541 514,14

Patiktintų mokėjimo prašymų suma Lt Mokėjimo prašymų skaičius

186 720 048,13

175 224 067,83 1985

1355

1175

57 681 896,79 189

VP1-1

VP1-2

VP1-3

VP1-4

2011 m. Agentūra patikrino 1 136 mokėjimo prašymais daugiau nei 2010 m., 2011 m. patikrintų mokėjimo prašymų suma išaugo 20 proc. lyginant su 2010 m. 2008–2011 m. mokėjimo prašymų skaičius ir suma nuolat augo (žr. 10 paveikslą).

10 pav. Mokėjimo prašymų skaičius ir suma 2008–2011 m. Patiktintų mokėjimo prašymų suma Lt

861 167 526,89

Mokėjimo prašymų skaičius 717 897 351,34

4704

3568

317 442 879,19 1103 20 743 800,86 10 2008

2009

2010

2011

Vykdant projektų priežiūrą, kartą per projekto įgyvendinimo laikotarpį turi būti atlikta patikra projekto įgyvendinimo vietoje. Per 2011 metus atliktos 592 patikros vietoje, iš jų 352 patikros buvo planuotos, 240 patikrų – neplaninės. Pagrindinis neplaninių patikrų tikslas buvo įvertinti, ar mokymų veikla projektuose vykdoma pagal projektų vykdytojų pateiktus mokymų grafikus. Detaliau apie patikras vietoje, informacija pagal veiksmų programos prioritetus pateikta 4 lentelėje.

17


4 lentelė. 2011 m. atliktos patikros vietoje Veiksmų programos prior­ itetas

1 prioritetas „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“

2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“

3 prior­ itetas „Tyrėjų gebėjimų stip­ rinimas“

4 prioritetas „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administra­ vimo efektyvumo didinimas“

Viso atlikta patikrų vietoje, vnt.

233

140

30

189

Planuotos patikros, vnt.

61

116

23

152

Neplaninės patikros, vnt.

172

24

7

37

2011 m. buvo baigta 11 pažeidimo tyrimų, įtariamų pažeidimų užregistruota 11. Pagrindinės pažeidimų projektuose sritys – mokymų organizavimo pažeidimai, nustatyti neplaninių patikrų vietoje metu, bei viešųjų pirkimų procedūrų nesilaikymas. Keturiolikai pažeidimų, kurių pažeidimų tyrimai buvo baigti, 2011 m. buvo priimti tarpinės institucijos sprendimai dėl poveikio priemonių taikymo. Per 2008–2011 m. projektų administravimo laikotarpį buvo baigti 32 pažeidimo tyrimai, užregistruota įtariamų pažeidimų – 33. Trisdešimt vienam pažeidimui, kurių pažeidimų tyrimai buvo baigti, buvo priimti tarpinės institucijos sprendimai dėl poveikio priemonių taikymo. Detalesnė informacija apie pažeidimus pagal veiksmų programos prioritetus pateikta 11 paveiksle.

11 pav. 2011 m. pažeidimai pagal veiksmų programos prioritetus 3 3

VP1-4

3 1 VP1-2

1 1 10 7

VP1-1

7 Priimti tarpinės institucijos sprendimai dėl poveikio priemonių taikymo

Baigti pažeidimo tyrimai, viso vnt.

Įtariami pažeidimai, viso vnt.

Agentūra nuolat organizuoja mokymus projektų vykdytojams bei teikia individualias konsultacijas. 2011 m. buvo surengti 9 mokymai projektų vykdytojams, kuriuose projektų vykdytojai buvo supažindinti su pagrindiniais projektų įgyvendinimo ir administravimo aspektais. Šiuos mokymus dalyviai vertino balais, vidutinis mokymų vertinimo balas 4,65 iš 5 balų. Siekiant padėti projektų vykdytojams tinkamai vykdyti viešuosius pirkimus, sklandžiai ir efektyviai įgyvendinti projektus, 2011 m. išleistas leidinys „Teismų praktikos apžvalga dėl viešojo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo“.

18


Dvigubo finansavimo prevencija administruojamuose projektuose 2011 m. pradžioje Agentūroje sukurta Dvigubo finansavimo prevencijos darbo grupė, kuri parengė Dvigubo finansavimo prevencijos procedūrą. Šioje procedūroje numatyti galimi dvigubo finansavimo atvejai bei veiksmai (paraiškų vertinimo ir projektų administravimo etapuose), siekiant išvengti dvigubo finansavimo projektuose. 2011 m. buvo paprašyta projektų vykdytojų, kurie deklaruoja projekte darbo užmokesčio išlaidas, užpildyti pažymas dėl dvigubo finansavimo, t. y. pažymėti duomenis apie turimus darbuotojus, kurių darbo užmokestis finansuojamas Lietuvos darbo biržos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – LDB) projektų lėšomis. 2011 m. vyko kryžminis 410 projektų patikrinimas, tikrinimo metu buvo nustatyti trys dvigubo finansavimo atvejai 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ projektuose, kuomet projekto vykdytojai kaip nuosavą įnašą deklaravo darbo užmokestį, kuris buvo kompensuotas LDB vykdomo Europos socialinio fondo projekto lėšomis. Buvo atlikti netinkamų lėšų grąžinimai. Atliekant kitų projektų patikrinimą daugiau dvigubo finansavimo atvejų nenustatyta.

ES paramos lėšų įsisavinimo planų vykdymas 2011 m. gruodžio 31 d. ESF 2007–2013 m. programos lėšų įsisavinimas siekė 1 141 747 170,65 Lt, pagal 2011 m. gegužės 25 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 595 atnaujinto plano N+3 taisyklę, pasiekta 4 461,53 proc. lėšų įsisavinimo. Pagal 2011 m. gruodžio 7 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1423 atnaujintą kritinę reikšmę pasiekta 109,24 proc., o pagal siektiną reikšmę – 99,16 proc. Šie duomenys pagal veiksmų programos prioritetus pateikti 12 ir 13 paveiksluose bei 5 lentelėje.

12 pav. ESF lėšų panaudojimo plano vykdymas pagal kritinę Master plano reikšmę ESF lėšų panaudojimo plano vykdymas pagal prioritetus, 2001 12 31 (pagal kritinę Master plano reikšmę, proc.) 121,36%

VP1-4

118,427%

VP1-3 VP1-2

96,91% 108,78%

VP1-1 100%

13 pav. ESF lėšų panaudojimo plano vykdymas pagal siektiną Master plano reikšmę ESF lėšų panaudojimo plano vykdymas pagal prioritetus, 2001 12 31 (pagal siektiną Master plano reikšmę, proc.) 104,77%

VP1-4

100,16%

VP1-3 VP1-2 VP1-1

89,77% 99,9%

19


5 lentelė. Pripažinta deklaruotina EK skiriamo finansavimo suma pagal veiksmų programos prioritetus Veiksmų programos prioritetas

Pripažinta deklaruotina EK skiriamo finansavimo suma, Lt

Iš jų ES lėšos, Lt

Iš jų LR valstybės biudžeto lėšos iš skiriamo fi­ nansavimo, Lt

Iš jų projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšos, Lt

1 prioritetas „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“

919 052 181,50

755 958 979,03

79 324 267,10

83 768 935,37

2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“

177 397 314,50

150 344 725,00

24 436 445,08

2 616 144,42

3 prioritetas „Tyrėjų gebėjimų stip­ rinimas“

74 503 001,48

56 015 268,54

18 292 954,82

194 778,12

4 prioritetas „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo ad­ ministravimo efektyvumo didini­ mas“

212 119 093,17

179 428 198,08

13 654 184,83

19 036 710,26

Viso:

1 383 071 590,65

1 141 747 170,65

135 707 851,83

105 616 568,17

epf 2008–2013 m. daugiametės programos administravimas Agentūra EPF 2008–2013 m. programą administruoja pagal du prioritetus: • 1 prioritetas: Bendrijos acquis prieglobsčio srityje nustatytų principų ir priemonių, įskaitant su integracijos tikslais susijusias sritis, įgyvendinimas. • 2 prioritetas: Orientacinių priemonių ir vertinimo metodikos kūrimas, siekiant įvertinti ir pagerinti prašymų suteikti tarptautinę apsaugą nagrinėjimo tvarką ir remti administracines struktūras, joms stengiantis spręsti uždavinius, kilusius dėl glaudesnio praktinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis. Įgyvendindamas nurodytus prioritetus EPF remia veiksmus, susijusius su viena ar daugiau šių sričių: • priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimo; • užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijos; • valstybių narių gebėjimų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką, siekiant praktinio valstybių narių bendradarbiavimo.

Paraiškų vertinimas ir administravimas 2011 metais Agentūra administravo EPF 2009 m., 2010 m. metinių programų projektus ir vertino 2011 m. metinės programos paraiškas. EPF administruojamų programų apimtis pateikta 6 lentelėje.

6 lentelė. EPF administruojamų programų apimtis 2011 m.

20

EPF metinė programa

Administruotų projektų skaičius

Administruotų projektų biudžetas, Lt

EPF 2009 m. metinė programa

4

2 180 050

EPF 2010 m. metinė programa

6

2 257 389

Viso:

10

4 437 439


2011 metais buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas pagal EPF 2011 m. metinę programą. Pagal šią programą buvo įvertintos 7 paraiškos, kurių vertinimo trukmė 69 k. d. (siektina reikšmė – 92 k. d.). Siekiant pagerinti gaunamų paraiškų kokybę, pareiškėjams surengtos 5 atvirų durų dienos bei mokymai „Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje 2011 metų programa“, kuriuos vertino mokymų dalyviai, vidutinis vertinimo balas 4,59 iš 5 balų. 2011 metais buvo baigta administruoti EPF 2009 m. metinė programa, pagal kurią buvo įgyvendinti 4 projektai, kurių veiklose sudalyvavo 303 prieglobsčio prašytojai bei 285 prieglobstį gavę užsieniečiai. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo patikrinti 4 galutiniai mokėjimo prašymai. Pagal šią programą įsisavinta 1 954 970,54 Lt paramos lėšų, t. y. 89,68 proc. EPF 2009 m. metinei programai skirtos sumos. Tai sudarė 4,68 proc. daugiau lėšų, negu buvo numatyta pagal išankstinį planą (1 853 042 Lt, t. y. 85 proc. programai skirtos lėšų sumos). Ataskaitiniu laikotarpiu taip pat buvo administruoti 6 EPF 2010 m. metinės programos projektai. Projektų vykdytojams buvo surengti mokymai „Projektų įgyvendinimas, gavus Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje 2010 metų programos paramą“, kuriuos vertino dalyviai, vidutinis vertinimo balas 4,53 iš 5 balų. 2011 m. buvo patikrinta 13 avansinių ir 16 tarpinių mokėjimo prašymų, atlikta 1 patikra vietoje. 2011 m. gruodžio 31 d. EPF 2010 m. metinės programos lėšų įsisavinimas buvo 874 668,14 Lt, t. y. 38,75 proc. EPF 2010 m. metinei programai skirtos sumos (planuota buvo įsisavinti 30 proc. paramos lėšų, t. y. 677 217 Lt). Projektai bus vykdomi ir 2012 metais. Administruojant EPF 2008–2013 m. programą, dėmesys skiriamas mokėjimo prašymų tikrinimo trukmei, 2011 m. vidutinė mokėjimo prašymų tikrinimo trukmė – 29 k. d. (skaičiuojant nuo mokėjimo prašymo tinkamumo priimti įvertinimo dienos) 36 k. d. (skaičiuojant nuo mokėjimo prašymo gavimo dienos) (siektina reikšmė – 37 k. d.).

