Page 1

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄK. KETVIRTADIENĮ A. Audickas: Reikalavimai valstybės Hanssenas: Visada savęs klausiu, ar mano plėtojamas tarnautojams pakankamai aukšti, projektas būtų patrauklus man pačiam. Jeigu imi abejoti bet atlyginimai – ne savo produktu, geriau jo nė nepradėti Plačiau 4–5 p.

Laikraštis leidžiamas kas antrą pirmadienį. 2013 m. rugsėjo 2–15 d. Nr. 20 (130)

ŠIAME NUMERYJE Pinigai – tik už gerus norus „Dovanok laisvę rinktis“, „Dovanų kuponas – geriausia dovana“ – šiuos ir panašius reklaminius šūkius, liaupsinančius kuponų, kaip geriausios dovanos, idėją turbūt girdėjo kiekvienas. Plačiau 8–9 p.

Per krizę įžvelgti sprendimai – pelningi Senovės graikų kalboje žodis „krizė“ reiškė situaciją, kuri verčia priimti sprendimą. Ekonominiu nuosmukiu priverstiniai pokyčiai vieniems verslininkams baigėsi nokautu, kitiems – „suveržtais diržais“, arba sukėlė rimtą galvos skausmą sprendžiant, kaip išlikti. Plačiau 14–15 p.

„Gmail“ patyliukais keičia e. komerciją Dažnas lietuvis, kiekvieną dieną tikrindamas savo el. paštą, pirmiausiai ištrindavo reklamas ir pereidavo prie svarbių laiškų. Plečiantis elektroninei prekybai, el. paštas pradėjo panašėti į daugiabučiuose esančias dėžutes, atrodo, sprogsiančias nuo akcijų ir pasiūlymų. Plačiau 20–21 p.

Žiniasklaida užsienio kapitalui nebeįdomi Vos prieš dešimtmetį buvo baiminamasi, kad užsienio kapitalas pavers vietinę žiniasklaidą geltonosios spaudos tarnaite. Tačiau panašu, kad dabar, pakeitę natą, trauksime giesmę apie tai, kaip užsienio kapitalas palieka žiniasklaidą vietinio verslo valiai. Plačiau 24–25 p.

Rinkos pokyčiai OMXR OMXT OMXV FTSE100* NSDQ* NI225

467,52 –2,56% 843,13 –0,77% 411,43 –0,95% 6,681.98 –0,54 % 3,620.30 +0,39 % 13,459.71 –2,65% Rugpjūčio 16–30 d. duomenys

Kaina 3 Lt

Užs. Nr. 130 Tiražas: 15 000

Plačiau 22–23 p.

www.ekonomika.lt

Nepriklausomybės karta reformuoja valstybę


Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Redakcija

3

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Sudiev, Vilniau!

Vilnius – ypatingos reikšmės miestas ir ne vien dėl to, kad Gedimino sapne užgimusi gyvenvietė tapo istorine Lietuvos sostine.

Š

is miestas pasižymi išskirtine architektūra, kuri leidžia vienoje fotografijoje užfiksuoti pusės tūkstantmečio istoriją. Vilniaus gatves mynė ne tik iškiliausi lietuvių tautos protai, bet ir į pasaulio kultūros kraitį savo indėlį įnešę asmenys. Deja, panašu, kad mūsų kaimynai gudai Lietuvos sostinei turi kitokių planų. Vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus nuspręsta įgyvendinti techniškai sudėtingą Astravo atominės elektrinės (AAE) projektą. Negana to, planuojama, kad branduoliniai reaktoriai bus aušinami per patį sostinės centrą tekančios Neries vandeniu, o įvykus avarijai Vilniaus lauktų miesto vaiduoklio likimas. Baltarusijos pareigūnams nė motais „Espoo“ konvencija, kurią šalis yra ratifikavusi ir, prievaizdų vertinimu, netgi šiurkščiai pažeidusi. Per neseniai vykusią parodomąją ekskursiją į Astravo statybvietę Baltarusijos pareigūnai taip ir nesiteikė atsakyti, kodėl AAE pasirinktas agrarinis šalies regionas. Lietuvos pasienyje dygstantis atominis monstras nutolęs nuo pagrindinių Gudijos energijos vartotojų, todėl vien elektros perdavimo tinklams sukurti Baltarusija iš Kinijos siekia pasiskolinti 300 mln. JAV dolerių (780 mln. litų). Dar daugiau, AAE statyba turėtų užsiimti Rusijos bendrovė „Rosatom“, kuri tokio tipo reaktorius, kokie turėtų iškilti Vilniaus pašonėje, yra diegusi

tik Kinijos tyrlaukiuose, kur ir saugumo reikalavimai, ir gyventojų tankis – minimalūs. Nors ir dabar vyresnio amžiaus lietuviai sugedus pigiam japoniškam automobiliui su nostalgija prisimena „negendančią“ rusišką techniką, kažin ar kuris racionaliai mąstantis žmogus savo noru rinktųsi vairuoti rusišką „Ladą“. Tačiau vietoj nekokybiško automobilio pašonėje turėsime infrastruktūrine sėkme negarsėjančių autorių pastatytą branduolinį reaktorių. Lietuva gerbia kaimyninių valstybių suverenumą, todėl negali kištis į Baltarusijos vidaus siekius turėti atominę elektrinę. Vis dėlto, privalu ginti savo šalies interesą išlaikyti Vilnių tinkamą gyventi. Kaliningrade planuotos Baltijos atominės elektrinės (BAE) pavyzdys rodo, kad Lietuva savo arsenale turi diplomatinių ginklų. Kategoriškai atsisakę pirkti rusišką elektrą bei savo pusėn palenkę Lenkiją ir Vokietiją, Lietuvos politikai sugebėjo bent jau pristabdyti BAE projektą. Tereikėjo laikytis kategoriškos pozicijos. Kol Minskas nesiteikia atsakyti į visus Lietuvai rūpimus klausimus, nuosekli ir griežta retorika lieka vienintele priemone išvengti dienos, kuomet vilniečiai susikrovę lagaminus turės ištarti: „Sudiev, Vilniau!“

» AAE statyba turėtų užsiimti Rusijos bendrovė „Rosatom“, kuri tokio tipo reaktorius, kokie turėtų iškilti Vilniaus pašonėje, yra diegusi tik Kinijos tyrlaukiuose

Konstitucijos pr. 23, 08105 Vilnius Tel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Vilius Petkauskas, Alisa Bulybenko, Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas KALBOS REDAKTORĖ Alesia Paškevičienė DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

DIREKTORIUS Darius Kavaliauskas Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 130 Tiražas 15 000


Savaitės tema

4

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Privataus sektoriaus patirtis labai naudinga » Žmonių, kurie atėjo iš privataus sektoriaus, » dirbant valstybės sektoriuje. Pirmiausia dėl darbo efektyvumo ir produktyvumo suvokimas to, kad privačiame sektoriuje visada būtina galvoti, ar darbas atsiperka, mąstyti apie potencialų pelną ir sąnaudas, mat reikia žinoti, ar visad bus pasiekti norimi rezultatai Milda Dargužaitė, „Investuok Lietuvoje“ vadovė

buvo visiškai kitoks. Neskaičiuodavo darbo laiko. Jiems svarbiausia buvo pasiekti rezultatą. O „užaugintiems“ valstybiniame sektoriuje atrodo, kad svarbiausia tik pasiimti atlyginimą Edgaras Leichteris, asociacijos „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius

Fotodiena

Savaitės tema

Didžiausią valstybinio sektoriaus pridėtinę vertę sukuria tie » žmonės, kurie turi patirties abiejose srityse. Dviejų pasaulių

ĮMONIŲ NAUJIENOS

matymas gilina darbuotojų žinias ir gebėjimus. Praktinės žinios visada padeda. Žinios padeda geriau suprasti kitų visuomenės atstovų problemas, kurias gvildena valstybės tarnautojai. Darbuotojų migracija tarp šių dviejų sektorių būtų labai sveikintinas dalykas

Prestižinis apdovanojimas Bendrovė „Mediafon“ tapo „bronziniu“ „Stevie Awards“ laimėtoju 10-uose tarptautinio verslo apdovanojimuose: ji nominuota Metų bendrovės telekomunikacijų sektoriaus kategorijoje. 2013-ųjų tarptautiniai verslo apdovanojimai

Adomas Audickas, buvęs ūkio viceministras Fotodiena

Fotodiena

NUOMONĖ

Nepriklausomybės karta reformuoja valstybę Sakoma, kad valstybės brandai pasiekti reikia bent vienos žmonių kartos, užaugusios su laisvės vėliava. Gyvename laikotarpiu, kuomet pirmą kartą Lietuvos istorijoje priespaudos nemačiusi karta bandys įpūsti šviežio permainų vėjo sustabarėjusiam valstybės aparatui.

K

ol privačios įstaigos it akis išdegusios medžioja jaunus talentus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, valstybės tarnyba negalėtų pasigirti jaunatviškumu bei šviežiomis idėjomis. Nors per pastaruosius kelerius metus pastebima jaunesnių vadovų tendencija, bendra viešojo sektoriaus statistika kiek niūroka. Remiantis Valstybės tarnybos departamento turimais duomenimis, per paskutinius penkerius metus 30 metų ir jaunesnių asmenų, turinčių valstybės tarnautojų statusą, skaičius sumažėjo 27 proc. Šiuo metu valstybiniame sektoriuje dirba 4,426 tūkst. jaunų tarnautojų, o jų bendras skaičius siekia 23,761 tūkst.

Trūksta vidutinio amžiaus grandies Priešingai paplitusiai nuomonei, jauniems žmonėms nėra ypač sunku integruotis į valstybės sektorių, labiau jaučiamas vidutinio amžiaus darbuotojų trūkumas. „Valstybiniame sektoriuje daugiausia dirba jauni arba senyvo amžiaus žmonės“, – teigia asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius Edgaras Leichteris. Pagrindinė tokio darbuotojo amžiaus pasiskirstymo priežastis, pasak E. Leichterio, yra darbo

užmokesčio dydis. Asociacijos direktoriaus nuomone, jauniems, tik pradėjusiems dirbti žmonėms atlyginimas yra pakankamas ir „praeina 2–3 metai, kol jų darbo užmokestis jau nebetenkina“. Tuomet pasirenkamas privatus sektorius, kur darbo užmokestis neretai būna kelis kartus didesnis negu dirbant valstybei. E. Leichterio teigimu, taip pat trūksta žmonių, kurie galėtų apmokyti jaunus darbuotojus. Senyvo amžiaus darbuotojus „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius sulygino su robotais, kurie „orientuoti ne į darbo rezultatą, o į procedūras, ir nežvelgia į darbą kūrybiškai“. Pašnekovas pridūrė, kad valstybės tarnybos darbą reikia orientuoti į rezultatus, nes „dabar orientuojamasi į procedūrą“. Anot E. Leichterio, valstybiniame sektoriuje reikia mažinti hierarchiją, skatinti komandinį

darbą bei suteikti papildomos atsakomybės.

Formuoja neigiamą požiūrį Buvęs ūkio viceministras ir „Ūkio“ banko laikinasis administratorius trisdešimtmetis Adomas Audickas teigė, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl jaunimas neateina dirbti į valstybinį sektorių, yra tai, kad „žiniasklaida formuoja neigiamą požiūrį į valstybės tarnautojus“. „Gali susidaryti įspūdis, kad valstybės tarnautojai – valstybės išlaikytiniai ir nieko nedirba“, – sako buvęs ūkio viceministras. A. Audicko nuomone, valstybinio sektoriaus profesionalumui padėtų aukštesni atlyginimai bei etatų optimizavimas. „Reikėtų kelti atlyginimus, nes reikalavimai valstybės tarnautojams pakankamai aukšti, tačiau atlyginimai – ne. Galbūt didinti reikėtų ne taip, kad augtų

jaunų valstybės tarnautojų mažėja 30 metų ir jaunesnių asmenų, turinčių valstybės tarnautojo statusą, skaičius (be statutinių valstybės tarnautojų) Data 4426 2013-07-01 4440 2012-12-31 4743 2011-12-31 5162 2010-12-31 5613 2009-12-31 6021 2008-12-31 Šaltinis: Valstybės departamentas

visas biudžetas, skiriamas valstybės tarnautojams, o procesą optimizuoti – dalies etatų atsisakyti“, – dėsto pašnekovas.

Kuria teigiamą sumaištį Vienoje didžiausių pasaulio finansinių institucijų „Goldman Sachs“ dirbusi dabartinė „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė sakė neabejojanti, kad jaunimas viešajam sektoriui gali suteikti teigiamų permainų. „Būtent jaunimui finansinis ir darbo stabilumas nėra didžiausias prioritetas. Jie labiau linkę galvoti apie karjeros perspektyvas, todėl būna aktyvesni“, – dėsto „Investuok Lietuva“ vadovė. M. Dargužaitė laikėsi panašios nuomonės, kaip ir E. Leichteris, teigdama, kad valstybės sektoriuje yra nemažai žmonių, kurie pripratę prie savo darbo specifikos. „Labai sveika, kuomet iš išorės atsiranda jaunų žmonių, nebijančių klausti nepatogių klausimų, į kuriuos atsakymų kartais ir nerandama“, – pasakojo ilgus metus privačiame sektoriuje praleidusi profesionalė. Pašnekovė pridūrė, kad jaunų žmonių atsiradimas kolektyve skatina aplinkinius keistis, įneša pozityvios sumaišties. A. Audickas savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė, kad valstybiniam sekto-

riui jaunimas gali suteikti veržlumo, energijos ir naujų, drąsių idėjų. „Jaunas žmogus dar turi didelius sparnus, tie sparnai dar nebūna taip stipriai aplaužyti, – kalbėjo A. Audickas. – Paprasčiausiai jie būna labiau motyvuoti“.

Trūksta jaunųjų lyderių Minčių ir idėjų nestokojantis asociacijos direk-

FAKTAI Valstybės tarnautojai

••Per ketverius metus valstybės tarnautojų skaičius šalyje sumažėjo 8 tūkst. ••Šių metų pradžioje vidutinis neto atlyginimas viešajame sektoriuje siekė 1842 litus ••Palyginti su 2012 metų sausiu, valstybės tarnautojų atlyginimai padidėjo 3,2 proc.

Akis badantį valstybės sektoriaus neefektyvumą taisys šviežių idėjų kupinas jaunimas. „Investuok Lietuvoje“ nuotr.

torius pripažįsta, kad situacija valstybiniame sektoriuje per pastarąjį dešimtmetį „smarkiai pagerėjo“. „Ministerijose tikrai yra skyrių, į kuriuos stengiamasi priimti jaunus žmones, nesugadintus sistemos ir bandančius įgyvendinti pokyčius“, – pasakojo E. Leichteris. Vis dėlto, direktorius pažymi, kad ir tarp jau-

nimo trūksta „įkvepiančių lyderių“. „Visi kalba, bet nelabai ką daro“, – kalbėjo jis. E. Leichteris savaitraščiui pasakojo, kad vesdamas mokymus dažnai pastebi, kaip „jaunimo akys po 2–3 metų užgęsta, atsiranda nusivylimas, kad sistemoje nieko nepakeisi“.

Mažai inovatyvių idėjų Šiuo metu veikia keletas programų, kurios skatina pritraukti jaunimą dirbti valstybiniame sektoriuje. Viena jų – jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“, kuri suteikia realią galimybę jauniems specialistams konsultacinio darbo principu dalyvauti kuriant valstybės gerovę bei pritaikyti savo idėjas, žinias įsidarbinant valstybinėse institucijose. Net 4 iš 14 Vyriausybės prioritetinių darbų kitiems metams yra pasiūlyti pernai programoje dalyvavusių jaunuolių. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti progra-

» Jaunam žmogui svarbu, kuo gyvena valstybė, tad galimybė prisidėti ir kurti kažką geresnio yra vienas didžiausių apdovanojimų

mos dalyviai teigė, kad patirtis, įgyta studijuojant užsienyje, padės „žvelgti į problemas kitokiu kampu“. Viena programos „Kurk Lietuvai“ dalyvių, Danutė Rasimavičiūtė, baigusi rinkodaros komunikacijos studijas, savaitraščiui pasakojo, kad jeigu nebūtų šios programos, ji greičiausiai nebūtų grįžusi į Lietuvą po septynerių metų studijų Danijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Korėjoje. „Buvau kiek praradusi savo lietuviškumą, – kalbėjo D. Rasimavičiūtė. – Jeigu nebūtų šios programos, nemanau, kad svarstyčiau grįžti į Lietuvą.“ Mergina tiki, kad viešajame sektoriuje, ypač Lietuvoje, trūksta „švie-

žių, inovatyvių idėjų“. Entuziazmo nestokojanti D. Rasimavičiūtė mano, kad įgyta patirtis studijuojant užsienyje padės „į esamas problemas pažvelgti kitu kampu“.

Suviliojo galimybė dirbti su strateginiais projektais Kitas programos „Kurk Lietuvai“ programos dalyvis Petras Misiūnas, baigęs studijas Londono UCL universitete, savaitraščiui pasakojo, kad dalyvauti programoje paskatino „galimybė dirbti su strateginiais projektais ir žmonėmis, priimančiais aukščiausius sprendimus“. Be to, vaikinas džiaugiasi, kad vykdant projektus jauniems programos dalyviams suteikiama pakankamai nemažai atsakomybės.

5

sulaukė paraiškų iš daugiau nei 50 šalių. Į šiuos apdovanojimus pretendavo daugiau nei 3300 įvairaus dydžio ir verslo sektorių bendrovių. „Stevie Awards“ laimėtojus rinko daugiau nei 250 aukščiausio rango vadovų iš viso pasaulio.

„Dirbsime poromis ir kuruosime projektus, tad smagu, kad rodomas pasitikėjimas. Dar vienas dalykas – kontaktai. Tai didelė galimybė užmegzti pažintis ateičiai“, – suteiktomis galimybėmis džiaugėsi P. Misiūnas. Jaunuolis, paklaustas, ar sieja savo tolimesnę ateitį su valstybes tarnyba, teigia neatmetantis tokios alternatyvos, nes „atrodo, kad valstybiniame sektoriuje yra nemažai galimybių“. Be to, P. Misiūnas pažymėjo, kad dalis pernai projekte „Kurk Lietuvai“ dalyvavusių žmonių liko dirbti būtent valstybiniame sektoriuje.

Tieks vištieną KFC

Nori kurti geresnę Lietuvą

Pajamos viršijo 2 mlrd. litų

Jorko universitete studijas baigusi Rūta Mačiulytė programą „Kurk Lietuvai“ baigė šiemet. Mergina „Ekonomika.lt“ pasakojo neplanavusi grįžti į Lietuvą. „Buvau įsitraukusi į lietuvių bendruomenės ir lietuvių studentų bendruomenių veiklą, taigi visas mano gyvenimas buvo ten“, – prisiminimai dalijosi R. Mačiulytė. Pirmosios „Kurk Lietuvai“ laidos atstovė tikino susiviliojusi galimybe Lietuvoje pritaikyti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pavyzdžius. „Tiesą pasakius, ministerijose daug ko išmokome – ten dirba profesionalai, kurie padėjo įgyvendinti mūsų šviežias ir drąsias idėjas“, – pasakojo R. Mačiulytė. Mergina pasidžiaugė ir savo sėkme – R. Mačiulytė įsidarbino valstybės sektoriuje. „Žinoma, galima kalbėti apie mažiau apmokamą darbą, tačiau jaunam žmogui svarbu, kuo gyvena valstybė, todėl manau, kad galimybė prisidėti ir kurti kažką geresnio yra vienas didžiausių apdovanojimų“, – entuziazmo nestokojo užsienyje studijas krimtusi mergina. Parengė: Vilius Petkauskas, Giedrė Sankauskaitė, Karolis Birgilas

Vilniaus paukštynas tieks vištieną restoranų tinklui KFC. Reuters

Vilniaus paukštyne, priklausančiame įmonių grupei „KG Group“, šių metų rugpjūtį atliktas „NSF International“ auditas. Jis įvykdytas pagal stambiausios pasaulyje restoranus valdančios kompanijos „YUM!“, kuriai priklauso greito aptarnavimo res-

AB „Linas Agro Group“ 2012–2013 finansinių metų konsoliduotos pajamos siekė 2,043 mlrd. litų ir buvo 53 proc. didesnės nei ankstesniais metais (1,338 mlrd. litų). Grupė pardavė 1,78 mln. tonų įvairių žemės ūkio produktų bei prekių žemės ūkiui, t. y.

toranų tinklai KFC („Kentucky Fried Chicken“), „Pizza Hut“,„Taco Bell“ ir kt., standartą. Vilniaus paukštynas tapo sertifikuota šio restoranų tinklo šviežios atvėsintos vištienos tiekėja. Produkcija bus tiekiama nuo rugsėjo mėnesio.

32 proc. daugiau nei ankstesniais metais (1,35 mln. tonų). Bendrasis pelnas įmonei buvo rekordinis ir siekė 157 mln. litų, 65 proc. daugiau nei praėjusiais finansiniais metais (95 mln. litų). Grupė valdo bendroves Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Danijoje.

Kyla į Prahą ir Miuncheną Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ nuo rugsėjo 20 dienos prie jau vykdomų trijų tiesioginių reguliarių maršrutų pridės skrydžius iš Vilniaus į Prahą, o nuo rugsėjo 21-osios – į Miuncheną. Į Miuncheno oro uostą bus skraidinama tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Skrydžiai į Prahos Vaclovo Havelo oro uostą bus vykdomi keturis kartus per savaitę: pirma-

dieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.

„Air Lituanica“ pradės skrydžius į Prahą ir Miuncheną. Fotodiena

„Alita“ mažino nuostolius Per pirmąjį šių metų pusmetį alkoholinių gėrimų gamintojos – įmonių grupės „Alita“ – konsoliduotos pardavimo pajamos išaugo 22 proc., palyginti su tuo pačiu 2012-ųjų laikotarpiu, ir sudarė 36,20 mln. litų. Neaudituoti konsoliduoti

veiklos nuostoliai prieš apmokestinimą sumažėjo net 51 proc., palyginti su pirmu pusmečiu pernai. Pirmąjį pusmetį bendrovės eksporto apimtys išaugo beveik 40 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.


