Issuu on Google+

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ V. Radzevičienė: Neturiu tikslo uždirbti T. Medaiskis: „Sodros“ skola turi milijonus ir milijardus, bet noriu padaryti būti perimta į valstybės biudžetą ir nei taip gerai, kaip niekas dar nepadarė ji pati, nei juo labiau palūkanos Plačiau 26–27 p. neišieškomos iš „Sodros“ Plačiau 8 p.

pirmadienis. 2012 M. spalio 8–14 d. Nr. 37 (99) Savaitraštis. Leidžiamas kiekvieną pirmadienį

ŠIAME NUMERYJE Pigiau negyvensime Pigiau pirkti negalėsime, tačiau ir didelių kainų šuolių aukštyn iki pat Naujųjų metų laukti neverta. Vertindami ateityje laukiančius pokyčius specialistai neprognozuoja nieko drastiško, kas primintų 2008-uosius, kai maisto, kuro ir kitų produktų kainos žaibiškai kilo.

www.ekonomika.lt

Šnipinėjimas.

Plačiau 6–7 p.

Klastočių rinkoje – mirtini pavojai Padirbtos moteriškos rankinės ar batai jau seniai nebėra naujiena, tačiau vis didesnį kontrolierių susirūpinimą kelia žmogaus sveikatai pavojingi suklastoti vaistai ir pesticidai. Plačiau 12–13 p.

Metas taisyti reputaciją Tarp gyventojų Lietuvoje aukščiausią reputaciją turi mobiliojo ryšio bendrovės. Tačiau per septynerius metus smuktelėjo prekybos centrų ir finansines paslaugas teikiančių bendrovių reputacija. Plačiau 22–23 p.

Ir bankininkai skolinasi Kur savo finansinius reikalus tvarko Lietuvoje veikiančių bankų vadovai, kuriam bankui patiki asmenines lėšas? Trumpiau – kur skolinasi ir taupo, ar apskritai jiems reikia paskolų? Plačiau 28–29 p.

Rinkos pokyčiai OMXR OMXT OMXV FTSE100 NSDQ NI225

385,73 673,22 343,63 5 827,78 3 149,46 8 824,59

+0,15 % +0,78 % +0,19 % +0,83 % +0,41 % –1,40 %

Rugsėjo 27 d. – spalio 4 d. duomenys

Kaina 3 Lt Užs. Nr: 99 Tiražas: 15 000

Verslas prieš verslą „Kam kurti, jei galiu pavogti“, – tokiu požiūriu sunkmečiu vadovaujasi vis daugiau Lietuvos įmonių.

■ Tyrimai rodo, kad mažos ir vidutinės įmonės nutraukė investicijas į duomenų apsaugą ir tuo netruko pasinaudoti šnipinėjantys konkurentai. Duomenų vagysčių pernai padaugėjo trečdaliu. Komercinio šnipinėjimo ginčas tarp bendrovių „CV Online ir „CV Market“ tęsiasi jau beveik metus, tačiau ginčo detalės paviešintos tik prieš

keletą savaičių. „CV Online“ vadovė Danguolė Augustinienė apie tai, kad konkurentų įmonė „CV Market“ galėjo pasinaudoti slapta „CV Online“ informacija, sako įtarusi po pokalbių su klientais: šie papasakoję, kad iš „CV Market“ gaudavo neprašytų identiškų komercinių pasiūlymų, tik keliais šimtais litų pigiau. Ilgainiui pradėjo ryškėti vis daugiau detalių, kol vadovė įtarė,

kad informaciją konkurentams galėjo perduoti buvusi darbuotoja Ineta Pavlova. Vėliau, atlikus kratas, paėmus duomenis iš buvusios darbuotojos ir „CV Keskus“ (valdančios „CV Market“ – red. past.) valdybos nario Povilo Kytros kompiuterių ir radus atitinkamus dokumentus paaiškėjo, kad įtarimai nebuvo laužti iš piršto.

Plačiau 4–5 p.

G. Kerdikošvilis: » „Borjomi“ į Europą

keliauja tik per Lietuvą – tai svarbus rodiklis, juk Lietuvai patikėjome tai, kas mums brangiausia Plačiau 20 p.


Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

Redakcija

3 Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Kas nors vis tiek atvažiuos Lietuvai gyventojų perteklius negresia, o darbuotojų stygių norima lopyti imigrantais.

K

albos apie darbuotojų kvietimą ne iš Europos Sąjungos (ES) paūmėjo neatsitiktinai. Nuo 2013 m. pradžios mūsų šalyje galios mėlynosios kortelės tvarka. ES piliečiais, kurie gavo kortelę Lietuvoje, galės dirbti ne vien mūsų šalyje, bet visoje ES, išskyrus Didžiąją Britaniją, Airiją ir Daniją. Atitinkamos žinybos rengiasi kitaip tvarkyti formalumus, o darbdaviai garsiai pasamprotauja, kad trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Jeigu tokių specialistų trūktų taip, kad stotų pramonė, darbdavių kalbos ir veiksmai būtų kitokie. Šis bruzdesys vyksta didžiulės emigracijos ir labai mažos imigracijos aplinkybėmis. Būdama ES šalis, iš kurios bene labiausiai bėga piliečiai, Lietuva pasižymi itin mažu čia gyvenančių užsieniečių skaičiumi. Pagal ES statistiką 2010-aisiais užsieniečiai sudarė 1,1 proc. Lietuvos gyventojų. Mažesnė nei Lietuvoje užsieniečių dalis buvo trijose ES šalyse: Lenkijoje, Rumunijoje (po 0,1 proc.) ir Bulgarijoje (0,3 proc.). Skaičiuojant galvas duomenys tokie: pasak Migracijos departamento, 2012-ųjų pradžioje Lietuvoje gyveno daugiau kaip 31 tūkst. užsienio piliečių ir pilietybės neturinčių asmenų, daugiausia tarp jų buvo Rusijos (12,4 tūkst.), Baltarusijos (5 tūkst.) ir Ukrainos (2,7 tūkst.) piliečių. 1,9 tūkst. azijiečių skirstėsi šimtinėmis: iš Izraelio – 390, iš Kinijos – 320, iš Kazachstano – 280. Afrikos valstybių piliečių nebuvo nė 200. Tačiau darbdaviams rūpi ne pilietybė, o įgūdžiai ir reputacija. Ir galimybė mokėti kuo mažiau. Žmogiškųjų išteklių žinovai šneka, kad geri darbuotojai emigravo, nes darbdaviai vaikėsi pelno ir nenorėjo mokėti tinkamų algų. Dabar tikimasi, kad kvalifikuoti specialistai ne iš ES valstybių

»

kainuos pigiau nei samdant vietinius, kurių, kaip minėjome, stinga. Pasvarstymai apie įvežtinę darbo jėgą vyksta beveik nenurodant, kiek ir ko konkrečiai trūksta. Gali susidaryti įspūdis, kad kalbama apie tūkstančius ar dešimtis tūkstančių, nors, pavyzdžiui, trūkstami informatikos specialistai, matyt, skaičiuojami šimtais. Apie galimus kvalifikuotų imigrantų atlyginimus kalbama remiantis ne vietos patirtimi, kurios beveik nėra, o pasižvalgant į kaimynų darbo rinkas. Iš tų pasižvalgymų aiškėja, kad programuotojų atlyginimais Vilnius nelabai gali konkuruoti su Maskva. Tiesa, Lietuvos sostinė turi savų pranašumų – tai santykinai nebrangus miestas. Tarp nepritariančių darbo jėgos įvežimui bene rimčiausius argumentus reiškia tie, kurie kritikuoja inžinierių stygių patiriančios Lietuvos švietimą už humanitarinį nuokrypį. Aukštosios mokyklos parengia per daug humanitarų, per mažai inžinierių. Profesinio orientavimo mokyklose faktiškai nėra, absolventai nori būti juristais, ekonomistais ir vadybininkais – dabar tai tiesus kelias į nedarbą. Mėlynosios kortelės tvarka kelio į Lietuvą užsieniečiui nepalengvins – gal net pasunkins. Kalbama, kad iš darbdavio bus reikalaujama mokėti kortelės turėtojui ne mažesnį negu dvigubą vidutinį mėnesinį atlyginimą (iki mokesčių). Skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu tai sudarytų apie 4,3 tūkst. litų. Paliekant ateičiai klausimą, kiek toks reikalavimas suderinamas su sveiku protu, laisvosios rinkos principais ir ES teise, tenka konstatuoti, kad rimta, realiais poreikiais paremta imigracijos politika Lietuvoje nė nepradėta formuoti.

Absolventai nori būti juristais, ekonomistais ir vadybininkais – dabar tai tiesus kelias į nedarbą

LEIDĖJAS UAB „Balsas.lt leidiniai“ Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas KALBOS REDAKTORĖ Laima Šiušaitė VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 99 Tiražas 15 000


Savaitės tema

4

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

Kalbant apie korporacinį šnipinėjimą » reikėtų išskirti du dalykus – kai informaciją

Pastaraisiais metais pasitaiko nemažai » atvejų, kai buvę darbuotojai neteisėtai

nutekina žmonės ir kai įsilaužiama į bendrovę. Įsilaužiant dažnai stengiamasi pavogti intelektinę nuosavybę, įsilaužimai dažni ir viešųjų pirkimų srityje

Komercinių paslapčių neteisėtas atskleidimas ir panaudojimas » gali užtraukti ne tik civilinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę,

pasisavina ir naudoja buvusio darbdavio konfidencialią informaciją kurdami savo įmones arba atskleisdami tokią informaciją naujam darbdaviui

Miroslavas Lučinskis, „Critical Security“ direktorius

Savaitės tema

tačiau susivilioję perspektyvesniu darbu, didesniu atlyginimu, pareigybe ar vadovaudamiesi kitais sumetimais darbuotojai neretai ryžtasi panaudoti savo darbdavio komercines paslaptis siekdami asmeninės naudos

Julija Lisovskaja, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ advokatė

Ignas Dargužas, advokatų kontoros „Tark, Grunte Sutkiene“ advokatas

NUOMONĖ

Verslas prieš verslą

„Kam kurti, jei galiu pavogti“, – tokiu požiūriu sunkmečiu vadovaujasi vis daugiau Lietuvos įmonių. Tyrimai rodo, kad mažos ir vidutinės įmonės nutraukė investicijas į duomenų apsaugą ir tuo netruko pasinaudoti šnipinėjantys konkurentai. Duomenų vagysčių pernai padaugėjo trečdaliu. Paulius Grinkevičius paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

K

omercinio šnipinėjimo ginčas tarp bendrovių „CV Online ir „CV Market“ tęsiasi jau beveik metus, tačiau ginčo detalės paviešintos tik prieš keletą savaičių. „CV Online“ vadovė Danguolė Augustinienė apie tai, kad konkurentų įmonė „CV Market“ galėjo pasinaudoti slapta „CV Online“ informacija, sako įtarusi po pokalbių su klientais: šie papasakoję, kad iš „CV Market“ gaudavo neprašytų identiškų komercinių pasiūlymų, tik keliais šimtais litų pigiau. Ilgainiui pradėjo ryškėti vis daugiau detalių, kol vadovė įtarė, kad informaciją konkurentams galėjo perduoti buvusi darbuotoja Ineta Pavlova. Vėliau, atlikus kratas, paėmus duomenis iš buvusios darbuotojos ir „CV Keskus“ (valdančios „CV Market“ – red. past.) valdybos nario Povilo Kytros kompiuterių ir radus atitinkamus dokumentus paaiškėjo, kad įtarimai nebuvo laužti iš piršto. „Nukopijuotos mūsų sutartys su klientais, atrankos sutartys, sąskaitos faktūros ir daugybė kitos svarbios informacijos. Jie net pradėjo naudoti mūsų sutarčių šablonus, nežinau, galbūt tai darė siek-

dami suklaidinti mūsų klientus...“ – svarstė D. Augustinienė. Pašnekovė sako negalinti suprasti, dėl ko darbuotoja taip pasielgė – esą jos atlyginimas buvęs toks, kokį kai kuriose įmonėse gaudavo ir vadovai. O darbuotojai išeinant esą verkė ir I. Pavlova, ir „CV Online“ kolektyvas.

Praktikos nėra Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje uždraudė „CV Market“ naudotis visa iš „CV Online“ gauta informacija, iš dalies pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė atlyginti turto už daugiau nei 772 tūkst. litų. Tačiau tai – tik maža pergalė mūšyje, bet ne kare, įsitikinusi D. Augustinienė. Kur kas sunkiau sekasi baudžiamojoje byloje – mat Lietuvos teismų praktikoje dar nėra pritaikyta baudžiamoji atsakomybė už komercinį šnipinėjimą, todėl ir prokurorai kartais nežino, kaip elgtis. „CV Keskus“ valdybos narys P. Kytra paprašytas pakomentuoti situaciją aiškino, esą nei jam, nei kuriam kitam įmonės darbuotojui nėra pateikti kaltinimai, o žiniasklaidoje pasirodęs pranešimas apie areštuotą įmonės turtą neva yra klaidingas. „Darbo vietos keitimas rinkos ekonomikos sąly-

» Atlikus kratas, paėmus duomenis iš bu-

vusios darbuotojos ir „CV Keskus“ valdybos nario Povilo Kytros kompiuterių paaiškėjo, kad įtarimai nebuvo laužti iš piršto

gomis yra įprastas. Ne vienas darbuotojas perėjo iš mūsų į „CV Online“, tai jų pasirinkimas, – kalbėjo P. Kytra. – Galime patikinti, kad mūsų įmonė nevykdo neleistinos veiklos formuojant įmonės darbuotojų komandą.“ Prieš pusantrų metų buvo kilęs dar vienas šnipinėjimo konfliktas: „Vilniaus Doleta“ kreipėsi į teismą su dviem ieškiniais buvusiam direktoriui Arnui Dilkevičiui, kuris dar dirbdamas „Doletoje“ įkūrė savo įmonę ir į ją perviliojo didžiąją dalį darbuotojų. Teismai tebesitęsia – mat „Doleta“ apskundė teismo sprendimą dėl neva per mažos priteistos sumos.

Sąžiningumas – nesvarbu Bendrovės „Corporate Securitus“ kompleksinių verslo saugumo ir antikorupcinių sprendimų specialistas Ernestas Lipnickas komentuodamas įmonių ginčą pabrėžė, kad jame atsispindi tipinė Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių bendrovių problema – jose nėra rūpinamasi duomenų apsauga. „Nebuvo atkreiptas dėmesys, kad išėjęs darbuotojas tapo vidiniu konkurentu. O tokių požymių visuomet yra. Kita problema galėjo būti ta, kad darbuotojas galėjo prieiti prie tam tikrų informacinių blokų, – svarstė E. Lipnickas. – Jei vienas darbuotojas gali prieiti prie visų įmonės klientų sąrašų, tai kelia didelę riziką.“ Ekspertas pridūrė, kad visų įmonių problema yra

ta, jog šios samdydamos darbuotojus žiūri tik į dalykines jų savybes, o į sąžiningumą ar patikimumą nekreipia dėmesio.

Yla iš maišo išlįsdavo „Ekonomika.lt“ kalbintas korporacinio šnipinėjimo paslaugas Lietuvos ir užsienio bendrovėms teikiantis Kęstutis (tikras vardas ir pavardė redakci-

jai žinomi – red. past.) pasakojo, kad rasti kompromituojamos informacijos apie bendrovę ar jos aukščiausios grandies darbuotojus nebūdavę sunku. „Kartais reikėdavo sužinoti apie darbuotojų sąsajas su politiniu pasauliu, ar jie turi bendrovių, ar yra bausti už nusikalstamą veiklą ir panašių dalykų, – pasakojo Kęstu-

tis. – Darydamas tyrimą visuomet iškasdavau ką nors negražaus – sužinodavau apie lobistinius interesus, politinius ryšius...“ Kai užsakovai prašydavo apibūdinti įmonės profilį, tuomet reikėdavę sužinoti bendrovės pelną, korporacinius interesus, galimas sąsajas su politikais. Vienas įdomesnių

atvejų – kai reikėdavo surasti, kas yra tikrieji bendrovės akcininkai, o ne statytiniai. Pašnekovas prisiminė kartais rinkdavęs informaciją ir nelegaliais būdais. „Kai reikėdavo gauti tam tikrą informaciją ar dokumentus, prisistatydavau kuo nors kitu, o paskui informaciją panaudodavau tyrimui. Bet tokių atvejų stengdavausi išvengti, nes meluoti nebūdavo malonu“, – šyptelėjo pašnekovas.

Pėdsakai ataušta IT saugos bendrovės „Critial Security“ vadovas Miroslavas Lučinskis pasakojo, kad įmonės nuo komercinio šnipinėjimo mūsų šalyje nukenčia ge-

rokai dažniau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau tokia informacija paprastai neviešinama: mat žinios, kad kažkas iš bendrovės išgavo slaptą informaciją, gali pakenkti jos įvaizdžiui. Be to, tokias vagystes sunku pastebėti ir įrodyti. „Jei iš tavęs pavagia segtuvą su dokumentais, jų pasigedęs ieškai vagies ir kreipiesi į teismą, o jei informaciją nukopijuoji, ją turime mes abu ir to gali net nepastebėti, – pavyzdį pateikė pašnekovas. – O ir sužinojęs, kad kažkas pasisavino slaptą informaciją, kaltininką gali nujausti, tačiau surinkti įkalčius ir įrodyti kaltę labai sunku. Kol žmonės susipranta, vagių pėdsakai būna ataušę.“

FAKTAI Komercinis šnipinėjimas pasaulyje

••1993 m. „General Motors“ (GM) apkaltino „Volkswagen“ (VW) šnipinėjimu. GM nutraukė bylą prieš VW ir pasiekė vieną brangiausių tokio tipo taikos sutarčių – VW įsipareigojo per septynerius metus nupirkti dalių iš GM už 1 mlrd. dolerių (2,7 mlrd. litų) ir sumokėti 100 mln. dolerių (270 mln. litų) baudą ���•2006 m. pradžioje „Dell Secure Works“ pranešė apie vieną didžiausių kibernetinių atakų: Kinija dvejus metus vogė informaciją iš didžiųjų JAV NT bendrovių, Tarptautinio olimpinio komiteto ir įtakingų institucijų ••2006 m. kilo skandalas bendrovėje HP, kai paaiškėjo, kad ši šnipinėjo savo darbuotojus ir klausydavo jų pokalbių. Šnipinėjimui pritarusi tarybos pirmininkė buvo atleista, o HP darbuotojams ir akcininkams turėjo išmokėti daugiau nei 20 mln. dolerių (54 mln. litų)

Sunkmečiu verslo šnipinėjimo atvejų Lietuvoje padaugėjo trečdaliu. Reuters

Pasak M. Lučinkio, slaptą informaciją išgauti įsilaužiant galima įvairiais būdais – siunčiant specialiai tam sukurtą kenksmingą programinę įrangą, o kartais informaciją galima pavogti prisijungus prie įmonės bevielio tinklo. „Pasaulyje yra didelė juodoji rinka, į kurią žmonės kreipiasi norėdami gauti slaptą informaciją iš konkurentų. Lietuvoje ši rinka labai maža ir ja mažai kas naudojasi. Paprastai paperkami konkurentų įmonės darbuotojai“, – pridūrė specialistas.

Šnipinėja ir legaliai Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje bendrovės viena kitą šnipinėja ir legaliai. Keli šaltiniai savaitraščiui patvirtino, kad šnipinėti namų apyvokos reikmenų rinkoje – įprasta praktika. Pavyzdžiui, padalinių vadovai Žirmūnų „Senukų“ prekybos centro darbuotojus nesivaržydami siųsdavo į „Ermitažą“ ar kitas konkurentų bendroves užrašyti kainų. Konkurentai elgdavęsi taip pat – kartais ateidavę su popieriaus lapais į „Senukus“ ir nesidrovėdami nusirašydavo kainas. E. Lipnickas aiškina, kad tokių atvejų pasitaiko ir kitose verslo srityse. „Jei „Senukų“ vadybininkai atvirai siunčia darbuotojus į konkurentų parduotuves, jie turbūt ir patys nemano, kad daro kažką blogo, – komentavo specialistas. – Jei kaina būtų atskleista, kai ji slepiama, pavyzdžiui, prieš rinkoje pasirodant „Apple“ produktams, tada tai tikrai būtų nelegalu.“ Ekspertas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje duomenų apsauga besirūpinančių įmonių nėra daug

– ypač sunkmečiu jos pradėjo taupyti, apkarpė ir taip skurdžius saugai skirtus biudžetus. Tai lėmė, kad susidarė palanki terpė šnipinėti ir tokių atvejų kasmet daugėja. Pernai, bendrovės duomenimis, informacijos saugumo incidentų skaičius padidėjo daugiau nei trečdaliu, panašios tendencijos vyrauja ir šiemet.