eif 2007–2013 m. daugiametės programos administravimas Agentūros administruojamos EIF 2007–2013 m. programos projektai skirti įgyvendinti bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principus, nustatyti ir kurti rodiklius ir vertinimo metodologijas, skirtas vertinti pažangą, koreguoti politikos kryptis ir priemones, ugdyti Lietuvos politinius gebėjimus, koordinuoti bei didinti tarpkultūrinę kompetenciją skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose. EIF parama teikiama projektams, kurie atitinka atitinkamų metų metinėse programose nustatytus prioritetus ir remiamus veiksmus: • I prioritetas: veiksmai, skirti įgyvendinti „Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principus“; • II prioritetas: rodiklių ir vertinimo metodikų, skirtų vertinti pažangą, koreguoti politikos kryptis ir priemones bei supaprastinti lyginamojo mokymo koordinavimą, nustatymas ir kūrimas; • III prioritetas: valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose.

Paraiškų vertinimas ir administravimas 2011 metais Agentūra administravo 2009 m. ir 2010 m. metinių EIF programų projektus, vertino 2011 m. metinės programos paraiškas. EIF administruojamų programų apimtis pateikta 7 lentelėje.

7 lentelė. EIF administruojamų programų apimtis 2011 m. EIF metinė programa

Administruotų projektų skaičius, vnt. Administruotų projektų biudžetas, Lt

EIF 2009 m. metinė programa

12

2 786 962

EIF 2010 m. metinė programa

11

3 235 259

Viso:

23

6 022 221

2011 m. buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas pagal EIF 2011 m. metinę programą. Pagal šią programą buvo įvertintos 24 paraiškos, kurių vertinimo trukmė 81 k. d. (siektina reikšmė – 92 k. d.).

21


Siekiant pagerinti gaunamų paraiškų kokybę, pareiškėjams surengtos 9 atvirų durų dienų konsultacijos bei mokymai „Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinė 2011 m. programa“, kuriuos vertino mokymų dalyviai, vidutinis vertinimo balas 4,63 iš 5 balų. 2011 metais buvo baigta administruoti EIF 2009 m. metinė programa, pagal kurią buvo įgyvendinti 12 projektų. Projekto veiklose sudalyvavo 1017 trečiųjų šalių piliečių, 580 projekto dalyvių, 88 Lietuvos universitetų darbuotojai (mokslo skyrių darbuotojai, tarptautinių ryšių skyrių darbuotojai, personalo skyriaus darbuotojai), 213 darbdavių, projekte dalyvavo įvairūs visuomenės atstovai. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo patikrinta 13 tarpinių ir 12 galutinių mokėjimo prašymų. Pagal šią programą įsisavinta 2 713 483,54 Lt paramos lėšų, t. y. 97,36 proc. EIF 2009 m. metinei programai skirtos sumos. Tai sudarė 12,36 proc. daugiau lėšų, negu buvo numatyta pagal išankstinį planą (2 368 917 Lt, t. y. 85 proc. programai skirtos lėšų sumos). 2011 m. buvo administruota 11 EIF 2010 m. metinės programos projektų. Projektų vykdytojams buvo surengti mokymai „Projektų įgyvendinimas, gavus Europos fondo trečių jų šalių piliečių integracijai metinę 2010 m. programos paramą“, kuriuos vertino dalyviai, vidutinis vertinimo balas 4,41 iš 5 balų. Ataskaitiniu laikotarpiu patikrinta 13 avansinių ir 30 tarpinių mokėjimo prašymų, atliktos 4 patikros vietoje. Iki 2011 m. gruodžio 31 d. EIF 2010 m. metinės programos įsisavinimas buvo 1 030 450,44 Lt paramos lėšų, t. y. 31,85 proc. EIF 2010 m. metinei programai skirtos sumos. Planuotas įsisavinimas buvo 970 578 Lt, t. y. 30 proc. paramos lėšų. Administruojant EIF 2007– 2013 m. programą, dėmesys skiriamas mokėjimo prašymų tikrinimo trukmei, 2011 m. vidutinė mokėjimo prašymų tikrinimo trukmė – 29 k. d. (skaičiuojant nuo mokėjimo prašymo tinkamumo priimti įvertinimo dienos) 36 k. d. (skaičiuojant nuo mokėjimo prašymo gavimo dienos) (siektina reikšmė – 37 k. d.).

egf programos administravimas EGF programos paskirtis – padėti žmonėms, netekusiems darbo dėl esminių su globalizacija susijusių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių bei pasaulio finansų ir ekonomikos krizės, kai dėl darbuotojų atleidimo regio­ no ar vietos ekonomika patiria žymų neigiamą poveikį. Pagrindinė fondo finansuojama veikla – tai individualiai kiekvienam asmeniui pritaikyti veiksmai, padedantys bedarbiams kuo greičiau grįžti į darbo rinką. 2011 metais Agentūra baigė administruoti 4 projektus, kurių biudžetas sudarė 13 612 667 Lt. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo patikrinta 12 tarpinių ir 4 galutiniai mokėjimo prašymai, atliktos 7 patikros vietoje. Iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo įsisavinta 9 640 383,42 Lt paramos lėšų (70,82 proc. projektams skirtos sumos). Tai sudarė 0,82 proc. daugiau lėšų, negu buvo numatyta pagal išankstinį planą (9 528 867 Lt, t. y. 70 proc. projektų vertės). EGF programos mokėjimo prašymų tikrinimo trukmė – 30 d. d. (siektina reikšmė – 30 d. d.). Pagal Agentūrai pateiktus mokėjimo prašymus projektų veiklose sudalyvavo 4 310 asmenų13, t. y. 80,8 proc. planuoto programos rodiklio (5 334 asmenų).

esp programos administravimas 2011 metais Agentūra baigė įgyvendinti ESP programą, kurios pagrindiniai tikslai buvo: • Stiprinti šeimos statusą, mažinant vaikų skurdą ir socialinę atskirtį. • Stiprinti bendruomenių vaidmenį, mažinant vaikų skurdą ir socialinę atskirtį. 2011 m. Agentūra baigė įgyvendinti 2010 m. administruotą ESP programą, programos įsisavinimas buvo 534 074,28 Lt, t. y. 92,6 proc. projektų vertės. 2011 m. buvo patikrinti 2 mokėjimo prašymai bei baigti įgyvendinti 2 projektai (1 projektas baigtas įgyvendinti 2010 m.).

22

13. Asmenų, dalyvavusių projektų veiksmuose skaičius apskaičiuotas neatsižvelgiant į tai, kad tas pats asmuo dalyvavo keliuose projekto veiksmuose, t. y. pateikiamas skaičius neparodo unikalių asmenų skaičiaus.


3 uždavinys Pasirengti ES struktūrinių fondų 2014–2020 m. finansinės perspektyvos administravimui 8 lentelė. I strateginio tikslo 3 uždavinio rodikliai Eil. Nr.

Uždavinio rodikliai

2011 m. rezultatas

Siektina reikšmė 2011 m.

Siektina reikšmė 2015 m.

1

Sumažintas reikalaujamų projektų veiklas bei išlaidas pagrindžiančių dokumentų kiekis, proc.

Netaikoma

Netaikoma

Ne mažiau kaip 10 proc.

2

Projektų vykdytojai, teikian­ tys dokumentus, pasirašytus elek­troniniu parašu, proc.14

Netaikoma

Netaikoma

20 proc.

3

ESF 2007–2013 m. laikotarpio priemonių, administruojamų visuotinės dotacijos principu, skaičius.

Netaikoma

Netaikoma

1

Administracinės naštos pareiškėjams ir projektų vykdytojams mažinimas Agentūra skiria nemažai dėmesio administracinės naštos mažinimo galimybių ieškojimui, siekiant sudaryti galimybes projektų vykdytojams teikti dokumentus, pasirašytus elektroniniu parašu, bei sumažinti reikalaujamų projektų veiklas bei išlaidas pagrindžiančių dokumentų kiekį. 2011 m. Agentūroje buvo sudarytos visos techninės ir teisinės galimybės projektų vykdytojams teikti dokumentus naudojant elektroninį parašą. Pirmoji institucija, kuri nuo 2011 m. liepos 25 d. pradėjo teikti Agentūrai dokumentus naudojant elektroninį para­šą – LDB, su kuria 2011 m. I ketvirtį buvo suderinta mokėjimo prašymų teikimo tvarka, naudojant elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus. Remiantis LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis bei projektų vykdytojų pasirašytose sutartyse nustatyta mokėjimo prašymų teikimo tvarka, visiems projektų vykdytojams suteikta galimybė teikti ne visus išlaidas bei veiklas pateisinančius dokumentus. Projekto vykdytojai, teikdami mokėjimo prašymus, teikia tam tikras išlaidų suvestines, pavyzdžiui, atsiskaitydami už keliones, turi pateikti tik suvestinę, o ne visus kelionės bilietus, avanso apyskaitas, įsakymus, nakvynės dokumentus ir pan. 2011 m. pradžioje patobulinta patikrų vietoje atlikimo tvarka, kuri leidžia taikyti ne mažiau kaip 5 proc. nuo kiekvienoje biudžeto eilutėje deklaruotinomis išlaidomis pripažintos sumos tikrinimo imtį, tai sudaro galimybes patikrų vietoje metu mažiau prašyti projektų vykdytojų pateikti dokumentus bei juos tikrinti. Agentūroje darbo krūvių stebėsenos metu buvo analizuojamos projektų vadovų atliekamos veiklos. Analizės metu nustatytos dažniausiai pasitaikančios situacijos, kuomet paprastai yra prašoma projektų vykdytojų pateikti papildomus dokumentus ar kitą informaciją (analizės pavyzdžiai pateikti 14 ir 15 paveiksluose). 2012 m. yra numatyta atlikti analizę mokėjimo prašymų srityje, siekiant mažinti administracinę naštą projektų vykdytojams.