ES parama

6

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Teikdami mokėjimo prašymus, būkite atidūs Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) įgyvendinimo laikotarpis artėja prie pabaigos, todėl lieka mažiau laiko paramai įsisavinti. Parama pagal KPP investicines priemones išmokama paramos gavėjams pateikus nustatytos formos mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos. Informacija

Mėta Lubinaitė

P

Dokumentai, teikiami su mokėjimo prašymais:

aramos gavėjai turėtų ne tik laiku vykdyti projektus, bet ir laikytis paramos sutartyje ar paraiškoje (supaprastinta tvarka) numatyto mokėjimo prašymų teikimo grafiko. Mokėjimo prašymus rekomenduojama pateikti anksčiau, nelaukiant mokėjimo prašymų teikimo termino pabaigos. Teikdami mokėjimo prašymus paskutinę minutę ir padarę klaidų, paramos gavėjai rizikuoja netekti dalies ar net visos paramos.

••rangovų, paslaugų ar prekių tiekėjų pateiktos sąskaitos faktūros; ••prekių pirkimo–pardavimo sutartys; ••paslaugų sutartys; ••autorinės sutartys; ••darbų (prekių, paslaugų) perdavimo–priėmimo aktai; ••draudimą patvirtinantys dokumentai; ••darbo laiko apskaitos žiniaraščiai; ••kelionių dokumentai;

Svarbu laikytis numatytų reikalavimų Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Mokėjimo prašymų skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Norvaišaitė pasakojo, kad paramos gavėjai, teikdami mokėjimo prašymus, pakankamai dažnai nekreipia dėmesio į sutartyse numatytus terminus, nurodo netikslią prašomą išmokėti paramos sumą. Taip pat, administruojant paramą, netrūksta atvejų, kai pateikiami ne visi būtini dokumentai, pvz., pamirštama ar nežinoma, kad reikia juos pateikti kaip numatyta įgyvendinimo taisyklėse. Tai lėtina mokėjimo prašymų vertinimo procesą, ne taip greitai įsisavinama parama. „Pavyzdžiui, jeigu pagal projektą numatyti statybų darbai, tada paramos gavėjai su pirmu mokėjimo prašymu pamiršta pateikti statybos leidimus arba techninius projektus (jeigu yra numatyta, kad toks projektas turi būti pateiktas). Su galutinio mokėjimo prašymu pamirštama pateikti statybos darbų užbaigimo aktų deklaraciją apie vykdytų statybų pabaigą. Būtent apie šiuos dokumentus yra itin dažnai pamirštama. Pa-

••prekių ar paslaugų pirkimo kvitai; ••banko sąskaitos išrašai;

Labai svarbu – neuždelsti, nes paramos gavėjai, pavėluotai pateikę mokėjimo prašymus, rizikuoja netekti dalies ar net visos paramos.

••kiti svarbūs dokumentai, įrodantys išlaidų tinkamumą paramai gauti.

Juliaus Kalinsko nuotr.

ramos gavėjai prie mokėjimo prašymų turi pridėti ir sąskaitos išrašą, tačiau neretai pateikiami tik mokėjimo nurodymai“, – pasakoja R. Norvaišaitė.

Pirkimo dokumentai Prieš vertindami mokėjimo prašymus, NMA specialistai pirmiausia turi įvertinti pirkimo dokumentus. Juos rekomenduojama pateikti kuo anksčiau iki numatyto mokėjimo prašymo pateikimo dienos, kad paramos gavėjai žinotų, ar pirkimai atlikti tinkamai ir galėtų kuo skubiau pašalinti trūkumus. „Nutinka taip, kad įsigiję stambių pirkinių, paramos gavėjai kruopščiai pateikia visus reikalingus dokumentus pirkimams vertinti. Tačiau įvykdžius smulkius pirkimus kartais nusprendžiama, kad sąskaitų pirkimams įvertinti pateikti nebereikia. Tačiau iš tiesų reikia pateikti

visas sąskaitas, nepriklausomai nuo to, kokie pirkimai buvo vykdomi.

Dažniausios klaidos Įgyvendinant įvairius projektus, dažnai rengiami mokymai. Tokiais atvejais kartais pamirštama pateikti mokymuose dalyvavusių asmenų sąrašą. Jeigu iš projekto lėšų būna apmokamos komandiruotės, tada pamirštama pateikti kelionės ataskaitas arba kvietimą į seminarą. Dažniausiai pristatomi tik kelionės bilietai, apskaičiuoti dienpinigiai, o kokiu tikslu važiavo ir ką konkrečiai veikė, nėra nurodoma“, – dažnai pasitaikančių klaidų sąrašą tęsė R. Norvaišaitė. Specialistė pridūrė, kad įgyvendinant veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtros projektus, remiamus pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, su kiekvienu mokėjimo prašymu reikia pateikti darbuotojų gyvenamosios vietos pažymas, nes pagal priemonę reikalaujama, kad ne mažiau kaip 50 proc. darbuotojų

būtų kaimo gyventojai. „Taip pat su pirmu neavansiniu mokėjimo prašymu paramos gavėjai turi atlikti sutartyse numatytas viešinimo procedūras. Todėl teikdami mokėjimo prašymus paramos gavėjai turi įrodyti, kad projektas yra viešinamas. Pavyzdžiui, paramos gavėjas turi su mokėjimo prašymu pateikti projekto viešinimo stendo nuotrauką (tais atvejais, kai NMA darbuotojai neatliko patikros vietoje), jei sutartyje buvo numatyta tokia viešinimo priemonė. Jei įgyvendinant projektą vykdomi mokslo tiriamieji darbai, kuriami reportažai ar laidos, projektų vykdytojai su mokėjimo prašymu turi pateikti kompaktinį diską arba internetinę nuorodą, kad specialistai įsitikintų, jog sutartyje numatyti įsipareigojimai įvykdyti. Deja, tą atlikti kartais tiesiog pamirštama. Taip pat žiniasklaidoje publikuojami straipsniai nėra pažymimi logotipais, nors tą padaryti privaloma“, – pasakojo R. Norvaišaitė.

Mokėjimo prašymai – tik atlikus investicijas Mokėjimo prašymus su reikalingais priedais į NMA teritorinius skyrius paramos gavėjai turi pristatyti asmeniškai arba per įgaliotąjį asmenį. Paramos gavėjai, įgyvendindami projektus pagal KPP investicines priemones, turėtų atkreipti dėmesį, kad mokėjimo prašymus NMA teritoriniams skyriams jie turi pateikti tik tada, kai yra atliktos projekto įgyvendinimo laikotarpio investicijos. Pasitaiko situacijų, kai projekto vykdytojas perveda mokėjimą ir pateikia mokėjimo prašymą anksčiau, nei įsigytos prekės pristatomos į projekto įgyvendinimo vietą ar sumontuojama nusipirkta įranga. Pažymėtina, kad taip neturėtų būti: kai NMA darbuotojai atvyksta į patikrą, jie turi rasti pristatytas prekes ar sumon-

tuotą įrangą projekto įgyvendinimo vietoje. Dauguma paramos gavėjų pateikia mokėjimo prašymus iki nurodyto termino likus vos kelioms dienoms ar paskutinę dieną. Jie tikisi, kad viskas praeis sklandžiai, tačiau tikrai ne visada taip nutinka. Paramos gavėjams kartais pritrūksta planavimo įgūdžių, todėl dažnai per vėlai susimąstoma, kad viena ar kelios sutartyje numatytos sąlygos tiesiog fiziškai nebebus laiku įgyvendintos. Projektų vykdytojams, siekiantiems laiku paramos lėšomis įgyvendinti projektus, patariama kontroliuoti, kaip rangovas vykdo įsipareigojimus, sekti, ar tiekėjas nevėluoja pateikti prekių ar suteikti paslaugų – priešingu atveju, likus nedaug laiko iki mokėjimo prašymo pateikimo termino pabaigos, gali paaiškėti, kad

rangovas arba tiekėjas nespės atlikti to etapo darbų ar pristatyti techniką, įrangą.

Atidėlioti nepatariama Nemaža dalis pareiškėjų daro klaidą – atideda suplanuotus darbus. Numatytas investicijas reikėtų atlikti jau gavus pranešimą apie paskirtą paramą arba pasirašius sutartį. Pasitaiko atvejų, jog paramos gavėjai pradeda vykdyti planuotus darbus tik artėjant pirmojo mokėjimo prašymo teikimui, nenumato, kiek laiko reikės pirkimams atlikti, neįvertina prekių pristatymo ar paslaugų teikimo terminų, tada

tenka kreiptis į NMA dėl mokėjimo prašymo pateikimo termino atidėjimo arba projekto pakeitimo. Ypač dažnai dėl mokėjimo prašymo pateikimo termino atidėjimo kreipiasi paramos gavėjai, dalyvaujantys KPP priemonėse „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Siekiant, kad būtų laiku panaudota kuo didesnė ES paramos dalis, pagal minėtas priemones NMA nepritars projekto įgyvendinimo pakeitimams, kuriais bus prašoma keisti projekto įgyvendinimo terminus, remiamos veiklos pobūdį, įgyvendinimo

» Paramos gavėjai, įgyvendindami

projektus pagal KPP investicines priemones, turėtų atkreipti dėmesį, kad mokėjimo prašymus NMA teritoriniams skyriams jie turi pateikti tik tada, kai yra atliktos projekto įgyvendinimo laikotarpio investicijos vietą, nuosavybės formą ir kitus paraiškoje ar paramos sutartyje numatytus įsipareigojimus. Į griežtesnes projekto keitimo sąlygas atkreipti dėmesį turėtų paramos gavėjai, dar nepateikę NMA nė vieno mokėjimo prašymo. Net jei projekto investicijų pirkimo procedūra įvykdyta, bet

nėra pateiktas mokėjimo prašymas, projektas traktuojamas kaip nepradėtas įgyvendinti. Prašymai nukelti ar pratęsti mokėjimo prašymų pateikimo terminus NMA nagrinėjami itin griežtai. Jei paramos gavėjas mato, jog negalės laiku pateikti mokėjimo prašymo, jis iki sutartyje

7 mokėjimo prašymo pateikimo dienos NMA raštu turi pateikti motyvuotą prašymą pratęsti mokėjimo terminą. Tačiau mokėjimo prašymų atidėjimo priežastys turi būti pagrįstos ir objektyvios, t. y. tokios, kurių nebuvo galima numatyti teikiant paraišką ir pasirašant paramos sutartį.

Vėluojantiems mažinama paramos suma Labai svarbu – neuždelsti, nes paramos gavėjai, pavėluotai pateikę mokėjimo prašymus, rizikuoja netekti dalies ar net visos paramos. Pagal daugumą KPP investicinių priemonių

pavėluotai pateikus mokėjimo prašymą už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos suma mažinama 0,5 proc., todėl nustatyto ir paramos sutartyje ar paraiškoje įtvirtinto mokėjimo prašymų teikimo grafiko rekomenduojama griežtai laikytis, nes kitaip paramos gavėjas neteks dalies paramos lėšų. Sankcijos netaikomos tik tada, jei paramos gavėjas pavėlavo pateikti mokėjimo prašymą dėl neišvengiamų (force majeure) aplinkybių ir pateikia tai įrodančius dokumentus. Užsakymo Nr. Nr. 08-27-2013

Kaimo problemos sprendžiamos pasitelkus vietos strategijas Laisvė Aužbikavičienė

L

EADER metodas, įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP), padėjo bendruomenėms pačioms susikurti vietos plėtros strategijas, o vėliau jas įgyvendinti per projektus, gerinančius gyvenimo kokybę ir padedančius Lietuvos kaimui augti. Šio metodo skleidėjos – vietos veiklos grupės (VVG), įsikūrusios atskiruose regionuose ir sutelkiančios kaimo gyventojus veikti kartu, imtis iniciatyvos kuriant krašto gerovę.

Pirmasis žingsnis – vietos strategijų rengimas Pirmieji žingsniai diegiant LEADER metodą Lietuvoje žengti dėl KPP priemonės „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ – parama, teikta pagal šią priemonę, padėjo ką tik susikūrusioms VVG

parengti savo regionų vietos plėtros strategijas. Šiuo metu Lietuvoje veikia 51 VVG, kiekviena jų įgyvendina konkrečiai vietovei skirtą strategiją, kuria siekiama gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, įvairinti ekonomiką. Rengiant strategiją, kiekviename etape buvo raginami dalyvauti vietos bendruomenės nariai, savivaldos institucijos ir privatus sektorius. Taip kuriama vietos plėtros strategija paskatino vietos iniciatyvas ir partnerystę tarp įvairių sektorių. Per kelerius metus visos VVG sėkmingai parengė vietos veiklos strategijas ir įgyvendina jas nuo 2009ųjų: savarankiškai skelbia kvietimus, priima paraiškas vietos projektams realizuoti, vėliau vertina jų tinkamumą gauti paramą ir administruoja sėkmingų projektų vykdymą. Nacionalinė mokėjimo agentūrai (NMA) stebi, kad visi

procesai būtų atlikti laiku ir tinkamai.

Pasiekti apčiuopiami rezultatai „Tinkamai ir aiškiai sudėliota strategija palengvina jos įgyvendinimą tiek pačioms VVG, tiek bendruomenėms“, – pastebi NMA Kaimo vystymo programų skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jogėlienė. Vietos strategija padėjo bendruomenėms nusistatyti prioritetus ir žingsnis po žingsnio per konkrečius projektus siekti numatytų tikslų. „Dauguma bendruomenių pirmiausia pasirūpino bendruomenės namais – vieta, kur būtų galima susirinkti ir organizuoti mokymus, aptarti kitus svarbius klausimus. Įgyvendinus šį bendruomenės poreikį, greičiau atsiranda naujų projektų idėjų, lengviau apsispręsti, kokias veiklas kolektyvas norėtų vykdyti toliau“, – pasakoja E. Jogė-

» Įvykdžius smulkius pirkimus kartais

nusprendžiama, kad sąskaitų pirkimams įvertinti pateikti nebereikia. Tačiau iš tiesų reikia pateikti visas sąskaitas, nepriklausomai nuo to, kokie pirkimai buvo vykdomi

ES parama

LEADER metodas, įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP), padėjo bendruomenėms pačioms susikurti vietos plėtros strategijas. Audrius Bagdonas/Fotodiena

lienė apie daugumos Lietuvos regionų poreikį turėti savo bendruomeninio gyvenimo centrą, konkrečią vietą, kurioje lengviau susitarti dėl ateities planų. Visos Lietuvos mastu iki šių metų rugpjūčio pabaigos finansavimą gavo jau 2 580 vietos projektai, kuriuos VVG teikė įvairūs vietos pareiškėjai – tiek paprasti kaimo gyventojai, tiek susivienijusios vietos bendruomenės. Didžioji dalis projektų paraiškų, kuriomis siekiama gauti Europos Sąjungos paramą, jau patvirtinta.

Kaimai gražėja – net miestiečiai pradeda pavydėti Vilkaviškio rajone įsikūrusi Vilkaviškio VVG – viena lyderių pagal įsisavinamas lėšas ir vykdomų projektų skaičių. „Mūsų bendruomenių raginti netenka – turime 56, visos tiksliai žino, ko nori, todėl mums einasi taip sklandžiai ir gražiai. Dauguma gyvenviečių centrų atsinaujino nuo pagrindų. Kaimai gražėja – net miestiečiai pradeda pavydėti. Smagu stebėti šį procesą“, – džiaugiasi Vilkaviškio VVG pirmininkė Lina Kružinauskienė. Pasiteiravus, kaip sekasi padėti bendruomenėms tinkamai įgyvendinti savo projektus, Vilkaviškio VVG pirmininkė pastebėjo, kad šiuo metu dirbti lengviau nei iš pat pradžių. „Aiškinome, mokėme ir dabar visi labai gerai pasiruošę – rašydami projektus net apsieina be konsultantų paslaugų. Svarbiausia, kad bendruomenės tikrai subrendusios

pareigoms ir atsakomybei, kurios reikalauja vykdomi projektai“, – pastebi L. Kružinauskienė ir priduria, kad provincijos žmonės taip pat turi turiningo bendruomeninio gyvenimo viziją ir džiaugiasi galėdami ją praktiškai įgyvendinti. „Iš pradžių girdėdavome kritiškų nuomonių: „Tiek visko susiremontavote, o ką gi ten darysite?“ Tačiau bendrų veiklų niekada nepritrūksta. Norint patalpose suorganizuoti renginį tenka dar ir eilėje pastovėti. Visada yra ką veikti – valstybines šventes minime drauge. Laidotuves, vestuves – taip pat. Šiokiadieniais sportuojame, mokomės. Ir vaikai, ir paaugliai veiklą po pamokų susiorganizuoja“, – pasakoja L. Kružinauskienė.

Pasitikėjimas VVG didėja Per kelerius metus daugelis VVG įgijo aukštą kompetenciją ir vis profesionaliau padeda bendruomenėms įgyvendinti projektus. Pastebimai padidėjo teikiamų paraiškų kokybė, daug sklandesnis ir vietos projektų administravimo procesas. Tai svarbi pažanga, kadangi įgyvendindamos vietos strategijas, VVG turi daug teisės aktų ir kitų procedūrų išmanymo reikalaujančių užduočių: savarankiškai parengti visus reikalingus dokumentus, skelbti kvietimus

vietos projektų paraiškoms teikti, šias paraiškas rinkti, konsultuoti kaimo bendruomenę, kaip tinkamai užpildyti vietos projekto paraišką, rengti šia tema mokomuosius renginius, parinkti kompetentingus projektų vertintojus, organizuoti vietos projektų atrankos posėdžius ir, gavus NMA pritarimą, skirti atrinktiems projektams paramą. „Pastebime, kad VVG dirba vis greičiau ir profesionaliau. Dar prieš kelerius metus jos nedrąsiai rengdavo projektus, pasitaikydavo įvairių klaidų, bet šie metai parodė, kad VVG jau turi pakankamai reikalingų žinių“, – sako NMA vyriausioji specialistė Edita Jogėlienė. Nors didžioji dalis VVG jau panaudojo nemažą dalį strategijų administravimo lėšų, vietos projektų įgyvendinimas tik įsibėgėja. Aktyviai vykdomi ne tik su viešųjų erdvių tvarkymu susiję projektai. Bendruomenės per strategijas energingai įgyvendina ir socialinius projektus – kuria socialines paslaugas kaime, organizuoja tradicines šventes, įvairias stovyklas, renginius, padedančius daugiau sužinoti apie savo gyvenamąją vietovę, ten gyvenusius žymius žmones. VVG strategijų įgyvendinimas pasibaigs 2015 metais. Užsakymo Nr. 08-28-2013


Lietuvoje

8

4,2 %

Patikslintais duomenimis, antrąjį ketvirtį realus Lietuvos BVP augimas, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sudarė 4,2 proc.

■ Vartotojų pasitikėjimo

rodiklis rugpjūčio mėnesį buvo –7. Tai didžiausias pasitikėjimo rodiklis per paskutinius penkerius metus, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su liepos mėnesiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 procentiniais punktais. Pasitikėjimo

augimui daugiausia įtakos turėjo geresnis šalies ekonomikos perspektyvų vertinimas. Per metus (2013 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2012-ųjų rugpjūčiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 10 procentinių punktų. Tai lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės.

Pinigai – tik už gerus norus

„Dovanok laisvę rinktis“, „Dovanų kuponas – geriausia dovana“ – šiuos ir panašius reklaminius šūkius, liaupsinančius kuponų, kaip geriausios dovanos, idėją turbūt girdėjo kiekvienas. Vis dėlto, statistika rodo, kad santykinai daug žmonių kuponų neišnaudoja, o dovanojančiųjų geri norai taip ir lieka neįgyvendinti. giedre@ekonomika.lt

I

š pirmo žvilgsnio menka ilgametės prekybos istorijos inovacija leidžia prekybininkams uždirbti milijardus parduodant vien tik gerus norus. Įtakingo JAV verslo žurnalo „Forbes“ teigimu, JAV dovanų kuponų pikas pasiektas 2007 metais, kuomet maždaug 10 proc. visų dovanų kuponų taip ir nebuvo iškeista į realias prekes bei paslaugas. Tais metais pirkėjai prekybininkams padovanojo 3,5 mlrd. JAV dolerių. Amerikos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „TowerGroup“ spėjimu, vien tik šiemet šios šalies piliečiai nepanaudos apytiksliai 2 mlrd. JAV dolerių vertės dovanų kuponų, už kuriuos kažkas jau sumokėjo. Įvertinus tokius skaičius kyla klausimas, ar tikrai taip verslo atstovų giriami dovanų kuponai – geriausia dovana. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ pašnekovai teigė, kad klientų, kurie nepasinaudoja kuponais, dalis svyruoja nuo 5 iki 20 proc. Bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir

svarbus. Stengiamės, kad kuponais pasinaudotų kuo daugiau žmonių, todėl mūsų dovanų čekiai galioja pakankamai ilgai – metus“, – savaitraščiui pasakojo moteris.

