Page 1

NUCLEUS Nemokamas

Informacinis leidinys Nr. 3

2010.10.08

Elektros jungtys su Švedija ir Lenkija įgauna pagreitį SKAIČIUS

5

Lietuvos valstybė – jau 20 m. nepriklausoma, tačiau energetinės nepriklausomybės vis dar neturi – šiandien šalies energetinė sistema susieta tik su bendra NVS šalių bei Latvijos ir Estijos sistema. Kad taptume saugūs, būtina susijungti su kontinentinės Europos elektros tinklais. Kadangi šiuo metu neturime jungčių su Europos Sąjungos (ES) šalimis, tai negalime išnaudoti vieningos ES rinkos teikiamos naudos, negalime diversifikuoti elektros pasiūlos, neturime priėjimo prie pigesnių rezervinių pajėgumų ir t.t. „Teisiškai mes priklausome ES bendruomenei, tačiau energetiškai esame Rytų sistemos dalis. Svarbiausias tikslas, numatytas Nacionalinėje energetikos strategijoje – iki 2020 metų išsiveržti iš izoliacijos“, – sako energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Planuojama, kad energetinės nepriklausomybės garantu taps trys projektai – Baltijos jūros dugnu paklotas kabelis „NordBalt“, elektros linija Lietuva–Lenkija „LitPol Link“ bei naujoji atominė elektrinė, pradėsianti veikti 2018–2020 m. Elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos projektas sėkmingai stumiasi į priekį, įgyvendinamas ES, lietuvių bei švedų bendrovių lėšomis. Su pagrindiniais rangovais, kurie gamins jūrinį elektros kabelį, sutartis bus pasirašyta gruodžio 17

>

metai

Mažiausiai tiek metų, iki 2020-ųjų, užsitęstų Lietuvos–Lenkijos elektros jungties pastatymas, jei Lietuva nuspręstų dabar keisti jos 50 km. ilgio maršrutą.

Jaroslavas Neverovičius, „LitPol Link“ valdybos pirmininkas apie projekto skaidrumą: „Informavome spaudoje, rengėm susitikimus su savivaldybių ir seniūnijų, nevyriausybinių organizacijų, regioninės ir respublikinės žiniasklaidos atstovais, seniūnijose ir savivaldybėse buvo platinami informaciniai bukletai, išsami dokumentacija viešai skelbiama www.litpol-link.lt“. („Polskie Sieci Elektroenergetyczne Operator“ nuotr.) d., su srovės keitiklį gaminsiančia kompanija – gruodžio 30 d. Kad būtų gautos lėšos iš Europos Komisijos, šiuos konkursus reikia skaidriai baigti šiemet.

EK skyrė 131 mln. eurų „NordBalt“ elektros jungčiai, kurią įrengti įsipareigojo elektros perdavimo sistemų operatoriai „Svenska Kraftnaf“ bei „Lietuvos energija“. Švedija

ir Lietuva jungtį finansuoja ir savo lėšomis, planuojama, kad projekto išlaidos sudarys apie 552 mln. eurų. Jau padaryta nemažai – parengtas Klaipėdos transformatorių pastotės

2

3

4

tęsinYs 3 psl.

TURINYS

ISSN 2029-5464 UAB „Visagino atominė elektrinė“ Žvejų g. 14, Vilnius, tel. 85 2782 998 info@vae.lt, www.vae.lt

psl.

Pritarė strategijai Lietuvos Vyriausybę pritarė Nacionalinei energetinės nepriklausomybės strategijai.

psl.

Akcentuoja saugumą Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) 54-osios Generalinės konferencijos metu Lietuva su didžiausia atsakomybe užtikrins naujosios atominės elektrinės saugumą.

psl.

Penktasis – vėjo energijai subalansuoti

Paleidus 250 MW galios penktąjį agregatą, bus galima operatyviai keisti Kruonio HAE galingumą ir patikimai balansuoti vėjo jėgainių balanso netolygumus.


2

2010 spalio 8 d.