14. Šiuo metu tik vienas projektų vykdytojas – LDB – nuo 2011 m. liepos 25 d. teikia Agentūrai dokumentus, pasirašytus elektroniniu parašu.

23


14 pav. Situacijos, mokėjimo prašymuose, kai prašoma pateikti papildomą informaciją 62,71%

43,64%

41,95% 30,08%

30,08%

14,41%

Pateikti ne visi dokumentai

Dokumentų pildymo klaidos

Nurodyta ne visa, netiks­li informacija MP dalyse

Neteisingi skaičiavimai

Pagrindžian­čiuose dokumentuose nurodyta netiksli informacija

Kita

15 pav. Situacijos, esminiuose sutarčių keitimuose, kai prašoma pateikti papildomą informaciją 43,33% 40%

30% 26,67% 20% 16,67% 10%

Pateikti ne visi dokumentai

24

Nepakankamai pagrįstas sutarties keiti­ mo poreikis

Techninės klaidos rašte

Nepagrįsti papildomų paslaugų prekių įkainiai

Klaidos išlaidų apskaičiavime

Skaičiavimo klaidos 2, 5 prieduose

Kita


Siekiant tobulinti Agentūrai pateikiamų projektų dokumentų kokybę, 2011 m. projektų vadovai vyko į susitikimus su ką tik sutartis pasirašiusiais projektų vykdytojais. Tokie susitikimai leidžia susipažinti su projekto vykdytoju, patarti projekto administravimo klausimais. Nauda projektų vykdytojams – galimybė dar projekto įgyvendinimo pradžioje visais rūpimais klausimais pabendrauti su projektų vadovu, užmegzti ryšį, o tai vėliau padeda sėkmingiau įgyvendinti projektą, pateikti kokybiškesnius projektų dokumentus. Projektų vadovui – tai galimybė užmegzti kontaktą su projekto vykdytoju, labiau suprasti administruojamą projektą, o tai sąlygoja sėkmingesnį bei kokybiškesnį bendradarbiavimą su projekto vykdytoju. Ieškant administracinės naštos mažinimo galimybių, buvo bendradarbiauta su LR Finansų ministerijos samdytais ekspertais, kurie taip pat pateikė pasiūlymus dėl administracinės naštos mažinimo: • pastebėjimus ir rekomendacijas, susijusius su teisinėmis normomis; • pastebėjimus Agentūroje taikomai rizikos vertinimo ir valdymo procedūrai bei rekomendacijas ją tobulinti; • pastebėjimus ir rekomendacijas mokėjimo prašymo tikrinimo ir tvirtinimo procedūrai; • Italijos Lombardijos regiono patirtį administruojant Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamus projektus; • administracinės naštos mažinimo galimybes tobulinant ES struktūrinės paramos kompiuterinę informacinę valdymo ir priežiūros sistemą (toliau – SFMIS); • dokumentų, teikiamų su mokėjimo prašymais, analizę. 2012 m. bus išanalizuoti ekspertų pateikti pasiūlymai bei aptarti tolimesni veiksmai su LR Finansų ministerija.

Visuotinės dotacijos administravimo schema Agentūra iki 2015 m. siekia tapti visuotinės dotacijos valdytoja, įgyvendinant Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos tam tikras priemones. 2011 m. Agentūra, ieškodama galimybių kokiose srityse būtų galima taikyti visuotinės dotacijos administravimo schemą, kreipėsi į LR Finansų ministeriją prašydama ekspertinės pagalbos. 2012 m. planuojama nustatyti sritis, kuriose Agentūra galėtų tapti visuotinės dotacijos valdytoja.

25


2011–2015 m. strateginio plano 2 tikslo „Kokybiškai aptarnauti klientus“ įgyvendinimas 1 Uždavinys Siekti aukštų Agentūros teikiamų viešųjų paslaugų kokybės vertinimo rezultatų 9 lentelė. 2 strateginio tikslo 1 uždavinio rodikliai Uždavinio rodikliai

2011 m. rezultatas

Siektina reikšmė 2011 m.

Siektina reikšmė 2015 m.

Agentūros teikiamų viešųjų paslaugų kokybės vertinimo rezultatai

4,2

Ne mažiau kaip 4,5 iš 5

Ne mažiau kaip 4,5 iš 5

Agentūros teikiamų viešųjų paslaugų kokybės vertinimo rezultatai Agentūrai, siekiančiai įgyvendinti savo misiją ir viziją, aukšta klientų aptarnavimo kultūra ir teikiamų paslaugų kokybė yra sritis, kuriai 2011 m. buvo skirta daug dėmesio. Siekiant įvertinti teikiamų viešųjų paslaugų kokybę bei identifikuoti tobulintinas sritis, Agentūra kasmet atlieka klientų apklausas. 2011 m., siekiant objektyvių rezultatų, atlikti projektų vykdytojų (žr. 16 paveikslą) ir tarpinių institucijų (žr.17 paveikslą) apklausas buvo pasitelkti ekspertai (ankstesniais metais klientų apklausos buvo atliekamos Agentūros specia­listų). Atsižvelgus į ekspertų pastabas, buvo patobulinta klientų nuomonės tyrimo metodika. Ataskaitiniu laikotarpiu Agentūros darbo kokybė įvertinta 4,2 balo iš 5 galimų (2010 m. vertinimas siekė 4,1 balo). Projektų vykdytojai labiausiai patenkinti Agentūros komunikacija (bendras vertinimo vidurkis 4,5), prasčiausiai įvertino teikiamų viešų paslaugų kokybę (bendras vertinimo vidurkis 4,2). 86 proc. projektų vykdytojų nurodė, jog Agentūros darbu yra arba labai patenkinti, arba patenkinti ir tik 14 proc. respondentų skyrė 3 ar mažiau balų. Kadangi 2011 m. tyrimas buvo atliekamas ekspertų, o metodika skiriasi nuo anksčiau taikytos Agentūroje, tai palyginti įvertinimus yra sudėtinga, tačiau galima daryti išvadą, kad klientų aptarnavimo kokybė gerėja. Ekspertų teigimu, pasitenkinimo vidurkis Agentūros darbu yra aukštas, kitų ekspertų atliktų klientų pasitenkinimo tyrimų kontekste šis vertinimas yra aukštesnis nei vidutinis.

26


16 pav. Projektų vykdytojų apklausos rezultatai 1 - visiškai nepatenkinta/-as 3

2

3

11

5 - labai patenkinta/-as

4 47

Vidurkis

39

4,2

Ką Agentūra turėtų pagerinti, pakeisti savo darbe? 21

Turėti bendrą nuomonę tuo pačiu klausimu/bendrus reikalavimus 11

Lankstumas/įsiklausymas Mažesnė darbuotojų/projektų vadovų kaita/ vienas projekto vadovas vienam projektui

10

Agentūros darbuotojų kompetencijos kėlimas

10 9

Darbuotojų gebėjimas suprasti/įsigilinti į projekto specifiką, nestandartines problemas 8

Aiškūs profesionalūs darbuotojų atsakymai į pateiktus klausimus Mažiau biurokratijos/mažesnis teikiamų dokumentų kiekis

7

Mažesnis dėmesys smulkmenoms

7

Operatyvesnis problemų identifikavimas ir (ar) sprendimas

5

Partnerystė, o ne kontroliavimas

5

Paprastesnių projekto vykdymo taisyklių suformulavimas

5 10

Kita 5

Priekaištų nėra/viskas gerai

7

Nežinau/nėra komentarų

n=291

Tarpinės institucijos Agentūros darbą įvertino 4,2 balo iš 5 galimų. Šios institucijos labiausiai patenkintos Agentūros komunikacija (bendras vertinimo vidurkis 4,3), prasčiausiai įvertino teikiamų viešų paslaugų kokybę (bendras vertinimo vidurkis 4,1). Apklausų rezultatai analizuojami ir yra numatomi atitinkami Agentūros veiklos tobulinimo veiksmai.

17 pav. Tarpinių institucijų apklausos rezultatai 1 - labai blogai Agentūra/Agentūros darbas apskritai Agentūros komunikacija apskritai

3

58 45

11 13

Agentūros darbuotojų tobulėjimas apskritai

13

5 - labai gerai

4

13

Agentūros darbuotojų profesionalumas ir komunikacija apskritai

Agentūros teikiamų viešų paslaugų kokybė apskritai

2

53 61 21

50

Vidurkis

29

4,2

45

4,3

34

4,2

26

4,1

29

4,1 n=38

27


2011 metais interneto svetainėje www.esf.lt buvo sukurtas klientų nuomonės apklausos modelis (veikia nuo 2011 m. birželio 29 d.), kuriame respondentai gali užpildyti trumpą klausimyną ir įvertinti Agentūros teikiamas paslaugas (šis klausimynas taip pat yra pasiekiamas per kiekvieno darbuotojo naudojamą elektroninį parašą). Tos pačios apklausos popierinės anketos yra padėtos prie biuro administratorių, jas gali užpildyti visi klientai. Vertinama šiais aspektais: • darbuotojų elgesys (mandagumas, paslaugumas, kultūra); • darbuotojų pasiekiamumas (tel., el. paštu, kt. priemonėmis); • operatyvumas (kaip greitai atsakoma į pateiktus klausimus); • Agentūros teikiamų konsultacijų kokybė; • rengiamų dokumentų (raštų) kokybė. Bendras vertinimo vidurkis yra 4,4 balo iš 5. Geriausiai yra vertinamas Agentūros darbuotojų elgesys (4,61), o prasčiausiai – rengiamų dokumentų (įskaitant raštus) kokybė (4,26). Šiais metais taip pat buvo atliktas „Slapto kliento“ tyrimas, kurio rezultatai bus aptarti 2012 m.

Agentūros klientų (projektų vykdytojų) segmentai Siekiant identifikuoti projektų vykdytojų poreikius, 2011 m. balandžio mėn. buvo atliktas segmentinis projektų vykdytojų tyrimas, vadovaujantis SFMIS informacija. Projektų vykdytojai sugrupuoti pagal organizacijos vietovę (18 paveiksle pateiktos dažniausios projektų vykdymo vietos (miestai/rajonai), organizacijos15 teisinę formą (daugiausia projektų vykdytojų ir projektų part­nerių yra biudžetinės įstaigos, žr. 19 paveiksle).