Pasitikėjimas kopia į viršų

TIK SKAIČIAI

Giedrė Sankauskaitė

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

tyrimai“ verslo plėtros vadovas Justas Gavėno skaičiavimais, žmonių, kurie neišnaudoja dovanų čekių Lietuvoje yra apie 15 proc. Dovanų parduotuvės „Laisvalaikio dovanos“

rinkodaros vadovės Vaidos Sindaravičiūtės pastebėjimu, jų platinamų kuponų nepanaudojama kiek mažiau, skaičius svyruoja nuo 5 iki 10 proc. „Nepanaudojamų kuponų dalis labai priklauso

nuo pačios pramogos, kuri yra dovanojama“, – savaitraščiui teigė V. Sindaravičiūtė. Rinkodaros vadovės teigimu, aktyvių pramogų dovanų kuponų skaičius didesnis ir sie-

Vienareikšmiška nauda

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugpjūčio mėnesį buvo didžiausias per penkerius metus. Fotodiena

kia 10 proc. „Aktyvios pramogos sudaro didesnę nepanaudotų kuponų dalį“, – sakė V. Sindaravičiūtė. Jos teigimu, dažnai nutinka taip, kad dovanojantysis neįvertina, ar aktyvi pramoga tiks kiekvienam – ypač žmogui, kuris nemėgsta ekstremalių iššūkių. Vis dėlto, įmonės „Gera dovana“ rinkodaros vadovo Martyno Navicko teigimu, bandoma padėti klientams, kuriems netinka gautas dovanų čekis. „Bet kokia dovana gali būti pakeista į kitą“, – tikino M. Navickas. Be to, vadovo pastebėjimu, vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pakankamai didelį neišnaudojamų čekių skaičių, yra tai, kad klientai dažnai pamiršta apskritai turintys šią dovaną ir dau-

»

Išsirinkti dovanų čekį – lengva ir paprasta, o tai vilioja giausia jų išnaudoja „tik įsigiję arba prieš pasibaigiant kupono galiojimo laikui“. „Masažo klinikos“ rinkodaros vadovės Ingos Baranauskaitės teigimu, klientų, nepasinaudojusių kuponais, skaičius sudaro 20 proc. gavusiųjų dovanų kuponus. „Bent 80 proc. klientų dovanų kuponais tikrai pasinaudoja“, – savaitraščiui pasakojo moteris. Vis dėlto, I. Baranauskaitė pripažįsta, kad bando prisitaikyti prie klientų ir sudaro sąlygas, kad jie paslauga pasinaudotų, pavyzdžiui, pratęsia kuponų galiojimo laiką. „Laikas daug kam

FAKTAI Dovanų kuponai

••2007 metais JAV prekybininkai iš nepanaudotų kuponų užsidirbo 3,5 mlrd. JAV dolerių, 2010 -aisiais. – 3,7 mlrd. JAV dolerių ••2013 metais, spėjama, bus nepanaudota kuponų už 2 mlrd. JAV dolerių ••Bendrovės „Laisvalaikio dovanos“ duomenimis, kuponų nepanaudojimas 2012 m. buvo apie procentu didesnis nei 2013-aisiais

Nepanaudoti dovanų kuponai verslui – papildomos pajamos. Reuters

Stebint reklamas, liaupsinančias dovanų čekius kaip geriausios dovanų idėjos pasirinkimą, nenuostabu, kodėl prekybininkai nori, kad klientai pasirinktų būtent juos. Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos pirmininkas Simonas Bartkus pasakojo, kad iš dovanų kuponų vienareikšmiškai daugiausia naudos gauna verslas, nes už juos sumokamą pinigų sumą gauna iš karto. Be to, pasak S. Bartkaus, tai, kad apie 15–20 proc. dovanų čekių – nepanaudojama, „yra papildomas pelnas“. Bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ verslo plėtros vadovo J. Gavėno teigimu, neišnaudoti dovanų kuponai didžiausią naudą teikia dovanų kuponų

paslaugų teikėjams. Pasak jo, verslo atstovams tai – galimybė avansu padidinti pinigų sumą. „Už dovanų kuponus iš anksto sumokama pinigų suma, bet ar vartotojas ta paslauga pasinaudos ir panaudos čekį – neaišku“, – kalbėjo J. Gavėnas. Pinigai avansu, dar neatlikus paslaugos, verslininkams nėra vienintelis privalumas. Kitas privalumas, kurį įžvelgia specialistas, yra tai, jog pinigai „jau yra kišenėje ir paslauga nebus nupirkta iš konkurento – taip verslas laimi konkurencinėje kovoje“. LiMA valdybos pirmininko teigimu, svarbiausia dovanų kuponų populiarumo priežastis – tai, kad klientai išvengia dovanos išrinkimo rūpesčių. „Išsirinkti dovanų čekį – lengva ir paprasta, o tai vilioja“, – neabejoja S. Bartkus.

ypač jeigu jo galiojimo laikas – ilgas. „Dažnai vartotojas prisimena, kad turi dovanų čekį, kai jo galiojimo laikas jau yra pasibaigęs“, – kalbėjo bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atstovas. Taip pat, J. Gavėno teigimu, kuponų pirkėjai dažnai net neįvertina, ar dovaną gavęs asmuo turės fizinių galimybių pasinaudoti paslauga.

Lietuvoje „Kartais žmogus neturi galimybės atvykti į numatytą vietą su kuponu ir kyla nepasitenkinimas, kad neišeina panaudoti dovanų kupono“, – sakė rinkodaros specialistas.

Emociškai neįtraukia J. Gavėnas pastebi, kad kupono, kaip geriausios dovanų idėjos, pasirinkimas daug pasako ir apie dovanojančiuosius. „Dovanojantis asmuo

Pamiršta, kad turi kuponą J. Gavėno nuomone dažnai vartotojai pamiršta, kad turi dovanų kuponą,

Dovanos pasirinkimas daug pasako ir apie dovanojančiuosius. Reuters

9 atsikrato atsakomybės tinkamai išrinkti dovaną“, – kalbėjo rinkodaros specialistas. Tokia dovana, pasak jo, yra labiau nuasmeninta. Be to, dovanotojas emociškai neįsitraukia rinkdamas dovaną, todėl „ir gavėjas nepriima to kaip labai rimtos dovanos“. Vis dėlto, J. Gavėnas pripažįsta: jeigu dovanų čekis pritaikytas prie žmogaus poreikių, tai gali būti

»

Dovanojantis asmuo atsikrato atsakomybės tinkamai išrinkti dovaną geriausia dovana. Svarbu pažymėti, kad labai priklauso, kokio tipo dovanų kuponas dovanojamas, nes tai gali būti tam tikros pinigų sumos čekis, kai gavėjas gali pats pasirinkti. Tai universalesnis negu kitas dovanų kupono tipas – tikslinis dovanų kuponas, suteikiantis galimybę pasinaudoti labai konkrečia paslauga, preke arba konkrečiu pasiūlymu. Nors savaitraščio kalbinti dovanų kuponų tiekėjai teigia besistengiantys sudaryti sąlygas, kad jie būtų panaudoti, pavyzdžiui, keičia vieną paslaugą į kitą arba pratęsia jų galiojimo laiką, tačiau norint išrinkti tinkamą dovaną svarbiausia galvoti apie žmogų, kuriam dovanoji kuponą, – apie jo pomėgius ir lūkesčius.


Savas verslas

10

3 4

14% 2. Pritariu tik lengvųjų narkotikų legalizacijai 37% 3. Nepritariu 21% 4. Reikia griežtinti bausmes už narkotikų gamybą, prekybą ir vartojimą 28% 5. Neturiu nuomonės 1% 1. Pritariu

Ar pritariate narkotikų legalizacijai?

Pastaraisiais metais per pasaulį nuvilnijo lengvųjų narkotikų legalizavimo vajus. Didesnė dalis portalo „Ekonomika.lt“ skaitytojų taip pat palaiko iniciatyvą legalizuoti lengvųjų narkotikų vartojimą, tačiau nemažai pasisako ir už bausmių griežtinimą.

Didžiausios investicijos – į klientus veikė. Man smagu kalbinti ir pažinti pirkėjus“, – apie artimą ryšį su klientais pasakojo „Bobos daržo“ vadovė.

Giedrė Sankauskaitė giedre@ekonomika.lt

■ Vilniaus M. K. Čiurlionio

gatvėje prieš trejetą mėnesių atsidarė ekologiško maisto krautuvė neįprastu pavadinimu – „Bobos daržas“. Parduotuvės vadovė Vaida Skorupskienė tikina besistengianti užmegzti artimą ryšį su klientais teigia nebandanti įpiršti prekių ir nebijanti pasakyti, jeigu kartais produktas yra ne toks, kokio gali tikėtis klientas.

Vaikosi ženkliukų „Bobos daržo“ vadovę įkurti parduotuvę paskatino gyvenimo būdas, bet ją liūdina ekologiško maisto kultūra Lietuvoje. „Šios kultūros mūsų šalyje nelabai yra, – teigė V. Skorupskienė. – Visuomenė dar neatsivalgė teršalų.“

ĮDOMU

Pažįstami per pažįstamus

„Bobos daržo“ vadovė neabejoja, kad atvirumas ir pasikliovimas klientais yra raktas į abipusį pasitikėjimą. Vladimiro Paranino nuotr.

Pasak moters, reikia laiko, kad Lietuvoje susiformuotų ekologiškas mąstymas. „Net šeimose ši kultūra turėtų būti plėtojama, bet taip nėra“, – tvirtino ekologiško maisto krautuvės savininkė. V. Skorupskienės teigimu, žmonės „vaikosi ženkliukų“. Ji abejoja didžiųjų prekybos centrų vitrinose „Eko“ ženklu pažymėtų produktų ekologiškumu. „Jei produktai atvežami iš Čilės, tai nėra ekologiški produktai, – savaitraščiui aiškino

krautuvės vadovė. – Kiek laiko maistas turėtų būti pakuotėje, kad apkeliautų visą pasaulį?“

Nebando įpiršti prekių Ekologiško maisto krautuvės vadovė tikina, kad nesistengia įpiršti prekių. „Jeigu turiu vakarykštės ir šviežios duonos, tai nekyla ranka siūlyti senesnės“, – tvirtino V. Skorupskienė. Pradedančioji verslininkė teigė, kad daug investuoja į klientus. Pasitaiko atvejų, kad nuolatiniams klientams išrašo

» Pasitaiko atvejų, kai nuolatiniai

klientai nepasirodo kelias dienas, tada savininkė skambina pasiteirauti, kas nutiko, pasiūlo ateiti – nebūtinai pirkti

sąskaitas, o už įsigytas prekes jie atsiskaito vėliau. „Būna, kad ir iš anksto sumoka didesnę sumą, už kurią vėliau perka produktus“, – apie neįprastus atsiskaitymo būdus savaitraščiui pasakojo moteris. Pasitikėjimas klientais, nuolatinis bendravimas net SMS žinutėmis – moters kasdienybė. „Būna, kad klientams parašome žinutes, kokių prekių yra atvežta“, – pasakojo moteris. Pasitaiko atvejų, kai nuolatiniai klientai nepasirodo kelias dienas, tada savininkė skambina pasiteirauti, kas nutiko, pasiūlo ateiti – nebūtinai pirkti. „Pati teiraujuosi klientų – kur buvo, ką

V. Skorupskienė dėl didelio atvirumo su klientais nesibaimina parduoti mažiau prekių. „Prekes ir „dūšią“ parduodame, – kalbėjo moteris. Mūsų klientai – pažįstami per pažįstamus, ir ratas tik plečiasi.“ „Bobos daržo“ savininkė neabejoja, kad atvirumas ir pasikliovimas klientais yra raktas į abipusį pasitikėjimą.

Produkcija greitai genda V. Skorupskienė pripažįsta, kad ekologiška produkcija greičiau genda: moteris teigia, kad šios prekės mažiau atsparios. Dar nebuvo sezono, per kurį produktai – daržovės ar vaisiai – negestų. Vis dėlto, kainos „Bobos darže“ nėra didesnės negu įprastuose prekybos centruose. Pavyzdžiui, „Bobos darže“ litras pieno kainuoja 2,90 lito, o maisto prekių parduotuvėje jo galima įsigyti vidutiniškai už 3,50 lito. „Pas mus, palyginti su ekologiškomis prekėmis, yra pigiau, tačiau, palyginti su standartinėmis parduotuvėmis, daržovės ar vaisiai brangesni“, – pasakojo moteris.

Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086

11

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo derybinė korta gali padėti Vyriausybei pasiekti palankesnį susitarimą su „Gazpromu“. Gediminas Stanišauskas gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

V

Šaltinis: „Ekonomika.lt“. Apklausoje dalyvavo 222 skaitytojai.

„Žodis „boba“ kilęs iš rusų kalbos ir apibūdina šventąją, žiniuonę, – pasakojo krautuvės šeimininkė. – Tai moteris, kuri rūpinasi savo šeima.“ V. Skorupskienė savaitraščiui teigė, kad neįprastas pavadinimas nepalieka abejingų, o bet kokia reakcija, teigiama ar neigiama, jau yra siektinas rezultatas. „Svarbu, kad pavadinimas išsikirtų, atkreiptų dėmesį“, – neabejoja moteris.

Energetika

Dujų kainos slepiamos po derybininkų stalu

SAVAITĖS KLAUSIMAS

2 1 5

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

www.ek.lt NAUJIENOS TAVO VERSLUI

Harvardo prezidentės verslo taisyklės Pirmoji moteris – seniausio JAV universiteto prezidentė: apie įmanomas ir neįmanomas lyderio savybes, įvardžius „mes“ ir „aš“ bei vaizduotės lankstumą. Drew Faust gimė Niujorke, o aukštąjį išsilavinimą įgijo Pensilvanijos universitete, Filadelfijoje.

Profesijos keitimas turėtų tapti norma Įsivyravus struktūriniam nedarbui verkiant reikia užpildyti atsivėrusias specialistų spragas. Nors Lietuvoje galimybių pakeisti kvalifikaciją netrūksta, žmonės vengia keisti profesiją remdamiesi rinkos dėsniais.

Ką logotipas pasako apie bendrovę Puikus logotipas tampa bendrovės veidu. Milijardams žmonių tokių bendrovių kaip „Apple“, „Nike“, „McDonald's“ ar „Coca-Cola“ logotipų pristatinėti nereikia. Tačiau ką apie bendrovę sako jos logotipas? Žinomiausių pasaulio bendrovių logotipų tyrimas atskleidė, kad daugybė kompanijų linkusios naudoti tas pačias spalvas.

čia jungiasi www.ek.lt draugai www.facebook.com/ekonomika.lt

yriausybė iki šiol dangsto nuo visuomenės, kaip vyksta derybos su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“, todėl neaišku, kokią kainą už dujas Lietuva mokės pasibaigus ilgalaikei sutarčiai. Derybas su „Gazpromu“ planuojama baigti iki spalio vidurio.

Vyriausybė slapukauja Kelis mėnesius Vyriausybė nieko nepraneša apie tai, kaip vyksta derybos su dujų monopolininku „Gazprom“. Dar daugiau klausimų kyla buitiniams vartotojams, nes būtent ant jų pečių nuguls įsipareigojimai, kuriuos prisiims Algirdo Butkevčiaus ministrų kabinetas, pasirašant naują dujų tiekimo sutartį. 2004 metų sausio 23 dieną Valstybės turto fondo ir „Gazpromo“ pasirašyta dešimties metų trukmės sutartis baigsis 2014-ųjų pabaigoje. Pagal ją „Gazprom“ Lietuvai įsipareigojo tiekti ne mažiau kaip 90 proc. vartotojų poreikius tenkinantį dujų kiekį „tinkamomis kainomis“. Mainais Lietuva pardavė „Gazpromui“ 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų paketą už 100 mln. litų. Šiuo metu „Gazpromui“ priklauso 37,1 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų. „Tada premjeras Algirdas Brazauskas didžiuodamasis kalbėjo, kad Lietuva ilgam apsirūpino pigiomis dujomis, bet kažkodėl dabar Lietuva už dujas moka daugiausiai žemyne, 25–30 proc. brangiau nei Vokietija“, – sakė Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Masiulis. Pašnekovo teigimu, komisijos nariai visiškai neinformuoti apie šiuo metu vykstančias derybas su „Gazpromu“. „Labai norėčiau sulaukti racionalių sprendimų iš šios Vyriausybės, tačiau bijau, kad kažkur yra kišama kiaulė, – svarstė K. Masiulis. – Politikai neinformuojami apie derybas, nors energetika, jos strategijos, visada buvo

SGD terminalo statybos gali padėti Vyriausybei pasiekti palankesnį susitarimą su „Gazpromu“. Hoeghlng.com nuotr. tiek pozicijos, tiek opozicijos bendras reikalas.“ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, vidutinė į Lietuvą importuotų gamtinių dujų kaina siekia apie 1290 litų už 1000 kub. metrų. Latvija ir Estija už dujas moka apie 15–20 proc. mažiau nei Lietuva.

Kainą lemia pasaulinių rinkų tendencijos? Gamtinių dujų importuotojos „Dujotekana“ prezidentas Vladimiras Orechovas teigia, kad gamtinių dujų rinkoje kainas diktuoja ne politiniai sprendimai, o pasaulinių rinkų situacija, tai yra, dujų kainą lemia išimtinai ekonominiai veiksniai. „Gamtinių dujų kainos priklauso tik nuo naftos kainų ir euro kurso dolerio atžvilgiu. Ši formulė galioja visiems sandoriams tarp dujų rinkos dalyvių“, – sakė V. Orechovas. Jo teigimu, nei Lietuva, nei Rusijos Federacija negali savo sprendimais padaryti įtakos prekybos formulei, kuria naudojasi likęs pasaulis. „Lietuvoje įvairios partijos ir grupuotės diskutuoja, kad gamtinės dujos neva galėtų kainuoti pigiau, bet neįžvelgiu jokios perspektyvos tokioms diskusijoms“, – aiškino V. Orechovas. UAB „Dujotekana“ dujas perka per „Gazpromo“ tarpininką – „LT Gas Stream“. Kasmet įmonė į Lietuvą importuoja apie

475 mln. kub. metrų dujų arba maždaug 15 proc. bendro į Lietuvą importuojamo dujų kiekio. Daugiau už „Dujotekaną“ į Lietuvą importuoja tik „Lietuvos dujos“ (1,16 mlrd. kub. metrų) ir AB „Achema“ (1,45 mlrd. kub. metrų). Kad ir kaip būtų, „Gazpromas“ vienintelis tiekia dujas Lietuvai. Metinis Lietuvos poreikis siekia 3,4 mlrd. kub. metrų.

Griežtumas Lietuvai kainavo 1 mlrd. litų Skirtingai nei V. Orechovo, Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys mano, kad Lietuvai nustatyta „Gazpromo“ dujų kaina yra ir spekuliacinė. „Be ekonominės dalies, kurią sudaro naftos rinkos pokyčiai, kiti dalykai, neatmesčiau ir spekuliacinio bei politinio momentų“, – sako K. Daukšys. Tarp pastarųjų K. Daukšys išskyrė Lietuvoje prieš kelerius metus pradėtą įgyvendinti ES trečiąjį energetikos paketą. Pagal jį gamtinių dujų tiekimas atskiriamas nuo skirstymo. „Lietuva pasirinko labai griežtą atskyrimo variantą, kuris nepatiko „Gazpromui“, todėl už šiuos veiksmus sumokėjome atitinkamai brangiau“, – nea-

bejoja K. Daukšys. Jo skaičiavimais, per 4 metus, kai šalis pradėjo įgyvendinti ES trečiąjį energetikos paketą, Lietuva už dujas permokėjo apie 1 mlrd. litų. „Kokios bus kainos po derybų su „Gazpromu“, manau, išgirsime spalio mėnesį. Tikiuosi, kad Vyriausybė šią informaciją pateiks visuomenei“, – kalbėjo K. Daukšys. Viena alternatyvų, kaip Lietuva galėtų apsirūpinti pigesnėmis dujomis, ekspertai laiko Klaipėdos SGD terminalą, kurio statybas tikimasi užbaigti iki 2014 metų pabaigos. „Pagal projektuojamą dydį, SGD terminalas galėtų perpumpuoti net iki 4 mlrd. kub. metrų dujų arba daugiau, nei reikia visai Lietuvai. Tačiau klausimas, už kiek per jį pirksime dujas, kol kas taip pat lieka neatsakytas“, – teigia K. Daukšys. Jis baiminasi, kad neatsitiktų taip, jog už dujas mokėsime netgi panašiai, kaip ir dabar pirkdami iš „Gazpromo“.

Ministerija rami dėl pinigų Energetikos ministerija patikino, kad Klaipėdos SGD neabejotinai iškils iki numatyto laiko. „Pirmaisiais terminalo veiklos metais planuojama

» Pirmaisiais terminalo veiklos metais

planuojama perpumpuoti apie 1 mlrd. kub. metrų dujų, o pajėgumas ateityje galėtų siekti iki 3 mlrd. kub. metrų per metus

perpumpuoti apie 1 mlrd. kub. metrų dujų, o pajėgumas ateityje galėtų siekti iki 3 mlrd. kub. metrų per metus, – kalbėjo ministerijos atstovė Donata Malinauskaitė. – Atsiras galimybė ateityje tiekti dujas valstybėms kaimynėms. Lietuva galės dalyvauti tarptautinėje dujų rinkos prekyboje.“ Šalis esą nebepriklausys nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo ir užtikrins alternatyvų dujų tiekimo šaltinį. Didžiausia SGD terminalo ekonominė nauda valstybei, pasak Energetikos ministerijos, numatoma dėl mažesnių gamtinių dujų kainų Lietuvos gyventojams ir įmonėms. „Bendrovių pateikti pasiūlymai aiškiai rodo, jog šiuo metu Lietuvoje už dujas mokama kaina neatitinka pasaulinės rinkos realijų“, – sakė D. Malinauskaitė. AB „Klaipėdos nafta“, įgyvendinanti SGD terminalo projektą, dėl dujų tiekimo derasi su 16 tarptautinio konkurso dalyvių. SGD terminalo statybos Lietuvai kainuos apie 613 mln. litų. Į šią sumą patenka ir 160 mln. litų, už kuriuos bus gilinamas Klaipėdos uostas bei įrengiama krantinės infrastruktūra. Šių metų liepos 9-ąją Liuksemburge „Klaipėdos nafta“ su Europos Investicijų Banku (EIB) pasirašė iki 87 mln. eurų (300 mln. litų) finansavimo sutartį. Iki 120 mln. litų trumpalaikį kredito limitą „Klaipėdos naftai“ suteikė ir bankas „Nordea“, todėl tikimasi, kad terminalo statybos darbai vyks sparčiai.