Susidoroti nesiekia Pasak advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ advokatės Julijos Lisovskajos, Lietuvoje iš teisinės pusės dažniau kalbama apie nesąžiningą konkurenciją ir neteisėtą konfidencialios informacijos naudojimą nei apie komercinį šnipinėjimą. Nesutarimai esą dažniau sprendžiami civiliniu būdu. „Tokiais atvejais traukti baudžiamojon atsakomybėn nepopuliaru, nes tai neduoda komercinės naudos. Verslininkai pirmiausia siekia nuostolių atlyginimo, o ne susidorojimo. Baudžiamosios bylos keliamos, kai ginčai yra emociniai“, – pasakojo pašnekovė. Kalbėdama apie „CV Market“ ir „CV Online“ ginčą J. Lisovskaja taip pat atkreipė dėmesį, kad teisėsaugos institucijoms spręsti teisinį ginčą baudžiamąja tvarka bus sunku, mat Lietuvos teismų praktikoje beveik neužfiksuota panašių atvejų. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nuo 2008 metų gautos dvi baudžiamosios bylos, iš kurių išnagrinėta viena. O pagal civilinį kodeksą gauta 13 civilinių bylų dėl ginčų, susijusių su komercine ir profesine paslaptimi. Iš jų išnagrinėta 11, atmestos 8.

» Darydamas tyrimą visuomet iškasdavau

ką nors negražaus – sužinodavau apie lobistinius interesus, politinius ryšius...

5

SAVAITĖS TOP 5 Įsigijo 18 portalų „Tipro Group“ baigė derybas su „Balsas.lt leidinių“ grupe dėl aštuoniolikos interneto portalų įsigijimo. Iš „Balsas.lt leidinių” grupei priklausančų įmonių „Tipro Group“ perims portalų „Skelbimai.lt“, „Mama.lt“,

„Krepsinis.net“, „Ivartis. net“, „Klase.lt“, „Pazintys. lt“, „Studijos.lt“, „Orelis.lt“, „Ctv.lt“ ir kitų valdymą. „Tipro Group“ vadovė Dovilė Ramoškaitė teigė, kad šis žingsnis – kryptinga bendrovės plėtros strategijos dalis.

Perkelia IT centrą Švedijos SEB grupė į Lietuvą perkelia informacinių technologijų (IT) pagalbos telefonu banko darbuotojams centrą. Jis veiklą Vilniuje pradės lapkritį. Iki šiol SEB grupei tokią pagalbą teikdavo išorinė nepriklausoma paslaugų teikimo bendrovė. Nuo šiol SEB darbuotojai, skambinantys į pagalbos padalinį Lietuvoje, bus aptarnaujami anglų, švedų ir vokiečių kalbomis. Centre planuojama įsteigti 35 darbo vietas.

SEB grupė į Lietuvą perkelia IT pagalbos centrą. Fotodiena

Žengia į kavos rinką „Čili“ restoranų tinklas plečia veiklą – Vilniuje atidaryta eksperimentinė „Čili Coffee“, kurioje bus parduodama kava išsinešti. „Postūmį gavome ir iš savo klientų. Jie išreiškė pageidavimą restoranuose

mėgautis įvairesne kava“, – teigė „Čili Holdings“ rinkodaros departamento direktorė Olga Belova. Pasiteisinus eksperimentinei „Čili Coffee“, planuojama jų atidaryti ir kituose Lietuvos miestuose, taip pat Latvijoje.

Gamins dviračius Šiauliuose Per artimiausias savaites Šiauliuose bedarbių turėtų sumažėti bent pusšimčiu – tiek žmonių įdarbins elektrinių dviračių gamyklą iš Vokietijos į Lietuvą nusprendusi perkelti bendrovė „Baltik vairas“. „Koncernas uždarys mažiausią turimą gamyklą. Dabar dviračius gamins trys įmonės Vokietijoje, Čekijoje ir Lietuvoje“, – sakė „Baltic vairo“ generalinis direktorius Dirkas Zvickas.

Rengiamasi dviračių gamyklą iš Vokietijos perkelti į Lietuvą. Fotodiena

Keičia pavadinimą „Tamro Baltics“ keičia įmonei Lietuvoje priklausančio Šeimos vaistinių tinklo pavadinimą į BENU vaistinę. Pavadinimą tikimasi pakeisti iki lapkričio. PHOENIX grupė, valdanti „Tamro“ įmones, Europoje

kuria bendrą vaistinių tinklą. Daugiau nei 700 vaistinių žemyninėje Europoje bus suvienytos nauju – BENU vaistinės – vardu. Šiuo metu BENU vaistinės jau dirba Olandijoje, Čekijoje, Latvijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje.


Lietuvoje

6

LIETUVOS NAUJIENOS

7,5 mlrd. Lietuva, pasak Finansų ministerijos, kitąmet planuoja pasiskolinti 7,5 mlrd. litų

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

Milijonai referendumui

„Snoriukai“ veiks dar šiemet

■ Praėjusią savaitę

■ Jau šių metų pabaigoje

Vyriausybė posėdyje referendumui dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) skyrė 2 mln. litų. Lėšos referendumui bus skirtos iš Privatizavimo fondo. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, referendumui reikalinga pinigų suma

buvo įvertinta kartu su Vyriausiąja rinkimų komisija. Esą kol nebuvo priimtas įstatymas, kad referendumas vyks su Seimo rinkimais, grėsė daug didesnės išlaidos. Spalio 14 dieną kartu su Seimo rinkimais įvyks ir referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje.

Referendumas dėl VAE kainuos 2 mln. litų. ELTA

Pigiau negyvensime Pigiau pirkti negalėsime, tačiau ir didelių kainų šuolių aukštyn iki pat Naujųjų metų laukti neverta. Dina Sergijenko dina@ekonomika.lt

V

ertindami ateityje laukiančius pokyčius specialistai neprognozuoja nieko drastiško, kas primintų 2008-uosius, kai maisto, kuro ir kitų produktų kainos žaibiškai kilo. Kainos kils, tačiau truputį. Išlaidos šildymui,

elektros energijai pigti neturėtų iki kitų metų, kol neįsigalios naujojo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai.

Brangs aliejus, miltai Ir prekybininkai, ir gamintojai „Ekonomika. lt“ pasakojo, kad jau nuo vasaros buvo numatomas kai kurių maisto produktų brangimas. „Keliais procentais brangs aliejus, kuris yra biržinė

prekė, tad jo kaina nuolat svyruoja atsižvelgiant į pasaulio biržų tendencijas“, – pasakojo prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė.

Aliejus dar iki spalio pabaigos turėtų pabrangti maždaug 4 proc. Panašus, iki 5 proc., kainų augimas laukia ir miltų. Jų brangimą lėmė išaugusi pasaulinė grūdų paklausa,

» Didžiausią dalį kuro kainos sudaro

pasaulinė kaina, taigi ne tik Lietuva nepajėgi suvaldyti kuro kainų, bet ir Europos Sąjunga

kai dėl ilgos sausros kai kuriose pasaulio šalyse derliai buvo itin menki. „Iš kone visų mėsos tiekėjų esame gavę pranešimus apie ketinimus nuo 5 iki 15 proc. kelti mėsos kainas. Artimiausiu metu su jais tarsimės ir ieškosime sprendimų, todėl šiandien dar sunku pasakyti, kiek tiksliai brangs mėsa“, – teigė O. Malaškevičienė.

Priklausomi nuo rinkų Fakto, kad kai kurios mėsos rūšys brangs, neslėpė ir Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius. „Jau nuo vasaros žaliavų pramonėje apie 20 proc. yra pabrangusi kiauliena. Tad gaminiai turėtų brangti maždaug 10–15 proc.“, – skaičiavo pašnekovas. Tiesa, brangimas pasijus ne iš karto, mat kol kas

Lietuvos paštas „Snoriukuose“ turėtų pradėti teikti finansines paslaugas: įmokų ir mokesčių surinkimo, perlaidų siuntimo ir gavimo, pinigų išgryninimo, vartojimo kreditų išdavimo ir kitas operacijas. Ateityje ketinama pasiūlyti ir naujų finansinių paslaugų.

gamintojus saisto esami susitarimai ir įsipareigojimai. „Tačiau kai taip brango žaliava, kainos didės neišvengiamai“, – perspėjo E. Mackevičius. Tokio jautienos brangimo, koks buvo praėjusiais metais, kai šios rūšies mėsa brango kone ketvirtadaliu, tikėtis neverta, tačiau jautienos ir jos produktų kainos šiek tiek padidės. „Maždaug 4 proc., – žadėjo specialistas. – Galvijų turime vis mažiau, o vartojimas padidėjęs, nes atsivėrė tokios šalys kaip Turkija. Taigi anksčiau šios rūšies mėsos netrūkdavo, o dabar turime trūkumą.“

Priežasčių brangti nėra Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andrejus

Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas praėjusį ketvirtadienį patvirtino perkanti likviduojamo banko „Snoras“ mažmeninį tinklą. Sandorio suma neskelbiama. Lietuvos paštas perka apie 220 kioskelių. „Viena iš Lietuvos pašto prioritetinių sričių – esamų finansinių paslaugų stipri-

Stančikas teigė, kad brangti neturėtų ir pieno produktai. „Jau šiandien pieno kainos labai aukštos, tad abejoju, ar dar kils. Bet pasakyti, kad kainos nekils, taip pat niekas negali, tačiau priežasčių kilti nematau“, – kalbėjo jis. A. Stančiko nuomone, kartais kainoms kilti įtaką daro ne brangstančios žaliavos Lietuvoje, o kylanti kaina užsienio rinkose. „Prekybininkams, gamintojams tada atsiranda motyvų kelti kainas. Pavyzdžiui, kai 2007 m. kilo grūdų kaina, pakilo ir duonos produktų kaina. Bet kai kitąmet grūdų kainos nukrito į buvusias žemumas, duona neatpigo, o vos kaina ėmė kilti, gamin-

nimas ir naujų teikimas. Gyventojai buvo pripratę „Snoro“ bankeliuose susimokėti mokesčius, gauti vartojimo paskolą, draudimą ir pan. Lietuvos paštas „Snoro“ mažmeninį tinklą taip pat ketina panaudoti finansinėms paslaugoms teikti“, – teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.

Šildymo sezonas

••Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos prognoze, 2012–2013 m. šildymo sezonas bus brangesnis 4 procentais ••9 savivaldybėse komisija prognozavo šilumos kainų mažėjimą: labiausiai, maždaug 9–10 proc., šildymas pigti turėtų Plungėje, Šiauliuose ••15 savivaldybių šildymo kainos turėtų kilti daugiau nei 5 proc., o didžiausias šilumos kainų augimas prognozuojamas Visagine – daugiau nei 10 proc. ••Pigiausia šiluma turėtų būti tiekiama Elektrėnuose (17,69 ct/kWh), Utenoje (19,72 ct/kWh), Tauragėje (19,76 ct/kWh) ••Santykinai mažos šilumos kainos (20–22 ct/ kWh) bus Birštono, Ignalinos, Mažeikių, Molėtų, Radviliškio, Šilalės ir Varėnos vartotojams

Specialistai šiemet nebežada drastiškų kainų šuolių ar ryškaus vartojimo prekių brangimo. Fotodiena

7

Lietuvos paštas įsikuria „Snoriukuose“. Fotodiena

maisto praduktų kainų pokyčiai Vidutinė svertinė kaina Lt/mat. vnt. Pokytis proc. 2011 2012 Produktas Geriamasis pienas Sviestas Varškė Kiaulienos kumpis be kaulo Pieniškos dešrelės Vištų kiaušiniai Kvietiniai miltai Juoda duona Batonas Bulvės (lietuviškos)

tojai vėl ėmė kalbėti apie brangimą, nors nebuvo sumažinę kainų“, – stebėjosi A. Stančikas.

Neįmanoma prognozuoti FAKTAI

Lietuvoje

Kaip keisis kuro kainos, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidentas Lukas Vosylius drąsiai prognozuoti nedrįso. „Lietuva nėra ta šalis, kuri vienaip ar kitaip galėtų daryti įtaką naftos kainoms, tad kaip jos keisis, pasakyti neįmanoma“, – pabrėžė pašnekovas. Anot jo, vienais atvejais kuro kainų kilimą lemia objektyvios priežastys, tačiau kai kuriais atvejais kainos didėja arba mažėja dėl geopolitinių veiksnių. „Kartais mes pajuokaujame, kad kuro kainos priklauso nuo kokios nors naftą išgaunančios šalies karaliaus dienos nuotaikos – kaina kilstelima be aiškių argumentų. Aš visą laiką sakau, kad nereikia nuogąstauti, kai kaina kyla, ir nereikia džiaugtis, kai krinta“, – sakė L. Vosylius ir pridūrė, kad nors šiandien rinkoje matomas didmeninių naftos kainų mažėjimas, niekas negali paneigti, kad kai-

2,5 proc. riebumo 3,5 proc. riebumo 82 proc. riebumo 9 proc. riebumo

Rudi, M dydžio Aukščiausia rūšis

Nefasuotos

Matavimo vnt. 1 l maišelis 1 l maišelis 200 g 1 kg 1 kg 1 kg 10 vnt. 1 kg 1 kg 1 kg 1 kg

nos vėl ims augti. L. Vosylius teigė, kad vienintelis ryškus pokytis, laukiantis lietuvių, tas, jog šaltuoju metų laiku bus pradėta prekiauti arktiniu dyzelinu, kurio savikaina yra kiek brangesnė, todėl degalinėse tai taip pat turėtų atsispindėti. Po Naujųjų metų laukia ir didėsiantis akcizas dyzeliniam kurui, tai taip pat darys įtaką šios rūšies degalų kainai. „Vis dėlto didžiausią dalį kuro kainos sudaro pasaulinė kaina, taigi ne tik Lietuva nepajėgi suvaldyti kuro kainų, bet ir, mano nuomone, visa Europos Sąjunga“, – pabrėžė specialistas.

Kritimo nebus Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Rūta Vainienė tikino, kad dalies kainų pokyčių numatyti ekonomistams yra itin sudėtinga arba visai neįmanoma. „Kalbu apie šildymo, elektros energijos, dujų, vaistų kainas, kurios reglamentuojamos valstybės arba

39 sav. 2,49 2,73 4,81 12,95 14,62 18,92 3,48 2,77 5,6 5,99 0,85

38 sav. 2,39 2,61 4,72 12,51 14,69 19,78 4,98 2,51 5,59 5,75 0,98

39 sav. 2,37 2,67 4,71 12,87 14,73 20,16 4,79 2,54 5,75 5,83 0,96

reguliuojamos akcizais – šių kainų prognozuoti neįmanoma“, – teigė specialistė. LLRI ekonomistai šiuo metu rinkoje stebi reiškinį, vadinamą pinigų masės augimu. „Centriniai bankai į rinką išleidžia papildomų pinigų, o kainoms tai reiškia jų kilimą. Tad negalime paguosti žmonių, kad iki žiemos arba kitais metais mūsų laukia kainų kritimo laikotarpis“, – tvirtino R. Vainienė. Anot jos, kadangi Lietuvoje kainos priklauso ne tik nuo vidinių pokyčių, bet ir nuo pasaulinių rinkų, kitų šalių ekonomikos augimo ar kritimo, konkrečiai pasakyti, kas pigs ar brangs – sunku. „Svarbiausia, kad Lietuvos valdžia padarytų taip, jog dėl jos kaltės, įtakos, intervencijos į rinką nebrangtų prekės, kurių kainas ji reguliuoja“, – patarė R. Vainienė.

Naujovių nebus Jokių vidinių ar išorinių veiksnių, galinčių kelti

» Pasakyti, kad kainos nekils, taip

pat niekas negali, tačiau priežasčių kilti nematau

Savaitės -0,84 2,3 2,3 2,88 0,27 1,92 -3,82 1,2 2,86 1,39 -2,04

Metų -4,82 -2,2 -2,2 -0,62 0,75 6,55 37,64 -8,3 2,68 -2,67 12,94

vartojimo produktų kainas Lietuvoje, nematė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Kuro kainos labiausiai svyruoja, tą svyravimą mes ir matome, tačiau jeigu žiūrėtume į kitus produktus, tokio svyravimo nėra“, – aiškino jis. Nors rinkose drastiškai kilo kukurūzų, sojų kainos, brango grūdai, tokio kainų šoktelėjimo Lietuvoje kaip prieš šešerius metus neverta tikėtis. Iki metų pabaigos, anot ekonomisto, lietuvių neturėtų nustebinti nei šildymo kainos, nei mokestinės naujovės. „Kalbant apie šildymą sprendimai jau buvo padaryti vasarą, – sakė N. Mačiulis. – Pavyzdžiui, buitiniams vartotojams penktadaliu padidėjo dujų kaina, tad besišildančių dujomis išlaidos šią žiemą didės. Kai kurios savivaldybės taip pat padidino šildymo kainas. Tiesa, šiemet baigiasi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui galiojimas, tačiau, mano nuomone, jis bus pratęstas. Nebus ir mokesčių naujovių, jų greičiausiai reikėtų laukti jau po rinkimų, kitąmet.“


Lietuvoje

8 Evelina Povilaitytė evelina.povilaityte@ekonomika.lt

?

Ką tik paskelbtos apklausos duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš „Sodros“ sistemos, nemokėti jai mokesčių ir pensija rūpintis patys. Ši tendencija kelia susirūpinimą? Manau, kad ketvirtadalio deklaruojamas noras pasitraukti iš „Sodros“ kyla tiesiog dėl neišmanymo ir pavojingo lengvabūdiškumo. Reikėjo dar paklausti, kokia dalis gyventojų apskritai nori mokėti mokesčius. Lengva deklaruoti „pats pasirūpinsiu savimi“, bet ką tai reiškia praktiškai? Jei kas nors rūpinasi savimi, jis turi iš dabartinio vartojimo atidėti nemažas sumas dienai, jei sunkiai susirgtų ir nebegalėtų dirbti. Gal jis pateks į avariją ir liks neįgalus visą gyvenimą? Gal prireiks brangios operacijos? Ar įsivaizduojate, kokio dydžio lėšų tam reikia? Bet jų gali ir neprireikti, todėl draudimas – protingesnė išeitis: mokame visi, o gauna tie, kuriuos ištiko bėda. Ir nereikia raudoti, kad vis moka „Sodrai“, o invalidumo pensijos ar onkologinės operacijos taip ir neprireikė. Nuoširdžiai linkiu, kad ir neprireiktų. Savarankiškas taupymas senatvės pensijai – kiek kitoks dalykas, nes senatvė – ne liga ar negalia, jos atėjimas prognozuojamas, jai galima ruoštis iš anksto ir taupyti visą gyvenimą. Teoriškai būtų galima apsieiti ir be „Sodros“, tačiau patirtis rodo, kad jauni žmonės mano, jog dar spės pradėti taupyti, o kai apie 45 metus susizgrimba – sutaupyti pakankamą sumą jau nebe-

» „Sodros“ ateitis

– tokia kaip ir visos šalies

NUOMONĖ

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

T. Medaiskis: „Sodra“ nepakeičiama Valstybės kontrolei nustačius pažeidimų „Sodroje“, institucija pažadėjo „klaidas ištaisyti“. Tačiau nepasitikėjimas ja auga: apklausų duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš šios sistemos. Ar šie ženklai kelia nerimą, „Ekonomika.lt“ paklausė ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio.