18 pav. Projektų vykdymo vietos

35 96

34

114

97

125

39

327

881

51 79

28

15. Organizacija – projektų vykdytojas ir /ar projektų partneriai.


19 pav. Projektų vykdytojai pagal organizacijos teisinę formą, vnt.

935

Biudžetinė įstaiga

925

Uždaroji akcinė bendrovė

253

Viešoji įstaiga

200 Asociacija 83

Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas)

70

Akcinė bendrovė

49

Valstybinė biudžetinė įstaiga

30

Individuali įmonė

14

Labdaros paramos fondas

32

Kitos organizacijos

2011 m. pabaigoje šie segmentinės analizės rezultatai buvo panaudoti identifikuojant tam tikrus projektų vykdytojų poreikius bei tobulinant klientų nuomonės apklausos metodiką. Įvairių tyrimų metu, kurie buvo atlikti 2011 m. Agentūroje, buvo identifikuotos tobulintinos sritys ir sudaryti veiksmų planai visų klientų aptarnavimo kokybei gerinti.

29


2011–2015 m. strateginio plano 3 tikslo „Stiprinti bendradarbiavimą ir skleisti gerąją patirtį“ įgyvendinimas 1 uždavinys Stiprinti bendradarbiavimą su ES paramą administruojančiomis institucijomis, paramos gavėjais ir potencialiais pareiškėjais Lietuvoje 10 lentelė. 2 strateginio tikslo 1 uždavinys Uždavinio rodikliai

2011 m. rezultatas

Siektina reikšmė 2011 m.

Siektina reikšmė 2015 m.

Vykdomos bendradarbiavimo iniciatyvos Lietuvoje

11

Įvykdytos iniciatyvos

10

Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis, kitomis suinteresuotomis institucijomis 2011 m. Agentūros atstovai dalyvavo aukštųjų mokyklų materialiųjų išteklių vertinimo ekspertų grupėje. 2011 m.  IV ketvirtį buvo organizuotas susitikimas, kurio metu aptarta Mykolo Riomerio universiteto Europos socialinio fondo projektų įgyvendinimo eiga, sutarta dėl projektų įgyvendinimo metu kylančių problemų sprendimo. Taip pat šio universiteto atstovams trumpai pristatyta pasirengimo 2014–2020 m. programavimo periodui eiga ir galimos intervencijų sritys. 2011 m. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru. Bendradarbiavimo tikslas – koordinuoti Agentūros ir Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro veiklą, pasirengiant ir vykdant įvairias programas Mokymosi visą gyvenimą, ypač profesinio rengimo, srityje (Lietuvoje ir užsienyje), kurios finansuojamos nacionalinio biudžeto, ES struktūrinių fondų ar kitų europinių programų lėšomis. Sutartyje taip pat numatyta, kad parneriai, dalyvaudami įvairiuose projektuose, pasitelks vieni kitų ekspertines pajėgas projektų įgyvendinimui. Nuolat vyko bendradarbiavimas su Lietuvos mokslo taryba (toliau – LMT). Agentūros darbuotojai 2011 m. I ketvirtį vedė mokymus LMT projektų administravimo tema, III ketvirtį – viešųjų pirkimų vykdymo tema, IV ketvirtį konsultavo patikrų atlikimo vietoje klausimais. Pagal poreikį vyksta LMT atstovų konsultavimas įvairiais projektų administravimo klausimais.

Bendradarbiavimas su projektų vykdytojais bei potencialiais pareiškėjais Lietuvoje Agentūra neabejoja, kad projektų vykdytojų sukaupta patirtis, išmoktos pamokos, kritiškas žvilgsnis ir geranoriškumas yra pagrindiniai varikliai, užtikrinantys sėkmingą ES projektų įgyvendinimą bei skatinantys nuolatinį Agentūros tobulėjimą. Todėl 2011 m. buvo surengtos 4 seminarai-diskusijos „Vykdytojas-vykdytojui“, kuriose dalyvavo 89 projektų vykdytojai. Šių diskusijų tikslas – pasidalinti gerąja/blogąja patirtimi, lūkesčiais, problemomis, iššūkiais, su kuriais teko susidurti įgyvendinant ES lėšomis finansuotus projektus, bei pasidalinti patirtimi, kaip ateityje būtų galima sėkmingai ir efektyviai įgyvendinti projektus. Renginių metu, atviros diskusijos forma, projektų vykdytojai kartu su Agentūros atstovais dalinosi projektų įgyvendinimo patirtimi, aptarė išmoktas pamokas, kėlė rūpimus klausimus. 2011 metais buvo surengta 10 Europos socialinio fondo viešinimo kampanijų Lietuvos regionuose, kuriose sudalyvavo apie 10 tūkst. dalyvių. Informacinės kampanijos metu, kurią organizavo Agentūra ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, buvo aplankyta 10 Lietuvos miestų – Zarasai, Anykščiai, Panevėžys, Kėdainiai, Druskininkai, Alytus, Šilutė, Jurbarkas, Telšiai bei Ukmergė. Šiuose miestuose Europos socialinio fondo komanda neformaliai ir pa-

30


traukliai pristatė Europos socialinio fondo projektus, keliančius valstybinio sektoriaus, sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, užtikrinančius Lietuvos pareigūnų ir piliečių tobulėjimą, didinančius valstybės, jos sienų bei visuomenės saugumą, o taip pat projektus, skirtus socialinės atskirties grupių atstovams. 2011 metais išleisti leidiniai: • 3 laikraščio „ESF naujienos“ numeriai (600 vnt., 800 vnt. ir 1100 vnt. tiražu) ir specialusis laikraščio numeris 60 000 vnt. tiražu, kuris buvo platinamas prenumeratoriams su regionine spauda viešinimo kampanijos „ESF tavo mieste“ metu; • leidinys „ESF – TAU“. 2011 m. buvo tęsiamas „ESF akademija“ projektas. Akademijos dalyviai dalyvavo Europos egzamine, buvo suorganizuotas baigiamasis „ESF akademijos“ dalyvių suvažiavimas Europos dienos šventės metu, kuriame dalyvavo apie 160 dalyvių iš įvairių Lietuvos gimnazijų. 2011 m. rugsėjo mėn. paskelbtos 3-iųjų „ESF akademijos“ metų veiklos. Prie šios programos 2011 m. naujai prisijungė ir į „ESF Akademijos“ veiklą įsitraukė 23 gimnazijos (I kursas). „ESF Akademijos“ veikloje jau du metus dalyvauja 15 gimnazijų (II kursas), o 17 gimnazijų (III kursas) dalyvauja net tris metus. Metų pabaigoje I, II ir III kurso gimnazistai pateikė Agentūrai atliktas įvadines užduotis, pristatančias ES lėšomis finansuotus Europos socialinio fondo projektus regiono, Lietuvos ir tarptautiniu mastu. I kurso studentams buvo pateikta užduotis „Esu Super Fainas“, kurios metu pristatoma pagrindinė informacija apie Europos socialinio fondo veiklą: prioritetus, veiklos principus ir pan. II kurso dalyviai pateikė atliktos užduoties „Sėkmingas ESF projektas mano mieste“ rezultatus. O vyriausieji „ESF akademijos“ dalyviai domėjosi „ESF veikla kaimyninėse šalyse“. Atliktas užduotis pateikė 42 gimnazijos. 2011 m. gruodžio mėnesį, bendradarbiaujant su LR Finansų ministerija, „ESF Akademijos“ veikloje dalyvaujančioms gimnazijoms buvo pateikta nauja užduotis-konkursas „Sunku nepastebėti, kas padaryta“. Spręsdami konkurso užduotis gimnazistai susipažino su ES Sanglaudos fondo įgyvendinamais projektais. 2011 m. gruodžio pabaigoje 26 konkurse dalyvavusios gimnazijos pristatė įvairiuose Lietuvos regionuose įgyvendintus projektus. 2011 m. Agentūra taip pat dalyvavo Europos dienos renginyje. Renginio metu Agentūra įkūrė „Savanorystės akademiją“, kurioje dalyvavo 10 sėkmingų ESF projektų vykdytojų, kurie pristatė plačiajai visuomenei savo projektų rezultatus bei skaitė paskaitas savanorystės tema. Taip pat buvo atvykę apie 140 „ESF akademijos“ gimnazistų, kurie visus metus aktyviai dalyvavo „ESF akademijos“ veikloje. Paskaičiuota, kad šventėje apsilankė apie 6000 Kauno miesto gyventojų bei svečių, „Savanorystės akademijoje“ apsilankė apie 3000 žmonių, o paskaitas išklausė apie 1100 žmonių.

Bendradarbiavimas su kitomis ES paramą administruojančiomis institucijomis Lietuvoje 2011 m. aktyviai bendradarbiauta su įvairiomis įgyvendinančiomis institucijomis. Daugiausia susitikimų suorganizuota su Nacionaline mokėjimų agentūra, su kuria 2011 m. gegužės 10 d. vyko įvadinis susitikimas, kurio metu buvo suderintas patirties mainų susitikimų planas. Taip pat daug susitikimų buvo su Centrine projektų valdymo agentūra, LR Socialine apsaugos ir darbo ministerija, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Susitikimų metu buvo pristatytos institucijų gerosios patirtys, taip pat akcentuotos pagrindinės problemos, buvo ieškoma bendrų problemų sprendimų būdų. Kadangi šių susitikimų nauda pasiteisino, planuojama tęsti šią iniciatyvą ir kitais metais. 2011 m. gruodžio 1-2 dienomis vyko jau tradicija tapusi „Apvalaus stalo“ tarpinstitucinio bendradarbiavimo diskusija „Kaip pagerinti tarpusavio bendradarbiavimą ir jį palaikyti ateityje?“. Šiame renginyje dalyvavo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, LR Švietimo ir mokslo ministerijos, LR Vidaus reikalų ministerijos, LR Finansų ministerijos atstovai. Diskusija išryškino institucijų atstovų poreikį bendraujant aktyviau pabrėžti teigiamus dalykus, žvelgti į situaciją kitomis akimis, dažniau susitikti. Buvo sutarta, kad, siekiant efektyvesnio bendradarbiavimo, reikia stiprinti geranoriško bendradarbiavimo kultūrą, siekti geriau pažinti vieniems kitus, bandant pamatyti dalykus kolegos akimis, aktyviau ieškoti progų būti kartu, rengiant reguliarius kasmėnesinius darbinius teminius susitikimus.