Ragina mažiau politikuoti Paklaustas, kaip vertina Klaipėdos SGD projektą, „Dujotekanos“ prezidentas V. Orechovas neatmetė, kad šis gali būti naudingas Lietuvai. „Teoriškai gali sumažinti Lietuvai tiekiamų dujų kainą, bet kaip bus, sunku pasakyti. Žinau tik viena: bet koks papildomas darbas transportuojant dujas susijęs ir su didesnėmis išlaidomis, o išlaidas kažkas turėtų padengti“, – sako V. Ore-

„Lietuvoje įvairios partijos ir grupuotės diskutuoja, kad gamtinės dujos neva galėtų kainuoti pigiau, bet neįžvelgiu jokios perspektyvos tokioms diskusijoms“, – aiškino V. Orechovas. Asmeninio archyvo nuotr.

chovas. Jis netiki, kad 2015 metais, pradėjus veikti Klaipėdos SGD, dujos atpigs 100–150 JAV dolerių už 1000 kub. metrų. „Nemačiau nė vieno pardavėjo, kuris parduotų produktą 50 centų pigiau, jei šalia kiti prekeiviai pardavinėja už 1 dolerį. Tokių stebuklų rinkoje nebūna, – ironizavo V. Orechovas. – Nė vienas rimtas kapitalistas dujų sektoriuje nenorės prekių pardavinėti gerokai pigiau, nei konkurentas.“ Šiandien visi Lietuvoje veikiantys importuotojai dujas perka iš vienintelio dujų tiekėjo – „Gazpromo“. Vis dėlto, stabiliai nenutrūkstamam SGD terminalo darbui užtikrinti minimaliu ekonominiu režimu reikėtų, kad iš terminalo Lietuvos energijos gamintojai nupirktų ne mažiau kaip 0,54 mlrd. kub. metrų dujų per metus. Tai įmanoma padaryti tik priėmus politinį sprendimą, o šiuo atveju Lietuvai iš „Gazpromo“ reikės pirkti mažiau dujų. „Kažkodėl pamirštame kainodarą ir mėginame perkelti ją į politinį lygmenį, bet dujų versle yra taip, kad kuo mažiau iš mūsų pirks, tuo aukštesnes kainas nustatysime. Štai ir viskas“, – sakė V. Orechovas. Prognozuojama, kad gamtinės dujos dar mažiausiai 20 metų bus tarp pagrindinių pirminės energijos šaltinių. Numatoma, kad 2020-aisiais gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje sudarys apie 3 mlrd. kub. metrų dujų per metus.


Tryliktas puslapis

12

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

» Naujai finansinių nusikaltimų

Sės į teisiamųjų suolą

TIK SKAIČIAI

■ Holdingo „LTk Capital“

29,6 % „Nielsen“ atliktas tuščių cigarečių pakelių tyrimas parodė, kad Lietuvoje 29,6 proc. rūkalų gali būti kontrabandiniai.

(buvusio „Amazing Cili Invest“) pagrindinis akcininkas ir šios bendrovės valdomos įmonės – restoranų tinklo Lietuvoje ir Latvijoje „Čili Holdings“ – valdybos pirmininkas Tadas Karosas sės į teisiamųjų suolą. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusi-

kaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius Vilniaus apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje vienos didžiausių restoranų ir kavinių tinklų Lietuvoje valdančių įmonių valdybos pirmininkas kaltinamas galimu bankroto administratoriaus papirkimu, pranešė Generalinė prokuratūra.

kartai priskiriamos elektroninės bankininkystės duomenų vagystės, asmeninių duomenų nusavinimas, įmonės veiklos ataskaitų vagystės

„Čili Holdings“ valdybos pirmininkas T. Karosas sės į teisiamųjų suolą. Fotodiena

Finansiniai nusikaltimai tik dažnės

Tai – brangiausius nusikaltimus darantys žmonės. Jie veikia beveik nepastebimai, be pavojaus. „Baltųjų apykaklių“ savininkai XIX amžiuje pradėjo darbuotis kitaip ir nuolat bent vienu žingsniu lenkia teisėsaugą. Karolis Birgilas karolis.birgilas@ekonomika.lt

K

riminologijoje „baltųjų apykaklių“ nusikaltimo terminas atsirado dar 1939 metais, juo buvo apibūdinama neteisėta ir nesmurtinė veikla, kurią atlieka aukšto visuomenės sluoksnio piliečiai. Apibūdinimas tiek praeities, tiek šiandienos požiūriu yra per siauras. Į „baltųjų apykaklių“ nusižengimų spektrą patenka veiksmai nuo papirkinėjimo – vieno seniausių pasaulio nusikaltimų – iki kibernetinių nusikaltimų. Simbolinis pavadinimas atsirado ne veltui: šiuos nusikaltimus dažniausiai daro išsilavinę, turintys specialių įgūdžių asmenys, veikiantys vieni arba dirbantys didelėse korporacijose. 1974 metais JAV buvo įkurtas specialus Federalinių tyrimų biuro (FTB) padalinys, tiriantis kyšininkavimą, kainų susitarimus, prekybą akcijomis turint išankstinės informacijos, pinigų plovimą ir kitus su finansais susijusius nusikaltimus.

Žingsniu priekyje Viso pasaulio priežiūros ir teisėsaugos instituci-

jos turi įdirbio aiškinant turto švaistymo, kyšininkavimo ir pinigų plovimo schemas. Nepaisant to, kad šie

nusikaltimai nėra iki galo išnaikinti, auga jaunų specialistų karta, mokoma kovoti su šiomis problemomis.

Vis dėlto, jau senokai atsirado nauja erdvė, kur vykdant finansinius nusikaltimus nebūtina turėti „baltos apykaklės“.

Kibernetiniai kriminalai priskirti prie finansinių ir kartu „baltųjų apykaklių“ nusikaltimų grupės, kai pinigais ir akci-

jomis pradėta disponuoti virtualioje erdvėje. Naujai finansinių nusikaltimų kartai priskiriamos elektro-

FAKTAI „Baltųjų apykaklių“ nusikaltimai

••Dėl šių nusikaltimų kasmet pasaulyje patiriama 2 trln. JAV dolerių nuostolių ••Stambiausias išaiškintas atvejis – Bernie Madoffo JAV vykdyta „Ponzi“ schema, kuri išviliojo 65 mlrd. JAV dolerių, o pats sukčius nuteistas kalėti 150 metų ••Finansinių nusikaltimų advokatų honoraras gali siekti 1000 JAV dolerių už valandą, taigi net 97 proc. teisiamųjų pripažįsta savo kaltę

Kibernetiniai finansiniai nusikaltimai vis sunkiau išaiškinami. Reuters

ninės bankininkystės duomenų vagystės, asmeninių duomenų nusavinimas, įmonės veiklos ataskaitų vagystės. Pastarosios dėl savo pobūdžio primena akcijų prekybą turint išankstinės informacijos. Klasikiniu atveju įmonės darbuotojas, turintis tos pačios kompanijos akcijų, gali žinoti visą vidinę informaciją, kuri investuotojams bus pateikta vėliau, taigi įgauna pranašumą pirkdamas arba parduodamas akcijas. Tokį nusikaltimą nėra sunku išaiškinti, jei sukčiautojas parduoda arba perka akcijas dideliais kiekiais. Kai įvyksta duomenų vagystės internetu, labai sunku nustatyti, kur nutekėjo informacija.

Taip pat šią informaciją gali panaudoti keli investuotojai, kurie nesišvaistys didelėmis sumomis ir neatkreips į save dėmesio. Kibernetinių nusikaltimų iššūkis priežiūros institucijoms yra tas, kad ši sritis labai greitai plečiasi, o nusikaltėliai nebeatitinka klasikinių apibrėžimų. „Pastebima, kad pasaulyje daugėja profesionalių nusikaltėlių, o tam didžiausią įtaką daro technologijos. Kibernetinių nusikaltimų srautas dabar labai didelis ir vis dar lieka erdvės naujiems nusižengimams, taigi šie dar ilgą laiką lenks valdžios institucijas“, – interviu CNBC sakė finansinių nusikaltimų tyrimų partneris Aaronas Stephensas iš advo-

katų kontoros „Rewin Leighton Paisner“.

Iš gatvių į internetą FTB dar pernai pranešė, kad vienos didžiausių JAV grupuočių – „Kruvinieji“ (angl. Bloods) ir „Luošiai“ (angl. Crips) – savo veiklą perkelia į virtualią erdvę. Panašios kriminalinių vienetų orientacijos ir reikėjo tikėtis, kai pinigai vis didesniu mastu perkeliami į internetą. Ciniška, tačiau gaujos mažiau pavojingos, jei pinigus iš gyventojų vagia internetu, o ne tyko savo aukų ginkluoti peiliais. Visgi, tai – tik ledkalnio viršūnė, nes kriminalinės struktūros, padedamos technologijų, dabar gali veikti ne tik be pirštų antspaudų – jos lengviau plečia savo infrastruktūrą. „Gaujos dabar labiau prisitaikiusios ir išsivysčiusios. Išnaudoja kiekvieną galimybę, internetu seka savo pagrindinius konkurentus arba su jais bendrauja ir taip plečia

Tryliktas puslapis savo įtaką“, – rašoma FTB pranešime. Kompiuteriniai nusikaltimai beveik nesiskiria nuo įprastų finansinių „baltųjų apykaklių“, nes visos neteisėtos schemos išlieka tokios pačios, bet naudojantis technologijomis vogti duomenis, daryti neteisėtas pinigų perlaidas ir kitus finansinius nusikaltimus yra lengviau. Neabejotinai tai mažina kriminalinių elementų riziką, o pati „baltųjų apykaklių“ prasmė tampa tik klasikiniu apibrėžimu.

Tarp kūjo ir priekalo Kovojant su įprastais nusikaltimais pasitelkiama teisė ir jėga. Kompiuteriu atliekamiems kriminalams tokios priemonės ne tik nėra veiksmingos – kol kas išvis nėra įrankių tokio pobūdžio nusikaltimams išaiškinti. Tai bene didžiausia ekonominė dilema finansinės priežiūros ir teisėsaugos institucijoms. Iš pažiūros finansinių nusikaltimų

13 mastą galima akivaizdžiai sumažinti: įvesti griežtą kontrolę, tikrinti kiekvieną elektroninę pinigų perlaidą, įmonių duomenis laikyti bendrose saugyklose, stebėti kiekvieną investuotojų pasirinkimą. Tačiau taip verslas ir investuotojai būtų atriboti nuo savarankiškos rizikos. Rinka taptų nelanksti, dėl to galiausiai nukentėtų vartotojai. Visiškai laisva rinka tikrai griežtai neatskirtų nusikaltėlių ir nukentėjusiųjų stovyklų, tačiau finansų rinkos nuo to neabejotinai pradėtų strigti. Kol bus ieškoma sąveikos pusiausvyros, kibernetinių nusikaltimų atstovai turės papildomo laiko naujoms sukčiavimo schemoms kurti. Internetinė valiuta dar neišpopuliarėjo, tačiau

bitkoinų atvejis parodė, kad tai gali būti vienas pirmųjų iššūkių kovojant su kibernetiniais finansiniais nusikaltimais. Nusikaltimų prevencija dar nėra tobula, tačiau „baltųjų apykaklių“ teismo procesai – vieni nuožmiausių. Tiek JAV, tiek Vakarų Europoje už šiuos nusikaltimus gresia ilgi kalėjimo metai. Bausmės griežtinamos, tačiau šioje srityje taip pat trūksta pusiausvyros, nes dažniausiai išaiškinami tie finansiniai nusikaltimai, kuriuos žmonės vykdo pirmąkart. Europos ir JAV teisėsauga skėsčioja rankomis, „baltosios apykaklės“ toliau veikia nebaudžiamos, o kibernetinis finansinių nusikaltimų šešėlis tamsėja net patiems tyrėjams.

» Kibernetinių nusikaltimų iššūkis

priežiūros institucijoms yra tas, kad ši sritis labai greitai plečiasi, o nusikaltėliai nebeatitinka klasikinių apibrėžimų


Smulkusis verslas

14

Nuomos verslui nebaisūs ■ Kiek daugiau nei prieš

mėnesį į Vilniaus senamiesčio ir centrinės miesto dalies gatves išriedėjo 200 oranžinių dviračių. Logiška, kad naujos paslaugos tiekėjas turėjo pakeisti Vilniaus dviračių nuomos rinką. Tą patvirtina ir faktas, kad sostinėje įprastą dviratį valandai galima išsinuomoti už maždaug 10 litų, o tiek pat laiko riedėti

oranžiniu kainuos 1,5 lito. Vis dėlto dviračių nuomos ir turizmo įmonės „Velo-city“ vadovas Frankas Wurftas reagavo ramiai ir buvo tam pasiruošęs. Panašios nuomonės laikėsi ir kitos dviračių nuomos įmonės „Velotakas“ atstovas. Iš tiesų, pirmoji valanda „CycloCity“ dviračiu yra pigesnė, tačiau antroji jau lenkia kitų nuomos punktų kainą beveik 4 litais. Trečioji valanda važiuojant

oranžiniu dviračiu bene dvigubai brangesnė, nei įprastų nuomos punktų, nes ketvirtasis ir likę pusvalandžiai ant dviračio kainuos po 12 litų. Be to, šiemet sezonui taikomas 20 litų abonentinis mokestis, kuris kitąmet sieks 69 litus. „Velotako“ atstovas sutinka, kad į rinką įsiliejo naujas dalyvis, tačiau segmentas stipriai skiriasi, kadangi dviračių nuomos punktai labiau orientuojasi į ilgalaikę nuomą ir dažniausiai paslaugas teikia užsieniečiams.

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Žengia į Vilniaus senamiestį ■ Pirmoji tinklo „Subway“ užkandinė iki metų galo bus atidaryta Vilniuje.

Vilniaus oranžinių dviračių sistema dviračių nuomos verslo nepaveikė. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Per krizę įžvelgti sprendimai – pelningi Senovės graikų kalboje žodis „krizė“ reiškė situaciją, kuri verčia priimti sprendimą. Ekonominiu nuosmukiu priverstiniai pokyčiai vieniems verslininkams baigėsi nokautu, kitiems – „suveržtais diržais“, arba sukėlė rimtą galvos skausmą sprendžiant, kaip išlikti. Vis dėlto, Lietuvoje per šį laikotarpį atsirado ir naujų sėkmingų verslų. Alisa Bulybenko info@ekonomika.lt

A

pžvelgdamas Lietuvos makroekonominį vaizdą, bendrovės „Ekonominės kon-

sultacijos ir tyrimai“ direktorius, verslo konsultantas Gintas Umbrasas teigė, jog mažiausiai per krizę praradimų patyrė vienas jungtinis sektorius – žemės ūkio ir maisto pramonė. Pasaulis

su kiekviena diena suvartoja vis daugiau maisto, tai – klasikinė vieta, kur poreikis tik auga. „Lietuvos infrastruktūra – tradicinė: santykinai normalus klimatas, yra ne itin intensyviai

naudojamų žemės plotų, gyventojai turi perdirbimo bei prekybos įgūdžių. Šioje srityje mūsų šalis pakankamai gerai išsivystė, tad ir per sunkmetį matome, kaip dažnai keičiasi maiti-

nimo taškai, jų koncepcijos, o paslaugų sektoriuje galima rasti naujų sprendimų, kurie rinkai patrauklūs“, – rinką apžvelgė G. Umbrasas. Taip atsirado įvairių kepyklėlių, restoranų ar barų, kurių per pastaruosius metus Lietuvoje pridygo kaip grybų po lietaus. Egzistuoja nemažai panašių istorijų: kažkas per krizę neteko darbo ir tiesiog priėmė sprendimą imtis naujos veiklos – pradėjo savo svajonių verslą,

kuris sulaukė sėkmės. Šiuo atveju kyla klausimas, kas lėmė naujųjų verslų klestėjimą: kritinės situacijos, aplinkybės ar natūraliai pasiektas verslo brandos etapas.

Krizė ar natūrali eiga Pasak G. Umbraso, krizės ir naujų verslų santykis gali būti įžvelgiamas vienu aspektu – susidariusi kritinė situacija privertė „išsijudinti“. „Ne krizė sukūrė šiuos sėkmingus verslus. Subrendo nauja verslininkų karta, kuri aptiko vieną kitą išskirtinį sprendimą. Mūsų valstybėje atsiranda daugiau drąsos tuo užsiimti. Krizė tapo rimtu stimulu imtis naujovių. Neretai, kol gyvenimas geras, tingima ką nors keisti, o kritinė situacija sukuria padėtį, kai arba imiesi iniciatyvos, arba

JAV užkandinių tinklo atstovas Peteris Mompaloa de Piro „Ekonomika.lt“ patvirtino, kad greito maisto restoranas įsikurs Vokiečių gatvėje. Jo teigimu, naujoje užkandinėje planuojama įdarbinti apie 10 darbuotojų. P. Momaploa de Piro savai-

traščiui „Ekonomika.lt“ taip pat teigė, kad vis dar ieško vietos verslininkų, su kuriais galėtų bendradarbiauti ir plėsti „Subway“ veiklą Lietuvoje. Todėl dar nėra žinoma, kokiu intensyvumu JAV užkandinių tinklas plėsis mūsų šalyje. „Subway“, valdantis daugiau prekybos taškų nei „McDonald’s“, kitąmet Europoje planuoja atidaryti iki 1 tūkst. naujų užkandinių.

15

Atlyginimų didinti neplanuoja ■ Net 58 proc. – šių metų

„Subway“ ieško vietos verslininkų, su kuriais galėtų bendradarbiauti ir plėsti veiklą Lietuvoje. Scanpix

gegužę–birželį atliktame tyrime dalyvavusių Lietuvos darbdavių teigė, kad jų įmonėse atlyginimai per paskutinius šešis mėnesius nekito, taip pat neplanuojami jokie algų pokyčiai artimiausią pusmetį.

23 proc. atsakovų per pastaruosius šešis mėnesius

didino bazinius atlyginimus, o 18 proc. respondentų teigė per artimiausią pusmetį planuojantys kelti tik kai kurių profesijų darbuotojų algas. Tyrimas atliktas trijose Baltijos šalyse, taikant vienodą metodiką. Pagrindinis šio tyrimo išskirtinumas tas, kad buvo siekiama išsiaiškinti skirtingų pareigybių ir profesijų atlyginimų tendencijas, o ne nustatyti bendrą šalies vidurkį.

» Verslas taip pat galėtų būti tiesiog šeimos pragyvenimo

šaltinis, kuomet gaunamas vidutinis ar didesnis atlyginimas: uždarbis leidžia patogiai gyventi ir nepatirti tiek daug streso, kaip dirbant samdomą darbą, bei išlaikyti didelė vertybę – nepriklausomybę gali likti „už borto“, tad nori nenori pradedi ieškoti sprendimų“, – sako G. Umbrasas. Nuo 2011 metų sėkmingai veikiančio sostinės baro „Marsas“ direktorius Saimonas Burneika teigia, kad tai, kaip sekasi sostinės barams, puikiai iliustruoja faktas, kad šiuo metu Vilniaus senamiestyje rasti naujų patalpų – beveik neįmanoma. „Mūsų atveju krizė neturėjo jokios įtakos – nei sudarė palankesnes sąlygas pradėti verslą, nei sukėlė įtampą. Esu tikras, kad tai savaime

susiklosčiusios barų kultūros rezultatas, tačiau ne krizės. Atsigavimas jaučiamas ne tik Vilniuje, geras pavyzdys – Kaunas, kuriame jau kelerius metus matomas aiškus barų ir kavinių rinkos atsigavimas“, – teigia S. Burneika.

Kriziniai NT privalumai Verslininkai, kurie per patį sunkmetį rado perspektyvių nišų, pasinaudojo palankiomis krizės galimybėmis ir sukūrė sėkmingus projektus, pelningai dirba iki šiol. Vienas tokių pavyzdžių – menų fabrikas „Loftas“.

FAKTAI Augo per krizę

••2009–2012 metais žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriuose eksportas išaugo dvigubai ••Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius 2009–2013 metų laikotarpiu kito, tačiau, išskyrus 2012-uosius, buvo didesnis nei prieš krizę ••Daugiausia (66534) veikiančių mažų ir vidutinių įmonių įregistruota 2011 metais. Šis rodiklis stipriai lenkia laikotarpio prieš krizę duomenis (2006 metais – 56451, 2007-aisiais – 59712 ir 2008 metais – 63187)

„AJ šokoladas“ savininkas Algimantas Jablonskas per krizę pačiame sostinės senamiestyje atidarė dar vieną rankų darbo šokolado krautuvėlę. Fotodiena

Smulkusis verslas

„Daug kas sakė, kad mums nepasiseks – dabar krizė, klubai, barai užsidaro, o jūs įrengėte pusės tūkst. kvadratinių metrų renginių vietą. Jie manė, kad mes su žmona išprotėjome“, – šypsosi V. Diawara. Bendrovės nuotr.

Kultūros centro įkūrėjas ir žinomas šalies muzikantas Viktoras Diawara teigia, kad šį verslą pradėjo visai netikėtai ir be didelių investicijų. „Sunkmečiu krito patalpų nuomos kaina. Dar 2008-aisiais net nebūtų kilusi mintis imtis tokio projekto, nes buvo brangu – pradedant nuoma ir baigiant darbininkais ar medžiagomis. Situacija pasikeitė 2009 metais, kai visi pradėjo taupyti, o mums tai išėjo į naudą – galėjome investuoti ne į nuomą, o į pačią veiklą“, – sako V. Diawara. Menų fabriko „Loftas“ patalpas muzikantas rado visai netyčia, nusprendęs surengti naujametį vakarėlį ir nebeerzinti pikto kaimyno. Vakarėlis sulaukė tokio pasisekimo, kad atlikėjas su žmona ėmėsi plėtoti šią koncepciją. Dviese pradėta veikla dabar išaugo iki dvidešimties žmonių komandos bei savanorių, o „Loftas“ tapo reikšmingu traukos objektu ne tik vakarėlių dalyviams, bet ir įvairių muzikos renginių, konferencijų, „startup’ų“, kino mėgėjams. „Daug kas sakė, kad mums nepasiseks: dabar krizė, klubai, barai užsidaro, o jūs įrengėte pusės tūkst. kvadratinių metrų renginių vietą. Jie manė, kad mes su žmona išprotėjome“, – šypsosi V. Diawara. Palankias nekilnojamojo turto nuomos sąlygas išskiria ir įmonės „AJ šokoladas“ savininkas Algimantas Jablonskas. Per krizę verslininkas pačiame sostinės senamiestyje atidarė dar vieną

Šiuo metu Vilniaus senamiestyje rasti naujų patalpų barams – beveik neįmanoma. Bendrovės nuotr. rankų darbo šokolado krautuvėlę. Kaip teigia jis pats, ne per krizę tokioje vietoje patalpų tiesiog nebūna, tad sunkmetis verslininkui išėjo į naudą. „Atsirado galimybė gauti patalpas pačiose geriausiose vietose. Ekonominio pakilimo metu kainos būna „kosminės“, ne visi ryžtasi įsigyti tokias patalpas. Šiuo atžvilgiu mums labai pasisekė, nes radome laisvą vietą už patrauklią kainą. Tiesa, dabar patalpų vertė kasmet auga, bet vis dar išlieka racionali“, – sprendimą plėstis per sunkmetį aiškino „AJ šokolado“ savininkas. Anot A. Jablonsko, verslininkai labai smalsūs žmonės, jiems nuolat norisi kurti. Troškimas padaryti kažką geriau ir įdomiau verčia nemažai rizikuoti, bet priimdamas sprendimą atidaryti dar vieną krautuvėlę per patį sunkmetį verslininkas tikėjo sėkme. „Prabangos produktai – televizoriai ar panašūs daiktai – per krizę tikrai tampa mažiau aktualūs. Vis dėlto, žmonės mėgsta save palepinti, tad visuomet stengiamės būti jiems pasiekiami. Be to, didelę mūsų klientūros

dalį sudaro turistai, tad neabejojau galimybe atidaryti krautuvėlę dar viename miesto centro taške, kur jų susitelkia daugiausiai“, – pridūrė verslininkas.