CV

Teodoras Medaiskis

1973 m. Vilniaus universitete įgijo matematikos bakalauro laipsnį 1978 m. VU įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį Nuo 1978 m. – VU dėstytojas, docentas 1992–1993 m. – socialinės apsaugos ministras 1993–1994 m. – socialinės apsaugos ministro patarėjas 1995–2000 m. – VšĮ Socialinės politikos grupės direktorius 2001–2008 m. – socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas

T. Medaiskis įsitikinęs, kad nepaisant netobulo „Sodros“ darbo šios institucijos niekada nebus atsisakyta. Fotodiena

įmanoma. Tai vadinamas „trumparegystės“ efektas, gerai žinomas tyrėjams. Netiesioginis to įrodymas Lietuvoje – sparti trečiosios pensijų pakopos dalyvių kaita. Kai tik prireikia pinigų dienos poreikiams, tuoj ištuštinama kaupiamoji pensijų sąskaita.

?

Neseniai Valstybės kontrolė įvertino „Sodros“ darbus ir atsisakė pareikšti nuomonę apie šią instituciją, mat ji padarė nemažai pažeidimų. Tad ar žinome realią būklę „Sodroje“, jei fondo biudžeto

ataskaitos rengiamos netinkamai? Kiek galiu spręsti, Valstybės kontrolė pažymėjo greičiau „techninius“ trūkumus, susijusius su viešaisiais pirkimais, turto valdymu, apskaitos standartais, tvarka ir detalėmis, o ne tokius esminius dalykus, kokie būtų socialinio draudimo lėšų grobstymas ar neteisėtas naudojimas. Toje pat išvadoje pažymima, kad „2011 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys visais reikšmin-

gais atžvilgiais parengtas ir pateiktas pagal teisės aktus“, tad jeigu jie neatitinka vadinamųjų reikalavimų, turėtų būti keičiami, bet tai ne „Sodros“, o įstatymų leidėjo prerogatyva. Todėl nematau pagrindo teigti, kad „Sodra“ nesusidoroja su skirtais darbais.

?

Kaip vertinate Vyriausybės sprendimą perduoti „Sodrai“ nedarbo išmokų mokėjimą?

draudimo išmoka ir visi jai apskaičiuoti reikalingi duomenys yra „Sodros“ duomenų bazėje, todėl ją ir turi mokėti draudimą vykdanti institucija. O Darbo birža tegul atlieka tiesioginę funkciją: įgyvendina užimtumo priemones, padeda netekusiems darbo jį surasti ir t. t.

?

Tai ne vienus metus planuotas ir lauktas tinkamas žingsnis. Tai yra

Anksčiau siekta sujungti Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) su „Sodra“. Kaip manote, ar tai turėtų perspektyvų? Ir kokia ateitis laukia „Sodros“?

„Sodros“ junginys su VMI būtų keistas: ar tada mokesčių inspekcija mokėtų pensijas ir kitas draudimo išmokas? Tai tikrai ne jos paskirtis. Matyt, turima galvoje, kad socialinio draudimo įmokų mokėjimo kontrolę turėtų vykdyti mokesčių inspekcija. Bet įstatymas numato, kad VMI tikrina draudėjų ir apdraustųjų įmokų apskaičiavimą bei sumokėjimą, skiria baudas už pažeidimus, todėl reikiama jungtis jau įgyvendinta prasmingiausia dalimi. Pastaraisiais metais „Sodra“ pertvarkė administravimą, performavo skyrius ir padalinius. Tikiuosi, kad todėl ji veikia efektyviau, pavyko sumažinti viršininkų, o ne tiesiogiai su žmonėmis dirbančių specialistų skaičių. Metinį išmokų dydį siekiantis deficitas yra bene sunkiausia problema, kurią turės spręsti naujai išrinktas Seimas. Esu įsitikinęs, kad dėl politinių sprendimų susidariusi „Sodros“ skola turi būti perimta į valstybės biudžetą kaip valstybės skola, ir nei ji pati, nei juo labiau palūkanos neišieškomos iš „Sodros“, t. y. iš būsimų pensininkų ir kitų draudimo išmokų gavėjų. „Sodros“ ateitis – tokia kaip ir visos šalies. Jei augs ekonomika, daugiau uždirbs šalies gyventojai, mažės nedarbas ir emigracija, pavyks ilgiau išlaikyti darbo rinkoje vyresnius žmones, tad pinigų svarbiausioms socialinio draudimo išmokoms nepritrūks. Tačiau nemanau, kad socialinio draudimo sistemos apskritai bus atsisakyta. Ją vienaip ar kitaip gali pildyti paramos sistema, privačiu pagrindu veikiančios institucijos, tačiau tik papildyti, o ne pakeisti.

Kas laukia „Sodros“?

Geresnės sistemos nesugalvota

„Sodra“ prisitaiko

Algirdas Sysas, Seimo narys: Dabartinė finansavimo sistema egzistuoja daugiau nei šimtą metų. Galbūt ateityje atsiras kažkas naujo, tačiau pasaulis dar nesugalvojo geresnės sistemos nei kad sveiki ir dirbantieji moka įmokas, iš kurių gyvena pasenę ar ligoti. Tikrai nematau šios sistemos greitos mirties, galbūt tik reikėtų sprendimų, kurie „Sodros“ sistemą sustiprintų

Donatas Jankauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministras: „Sodros“ ateitis yra užtikrinta tiek, kiek yra užtikrinta valstybės finansų sistemos ateitis – juk „Sodros“ biudžeto garantas yra valstybės biudžetas. Pastaruoju metu „Sodros“ biudžeto deficitas mažėja. Pati „Sodra“ irgi prisitaiko prie laikmečio realijų ir tobulina savo veiklą, taip siekdama būtų kuo paprastesnė ir artimesnė žmonėms

Fotodiena

Fotodiena

Lietuvoje

9

Ekologiški autobusai mažina taršą Per šiuos ir ateinančius metus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų viešojo transporto parkus turėtų papildyti beveik šimtas naujų ekologiškų autobusų. rapolas gabrys info@ekonomika.lt

V

ilnius jau įsigijo 18 suspaustas gamtines dujas naudojančių autobusų ir kitais metais planuoja pirkti dar 19, Kaune jau šią vasarą miesto maršrutais išriedėjo 24 nauji ekologiški autobusai. Klaipėda numačiusi įsigyti 12 tokių autobusų, Šiauliai – 8. Panevėžio autobusų parką papildė šeši hibridiniai elektra ir dyzelinu varomi autobusai. Ekologiški autobusai perkami Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšomis.

Kaunas – greičiausias Kaunas ir Panevėžys pirmieji iš didmiesčių paleido naujus ekologiškus autobusus į miesto gatves. Naujieji autobusai Kaune važinėja nuo vasaros. Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras sako, kad kol kas daryti išvadas apie keleivių srautų pokyčius būtų per anksti, tačiau gyventojų atsiliepimai puikūs. Naujuosiuose autobusuose daug patogesnė keleivių informavimo sistema, jie komfortiškesni, įrengta klimato kontrolės sistema leidžia atskirai reguliuoti sąlygas vairuotojo kabinoje ir keleivių salone. „Be abejo, naujieji autobusai išleidžia daug mažiau teršalų. Sudėtinga įvertinti, kiek 24 autobusai pagerina miesto oro kokybę, nes aplinką veikia ir daug kitų veiksnių, tačiau jei kokybiškesni autobusai pritraukia žmones naudotis viešuoju miesto transportu ir palikti automobilius namuose, tai yra papildomas pliusas Kauno oro švarai“, – kalbėjo P. Keras. Panevėžyje nauji hibridiniai autobusai važinėja nuo birželio. Panevėžio autobusų parko

direktoriaus pavaduotojas Alvydas Dirsė sako, kad sprendimą pirkti ne dujomis varomus, o hibridinius autobusus lėmė išsami užsienio šalių patirties analizė ir mokslininkų rekomendacijos. „Svarbu, kad šių autobusų eksploatacija yra pigesnė, jau dabar jaučiame, kad smarkiai sumažėjo kuro išlaidos. Senas autobusas vartoja apie 36–40 l/100 km, o šie naujieji – tik po 27,5 l/100 km“, – džiaugiasi A. Dirsė. Šiaulių „Busturo“ generalinis direktorius Vilius Laužikas, kalbinamas praėjusią savaitę, sakė laukiantis atvykstant autobusų naktį arba rytojaus rytą. Jis tikisi, kad naujieji autobusai išriedės į maršrutus spalio viduryje. Šiauliai pernai lapkritį pasistatė kompresorinę dujų degalinę, o nuo šių metų vasario naudoja šešis dėvėtus dujinius autobusus. „Per tą pusmetį išmokome pasiekti mažiausias kuro sąnaudas, remontuoti, taigi naudoti naujus autobusus esame visiškai pasiruošę“, – kalbėjo V. Laužikas.

NUOMONĖ Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius: Šiuolaikiški ekologiški autobusai leis didžiųjų miestų gyventojams patogiai ir saugiai keliauti, kartu populiarins visuomeninį transportą. 2007–2013 m. šiems tikslams skirta daugiau nei 75 mln. Lt ES paramos lėšų. Tikime, kad ir kitu, 2014–2020 m., etapu šiems tikslams bus skiriamas finansavimas, panašūs projektai ir toliau bus sėkmingai įgyvendinami Susisiekimo ministerijos nuotr.

kia daugiau nei 13 metų. Klaipėda yra paskelbusi viešųjų pirkimų konkursą, tačiau procesą Klaipėdoje sustabdė teisminiai ginčai. „Sunku prognozuoti, kada baigsis teismai, atitinkamai nusikelia ir autobusų pirkimas“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus.

Kaune jau šią vasarą miesto maršrutais išriedėjo 24 nauji ekologiški autobusai. Kaunas.lt

Uzs. Nr. 10-04-2012

Vilnius ir Klaipėda dar laukia Pirmieji 18 naujų autobusų į Vilnių atvažiuos šių metų pabaigoje. Antrajai autobusų siuntai pirkti paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas ir iki kitų metų pabaigos turėtų būti nupirkti ir likę 19 autobusų. Kaip sakė Vilniaus viešųjų ryšių skyriaus atstovas Antonas Nikitinas, savivaldybė iš pradžių planavo pirkti 13 troleibusų, tačiau jų kaina pasirodė gerokai didesnė nei autobusų ir už skirtus likusius 12,1 mln. litų buvo nuspręsta verčiau nupirkti 19 ekologiškų autobusų. Parką jau labai reikėjo atnaujinti, beveik pusė Vilniaus autobusų yra senesni nei 15 metų, vidutinis autobusų amžius sie-

RUUKKI STOGAS GYVENIMUI BE RŪPESČIŲ.

Specialus pasiūlymas

Monterrey Premium stogo dangai

-20% Pasiūlymas galioja nuo 2012 09 03 iki 2012 11 30.

Monterrey Premium – ilgaamžiškumo garantija Iš pirmo žvilgsnio nuotraukoje – naujas, ką tik pastatytas stogas, dengtas populiariausiu čerpės formos profiliu. Neapsigaukite - šiam stogui jau gali būti ir dešimt, dvidešimt ar net 50 metų! Monterrey Premium – padengtas Ruukki sukurtu, ilgaamžiškiausiu, itin atspariu mechaniniam bei atmosferos poveikiui padengimu Pural. Daugiau informacijos: www.ruukkistogas.lt arba tel. 8(5) 2322 315.


Diskutuokime

10

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

INBOX macho 2012-10-04

» Turime Seimą,

Dirbti nori ne visi, protingi ar neprotingi, išsilavinę ar neišsilavinę, jie kaltina tuos, kurie nenori dirbti už minimalų atlyginimą. Gyvenimas juda į priekį, žmonių skaičius auga, ne mažėja. Jų poreikiai didėja, o atlyginimai stovi kaip stovėję. Geriau dirbti už minimalų

kuris yra tik siurblys, siurbiantis mūsų pinigines

GERIAUSI

www.ek.lt komentarai

klausimas 2012-10-04 O ko darbdavys tikisi, jeigu tavęs klausia: kaip elgtumeisi, jeigu vadovas nurodydamas, ką dirbti, visada ant tavęs rėktų? Kaip reaguotum, jeigu vadovas visus lengvesnius darbus duotų tavo kolegai, o tau – pačius sunkiausius, nors jūs esat lygūs darbuotojai? Ko tikimasi užduodant tokius klausimus? kodėl 2012-10-04 Tik dabar sumąstė, kad reikalingas „kaupiamasis“ fondas. Negi per 23 nepriklausomybės metus to negalėjo atlikti, negi tuo metu politinėje veikloje nebuvo Kubiliaus ir kitų žymių politikų, kurie pasirodo niekur nedingo iš Lietuvos politinės arenos „nepastebėdami“ keldami skolų kreivę.

to HHm 2012-10-03 Va būtent, tik parametrais ir lenkia, bet pasigilinus į produktyvumą, „Apple“ lygiu nėra. O kaina ne vien tik už vardą, bet ir už kokybę. Pavyzdžiui, geležinis peilis tavo „parametrais“ gali būti didesnis, sunkesnis, gražesnis ar net aštresnis, tačiau jis rūdija, greitai atšimpa, ar net sulužta. O plieninis arkliukas dar kokį šimtą metelių temps tik sutepti reikia. Taip ir su „Apple“. šiaip 2012-10-03 Tai situacijos JAV, o ne Europoje ar tuo labiau Lietuvoje įvertinimas.Tie, kurie tiki, jog dvyliktokai geba realistiškai įvertinti kai kurių specialybių sudėtingumą bei netiki pop-stereotipais, labai žiauriai klysta. Daugelis remiasi tik tuo metu madingomis tendencijomis ir stereotipais. Nori pritraukti daugiau vaikų į armiją – pradėk rodyti serialą apie kietus kareivius geriausiu laiku. Jeigu tai veikia armijai, tai tuo labiau tai veikia vadybai, reklamai, renginių organizatorių veiklai ar lakūno profesijai. Čia nieko naujo ir niekam ne paslaptis

atlyginimą kitoje šalyje, ten bent pragyvenimo lygis mažesnis. Dabar rinkimai prasideda, visi sako, pakelsim minimalų atlyginimą, tik balsuokit ir balsuokit. Praėjusiais metais buvo tas pats, ar pakėlė? Dar sumažino. Kaip taip gali būti: viskas brangsta – atlyginimai

Rengiamės internete Dina Sergijenko dina@ekonomika.lt

■ Veidrodžius drabužių

parduotuvių matavimosi kabinose lietuviai vis dažniau iškeičia į interneto platybes. Įvairiais skaičiavimais, užuot lankęsi parduotuvėse, internetu drabužius perka apie 5–6 proc. lietuvių, ir prekybininkai prognozuoja, kad ateityje šie skaičiai tik augs.

Augo per krizę Tarp dešimties Rytų ir Centrinės Europos šalių, kuriose veikia internetinės mados parduotuvės „Stilago“, Baltijos šalys pirmauja augimu, tvirtino „Studio Moderna Fashion Group“ vadovas Baltijos šalims Giedrius Sakalauskas. „Lietuvoje pakankamai didelis gerų mados prekių geromis kainomis poreikis. Žmonės visada nori rengtis gražiai ir už prieinamą kainą, o internete kainos visuomet geresnės“, – sakė jis. Specialistas pabrėžė, kad vis dėlto apsipirkti internetu pirmiausia yra jaunų žmonių pomėgis. „Vyresnioji karta, kuriems 40 metų ir daugiau, ir Lietuvoje, ir Vakarų Europoje dažniausiai renkasi katalogus, o jauni žmonės perka internetu ir tai visiškai natūralu“, – aiškino pašnekovas. Jo atstovaujamame tin-

Specialistų nuomone, per ateinančius metus perkanči��jų drabužius internetu smarkiai gausės. Scanpix kle kas trečias pirkėjas išleidžia nuo 100 iki 200 litų, maždaug kas penktas apsiperka už 50–100 litų. Didžioji dalis pirkėjų perka daiktus, kainuojančius iki 300 litų, brangesnės prekės ne tokios populiarios.

Paklausa augs G. Sakalauskas pasakojo, kad labiausiai drabužių pirkimas internetu populiarėjo prasidėjus sunkmečiui. „Tada įsitikinome – kad ir kas būtų, žmonės nori atrodyti gerai. Tai, kad sunkmečiu stipriai išaugo drabužių prekybos internetu poreikis, buvo didelis postūmis tokiam verslui plėtoti“, – teigė jis. Pašnekovo nuomone,

ateinantys metai žada dar didesnį augimą. „Prognozuočiau ne tik smarkų apsiperkančiųjų internetu skaičiaus augimą, bet ir tai, kad atsiras gerokai daugiau parduodančiųjų drabužius internetu“, – pabrėžė jis.

Internetu patogiau Anot portalo manodrabuziai.lt įkūrėjos Mildos Mitkutės, žvelgiant į perkančiųjų drabužius internetu statistiką pirmiausia reikėtų galvoti apie jau-

nus žmones. „Jaunimas daugiau keliauja, greitai perima kitų šalių patirtį, o apsipirkti internetu – šiuo metu Vakaruose didžiausia mada“, – komentavo ji. Merginos įkurtas portalas manodrabuziai.lt taip pat skirtas drabužių prekybai ir mainams internetu, tačiau jo į vieną gretą su el. parduotuvėmis statyti M. Mitkutė nelinkusi. „Negalėčiau pasakyti, kad internetinėse naujų drabužių parduotuvėse drabužiai būna pigesni – jų kainos tokios pat, kaip įprastose parduotuvėse, tačiau internetu pirkti patogiau, – pasakojo ji. – Manodrabuziai. lt portale padėtis kitokia – nesame vien drabužių katalogas, esame ir bendruomenė, turinį čia kuria patys vartotojai, kuriems visai nebūtina kas kartą pirkti, jie čia ateina bendrauti. Kitaip tariant, tai – socialinis apsipirkimas.“ Be to, tvirtino M. Mitkutė, internetu apsipirkti gerokai patogiau nei įprastose parduotuvėse. „Nesi pririštas prie parduotuvių darbo laiko, nebūtina viską apeiti iki dešimtos valandos vakaro. Gali internete drabužių ieškoti kad ir vidurnaktį ar turėdamas laisvą minutę“, – pasakojo ji.

» Nesi pririštas prie parduotuvių darbo

laiko, nebūtina viską apeiti iki dešimtos valandos vakaro

SAVAITĖS KLAUSIMAS

POPULIARIAUSI

www.ek.lt/video

Ar perkate drabužių internetu?

čia jungiasi www.ek.lt draugai

mažėja. Aš linkėčiau visiems pabūti protingiems ir važiuoti kuo greičiau iš tos mūsų šalelės. Yra pasakymas „visur gerai, bet namie geriausia“. Jo negali pritaikyti Lietuvai, nes turime Seimą, kuris yra tik siurblys, siurbiantis mūsų pinigines.

LANKOMIAUSI

www.ek.lt

SAVAITĖS STRAIPSNIAI

Kiek reikia dirbti, kad nusipirktum pakelį cigarečių JAV banko „Morgan Stanley“ tabako analitikas Davidas Adelmanas savo naujausiame pranešime klientams lygina vidutinę cigarečių pakelio kainą su tuo, kiek minučių reikia dirbti, kad jį nusipirktum.

Labiausiai pervertintos profesijos šiemet Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad reklamos agentūros vadovas, kokį seriale „Mad Men“ vaidina Jonas Hammas, ar įtakingas brokerių agentūros veikėjas, kurį filme „Volstritas“ vaidina aktorius Michaelas Douglasas, turėtų būti kiekvieno svajonių profesija. Vis dėlto laikai keičiasi ir praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje patrauklios buvusios profesijos šiandien tokios nėra.

„Samsung“ padavė į teismą „Apple“ dėl „iPhone 5“ Kompanija „Samsung“ pateikė dar vieną ieškinį „Apple“, šį kartą dėl „iPhone 5“, ir teigia, kad naujasis korporacijos produktas pažeidžia aštuonias jos technologijas.