31


2 uždavinys Inicijuoti naujų žmogiškųjų išteklių plėtros programų vykdymą 11 lentelė. 2 strateginio tikslo 2 uždavinio rodikliai Uždavinio rodikliai

2011 m. rezultatas

Siektina reikšmė 2011 m.

Siektina reikšmė 2015 m.

Nuo 2011 m. naujų ES ir LR biudžeto lėšomis finansuojamų administruojamų programų skaičius

Netaikoma

Netaikoma

3

Agentūra turi sukaupusi ilgametę ES finansuojamų programų administravimo patirtį, savo veikloje aktyviai taiko ir naudoja įvairias kokybės vadybos sistemas ar jų elementus, išugdė nemažą kompetentingų specialistų komandą. Įvairios kokybės vadybos sistemos ar jų metodai vis plačiau yra taikomi viešojo sektoriaus institucijose, tam skirta nemažai ES lėšų (VP1-4.3-VRM-01-V priemonė „Viešųjų paslaugų kokybės iniciatyvos“), tačiau, pasibaigus ES lėšomis finansuojamiems projektams, yra rizika, kad viešojo sektoriaus institucijos gali susidurti su organizaciniais ir/ar finansiniais sunkumais toliau plėtojant veiklą kokybės vadybos srityje. Turėdami unikalią patirtį viešajame sektoriuje bei kokybės srityje, esame pasiruošę ja dalintis su kitomis panašiomis organizacijomis, todėl 2011 m. buvo priimtas sprendimas išnagrinėti galimybes steigti Viešojo sektoriaus kokybės vadybos sistemų kompetencijų centrą. Šis veiksmas yra numatytas ir 2012 m. Agentūros veiklos plane.

3 uždavinys Vystyti tarptautinį bendradarbiavimą bei skleisti Agentūros gerąją patirtį 12 lentelė. 2 strateginio tikslo 3 uždavinio rodikliai Eil. Nr.

Uždavinio rodikliai

2011 m. rezultatas

Siektina reikšmė 2011 m.

Siektina reikšmė 2015 m.

1

Pateiktų pasiūlymų dalyvauti ES programų projektuose skaičius

2

2 (esant kvietimams teikti pasiūlymus)

10 (esant kvietimams teikti pasiūlymus)

2

Bendradarbiavimo iniciatyvos su ES šalių narių ir ES šalių kandidačių ins­ titucijomis

13

2

10

Tarptautinis bendradarbiavimas ir gerosios patirties sklaida Agentūros vienas iš strateginių tikslų – vystyti tarptautinį bendradarbiavimą bei skleisti Agentūros gerą ją patirtį. Siekiant efektyvaus ir visapusiško tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimo bei nuoseklios strategijos sukūrimo, 2011 m. vasario mėn. buvo sudaryta Tarptautinio bendradarbiavimo darbo grupė. Šios darbo grupės tikslas – tarptautinio bendradarbiavimo koncepcijos sukūrimas bei tarptautinių projektų pasiūlymų rengimas, projektų įgyvendinimas. 2011 m. vasario 15–24 dienomis 6 Agentūros darbuotojai dalyvavo bendruose Dvynių projektų rengimo ir administravimo mokymuose. 2011 m. Agentūra plėtojo tarptautinį bendradarbiavimą su organizacijomis, dalyvaujančiomis ES paramos administravimo sistemoje tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Agentūra oficialiai prisijungė prie ESF Baltic Sea Network (BSN) tinklo, kurio tikslas – ieškoti ryšių tarp ESF ir ES strategijos Baltijos jūros regione.

32

2011 m. buvo parengta sklaidos medžiaga (parengtos ir atspausdintos brošiūros) apie Agentūros patirtį, veiklą bei pasiekimus.


Dvynių projektai Agentūra, siekdama stiprinti tarptautinio bendradarbiavimo pozicijas, aktyviai dalyvavo ES Dvynių programos projektuose – teikdama paraiškas, ieškodama partnerių, pristatydama Agentūros gerąją patirtį užsienyje ir pan. Kartu su Centrinės projektų valdymo agentūros, LR Finansų ministerijos bei LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ekspertais buvo pateiktas pasiūlymas Dvynių projektui HR 09 IB SPP 02 „Parama Veiksmų programos „Administracinių gebėjimų vystymas“ vadovaujančiai institucijai“. Kartu su Graikijos partneriais European Public Law Center (EPLC) bei Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro ekspertais buvo parengtas pasiūlymas Dvynių projekto atrankai Ukrainoje (pristatymas įvyko 2012 m. sausio mėn.) „Modernization of legislative standards and principles of Education and Training in line with the EU-Policy in Lifelong Learning, UA11/ENP-PCA/SO33“. Agentūra taip pat teikė konsultacijas Dvynių projekto Serbijoje (SR 11 IB SO 01 „Serbijos darbo rinkos institucijų paruošimas Europos Užimtumo Strategijai“) pasiūlymo teikėjams – LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams – bei Dvynių projekto Bosnijoje ir Hercegovinoje (BA 09 IB OT 01 „Ikimokyklinio, pradinio ir vidurinio ugdymo agentūros institucinių gebėjimų stiprinimas“) pasiūlymo teikėjams – Lietuvos edukologijos universiteto ats­ tovams. Agentūros darbuotojai teikia ekspertinę pagalbą Makedonijoje Dvynių projekte (MK 07 IB SO 01). Šio projekto tikslas – įgyvendinant Pasirengimo narystei paramos priemonę (angl. Instrument for Pre-Accession Assistance), padėti šaliai kandidatei Makedonijai pasirengti narystei Europos Sąjungoje, pasiruošti efektyviai valdyti Europos socialinio fondo lėšas, susipažinti su šalių narių patirtimi žmogiškųjų išteklių plėtros srityje.

Tarptautiniai vizitai 2011m. sausio 28 d. Agentūroje lankėsi Turkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos stojimo į ES Generalinio direktorato antroji sekretorė Bilge KOÇYİĞİT. 2011 m. kovo 8 d. Agentūroje lankėsi naujasis Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato skyriaus vedėjas Jiri SVARC. 2011 m. rugsėjo 2 d. Agentūroje lankėsi stažuotojų grupė iš Švedijos Europos socialinio fondo tarybos Giotenburgo miesto. 2011 m. lapkričio 20-26 d. Lietuvoje lankėsi Makedonijos specialistų, dirbančių ES paramos Makedonijai administracinėje sistemoje, delegacija. Vizito metu Makedonijos delegacija buvo susipažindinta su Lietuvoje taikoma Struktūrinių fondų paramos administravimo tvarka bei projektų, finansuojamų ES lėšomis, įgyvendinimu. 2011 m. birželio 9-10 d. Juodkrantėje suorganizuota tarptautinė konferencija „Baltijos šalių Europos socialinio fondo programas administruojančių institucijų patirties sklaida“. Konferencijoje dalyvavo 45 atstovai iš Latvijos, Estijos bei Lietuvos Europos socialinio fondo programas administruojančių institucijų. 2011 m. spalio 12-13 d. Agentūros atstovas dalyvavo Švedijoje, Stokholme vykusiame „Partnerių paieškos forume“. Šio renginio pagrindinis tikslas – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, įgyvendinant Europos socialinio fondo veiklą. Renginys buvo skirtas projektų vykdytojams, siekiantiems vykdyti tarptautinius projektus, kad būtų dalinamasi gerąja patirtimi, kuriamos tarptautine patirtimi paremtos metodikos ir pan. Forumas buvo galimybė susirasti užsienyje instituciją-partnerę bendrai tolimesnei veiklai. Forume dalyvavo Švedijos, Lenkijos, Vokietijos, Suomijos, Lietuvos, Estijos, Latvijos bei Čekijos atstovai. 2011 m. spalio 27 d. Agentūros atstovų delegacija su studijų vizitu lankėsi Estijoje, kur susipažino su Europos socialinio fondo programų administravimo principais giminiškose institucijose (Archimedes ir Innove).

„Į rezultatus orientuoto valdymo“ darbo grupės veikla Agentūros atstovai dalyvavo „Į rezultatus orientuoto valdymo“ darbo grupės veikloje, šios darbo grupės tikslas – atlikti visos Europos socialinio fondo projektų administravimo sistemos silpnųjų ir stipriųjų pusių vertinimą, pasidalinti gerąja patirtimi su darbo grupėje dalyvaujančių šalių atstovais, išskirti tobulintinas sritis. 2011 m. balandžio 6-8 dienomis vyko šios darbo grupės susitikimas tema „Kaip susieti finansus su veiklomis? Kaip panaudoti rezultatų, ypač produktų, kokybę?“. 2011 m. rugsėjo 22 d. vyko susitikimas dėl Europos socialinio fondo silpnųjų ir stipriųjų pusių vertinimo, šiame susitikime vyko savęs vertinimo metodikos pristatymas ir aptarimas., Šiame susitikime dalyvavo LR Finansų ministerijos, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Agentūros atstovai. Darbo grupės vadovas Benedict Wauters, Belgijos Europos socialinio fondo agentūros atstovas, pristatė metodiką, visi dalyviai užpildė savęs vertinimo klausimyną, kuriame išskyrė stipriąsias ir silpnąsias Lietuvos Europos socialinio fondo administravimo sistemos sritis.

33


europos socialinio fondo agentūros 2011 metų veiklos ataskaitos finansinė dalis Agentūros dalininkai Agentūros steigėjas yra valstybė. Dalininkų funkcijas finansinių metų pradžioje ir pabaigoje įgyvendino LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir LR švietimo ir mokslo ministerija. Dalininkų įnašas lygus 1 litui.