Keturi elgesio modeliai G. Umbrasas išskiria keturis verslininkų elgsenos tipus, kuriais vadovaujamasi kritiniu laikotarpiu. Pirmasis – mažiausiai fantazijos reikalaujantis modelis: „pabandykime išgyventi“. Verslas imasi priemonių, kad tiesiog ištvertų krizinį laikotarpį. Kaip teigia ekspertas, tai pats skausmingiausias veiksmas – prarandami darbuotojai, mažinami atlyginimai, ištinka kitos grubios pasekmės. Antrajam tipui priskiriamas verslas, kuris kritinį laikotarpį pasitinka turėdamas solidų rezervą. Per krizę suprantama, kad atėjo laikas pamąstyti – vengti įprastų operacijų, kurios būdingos augimo laikotarpiui. „Šiuo atveju prade-

58 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos darbdavių teigė, kad jų įmonėse atlyginimai per paskutinius šešis mėnesius nekito. Fotodiena

dama ieškoti naujų sprendimų, optimizuojama veikla. Viskas daroma truputį geriau, greičiau ir mažesniais kaštais. Tai pastebėtina ir tradiciniuose versluose, pavyzdžiui, baldų rinkoje: per krizę šios rinkos dalyviai staiga pradeda augti, klestėti, nors anksčiau jiems ne itin sekėsi“, – sako G. Umbrasas. Trečiąjį kelią pasirinkę verslininkai pradeda ieškoti to, kas vystosi stabiliai. Interesai sutelkiami į gyvybinius poreikius tenkinančius verslus, pradedant šiukšlėmis, elektros energija ir baigiant maistu. Taigi, išsiskiria ketvirtasis modelis, kurio esmė – surasti iš esmės kažką naujo. „Atsirado jaunų žmonių, kurie sugebėjo rasti visiškai naujų galimybių situacijoje, kurioje, regis, jau nieko neįmanoma pastebėti. Dažniausiai šiuo atveju plėtojasi atskiri smulkūs verslai. Kai kurie jų labai greitai užauga arba atvirkščiai – greitai sumenksta, dar kiti įsitvirtina ir tampa stabiliais verslais, pakankamai svarbiais Lietuvos rinkos dalyviais“, – dėsto G. Umbrasas. Konsultantas taip pat pastebi klaidingą verslo stereotipą: egzistuoja įsitikinimas, kad verslas būtinai turi sparčiai augti ir kurti didelį pelną. Jis taip pat galėtų būti tiesiog šeimos pragyvenimo šaltinis, kuomet gaunamas vidutinis ar didesnis atlyginimas: uždarbis leidžia patogiai gyventi ir nepatirti tiek daug streso, kaip dirbant samdomą darbą, bei išlaikyti didelė vertybę – nepriklausomybę.

» Daug kas sakė, kad mums nepasiseks:

dabar krizė, klubai, barai užsidaro, o jūs įrengėte pusės tūkst. kvadratinių metrų renginių vietą


Užsienyje

16

TIK SKAIČIAI

0,2 %

480 mlrd. JAV dolerių vertės Norvegijos ekonomika antrąjį metų ketvirtį augo vos 0,2 proc.

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

„Mercedes“ viltys Kinijoje

Vėl skolos „lubos“

■ Sakydama rinkimų kalbą, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Graikijos skolų krizė „brendo jau daugybę metų“ ir apkaltino savo pirmtaką Gerhardą Schroederį dėl to, kad Graikijai buvo leista prisijungti prie euro zonos.

■ Automobilių koncer-

■ JAV vyriausybė iki

„Kancleris G. Schroederis pritarė Graikijos narystei ir

susilpnino Stabilumo paktą. Abu sprendimai buvo blogi ir būtent nuo jų prasidėjo šiandieninės mūsų problemos“, – antradienį Randsburgo miestelyje sakė A. Merkel. Pagal dabartines apklausas, per rinkimus A. Merkel konservatorių koalicija surinktų 39 proc., o socialdemokratai – 25 proc. balsų.

nas „Daimler AG“ per ateinančius dvejus metus Kinijoje pristatys 20 visiškai naujų arba atnaujintų „Mercedes“ modelių, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

A. Merkel apkaltino savo pirmtaką G. Schroederį dėl to, kad Graikijai buvo leista prisijungti prie euro zonos. Reuters

Pasaulio ekonomikoje ilgai dominavusius Vakarus užklupus didžiausiai amžiaus finansų krizei, investuotojai ir analitikai suskubo karūną perduoti besivystančių šalių valiai. Vis dėlto, kaip jau tapo įprasta prognozių pasaulyje, optimizmas buvo skubotas.

Kompanija taip siekia įsilieti į didžiausią pasaulio automobilių rinką. Pasak šal-

tinių, bendrovė iki 2015 metų Kinijoje planuoja parduoti po 300 tūkst. modelių kasmet. Jei bus pasiekti šie planai, Kinija taps didžiausia rinka, kur parduodami „Mercedes“ automobiliai. Pernai šioje šalyje parduota 200 tūkst. naujų automobilių, tačiau prekyba dar atsilieka nuo Vokietijos ir JAV.

» Aukščiausią ekonomikos išsivystymo

lygį pasiekia valstybės, kurios investicijomis grįstą ekonomiką sugeba pakeisti inovacijomis

FAKTAI BRIC šalys

••BRIC šalyse gyvena 40 proc. pasaulio gyventojų ••Moksliniams tyrimams Kinija skiria 1,97 proc. BVP ••Skaičiuojama, kad 2035 metais BRIC šalių BVP pranoks G7 valstybes ••Į BRIC klubą pretenduoja Meksika ir Pietų Afrikos Respublika

Augimo dešimtmečiai BRIC šalims atnešė turtus, tačiau panašu, kad atėjo laikas reformoms. Scanpix

Vilius.Petkauskas@ekonomika.lt

2

007 metais įsižiebusi finansų krizė turėjo dvejopą poveikį pasaulio ekonomikai. Pirmiausia, finansų sistemos dereguliacija įrodė nesukursianti rojaus žemėje, veikiau tik

17

Neturėjo leisti įsivesti eurą

Lėtas augimas išbandys „plytas“

Vilius Petkauskas

Užsienyje

atskleidė, kad žmonių polinkiui rizikuoti nėra ribų. Antrasis smūgis pasaulio ir ypač Vakarų ekonomikai – supratimas, kad Romoje užgimusi kultūra praranda dominuojančias pozicijas. Dar 2001 metais investicinio banko „Goldman Sachs“ analitikas Jimas O’Neilas iš keturių dau-

giausia ekonominio potencialo turinčių šalių – Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos – angliškų pavadinimų pirmųjų raidžių „nukalė“ terminą BRIC, kuris sudaro žodį „plyta“.

Šiemet BRIC šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmą kartą sudarys daugiau nei pusę visos planetos sukuriamo BVP. Negana to, šių valstybių dydis (2011 metų duomenimis, jose gyveno

» Buvęs Kinijos lyderis Wenas Jiabao dar

pernai pabrėžė, kad besipučiantis kredito burbulas sudaro 190 proc. BVP

2,8 mlrd. žmonių) lėmė, kad jų plėtra sudaro pusę viso pasaulio ekonomikos augimo. Kita vertus, jau pradedama šnabždėtis apie devynmylių šuolių pabaigą: atėjo laikas ekonominėms transformacijoms.

Kinija siekia podiumo 8 dešimtmečio pabaigoje Dengo Xiaopingo sukel-

tas ekonominio mąstymo lūžis išlaisvino tūkstantmečius puoselėtą kinų verslumą, dėl kurio vos per tris dešimtmečius Kinija tapo antrąja pasaulio ekonomika. Didžiausią nerimą dėl Kinijos ekonomikos šiuo metu kelia susikaupęs skolų burbulas, kuris dėl šešėlinio finansavimo neatsispindi finansinėse

šalies ataskaitose. Už planinės ekonomikos ribų susitelkę šešėliniai bankų veiksmai turėtų kelti nerimą – verslo paskolų kaina neretai siekia 25–40 proc. Buvęs Kinijos lyderis Wenas Jiabao dar pernai pabrėžė, kad besipučiantis kredito burbulas sudaro 190 proc. BVP. Nereikia ekonomikos

daktaro laipsnio, kad suprastum, jog didelė palūkanų norma bei nemokus verslas veda katastrofos link. Situacija taptų daug liūdnesnė, jei atsimintume skaičiavimus, jog norint palaikyti milžiniškos populiacijos užimtumą valstybei reikia 6–7 proc. metinio BVP augimo. Vis dėlto šiemet Kinijos premjeru tapęs Xi Jinpingas yra sakęs, kad valstybė sieks pasitelkti dar neišnaudotą ekonominį lobį – vidaus rinką. Ekonomikos perorientavimas į vidaus rinką komunistinio režimo sąlygomis nebus lengvas darbas, tačiau Kinijos priklausomybė nuo prekių poreikio Vakaruose gali lemti eksporto ir investicijų lėtėjimą. Dar daugiau, skaičiuojama, kad didėjant paslaugų sektoriaus plėtrai ekonomika auga lėčiau, bet tai netaikytina sukuriamų darbo vietų skaičiui. Tam pačiam darbo vietų skaičiui sukurti reikia dvigubai mažesnės paslaugų sektoriaus plėtros, todėl galima tikėtis, kad rinkai orientuojantis į vidaus poreikius augimo tempai toliau lėtės, tačiau darbo vietų stoką kompensuos paslaugų sektoriaus plėtra.

Indija praleido savo progą Nors Kinija ir Indija dažnai lyginamos dėl didelio gyventojų skaičiaus, šios valstybės negalėtų labiau

spalio vidurio turėtų pasiekti skolos ribas, jei Kongresas nesiims greitų veiksmų, perspėja iždo sekretorius Jackas Lewas.

„Daimler AG“ per ateinančius dvejus metus Kinijoje pristatys 20 visiškai naujų arba atnaujintų „Mercedes“ modelių. Reuters

skirtis. Indija – demokratinė valstybė, todėl rinkos procesai čia kur kas aršesni. Protekcionistinės politikos užuomazgų nestokojantys indai iš dalies pralaimėjo Kinijai investicinę kovą – naujų darbo vietų kūrimą šalyje geriausiai apibūdina terminas stagnacija. Tai – didelė valstybės, turinčios daugiau nei 1,4 mlrd. gyventojų, problema. Negana to, Indijos vengimas taikyti Kinijoje išpopuliarėjusią vieno vaiko politiką lemia kylantį nedirbančio jaunimo skaičių. JAV federaliniam rezervui paskelbus apie skatinimo politikos pabaigą, investicijos Indiją palieka taip pat greitai, kaip ateina, todėl tarptautine valiuta laikoma rupija per tris mėnesius nuvertėjo net 13 proc. Valstybė jau ėmėsi priemonių, siekdama sustabdyti kapitalo nuotėkį, tačiau kylanti panika vis labiau primena problemų cunamį, užklupusį Vakarus žlugus „Lehman Brothers“. 2001–2008 metais spėriai augusi Indija praleido progą įgyvendinti svarbiausias ekonomines reformas ir pastatyti plėtrai tvirtesnį pamatą. Šiuo metu Indijos eksportas negali prilygti Kinijos planavimui. Indijos gamyklos priverstos stabdyti veiklą dėl energijos trūkumo, o XIX amžių primenanti infrastruktūra, nepasižyminti greito augimo perspektyvomis, nemasina investuotojų.

Rusija ir Brazilija stabdo Skirtingose pasaulio kraštuose įsikūrusios BRIC klubo narės Rusija ir Brazilija nesugeba išlaikyti besivystančioms ekonomikoms būdingų sparčių augimo tempų.

Valstybės skolos riba pakelta sausį, vyriausybė daugiau nebegalės skolintis, jei bus pasiektos „lubos“, praneša BBC.

J. Lewo teigimu, jei tai įvyks, nebebus įmanoma mokėti pensijų, algų kariškiams. Tektų kliautis grynųjų pinigų atsargomis, kurių šalyje yra maždaug 50 mlrd. JAV dolerių. Sekretorius perspėja, kad toks sprendimas pastatytų JAV į „nepriimtiną padėtį“. Dabartinis skolos limitas siekia 16,7 trln. JAV dolerių.

JAV vyriausybė iki spalio vidurio turėtų pasiekti skolos ribas. Reuters

Vos per tris dešimtmečius Kinija tapo antrąja pasaulio ekonomika. Scanpix

Rusija, kurios ekonomika visą amžių grindžiama gamtos turtais, kenčia nuo smukusio naftos poreikio. Daugiau nei pusė nacionalinio Rusijos biudžeto sukuriama iš naftos ir dujų eksporto bei su tuo susijusių paslaugų, todėl menkiausi žaliavų kainos pokyčiai skaudžiai veikia vieną pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų. Vis dėlto Rusijos problemas galima sieti su vietinių vadovų nenoru imtis būtinų struktūrinių reformų, kurios reikštų mažesnę Maskvos įtaką pagrindiniams ekonominiams procesams. Rusija turi nemenką technologinį potencialą, o Sovietų Sąjungos laikus menantys technologinio žmogiškojo kapitalo likučiai pajėgūs išspirti šalį iš ekonominio užribio. Tačiau tam reikia didelių investicijų, kurios neįmanomos be efektyvių reformų bei politinės valios. Savo ruožtu Brazilija, savo ekonomiką grindžianti eksportu, nukentėjo dėl panikos finansų rinkoje, kilusios per euro zonos krizę. Nuo 2010 iki 2012 metų šalies BVP augimas sulėtėjo net 4 kartus ir šiomis dienomis nusileidžia net

Šiaurės Korėjai. Siekdami „atvėsinti“ ekonomiką, brazilai pakėlė palūkanų normą. Į tai, ieškodami didelės pelno grąžos, greitai sureagavo užsienio investuotojai. Dėl to padidėjo vietinės valiutos paklausa, lėmusi neadekvatų jos brangimą ir vietinių prekių kainų šuolį. Ilgai trukusi protekcionistinė politika paskatino infrastruktūrinių investicijų badą, taigi Brazilijoje gaminamos prekės patiria dvigubą smūgį – aukšti gamybos kaštai ir pervertinta valiuta daro produktus nepatrauklius užsienio pirkėjams. Kylantis nedarbas ir vešintis nepasitenkinimas skatina socialinius neramumus, kurie atbaido investuotojus, norinčius finansuoti gamybą. Panašu, kad spartaus augimo periodas atėjo į pabaigą, o norint suvaldyti infliaciją bei nedarbą teks reformuoti ekonomiką.

Išloš investavę į mokslą Harvardo verslo mokyklos profesorius Michaelas E. Porteris, tyrinėjęs ekonominę valstybių raidą, yra pabrėžęs, kad aukščiausią ekonomikos išsivystymo lygį pa-

siekia valstybės, kurios investicijomis grįstą ekonomiką sugeba pakeisti inovacijomis. Tai reiškia, kad valstybė, užuot perdirbusi esamas technologijas, imasi kurti naujas, ir taip užtikrina savo produkcijos paklausą. BRIC šalių gretose vienintelė Kinija rimtai žiūri į mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos finansavimą (angl. R&D). 2011 metais kinai tokiems tyrimams skyrė 300 mlrd. dolerių (780 mlrd. litų) – 10 kartų daugiau nei Indija ar Rusija. Milžiniškos investicijos Kinijai jau leido nusiųsti žmogų į kosmosą, vykdyti sparčią ginkluotųjų pajėgų modernizaciją ir didžiuotis galingiausiu pasaulio superkompiuteriu. Keičiantis pasaulio ekonomikai, investuotojai netruks pastebėti, kuri šalis rimtai žiūri į savo ateitį. Kinija, įgyvendinusi struktūrines reformas bei pakeitusi savo ekonomikos pobūdį, gali tvirtai ir pelnytai grįžti į pasaulio lyderių gretas, o likusios „plytos“, nepakeitusios protekcionistinių įpročių bei neatsisakiusios politinio nihilizmo, taip ir liks amžinai perspektyvios.


Vadyba

18

TIK SKAIČIAI

10

metų

Populiari internetinės telefonijos paslauga „Skype“ švenčia 10-ąsias veiklos metines.

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Mobiliojo parašo šuolis

Pirkėjų internete gausėja ■ Beveik trečdalis visų

šalies gyventojų (31 proc.) nurodo apsiperkantys elektroninėje erdvėje ir skiriantys tam kas mėnesį apie 150 litų. „Aripaev“ duomenimis, per pastaruosius metus pirkėjų skaičius internete padidėjo 3 procentiniais punktais, o, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš dvejus metus, – 9 procentiniais punktais. Tai

parodė Interneto vartotojų tyrimas, kurį atliko bendrovė TNS LT. Tyrimo duomenimis, lietuviai, perkantys internetu, vidutiniškai išleidžia apie 160 litų per mėnesį. Daugiausiai – apie 220 litų – internete linkę išleisti 30–39 metų amžiaus vartotojai. Įdomu tai, kad vyrai internetinėje erdvėje linkę išleisti daugiau. Jų bendra pirkinių krepšelio suma kas mėnesį sudaro vidutiniškai 215 litų.

■ Lietuvos artimiausiu

laikotarpiu laukia mobiliojo parašo naudotojų skaičiaus šuolis.

Beveik trečdalis visų šalies gyventojų nurodo apsiperkantys elektroninėje erdvėje. Fotodiena

„Tele2“ prognozuoja, kad jau 2016–2018 metais dauguma žmonių naudosis SIM kortelėmis su integruotu elektroniniu parašu. Šiandien mobiliuoju parašu naudojasi vos daugiau nei 25 tūkst. visų Lietuvos operatorių klientų.

Tai mažiau nei 0,5 proc. iš 4,9 mln. registruotų Lietuvos mobiliojo ryšio vartotojų. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, registruotų mobiliosios bankininkystės vartotojų šalyje šiuo metu yra 1,5 mln. Jungtis prie elektroninės ar mobiliosios bankininkystės mobiliuoju elektroniniu parašu galima bet kur: nereikia nei slaptažodžių kortelės, nei generatoriaus.

Vadyba

19

Atsisakys 3G ryšio

■ Vienas bendrovės

rencijoje. Pasakodamas apie „Google Glass“ projektą kūrėjas sakė, kad išmanieji akiniai turės galimybę naudoti jiems skirtas aplikacijas, tačiau 3G ryšio funkcija nėra numatyta: esą tam trukdo palyginti maža „Google Glass“ baterijos talpa. Šiuo metu JAV bandomi Apie tai B. Parvizas pranešė „Google Glass“ akiniai gali Stenfordo universitete (JAV) filmuoti, fotografuoti, vykvykusioje „Hot Chips“ konfe- dyti informacijos paiešką.

„Google“ išmaniųjų akinių „Google Glass“ kūrėjų Babakas Parvizas pranešė, kad šiame įrenginyje nebus naudojamas 3G mobiliojo ryšio modulis, taigi, vartotojams reikės tenkintis „WiFi“ ir „Bluetooth“ belaidžio ryšio galimybėmis.

Šiandien mobiliuoju parašu naudojasi vos daugiau nei 25 tūkst. visų Lietuvos operatorių klientų. Scanpix

Infrastruktūra reikalinga ir internete Tiesa ta, kad Lietuvos ekonomikos ir vidaus rinkos dydis neleidžia visiškai atsiskleisti piliečių verslumui. Vis dėlto skaitmeninis amžius siūlo išeitį – internetą, kuris atveria duris net į gūdžiausias rinkas. Tačiau lietuviškai internetinei prekybai dar reikia išsitraukti pagalius iš ratų. Vilius Petkauskas Vilius.Petkauskas@ekonomika.lt

A

Elektroninė prekyba Lietuvoje sparčiai populiarėja, bet dar yra barjerų, trukdančių greitesnei plėtrai. Scanpix.

pie elektroninę (e.) prekybą kiekvienas yra girdėjęs – legendos ir anekdotai apie „eBay“ ar „Amazon“ produktų kokybę jau ne pirmus metus sklando interneto platybėse ir verslo spaudos tekstuose. Statistika rodo, kad kas penktas lietuvis yra pirkęs prekių ar paslaugų tiesiog iš savo darbo kambario ar biuro, nors šis skaičius gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos lyderių – britų: net 70 proc. nesivargina palikti namų dėl tokių menkniekių, kaip apsipirkimas. Tačiau nusiminti nevertėtų – e. komercijos specialistai prognozuoja, kad pasitikėjimas internetinėmis parduotuvėmis mūsų šalyje tik augs, o prekybos apimtys per ketverius metus Lietuvoje ūgtels net 144 proc. Yra kuo džiaugtis ir norintiesiems prekiauti su užsienio valstybėmis – skaičiuojama, kad augimas Vakarų Europoje iki 2017 metų sieks 80 proc. – įspūdingas šuolis, turint omenyje, kad 2012-aisiais e. prekybos apimtys Senajame žemyne siekė 160 mlrd. eurų (553 mlrd. litų).