Jaunimo nedarbas: kalti ir patys, ir švietimas Kas kaltas dėl jaunimo nedarbo ir kaip spręsti problemą – trečiadienį Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ surengtoje diskusijoje derėjosi ir vaidmenimis skirstėsi verslininkai, politikai ir jaunimas. Švietimo sistemos pokyčiai, palankesnės sąlygos verslui ir paties jaunimo požiūris – tokios sudėtinės sėkmės rinkoje dalys.


Tryliktas puslapis

12

KRIMINALINĖS NAUJIENOS

SAVAITĖS KRIMINALŲ

TOP 3

H onkon g as . Prie Honkongo krantų susidūrus keleiviniam laivui ir keltui žuvo mažiausiai 36 žmonės, dešimtys buvo sužeisti. Nelaimė įvyko, kai keleivinio laivo keleiviai norėjo stebėti fejerverkus uoste Nacionalinės šventės proga ir jų laivas susidūrė su keltu. Po susidūrimo į

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

laivą pradėjo skverbtis vanduo ir jis greitai nuskendo. N iujorkas . Niujorko Bruklino rajono prokuroras pateikė kaltinimus vienuolikai spėjamų Rusijos šnipų, kurie įtariami neteisėtų karinių technologijų eksportu. Tarp kaltinamųjų – JAV ir Rusijos kompanijų, naudotų

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

šnipinėjimo schemoje, savininkas ir vadovas Aleksandras Fišenka. Pareigūnų duomenimis, vyras per šias kompanijas į Rusiją tiekė naujausią mikroelektroniką apeinant JAV būtiną licencijavimą. I n d ija . Šiaurinėje Indijos Utar Pradešo valstijoje per encefa-

lito protrūkį žuvo mažiausiai 390 žmonių, dauguma – vaikai. Šiais metais Gorakpuro mieste į valstybines ligonines buvo paguldyta daugiau nei 2,5 tūkst. užsikrėtusiųjų. Nuo 1978 metų regione nuo encefalito mirė beveik 6,5 tūkst. vaikų.

Klastočių rinkoje – mirtini pavojai

Teigiama, kad šios išvados gali tapti pagrindu buvusiems „Snoro“ klientams susigrąžinti bent dalį prarastų pinigų. AFP

Pradėjo tyrimą ■ Generalinė proku-

ratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl audito įmonės „Ernst & Young Baltic“ tarnybos pareigų neatlikimo. Prokuratūros teigimu, tyrimas pradėtas išnagrinėjus įmonės auditorių pateiktą banko „Snoras“ 2010 metų ataskaitą, kuri parengta nesurinkus pakankamų įrodymų per auditą nustatytoms rizikoms sumažinti. Pažymima, kad

ataskaitoje padaryta ir kitų reikšmingų banko audito trūkumų. Po Audito ir apskaitos tarnybos tyrimo, kurio metu buvo vertinamas „Snoro“ auditas, birželį „Ernst & Young Baltic“ auditorius Ramūnas Bartašius neteko auditoriaus vardo, o bendrovei buvo nurodyta pagerinti kokybės valdymo sistemą. Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba.

Padirbtos moteriškos rankinės ar batai jau seniai nebėra naujiena, tačiau vis didesnį kontrolierių susirūpinimą kelia žmogaus sveikatai pavojingi suklastoti vaistai ir pesticidai. Mindaugas Samkus mindaugas.samkus@ekonomika.lt

P

rekių padirbimas jau kurį laiką yra vienas iš didžiausių autorių teisių stebėtojų ir kontrolierių galvos skausmų. Augantis klastočių skaičius ir pasaulinis jų išplitimas verčia sunerimti. Dažniau-

siai kaltinimai krypsta į Kiniją ar kitas nekontroliuojamas valstybes, turinčias pažangių gamyklų ir išradingų kopijuotojų, kurių galvose akivaizdžiai sukasi mintis: „Kam kurti savo, kai gali pavogti.“

Skaičiai šokiruoja Kalbant apie klastočių rinką tikriausiai kiekvie-

nas pagalvojame apie kiniškus žaislus, drabužius, avalynę, kvepalus, papuošalus ar elektronikos prietaisus, kurių pavadinimai kelia juoką, bet įtartinai primena prekės originalą. Vis dėlto pastaruoju metu kur kas didesnį pavojų kelia padirbti vaistai ir pesticidai.

Vyrų potenciją didinantys vaistai „Viagra“ – labiausiai pasaulyje padirbinėjamas medikamentas. Reuters

Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) duomenimis, pridėjus piratinių skaitmeninių duomenų vertę, klastotų prekių rinka 2008 metais sudarė 650 mlrd. JAV dolerių (1,74 trln. litų). Be to, vien išsivysčiusiose šalyse dėl padirbtų prekių nebuvo surinkta mokesčių už 125 mlrd. JAV dolerių (335

mlrd. litų), pažymima ICC ataskaitoje. Taip pat dėl tos pačios priežasties buvo panaikinta apie 2,5 mln. darbo vietų. ICC tikisi, kad iki 2015 metų klastočių vertė pasaulio rinkoje viršys 1,7 trln. JAV dolerių (4,55 trln. litų). Lietuvos muitinės departamento duomenimis, mūsų šalyje daugiausia sulaikoma suklastotų telefonų ir jų atsarginių dalių, drabužių, avalynės, rankinių, žaislų, laikrodžių. Dažniausiai šios prekės į mūsų šalį patenka iš Kinijos, Singapūro, Honkongo ir Indijos. Iš pastarosios dažniausiai bandoma atsiųsti suklastotų vaistų. Per šiuos metus Lietuvos muitinės pareigūnai nustatė 324 atvejus, kai asmenys gabeno prekių įtariant, kad jos pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, ir sulaikyta beveik 60 tūkst. klastotų prekių. „Dėl suklastotos produkcijos augimo kenčia legalios darbo vietos, originalios produkcijos gamintojai neišgali išlaikyti darbuotojų, – ekonominius nuostolius vardijo Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus vyriausioji inspektorė Aistė Žičkutė. – Klastotos produkcijos gamintojai, tiekėjai daž-

niausiai dirba nelegaliai, todėl nemokami privalomi mokesčiai ir dėl to valstybė labai nukenčia.“

Pavojus žmonių gyvybėms Drabužiai ir madingi aksesuarai vis dar sudaro didžiąją dalį pasaulinės klastočių rinkos, tačiau šias prekes sparčiai vejasi elektronikos prietaisai, chemikalai ir vaistai. Padirbti pesticidai kelia rimtą pavojų dėl to, kad jie ne tik pažeidžia intelektinės nuosavybės teises ir kenkia kompanijoms, kurios išleidžia milijardus tyrimams, tačiau jie gali kelti mirtiną pavojų juos vartojantiesiems. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo nustatyti du atvejai, kai nepateikiant reikalingų dokumentų buvo bandoma į rinką pateikti augalų apsaugos produktų iš Kinijos. Kur kas didesnį pavojų kelia vaistų klastotės. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) neseniai perspėjo savo šalies vartotojus saugotis internetinėse vaistų prekybos svetainėse platinamų vaistų. Vis daugiau JAV gyventojų dėl siūlomo patogumo ir tikėdamiesi sutaupyti medikamentus perka internetu. Tokiu būdu vartotojai neretai gauna padirbtų vaistų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs, jų sudėtyje

nėra arba netinkamas kiekis aktyviosios medžiagos, turi kenksmingų medžiagų, tokių kaip arsenas ar žiurkių nuodai. Šie vaistai gali sukelti ligą ar net nužudyti žmogų, išugdyti atsparumą reikiamiems vaistams ir sukelti šalutinį poveikį. Lietuvos muitinės duomenimis, šiais metais pareigūnai sulaikė apie 10 tūkst. vienetų suklastotų tablečių, tarp kurių populiariausi erekcijos sutrikimus gydantys preparatai „Viagra“ ir „Tadalafil“. JAV nacionalinės farmacijos tarybų asociacijos tyrimas parodė, kad iš tūkstančių ištirtų internetinių vaistinių šalies įstatymų laikosi vos 3 proc. Be to, FDA atlikta gyventojų apklausa parodė, kad beveik trečdalis internetu receptinių vaistų perkančių vartotojų nepasitiki jų saugumu.

Saugumo priemonės Siekiant apsisaugoti nuo žmonių sveikatai ar net gyvybei pavojų keliančių vaistinių preparatų FDA pradėjo viešinimo akciją, kuria siekiama informuoti vartotojus apie ga-

»

Tryliktas puslapis

13 FAKTAI

klastočių lyderiai jav

Klastočių rinka

Dalis visų suklastotų prekių

Elektronikos prietaisai 22% Vaistai 9%

Batai 14%

CD/DVD 9% Drabužiai 8% Parfumerija 5% Laikrodžiai 5% Cigaretės 5% Kompiuterinė technika 4% Žaislai 4%

Kita 15%

Šaltinis: JAV muitinės ir sienos apsaugos tarnyba

limas neigiamas padirbtų medikamentų pasekmes ir taip užkirsti kelią masiniam jų išplitimui. Kovai su klastotėmis šiandien vis dažniau pasitelkiamos ir technologinės naujovės. Viena iš jų – JAV mokslininkų sukurti nematomi QR kodai. Šie kodai dažniausiai naudojami reklamos srityje, per juos klientai gali gauti daugiau informacijos apie produktą. Nematomos šių kodų versijos gali būti išspausdintos ant popieriaus, stiklo ar kitos medžiagos, juos pamatyti galima tik pasitelkus infraraudonuosius spindulius. Tyrėjai mano, kad šie

Perkantieji padirbtų prekių patys save baudžia, nes už abejotinos kokybės ir nesaugią prekę nemažai sumoka

kodai gali būti išspausdinti ant bet kokio kieto paviršiaus ir juos taps itin sudėtinga padirbti. „Mes galime pakeisti parametrus taip, kad kodus padirbti būtų dar sudėtingiau, galime valdyti spalvų intensyvumą ar į kodą įrašyti mikroskopinę žinutę“, – nematomų kodų savybes BBC aiškino tyrimo vadovas Jeevanas Meruga. Pasak Lietuvos muitinės departamento inspektorės A. Žičkutės, svarbiausias kriterijus, pagal kurį atskiriama klastotė, – kokybė. „Pareigūnai žino daugybę niuansų, pagal kuriuos galima atskirti klastotes: pakuotė, prekių ženklo išdėstymas (simbolis, raidės), siūlių susiuvimas, dizainas, modeliai, prekių vertė ir kiti“, – aiškino pareigūnė. Anot inspektorės, per-

••EBPO skaičiavimu, 2007 m. per valstybių sienas pervežta padirbtų prekių už daugiau kaip 250 mlrd. JAV dolerių (670 mlrd. litų) ••Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) duomenimis, pridėjus piratinių skaitmeninių duomenų vertę, klastotų prekių rinka 2008 metais sudarė 650 mlrd. JAV dolerių (1,74 trln. litų) ••Išsivysčiusiose šalyse dėl padirbtų prekių kiekvienais metais nesurenkama mokesčių už 125 mlrd. JAV dolerių (335 mlrd. litų) ••Prekes padirbant, ICC duomenimis, sunaikinta per 2,5 mln. darbo vietų ••Prognozuojama, kad iki 2015 m. klastočių vertė pasaulio rinkoje viršys 1,7 trln. JAV dolerių (4,55 trln. litų) ••Lietuvos muitinės duomenimis, 2011 m. šalyje sulaikyta 192 tūkst. vienetų klastotų prekių

kantieji padirbtų prekių patys save baudžia, nes už abejotinos kokybės nesaugią prekę nemažai sumoka. „Jeigu pirkėjai nebūtų suinteresuoti pirkti neaiškios kokybės, neaišku kokiomis sąlygomis pagamintų prekių, mažėtų ir pasiūla“, – teigė A. Žičkutė.


Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

Vilniaus pulsas

15

„Air Lituanica“ – jau kitąmet Vilniaus meras Artūras Zuokas pristatė nacionalinio oro vežėjo „Air Lituanica“ projektą, jo įgyvendinimą ir planus.

rapolas gabrys info@ekonomika.lt

K

auno savivaldybėje vykusiame pristatyme pabrėžta Kauno ir Vilniaus bendradarbiavimo svarba sujungiant miestus ir jų oro uostus greituoju geležinkeliu, kuriuo kelionė truktų 30 minučių. Skrydžius „Air

Lituanica“ planuoja vykdyti iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų. „Ekspertų skaičiavimais, turistai, atskrisiantys „Air Lituanica“ lėktuvais, per metus Vilniuje ir Kaune išleis per 36,2 mln. litų, – sakė Vilniaus meras A. Zuokas. – Iš viso ketinama skraidinti apie 125 tūkst. keleivių kasmet. Pirmaisiais metais

planuojame skraidinti į 6 miestų pagrindinius oro uostus – Amsterdamą, Briuselį, Kijevą, Londoną, Maskvą, Palangą, po metų veiklos atidaryti dar 6 naujas kryptis – Stokholmą, Miuncheną, Berlyną, Sankt Peterburgą, Hamburgą, Tbilisį, o 2015 metais – skraidinti į dar vieną miestą Stambulą.“ Prie bendrovės steigimo

jau prisidėjo 14 Lietuvos įmonių ir verslininkų: ADLEX, Antanas Guoga, ARVI, „Balsas.lt“, „Baltic Optical Disk“, Brianas Joffe, „Garsų pasaulis“, „Lietuvos rytas“, „MG Baltic Investment“, „Modus“, „Panevėžio keliai“, SBA, „Vičiūnai Group“, Vilniaus vystymo kompanija. Jie jau pasirašė bendrovės „Air Lituanica“ akcijų sutartį ir tapo kompanijos bendraturčiais. Bendrovės partneriai – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Užsienio rei-

kalų ministerija, Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Bazinio oro vežėjo „Air Lituanica“ logotipe pavaizduotas Vytauto Didžiojo majestotinis antspaudas, kuriame Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas vaizduojamas su žemių herbais. Iki šiol Lietuvos galios ir valstybingumo simboliai nebuvo plačiai naudojami viešojoje erdvėje, nors Lietuva – istorinis regiono centras, turėjęs milžinišką įtaką politikos ir kultūros tendencijoms didelėje Rytų Europos dalyje. Herojinės

istorijos atgaivinimas Vilniaus ir Kauno miestams suteiks globalaus prestižo. Bendrovės „Air Lituanica“ pradinis įstatinis kapitalas – 2,5 mln. eurų. Planuojama, kad oro linijų bendrovė skrydžius pradės kitų metų pavasarį. Vilniaus savivaldybė šiuo metu turi 34 proc. įmonės akcijų, 17 proc. jau išplatinta Lietuvoje registruotoms įmonėms ar privatiems asmenims, 49 proc. akcijų skirti strateginiam investuotojui. Užs. Nr. 10-05-2012

Skrydžius „Air Lituanica“ planuoja vykdyti iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų.

„Air Lituanica“ logotipe pavaizduotas Vytauto Didžiojo majestotinis antspaudas.

Vilnius.lt

Vilnius.lt

Ginčas dėl GPM keliauja į Konstitucinį Teismą ■ Vilniaus apygardos

administracinis teismas atmetė Vyriausybės argumentus ir patenkino Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį dėl miestui daromos žalos. Nepaisant Vyriausybės teismui pateiktų argumentų, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės nurodytus argumentus bylą nagrinėjantis teismas nutarė kreiptis į KT dėl įstatymo nuostatos, pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybei pervedama tik 40 proc. jai tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies konstitucingumo ištyrimo. „Šis teismo sprendimas – svarbus žingsnis siekiant apginti vilniečių interesus, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. – Kad ir kokia būtų vyriausybė, ji turi įsiklausyti,

ką sako savivaldybės, ir negali dėl politinių argumentų kenkti gyventojams. Vilniaus miesto savivaldybės skola nuo 2007 metų padidėjo 500 mln. litų, nes vyriausybė nuo savęs permetė atsakomybę.“ Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės skola didina viešojo sektoriaus skolą, todėl Vilniaus miesto, kaip sostinės, savivaldybės itin sunki finansinė padėtis turės įtakos visos valstybės ekonomikos tvarumui ir atsakingo valdymo principo reikalavimai reikalauja laiku priimtų teisingų ir teisėtų sprendimų. Neskundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad tokios didelės Vilniaus miesto savivaldybės pajamų dalies skyrimas valstybės iždui, iš kurio atliekamas kitų savivaldybių pajamų sulyginimas, labai varžo Vilniaus miesto

savivaldybės teises ir blogina pačios savivaldybės „donorės“ finansinę padėtį. Teismo manymu, valstybė turėjo įvertinti sudėtingą Vilniaus miesto savivaldybės situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus jai pagerinti, bent jau padidinant GPM (gyventojų pajamų mokesčio) dalį. Tokių priemonių taikymo reikalauja proporcingumo, teisingumo ir atsakingo valdymo principai. Teismas taip pat nutartyje nurodė, kad valstybė piktnaudžiauja teise atlikti savivaldybių pajamų sulyginimą. Vilniaus miesto savivaldybės taryba buvo pateikusi pareiškimą dėl įpareigojimo Vyriausybę pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuriame Vilniui būtų skiriama ne mažesnė kaip 60 proc. GPM dalis ir atlygintas 939 mln. litų nuostolis. Šiuo metu Vyriausybės ir

Seimo sprendimais Vilniui lieka tik 40 proc. mieste sumokamo Gyventojų pajamų mokesčio, o beveik visų kitų šalies savivaldybių biudžete paliekama visa mokesčio suma, t. y. 100 proc.

Lyginant Vilnių su kitomis Baltijos šalių sostinėmis, šių metų Vilniaus biudžeto pajamos siekia apie 1,02 mlrd. litų, Talino iždas – 1,36 mlrd. litų, Rygos – 2,13 mlrd. litų. Vertinant vienam gyventojui

tenkamas biudžeto pajamas skirtumas dar didesnis – Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,8 tūkst. litų, Rygoje – per 3 tūkst. litų, Taline – beveik 3,3 tūkst. litų biudžeto pajamų.

Dėl įstatymo nuostatos, pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybei pervedama tik 40 proc. jai tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies, bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Fotodiena


Užsienyje

16

UŽSIENIO NAUJIENOS Banką „Bear Stearns“ 2007 metais „JP Morgan Chase“ įsigijo už 2,3 mlrd. JAV dolerių (6 mlrd. litų). AFP

Tikrasis jaunimo nedarbas Greta Jankaitytė greta.jankaityte@ekonomika.lt

J

eigu skelbiama, kad nedarbo lygis siekia 50 proc., kaip yra Ispanijoje ir Graikijoje, tai toli gražu nereiškia, kad pusė šių šalių jaunimo nesugeba rasti darbo. O nedarbo lygiui pakilus, tarkime, 5 procentais, negalima daryti išvados, kad tiek pat išaugo jaunų bedarbių skaičius. Nedarbo lygis iš tiesų rodo, kiek aktyvių darbo rinkos jaunuolių (15–24 m.) nesugeba rasti darbo. Aktyvūs yra tie, kurie dirba arba ieško darbo. Neaktyvūs – tai moksleiviai, studentai (kurių šioje amžiaus grupėje nemažai),

tiesiog darbo neieškantys asmenys, dėl sveikatos bėdų negalintys dirbti žmonės. Toks nedarbo lygio skaičiavimas sudaro netikslų įspūdį apie šalies ekonomiką ir pokyčius darbo rinkoje.

Netobuloji statistika Tarkime, šalyje X yra 8 jaunuoliai. Liepą 4 iš jų dirbo, 2 ieškojo darbo, o dar 2 tik mokėsi. Vadinasi, darbo rinkos dalyvių skaičius buvo 6, o nedarbo lygis – 33,3 proc. Rugpjūtį du iš dirbančiųjų nusprendė mesti darbą ir eiti mokytis. Darbo rinkos dalyvių skaičius sumažėjo iki 4, o bedarbių skaičius liko nepakitęs. Tačiau nedarbo lygis išaugo iki 50 proc.,

» Tyrimai rodo, kad jaunystėje

buvę bedarbiai bus labiau linkę vėl tokie tapti

■ Niujorko valstijos

■ Japonijos bendrovei „Japan Petroleum Exploration Company“ pirmą kartą per šalies istoriją pavyko išgauti skystųjų degiųjų skalūnų, arba skalūnų naftos.