NUCLEUS

Didins kapitalą Skirstomųjų tinklų bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų (RST) ir „VST“ prisidės didinant UAB Technologijų ir inovacijų centro (TIC) bei UAB „Kruonio investicijos“ (KI) kapitalą, iki 43 proc. ir 56 proc. atitinkamai. TIC – tai sektoriaus žinių ir kompetencijų sklaidos centras, o KI rūpinsis efektyviu nekilnojamojo ir kt. turto panaudojimu. Investar.lt, Traders.lt „Lesto“ akcijos – į biržą Skirstomųjų tinklų „Lesto“, įkurtų sujungus RST ir „VST“, akcijomis NASDAQ OMX Vilniaus biržoje turėtų būti pradėta prekiauti 2011 m. pradžioje. RST ir „VST“ valdybos pritarė įmonių sujungimo bei reorganizavimo sąlygoms, įmonių akcininkai jas patvirtinti turėtų gruodžio 13 d. Biržoje RST ir „VST“ bus prekiaujama iki gruodžio 17 d. „Lesto“ pradėti veiklą turėtų 2011.01.01 d. BNS

Į Žvejų gatvę Rytų skirstomųjų tinklų ir „VST“ centrinės būstinės perkeliamos į vienas patalpas Vilniuje. Įsibėgėjus įmonių sujungimo ir reorganizacijos procesui iki „Lesto“ veiklos pradžios, siekiama optimizuoti turimus resursus, užtikrinti sklandų kasdienių darbų atlikimą. Verslas.banga.lt

Vyriausybė pritarė Nacionalinei energetikos strategijai

Lietuvos Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtai Nacionalinės energetikos strategijai, kuri jau vadinama Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategija. Šiuo politiniu dokumentu siekiama trijų tikslų. Pirmas – energetinė nepriklausomybė nuo dabar dominuojančio energijos tiekimo iš vienintelio šaltinio. Įgyvendinus šį tikslą iki 2020 m. Lietuva turės: alternatyvius apsirūpinimo energijos ištekliais būdus, pakankamus ir efektyvius energijos gamybos pajėgumus, skaidriai veikiančią rinką ir konkurencingas kainas vartotojams. Antras tikslas – Lietuvos konkurencingumas. Lėšos, kasmet išleidžiamos importuojamiems energijos ištekliams pirkti, liks Lietuvoje ir stiprins mūsų valstybės ekonomiką ir konkurencingumą. Investicijos energetikos sektoriuje sukurs 5–6 tūkst. naujų darbo vietų, skatins statybų ir paslaugų verslo plėtrą. Įgyvendinus strategijoje numatytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones kasmetės namų ūkių išlaidos šildymui sumažės apie 500 litų. Trečias tikslas – darni plėtra. Skatindama atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, Lietuva ilgainiui visiškai atsisakys iškastinio kuro, išskiriančio šiltnamio efektą sukelian-

čias dujas. Taip pat padidins energijos vartojimo efektyvumą, kuris šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai yra 2,5 karto mažesnis nei ES šalyse. „Strategijos esmė – labai paprasta – kiekvienais metais mes už energetinius resursus, t.y. už dujas ir elektros energiją, sumokame importuotojams nuo 3 mlrd. Lt iki 4 mlrd. Lt. Reikia dėti visas pastangas, kad

didžioji dalis šių pinigų liktų Lietuvoje, ir būtų panaudota šalies energetiniam saugumui užtikrinti bei ekonominei plėtrai skatinti“, – aiškina energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Visą Nacionalinės energetikos strategijos dokumentą galima rasti Energetikos ministerijos internetiniame tinklapyje www.enmin.lt.

alfa.lt

Energetinė nepriklausomybė: didelė investicija, bet dar didesnė nauda Kasmet bus sutaupomi 3–4 milijardai litų, išleidžiamų importuojamam kurui: šios lėšos liks Lietuvos ekonomikoje (3–4 proc. BVP). Valstybinio sektoriaus investicijos 11–17 milijardų litų

Privačios investicijos 18–24 milijardai litų

Investicijos: 29–41 milijardai Lt

Nuolatinis energijos tiekimo užtikrinimas; Stabilios elektros energijos kainos; Namų ūkiams kasmet 500 Lt sumažės šildymo kaštai. Bus sukuriama 5000–6000 nuolatinių darbo vietų energetikos sektoriuje; Investicijos skatins ekonomiką statybų ir paslaugų sektoriuose.