Agentūros gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansinius metus ir šių lėšų panaudojimas Agentūros gautos lėšos per 2011 metus pagal finansavimo šaltinius yra pateikiamos 13 lentelėje bei 20 paveiksle:

13 lentelė. Agentūros gautos lėšos per 2011 metus pagal finansavimo šaltinius, Lt tame skaičiuje pagal finansavimo šaltinius

34

LR švietimo ir mokslo ministerija

ES struktūrinių fondų lėšos, 2007-2013 m. lėšos viešinimui

Europos pabėgėlių fondo techninės pagalbos lėšos

Europos trečiųjų šalių piliečių integracijai programos techninės pagalbos lėšos

898.000

2.071.500

321.077

177.354

282.824

11.899.547

2.200

9.133.866

500.000

1.418.000

116.972

170.759

6.928.135

Įnašai socia­ liniam drau­ dimui

2.815.818

154.400

437.700

36.132

52.762

2.134.824

Kitos išlaidos

3.702.818

243.600

215.800

321.077

24.250

59.303

2.836.588

2.200

Nepaprastosios išlaidos, iš viso:

493.916

69.048

424.868

Ilgalai­ kio turto įsigijimas

493.916

69.048

424.868

Iš viso

16.146.418

967.048

2.071.500

321.077

177.354

282.824

12.324.415

2.200

Išlaidų pavadini­ mas

Gauti asignavi­ mai iš viso

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Paprastosios išlaidos, iš viso:

15.652.502

Darbo užmokestis

ES struktūrinių fondų lėšos, 2007-2013 m. lėšos adminis­ travimui

Kiti fi­ nansavi­ mo šaltiniai*


Agentūros gautų lėšų panaudojimas per 2011 metus pagal finansavimo šaltinius pateikiamas 14 lentelėje bei 21 paveiksle:

14 lentelė. Agentūros gautų lėšų panaudojimas per 2011 metus pagal finansavimo šaltinius, Lt tame skaičiuje pagal finansavimo šaltinius

Išlaidų pava­ dinimas

Faktinės išlaidos iš viso

LR socialinės LR švietimo apsaugos ir ir mokslo darbo minis­ ministerija terija

ES struktūrinių fondų lėšos, 2007-2013 m. lėšos viešinimui

Europos pabėgėlių fondo techninės pagalbos lėšos

Europos trečiųjų šalių piliečių integracijai programos techninės pagalbos lėšos

ES struktūrinių fondų lėšos, 2007-2013 m. lėšos admin­ istravimui

Kiti fi­ nansavi­ mo šaltiniai*

Paprastosios išlaidos, iš viso:

15.540.148

898.000

2.071.500

321.077

129.967

218.562

11.899.547

1.495

Darbo užmokestis

9.084.092

500.000

1.418.000

90.393

147.564

6.928.135

Įnašai socialin­ iam draudimui

2.800.399

154.400

437.700

27.898

45.577

2.134.824

Kitos išlaidos

3.655.657

243.600

215.800

321.077

11.676

25.421

2.836.588

1.495

Nepaprastosios išlaidos, iš viso: 493.916

69.048

424.868

Ilgalaikio turto įsigijimas

493.916

69.048

424.868

Iš viso

16.034.064

967.048

2.071.500

321.077

129.967

218.562

12.324.415

1.495

20 pav. Agentūros gautas finansavimas pagal finansavimo šaltinius 6%

LR SADM lėšos

13%

LR ŠMM lėšos

2%

ESF 2007-2013 m. lėšos viešinimui

1%

EPF techninės pagalbos lėšos

2%

EIF techninės pagalbos lėšos

76%

ESF 2007-2013 m. lėšos administravimui

0%

Kiti finansavimo šaltiniai

21 pav. Agentūros faktinės išlaidos pagal išlaidų grupes 57%

Darbo užmokestis

17%

Įnašai socialiniam draudimui

23%

Kitos išlaidos

3%

Ilgalaikio turto įsigijimas

35


Agentūros įsigytas ir perleistas turtas Agentūros įsigytas (žr. 22 pav. „2011 m. įsigytas ilgalaikis turtas“) ir nurašytas per 2011 metus ilgalaikis turtas pagal turto grupes ir finansavimo šaltinius pateikiamas 15 lentelėje.

15 lentelė. Agentūros įsigytas ir nurašytas per 2011 metus ilgalaikis turtas pagal turto grupes ir finansavi­ mo šaltinius, Lt

Įsigyta turto, iš viso: (3+4+5)

Nusidėvėjimo / amortizaci­ jos poky­ Nurašytas tis per metus turtas (padidė­jimas +, suma­ žėjimas -)

Turto likutinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (2+6-7-8)

5

6

7

8

9

52.737

7.248

493.916

13.421

305.918

782.411

3.164

7.248

69.048

-59.314

111.296

109.763

Pavadinimas

Turto likutinė vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje

Įsigyta kom­piu­ terinė įranga ir ryšių priemonės

Įsigyta įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai

Įsigytas ilgalaikis nemate­ rialusis turtas

1

2

3

4

Įsigyta turto, iš viso:

607.834

433.931

58.636

iš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skir­ 92.697 tos dotacijos iš LR Švietimo ir mokslo ministerijos skirtos do­ tacijos

437

328

iš Europos Sąjungos fondų (ES struktūrinių fondų lėšos, BPD 5.1 priemonė) dotacijos

4.731

-5.490

perduota iš Profesinio mokymo reformos pro­ gramos koordinavimo centro

1.544

iš Europos Sąjungos fondų (ES struktūrinių fondų lėšos, 2007-2013 m. techninės parama ) dotacijos

504.758

iš kitų šaltinių

3.667

109

8.217

1.544

375.295

424.868 76.563

49.573

186.405

1.334

22 pav. 2011 m. įsigytas ilgalaikis turtas

36

2.004

88%

Kompiuterinė įranga ir ryšių priemonės

11%

Prietaisai, įrankiai ir įrengimiai

1%

Ilgalaikis nematerialus turtas

666.658

2.333


Agentūros sąnaudos Agentūros veiklos sąnaudos yra apskaičiuotos kaupimo principu (kaupimo principas reiškia, kad pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą), veiklos tęstinumo principu (finansiniai skaičiavimai paremti prielaida, kad Agentūros veikla bus tęsiama ir nebus reikšmingo veiklos apimčių mažėjimo), turinio svarbos principu (ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą) ir piniginio mato principu (visos operacijos išreiškiamos pinigais). 2011 metų veiklos sąnaudos detalizuojamos 16 lentelėje.

16 lentelė. 2011 metų veiklos sąnaudos Eil. Nr.

Pavadinimas

Patirtos veiklos sąnaudos, Lt

Patirtos veiklos sąnaudos, proc. nuo bendrų sąnaudų

1

Darbuotojų išlaikymo

12.028.514

75%

2

Nusidėvėjimo (amortizacijos)

310.673

2%

3

Patalpų išlaikymo

1.699.245

11%

4

Ryšių

113.952

1%

5

Transporto išlaikymo

110.037

1%

6

Kitos veiklos

1.734.531

10%

15.996.952

Iš viso:

Agentūros darbuotojų skaičius 2011 m. gruodžio 31 d. Agentūroje dirbo 252 darbuotojai, įskaičiuoti 37 darbuotojai, esantys nėštumo gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose. 2010 m. gruodžio 31 d. dirbo 226 darbuotojai, įskaičiuoti 32 darbuotojai, esantys nėštumo gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose.

Agentūros sąnaudos valdymo išlaidoms Agentūros sąnaudos valdymui 2011 metais buvo 585 862 litai. Į minėtą sumą įskaitytos Agentūros vadovaujančių darbuotojų, kuriems darbo užmokestis nustatomas, vadovaujantis LR Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 598 „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ (Žin., 2010, Nr. 62-3035), darbo užmokestis, įmokos valstybiniam socialiniam draudimui ir garantiniam fondui.

Vadovaujančių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis Agentūros vadovaujančių darbuotojų, kuriems darbo užmokestis nuo 2010 m. liepos 1 d. nustatytas, vadovaujantis LR Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 598 „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“, vidutinis darbo užmokestis 2011 metais sudarė 7 455,08 Lt. Agentūros vadovaujantiems darbuotojams buvo mokamas tik darbo užmokestis, kitų išmokų nebuvo.

Agentūros išmokos dalininkų atstovams, valdybos nariams ir su dalininkais susijusiems asmenims Agentūra 2011 metais nebuvo sudariusi darbo sutarčių su dalininkų atstovais ir valdybos nariais, taip pat per 2011 metus nemokėjo jokių išmokų dalininkų atstovams, valdybos nariams ir su dalininkais susijusiems asmenims.

37


Priedas. sėkmingai įgyvendinamų projektų aprašymai sėkmingi esf 2007–2013 m. programos projektai 2011 m. jau šeštą kartą Europos Komisija organizavo „Regiono žvaigždžių“ („RegioStars“) apdovanojimus ir kvietė šalis nares dalyvauti. 2010 m. „RegioStars2010“ apdovanoti net 2 ESF 2007–2013 m. programos

projektai: „Langas į ateitį“ – kompiuterinio raštingumo mokymai – ir socialinė integracija restorane „Mano Guru“. 2011 m. apdovanojimams pristatėme 5 projektus, kurių aprašymus pateikiame:

Projektas „Langas į ateitį“ sulaukė tarptautinio pripažinimo Projektas įgyvendinamas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ priemonę „Kompiuterinio raštingumo ugdymas“. 2011 m. lapkričio 22 -23 d. Briuselyje vyko „Europos darbui reikalingų įgūdžių aljanso“ (angl. European Allianceon Skills for Employability) organizuoti apdovanojimai, kurių metu buvo įvertintos iniciatyvos, skatinančios pagyvenusių žmonių, jaunimo, moterų, socialinės rizikos bei mažiau galimybių turinčių grupių atstovų sėkmingą integraciją į darbo rinką ir tam būtinų įgūdžių ugdymą. Lietuvoje nuo 2002 m. žinių visuomenės plėtrą skatinanti asociacija „Langas į ateitį“ Briuselyje apdovanota už Lietuvos moterų įgūdžių ugdymą informacinių ir komunikacijos technologijų srityje. Projektas, nurungęs projektus iš Belgijos, Serbijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, gavo aukščiausią įvertinimą ir buvo apdovanotas pinigine 5000 eurų premija. „Langas į ateitį“ pasirašė sutartį su LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Agentūra dėl suteikiamos ES finansinės paramos visuotiniams Lietuvos gyventojų mokymams vykdyti. Buvo pradėtas naujas „Langas į ateitį“ projektas „Lietuvos e. piliečiui – paslaugos internete“, kurio metu planuojama su informacinėmis komunikacinėmis technologijomis supažindinti 16 tūkst. suaugusiųjų Lietuvos gyventojų bei juos išmokyti naudotis e. paslaugomis. Vykdydamas šį projektą, projekto vykdytojas orientuojasi į 3 pagrindines tikslines grupes – ieškančius darbo asmenis, neįgaliuosius bei kaimo vietovių gyventojus, kadangi šių grupių atstovai dėl socialinės padėties, gyvenamosios vietos ar savo negalios yra bene labiausiai atskirti nuo visuomenės ir lengviausiai pažeidžiami. Baigę šiuos kursus, jie galės lengviau įsijungti į visuomenės gyvenimą bei darbo rinką, turės daugiau galimybių mokytis, bendrauti. Projektas sudarys galimybes socialinei atskirčiai šalyje mažėti, padės spręsti problemas, iškylančias gyventojams, vis dar neturintiems kompiuterinio raštingumo žinių ir nemokantiems naudotis elektroninėmis paslaugomis. Įgyvendinant projektą bendradarbiaujama su socialiniais partneriais: LDB, Lietuvos neįgaliųjų draugija, viešųjų interneto prieigos taškų steigėjais.