Ieškinyje teigiama, kad JAV investicinis bankas „Bear Stearns“, 2008 metų pavasarį atsidūręs ties bankroto riba

buvo 44,4 proc., o nedarbo santykis tesiekė 13 proc.

Sena nauja problema Šie skaičiai mažesni, tačiau tai nekeičia fakto, kad daugybė jaunuolių nesu-

geba rasti darbo ir tai yra rimta pasaulinė problema. Daugelis dėl augančio jaunų bedarbių skaičiaus kaltina taupymo politiką, kurios šalys ėmėsi dėl skolų krizės. Tačiau spe-

panijos jaunimo nedarbo lygis siekė 32,7 proc. Net 2006 m. – šalies nekilnojamojo turto klestėjimo laikais – lygis buvo 15–20 proc. Jacobas Funkas Kirkegaardas, tyrėjas iš žymiausio ekonomikos smegenų centro Petersono instituto, teigia, kad pagrindinė šios problemos priežastis yra Ispanijos archajiški ir dvejopi darbo įstatymai, kurie verčia jaunus Ispanijos darbuo-

» Italijos vidutinis jaunimo nedarbo lygis pastaruosius 40 metų siekia 30 proc.

tojus eiti dirbti į laikinas darbo vietas, kai senesni darbuotojai džiaugiasi ilgalaikėmis sutartimis ir didelėmis išeitinėmis. „Nenuostabu, kad kai

••Prognozuojama, kad pasaulyje šiais metais bus 74,6 mln. jaunų bedarbių ••Aukščiausias jaunimo nedarbo lygis 2012 m. bus Artimuosiuose Rytuose (26,9 proc.) ir Šiaurės Afrikoje (27,8 proc.) ••Mažiausias jaunimo nedarbas prognozuojamas Pietryčių Azijoje (9,8 proc.) ••Pastaraisiais duomenimis, Europoje aukščiausias jaunimo nedarbo lygis yra Ispanijoje (52,9 proc.), o žemiausias – Danijoje (8,1 proc.)

Išsivysčiusiose šalyse dėl krizės padidėjo jaunimo nedarbas, tačiau kai kuriose valstybėse ši problema gyvavo dar prieš krizę. AFP

■ Rusijos prezidentas Vla-

■ Didžiausios pasaulyje žiniasklaidos grupės „Pearson“, valdančios vieną populiariausių verslo leidinių „The Financial Times“, vadovė Marjorie Scardino atsistatydina po 16 metų darbo kompanijoje.

V. Putinas. Taip jis atsakė į klausimą, ar vyriausybė ketina supaprastinti įstatymus investuotojams, kai naujausi mokesčių pakeitimai smarkiai apsunkino investicijų procedūras. Labai priklausanti nuo žaliavų eksporto, ypač naftos ir dujų, Rusija jau du dešimtmečius stengiasi paįvairinti ekonomiką ir skatinti įvairesnę produkciją.

cialistai pabrėžia, kad aukštas jaunimo nedarbas šalyse, kaip Ispanija ar Italija, jau prieš krizę buvo pernelyg didelis dėl struktūrinių problemų. Jau 2008 m. pradžioje Is-

Tikimasi, kad skalūnų nafta leis Japonijai sumažinti priklausomybę nuo naftos eksporto. Reuters

Pasaulinis jaunimo nedarbas

Atsistatydino

„Pakeisime mokesčių įstatymus, mes tai suprantame“, – per užsienio investicijoms pritraukti skirtą forumą sakė

ir vėliau perimtas banko „JPMorgan Chase“, nuo 2005 iki 2007 metų klaidino savo investuotojus parduodamas jiems obligacijas, dengtas būsto paskolomis. Prokuratūros duomenimis, bankas pirkėjams teikė klaidingus duomenis apie paskolų kokybę. Prokuratūra reikalauja iš „JPMorgan Chase“ kompensuoti nuostolius.

FAKTAI

Trauks investuotojus dimiras Putinas pranešė, kad šalies vyriausybė pakeis mokesčių įstatymus, jog palengvintų užsienio investicijas ir skatintų šalies ekonominę plėtrą. Tikimasi, kad V. Putino pažadai keisti mokesčių įstatymus padės atverti duris užsienio investuotojams. AFP

Išgavo skalūnų naftos

Ketvirtadalis, trečdalis ar net pusė – tiek jaunuolių dėl krizės išsivysčiusiose šalyse sėdi be darbo. Tačiau pamažu atkreipiamas dėmesys, kad šie skaičiai išpučia bedarbių jaunuolių gretas, o jaunimo nedarbo problema prasidėjo gerokai anksčiau nei krizė. nors bedarbių skaičius nepadidėjo, tiesiog sumažėjo daliklis, naudojamas nedarbo lygiui skaičiuoti. Dėl to kai kas siūlo skaičiuoti ne jaunimo nedarbo lygį, o santykį – bedarbių dalį tarp visų jaunuolių. Pavyzdžiui, liepą šalies X nedarbo santykis siekė 25 proc. ir nekito rugpjūtį, kai sumažėjo darbo rinkos dalyvių skaičius. Žinoma, realybė ne tokia paprasta. Prie darbo lygio augimo prisideda ir augantis skaičius iš darbo rinkos besitraukiančių jaunuolių. Pasak Tarptautinės darbo organizacijos, krizė privertė iš darbo rinkos pasitraukti daugiau nei 6 mln. jaunuolių visame pasaulyje. Skaičiuojant santykį įtakos turi besikeičiantis viso jaunimo skaičius. Idealiai realybę atspindinčio rodiklio nėra, tačiau jaunimo nedarbo santykis leidžia pamatyti kitą, ne tokį niūrų vaizdą. Pavyzdžiui, 2011 m. Ispanijoje nedarbo lygis siekė 46,4 proc. Tačiau apskaičiavus santykį nedarbas mažėja daugiau nei perpus – iki 19 proc. O Graikijoje nedarbo lygis pernai

M. Scardino pasitraukimas sukėlė spekuliacijų dėl „The Financial Times“ pardavimo, apie kurį pirmą kartą prabilta dar 2005 metais. AFP

Užsienyje

Kaltinamas apgaule prokuratūra padavė ieškinį didžiausiam JAV banko „JPMorgan Chase“ padaliniui kaltindama jį apgavus investuotojus 22,5 mlrd. JAV dolerių (60 mlrd. litų).

600 tūkst. Japonijos automobilių gamintoja „Honda“ dėl vairo problemų pranešė JAV ir Kanadoje atšaukianti 600 tūkst. automobilių

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

65-erių M. Scardino pakeis Johnas Fallonas, šiuo metu vadovaujantis tarptautiniam

Kaip pabrėžė kompanijos atstovai, skalūnų nafta „Ayukawa“ telkinyje glūdi maždaug 1 800 metrų gelmėje. Kad gavyba taptų įmanoma,

sprogo burbulas, atleisto jaunimo skaičius buvo neproporcingas. Nepakeitus sistemos darbo vietų kūrimas jaunimui Ispanijoje niekada nebus tinkamo lygio. Nesiimant pokyčių Ispanijos ekonomikos gaivinimas yra beprasmis, o krizės teikiama galimybė bus iššvaistyta“, – rašo J. F Kirkegaardas savo darbe. Panaši situacija ir Italijoje. Vidutinis jaunimo nedarbo lygis joje pastaruosius 40 metų siekia 30 proc. Nors Italijos BVP 1994–2000 m. augo stipriai, vidutiniškai po 2 proc. per metus, net tada jaunimo nedarbo lygis vidutiniškai siekė 33 proc. ir niekada nenukrito žemiau kaip 20 proc., rašo Marcusas Annunziata, vyriausiasis GE ekonomistas. Ispanijos banko BBVA atliktas tyrimas rodo, kad nors taupymas prisideda prie jaunimo nedarbo augimo, didžiausia problema – nelanksti ir iškreipta darbo rinka bei švietimo sistema, kurios standartai žemėja ir kuri nesugeba suteikti įgūdžių, reikalingų greitai besikeičiančioje ir konkurencingoje pasaulio ekonomikoje.

Nedarbo randai Su jaunimo nedarbu kovoti svarbu, nes jo pasekmės, vadinamos „randų efektais“, ilgalaikės. Kuo ilgiau jaunuolis nedirba, tuo „randai“ gilesni. Šiuos

■ Indijos finansų ministras Palaniappanas Chidambaramas pažadėjo daugiau reformų, kai šalis atvėrė mažmeninės prekybos sektorių užsienio prekybos centrų tinklams ir apkarpė subsidijas dyzelinui.

Indijos ir užsienio investuotojai korupciją išskiria kaip vieną svarbiausių priežasčių, atbaidančių nuo investavimo į šią šalį. AFP

Duodamas interviu BBC ministras žadėjo tęsti reformas bankininkystės, draudimo ir

TIK SKAIČIAI

112,5 mln.

prieš gręžimo darbus į kalnų uolieną buvo pilama rūgšties, kad akmuo suminkštėtų.Kompanijos skaičiavimu, telkinyje gali būti išgauta iki 100 mln. barelių skalūnų naftos. Toks naftos kiekis sudarytų apie 10 proc. Japonijos metinio žaliavinės naftos suvartojimo. Išgauti skalūnų naftą Japonijos bendrovei padeda JAV kompanija „Halliburton“.

efektus sukelia prastėjantys jaunų bedarbių įgūdžiai ir prarandama darbo patirtis. Tyrimai rodo, kad jaunystėje buvę bedarbiai bus labiau linkę vėl tokie tapti. Be to, labiau tikėtina, kad buvę jauni bedarbiai uždirbs mažiau už anksčiau pradėjusius dirbti bendraamžius. Jų algos gali būti mažesnės net 20 proc., o algų deficitas tęstis 20 metų, rodo Kolumbijos universiteto atliktas tyrimas. Ypač skaudžiai šį efektą patiria tie, kurie neįsidarbina iškart baigę universitetą. „Randų efektai“ ryškūs Japonijoje. Pagal tradiciją, jeigu universiteto absolventui nepavyksta iškart gauti darbo didelėje korporacijoje, jam retai suteikiama antra galimybė. Tokių jaunuolių itin padaugėjo vadinamajame prarastajame dešimtmetyje (praėjusio amžiaus paskutinėje dekadoje), kai Japonijos ekonomika beveik sustojo. Tuo metu ilgalaikis jaunimo nedarbas išaugo daugiau nei dvigubai ir tęsėsi ilgai po to, kai ekonomika pradėjo atsigauti, nes Japonijos įmonės teikė pirmenybę naujiems absolventams. Jaunimo nedarbas kenkia ne tik patiems jaunuoliams, bet ir visuomenei. Tyrimai rodo, kad jaunimo nedarbas didina pa-

Žada reformas „Pearson“ skyriui. Vadovaujant M. Scardino, bendrovės apyvarta padidėjo tris kartus, iki 6 mlrd. svarų sterlingų (25,8 mlrd. litų), o 2011 metais kompanija uždirbo rekordinį 942 mln. svarų sterlingų (4 mlrd. litų) pelną. „Pearson“ priklauso garsios leidyklos „Prentice Hall“, „Longman“, „York Notes“ ir „Penguin Books“.

17

JAV valdžia kompanijai „American Express“ skyrė 112,5 mln. JAV dolerių (300 mln. litų) baudą

10 %

Serbija tikisi, kad Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ gamtinių dujų kainą kitais metais sumažins 10 proc.

pokytis tarp jaunimo nedarbo 2012 m. I ketv. ir II ketv.

0 –1 –2 –3 –4 –5 –6 –7 –8 –9 –10

Nedarbo lygio pokytis

Nedarbo santykio Bedarbių skaičiaus pokytis pokytis

Ispanijos jaunimo nedarbas skirtingais skaičiavimo būdais 70 60 50 40 30 20 10 0

2012 m. I ketv. 2012 m. II ketv.

Nedarbo lygis (bedarbių dalis tarp jaunų darbo rinkoje veikiančių žmonių)

Nedarbo santykis (bedarbių dalis tarp viso jaunimo)

jamų nelygybę. Jaunuolių bedarbių gausėjimas išsivysčiusiose šalyse sunkmečiu pajamų nelygybę padidino 4 proc., o Europos periferijoje – Graikijoje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje – 8 proc. Taip pat darbo galimybių trūkumas jaunimui

Šaltinis: „Eurostat“

gali sukelti agresijos proveržių, padidinti nusikalstamumą ir socialinius neramumus. Pavyzdžiui, apžvalgininkai teigia, kad jaunimo nedarbas yra viena pagrindinių Arabų pavasario priežasčių. Deja, po revoliucijos jaunimo nedarbo lygis regione dar labiau išaugo.

TIK SKAIČIAI kitose rinkose. Indijos finansų ministerija prognozuoja, kad šalis grįš prie 9 proc. ekonomikos augimo. Opozicija kritikuoja tokius valdžios veiksmus ir teigia, kad šios reformos pakenks neturtingiesiems. Kai kurie ekonomistai tvirtina, kad nepaisant visų reformų Indijos valdžia daro per mažai, ir perspėjo, jog šaliai gresia skolinimosi reitingo sumažinimas.

4,1 mlrd.

Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) prognozuoja, kad aviacijos kompanijų pelnas šiemet sieks 4,1 mlrd. JAV dolerių (10,9 mlrd. litų)

3%

Šių metų rugpjūtį Estijos pramonės įmonės pagamino 3 proc. mažiau produkcijos nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais


Užsienyje

18

CV

Jose A. Ocampo

Nuo 2007 m. dirba Kolumbijos universitete, Tarptautinių ir visuomeninių reikalų mokykloje 2003–2007 m. dirbo Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotoju ekonomikos ir socialiniais klausimais 1996–1998 m. ėjo Kolumbijos finansų ministro pareigas 1976 m. Jeilio universitete įgijo ekonomikos daktaro laipsnį

J. A. Ocampo: didėjanti politinė aklavietė JAV praktiškai panaikino tolesnio skatinimo galimybes biudžeto kanalais. Project-syndicate.org

1972 m. Notre Dame universitete įgijo sociologijos ir ekonomikos bakalauro laipsnį

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

Krizė skaldo Ispaniją Sunkius laikus dabar išgyvenančiai Ispanijai bėdų nemažėja – skolų krizės prispaustą šalį dabar kamuoja ir vidiniai neramumai – priešlaikinius rinkimus paskelbusioje Katalonijoje kalbos apie atskiros valstybės kūrimą pasiekė aukščiausią lygį. Paulius Grinkevičius paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

FED ir valiutų karai A JAV federalinio rezervų banko (FED) sprendimas pradėti trečiąjį kiekybinio skatinimo (QE3) etapą sulaukė kaltinimų iš Brazilijos finansų ministro Guido Mantegos dėl to, kad JAV vėl pradėjo valiutų karus.

Jose Antonio Ocampo Project-syndicate.org

Besivystančiose rinkose, kurių konkurencingumas jau kenčia nuo spartaus valiutų kurso augimo, pastarosiomis savaitėmis Europos centrinio banko (ECB) ir Japonijos banko pristatytos ekspansinės priemonės sukėlė dar didesnį nerimą dėl FED sprendimo. Mano manymu, abi pusės yra teisios. FED buvo teisūs dėl to, kad ėmėsi monetarinių plėtros priemonių esant silpnam JAV ekonomikos pagyvėjimui. Be to, svarbu susieti šias priemones su pagerėjimu darbo rinkoje ir ECB turėtų sekti šiuo pavyzdžiu. Be abejo, monetarinė plėtra turėtų būti lydima švelnesnėmis fiskalinėmis pozicijomis industrinėse šalyse. Tačiau pažengusių ekonomikų judėjimo laisvė yra labiau ribota nei 2007–2008 metais, o didėjanti politinė aklavietė JAV praktiškai panaikino tolesnio skatinimo galimybes biudžeto kanalais. Nors, kaip teigia G. Mantega, QE3 veiksmingumas bus ribotas, tačiau FED neturėjo kito pasirinkimo. Kita vertus, G. Mantega taip pat yra teisus. Turint omenyje dominuojančią JAV dolerio poziciją pasaulinėje valiutų rinkoje FED įsikišimo politika

likusiam pasauliui sukelia reikšmingų išorės pasekmių, apie kurias FED net nepagalvojo. Esminė problema ta, kad tarptautinė pinigų sistema yra netobula, nes paremta nacionalinės valiutos naudojimu kaip pagrindine pasaulio rezervų valiuta. JAV ir kitosų pažengusių ekonomikų ekspansinė monetarinė politika kelia didelį pavojų besivystančioms ekonomikoms. Kadangi palūkanų normos išsivysčiusiose valstybėse privalo išlikti labai žemos mažiausiai dar kelerius metus, atsirado stimulas eksportuoti kapitalą į didesnį pelningumą galinčias pasiūlyti besivystančias rinkas. Tačiau tokios kapitalo įplaukos grasina pervertinti valiutų mainų kursą, padidinti einamosios sąskaitos deficitus ir sukelti kainų burbulus. Visi šie pavojai praeityje sukėlė krizių minėtose ekonomikose. Trumpai tariant, vidutinio laikotarpio nauda, kurią iš spartesnio JAV ekonomikos augimo gali gauti besivystančios ekonomikos, dabar tapo trumpojo laikotarpio pa-

vojais, kuriuos, Brazilijos prezidentės Dilmos Rousseff žodžiais, sukelia „kapitalo cunamiai“. Esminė problema yra platesnės darbotvarkės, kuri galėtų suderinti FED ir G. Mantegos bei kitų besivystančių šalių atstovų pozicijas, nebuvimas. Šioje darbotvarkėje turėtų būti įtrauktos dvi iki šiol nepaliestos pasaulinės monetarinės reformos problemos: koordinuotas pasaulinis kapitalo srautų reguliavimas ir ilgalaikis perėjimas prie naujos tarptautinės monetarinės sistemos, paremtos tikra pasauline rezervų valiuta. JAV galėtų gauti naudos iš šios politikos, nes kapitalo atskaitomybės kontrolė priverstų investuotojus ieškoti galimybių savo šalyje, o tikra pasaulinė rezervų valiuta išlaisvintų JAV nuo priekaištų dėl jos pinigų politikos poveikio pasaulio ekonomikai. Tuo metu besivystančiosios gautų naudos dėl JAV ekspansinės monetarinės politikos, nes ji padidintų jų eksporto paklausą.

nksčiau Ispanija, viena didžiausių Europos ekonomikų, išties priminė savo simbolį – tvirtai ant keturių kojų

terminų ir kitų finansinių sunkumų. Dabar, artėjant rinkimams Katalonijoje ir Galicijoje, Ispanija susiduria ir su vienybės išbandymu. Kai kitos skolų krizės nualintos šalys vieningai stengiasi pasiskolinti,

Žodžių karas Rugsėjį didžiausias Katalonijos miestas Barse-

V. Gasparas viliasi, kad Portugalijos visuomenė supras tokį valdžios sprendimą turint omenyje esamą padėtį šalies ekonomikoje. Reuters

lona sulaukė neregėto dydžio mitingo – mieste už Katalonijos nepriklausomybę protestavo 1,5 mln. žmonių. CNN praneša, kad valdančiosios Katalonijos partijos neseniai paprašė leidimo iš Briuselio atsiskirti nuo Ispanijos. Jos

Katalonija

••Katalonija yra finansiškai stipriausias Ispanijos regionas, jame gyvena 15 proc. Ispanijos gyventojų ••Regionas sukuria maždaug trečdalį šalies eksporto ir sudaro penktadalį Ispanijos BVP ••Skirtingais skaičiavimais, katalonai į Ispanijos biudžetą sumoka nuo 12 iki 16 mln. eurų (41–55 mlrd. litų), daugiau nei gauna

■ Portugalijos finansų ministras Vitoras Gasparas pranešė, kad vyriausybė didins mokesčius ir taip stengsis užtikrinti, kad surinks pakankamai pajamų ir pasieks planinius biudžeto rodiklius, numatytus pagal 78 mlrd. eurų (269 mlrd. litų) vertės gelbėjimo paketą.

taip pat pateikė prašymą dėl galimybės gauti narystę ES ir euro zonoje. Tokie veiksmai gerokai paaštrino nuotaikas Ispanijos nacionalistų stovyklose ir buvo netikėti net katalonų prezidentui Arturui Masui, nes iki šiol jo partija „Convergencia i Unio“ laikėsi apgalvotos politikos. Atsakydamas į stiprėjantį Katalonijos nepriklausomybės siekį žibalo į ugnį dar įpylė armijos pulkininkas Franciscas Alamanas. Apie Ispanijos nepriklausomybę jis pasakė: „Ispanijos nepriklausomybė? Tik per mano lavoną. Ispanija nėra Jugoslavija ar Belgija. Nereikia liūto tampyti už ūsų. Kol kas jis miega, tačiau atėjus reikalui gali prisiminti ir praeities žiaurumus.“ Kritikai sako, kad šie žodžiai puikiai apibūdina realią padėtį tarp Ispanijos ir katalonų.