Energetinė nepriklausomybė

Skyrybas įvertino palankiai

(Archyvo nuotr.)

Elektros biržos rekordai Lietuvos elektros biržoje „BaltPool“ rugsėjo vidutinė dienos elektros prekybos apyvarta pasiekė rekordus 25.835 MWh ir 4.860.148 Lt. Didesnę apyvartą lėmė ne išaugusi elektros kaina, o daug didesnė parduodamos elektros dienos apyvarta MWh. Iš viso rugsėjį biržoje pirkta–parduota 775.040,9 MWh elektros už 145.804.449 Lt. Vidutinė elektros kaina biržoje palyginus su rugpjūčiu sumažėjo 10 proc., iki 187,27 Lt/MWh. tačiau vidutinė mėnesio kaina buvo 31,73 Lt/ MWh didesnė, nei VKEKK nustatyta 155 Lt/MWh riba. Rugsėjį savaitgaliais elektros kaina buvo vidutiniškai 25 Lt/MWh pigesnė nei darbo dienomis. Šalyje suvartotos elektros dalis, nupirkta biržoje, buvo 86 proc., vietinės elektros pardavimai padidėjo iki 28 proc. „BaltPool“

Rinkos dalyviai palankiai vertina elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ atskyrimą nuo bendrovės „Lietuvos energija“ ir laukia tolesnės projekto plėtros. Elektros perdavimo sistemos operatoriaus veiklos atskyrimas nuo bendrovės „Lietuvos energija“ (LE) įgyvendinamas skaidriai ir užbaigia LE pertvarką, teigia Investuotojų asociacija.

„Skaidymas į kelias bendroves dalyvaujant ir smulkiesiems akcininkams yra sąžiningas ir interesų nepažeidžiantis procesas“, – sako Finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas. Arvydas Jacikevičius, SEB vyresnysis finansų makleris pridūrė, kad energetikos ūkio pertvarkymo procesas įsibėgėja ir investuotojai po truputį suvokia, kad ne tik valstybė, bet ir jie patys jame dalyvaus. Pajamų struktūra – aiški LE įstatinis kapitalas po atskyrimo bus 489,283 mln. litų, o „Litgrid turto“ – 504,331 mln. litų. LE akcininkams po atskyrimo teks proporcingas akcijų skaičius abiejose įmonėse, t.y. už 1.000 vnt. LE akcijų akcininkas gaus 492,4 LE akcijų ir 507,6 naujosios įmonės „Litgrid“ akcijų. Planuojama, kad visas turtas, teisės bei pareigos naujai bendrovei bus perduotas 12.01 d., bet ne vėliau kaip iki kitų metų 02.01 d.

Pasak specialistų, po atskyrimo LE pajamų struktūra bus labai aiški, ko nebuvo anksčiau – pajamos atkeliaus iš prijungtos Lietuvos elektrinės, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Kauno hidroelektrinės. Kol nėra elektros jungčių su Lenkija ir Skandinavija, atominės elektrinės, „Litgrid“ veiklos rezultatus prognozuoti bus sunkiau. Šiuo metu Visagino atominei elektrinei (VAE) priklauso 97,5 proc. „Lietuvos energijos“ akcijų, o smulkieji investuotojai tevaldo 2,5 proc. akcijų, tokia pat akcininkų struktūra išliks ir po atskyrimo veiksiančiose įmonėse. „Išeitis labai paprasta – laisvų akcijų kiekį reikėtų padidinti reikšmingai, tačiau neprarandant kontrolės, biržoje sėkmingai būtų galima kotiruoti po 30 proc. akcijų, nerizikuojant, kad privatus kapitalas trukdys valdyti įmones“, – sako M. Dubnikovas. Kol kas šiame etape nėra svarstomų planų dėl galimo akcijų likvidumo didinimo. BNS, vz.lt, „Verslo žinios“


2010 spalio 8 d.