Vaikų globos namų auklėtinių nedarbo ir socialinės atskirties problemos – visų rūpestis Projektas įgyvendinamas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ priemonę „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“.

38

VšĮ „Actio Catholica Patria“ įgyvendinamas projektas „Vaikų globos namų auklėtinių integracija į darbo rinką, sudarant sąlygas aktyviai dalyvauti pozityvioje veikloje“ siekia spręsti 14–29 metų esamų ir buvusių vaikų globos namų auklėtinių nedarbo problemą ir socialinę atskirtį. Šių problemų aktualumą parodo LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu 2005 m. atliktas Tėvų globos netekusių asmenų gyvenimo kokybės ir pasirengimo savarankiškam gyvenimui įvertinimas, kurio duomenimis 18,23 proc. buvusių globos namų auklėtinių nedirba – tai keturis kartus daugiau nei bendras tų metų Lietuvos nedarbo vidurkis. Minėto tyrimo metu į klausimą „Ar jautėtės pasirengę pradėti savarankišką gyvenimą?“ 35 proc. respondentų atsakė „Ne“ ir 33 proc. – „Nežinau“. Tačiau sulaukę 18 m. asmenys palieka globos namus ir netenka visos iki tol buvusios intensyvios socialinės pagalbos, nors poreikis šiai pagalbai lieka didžiulis. Todėl šis projektas siekia užpildyti socialinių paslaugų spragą – sukurti ir įgyvendinti pagalbos ir integracijos į darbo rinką mechanizmus esamiems ir buvusiems vaikų globos namų auklėtiniams. Projekte numatoma sudaryti sąlygas savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymui, organizuojant Įgalinimo būsto veiklas, skatinti vaikų globos namų auklėtinių integraciją į darbo rinką per praktines Atviros erdvės centro veiklas bei stiprinti


projekto dalyvių asmeninius gebėjimus, paruošiant ir įtraukiant savanorius į projekto įgyvendinimą. Šios veiklos padės projekto dalyviams išmokti savarankiško gyvenimo ir profesinių įgūdžių, įsidarbinti ar pradėti mokytis, sustiprins asmeninius ir socialinius gebėjimus.

Negaišk laiko patyčioms – Tu gali kurti Projektas įgyvendinamas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“. Siekiant stiprinti kultūrinių įstaigų bei bendrojo lavinimo mokyklų, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ilgalaikį ir nenutrūkstamą nacionalinio lygmens bendradarbiavimą, sudarytas inovatyvių švietimo produktų planas. Projektas „Negaišk laiko patyčioms. Tu gali kurti“ skatina inovatyvių mokymo metodų, mokymo organizavimo ir sisteminių inovacijų plėtrą Lietuvos mastu ne tik mokyklose, bet ir kitose institucijose: užsienyje populiaraus Koučingo ugdymo metodo pritaikymą; inovatyvų, informacinių technologijų ir komunikacijos platforma paremtą, meninio ugdymo diegimą, įtraukiant į bendrą veiklą įvairaus amžiaus, socialinių grupių bei kompetencijos narius. Projekto metu pedagogai, švietimo pagalbos specialistai, mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, jaunimo organizacijos nariai, įgiję aukštesnę kvalifikaciją, mokiniai po Koučingo būdu išdėstytų meninių teorinių žinių praktiškai bandys įgyvendinti idėjinius projektus, naudosis ir skleis įgytas žinias savo tolimesnėje veikloje. Informacijos apie projektą yra facebook‘e: Negaišk laiko patyčioms – Tu gali kurti.

VARTAI: Socialinės ir aplinkosauginės verslo inovacijos Projektas įgyvendinamas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ priemonę „Įmonių socialinė atsakomybė“. Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvoje įgyvendinamo projekto tikslas – sukurti būtinas sąlygas plėtoti įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA) Lietuvoje ir skatinti įmones savo veikloje taikyti jos principus, siekiant konkurencingumo, saugios ir ekologiškai švarios aplinkos, socialinės sanglaudos, skaidrios ir etiškos verslo praktikos. Projektu įgyvendinamos ĮSA plėtrą skatinančios priemonės pagal 2010 m. sausio 12 d. Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2011 m. priemonių planą (NĮSA planas). Tyrimai rodo, kad ĮSA plėtrą Lietuvoje stabdo tokios sisteminės ir sunkiai įveikiamos kliūtys, kaip gyventojų pilietinio aktyvumo stoka, nepakankamai stiprios profsąjungos ir Nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO). ĮSA suvokiama fragmentiškai, nėra ganėtinai integruota į įmonių strategijas (Nacionalinė ĮSA plėtros programa, 17 p.). Projekte numatytos kompleksinės veiklos, orientuotos į: • įmonių ir susijusių grupių (profesinių sąjungų, NVO, mokslininkų) gebėjimų išmanyti ir diegti ĮSA principus didinimą; • atsakingo vartojimo skatinimą; • valstybės institucijų ir visuomenės geresnio ĮSA esmės ir vertės suvokimo skatinimą; • švietimo ir tyrimų apie ĮSA skatinimą. Projekto įgyvendinimas padės įmonėms savo veikloje taikyti socialinės ir aplinkosauginės atsakomybės principus, efektyviau ir laiku spręsti ekonominės krizės metu iškilusius socialinius iššūkius, prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos sąlygų, didinti įmonių patrauklumą darbuotojams, jų pasitenkinimą savo darbu ir aplinka, socialinį saugumą, lojalumą įmonei, sumažinti konfliktų skaičių darbo vietoje, padidinti įdarbintų socialinės rizikos asmenų skaičių, užtikrinti kaštų taupymą, atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus, ir didinti verslo veiklos skaidrumą.

Slėniai – kuriama erdvė tautos pažangai Projektas įgyvendinamas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ priemonę „Viešųjų politikų reformų skatinimas“. Iki 2014 m. specialiai sudaryta Slėnių stebėsenos grupė stebės integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų, visuomenėje žinomų kaip Slėnių, veiklą, teiks pasiūlymus ir rekomendacijas, padėsiančias Slėniams sparčiai augti ir prisidėti prie tikslo Lietuvai tapti patraukliu ir dinamišku regionu pasaulio mokslo, technologijų ir inovacijų rinkoje. Pagal 2010 m. pabaigoje pasirašytą sutartį tarp Mokslo ir studijų stebėsenos bei analizės centro (MOSTA) ir „Technopolis Consulting Group“ bei „Ernst & Young Baltic“ konsorciumo, sudaryto iš tarptautinių mokslo infrastruktūros plėtros, inovacijų ir technologijų perdavimo ekspertų bei Lietuvos verslo ir teisinės bazės ekspertų, bus stebimi visi penki projektai – Vilniaus Santaros ir Saulėtekio, Kauno Santakos ir Nemuno ir Klaipėdos Jūrinis Slėniai. Iki pat 2014 m. tarptautinė analitikų komanda stebės Slėnius, rengs ataskaitas apie jų pažangą ir jų įsikūrimui gręsiančią riziką, teiks pasiūlymus kaip jos išvengti, padės parengti verslo planus bei teiks rekomendacijas dėl jų tolimesnės plėtros.

39


„Daugelis įsivaizduoja stebėseną kaip konkrečių rezultatų neduodančią veiklą“, – teigia projekto vadovė Laura Stračinskienė. „Tai toli gražu nėra tik proceso stebėjimas ir gautų duomenų fiksavimas. Stebėsena leidžia įvertinti vykstančius procesus, leidžia ieškoti priežastingumo bei patekti įrodymais pagrįstas rekomendacijas, ką ir daro mūsų projektas“, – pasakojo pašnekovė. Slėnių stebėsenos grupė stebės ir analizuos situaciją šiuo metu Lietuvoje kuriamuose penkiuose aukštųjų technologijų branduoliuose – Slėniuose, kurie susideda iš 20 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) investicinių projektų. Šiuos projektus finansuoja ir administruoja LR Švietimo ir mokslo bei LR Ūkio ministerijos, tam panaudotos Lietuvos Respublikos lėšos, Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos bei privataus sektoriaus investicijos. Projektas skirtas ir būsimoms Slėnių plėtros bei raidos gairėms numatyti. Kiekvienam Slėniui bus pateiktos atskiros rekomendacijos pagal jo vykdomus MTEP projektus: bus parengta kiekvieno jų valdymo ir plėtros strategija, parengtas investicijų pritraukimo planas, tarptautinio prekinio ženklo sukūrimo planas bei tarptautinis viešųjų ryšių planas.

sėkmingi epf 2008–2013 m. ir eif 2007–2013 m. programų projektai Pateikiame EPF ir EIF programų sėkmingų projektų aprašymus, šie projektai naudos ir kokybės vertinimo metu surinko daugiausiai balų.