Kredito kortelių barjeras Nors Lietuvoje kredito kortelės dar nėra populiarios – Lietuvos banko duomenimis, jomis metų pradžioje naudojosi vos 17 proc. gyventojų, Vakarų pasaulis dėl kreditinių tiesiog pamišęs: jomis naudojasi daugiau nei trys ketvirtadaliai vakariečių. „Kuriant e. komercijos pagrindu veikiantį verslą ir atlikus prekės ir rinkos analizes paaiškėjo, kad Vakarų Europoje ir JAV už didžiąją dalį internetinių pirkinių atsiskaitoma kreditinėmis kortelėmis“, – sakė „WebSolutions“ direktorius Tomas Paplauskas. Pašnekovo teigimu, šiuo metu Lietuvoje nė vienas bankas nesuteikia galimybės užsienio pirkėjams atsiskaityti kredito kortelėmis už prekes Lietuvoje. „Yra kitų būdų, kaip „PayPal“ ar vietiniai mokėjimo paslaugų teikėjai, tačiau pasitaiko tam tikrų priežiūros aspektų, kuriuos dažniausiai sugeba patenkinti tik bankai. Išeina taip, kad privalome vykdyti atsiskaitymus per užsienio bankus. Tai reiškia, kad

Lietuva praranda papildomas lėšas“, – pasakojo T. Paplauskas. „Ekonomika.lt“ primena, kad prieš kelerius metus tokią paslaugą teikė „Swedbank“, tačiau vėliau jos atsisakė. „Bankui susidūrus su paslaugas teikiančių įmonių nemokumu, ši buvo sustabdyta, dabar aktyvi paslaugos plėtra nevyksta“, – savaitraščiui atsiųstame laiške dėstoma „Swedbank“ pozicija. E. komercijos konsultanto Vytauto Vorabjovo teigimu, ši problema susiformavo tada, kai bankrutavus Lietuvos oro linijoms bankai savo lėšomis klientams turėjo padengti neįvykusių skrydžių išlaidas. „Tai buvo dideli pinigai, bankai nusprendė, kad šios paslaugos Lietuvoje nebeteiks. Atsirado kitų paslaugų, tačiau jos visą atsakomybę perleidžia klientui“, – teigė V. Vorabjovas. Susierzinimo neslėpė profesionalią garso įrangą Lietuvoje gaminančios kompanijos „LessLoss“ įkūrėjas Liudas Motekaitis. „Absurdiška, kad dirbdamas Lietuvoje turi tartis su

» Vakarų Europoje ir JAV už didžiąją

dalį internetinių pirkinių atsiskaitoma kreditinėmis kortelėmis

Vokietijos ar Jungtinės Karalystės banku. Tai nėra pasirinkimas, veikiau prievolė“, – dėstė L. Motekaitis. Nors natūralu, kad bankai, įvertinę riziką, atsisako tam tikrų paslaugų, panašu, kad nuo krizės kur kas smarkiau nukentėjusi Latvija, kai kurių bankų akimis, atrodo patikimesnė – V. Vorabjovo teigimu, analogišką atsiskaitymo paslaugą Latvijoje teikia jau minėtas „Swedbank“. Sistemą „Mokėjimai. lt“ administruojančios kompanijos „EVP international“ plėtros ir rinkodaros direktorius Liudas Kanapienis pasakojo jaučiantis akivaizdų šių paslaugų poreikį. „Yra daug mums žinomų ir nežinomų projektų, produktų ir paslaugų, orientuotų į užsienio rinkas, todėl gauti pinigų iš užsienio klientų visada aktualu“, – sakė L. Kanapienis.

Užsienis vilioja ne visus Pasaulyje jau tapo įprasta rinktis verslo buveinę ne konkrečioje valstybėje, o veikiau tikslingoje verslo aplinkoje. Turint omenyje e. komercijos barjerus Lietuvoje, būtų galima tikėtis pradedančių lietuvių verslininkų migracijos į užsienio valstybes, tačiau savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai neįžvelgė tokių tendencijų. Vienas startuolių akceleratoriaus „StartupHighway“ įkūrėjų Rokas Tamošiūnas pasakojo nematąs verslo emigracijos tendencijų. „Dauguma įmonių, į kurias investuojame, yra steigiamos Lietuvoje, bendra statistika

– mums naudinga. Pretekstas kurtis užsienyje atsiranda dėl objektyvių priežasčių, kaip investuotojo noras pinigus skirti verslui, esančiam artimoje teisinėje jurisdikcijoje“, – aiškino „StartupHighway“ įkūrėjas. V. Vorabjovas laikėsi panašios nuomonės ir teigė manantis, kad norint pritaikyti prekes vienai ar kitai valstybės rinkai pakankamai logiška dirbti arčiau klientų. „Kitas dalykas – „Amazon“ arba „eBay“ reikalavimas prekiaujant, tarkime, Jungtinėje Karalsytėje, nurodyti grąžinimo adresą ten pat“, – verslo subtilybėmis dalijosi konsultantas. Vis dėlto pašnekovas

pridūrė, kad veikimas užsienyje turi ir savų minusų, kaip papildomi kelionių ir transportavimo kaštai. „Yra tikrai nemažai įmonių, kurios sėkmingai prekiauja ir iš Lietuvos“, – sakė V. Vorabjovas.

Ir lengva, ir sunku Pirminę e. komercijos infrastruktūros detalę – internetą, Lietuvos tiekėjai išplėtojo iki maksimumo. Gyvendami valstybėje, kurioje prieš 25 metus langų žaliuzės atrodė pakankamai rimta inovacija, dabar galime

džiaugtis kone sparčiausiu pasaulyje interneto ryšiu. R. Tamošiūnas mano, kad Lietuvoje nėra ypatingų barjerų e. komercijos įmonėms kurtis. „Neteko pastebėti, kad mūsų institucijos ką nors blokuotų. Aišku, visokių problemų gali kilti su tarptautiniais atsiskaitymais, kai pervedamos didelės sumos“, – aiškino R. Tamošiūnas. Pašnekovas pridūrė, kad skųstis galėtų bandantieji įgyti mokėjimo agentūros statusą, mat šį suteikia griežtus stan-

» Nuo finansų krizės kur kas smarkiau

nukentėjusi Latvija, kai kurių bankų akimis, atrodo patikimesnė

dartus taikantis Lietuvos bankas. Didesnių sunkumų negalėjo įvardyti ir L. Kanapienis. „Finansinių paslaugų teikimas visame pasaulyje yra licencijuojama veikla, tačiau sunkumais to nepavadinčiau, nes tokių paslaugų teikimas turi būti atsakingas ir prižiūrimas verslas“, – savaitraščiui sakė L. Kanapienis. „Sunkiau nebent mažiesiems rinkos dalyviams, kuriems veiklos licenciją kur kas paprasčiau gauti užsienio šalyse“, – mintį tęsė „EVP International“ atstovas. Savo ruožtu V. Vorobjovas priminė kiek senstelėjusį verslą prižiūrinčių institucijų mąstymą ir

Numatomos investicijos sieks apie 9,4 mln. litų. Scanpix

teisinės bazės sąrangą. E. komercijos konsultanto teigimu, dar nėra įsisąmoninta, kad e. parduotuvės, orientuotos tiek į vidaus, tiek į išorės rinkas, veikia ne lokalioje aplinkoje, o globaliai. „Internetinė prekyba unikali tuo, kad pirkėjui nėra visiškai jokio skirtumo, ar įsigyti prekę iš Slovėnijos, ar iš Lietuvos. Skirtumas tas, kad įmonių priežiūra šalyse skirtinga“, – pasakojo V. Vorobjovas. Pašnekovas pridūrė, kad kol Lietuvoje įmonės baudžiamos už smulkmenas, užsienio konkurentai tapačių reguliacijos problemų nepatiria. „Tačiau nereikia kaltinti institucijų – verslas dar tik adaptuojasi prie e. komercijos, tad nėra keista, jog viešasis sektorius orientuojasi sunkiau“, – tikino e. komercijos konsultantas.

FAKTAI Internetinė prekyba

••Dėl mažesnių e. parduotuvių kainų europiečiai kasmet sutaupo 2,5 mlrd. eurų (8,6 mlrd. litų) ••2011 metais europiečiai, pirkdami internetu, vidutiniškai išleido 1,1 tūkst. eurų (3,7 tūkst. litų) ••Kas penktas europietis, prieš pirkdamas prekę internetu, ją apžiūri parduotuvėje ••15 proc. europiečių apžiūri prekę interneto tinklalapyje, o perka parduotuvėje ••E. komercija intensyviausia Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Belgijoje ir Vokietijoje

Pirminę e. komercijos infrastruktūros detalę – internetą, Lietuvos tiekėjai išplėtojo iki maksimumo. Scanpix


Technologijos

TIK SKAIČIAI

435 mln. Balandžio–birželio laikotarpiu pasaulyje iš viso buvo parduota 435 mln. mobiliųjų telefonų

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Dovanos pasauliui internetą

Internetas lėktuvuose

■ Po trijų dešimčių metų

■ Maždaug vienas iš sep-

■ Planuojama, kad

darbo praėjusią savaitę kompaniją „Microsoft“ palikęs vadovas Steve’as Ballmeris savo įpėdiniui paliks rimtą iššūkį – atgaivinti kompaniją, kurią vis labiau supa konkurentai. 57-erių S. Ballmeris su kolega ir bičiuliu Billu Gatesu sukūrė pelno mašiną, kurios

plėtojama operacine sistema „Windows“ šiemet pradės naudotis 305 mln. naujų vartotojų. Tačiau tai sudarys tik 15 proc. visų kompiuterinių įrenginių, o likusi dalis atiteks „Apple“ ir „Google“. Investuotojai teigiamai reagavo į vadovo pasitraukimą, o kompanijos akcijos „Nasdaq“ biržoje šoktelėjo 7 proc.

tynių šios Žemės gyventojų naudojasi socialiniu tinklalapiu „Facebook“.

S. Ballmeris savo įpėdiniui paliks rimtą iššūkį – atgaivinti kompaniją, kurią vis labiau supa konkurentai. Reuters

Bendrovės įkūrėjas ir vadovas Markas Zuckerbergas užsibrėžė tikslą – įtraukti į „Facebook“ gyvenimą likusią žmoniją, įskaitant ir tuos 4 mlrd., kurie iki šiol neturi prieigos prie interneto. „Face-

book“ ketina pristatyti planą, pagal kurį artimiausiais metais bus siekiama drastiškai sumažinti mobiliųjų įrenginių interneto paslaugų kainą. Bendrovė ruošiasi itin didelį dėmesį skirti besivystančioms šalims. Technologijų milžinai „Samsung“, „Nokia“, „Qualcomm“, „Ericsson“ bei kiti sutiko prisidėti prie „Facebook“ iniciatyvos „Internet.org“.

2014 metais lėktuvuose skrydžių metu bus galima naudotis „Wi-Fi“ ryšiu, kuris bus pakankamai greitas, kad įkrautų vaizdo įrašus. Ryšių reguliavimo kompanija „Ofcom“ siūlo licenciją naujai palydovinei sistemai, skirtai orlaiviams, laivams ir traukiniams. Ši nauja sis-

M. Zuckerbergas užsibrėžė tikslą – įtraukti į „Facebook“ gyvenimą likusią žmoniją. Reuters

pažymėti laiškus, kad šie ateitų į bendrą srautą, ir klientai nepraleistų informacijos, kurią yra užsiprenumeravę“, – teigė nuolaidų portalo „Kartu.

karolis.birgilas@ekonomika.lt

M

Be jokios abejonės, internetas verslininkams sukūrė patogią ir lengvai

»

Reklama – didelis verslas, bet jei klientas galėtų, norėtų matyti ją kuo rečiau

Kultūringa rinkodara Vis dėlto prekybininkai nepradėjo vartotojams

karštligiškai aiškinti, kaip nukreipti reklaminius laiškus į bendrąjį skirtuką. Atvirkščiai, nesibaiminama prarasti klientų.

FAKTAI

Karolis Birgilas

Grėsmė e. komercijai

lt“ projektų vadovas Artūras Mizeras.

e. komercija

••Lietuvoje veikia maždaug 1500 internetinių parduotuvių ••2012 metų liepą „Gmail“ paslauga visame pasaulyje naudojosi 425 mln. vartotojų ••Pernai „Google“ iš reklamos gavo 46,68 mln, JAV dolerių pajamų

Naujoji „Gmail“ skirtukų funkcija rūšiuoja vartotojo laiškus pagal jų pobūdį. „Google“ nuotr.

pateikė tokią galimybę, tačiau panašu, kad tai atsitiko prekybininkų sąskaita, nes būtent jie netenka nemokamų, bet populiarių reklamos plotų.

Neskelbiama nauda Jau praeityje tie laikai, kai „Google“ buvo tik „startup’as“, o jo vadovus „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas vadino tik „vyrukais, imituojančiais roko žvaigždes“. Šiandien tai – milijardinis verslas, kuriantis naujas technologijas (automobilius be vairuotojo ir išmaniuosius akinius) bei gaunantis didžiulį

pelną iš jau sukurtų įrenginių. Tokiame kontekste nereikia tikėtis, kad naujoji skirtukų funkcija yra besąlygiškai naudinga tik vartotojui. Savo pranešimuose „Google“ atstovai teigė, kad vartotojai šiandien savo „Gmail“ pašto dėžutėse „paskęsta nuo laiškų gausos“. Toks pareiškimas – mažiausiai perspaustas, nes socialinių tinklų pranešimų galima atsisakyti arba jų srautą sumažinti, tas pats galioja ir siunčiamam reklaminiam turiniui. Vartotojai šiandien gali patys valdyti infor-

macijos srautą ir tam nereikia ypatingų sugebėjimų ar daugiau laiko. Žinoma, tai gražus interneto milžinų gestas, jei ne vienas faktas. Kartu su skirtukų funkcija kompanija pasiūlė specialų paketą verslininkams: kadangi reklaminio pobūdžio laiškai patraukiami iš pagrindinio lango, „Google“ siūlo už tam tikrą kainą išsipirkti dvi pirmas reklamų skirtuko pozicijas. Kol kas nežinoma, ar naujasis „nuomos“ planas pradėjo teikti pelną, neaišku, ar jis išvis pasiteisins, nes prekybininkai rado būdą, kaip grįžti

į klientų akiratį. Iš tiesų vartotojams palikta galimybė ne tik kurti naujus skirtukus, bet ir perkelti laiškus į pagrindinę skiltį. Sistema įsimena šį adresą ir vėliau siuntėjo laiškai atsiduria pagrindiniame skirtuke. Būtent tokias instrukcijas savo klientams pradėjo teikti internetinės prekybos atstovai. Šios strategijos ėmėsi ir Lietuvos internetinės prekybos verslo atstovai. „Ne paslaptis, kad mūsų naujienlaiškiai dabar mažiau pastebimi, tačiau stengiamės informuoti vartotojus, kaip

www.onvacation.lt

Puikia! kain

Kai visos reklamos atsiduria bendrame sraute, klientui lengviau rasti tai, ko iš tikrųjų ieško. Taip pat sumažinama „rizika“, kad vartotojas paprasčiausiai ištrins visus reklaminius pasiūlymus. „Matome, kad toks „Gmail“ laiškų skirstymas leidžia peržiūrėti siunčiamas naujienas patogiu laiku, jos nepasimeta tarp kasdienių laiškų. Tai patogu klientui, todėl natūralu, kad akivaizdžiai sumažėjo žmonių, kurie nusprendžia atsisakyti gauti naujienas“, – pastebėjo internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ rinkodaros direktorė Giedrė Raškauskaitė. Kita priežastis gali pakeisti pačios reklamos veidą. Kai konkurentūs laiškai atsiduria šalia, kiekviena kompanija stengiasi savo pasiūlymą pateikti kokybiškiau ir originaliau. Atrodo, kad tai gali sugriauti mitą, jog užvertus klientą reklamomis, šis būtinai pasirinks kažkurią iš jų. Viena geresnių strategijų – pasiūlymų personalizavimas. „Dabar stengsimės ra-

tema gali pagreitini duomenų siuntimo greitį iki 10 kartų. Tačiau britų oro linijų kompanijos dar nepatvirtino, ar naudosis šia technologija. „Ofcom“ pradėjo konsultacijas dėl palydovinių antenų sistemos, kuri naudoja aukštų dažnių juostas. Keli komercinių palydovų operatoriai jau susidomėjo nauja sistema.

Jau kitąmet lėktuvuose bus galima naudotis sparčiuoju „Wi-Fi“ ryšiu. Reuters

» Kai konkurentų laiškai atsiduria

šalia, kiekviena kompanija stengiasi savo pasiūlymą pateikti kokybiškiau ir originaliau šyti asmeniškus laiškus, pagal vartotojų poreikius“, – planus dėstė A. Mizeras.

Jokios panikos Atrodo, Lietuvos prekybininkai pernelyg nesureikšmina pasikeitimų ir nesiruošia naudotis „Google“ siūlomu reitingavimo paketu. Visi pašnekovai sutiko, kad vartotojų srautas sumažėjo, tačiau tai – labai mažas pokytis. „Didelių „Gmail“ srauto pokyčių nepastebėjome. Į šiuos atnaujinimus reaguojame ramiai ir rinkodaros strategijos pertvarkos neplanuojame“, – paklaustas apie tai, kokių veiksmų bus imtasi, atsakė nuolaidų portalų „Beta.lt“ ir „Grupinis.lt“ generalinis direktorius Vilius Juraitis. Kol kas dar anksti matuoti, kokią iš tikrųjų įtaką verslui turėjo „Goo-

Kiekvienam savo namų svečiui pasiūlome puodelį karšto gėrimo. Būtent šis paprastas gestas parodo, kad stengiamės sukurti jaukią ir malonią atmosferą, parodome dėmesį. Tai reprezentuoja ir puodelio formos DVD „Cup“ suvenyras „Vilnius“. Norime, kad mūsų šalies svečiai galėtų pamatyti ne tik nuostabius sostinės vaizdus, bet pajustų dėmesį, jaukumą bei patirtų puikias emocijas lankydamiesi čia. Nustebinkite savo draugus ir pakvieskite juos į Lietuvą.

Rėmėjai

Dažnas lietuvis, kiekvieną dieną tikrindamas savo el. paštą, pirmiausiai ištrindavo reklamas ir pereidavo prie svarbių laiškų. Plečiantis elektroninei (e.) prekybai, el. paštas pradėjo panašėti į daugiabučiuose esančias dėžutes, atrodo, sprogsiančias nuo akcijų ir pasiūlymų. „Google“ išsprendė šią problemą, tačiau kieno sąskaita?

kontroliuojamą prekybos platformą. Prieš keletą metų JAV prasidėjusi internetinių kuponų banga atvilnijo ir iki Lietuvos. Vis dėlto, po naujųjų „Gmail“ pakeitimų bent jau viešojoje erdvėje nesuskubta kalbėti apie jų įtaką e. prekybos verslui. Tai ganėtinai keista, nes visi be išimties internetinių parduotuvių ir nuolaidų kuponų portalai savo pasiūlymus registruotiems klientams siunčia elektroniniu paštu. Reklama – didelis verslas, bet jei klientas galėtų, norėtų matyti ją kuo rečiau. „Google“

21

Pasikeitimų slenkstis

„Gmail“ patyliukais keičia e. komerciją aždaug nuo rugpjūčio vidurio (ne visiems vartotojams vienodai – aut. past.) „Google“ savo „Gmail“ vartotojams pasiūlė skirtukų funkciją: laiškai suskirstomi į tris skirtingas „dėžutes“ – pagrindinę, socialinių tinklų ir reklamų. Papildomai galima pasirinkti naujienų ir forumų skirtukus. Naujoji funkcija dabar leidžia pirmiausiai matyti bendro pobūdžio laiškus ir tik vartotojo pasirinkimu peržiūrėti pranešimus iš „Facebook“, „Twitter“ bei kitų socialinių tinklų. Ir, ko gero, išskirtinis šių pokyčių bruožas – kad reklaminio pobūdžio laiškai taip pat rūšiuojami ir nukreipiami į atskirą skirtuką. Kitaip tariant, reklama elektroniniu paštu, bent jau „Gmail“ platformoje, nebetenka netikėtumo efekto.

Technologijos

Žiūrėti video

20

gle“ sprendimas pakeisti vartotojo sąsają. Taip pat prognozę sunkina ir kiti faktoriai, kuriuos įvardijo A. Mizeras. „Statistiką sunkina vasara: dabar aktyvumas mažesnis, taigi sunku atskirti priežastinį ryšį, kur peržiūrų skaičius krito būtent dėl „Gmail“ pakeitimų, o kur – dėl sezoniškumo. Apytiksliai nuosmukis tikrai nebuvo didelis“, – sakė jis. „Google“ nenurėžė internetinio verslo pelno (vargu ar tokiais pakeitimais pavyktų nurėžti), tačiau aiškėja vienas dalykas. Technologijų kompanijų pelno tikslai tampa vis aiškesni ir tai nesunku pastebėti.