Paaštrino krizė Prie pastaruoju metu padidėjusio Katalonijos autonomijos sieko daugiausia prisidėjo ekonominė krizė. Mat Katalonija šiemet buvo priversta prašyti 5 mln. eurų (17 mln. litų) paskolos iš Madrido, nes pritrūko lėšų, nors Katalonijos regionas kitoms Ispanijos dalims aukoja gerokai daugiau

Katalonijoje vykusiame mitinge už katalonų nepriklausomybę dalyvavo 1,5 mln. žmonių. Scanpix

„Forbes“ sąraše „Apple“ aplenkė tokias kompanijas kaip „Microsoft“, „Coca-Cola“, IBM, „Google“ ir kitas. Reuters

TIK SKAIČIAI

1,7

Pajamų mokestis didės nuo 9,8 iki maždaug 11,8 proc. Taip pat jau šiemet bus įvesti nauji mokesčiai kapitalui ir prabangiai nuosavybei. Ministras pridūrė, kad vyriausybė taip pat įves mokestį už finansinius sandorius ir toliau karpys išlaidas. Anot jo, papildomos taupymo priemonės kitąmet prilygs 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

negu gauna: skirtingais skaičiavimais, katalonai Ispanijai per metus sumoka nuo 12 iki 16 mlrd. daugiau eurų (41–55 mlrd. litų), nei atitenka jiems. Katalonijos prezidentas A. Masas prieš kelias savaites buvo susitikęs su Ispanijos premjeru ir mėgino tartis dėl naujo fiskalinio susitarimo, pagal kurį Katalonija turėtų atskirus mokesčius ir į bendrą Ispanijos biudžetą pervestų mažiau pinigų. Tačiau derybos įstrigo. Pasak katalonų lyderio A. Maso, Ispanijos premjeras Mariano Rajoy atsisakė vesti derybas, nes joms esą prieštarauja Ispanijos Konstitucija. Atsakydamas į tai A. Masas pasinaudojo teise surengti pirmalaikius rinkimus. Jie vyks lapkričio 25 dieną. Nuo rinkimų priklausys, kokia bus tolesnė Katalonijos pozicija, tačiau panašu, kad po rinkimų ji gali būti dar kategoriškesnė. Dabartinis Katalonijos prezidentas rinkimų agitacijoje žada, kad jeigu bus išrinktas prezidentu dar kartą, surengs referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės. Be to, Ispanija gali prašyti pagalbos iš Europos finansinio stabilumo fondo, o kad ją gautų, gali

mlrd.

Didžiosios Britanijos prekybos tinklo „Tesco“ pelnas pirmąjį pusmetį sumažėjo 11,6 proc. ir siekė 1,7 mlrd. svarų sterlingų (7,3 mlrd. litų)

13 %

JAV technologijų kompanijai „HewlettPackard“ paskelbus neigiamas veiklos prognozes įmonės akcijos smuko 13 proc.

būti priversta taikyti finansinius apribojimus regionams – tai gali dar labiau sukurstyti įtampą.

Skolas nurašys? „Citigroup“ prognozuoja, kad dar šiemet Ispanijos ekonomika susitrauks 3,2 proc., o kitais metais – dar 0,8 proc. Tai padidintų Ispanijos skolos lygį jau iki 100 proc. BVP. Vyriausiasis banko ekonomistas Willemas Buiteris „The Telegraph“ sakė nemanantis, kad taupymo ir reformų paketas padės šaliai pasiekti fiskalinį tvarumą, nors ES ketina dar keletą metų tiesiogiai suteikti Ispanijai paskolas. Ekonomisto nuomone, galiausiai teks restruktūrizuoti skolą – dalį jos nurašyti. Esant tokioms sąlygoms katalonų autonomijos siekiai gerokai apsunkina kelią Ispanijos premjerui vesti ispanus iš krizės. M. Rajoy akys dabar krypsta ne tik į Katalonijoje vyksiančius rinkimus. Ne mažiau svarbūs ir rinkimai Galicijoje. Mat ten netrukus vyksiančiuose rinkimuose

M. Rajoy partija, sprendžiant pagal apklausas, turėtų ryškia persvara laimėti rinkimus, o vėliau premjeras turėtų įvesti regione tokią tvarką, kuri taptų pavyzdžiu ir kituose. Galicija šiuo metu yra vienas finansiškai saugiausių Ispanijos regionų.

Geriau vienybė Ispanai puikiai supranta, ką reikštų prarasti didžiausią potencialą turinčią ekonomikos dalį esant tokiai šalies ekonominei būklei, todėl nepanašu, kad M. Rajoy būtų linkęs sutikti su katalonų norais. Be to, vieno regiono atsiskyrimas Europoje galėtų tapti precedentu daliai kitų ekonomiškai stipresnių Europos šalių ir sukurstyti nacionalistines nuotaikas Europoje. Ko gero, vienintelis Ispanijai ir Europai naudingas kelias galėtų būti protingos abipusės derybos. Kompromisas turi būti pasiektas, priešingu atveju nemalonių pasekmių gali pajusti ne tik Ispanija, bet ir Europa, išgyvenanti ne stipriausius vienybės laikus.

»

Skirtingais skaičiavimais, katalonai Ispanijai per metus sumoka nuo 12 iki 16 mlrd. daugiau eurų (41–55 mlrd. litų), nei atitenka jiems

Vertingiausias pasaulyje

Susijungs su konkurente

Statys didžiausią uostą

■ Technologijų milžinė

■ Vokietijos telekomuni-

■ Kinija milijoniniame

„Apple“ pirmauja žurnalo „Forbes“ sudarytame vertingiausių prekių ženklų reitinge.

» JAV ir kitų pažengusių ekonomikų

19

Didins mokesčius

FAKTAI

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

ekspansinė monetarinė politika kelia didelį pavojų besivystančioms ekonomikoms

stovintį bulių. Tačiau pastaruoju metu šalis geriausiu atveju primena šlubčiojančią karvę nulaužytais ragais. Ir ne tik dėl rekordinio 25,1 proc. nedarbo šalyje, didelių skolinimosi sąnaudų, slegiančių skolų grąžinimo

ketvirta pagal dydį euro zonos ekonomika, sukurianti maždaug 11 proc. euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP), problemas aptaria 17-oje skirtingų regionų. Katalonija, pusiau autonominis Ispanijos regionas, kurios gyventojai turi ir savą kalbą, jau seniai reiškia norą atsiskirti nuo Ispanijos. Dabartinėmis finansų krizės sąlygomis tai atrodo visai suprantama – maždaug 15 proc. Ispanijos gyventojų turintis regionas finansiškai yra stipriausias, jis sudaro penktadalį šalies ekonomikos, sukuria 30 proc. Ispanijos eksporto. Kai kurie ekonomistai Katalonijos svarbą Ispanijai lygina su Vokietijos svarba Europos Sąjungai (ES).

Užsienyje

Kompanijos prekių ženklo vertė per dvejus metus išaugo daugiau nei 50 proc. Šiuo metu „Apple“ prekių ženklo vertė siekia 87,1 mlrd. dolerių (233 mlrd. litų). Su-

darydamas įtakingiausių prekių ženklų reitingą „Forbes“ vertino kompanijų pajamas per pastaruosius trejus metus ir pelno dalį. „Apple“ prekių ženklas padėjo kompanijai uždirbti 40 mlrd. JAV dolerių (106 mlrd. litų). „Apple“ neseniai pristatė išmanųjį telefoną „iPhone5“ ir per pirmąsias prekybos dienas pardavė daugiau nei 5 mln. šių telefonų.

kacijos milžinės „Deutsche Telekom“ antrinė įmonė „T-Mobile USA“ susijungs su JAV mobiliojo ryšio operatore „MetroPCS“.

Susijungusi kompanija taps ketvirta pagal dydį JAV mobiliojo ryšio operatore, turintčia 42,5 mln. abonentų. Reuters

Vokietijos bendrovė perims 74 proc. naujos įmonės akcijų ir išlaikys „T-Mobile“ pavadinimą. Už tai „MetroPCS“ akcininkams bus iš-

mokėta 1,5 mlrd. JAV dolerių (4 mlrd. litų). Gruodį JAV telekomunikacijų milžinė AT&T turėjo atsiimti 39 mlrd. JAV dolerių (104 mlrd. litų) pasiūlymą įsigyti „T-Mobile USA“, nes JAV teisingumo departamentas užblokavo šį įmonių susijungimą. Jei šis pardavimas būtų įvykęs, AT&T būtų tapusi didžiausia JAV mobiliojo ryšio operatore.

Čingdao mieste statys didžiausią pasaulyje uostą.

Iki šiol Čingdao uostas, kuriame per metus perkraunama 12 mln. konteinerių, yra devintas pasaulyje. Reuters

Vokietijos laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, remdamasis miesto valdžia, pranešė, kad naujajame uoste, kai jis bus baigtas 2020-aisiais, per metus galės būti perkrauta iki 30 mln. standartinių

konteinerių. Dėl papildomo pajėgumo jis šešėlyje paliks iki šiol didžiausią pasaulio uostą, kuris yra Šanchajuje. Šiuo metu Čingdao uoste prisišvartuoti gali 81 laivas, tačiau planuojama švartavimosi vietų skaičių padidinti iki 112. Bendros uosto plėtros išlaidos vertinamos 4,7 mlrd. eurų (16,22 mlrd. litų).


Išskirtinis interviu

20

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

Į Rusiją nesisuka Praėjus parlamento rinkimams, kuriuose opozicinis blokas „Gruzijos svajonė“ su milijardieriumi Bidzina Ivanišviliu priešakyje įveikė Michailo Saakašvilio valdančiąją partiją, Gruzijos politinis kursas neturėtų keistis, tvirtina Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgė Kerdikošvilis. Andrejus Surgutanovas info@ekonomika.lt

?

Prieš rinkimus daugelis ekspertų teigė, kad šie rinkimai Gruzijai yra rimtas ir sudėtingas egzaminas. Gruzija jį išlaikė? Be abejo, išlaikė. Jau daug metų buvo kalbama, kad posovietinėse valstybėse nėra laisvos valios rinkti valdžią, žmonės pripratę rinkti tik vieną žmogų. Tačiau po 2003 metų Gruzija vystėsi kitaip. Ir tai, kas dabar įvyko Gruzijoje, yra to įrodymas. Tai buvo visiškai demokratiški rinkimai. Valdžia buvo perduota iš vienų rankų į kitas. Tokia buvo žmonių valia. Būtent žmonės atliko svarbiausią vaidmenį, nes pasikeitė jų mentalitetas. Gruzinai visada mėgo laisvę ir teisingą žodį. Rinkimų rezultatai parodė, kad žmonės balsavo laisvai ir demokratiškai.

?

O kas paskatino gruzinus pakeisti valdžią?

Tai tiesiog yra demokratijos vystymasis. Aš pirmą kartą Gruzijoje pamačiau civilizuotą rinkimų procesą. Buvo įdomu – susitikimai su rinkėjais, debatai. Žmonės išrinko patys, niekas nieko nevertė. Vieniems patinka viena kryptis, kitiems – kita. Dabartinė valdžia pasiekė didžiulį progresą, tačiau padarė ir didelių klaidų.

?

Kaip vertinate žiniasklaidoje sklandantį nerimą, kad šalis gali atsigręžti į Rusiją? Tai nereiškia, kad mes pasitraukiame iš savo orbitos. Mes plėtosime santykius, ieškosime kelių, kaip kalbėti su Rusija. Be dialogo nieko nebūna, reikia diskutuoti, kalbėti. Tačiau su Rusija tartis bus labai sunku. Duok Dieve, kad viskas vyktų, kaip mes norime, kaip jūs norite, kaip nori Europa

Pasak G. Kerdikošvilio, rinkimai Gruzijos santykių su Rusija nepakeis, tačiau dialogą su ja reikia išlaikyti. Ruslano Kondratjevo nuotr.

– kad būtų kalbama kaip lygūs su lygiais, o ne kaip viena maža ir viena didelė valstybės.

?

Ar yra galimybė normalizuoti santykius su Rusija?

Ką reiškia normalizuoti? Nemanau, kad Rusija pasakys: štai pasikeitė valdžia, tad mes išvesime savo karius ir paliksime okupuotas teritorijas.

?

Tai turbūt ir yra svarbiausias klausimas?

Šis klausimas svarbiausias kiekvienam gruzinui. Svarbiausias ir man. Visos šios santykių plėtros pastangos turbūt ir yra dėl to, kad būtų galima rasti protingą spren-

» Tai labai svarbus rodiklis, juk

Lietuvai patikėjome tai, kas mums brangiausia, – „Borjomi“

dimą, kaip vėl atkurti teritorinį Gruzijos vientisumą.

?

Gruzijos ir Lietuvos santykiai visada buvo draugiški. Kaip abiejų šalių bendravimą apibūdintumėte dabar? Kokios santykių plėtojimo perspektyvos? Lietuvos politikai daug stengėsi, daug konsultavo, kaip eiti demokratiškus žingsnius. Tad Gruzijos demokratijos pergalė yra ir Lietuvos politikų pergalė. Manau, pokyčių laukti nereikėtų. Žinoma, laukiame ir rinkimų Lietuvoje, tačiau kad ir kas nugalėtų, kas atsidurtų parlamente, nėra tokių politinių jėgų, kurios nesusivienytų Gruzijos klausimu. Nes Lietuva taip pat išėjo tą kelią, kaip Gruzija. Tai buvo sunkūs laikai. Lietuviai taip pat kentėjo. Lietuvos ir Gruzijos

santykiai visada išliks geri, kad ir kas bus parlamente. Tai yra abipusė meilė. Mes, diplomatai, taip pat toliau sieksime, kad Lietuvos ir Gruzijos politikai kontaktuotų, eitų išvien. Juk puikiai žinome, kaip aktyviai Lietuva ragina priimti Gruziją į Europos Sąjungą ir NATO. Politikus ir politiką pasirenka žmonės. Lietuvos tauta myli Gruzijos tautą. Gruzijos tauta myli Lietuvos tautą. O žmonėms netrukdo jokia politika. Žmonių diplomatija yra geriausia diplomatija.

?

O kokia ekonominių Lietuvos ir Gruzijos santykių būklė? Ar kas keisis po šių rinkimų? Kokios yra ekonominio bendradarbiavimo perspektyvos? Šiais metais lietuviškos produkcijos eksportas į Gruziją išaugo taip,

CV

Georgė Kerdikošvilis

Nuo 2007 m. – Gruzijos ambasadorius Lietuvoje 2004–2007 m. ėjo Gruzijos konsulo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pareigas 1999–2004 m. dirbo Gruzijos užsienio reikalų ministerijoje

kad aplenkė visas Baltijos šalis. Pastaruosius trejus ketverius metus mes aktyviai plėtojame ekonominį bendradarbiavimą, vyksta rimtas progresas. Na, o didžiausias eksportas iš Gruzijos į Lietuvą yra, be abejo, „Borjomi“. „Borjomi Europe“ įkurtas Lietuvoje ir tik per Lietuvą į Europą keliauja visas „Borjomi“ eksportas. Tai labai svarbus rodiklis, juk Lietuvai patikėjome tai, kas mums brangiausia, – „Borjomi“. Galima kalbėti ir apie

1998 m. Gruzijos diplomatinėje akademijoje įgijo tarptautinių santykių diplomą 1993 m. Gruzijos žemės ūkio universitete įgijo žemės ūkio inžinieriaus diplomą

kitas sferas. Lietuviai nusipirko prekybos centrų tinklą Gruzijoje. Daug lietuvių įmonių dirbo statybose Gruzijoje. Rimtai veikia „Acme Computer Components Georgia“, kuri kontroliuoja daugiau nei pusę Gruzijos rinkos. Tad galiu teigti, kad Lietuvos ir Gruzijos ekonominiai santykiai yra išties geri. Jie bus dar stipresni. Lietuvos ir Gruzijos santykiai visada bus aukščiausio lygio – ir politine, ir ekonomine prasme.


Reputacija

22

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

Reputacija

TIK SKAIČIAI

Nesėkmingi skrydžiai

Pakenkė skandalas

96 mln.

■ JAV skrydžių bendrovės

■ Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ reputacija smarkiai krito po Libor palūkanų normų manipuliavimo skandalo, atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „YouGov“ apklausa.

„American Airlines“, kuri bando išvengti bankroto ir derasi su lakūnais dėl naujų sutarties sąlygų, reputacijai ir toliau kenkia nesėkmingi skrydžiai. Lėktuvų gedimai pastaruoju metu vis dažniau priverčia kompanijos lėktuvus atlikti

Airijos draudimo bendrovė „Irish Life“ per pirmąjį pusmetį pasiekė 96 mln. eurų (331 mln. litų) pelną ir taip pagerino savo reputaciją, kai praėjusiais metais buvo priversta prašyti finansinės paramos iš valstybės

avarinius nusileidimus. Be to, kompanija niekaip neišsprendžia skrydžių vėlavimo problemos. Anot „American Airlines“ atstovų, dėl vėlavimų kaltinti reikia lėktuvų pilotus, kurie tyčia dirba lėčiau. Lakūnų profesinė sąjunga dėl to kaltina prastą kompanijos reputaciją ir netinkamą veiklos valdymą.

JAV federalinė aviacijos administracija neseniai skyrė „American Airlines“ 162 mln. JAV dolerių (431 mln. litų) baudą už prastą lėktuvų priežiūrą. AFP

Metas taisyti reputaciją Tarp gyventojų Lietuvoje aukščiausią reputaciją turi mobiliojo ryšio bendrovės. Tačiau per septynerius metus smuktelėjo prekybos centrų ir finansines paslaugas teikiančių bendrovių reputacija. Dina Sergijenko dina@ekonomika.lt

T

okius rezultatus atskleidė bendrovės TNS LT atliktas tyrimas, kuriuo buvo analizuojama keturių verslo sektorių, kurių paslaugomis dažniausiai naudojasi gyventojai, reputacija visuomenėje ir jos pokyčiai nuo 2005 metų. „Verslo atstovų reputacija mūsų šalyje neretai tapatinama su jų įvaizdžiu. Tačiau palankus įvaizdis įmonėms padeda pritraukti vartotojus, o tik ilgus metus kuriama ir visuomenėje besiformuojanti reputacija skatina juos išlikti lojalius ilgą laiką“, – pabrėžė tyrimą atlikusios bendrovės vyresnioji projektų vadovė Jurgita Račkytė-Vilimė.

