Page 1

JÄ—zuitai ir Vilnius


Šv. Kazimiero bažnyčia

Turbūt viena iš gražiausių bažnyčių Vilniuje yra šv. Kazimiero bažnyčia. Ji, tuo metu populiariu baroko stiliumi buvo pradėta statyti XVI a. Nors pati bažnyčios forma ir stovis išliko tokie pat bažnyčia dabar papildyta Antano Kmieliausko freskomis, kurias galite rasti šoniniuose altoriuose. Dešiniajame altoriuje galime matyti jezuitų ordino įkūrėją - šv. Ignacą Lojolą, o kairysis altorius skirtas taip pat jėzuitui - šv. Andriejui Bobolai, kuris šią bažnyčią 20 metų turtino savo pamokslais. Lietuvos valdymą perėmę rusai šventovę pritaikė savo valstybės pagrindiniai religijai - stačiatikybei. Po architekto N. Čiagino darbo buvo vainikuota svogūno formos šalmais. Vokiečių okupacijos metais bažnyčia buvo perduota liuteronams. Šie maldos namai siūlo galimybę apie pačios bažnyčios istoriją sužinoti daugiau užėjus į mažą, bet informatyvų bažnyčios muziejų. Bažnyčia yra ypatinga daug kuo: architektūra, meno kūriniais, istorija, ji taip pat yra viena iš muzikaliausių bažnyčių Vilniuje. Todėl apsilankius Vilniuje būtina į ją užeiti.

Šv. Ignoto bažnyčia

Šv. Kazimiero bažnyčią nuo šv. Ignoto bažnyčios teskiria 10 minučių kelias pėsčiomis. Tos 10 minučių vertos dėl tokios ypatingos bažnyčios.

Išaugus jezuitų skaičiui Abiejų Tautų Respublikoje jezuitai nusprendė šioje valstybėje išskirti 2 provincijas - Lietuvos ir Lenkijos. Šiuo sprendimu remiantis miesto centre iškilo dar viena nuostabaus grožio barokinė bažnyčia - naujokynas. Naujokynas buvo skirtas vyrams, norintiems tapti jėzuitais. Bažnyčia išsilaikydavo pati, nes šalia jos buvo įrengtos staliaus dirbtuvės ir bravoras. XIX a., kai Lietuva buvo okupuota bažnyčia tapo karininkų stotele, dėl joje veikusio kazino ir šalia buvusių arklidžių.

Šiuo metu bažnyčia yra skirta kariams. Todėl šalia bažnyčios yra pastatyti 2 inkarai skirti pagerbti vandens kariuomenei. Norint pamatyti bažnyčios interjerą iš vidaus joje galima apsilankyti šv. mišių metu.


Šv. Pranciškus Ksaveras Įspūdingos architektūros statinys buvo dedikuotas Šventųjų Jono Krikštytojo ir Jono Evangelisto ir Apaštalo garbei. Ši bažnyčia be abejonių išsiskiria iš Vilniaus senamiesčio raudonų stogų panoramos iryra tikras šedevras. Jos kiemelis praturtintas ne vien maldos namais – šalia stovi varpinė, universiteto arba jėzuitų akademijos padalinys bei observatorijos bokštas.

Jonų bažnyčia yra lietuvių kultūrinis turtas, nes čia susipina detalės iš įvairių epochų, pradedant Lietuvos didžiuoju kunigaikęčiu Jogaila ir užbaigiant Vytautu. Pirma, tai buvo gotikinė bažnyčia, vėliau – įgavo barokinį įvaizdį. Nuo 1571 jėzuitų ordino pastongomis laikoma Vilniaus universiteto komplekso dalimi. Pastariesiems bažnyčia buvo pavesta po to kai jie atvyko V. Protasevičiaus kvieitmu, šv. Jonų bažnyčioje buvo imtasi rekonstrukcijos darbų, kurie buvo pirmieji žingsniai dabartinio, barokinio bažnyčios įvaizdžio link. Šis pastatas yra reikšmingas ne tik dėl architektūrinio grožio, bet ir dėl savo intriguojančios istorijos, apimančios skirtingas pastato paskirtis – pradinės mokyklos, kolegijos ar koplyčios. Šv. Jonų bažnyčia yra istorinis paminklas, kuris byloja daug apie lietuvos religinės pusės praeitį ir istoriją.

Šv. Pranciškus Ksaveras savo misionieriaus kelionę pradėjo Paryžiuje, susipažinęs su Ignacu Lojola. Pranciškus buvo ispanas, kilęs iš turtingos šeimos, tačiau pats savo gyvenimą pašventęs nepasiturinčio gyvenimui. Šventasis buvo gana užsispyręs ir peržengdavo visas kliūtis, kurios trukdydavo jam tęsti savo misiją. Jis darbavosi Azijoje, tačiau taip ir nepasiekė savo galutinio tikslo – Kinijos. Būdamas jau visai netoli Kinijos dėl ligos buvo priverstas nutraukti savo darbus ir gruodžio 3-ąją mirė. Jo darbai sustiprino katalikų bažnyčią ir išgelbėjo tūkstančius sielų.


Raminta Šiaučiulytė Elzbieta Spudaitė A. Balčiūnaitė K. Januškienė J. Karašauskienė

Jėzuitai ir Vilniua  

R. Šiaučiulytė ir E. Spudaitė

Jėzuitai ir Vilniua  

R. Šiaučiulytė ir E. Spudaitė

Advertisement