3

NUCLEUS

TATENA konferencijoje akcentuotas saugumas

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) 54-osios Generalinės konferencijos metu rugsėjo pabaigoje Lietuvos energetikos viceministras Romas Švedas skaitytame pranešime pabrėžė, kad Lietuva su didžiausia atsakomybe rengiasi užtikrinti naujosios atominės elektrinės saugumą. 54-oje TATENA konferencijoje Vienoje dalyvavo daugiau kaip 1.300 delegatų iš 151 šalies narės. Konferencijoje buvo patvirtintas 2011 metų biudžetas ir priimta rezoliucija dėl agentūros veiklos kitais metais. 2011 m. viena iš TATENA pagrindinių veiklos gairių bus šalių bendradarbiavimo, sprendžiant branduolinės energetikos – radiacijos, transportavimo, atliekų saugumo klausimus, stiprinimas. Toliau bus dirbama gerinant apsaugos sistemų efektyvumą bei veiksmingumą. Labai didelis dėmesys bus skirtas branduoliniam saugumui didinti, tarp jų ir priemonėms, skirtoms apsisaugoti nuo

branduolinio ir radioaktyviojo terorizmo, tobulinimui. TATENA ir toliau skatins šalių techninį bendradarbiavimą, mokslinę veiklą bei technologijų bei jų panaudojimo plėtrą. TATENA vertins Lietuvos energetikos viceministras Romas Švedas, pastebėjo kad pasaulio branduolinės energetikos visuomenė smarkiai keičiasi – dalis atominių elektrinių yra uždaroma, statomos naujos, veikiančių atominių plečiamos galimybės ir radioaktyvių medžiagų naudojimas didėja. Todėl Lietuva visapusiškai remia agentūros pastangas tobulinti TATENA sau-

gos sistemų veiksmingumą ir efektyvumą, o TATENA Papildomasis protokolas kartu su Visapusiškų saugos garantijų susitarimu šiuo laikotarpiu yra patikros standartas, kuris turėtų tapti universaliu. Lietuva ragina visas šalis, o ypač tas, kuriose veikia ar planuojamos statyti atominės elektrinės, įgyvendinti Visapusiško saugos garantijų susitarimo nuostatas, pasirašyti, ratifikuoti bei įgyvendinti papildomąjį protokolą. R.Švedas pabrėžė, kad Lietuvoje Visagino atominės elektrinės (VAE) poveikio aplinkai vertinimas (PAV) buvo atliktas užsienio ir Lietuvos mokslininkų, o galutinė ataskaita peržiū-

rėta ir teigiamai įvertinta TATENA ekspertų. Be to, Lietuva, vadovaudamasi Espoo konvencija, konsultavosi su suinteresuotomis šalimis ir sėkmingai baigė tarpvalstybinį PAV derinimą. VAE statybos aikštelių įvertinimo darbai pagal tarptautinius saugos reikalavimus bus užbaigti iki metų pabaigos, o lapkričio mėnesį vyksiančios TATENA misijos metu ekspertai peržiūrės ir įvertins statybos aikštelių geologinių, seisminių ir kt. faktorių vertinimo rezultatų atitikimą TATENA saugumo reikalavimams. „Nucleus“

Elektros jungtys su Švedija ir Lenkija įgauna pagreitį

>

atkelta iš 1 psl.