Vertinimai pasikeitė Padėtis gerokai pasikeitė. Smarkiai smuko parduotuvių ir prekybos centrų (nuo 48 iki 30 punktų), bankų (nuo 51 iki 41 punkto) reputacijos indeksas. Kilo tik vienas – mobiliojo ryšio tiekėjų reputacijos indeksas. Tiesa, šis didėjo taip pat nežymiai – vos vienu punktu: nuo 48 iki 49. Pirmą kartą vertintų šalies draudimo paslaugų bendrovių rezultatai buvo vidutiniški – jų pasitikėjimo indekso rezultatas 38. „Tikėtina, kad dabartinius reputacijos rodiklius galėjo lemti nuolat augantys šalies vartotojų poreikiai ir lūkesčiai dėl atskirų verslo sektorių“,

– tvirtino J. Račkytė-Vilimė. Iš dalies tyrimo rezultatus galėjo lemti ir tai, kad šiandien vartotojai turi didesnę pasirinkimo laisvę ir gali lyginti įmones, prekes, paslaugas bei

FAKTAI Prekybos centrai

••„Berrent“ atliktas tyrimas parodė, kad patraukliausios prekybos centrų savybės gyventojams – kokybiškumas, universalumas ir profesionalumas ••Bent kartą per savaitę prekybos centre lankosi maždaug 63 proc. vyrų ir 57 proc. moterų ••71 proc. Kauno apskrities gyventojų į prekybos centrą užsuka bent kas savaitę, vilniečiai ir klaipėdiečiai čia lankosi rečiau – atitinkamai 57 ir 59 proc.

kitus veiklos aspektus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Prasčiausias – prekybininkų Prekybos centrų ir parduotuvių reputacijos

rodiklis per septynerius metus smuko daugiausia. Tyrimas rodo ir tai, kad Lietuvoje prekybos centrų ir parduotuvių reputacijos lygis 20 punktų mažesnis už Europos

vidurkį, iš visų keturių tirtų verslo sektorių šių metų reputacijos rodiklis taip pat mažiausias. „Respondentai vertino dažniausiai lankomas parduotuves didmies-

čiuose ir kaimuose, – aiškino J. Račkytė-Vilimė. – Tačiau per septynerius metus žmonių lūkesčiai dažniau keliaujant po Lietuvą ir užsienį yra išaugę. Todėl natūralu,

Naujasis „Barclays“ vadovas Antony Jenkinsas pažadėjo atkurti teigiamą banko reputaciją. AFP

kad smuko ir šio segmento vertinimas – tai ypač akivaizdu lyginant miestų ir kaimų gyventojų atsakymus.“

Specifiniai veiksniai „Toks prekybos centrų ir parduotuvių reputacijos indeksas rodo, kad Lietuvos žmones veikia

specifiniai, tik mūsų šaliai būdingi veiksniai“, – svarstė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas. Anot jo, pirmiausia tokius rezultatus lėmė žmonių jautrumas dėl būtiniausių prekių brangimo.

» Mūsų bankai tokio reputacijos

suprastėjimo tikrai nenusipelnė taip, kaip kai kurie didieji, pasauliniai, užsienio bankai

Bendrovės sudaromame prekių ženklo palankumo indekse „Barclays“ reputacijos

„Į priežastis nesigilinantys žmonės linkę dėl brangstančių produktų kaltinti parduotuvės direktorių ar net kasininkę, o ne plačiau žvelgti į tikruosius veiksnius“, – aiškino L. Vilimas. Be to, anot LPIA vadovo, tokius rezultatus lemia neatsakingos politikų kalbos. „Prekybininkas padaromas tautos priešu, supriešinami pardavėjai ir pirkėjai, dėl to kenčia ne tik verslas, bet ir valstybės biudžetas“, – reziumavo jis. L. Vilimas

23

TIK SKAIČIAI

75 %

rodiklis nuo +5 nukrito iki -40. Šis rodiklis yra žemesnis net už Britanijos naftos bendrovės BP nuosmukį po Meksikos įlankoje įvykusios naftos išsiliejimo avarijos. „YouGov“ atliktos apklausos duomenimis, pusė šalies gyventojų mano, kad bankai sumažino savo etikos standartus, palyginti su kitomis įmonėmis.

pridūrė, kad viliasi, jog per ateinančius kelerius metus reputacijos indeksas vėl išaugs.

Krizė daro įtaką Per septynerius metus sumažėjo ir bankų bei finansines paslaugas teikiančių bendrovių reputacijos indeksas ir dabar siekia 41 punktą. Nors šis rodiklis aukštesnis nei Europos vidurkis, kuris sudaro 35 punktus, iki pasaulio bankų reputacijos indekso rezultato – 53 punktų – dar toli. J. Račkytės-Vilimės nuomone, nepaisant banko „Snoras“ griūties, bankų reputaciją lietuviai vertina aukštu rodikliu. Smuktelėjusio bankų reputacijos reitingo rodiklio nelinkęs dramatizuoti ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas. Anot jo, labiausiai šalies bankų reputacijai pakenkė ir gyventojų nuomonę suprastino per pasaulį nusiritusi krizės banga. „Tai didžiausias bankų reputacijos praradimas. Mano nuomone, mūsų bankai tokio reputacijos suprastėjimo nenusipelnė kaip kai kurie

JAV žurnalo „Corporate Responsibility Magazine“ atliktas tyrimas parodė, kad 75 proc. šalies gyventojų nesutiktų dirbti prastos reputacijos kompanijoje

63 %

Tyrimų bendrovės TNS MENA duomenimis, 63 proc. įmonių rinkos vertės priklauso nuo jų reputacijos

» Žmonės linkę dėl brangstančių

produktų kaltinti parduotuvės direktorių ar net kasininkę, o ne plačiau žvelgti į tikruosius veiksnius

didieji, pasauliniai, užsienio bankai“, – svarstė S. Kropas. Anot jo, sunkmečiu ir paprastiems žmonėms, ir verslininkams dažnai teko susidurti su bankais. „Galbūt kai kuriems atrodė, kad bankai gali nurašyti skolas, kai kuriuos ištiko šokas augant palūkanoms. Kad reputacija būtų atkurta, reikia kantrybės ir laiko“, – sakė jis. LBA prezidento nuomone, jaudintis dėl suprastėjusių rezultatų neverta ir dėl to, kad jie smarkiai priklausomi nuo to, ar tyrimas vykdomas finansinio pakilimo, ar finansinio nuosmukio metais. „Tai daro tiesioginę įtaką“, – pabrėžė jis.

Augo tik mobilieji Pirmą kartą į šalies verslo sektorių reputacijos tyrimą buvo įtrauktos ir draudimo bendrovės. Draudikų reputacijos

indeksas sudarė 38 punktus. Šis rodiklis 7 punktais mažesnis nei pasaulio vidurkis. Tyrėjai pastebėjo, kad gyventojai visus draudimo bendrovių reputacijos aspektus vertino gerai arba vidutiniškai, tačiau vengė aukštų vertinimų. Teigiamai gyventojai įvertino tik mobiliojo ryšio tiekėjus. Per septynerius metus šio sektoriaus bendrovių reputacijos indeksas pakilo vienu punktu ir dabar siekia 49. Toks rodiklis aukščiausias ne tik vertinant visą tyrimą bendrai, bet ir gerokai didesnis nei Europos vidurkis, siekiantis 41 punktą. „Įdomu, kad per septynerius metus mobiliojo ryšio tiekėjai ypač padidino pasitikėjimą jais tarp vyresnių žmonių. Jie šių bendrovių reputaciją vertina žymiai palankiau nei 2005 metais“, – pasakojo J. Račkytė-Vilimė.

Reputacija, TRI*M Indeksas 110 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0 Verslo reputacija tapatinama su teigiamu įvaizdžiu, tačiau tik ilgus metus išlaikoma reputacija padeda suburti lojalius klientus, sako specialistai. Scanpix

2005 2012 Europos norma* Pasaulio norma*

45

50 51

48 30 Prekybos centras (parduotuvė), kuriame dažniausiai lankotės

35 41

Pagrindinis bankas/finansinių paslaugų tiekėjas

45 41 48

49

Pagrindinis mobiliojo ryšio tiekėjas

38

Pagrindinis draudimo paslaugų tiekėjas

*Šaltinis: The Global TRI*M Centre, TRI*M Benchmarking (normų) duomenų bazė. 2006–2010 m. duomenys


Skaitmeninė karta

24

Robotai policininkai

TIK SKAIČIAI

1

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

■ Tarptautinio Floridos

universiteto mokslininkai, padedami JAV kariškių, kuria nuotoliniu būdu valdomos robotus, kurie ateityje galės atlikti policininkų funkciją.

mlrd.

Socialinio tinklo „Facebook“ naudotojų skaičius perkopė 1 mlrd. ribą

JAV mokslininkai tikisi į gatves išleisti robotus policininkus. AFP

Numatoma, kad juos valdyti galės į pensiją dėl invalidumo išėję policininkai ar karo

Ežiukas rūke Kalifornijoje

Naujausia žemėlapių programėle „Apple“ pasauliui perteikė San Fransisko patirtį, kai miestą užkloja tirštas rūkas. Dabar, bandydamas susiorientuoti, kur esi, gali pasijusti lyg animacinio filmuko „Ežiukas rūke“ herojus. Pasitikėti naujaisiais „Apple“ žemėlapiais – tas pats, kaip orientuotis tirštame rūke, tačiau bendrovės apyvartai ar akcijoms tai neatsiliepia. Reuters

Martynas Pasiliauskas martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

P

ristatydama šeštąją operacinės sistemos „iOS“ versiją mobiliesiems įrenginiams „Apple“ susimovė. „Google“ žemėlapius pakeitusi nuosava „Maps“ programėlė turi pateikti įspūdingus trimačius pasaulio modelius, tačiau nesugeba nurodyti, kas yra Izraelio sostinė, liepia sukti į kairę esant viduryje tilto, o Tarptautinio Vilniaus oro uosto pakilimo taką atvaizduoja kaip linksmuo-

sius kalnelius. Praėjus savaitei po „iOS 6“ paleidimo į rinką, „Apple“ vadovas Timas Cookas klientams išplatino el. laišką, kuriame atsiprašė už patirtus nesklandumus ir pripažino, kad „Maps“ vis dar yra „darbinės“ stadijos ir, kol bus sutvarkytos bėdos, pasiūlė naudotis konkurentų sprendimais.

Tikrai taip: vertingiausia pasaulio bendrovė, kurios rinkos vertė praėjusią savaitę viršijo 650 mlrd. JAV dolerių (1,742 trln. litų), kuri niekaip neužbaigia teisinių ginčų su „Samsung“ dėl patentų pažeidimo, šįkart siūlo dairytis į konkurentų produktus. T. Cookas laiške paminėjo „Bing“, „MapQuest“,

» Liepia sukti į kairę esant viduryje

tilto, o Tarptautinio Vilniaus oro uosto pakilimo taką atvaizduoja kaip linksmuosius kalnelius

„Waze“ programėles arba siūlė rinktis „Google“ ar „Nokia“ internetines žemėlapių versijas. Nemokama reklama kai kuriems itin padėjo. Ketverius metus veikianti bendrovė „Waze“ po „Apple“ vadovo sulaukė netikėto dėmesio. Kaip „Bloomberg“ teigė bendrovės vadovas Noamas Bardinas, įprastą dieną nemokamą navigacijos programėlę parsisiųsdavo 70 tūkst. žmonių, o po T. Cooko pareiškimo – per 100 tūkstančių. Anot jo, po „iOS 6“ pasirodymo parsisiuntimų skaičius

vidutiniškai išaugo 25 procentais. Praėjus savaitei po viešo „Apple“ vadovo atsiprašymo, „Google“, nepaisant skyrybų, grąžino „Street View“ funkciją savo internetinei žemėlapių versijai „iOS“.

Duomenų karas Kodėl „Apple“ nusprendė atsisakyti „Google“ žemėlapių ir viską pradėti nuo nulio? Paieškos milžinas dažnai geriausias funkcijas pasilikdavo „Android“ operacinei sistemai. Pavyzdžiui, krypties pasakymas balsu, vektoriniai žemėlapiai. Be to, „Apple“

veternai. Nuotoliniu būdu valdomi robotai turės ratus, patruliuos, saugos branduolinius objektus ar išrašinės baudos kvitus už ne vietoje paliktus automobilius. Šiuo metu mokslininkai sprendžia dilemą, kaip robotas turėtų atrodyti, kad žmonės neužmirštų, jog bendrauja su teisėsaugos pareigūnu.

nepatiko, kad „Google“ turėjo priėjimą prie milžiniškos „iOS“ naudotojų duomenų bazės: kiekvieną kartą naudojantis žemėlapiais naudotojų buvimo vieta siunčiama į „Google“ tarnybines stotis, kur ji panaudojama žemėlapiams taisyti – tai veiksmingas būdas tobulinti žemėlapius. Taip pat anksčiau „Apple“ nusprendė savo gaminiuose nesiūlyti „YouTube“ programėlės – vėl dėl tos pačios duomenų tiekimo priežasties. „Apple“, atsikračiusi „Google“, ėmėsi žemėlapių pati: nusipirko duomenis iš 24 tiekėjų, tarp jų „TomTom“, „Yelp“, „Waze“ ir pradėjo konstruoti programinę savo įrangą. Jos duomenų bazė sudaro milijonus gigabaitų duomenų, kurių, pasak „Apple“, 99 proc. yra teisingi. Tačiau, kaip atskleidė naudotojų reakcija, net 1 klaidingas procentas gali sukelti nemažą šurmulį.

Kas toliau? Pirmosios „Google“ žemėlapių versijos taip pat turėjo ne vieną klaidą, kurios laikui bėgant buvo ištaisytos. Tas pats atsitiks ir su „Apple“ – tačiau tokie procesai neįvyksta per dieną. Bendrovė pradėjo prašyti jos parduotuvių darbuotojų eiti į gatves su telefonais, tikrinti žemėlapių tikslumą ir pranešti klaidas. Kaip skelbia „MacRumors“ šaltiniai, programoje dalyvaujantys pardavėjai šiam reikalui per savaitę skiria 40 valandų. Be to, „TechCrunch“ cituodamas savus šaltinius teigia, kad „Apple“ agresyviai įdarbina buvusius „Google“ darbuotojus, jog šie prisidėtų kuriant žemėlapių programėles. Po „Maps“ pasirodymo „Apple“ buvo tapusi pajuokų objektu, o, kaip

rodo „Snappli“ duomenys, tik 1 iš 25 pabandžiusiųjų naujuosius žemėlapius ir toliau naudojo, tačiau naujųjų „iPhone 5“ pardavimui tai neatsiliepė. Bendrovės „Piper Jaffray“ analitikas Gene’as Munsteris apklausė 20 „Apple“ parduotuvių JAV ir tik 4-iose iš jų dar buvo galima įsigyti „iPhone 5“. Tiesa, visos jos buvo mažesniuose miesteliuose. Savo ruožtu praėjusią savaitę „Omnitel“ paskelbė, kad per pirmąjį prekybos savaitgalį Lietuvoje šio modelio buvo parduodama tris kartus daugiau nei „iPhone 4S“ ir per kelias dienas buvo išparduota visa Lietuvai skirta siunta. Šiandien „iPhone 5“ naudotojams telieka naudoti T. Cooko pasiūlytas alternatyvas, o po keleto

mėnesių „Google“ žada pateikti naują žemėlapių programėlę, skirtą „iPhone“ ir „iPad“ prietaisams.

Ne pirmas kartas Šis pasaulinis „Apple“ fiasko – ne pirmas. „iPhone 4“ susidūrė su ryšio problemomis, kai vartotojai laikydami telefoną tam tikroje padėtyje prarasdavo ryšį. Vėliau paaiškėjo, kad taip neatsitinka, jei telefonas liečiamas neplikomis rankomis. „Apple“ sprendimas – nukentėjusiems naudotojams nemokamai išdalyti telefonų dėklus, o naujoje „iPhone 4S“ versijoje ši problema buvo ištaisyta. Tiesa, „Apple“ ilgai vengė pripažinti savo klaidą, todėl gana greitas T. Cooko pareiškimas apie žemėlapių klaidą analitikus pri-

» Tik 1 iš 25 pabandžiusiųjų naujuosius žemėlapius ir toliau naudojo, tačiau naujųjų „iPhone 5“ pardavimui tai neatsiliepė

vertė dar kartą prabilti, kuo jis skiriasi nuo pirmtako Steve’o Jobso ir ar tai būtų atsitikę jam dar būnant gyvam. „Bloomberg“ šaltiniai „Apple“ teigia, kad pats S. Jobsas inicijavo nuosavos žemėlapių programėlės kūrimą ir tam reikalui subūrė slaptą komandą. Prieš mirtį jis pradėjo bjaurėtis „Google“, manė, kad paieškos gigantas kopijuoja „iPhone“ savybes, o pagrindinę „Google Maps“ savybę – balsu pranešti maršrutą – pasilieka sau. Be to, jis svarstė galimybę iš „iPhone“ pašalinti „Google“ paiešką, tačiau suprato, kad į tai neigiamai reaguotų vartotojai. Šiandien „Apple“ akcijos kainuoja 80 proc. daugiau nei S. Jobso mirties dieną, tačiau analitikai neskuba priskirti visų laurų T. Cookui, mat, jų teigimu, „iPhone 5“ buvo paskutinis prietaisas, prie kurio tiesiogiai prisidėjo „Apple“ įkūrėjas. Tad galima sakyti, kad T. Cooko era tik prasideda.

Skaitmeninė karta

25 FAKTAI Vartotojų pasitenkinimas

••Tyrimų bendrovės duomenimis, „On Device“ mažėja vartotojų pasitenkinimas naujomis operacinės sistemos „iOS“ versijomis ••Rugsėjį beveik 16 tūkst. „iPhone“ savininkų buvo paprašyti pagal dešimtbalę sistemą įvertinti, kiek yra patenkinti savo telefonais ••Tų, kurie savo „iPhone“ vis dar naudoja „iOS 4“, pasitenkinimo lygis siekė 6,93. Turinčių „iOS 5“ – 7,75, o naudojančių naująją „iOS 6“ – 7,65

Remiantis naujaisiais „Apple“ žemėlapiais, pakilimas iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto turėtų būti nelengvas. Ekonomika.lt


Verslo švyturiai

26

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

Versle blaškytis negalima Sostinės Šiaurės miestelyje vienas paskui kitą rikiuojasi prekybos centrai „Ogmina“, „Ogmios miestas“, „Parkas Outlet“, „Domus galerija“ – visi šie giminingi pavadinimai priklauso vienai – „Ogmios“ įmonių grupei. Gabija Sabaliauskaitė gabija@ekonomika.lt

N

uo viešbučių iki logistikos verslo – grupė apima daug skirtingų sričių, o jos ekonomikos direktorė Viktorija Radzevičienė sako, kad jaučiasi taip, lyg vadovautų kelioms skirtingoms bendrovėms, ir prisipažįsta: „Neturiu tikslo uždirbti milijonus ir milijardus, bet noriu padaryti taip gerai, kaip niekas dar nepadarė.“ Netipiška vadovė pasitinka su puodeliu kavos, kurią užpliko pati, netipiška ji dar ir dėl to, kad, kaip sako ji, visada manė esanti filologė, o, pasirodo, baigusi anglų kalbą, geriausiai mokėjo suprasti kliento poreikius ir problemas, kurioms išspręsti jam reikalingas jos siūlomas produktas. Atrodo, V. Radzevičienė nesenkančią savo energiją galėtų dalyti į kairę ir į dešinę, kuo daugiau iššūkių jai – tuo geriau. „Supratau, kad turiu kitų talentų ir norų, tik neturiu žinių, – sako ji. – Bet turėjau gerų pavyzdžių. Mano tėtis – puikus verslininkas, sovietmečio spekuliantas, ir brolis, ir sesuo turi nuosavus verslus. Pamaniau turinti išvažiuoti į užsienį ir gauti magistro laipsnį. Aišku, tuo metu tai atrodė neįmanoma misija. Bet aš mėgstu šokti aukščiau nei galiu įveikti, dar pastumiu save ir vis dėlto padarau.“ Taip ir prasidėjo: nuo anglų kalbos filologijos iki Londono City universiteto, japono matematikos pamokų ir neišlaikyto buvusio OPEC darbuotojo ekonomikos egzamino. V. Radzevičienė prisipažįsta: ji atsisakė darbo Norvegijoje bei JAV ir kupina entuziazmo grįžo į Lietuvą – juk sava šalis jos laukia, norėjosi nuversti kalnus ir pakeisti pasaulį.