» Viena geresnių

strategijų – pasiūlymų personalizavimas

nos? Ieškote dova ius“ venyras „Viln DVD „Cup“ suPost Card DVD

S draugus U IS V k s ie v k Pa ! togų į Lietuvą atos

A cup of warm

welcome

Įsigyti galite: PC „Maxima XXX“, didžiuosiuose PC „Norfa“, knygynuose „Vaga“, degalinėse „Statoil“, www.onvacation.lt


Verslo švyturiai

22

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Verslo švyturiai FAKTAI

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

„Real estate“

••„Schage Real Estate“ Lietuvoje veikia nuo 1998 metų ••Anksčiau įmonė vadinosi „Moller Real Estate“, o dabartinį pavadinimą įgijo 2004 metais

Trumpas vizitas, virtęs verslu ir šeima

••„Schage Real Estate“ priklauso vienos šeimos valdomai įmonių grupei ••„Quadrum“ verslo centras – pirmasis tokio tipo statinys dešiniajame Neries krante po krizės

Patinka mums tai ar ne, Vilnius yra globalus miestas. Laimę Lietuvos sotinėje randa ne tik iš kitų šalies miestų suplaukę vidiniai imigrantai, bet ir už jūrų marių atvykę verslininkai, kurie čia siekia ne tik profesinės, bet ir asmeninės sėkmės. Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

K

iekvienas, kuriam per pastaruosius porą mėnesių teko keliauti Vilniaus Konstitucijos prospektu, galinčiu pasigirti dangų raižančiais statiniais, pastebėjo maketais ir reklamomis papuoštą statybvietę, kurioje iškils prašmatnus „Quadrum“ biurų kompleksas. „Ekonomika.lt“ bendravo su 260 mln. litų investicijų pareikalavusio projekto kūrėju ir nekilnojamojo turto (NT) projektus vykdančios įmonės „Schage Real Estate“ vadovu Kjetilu Hanssenu. Norvegijoje gimęs ir užaugęs verslininkas nustebino geromis lietuvių kalbos žiniomis. Jis teigia Lietuvoje išmokęs derybų meno ir pripažįsta, kad mūsų šalis jau tapo jo namais. Inžinieriaus specialybę turintis K. Hanssenas Lietuvoje praleido jau 15 metų – trumpalaikė verslo misija virto nauju gyvenimu. Norvegijos fiordus į Vilniaus kalvas iškeitęs verslininkas tikino per 15 metų matęs, kaip auga ir keičiasi Lietuva: jo nuomone, tik į gerąją pusę.

riumi arba architektu – mane žavėjo techninis darbas“, – erdviame, palėpėje įrengtame darbo kambaryje sostinės senamiestyje pasakoja vadovas. – Tačiau netikėtai susipažinau su NT projektų plėtros grožiu – viskas turi būti padaryta įdomiai, gražiai, kokybiškai ir efektyviai.“ K. Hansseno teigimu, vos tik įgijęs inžinieriaus specialybę, jis nusprendė sukaupti kuo didesnį patirties ir įgūdžių bagažą. Verslininkas pasakoja dirbęs prie tiltų projektavimo, kelių inžinerijos, gyvenamųjų namų ir prekybos centrų projektų. „Galiausiai atsirado galimybė dirbti kom-

panijoje „Moller“, kuri tuomet veikė ir Lietuvoje“, – sako „Schage Real Estate“ vadovas. Pašnekovas prisimena kiek trikdantį skambutį, kuris galiausiai tapo vizito Lietuvoje priežastimi. „Vieną dieną, kuomet dar dirbau Osle, sulaukiau kvietimo susitikti su kompanijos prezidentu – pakankamai sunerimau, nes tokie kvietimai buvo itin reti“, – prisimena K. Hanssenas. – Vis dėlto nebuvo ko nerimauti, nes man pasiūlė vykti į Lietuvą, kur buvo planuojama plėsti mūsų įmonės veiklą.“ Pradžioje buvo tikimasi, kad Norvegijos verslininkas Lietuvoje

Suviliojo siekis tobulėti Lietuvoje du vaikus su lietuve žmona auginantis K. Hanssenas apie savo karjeros pradžią pasakoja santūriai. „Jaunystėje norėjau būti inžinie-

»

Norvegiška patirtis įskiepijo itin aukštus darbo saugos standartus, kurie neretai būna sutinkami kiek priešiškai

viešės vos dvejus metus, tačiau sėkmingi projektai, augantis verslas ir galiausiai šeima pakoregavo planus. Kompanijai „Moller“ skilus į dvi dalis, K. Hanssenas liko NT projektavimo įmonėje „Schage Real Estate“ ir tęsė veiklą Lietuvoje.

Rinką vertina optimistiškai Verslininkas pasakoja, kad finansų krizė, smogusi Baltijos šalių NT sektoriui, palietė ir jo kompaniją. Anot K. Hansseno, laikas, kuomet neturint užsakymų reikėjo grąžinti paskolas bankams, buvo išties sudėtingas. „Mums, kaip dukterinei įmonei, nemažai padėjo valdančioji bendrovė: kaip ir tikrame gyvenime, būna periodų, kuomet mama turi pasirūpinti vaiku. Galiu pasidžiaugti, kad dabar jau galime padėti savo motinai“, – lyriškai mintį plėtoja verslininkas. Vis dėlto sėkmingas verslo aplinkos vertinimas padėjo „Schage Real Estate“ neišnykti iš NT rinkos žemėlapio, kaip nutiko daugybei stambių to laikotarpio rinkos žaidėjų. Verslininkas pasakoja, kad prasidėjus krizei buvo nuspręsta tvarkyti popierius ateities projektams. „Investavome į reikalingus leidimus ir nutiko taip, kad sutvarkius paskutinius dokumentus rinka jau buvo pasiruošusi naujo dalyvio pasirodymui A klasės biurų

rinkoje“, – sėkmės istorija dalijasi vadovas. Pašnekovas priduria, kad dabartinė situacija rodo, jog rinka atsigauna. „Visi stebime,

kas vyksta Europoje, JAV ir Kinijoje, tačiau jei Europa nepatirs nuosmukio, esu įsitikinęs, Lietuva stabiliai augs ir toliau“, – tvirtina 15

260 mln. vertės biurų kompleksas, tikimasi, duris atvers jau 2015 metais. Įmonės nuotr.

metų patirtį turintis NT plėtotojas.

Norvegiška verslo aplinka Paklaustas, kokių trūkumų pastebi Lietu-

vos verslo aplinkoje, K. Hanssenas pirmiausia kalba apie viešnagės laikotarpiu pastebėtą progresą. „Anksčiau būdavo daug nereikalingo

popierizmo bei nenoro bendradarbiauti su verslu, tačiau šiuo metu situacija kur kas geresnė“, – šalies pažanga džiaugiasi norvegas.

CV

Kjetilas Hanssenas

1988 metais baigė Oslo technikos universiteto inžinerijos ir viešojo planavimo studijas Kalba norvegų, anglų, lietuvių, ispanų ir vokiečių kalbomis Trejus metus dirbo statybos projektų vystytoju įmonėje „Moller Bil Eiendom“, įsikūrusioje Osle Nuo 1998 metų vadovauja „Schage Real Estate“ Lietuvoje

K. Hanssenas teigia, kad svarbiausia pačiam nuoširdžiai tikėti savo kuriamu produktu. Asmeninio archyvo nuotr.

Vis dėlto verslininkas priduria, kad ir dabar tenka susidurti su statybos leidimų problematika. Anot „Schage“ vadovo, leidimams reikia didelių investicijų, o klientui pageidavus pakoreguoti projektą viską tenka pradėti nuo pradžių. „Nors yra būdų, kaip apeiti šiuos dalykus, norime dirbti sąžiningai, dėl to susiduriame su papildomais kaštais, kurie nežavi investuotojų“, – pastebėjimais dalijasi verslininkas. Anot K. Hansseno, jei Lietuva nori pritraukti daugiau norvegiško kapitalo investicijų, reikėtų tvirčiau laikytis duoto žodžio. Laisvalaikiu senovinio „Mercedes Pagoda SL250“ automobilio restauravimu užsiimančio verslininko teigimu, Norvegijoje rankos paspaudimas yra kur kas svaresnis sandorio įrodymas, nei antspauduotas dokumentas. „Nutinka atvejų, kad derybos tęsiamos net po susitarimo. Nenoriu apibendrinti, nes tokių atvejų pasitaiko ir Norvegijoje, tačiau teko pastebėti, kad lietuviai mėgsta derėtis“, – taisyklinga lietuvių kalba dėsto verslininkas. Pasiteiravus, kokius profesinius tikslus sau kelia kaip vadovas, K. Hanssenas nė nemirktelėjęs atsako, kad tai – komandos gerovė. „Siekiu, kad mano komanda į darbą eitų su užsidegimu ir jaustų, kad kom-

23 panijos plėtra priklauso nuo mūsų visų“, – darbo etikos subtilybėmis dalijasi NT vystytojas. Vadovo teigimu, norint sukurti gerą darbo aplinką, svarbu kiekvienam komandos nariui suteikti atsakomybę ir leisti nuolat mokytis bei tobulėti. K. Hanssenas tikina, kad labai svarbu, jog būtų jaučiama, kad nors kiekvienas darbuotojas moka dirbti vienas, komanda visada šalia. „Kiekvienas žmogus labai svarbus, tačiau komanda dar svarbesnė“, – aiškina verslininkas ir priduria, kad tokį suvokimą įgavo dirbdamas Norvegijoje. Pašnekovas pasakoja, kad norvegiška patirtis įskiepijo ir itin aukštus darbo saugos standartus, kurie neretai būna sutinkami kiek priešiškai. „Kartais tenka aiškinti, kad įvairios tvoros ir apsaugos nėra skirtos darbui sunkinti, greičiau veikia kaip garantija, kad kiekvienas darbuotojas po darbo saugiai grįžtų pas savo artimuosius“, – sako NT vystytojas.

Tikėjimas produktu „Schage Real Estate“ vadovas tikina, kad kiekvienas verslą pradedantis žmogus turėtų apsišarvuoti kantrybe, mat šios reikės tiek sunkiais, tiek ir sklandžiais periodais. Vis dėlto verslininkas labiausiai akcentuoja patiekiamo produkto kokybę. „Visad savęs klausiu, ar mano plėtojamas projektas būtų patrauklus man pačiam. Jeigu pats imi abejoti savo produktu, geriau jo nė nepradėti. Privalai būti tikras, kad siūloma prekė tikrai reikalinga“, – neslepia K. Hanssenas. Verslininkas pasakoja, kad daug dėmesio skiriama efektyvumui, kuris papildo vykdomus projektus. „Quadrum“ verslo centro vadovas teigia siekiantis, kad nuomininkui reikėtų kuo mažesnio ploto. „Nuskambės gal kiek keistai, tačiau nesiekiame išnuomoti kuo daugiau. Siekiame efektyvumo – klientams pageidavus,

pateikiame preliminarius patalpų maketus, kad šie galėtų įvertinti, už ką moka“, – aiškina K. Hanssenas. Kalbėdamas apie efektyvumo svarbą verslininkas primena „Quadrum“. Anot vadovo, naujosios Konstitucijos prospekto puošmenos išskirtinumo garantas – paprasti ir efektyvūs sprendimai. „Uždengę langus permatomomis saulės užuolaidomis, pasitelkiame energiją, kuri kitu atveju būtų žalinga. Nuo langų „surinkta“ energija leis drastiškai sumažinti vėdinimo ir šildymo kaštus“, – entuziastingai kalba K. Hanssenas.

Ateitį mato Lietuvoje Kalbėdamas apie integracijos sunkumus ir sudėtingos lietuvių kalbos vingrybes verslininkas kiek netikėtai priduria, kad Lietuva – pirmieji jo namai. K. Hanssenas pasakoja, kad čia jo šeima ir vaikai bei mylimas darbas, tad nors Norvegijoje lieka šaknys, prie Lietuvos per 15 metų spėjo prisirišti. „Gyvendamas svečioje šalyje visada ilgiesi savo šaknų. Kol nemokėjau kalbos, buvo sunku įsilieti į žmonių ratą, – pasakoja verslininkas. – Tačiau sutikęs žmoną pradėjau lankyti kalbos kursus ir ėmiau kalbėti lietuviškai.“ K. Hanssenas priduria, kad mokantis kalbos, panašiai kaip ir versle, reikia nebijoti klysti. Paklaustas apie bendrovės ateities planus, „Schage Real Estate“ vadovas užsimena, kad įmonė ketina daugiau dirbti su stambesniais projektais. „Turime planų statyti gyvenamuosius namus, taip pat ir kiti projektai pamažu plėtojami, tačiau kol kas svarbiausia pabaigti „Quadrum“ statybą“, – planų neslepia vadovas. Verslininkas priduria, kad biuro komplekso sudarymas iki statybų darbų pradžios truko net 7 metus, todėl norima sudėti visus taškus ant „i“ bei pasistengti, kad klientai liktų patenkinti galutiniu produktu.

» Kiekvienas verslą pradedantis žmogus

turėtų apsišarvuoti kantrybe, mat šios reikės tiek sunkiais, tiek ir sklandžiais periodais


Įdarbinti pinigai

24

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Žiniasklaida užsienio kapitalui nebeįdomi Vos prieš dešimtmetį buvo baiminamasi, kad užsienio kapitalas pavers vietinę žiniasklaidą geltonosios spaudos tarnaite. Tačiau panašu, kad dabar, pakeitę natą, trauksime giesmę apie tai, kaip užsienio kapitalas palieka žiniasklaidą vietinio verslo valiai. Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

K

adaise didelį visuomenės pasitikėjimą užsitarnavusi žiniasklaida buvo vadinama ketvirtąja valdžia. Žurnalistai ir leidėjai su neteisybe kovojo it karžygiai, o kai kurie jų dėl savo tikslių žodžių buvo priversti tapti žiauraus susidorojimo aukomis. Tačiau ilgainiui laisvosios rinkos ranka tiesos skleidėjams pasidarė negailestinga – žiniasklaida virto verslu. Stebint Rytų ir Centrinės Europos (CEE) žiniasklaidos verslo procesus, galima pamatyti tendenciją, kad pelnu suinteresuotas kapitalas pamažu traukiasi iš mažiau naudingų rinkų. Vis dėlto nepelningą verslą ryžtasi pirkti įvairaus plauko verslininkai, kuriems, panašu, nuostoliai nė motais.

CEE užsieniui nebeįdomi Estijos žiniasklaidos verslo atstovas Hansas H. Luikas, kuriam priklauso kompanija „Ekspress Grupp“, netiesiogiai valdanti naujienų portalus „Delfi“, yra pareiškęs, kad užsienio žiniasklaida traukiasi iš buvusių komunistinio bloko valstybių. „Ekonomika.lt“ paklausus H. H. Luiko apie šio komentaro motyvą, verslininkas nukreipė į Oksfordo universiteto finansuojamą CEE šalių žiniasklaidos ir demokratijos tyrimų centrą (MDCEE), sakydamas, kad „žiniasklaidos mados CEE šalyse keičiasi – užsienio kapitalas palieka Rytines Europos

»

valstybes ir šie procesai neapsiriboja vien Baltijos šalimis“. Pasidomėjus žiniasklaidos verslo tendencijomis, paaiškėja, kad vakarietiško kapitalo verslas, pajutęs niūrią pelno perspektyvą, išties pradėjo trankyti durimis ir perleisti verslą vietiniams. Pačiame krizės įkarštyje, 2009 metais, švedų žiniasklaidos grupė „Bonnier Business Press“, kuriai priklauso lietuviškas dienraštis „Verslo žinios“, pardavė didžiausią Latvijos dienraštį kontroliuojančią įmonę „AS Diena“ ir verslo dienraštį „Dienas Biznes“. Užsienio kapitalo apleistus leidinius netruko priglausti su įtakingomis Latvijos verslo grupuotėmis siejama „Nedela S.A.“. Tuo pat metu kita Latvijoje veikusi užsienio kapitalo įmonė „News International“, valdoma skandalais apipinto Ruperto Murdocho, dabar pakeitusi pavadinimą į „News UK“, kontrolinį dviejų TV kanalų akcijų paketą perleido Švedijos koncernui „Modern Times Corp“, kuriam priklauso ir Lietuvoje veikiantys „Viasat“ grupės televizijos kanalai. Panašūs procesai vyksta ir kitos CEE šalyse. Šveicarų žiniasklaidos grupė „Ringier“ pardavė vienintelį liberalų Ukrainos dienraštį valdančią įmonę „Free Media Ukraine“ rumunų kapitalo bendrovei „Adevarul Holding SRL“. Šveicarai taip pat atsisakė Rumunijos laikraščių, kurie buvo perleisti vietines televizijas valdančių verslo magnatų įtakon. MDCEE analitiko Vac-

Kapitalo pokyčiai reikšmingi, nes gali pasitaikyti atvejų, kuomet egzistuoja įvairūs neviešinami interesai

lavo Stetkos teigimu, žiniasklaidos verslo pokyčiai pastebimi ir Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje bei Lenkijoje. Čekų verslo dienraščiai „Hospodarske noviny“, „Respekt“ ir „Ekonom“ atiteko vietinių „anglies baronu“ tituluojamam Zdenekui Bakalai. Vieno asmens įtakos valdomas ir antras pagal dydį Slovakijos TV kanalas TV JOJ bei didžiausias dienraštis „Pravda“. Kitas įtakingas slovakų verslininkas Ivanas Kmotrikas valdo didžiausią leidybos įmonę bei TV kanalą TA3.

Didžiausios Vengrijos statybų bendrovės savininkas Kozgepas Lajosas Smicskas 2011 metais iš švedų „Metro International“ įsigijo dienraštį „Metropol“, o automobilių industrijos magnatas Gaboras Szelesas iš vokiečių žiniasklaidos koncerno įsigijo dienraštį „Magyar Hirlap“ ir televizijos kanalą „Echo TV“. Nuo kaimynų neatsilieka ir Lenkija: kuomet aplinkinės valstybės rovėsi plaukus, vienintelė recesijos nepatyrusi Europos valstybė išlaikė

stabilią verslo aplinką, bet 2011 metais 51 proc. didžiausio šalies dienraščio „Rzeczpospolita“ įsigijo antro turtingiausio Lenkijos piliečio Grzegorzo Hajdarowiczo valdoma kompanija „Mecom“. Prie gausaus pasitraukusiųjų būrio galima priskirti ir vokiečių žiniasklaidos bendrovę WAZ bei britų „Northcliffe International“, kurie per 2009–2011 metų laikotarpį Bulgarijos, Serbijos, Rumunijos ir Slovakijos žiniasklaidos priemones perleido vietinio kapitalo verslui.

Rinką sudarkė krizė Vis dėlto, norint pastebėti žiniasklaidą valdančio kapitalo pokyčius, toli dairytis nereikia: 2006 metais norvegų „Mecom Press“ 100 proc. dienraščio „Kauno diena“ perleido bendrovei „Hermis Capital“. Dalis vakarietiško kapitalo panašiu laiku pasitraukė ir iš lietuviškų televizijų rinkos. Šiemet pradėta kalbėti apie švedų bendrovės „Schibsted“ ketinimus parduoti „Eesti Meedia“, kuriai priklauso ir antras pagal populiarumą

naujienų portalas Lietuvoje „15min.lt“. „Schibsted Media Group Lietuva“ vadovas Tomas Balžekas savaitraščiui pasakojo, kad vykstantys procesai – natūralūs. „Tai, kad verslas parduodamas, yra normalus procesas, o ryškesnių tendencijų nepastebiu“, – pasakojo jis. Savo ruožtu Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis teigė pokyčius siejantis su verslo sąlygomis, kurios ne visada patenkina užsienio kapitalo pelno siekius. „Nors didžiausius nuostolius patiria spauda, net pelningi internetiniai naujienų kanalai nesuteikia pakankamai naudos siekiantiems didelio pelno“, – sakė G. Šeputis. Pašnekovas žiniasklaidos pelno kaitą pirmiausia sieja su menkstančiu spausdintų informavimo priemonių populiarumu. „Tyrimai ir analizės rodo, kad laikraščiai ir žurnalai praranda populiarumą, o kartu ir pelną“, – sakė KOMAA valdybos pirmininkas. Vis dėlto, jis pridūrė ma-

» Norint pastebėti

žiniasklaidą valdančio kapitalo pokyčius, toli dairytis nereikia nąs, kad tokios tendencijos laikinos, o naujienų portalų populiarumas sietinas su mada tapusiomis elektroninėmis priemonėmis. Kita vertus, „Ekonomika.lt“ kalbintas Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) vadovas Dainius Radzevičius įžvelgė rinkos segmentacijos įtaką žiniasklaidos verslui. „Reikia atkreipti dėmesį, kad žiniasklaidos rinkoje atsiranda vis daugiau dalyvių, todėl užsakovai gali rinktis“, – sakė LŽS vadovas. Jo teigimu, reklamos rinkos negalima laikyti atsigavusia. Panašios nuomonės laikėsi ir T. Balžekas, kuris pabrėžė, kad reklamos rinkos atsigavimo užčiuopti kol kas neįmanoma. „Statistika rodo, kad 2012 metais reklamos rinka ūgtelėjo vos 0,7 proc., todėl atsigavimo tikrai neįžvelgiu“, – pasakojo verslininkas. „Ekonomika.lt“ pri-

FAKTAI žiniasklaida

••2009-2010 metais reklamos mastai Lietuvos televizijose sumažėjo 5 proc. ••85 proc. Čekijos, Estijos ir Slovakijos žiniasklaidos priklauso užsienio investuotojams ••Analitikai dabartinį periodą CEE šalyse įvardija, kaip žiniasklaidos internalizacijos pabaigą ••2011 metais žiniasklaida sulaukė reklamos užsakymų už 340 mln. litų ••Reklamos rinkos pikas buvo pasiektas 2008 metais, kuomet buvo sulaukta užsakymų už 542 mln. litų

Užsienio investuotojai įsitikinę, kad pelno Centrinėje ir Rytų Europos žiniasklaidoje maža, todėl palieka šias rinkas. Scanpix

mena, kad Baltijos valstybių reklamos rinka per krizę patyrė milžinišką smūgį – MDCEE analitikų duomenimis, reklamos užsakymų Estijos laikraščiuose sumažėjo 44 proc., o Latvijos – net 58 proc.

Atveria kelią įtakai Įmonių keliavimas iš rankų į rankas nėra nenatūralus procesas, tačiau kyla klausimas, kodėl vietiniai verslininkai perima iš esmės merdinčias įmones. Pagal rinkos logiką, visiškai neracionalu įsigyti našta tapsiantį verslą, kurio populiarumas, remiantis tyrimais, ateityje neketina augti. Viena šios tendencijos priežasčių galėtų būti siekis daryti įtaką pasitelkus žiniasklaidos priemones. V. Stetkos atliktoje analizėje pastebima, kad ketvirtosios valdžios naudojimas savo tikslams Bulgarijoje, Rumunijoje ir Latvijoje tampa vis dažnesniu reiškiniu. „Per pastaruosius dvejus metus Slovakijoje, Čekijoje ir Lenkijoje užregistruotas ne vienas pačių žurnalistų patvirtintas atvejis, kuomet dienraščių savininkai žurnalistams teikė nurodymus, ką galima ir ko negalima rašyti“, – konstatuoja analitikas. Priduriama, kad paviešinti atvejai dažniausiai baigdavosi redaktorių atleidimu. D. Radzevičius, paklaustas, ar žiniasklaidos rinkos pokyčiai atveria kelią ne vien verslu suinteresuotam kapitalui, atsakė, kad visada yra tikimybė, jog pirkdami pigią žiniasklaidos priemonę verslininkai siekia daryti įtaką ekonominiams ir politiniams procesams. „Baltijos šalių žiniasklaida verta vos kelių milijardų litų, o turint omenyje kai kurių sukauptą turtą, galima konstatuoti, kad ji yra pigi“, – sakė LŽS vadovas. Pašnekovas pridūrė, kad vakarietiško kapitalo žiniasklaidos atėjimas sukūrė tam tikrą verslo kultūrą, o kapitalas, atkeliaujantis iš abejotinai demokratiškų kraštų, kartais sukelia ne tik aplinkos, bet ir turinio pokyčius. „Kapitalo pokyčiai reikšmingi, nes gali pasitaikyti atvejų, kuomet egzistuoja įvairūs neviešinami interesai“, – pasakojo D. Radzevičius.