detalusis planas, baigtas jūros dugstatybos ir eksploatavimo teritorijų planavimo dokumentuose ir PAV no tyrimas ir patvirtintas saugus maršataskaitoje numatytą statybos maršrutas kabeliui kloti, parinktas rangorutą. vas specialiajam planui parengti. Prezidentūrai, Seimui, Energeti„NordBalt“ elektros jungtį sudarys kos ministerijai išsiųstame Lazdijų aukštos įtampos nuolatinės srovės savivaldybės rašte pažymima, kad povandeninis ir požeminiai kabeliai bei keitiklių stotys Lietuvoje ir nutiesus šią jungtį, Lazdijų rajonas, Švedijoje. Jungties pasižymintis unikailgis sieks apie 450 Dabar nežinome ar pra- lia ir pramonės nekilometrų. dėjus nagrinėti naują sužalota gamta, neelektros linijos trasos pataisomai nuken„LitPol Link“ maršrutą, nepaaiškės, tėtų, sumažėtų jo trukdo savi kad jam priešinasi kita rekreacinis poten600-ųjų Žalgirio mūbendruomenė, ar pavie- cialas, būtų padašio pergalės metinių ryta žala gausiems niai įtakingi asmenys“ minėjime Lenkijoje gamtos ir istoriiškilmingai pristaniams paminklams. tytas, Lietuvos strateginiuose doPasak Jaroslavo Neverovičiaus, kumentuose daugiau nei 10 m. „LitPol Link“ valdybos pirmininko, nuolat minėtas, elektros jungpagal galiojančius teisės aktus PAV ties tarp Lietuvos ir Lenkijos proprocedūrų metu parinktas maršrutas jektas netikėtai susidūrė su naujais yra visais atžvilgiais optimalus varisunkumais. antas. Iki šiol manyta, kad didžiausios „Lazdijų rajono savivaldybės taproblemos derinant aukštos įtamryba iki šiol neturėjo priekaištų linipos linijos maršrutą laukia Lenkijojos trasai – 2008 m. ji pritarė rajono je, tačiau prieš 400 kV, 50 km. ilbendrojo plano koncepcijai ir patvirgio elektros liniją, turinčią eiti per tino bendrąjį planą (šiame plane Alytaus ir Lazdijų savivaldybių terinumatė elektros perdavimo oro linitorijas, staiga sukilo ilgai tam neją į Lenkiją), o pernai išdavė planaviprieštaravę dzūkai – dabar jie ėmė mo sąlygas laikytis Lazdijų rajono reikalauti pakeisti elektros jungties bendrojo plano sprendinių. Ji taip

pat be pastabų pritarė Specialiojo plano koncepcijai, poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitai ir PAV programai“, – sako J. Neverovičius. Prarastume galimybę atsiskirti Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje darbai jau gerokai pasistūmėję į priekį – vyksta išsamios PAV procedūros. Lietuvoje PAV ataskaita jau baigiama derinti su institucijomis, Lenkijoje – vyksta gamtiniai tyrimai, jų rezultatų tikimasi kitų metų liepą. Pasak specialistų, dabar keičiant elektros jungties trasą Lietuvoje,

tektų nuo nulio pradėti teritorijų planavimo ir PAV procedūras. Taigi strateginio projekto įgyvendinimas atsidėtų bent penkeriems metams ir iškiltų pavojus jo finansavimui iš Europos Sąjungos (ES) fondų. Jeigu „LitPol Link“ projektas nebus įgyvendintas iki 2015 metų pabaigos, tiek Lietuva, tiek Lenkija turėtų Europos Komisijai (EK) sugrąžinti projektui skiriamas ES fondų lėšas – daugiau nei 736 mln. litų, dėl kurių kreipėsi Lenkija, ir apie 80 mln. litų, kurie planuojami skirti Lietuvai. „Lietuvos žinios“, „Nucleus“, BNS

Darbai, kuriuos reikėtų papildomai atlikti, keičiant Lietuvos–Lenkijos elektros energijos jungties trasą: Bendrųjų planų keitimas (Lietuvos Respublikos, Lazdijų, Kalvarijos, Marijampolės rajonų) Sienos kirtimo taško keitimas – nauja procedūra Specialaus plano Lietuvoje rengimas nuo nulio Reikalingas naujas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) Lietuvoje Reikalingas tarpvalstybinis PAV procedūros pakartojimas Lenkijos Seinų ir Punsko valsčių planavimo dokumentų keitimas Lenkijos Podlaskie vaivadijos bendrųjų planų keitimas Trasos studijos patikslinimas Lenkijoje Naujas PAV procesas Lenkijoje „LitPol Link“


4

2010 spalio 8 d.