Pabėgėlių paramos integracijai centras Tai EPF 2009 m. metinės programos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos vykdytas projektas, kuris baigtas administruoti 2011 m. Šiuo projektu buvo tęsiama Kauno mieste įkurto paramos centro pabėgėliams veikla. Sėkminga ilgametė darbo patirtis, pačių pabėgėlių vertinimai ir įsitraukimas į organizuojamą veiklą, rodo kad paramos pabėgėliams centras yra reikalinga ir veiksminga pagalbos forma. Centre dirbo 5 darbuotojai: centro adminis­ tratorė, socialinė darbuotoja, socialinė pedagogė, afganistanietis pabėgėlių konsultantas ir lietuvių kalbos mokytoja. Specialistai pabėgėliams teikė socialines konsultacijas, kuriomis siekta padėti pabėgėliams išspręsti su integracija susijusius klausimus ir problemas, individualias teisines konsultacijas socialinės integracijos, įsidarbinimo, sveikatos apsaugos, socialinių garantijų ir pan. klausimais. Centre sudarytos sąlygos prieglobstį gavusiems užsieniečiams išmokti profesinę lietuvių kalbą, padėjo pabėgėliams praplėsti savo profesijos lietuvių kalbos žodyną, kas ateityje turėtų padėti lengviau įsilieti į darbo rinką, integruotis į Lietuvos visuomenę. Psichologės grupinių užsiėmimų ir individualių konsultacijų metu prieglobstį gavę užsieniečiai turėjo galimybę praktiškai išbandyti naujoviškus elgesio modeliavimo, personalo atrankos, tarpkultūrinio bendradarbiavimo, komandinio darbo įgūdžių formavimo, savęs reprezentavimo, profesinių polinkių psichodiagnostikos ir kitus metodus. Kasdien nuo 13 iki 18 val. paramos centre buvo organizuojamas vaikų užimtumas ir priežiūra, organizuojamos išvykos, pagalba darant pamokas, kas palengvino pabėgėlių tėvų naštą, pagerėjo vaikų mokymosi rezultatai. Prasmingo laisvalaikio užimtumas atitraukė vaikus nuo neigiamos gatvės įtakos. Siekiant įtraukti ir vietos bendruomenę, formuoti objektyvią visuomenės nuomonę, skleidžiant visapusišką informaciją apie pabėgėlius, suorganizuoti bendri užsiėmimai kartu su lietuvių vaikais, organizuota vasaros stovykla. Šios veiklos skatino tarpkultūrinį mokymąsi, toleranciją, mažino ksenofobijos apraiškas, suteikė galimybę vaikams iš skirtingų kultūrų geriau pažinti Lietuvą ir vienas kitą. Projekto įgyvendinimo metu buvo išleista ir išplatinta knyga „Pabėgėlių dienos centras“. Knyga supažindina visuomenę su pabėgėlių problemomis, su Paramos centre įgyvendinamomis pagalbos formomis, pabėgėliams integruojantis į Lietuvos visuomenę. Siekiant rūpintis darbuotojų, dirbančių su prieglobstį gavusiais užsieniečiais, profesiniu tobulėjimu, teikiamų pa­ slaugų kokybės gerinimu, organizuotos supervizijos projekto darbuotojams, kas padėjo darbuotojus apsaugoti nuo „perdegimo“ sindromo. Remiantis supervizijų analize, buvo parengta ir išleista metodinė priemonė „Metodika specialistams, dirbantiems su pabėgėliais ir prieglobstį gavusiais užsieniečiais“, kuri pasitarnaus ateities socialiniams darbuotojams, dirbsiantiems prieglobsčio srityje.

„LIETUVA. Susitikimas kryžkelėje“: naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių mokymai“ Tai EIF 2009 m. metinės programos VšĮ Savęs pažinimo ir realizavimo studijos 2010–2011 m. vykdytas projektas, kurio tikslas – stiprinti naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių pirminei integracijai reikalingus įgūdžius, diegiant Socialinio Playback teatro (socialinio – edukacinio poveikio) metodą.

40


Projekte numatytos veiklos, susijusios su pagalba įsisavinant kalbą naujoje šalyje ir mokantis ja aktyviai naudotis savęs išreiškimo ir komunikavimo su kitais tikslu per Socialinio Playback teatro metodą. Šiuo metodu trečiųjų šalių piliečiai buvo mokomi Lietuvos istorijos, kultūros,visuomenės, Lietuvoje dominuojančių vertybių ir nuostatų pažinimo. Mokymų metu dalyviai nuolatos buvo mokomi lietuvių kalbos (lietuvių kalbai nebuvo skiriamas atskiras modulis, bet ji buvo mokoma užsiėmimų metu) per nesudėtingus tekstus, aktyvų bendravimą užsiėmimų metu, per interaktyvias dramines veiklas ir savęs išraišką. Socialinio Playback teatro metodas leido trečiųjų šalių piliečiams aktyviai dalyvauti mokymo procese su savo asmenine patirtimi ir istorija, tyrinėjant savo išgyvenimus, probleminius santykius, keliant sudėtingus klausimus, siekiant savęs ir kitų pažinimo bei priėmimo. Projekte numatytos mokymo veiklos leido trečiųjų šalių piliečiams mokytis lietuvių kalbos, pažinti Lietuvos (naujos šalies) ypatumus ir juos integruoti savo gyvenime, patirti panašumus ir skirtumus su savo gimtosios šalies kultūra, papročiais ar istorija, įgyti pilietinių žinių apie Lietuvos politinę, institucinę, socialinių paslaugų situaciją bei trečiųjų šalių piliečių teises Lietuvoje. Projekto metu buvo sukurtos 3 mokymo programos, skirtos trečiųjų šalių piliečiams: • „Trečiųjų šalių piliečių integracijos naujoje aplinkoje skatinimas Socialinio Playback teatro metodu: Lietuvos istorija. Institucinė sistema Lietuvoje šiandien“. Mokymo programoje pateikiama naujai atvykusiems asmenims reikalinga informacija ir žinios apie Lietuvos istoriją, aktualios žinios apie Lietuvos institucinę sistemą, apie svarbiausius politinius vienetus, pagrindines valstybines struktūras ir organizacijas, kurios svarbios trečiųjų šalių piliečiams. • „Trečiųjų šalių piliečių integracijos naujoje aplinkoje skatinimas Socialinio Playback teatro metodu: etnokultūra ir tradicijos. Kultūrinis gyvenimas Lietuvoje šiandien“. Šioje programoje pateikiama informacija apie Lietuvos kultūros ir švietimo sistemą, kuri reikalinga trečiųjų šalių piliečiams gyvenant Lietuvoje, apie Lietuvos etninius ir kultūros aspektus, svarbiausias tradicijas ir papročius, mitologiją ir simboliką. • „Trečiųjų šalių piliečių integracijos naujoje aplinkoje skatinimas Socialinio Playback teatro metodu: vertybės ir nuostatos. Socialinė-ekonominė padėtis Lietuvoje šiandien“. Šioje programoje pateikiama informacija apie ekonominę Lietuvos sistemą, susijusią su verslo galimybėmis, ekonominio įsitvirtinimo prielaidomis ir pan. Atitinkamai pagal šias mokymo programas parengtos 3 metodinės priemonės ir išleisti 3 praktiniai mokomieji vadovėliai: • „Susitikimas kryžkelėje. Lietuva: istorija. Socialinio Playback teatro metodas. Institucinio-pilietinio gyvenimo vadovas (II dalis)“. • „Susitikimas kryžkelėje. Lietuva: etnokultūra ir tradicijos. Socialinio Playback teatro metodas. Kultūrinio gyvenimo vadovas (II dalis)“. • „Susitikimas kryžkelėje. Lietuva: vertybės ir nuostatos. Socialinio Playback teatro metodas. Socialinio-ekonominio gyvenimo vadovas (II dalis)“. Mokomieji vadovėliai paskelbti:

http://www.playbackteatras.lt/index.php?com=content&id=203&lang=lt

http://www.yourstorymystory.lt/naujienos/296

Mokymuose Kaune dalyvavo 37 trečiųjų šalių piliečiai.

41


Lentelės 1 lentelė. I strateginio tikslo 1 uždavinio rodikliai

6

2 lentelė. I strateginio tikslo 2 uždavinio rodikliai

9

3 lentelė. 2011 m. buvo įgyvendinami, baigti įgyvendinti projektai ir nutrauktos sutartys pagal veiksmų programos prioritetus

15

4 lentelė. 2011 m. atliktos patikros vietoje

18

5 lentelė. Pripažinta deklaruotina EK skiriamo finansavimo suma pagal veiksmų programos prioritetus

20

6 lentelė. EPF administruojamų programų apimtis 2011 m.

20

7 lentelė. EIF administruojamų programų apimtis 2011 m.

21

8 lentelė. I strateginio tikslo 3 uždavinio rodikliai

23

9 lentelė. 2 strateginio tikslo 1 uždavinio rodikliai

26

10 lentelė. 2 strateginio tikslo 1 uždavinys

30

11 lentelė. 2 strateginio tikslo 2 uždavinio rodikliai

32

12 lentelė. 2 strateginio tikslo 3 uždavinio rodikliai

32

13 lentelė. Agentūros gautos lėšos per 2011 metus pagal finansavimo šaltinius

34

14 lentelė. Agentūros gautų lėšų panaudojimas per 2011 metus pagal finansavimo šaltinius

35

15 lentelė. Agentūros įsigytas ir nurašytas per 2011 metus ilgalaikis turtas pagal turto grupes ir finansavimo šaltinius

36

16 lentelė. 2011 metų veiklos sąnaudos

37

Paveikslai 1 pav.

Agentūros organizacinė struktūra 2011 m. gruodžio 31 d.

7

2 pav.

Agentūros darbuotojų skaičiaus dinamika 2008–2011 m.

7

3 pav.

Agentūros darbuotojų kaita 2008 – 2011 m.

8

4 pav.

Universalaus projekto vadovo darbo stebėsena

12

5 pav.

2008–2011 m. paraiškų gavimo, vertinimo ir sutarčių pasirašymo duomenys

14

6 pav.

Administruojamų projektų skaičius ir vertė 2011 m.

15

7 pav.

Administruojamų projektų skaičius ir vertė 2008–2011 m.

16

8 pav. 2007–2013 m. laikotarpio Agentūrai pavesto administruoti Europos socialinio fondo priemonėms skirto ES lėšų finansavimo panaudojimo informacija, pagal prioritetus

16

9 pav.

Mokėjimo prašymų skaičius ir suma 2011 m.

17

10 pav.

Mokėjimo prašymų skaičius ir suma 2008–2011 m.

17

11 pav.

2011 m. pažeidimai pagal veiksmų programos prioritetus

18

12 pav. ESF lėšų panaudojimo plano vykdymas pagal kritinę Master plano reikšmę

19

13 pav. ESF lėšų panaudojimo plano vykdymas pagal siektiną Master plano reikšmę

19

14 pav. Situacijos, mokėjimo prašymuose, kai prašoma pateikti papildomą informaciją 24 15 pav. Situacijos, esminiuose sutarčių keitimuose, kai prašoma pateikti papildomą informaciją

42

24

16 pav.

Projektų vykdytojų apklausos rezultatai

27

17 pav.

Tarpinių institucijų apklausos rezultatai

27

18 pav.

Projektų vykdymo vietos

28

19 pav.

Projektų vykdytojai pagal organizacijos teisinę formą

29

20 pav.

Agentūros gautas finansavimas pagal finansavimo šaltinius

35

21 pav.

Agentūros faktinės išlaidos pagal išlaidų grupes

35

22 pav.

2011 m. įsigytas ilgalaikis turtas

36


43


44

Profile for ESFA

Europos socialinio fondo agentūros 2011 m. veiklos ataskaita  

Europos socialinio fondo agentūros 2011 m. veiklos ataskaita  

Profile for esfalz
Advertisement