Įdarbinti pinigai

25

Kuo Lietuva skiriasi nuo Europos?

Aktyvėjant diskusijoms apie neva būtinybę įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, reikėtų apsvarstyti keletą mažiau nagrinėjamų veiksnių, kurių analizė parodytų, kad NT mokestis yra nenaudingas visiems.

Žilvinas Šilėnas LLRI prezidentas

P

ažiūrėkime į duomenis. Lentelėje (žr. toliau) pateikta, kokia dalis žmonių turi nuosavą būstą, o kokia – nuomojasi. Taip pat atskirta, kiek savininkų už būstą moka paskolas, parodyta, kuriose šalyse gyventojai, turintys būsto paskolas, gali pasinaudoti mokesčių lengvatomis. Taigi, Vakarų Europoje daug kur yra įvestas gyventojų NT mokestis, šis faktas dažnai pateikiamas kaip argumentas, kodėl šio mokesčio reikėtų Lietuvoje. Lengviausias kontrargumentas, žinoma, tai, kad egzistavimas savaime neįrodo gerumo ar privalumo. Aišku, suprantu, kad šalta logika ne visus įtikina. Todėl štai keletas skirtumų, kuo Lietuva NT srityje skiriasi nuo Vakarų šalių. Pirma, Lietuvoje daugiau būsto savininkų nei Europoje. Savo būstą turi net 93 proc. Lietuvos gyventojų, palyginti su, pvz., 58 proc. Austrijoje ar 72 proc. Belgijoje. Tai reiškia, kad NT Lietuvoje pasiskirstęs žymiai tolygiau nei Europoje ir, skirtingai nei Europoje, NT nėra susikoncentravęs kelių žmonių rankose. Todėl NT mokestis Lietuvoje būtų ne turtingųjų, o beveik visų žmonių apmokestinimas dar vienu mokesčiu. Dar baisiau, NT turintys žmonės, kurių pajamos mažos (pvz., pensininkai), dėl NT mokesčio gali būti priversti atsisakyti savo būsto. Lygiai taip pat ši situacija parodo, kad neva būtinybė pereiti „nuo darbo jėgos prie turto apmokestinimo“ (mėgstamos ir politikų, ir kurių ekonomistų sąvokos) ir NT mokestis visiems yra susiję tik teoriškai. Praktikoje žmonės, gaunantys pajamų iš darbo ir turintys būstus, yra tie patys. Jei už būstą reikės susimokėti, pvz., 200 litų per mėnesį, net sumažinus pajamų mokestį 100 litų žmonėms si-

Ž. Šilėnas: lengviausias kontrargumentas siūlymams įvesti NT mokestį Lietuvoje, žinoma, yra tai, kad egzistavimas savaime neįrodo gerumo ar privalumo. Fotodiena

tuacija negerėja. Galiausiai, niekas nekalba apie pajamų ar „Sodros“ mokesčių mažinimą, tik apie NT mokesčio įvedimą. Antra, nepalyginamai didesnė dalis Lietuvos žmonių turi būstus, bet nėra pasiėmę paskolų. Net 86 proc. Lietuvos gyventojų yra „gryno“ turto savininkai, neturi jokių įsipareigojimų. Tai svarbu dėl vieno paprasto veiksnio. Beveik visos Vakarų Europos šalys įsivedusios ir mokesčio lengvatą paskoloms už būstą (panaši galiojo Lietuvoje iki 2009 metų). Vadinasi, viena ranka valstybė subsidijuoja

būstą, kita – renka už tai mokestį. Atrodo, kad tai nelogiškas sprendimas, bet galima įžiūrėti balansą. Lietuvoje absoliuti dauguma žmonių būsto paskolų neturi, be to, mokesčių lengvata irgi nebegalioja. Tad NT mokestis pasižymėtų jokiu balansu, panašiu į tą, kuris egzistuoja kitose Europos šalyse. Lietuvoje iš būsto savininkų būtų tik imama, tačiau nieko neduodama mainais. Be NT mokesčio likusi Lietuva iš esmės niekuo nesiskirtų nuo kitų Europos šalių – nėra lengvatos, nėra mokesčio.

» Be NT mokesčio likusi Lietuva iš esmės

niekuo nesiskirtų nuo kitų Europos šalių – nėra lengvatos, nėra mokesčio 66 4 Olandija 28

Vokietija***

60 8 53 14 25

33 33 47

26 28

32 32 28 43

42 Liuksemburgas

40 42

30 32

26

Austrija

42 Prancūzija**

29 35 34

Portugalija

32 34 36 41 50

33 Italija

16 16

Estija

17

30

57 60

26 37 30 25 17

7 Bulgarija 2

27 24 17 67 86 8 86 13

Turi būstą, turi būsto paskolą Turi būstą ir neturi būsto paskolos

Nuomojasi Yra mokesčių lengvata paskolai Nėra mokesčių lengvatos paskolai

* Paskoloms, paimtoms iki 2009 m. ** Išimtinais atvejais lengvata įmanoma. *** Lengvata pakeista į subsidiją


Išskirtinis interviu

26

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Nr. 20 2013 m. rugsėjo 2–15 d.

Kosmoso pramonės revoliucija pasinaudos ir lietuviai

Mažų palydovų nauda – tai pigus kelias į kosmosą. Kosmoso pramonėje vyksta revoliucija – vietoje vieno didelio milijardus kainuojančio prietaiso galima paleisti daug mažų, mano pirmojo lietuviško palydovo „Lituanicasat-1“ kūrėjai Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas.

Giedrė sankauskaitė giedre@ekonomika.lt

K

?

Kas sudaro komandą?

Vytenis: Komandos branduolį šiuo metu sudaro apie 10 žmonių. Su rinkodaros dalimi skaičius siektų 15. Taip pat prisideda apie 20 lietuviškų organizacijų.

?

Kokia šiuo metu yra lietuviško palydovo kūrimo stadija? Kada planuojama paleisti „Lituanicasat-1“?

Vytenis: Paleidimas planuojamas gruodžio mėnesį iš Volopo salos, esančios JAV Virdžinijos valstijoje. Dažnai su raketomis atsitinka taip, kad mažiausia smulkmena gali pakoreguoti ir paleidimo laiką. Pirmą kartą paleidimo laikas

CV-Online client - JSC Mogo was founded in 2012 and provide customers with financial leasing and reverse financial leasing. Due to further international expansion, we hereby announce a full time vacancy for the position of

Puiki galimybė – jauniems, gabiems ir perspektyviems!

General duties: • Management and development of the company; • Building, leading and managing a team in of Lithuanians branch; • Monitoring and analysis of the client portfolio; • Summarization and analysis of the operative and financial information on the operations of the group.

Jei Jūs: • Esate puikus derybininkas; • Norite dirbti, tobulėti ir siekti geriausių rezultatų; • Gebate pats organizuoti ir planuoti darbus; • Mokate rusų k. (lenkų k. privalumas). Ateik ir prisijunk prie profesionalios komandos!

?

Vytenis: Viskas prasidėjo, kai praėjusią vasarą su Laurynu stažavomės Kalifornijoje, JAV. Tuo metu pradėjome burti komandą. Reikėjo elektronikos, IT specialistų, programuotojų – kolektyvo, su kuriuo būtume pajėgūs įgyvendinti šį projektą. Mintis kilo spontaniškai: per stažuotę mums pasiūlė paleisti palydovą, šitaip atsirado galimybė. Tada pamatėme, kad padedami amerikiečių tai galime atlikti pigiau, greičiau, užtikrintai.

CV-Online klientė - UAB Lautoma – transporto ekspedijavimo įmonė jau daugiau nei 9 metus dirba su Vakarų Europos, Pabaltijo šalimis. Šiuo metu įmonė ieško aktyvaus ir motyvuoto naujo komandos nario darbui Vilniuje (biuras centre). Ar norite dirbti įmonėje kuri gerbia ir vertina savo darbuotojus?

Jums reikės: • Dirbti su logistikos partneriais, ieškoti naujų; • Vesti derybas su pervežimo įmonėmis; • Koordinuoti krovinį transportavimo metu ir optimizuoti procesą; • Tvarkyti krovinių transportavimo dokumentus.

Kaip kilo mintis inicijuoti pirmojo lietuviško palydovo paleidimą į kosmosą?

MANAGING DIRECTOR IN VILNIUS / KAUNAS

Requirements: • A higher education or an unfinished higher education relevant to this position; • Any previous experience within the fast-loans / audit / insurance / leasing / finance field will be regarded as an advantage; • Outstandingly developed analytical thinking, precision; • Ability to make decisions within one’s authority, high responsibility level, proactivity; • Ability to lead a team and eagerness to learn; • Good knowledge of English.

Mes žadame: • Tave apmokyti (jei neturi darbo patirties); • Galimybę tapti profesionaliu šios srities specialistu; • Atlygį mokėti bandomuoju laikotarpiu 1500 Lt (netto), po bandomojo 2000 Lt + bonusai (netto); • Turintiems patirtį logistikos srityje atlygį mokėsime pagal atskirą susitarimą.

We offer: • A stable and interesting job in a rapidly growing international enterprise; • A competitive salary and social benefits; • A friendly and sympathetic team; • A modern office, great working environment and technical amenities.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodydami pareigų pavadinimą, prašome siųsti elektroniniu paštu dovile.jancyte@cvonline.lt.

If you want to apply for this job, please, send us your CV and cover letter in English (note position name in the subject) to paulina@cvonline.lt.

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Only chosen candidates will be informed. Confidentiality of your information is guaranteed.

,,Po poros mėnesių mūsų palydovas jau turėtų būti baigtas ir išsiųstas į JAV“, – sako „Lituanicasat-1“ palydovo kūrėjai. Vladimiro Paranino nuotr. atidėtas dėl to, kad galbūt patys dar nebuvome visiškai pasiruošę, nenorėjome rizikuoti. Vis dėlto, tai pirmas blynas, bandome kuo labiau sumažinti riziką. Po poros mėnesių mūsų palydovas jau turėtų būti baigtas ir išsiųstas į JAV. Viskas klostosi palyginti sklandžiai, žinant, kad tai pirmasis projektas, tad pakankamai sudėtinga suvaldyti riziką. Iškilusias problemas sprendžiame kaip iššūkį. Šiuo metu jau turime visą techninę įrangą, ją integruojame.

?

Ar sunku surasti projekto rėmėjų, kurie galėtų finansuoti šią misiją?

Vytenis: Sudėtinga pritraukti rėmėjų. Daug žmonių dirba tiesiog iš geros valios, jie – savo srities entuziastai. Bandome pasiūlyti, sudo-

minti – ir toliau stengiamės. Nebuvo taip, kad sugalvojome ir gavome biudžetą. Pirmiausia gimė idėja, dirbome kaip mėgėjai, tačiau dabar jau pereiname į aukštesnį lygį. Norint pasiekti tikslą, būtina įgyvendinti aukštus reikalavimus. Laurynas: Mažų palydovų nauda ta, kad tai – pigus kelias į kosmosą. Kosmoso technologijos pinga, iki šiol jos buvo prieinamos tik didžiulėms valstybėms. Vyksta kosmoso pramonės revoliucija – vietoje milijardus kainuojančio vieno didelio palydovo galima paleisti daug mažų. Tokio palydovo, kaip „Lituanicasat-1“, kaštai pasaulinėje rinkoje siekia apie

»

50 tūkst. JAV dolerių. Bet reikėtų pabrėžti, kad visus palydovo komponentus pagaminome patys, pasinaudoję privačių kompanijų technologijomis. Tai lietuviškas palydovas, o ne nupirktas.

?

Kokie tyrimai bus atliekami kosmose su „Lituanicasat-1“?

Laurynas: Be abejo, iškelti ir techniniai misijos tikslai. Vienas jų – išbandyti mūsų sukurtą elektroniką (tiek programinę įrangą, tiek aparatūrą), kuri valdys palydovą kosmoso sąlygomis. Norime išmėginti, ar įranga atitinka mūsų reikalavimus. Jeigu ji veiks – tai bus didelis pasiekimas. Kitas tikslas – išbandyti kosmose lietuvišką radijo re-

Visus palydovo komponentus pagaminome patys, pasinaudoję privačių kompanijų technologijomis

transliavimo techniką. Ši inovacija atliekama pirmą kartą. Jos nauda ta, kad įvykus, sakykime, stichinei nelaimei, palydovą galima naudoti kaip alternatyvią ryšio priemonę. Taip pat planuojame kosmose padaryti pirmą lietuvišką nuotrauką.

?

Kokių netikėtumų galima sulaukti atliekant misiją?

Vytenis: Netikėtumų visada yra, ypač kosmose. Negali žinoti, kada atskries koks nedidelis meteoritas, kuris gali mūsų palydovą paversti į skutelius. Gali atsitikti ir taip, kad palydovas susidurs su kosmoso šiukšlėmis. Galų gale nuo radiacijos gali nustoti veikti elektronika. Nežinomųjų yra, bet mes visą laiką bandome kiek įmanoma sumažinti riziką.

?

Ar galite pateikti kitų mažų valstybių, kurios jau yra

paleidusios savo gamybos palydovus, pavyzdžių? Vytenis: Geras pavyzdys – estai. Jie paleido palydovą prieš porą mėnesių, nors jų projekto filosofija buvo kiek kitokia. Prie šio projekto estai dirbo apie penkerius metus. Ir jų palydovas taip pat buvo maksimaliai estiškas. Laurynas: Taip pat – Danija. Dešimt metų leidžia palydovus. Jau tris paleido. Pirmi du buvo labai panašūs į mūsų, o trečias jau teikė realią pramoninę naudą, jis ir dabar sėkmingai skrieja kosmose, renka signalus ir padeda stebėti laivų eismą Atlanto vandenyne bei Šiaurės jūroje. Tai puikus pavyzdys, kaip vieno kilogramo masės palydovą sugebėjo ištobulinti iki tokio, kuris gali teikti realią ekonominę naudą.

27

Tu esi vertas geriausio darbo!

TRANSPORTO SKYRIAUS VADYBININKAS (-Ė)

aip savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė palydovo kūrėjai, netikėtai kilusi mintis sukurti lietuvišką palydovą tampa aukštus, tarptautinius reikalavimus atitinkančia profesionalia kosmoso misija. Nors projektas kupinas rimtų iššūkių, autoriai tikina, kad jau turi naujų idėjų tolimesnei veiklai.

Karjera

CV-Online klientei darbui Vilniuje reikalingas -

GAMYBOS VADOVAS Jums verta būti su mumis, nes mes patikima, finansiškai stabili įmonė, skatinanti darbuotojų iniciatyvą, užtikrinanti perspektyvas ir galimybę tobulėti, remianti ir vertinanti naujas idėjas. Įmonėje ypatingas dėmesys skiriamas kiekvienam darbuotojui. Siekiame, kad įmonės stiprybe taptų kvalifikuoti, darbštūs, lojalūs ir patikimi darbuotojai. Darbo aprašymas: • Pamainos darbuotojų darbo laiko apskaitos vykdymas; • Efektyvus pamainų darbo organizavimas (iki 20 žmonių); • Gamybos proceso planavimas, koordinavimas, optimizavimas; • Periodinis medžiagų ir produkcijos inventorizacijos vykdymas; • Gamybos procesui reikalingų medžiagų ir darbo priemonių užpirkimas; • Personalo paieška ir atranka. Reikalavimai kandidatams: • Būtina ne mažesnė nei 4 metų vadovaujančio darbo patirtis gamybinėje įmonėje; • Būtinos geros rusų kalbos žinios (raštu ir žodžiu); • Puikūs planavimo ir darbo organizavimo įgūdžiai; • Gebėjimas savarankiškai priimti sprendimus; • Atsakingumas, orientavimasis į rezultatą; • Būtinas vairuotojo pažymėjimas. Savo gyvenimo aprašymą, nurodydami pareigų pavadinimą, prašome siųsti elektroniniu paštu lina@cvonline.lt. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-ONLINE LT klientas - UAB Kinnarps – jau 16 metų atstovauja didžiausią Europoje bei Skandinavijoje švediškų biuro baldų gamintoją Kinnarps Lietuvoje. Šiuo metu įmonė Vilniuje ieško

PARDAVIMŲ ATSTOVO Darbo aprašymas: • Naujų verslo klientų paieška; • Santykių su esamais klientais palaikymas; • Biuro baldų išdėstymo planavimas kliento patalpose; • Baldų pristatymo ir montavimo proceso organizavimas. Reikalavimai: • Aukštasis/aukštesnysis išsilavinimas; • Panašaus darbo su verslo klientais patirtis būtų privalumas; • Geros anglų kalbos žinios; • Komunikabilumas, geri derybiniai įgūdžiai, loginis mąstymas; • Vairuotojo pažymėjimas. Įmonė siūlo: • Visas darbui reikalingas priemones; • Darbą su patikimu gamintoju, tiekiančiu aukštos kokybės biuro baldus; • Draugišką kolektyvą, kurio darbo principai grindžiami tarptautinėmis tradicijomis; • Kvalifikacijos kėlimo kursus Švedijoje. Savo gyvenimo aprašymą nurodydami pareigų pavadinimą, prašome siųsti elektroniniu paštu: paulina@cvonline.lt. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online klientas – vertimų biuras, siūlantis platų vertimo ir lokalizavimo paslaugų spektrą. Viena iš nedaugelio vertimo agentūrų, turinčių ISO 9001:2008 kokybės vadybos sertifikatą. Įmonės klientai - valstybinės institucijos, smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, didelės tarptautinės korporacijos, vykdančios veiklą technologijų, gamybos, biologijos mokslų, sveikatos priežiūros, finansų, teisės ir rinkodaros srityse. Šiuo metu kompanijai darbui Vilniuje arba Kaune reikalingas

PARDAVIMŲ VADYBININKAS (darbas namuose) Darbo aprašymas: • Vertimo ir lokalizavimo paslaugų pardavimas; • Aktyvi naujų klientų paieška – paslaugų pristatymas, sutarčių sudarymas; • Dalyvavimas parodose ir įvairiuose renginiuose; • Bendradarbiavimas su kolegomis. Reikalavimai: • Aukštasis universitetinis išsilavinimas (gali būti paskutinio kurso studentas); • Ne mažiau kaip 2 metų darbo patirtis pardavimų srityje; • Puikios lietuvių ir geros anglų kalbos žinios; • Puikūs bendravimo, organizaciniai, derybiniai, pardavimų įgūdžiai; • Atsakingumas, vidinė motyvacija. Mūsų įmonėje galioja tarptautinėms įmonėms būdingi darbo principai: kasdieninėje veikloje vadovaujamės tokiomis vertybėmis kaip sąžiningumas, pagarba ir atsakingumas. Stengiamės, kad šios vertybės būtų svarbios kiekvienam. Mes vertiname darbuotojų individualumą, rūpinamės saugia darbo aplinka ir jaučiame socialinę atsakomybę. Skatiname darbuotojų tobulėjimą, įsitraukimą į darbą, lojalumą ir puikių rezultatų siekimą, todėl nuolat investuojame į darbuotojų kompetencijos kėlimą. Savo gyvenimo aprašymą, nurodydami pareigų pavadinimą, prašome siųsti elektroniniu paštu lina@cvonline.lt. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Kontrolinis sąrašas – atmintinė ieškant darbo 1. Apsibrėžkite tikslą. Atsakykite sau į šiuos klausimus: Kokio darbo ieškau ir per kiek laiko tikiuosi jį susirasti? Tikslas turėtų būti realus. 2. Kai žinote, kokio darbo ieškote, nuoširdžiai sau atsakykite: ar esate pats geriausias kandidatas dirbti šį darbą? Sveikiname, jei atsakėte „taip“. Jei atsakėte „ne“, tuomet įvardykite, ko jums trūksta, kad taptumėte „geidžiamiausiu darbuotoju“, ir prieinamais būdais siekite pašalinti trūkumus. 3. Atsisakykite minties, kad ieškote „bet kokio darbo“. Tai – ne tikslas. 4. Darbo paieška taip pat darbas. Būkite pareigingas ir supraskite, kad viskas jūsų rankose. Už nuoširdžias pastangas atlyginama. 5. Susikurkite dalykiniam susirašinėjimui tinkamą elektroninį paštą. Geriausias variantas vardas.pavarde@ gmail.com

6. Pasirūpinkite dalykine nuotrauka. Kartais darbdaviai prašo su CV atsiųsti ir nuotrauką. Geriau jau būti pasiruošusiam. Netinkamų CV nuotraukų pavyzdžiai: jūs prie jūros, giminės šventėje, bare, su draugais, susivėlęs, vulgariai išsidažiusi ir t. t. 7. CV pavyzdys. Paieškokite CV pavyzdžių. Iš jų pasirinkite jums patraukliausius variantus. 8. Susikurkite CV. Pats. Pagal turimus pavyzdžius paruoškite jūsų asmenybę, kvalifikaciją atspindintį gyvenimo aprašymą – orientuotą į jūsų svajonių darbą. 9. Pagrindinės CV dalys: kontaktinė informacija, išsilavinimas ir kvalifikacija, darbo patirtis, įgūdžiai ir gebėjimai, papildoma informacija. 10. Jokiu būdu nesiųskite savo CV į visus surastus darbo skelbimus. Ieškant darbo svarbiausia – veiksmų kokybė ir tikslingumas. (Tęsinys kitame numeryje)


Ekonomika.lt Nr. 20 (130)  

Leidinys Ekonomika.lt (2013 m. rugsėjo 2-15d.)

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you