NUCLEUS Kartu imsis atsinaujinančių „Lietuvos energija“ ir „Kauno energija“ susitarė plėtoti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą Kaune. Pasak Aloyzo Koryznos, „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus, daug dėmesio bus skiriama biomasės panaudojimui rekonstruojant esamas ar statant naujas elektrines. „Didinsime atsinaujinančių energijos išteklių dalį galutiniame energijos balanse, šilumos kaip antrinio produkto panaudojimą elektros energijos gamyboje, konkurencingumą tarp gamintojų ir tiekėjų, bei mažinsime neigiamą poveikį aplinkai palyginti su iškastinio kuro naudojimu“, – sako A. Koryzna. Sutartyje taip pat numatyta galimybė bendrai siekti finansinės paramos investiciniams projektams pritraukiant ES, Lietuvos biudžeto, vietos savivaldos institucijų ar kitų finansavimo šaltinių lėšas, bei bendradarbiauti su akademinėmis, gamybinėmis ir kitomis institucijomis ar organizacijomis vykdant galimybių tyrimus energetikos srityje. Vz.lt

Pagalvojo apie gyventojus Naujose Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklėse numatyta, kad juos nuo šiol galės eksploatuoti ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys. Gyventojai galės naudoti elektros, šilumos, gamtinių dujų, suskystintų naftos dujų, naftos ir naftos produktų įrenginius. Valstybinės energetikos inspekcija įmonėms yra išdavusi apie 2,5 tūkstančio atesBNS tatų verstis šia veikla. Pristatė alternatyviąją energetiką Lietuvos žemės ūkio trečiojoje miško, medžioklės ir aplinkos parodoje „Sprendimų ratas 2010“ greta miškininkystės, medžioklės, gamtosaugos ir aplinkos tvarkymo temų buvo akcentuojama alternatyvioji energetika – pristatyta saulės, vėjo, biojėgainių gaminamos energijos naudojimo galimybės, šviečiamosios programos renginiuose buvo nagrinėjamos pastatų šiltinimo, alternatyvios energijos naudojimo buičiai ir gamybai privalumai.

Penktasis – vėjo energijai subalansuoti

Už 5 Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) hidroagregato projekto įgyvendinimą atsakinga „Lietuvos energija“ spalį skelbs atvirą konkursą generaliniam rangovui atrinkti. 5 agregatą tikimasi paleisti 2014 m. pradžioje.

Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės 5 agregatas pasitarnaus alternatyvių energijos išteklių plėtrai. Paleidus 250 MW galios 5 agregatą, Kruonio HAE galių diapazonas išsiplės iki 1150 MW ir elektrinė dirbs efektyviau. Pirmiausia dėl to, kad bus galima operatyviau keisti elektrinės galingumą: didinti elektros sistemos reguliavimo galių ribas ir patikimai balansuoti vėjo jėgainių balanso netolygumus. Kruonio HAE vadovas Gintaris Mekas aiškina, kad alternatyvių energetikos šaltinių – vėjo ar saulės – generatorių išgaunama galia dėl priklausomybės nuo oro sąlygų yra itin nepastovi ir gali kisti dažnai ir smarkiai. Todėl prie šalies elektros energijos tinklo jungiant tokio tipo jėgaines būtina turėti technologijas, galinčias patikimai sureguliuoti sistemos galią ir kiekvienu momentu užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą vartotojams. „Būtent vėjo jėgainių generuojamos energijos balansui išlaikyti ir statomas šis 5 agregatas“, – sako „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Aloyzas Koryzna. Skatins vėjo energetikos plėtrą Energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių yra vienas iš svarbiausių šalies energetikos prioritetų. Nacionalinė energetikos strategija numato, kad iki 2020 m. 23 proc. galutinio energijos suvartojimo sudarys energija iš atsinaujinančių šaltinių. Pasak Vėjo energetikų asociacijos prezidento prof. Stasio Paulausko, šiuo metu šalyje yra instaliuota 47 MW galios vėjo jėgainių, o artimiausiu laikotarpiu ši pasiūla turėtų ūgtelėti iki maždaug 200 MW, todėl poreikis balansuoti vartojimo netolygumus dar labiau išaugs.

„Elektros gamyba ir perdavimas yra beveik vaikiška problema, palyginus su būtinybe užtikrinti, kad energija būtų galima naudotis būtent tada, kada jos reikia, t.y. būtina išlyginti vartojimo netolygumus bei „sandėliuoti“ alternatyviųjų šaltinių generuojamą energiją“, – sakė S. Paulauskas. „Kruonio HAE sėkmingai atlieka elektros energijos sandėlio funkcijas ir gali efektyviausiai reguliuoti gamybos bei vartojimo balansą ne tik Lietuvoje, bet visame regione“, – sakė A. Koryzna. Jos svarbą didins ir statomos naujosios atominės elektrinės. Pasak G. Meko, visa Kruonio HAE infrastruktūra buvo projektuojama 8 agregatams, o pastatyti keturi, taigi 5 agregato statyba bus daug paprastesnė ir pigesnė, nes parengiamieji darbai jau atlikti. Preliminari projekto vertė – apie 300 mln. litų, dalį lėšų „Lietuvos energija“ skirs iš savo rezervo, dalį tikimasi pritraukti iš ES struktūrinių fondų. Žuvims – į naudą G. Mekas, Kruonio HAE dirbantis „nuo pirmojo varžto“ džiaugiasi, kad nepasitvirtino nė viena pranašystė apie neigiamą KHAE poveikį gamtai. Nuo pat 1992 m. vasario, kai buvo pradėtas eksploatuoti 1 agregatas, aplinkosaugininkai neužfiksavo jokios Kauno marių krantų erozijos, o vandens lygio svyravimai turėjo visiškai atvirkščią poveikį žuvivaisai – žuvų tik padaugėjo, mat jos maitinasi judančio vandens nuo dugno sukeltomis medžiagomis, o ir deguonies tokiame vandenyje – gerokai daugiau. Aukštutiniame Kruonio baseine kasmet pramoniniu būdu pagaunama mažiausiai 15 tonų žuvies. Kauno diena, alfa.lt

Tinklas sparčiai stiprinamas Vykdant šalies prioritetinius Nacionalinės energetikos strategijos projektus sparčiai stiprinamas Bitėnų elektros paskirstymo punktas – jau sumontuota 61 proc. naujos skirstyklos pamatų. Sumontuoti ir būsimos elektros oro linijos Jurbarkas–Bitėnai linijiniai portalai, vyksta pastotės valdymo pulto pamatų montavimo darbai. Trasoje Jurbarkas–Sovietskas padarytas lankas aplink darbų aikštelę: pastatytos keturios papildomos atramos 330 kV elektros linijoms ir sumontuoti aukštos įtampos laidai. Be to, AB „Litgrid“ jau gavo suderinimo raštą iš Rusijos Vieningosios energetinės sistemos operatoriaus dėl darbų Jurbarkas–Sovietskas linijos ruože atlikimo laiko. „Lietuvos energija“, suderinusi su „Litgrid“ pasirašė sutartį su „VST“ dėl dviejų oro linijų ruožų, kurie kertasi su busimąja oro linija Klaipėda–Bitėnai, įėjimo į 330 kV Bitėnų skirstomąjį punktą. „Nucleus“ Atveria galimybių Po susitikimo su Liuksemburgo parlamento pirmininku Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad sėkminga alternatyviosios energetikos raida skatina visų ES narių ekonominę ir technologinę pažangą, užtikrina tvarią plėtrą ir stipriną energetinę nepriklausomybę. ES įpareigojimai skatinti alternatyviąją energetiką atveria galimybes užsienio investicijoms, o Lietuva turi sutvarkyti reguliaBNS cinę aplinką. Ivestuos į alternatyviąją Liuksemburgo Parlamento delegacija susitikę su Lietuvos bankų asociacija aptarė Lietuvai svarbias iniciatyvas. Sutarta, jog bus bendradarbiaujama finansuojant atsinaujinančių energetikos šaltinių plėtros projektus. 15min.lt, lbz.lt Statys didžiausią saulės elektrinę Didžiausia Japonijoje vėjo energetikos bendrovė „Eurus Energy Holdings“ su partneriais statys didžiausią 45 MW Kalifornijoje saulės elektrinę, kuri elektros energiją pradės gaminti 2011 m. Ji kainuos 220 mln. USD ir aprūpins elektra 10.000 gyvenamųjų Balsas.lt namų.

Nucleus Nr. 3  

Informacinis leidinys