Dabar „Ogmios“ grupės ekonomikos direktorė skaičiuoja metus verslo konsultantės patirties, vėliau dirbusi tuo metu veikusios Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų mi-

» Krizė man –

puikiausias laikotarpis: kuo blogiau, tuo man geriau

nisterijos sekretore: nors gerai nežinojo, kur eina, bet vis dėl to paties – pritaikius užsienio patirtį pakeisti pasaulį. Trumpiau, sutvarkyti netvarką, kurią rado viešajame sektoriuje. „Manęs paprašė išeiti iš ministerijos ir pateikė juokingą motyvą, esą kolektyvas manęs nemėgsta, – prisimena ji. – Žinoma, reikalavau iš darbuotojų man reikalingo standarto, kuris konkurencinėje aplinkoje ir biurokratinėje

struktūroje labai skiriasi. Bet tuo metu man atrodė, kad iš mokesčių mokėtojų

CV

pinigų išlaikomi darbuotojai turi būti 5 kartus geresni. Buvau svetimkūnis,

Viktorija Radzevičienė

1986 m. baigė Kauno 39-ąją vidurinę mokyklą

Dirbo plėtros direktore statybos įmonių grupėje „Eika“

Baigė Vilniaus pedagoginį universitetą ir įgijo anglų kalbos bakalauro laipsnį

2008 m. tapo „Ogmios“ įmonių grupės ekonomikos direktore

Londono City universitete įgijo Verslo vadybos ir administravimo magistro laipsnį

ir pati tai žinau. Bet tokių svetimkūnių reikėjo: tik tie, kurie mąsto kitaip, galėjo ką nors nuveikti.“ Iš valstybinio sektoriaus ji nusitaikė į verslą, statybos įmonių grupėje „Eika“ dirbo plėtros direktore. Dabar „Ogmios“ grupėje daugiau savarankiškumo, kartu ir atsakomybės, o ankstesnis tandemas su „Eikos“ statybų įmonių grupės vadovu Robertu Dargiu buvo stipri jų dviejų komanda. Skiriasi ir vei-

klos kryptis – anksčiau NT plėtra, dabar – tų pastatų realizacija ir gyvybės suteikimas, kai reikia vadybinių gebėjimų: suprasti prekybos plotų nuomininkų veiklą, kad geriausiai išpildytum kliento poreikius.

Prekybininkų kontrolė „Anksčiau manėme, kad reikia tiesiog išnuomoti ir palikti, o dabar esame įsitikinę, kad reikia išnuomoti ne bet kam, o tiems, kad, kliento požiūriu, 1 plius 1 būtų 3, – aiškina ji. – O vėliau kištis į veiklą gerąja prasme – patarimais, rinkodara, vadyba, kad verslai, kurie kuriasi pas tave, nenukryptų nuo tavo filosofijos ir vertės, kurią nori perteikti klientui. Pavyzdžiui, „Domus galerijoje“ negali būti pigių kinų produkcijos parduotuvių, ir visai nesvarbu, kiek prekybininkai mokėtų už jų nuomą.“ „Ogmios“ grupėje V. Radzevičienė pradėjo dirbti sunkmečio išvakarėse – nebuvo nei plano A, nei B, kaip tinkamai

» Aš – sprinterė, kuri greitai nubėga

trumpą distanciją ir reikia kitos pasiruošti ir suvaldyti krizę. Pašnekovė įsitikinusi, kad krizėms ir neįmanoma pasirengti: bent jau NT sektoriuje veikti reikia iškart. Svarbiausia lūkesčiai: ne dejuoti, o pripažinti, kad vos akimirkai reikia optimizuoti veiklą, ramiai dėlioti planus ir laukti lūžio, kol prieš stabilizaciją ateis kilimas. „Krizė man – puikiausias laikotarpis: kuo blogiau, tuo man geriau, – juokauja pašnekovė. – Buvo nemigos naktys, darbas truko nuo 7 iki 11 valandos vakaro, tūkstančiai derybų ir bent po 5 ar 7 susitikimus per dieną. Žmonės tave kaltina dėl visko, kas jiems atsitiko: skyrybų, bankroto, ligų, o tau reikia susitarti dėl naujų sąlygų, stengtis išlaikyti bent kokias pajamas. Matai bankrotus, krintančias pajamas, spaudžiančius bankus

ir turi suvaldyti visą komandą, kad ji nepervargtų. Tai buvo iššūkis, bet man patiko.“ „Ogmios“ grupės pastangos pasiteisino: sunkmečiu gimė net naujas projektas „Parkas Outlet“. V. Radzevičienė sako žinojusi, kad Lietuvos rinkoje naujos koncepcijos išparduotuvių centras išliekamąją vertę turės ir sunkmečiui pasibaigus, bet tinkamiausias laikas jį pristatyti – per krizę. „Jei supranti žmones, jų poreikius, ateities tendencijas, gali imtis bet kokio ir vis naujo projekto. Man žymiai įdomiau įgyvendinti vis naują, kitokį, o ne tiražuoti senus“, – sako ji.

Komandai reikia energijos V. Radzevičienė dėlioja verslo sudėtines dalis: viskas prasideda nuo akcininkų filosofijos, jų vi-

Verslo švyturiai zijos ir strategijos: žinoti, ką ir kaip nori padaryti, – tai gali būti intuicija, svarbiausia, kad ji nepsiribotų kalbomis. „Visa mano komanda kartu – energijos užtaisas, profesionalai. Aišku, nežinau, kaip jiems sektųsi be manęs, juk ir aš – komandos narė, nešu jos vėliavą. O jei turi komandą, visada pritrauksi pinigų, rasi investuotojų ir rėmėjų, pagaliau avantiūristų, bet visada gausi, ko tau reikia“, – sako ji. Pašnekovė prisipažįsta, kad vienu projektu negalėtų užsiimti ilgiau kaip 3 metus – įgyvendinusi 80 proc. projekto jau nori kito, nes baigimo stadija, likusieji 20 proc., neįdomi, be pridėtinės vertės. „Aš – sprinterė, kuri greitai nubėga trumpą distanciją ir reikia kitos. Nesu gera administratorė, galiu kažką prikelti iš numirusiųjų, bet negaliu ligonio nuolat palaikyti komos būsenos“, – vaizdingai palygina ji. V. Radzevičienė sako,

27 kad mažmeninėje rinkoje kokuruoti padeda klientų vertybių ir poreikių žinojimas, net išparduotuvių centre sunku konkuruoti tik kainomis, o „Ogmios“ grupės įmonės neužima lyderių pozicijų masinėje rinkoje, nes kuria nišinius produktus. Anot jos, rinkai Lietuvoje persiskirstyti padės ir švedų baldų mažmenininkė „Ikea“. „Džiaugiuosi visais iššūkiais. „Ikea“ – stiprus prekių ženklas, tam tikras kokybės standartas ir inovatyvus sprendimas, – aiškina ji. – Manau, jis į Lietuvą atneš daug gerų dalykų: supratimą, kad žmonės perka gana impulsyviai, tam tikrus aptarnavimo standartus. Tai labai gerai, nes aukštesnes pajamas gaunančiame segmente lyderis yra ir buvo „Domus galerija“, kol kas ji Lietuvoje geriausia. O apatiniame ekonominiame segmente yra daug tiekėjų, bet visi jie turi trūkumų, todėl tame lygmenyje sutvarkys konkurenciją, iš to

visada išlošia klientas.“ Pašnekovė vardija artimiausius planus – „Ogmios miestą“ paversti patrauklia, žalia mažmeninės prekybos teritorija, penkmečio planas – išparduotuvių centro plėtra, gyvenamosios paskirties statybų projektas Visoriuose. „Nežinau, kaip mano akcininkai norės tai daryti, kiek turės energijos, bet turime begalę projektų. Ne pinigai – čia esminis dalykas, gal akcininkai nori šiek tiek pailsėti ir pasidžiaugti maloniu, stabiliu dabartinių projektų kilimu“, – svarsto ji. Pasak V. Radzevičienės, versle negalima blaškytis – pirmiausia darbai. Bent iki 40 metų „Ogmios“ grupės ekonomikos diektorė sako nežinojusi, kad darbo metu galima lankytis pas stomatologą. Jei nori būti geriausias, ką nors pasiekti bet kurioje srityje, sutelk į ją visas jėgas – įsitikinusi ji. Gyvenime trijų maratonų nenubėgsi...

FAKTAI „Ogmios“ įmonių grupė

••Specializuojasi plėtojant komercinį NT. Grupė valdo per 300 000 kvadratinių metrų komercinio NT, vertinamo daugiau nei 200 mln. eurų, ir yra viena didžiausių Lietuvoje. Dažniausiai atskiriems projektams plėtoti ir administruoti sukuriamos antrinės kompanijos ••2007 m. Šiauliuose atidarytas pramogų, prekybos ir verslo centras „Bruklinas“, 2005 m. – 28 000 kv. m prekybos ir pramogų centras „Babilonas 1“ Panevėžyje ••2003 m. lapkritį bendras projektas su „Hanner“ NT – išskirtinis 15000 kv. m prekybos ir biurų pastatas. Interjero ir apdailos medžiagų centras „Domus galerija“ tapo pirmuoju specializuotu prekybos centru Lietuvoje ••2010 m. balandį atidarytas 12 500 kvadratinių metrų išparduotuvių centras „Parkas Outlet“

„Jei supranti žmones, jų poreikius, ateities tendencijas, gali imtis bet kokio ir vis naujo projekto. Man žymiai įdomiau įgyvendinti vis naują, kitokį, o ne tiražuoti senus“, – sako V. Radzevičienė. Ruslano Kondratjevo nuotr.

„Domus galerijoje“ negali būti pigių kinų produkcijos parduotuvių, ir visai nesvarbu, kiek prekybininkai mokėtų už jų nuomą“, – teigia pašnekovė. Ruslano Kondratjevo nuotr.

„Ogmios“ grupės pastangos pasiteisino: sunkmečiu gimė net naujas projektas „Parkas Outlet“. Bendrovės nuotr.


Įdarbinti pinigai

28

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

Ir bankininkai skolinasi Kur savo finansinius reikalus tvarko Lietuvoje veikiančių bankų vadovai, kuriam bankui patiki asmenines lėšas? Trumpiau – kur skolinasi ir taupo, ar apskritai jiems reikia paskolų? Gabija Sabaliauskaitė gabija@ekonomika.lt

E

ko n o m i k a . l t “ apklausė kelių didžiųjų bankų valdybos pirmininkus ir, pasirodo, dauguma jų – lojalūs klientai ir darbuotojai, finansinius reikalus tvarkantys tik savo darbovietėje ir visai ne dėl to, kad galėtų pasinaudoti išskirtinėmis

nuolaidomis. Ištikimybė savo valdomam bankui nugali geresnes siūlomas bankų sąlygas ir patraukliausią palūkanų dydį, tačiau nemaža dalis bankų valdytojų vis dėlto domisi kitų rinkos dalyvių pasiūlymais – jei ne dėl asmeninių, tai dėl profesinių interesų ir pabrėžia: finansų kontrolė toli gražu privaloma ne tik bankininkams.

Seka konkurentus Pavyzdžiui, švediško kapitalo banko „Swedbank“ valdybos pirmininkas Antanas Danys sako, kad naudojasi vienintelio banko paslaugomis – savo vadovaujamo banko. „Kadangi dirbu banke, domiuosi ir kitų bankų veikla, – sako A. Danys. – Būdamas užsienyje užeinu į kitų šalių bankus, žiūriu, ko galima išmokti, kaip daromi vieni ar kiti dalykai, kaip dirbama su klientais, tačiau sąskaitų kituose bankuose neturiu. Kalbant apie asmeninius finansus, esu aktyvus asmeninio ar šeimos biudžeto valdymo šalininkas. Ir pats aktyviai planuoju ir valdau savo biudžetą, ir kitiems patariu, kaip tai daryti ir

kodėl tai svarbu. Mano nuomone, ypač svarbus vaikų finansinis švietimas. Kaip pavyzdį galiu paminėti savo sūnų: nuo 7 metų jis turi banko mokėjimo kortelę, siekiu, kad jis pats sugebėtų savarankiškai nuspręsti, kur išleisti gaunamus dienpinigius – saldumynams pirkti ar naujam dviračiui taupyti.“

Lojalus klientas Didžiausio komercinio banko Lietuvoje SEB prezidentas Raimondas Kvedaras asmeninius fi-

nansus taip pat patiki tik savo valdomam bankui. „Esu lojalus klientas ir patenkintas banko teikiamomis paslaugomis bei jų sąlygomis“, – sako R. Kvedaras. R. Kvedaras patikina, kad banko prezidentui taikomos tokios pat sąlygos kaip ir kitiems banko darbuotojams, o kai kuriais atvejais – dar griežtesnės. SEB valdybos pirmininkas sako nuolat stebintis asmenines savo sąskaitas, taip pat naudojasi asmeninio banki-

» Šiuo atveju taip išreiškiu lojalumą.

ninko paslaugomis. „Nuolatinis domėjimasis savo finansais padeda priimti geriausius finansinius sprendimus“, – įsitikinęs SEB banko prezidentas R. Kvedaras.

Išleisti mažiau nei gauti Ūkio banko valdybos pirmininkas Gintaras Ugianskis įsitikinęs: jo valdomas bankas klientams ir taip siūlo geriausias sąlygas rinkoje, be to, jis negalėtų vadovauti didžiausiam lietuviškam bankui, jei pats kreiptųsi į svetimus bankus. „Nei man, nei kitiems valdybos, nei tarybos na-

Manau, kad aukščiausia jo išraiškos forma yra indėlio laikymas banke, kuriame dirbi

riams netaikome išskirtinių sąlygų. Visos sąlygos yra vienodos, tokios pat kaip eiliniam klientui“, – aiškina Ūkio banko valdybos pirmininkas. G. Ugianskis sako, kad asmeninio bankininko paslaugomis naudojasi retai, savo piniginius reikalus sprendžia pats ir pabrėžia – skaičiuoti turi visi, ne tik bankų vadovai. „Kiekvienas žmogus turi skaičiuoti savo išlaidas ir pajamas, jei neskaičiuoja, blogai. Kiekvienas žmogus turi išleisti bent vienu centu mažiau, negu gauna pajamų“, – minimalų balansą nurodo jis. Nors pats G. Ugianskis šiuo metu neturi skolininko įsipareigojimų bankui, jo nuomone, paskola priverčia pasitempti, tinkamai vykdyti įsipareigojimus, tačiau bet kuris, siekiantis gauti paskolą, pirmiausia turi įvertinti ne savo norus ir poreikius, bet galimybes. „Mano nuomone, tai labai paprasta: jeigu žmogus skolinasi protingai, pasverdamas savo galimybes grąžinti pinigus, paskola padeda siekti tikslų ir daryti gyvenimą gražesnį“, – sako jis.

Paskola – kitame banke O štai banko „Citadele“ valdybos pirmininkės Almos Vaitkunskienės asmeninė paskola – ki-

tame banke, kuriame ji anksčiau dirbo. Anot jos, būsto paskolos dydis nėra reikšmingas dabar jos valdomo banko veiklai. Tačiau dėl santaupų A. Vaitkunskienė nusiteikusi kategoriškai: indėliai visada buvo ir bus tik tame banke, kuriame ji dirba. „Šiuo atveju taip išreiškiu lojalumą. Manau, kad aukščiausia jo išraiškos forma yra indėlio laikymas banke, kuriame dirbi. Kaip klientės lojalumo, darbuotojo lojalumas reiškiasi jau kitaip: pareigų vykdymu“, – sako ji. „Citadele“ valdybos pirmininkė sako negaunanti jokių išimčių bankinėms paslaugoms, anot jos, bet kokios nuolaidos ar išskirtinės sąlygos pažeistų etiką. „Manau, kad banko vadovas, kaip ir kiekvienas žmogus, turi gyvenimo

FAKTAI Indėliai bankuose

••Palūkanos už 12 mėnesių trukmės terminuotą indėlį kai kuriuose bankuose nesiekia 1 proc.: „Swedbank“ (0,50 proc.), SEB (0,30 proc.), „Danske“ (0,80 proc.), „DnB“ (0,55 proc.), „Nordea“ (0,80 proc.). ••Liepą rekordą pasiekęs bendrasis indėlių portfelis rugpjūtį augo ir toliau: padidėjo 235,7 mln. litų ir pasiekė 44,6 mlrd. litų ribą. ••Kertiniai atsakingo skolinimo nuostatų, kurias parengė Lietuvos bankas, akmenys yra du. Pirmas – paskolos ir užtikrinimo priemonės santykis. Numatoma, kad šis santykis turėtų neviršyti 85 proc. Antras – numatyta, kad paskolos įmokos ir vidutinių skolininko pajamų santykis neturėtų viršyti 40 proc.

NASDAQ OMX Vilnius biržoje – didžiausias teigiamas pokytis per savaitę

NASDAQ OMX Vilnius biržoje – didžiausias neigiamas pokytis per savaitę

Nr. Akcija

Pokytis

Apyvarta

Nr. Akcija

1

Įmonių grupė „Alita“ (AGP1L)

+17,19%

16,43 EUR

1

2

Lietuvos jūrų laivininkystė (LJL1L)

+7,14%

1 331,23 EUR

3

„Agrowill Group“ (AVG1L)

+3,33%

4

„Lietuvos energija“ (LNR1L)

5

Limarko laivininkystės kompanija (LLK1L)

Pokytis

Apyvarta

„Gubernija“ (GUB1L)

–19,39%

45,50 EUR

2

„Vilniaus degtinė“ (VDG1L)

–10,53%

340,00 EUR

18 515,81 EUR

3

„Utenos trikotažas“ (UTR1L)

–10,00%

23,40 EUR

+2,25%

7 591,81 EUR

4

„Invalda“ (IVL1L)

–2,12%

63 442,05 EUR

+1,82%

27,66 EUR

5

Panevėžio statybos trestas (PTR1L)

–1,92%

18 752,03 EUR

Šalt. spekuliantai.lt, rugsėjo 27 d. - spalio 4 d. duomenys

Šalt. spekuliantai.lt, rugsėjo 27 d. - spalio 4 d. duomenys

Bankų valdytojai savo finansus linkę patikėti savo vadovaujamiems bankams. Fotodiena/ELTA

» Būdamas užsienyje užeinu į kitų šalių bankus, žiūriu, ko galima išmokti, kaip daromi vieni ar kiti dalykai

planų: įsigyjame būstą, mokomės, todėl kartais prireikia pinigų, – aiškina A. Vaitkunskienė. – Svarbu skolintis pamatuotai. Dabar visi vadovaujamės Lietuvos banko patvirtintomis atsakingo skolinimo nuostatomis. Vertiname klientų galimybę pasiskolinti, rekomenduojame jam, kokią sumą, atsižvelgiant į jo pajamas ir jų struktūrą, pasiskolinti būtų protinga ir teisinga. Tais pačiais principais skolindamiesi vadovaujamės ir patys.“ A. Vaitkunskienė sako neturinti sudėtingų investicijų, todėl asmeninius finansus tvarko savarankiškai ir prisipažįsta visada kruopščiai stebinti savo sąskaitas, kontroliuojanti pajamų ir išlaidų balansą. Dėl tokio finansų planavimo, matyt, anksti – dar 2003 metais – ir ėmė rūpintis lėšų kaupimu senatvės pensijai. „Teisės aktai dėl pensijų kaupimo buvo dar tik įsigalėję, tada pensijų kaupimo perspektyvos, nušviestos tuometiniais teisės aktais ir už tai atsakingos ministerijos aiškinimais, buvo patrauklios, – prisimena „Citadele“ valdybos pirmininkė. – Įstatyme buvo numatyta, kad pradėjus kaupti anksčiau, pajamų dalis, pervedama į pensijų fondą, augs: 2,5 proc., 3,5 proc., 4,5 proc... Tačiau praėjusiais metais įstatymas pasikeitė, dabar, žinoma, iš naujo skaičiuočiau ir galvočiau.“ Taisyklei, kad skaičiuoti turi visi, pritaria ir SEB šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Anot jos, paskola neturi virsti našta, reikia apskaičiuoti, kad ją grąžinti būtų galima nepabloginant gyvenimo lygio. Idealiu atveju, jei paskolos gavėjas skolindamasis atsakingai planuoja, pirkinio atnešama nauda viršija ir to pirkinio kainą, ir palūkanas. „Žmogaus, neišlaikančio pajamų ir išlaidų balanso, išlaidos yra neplanuotos, neorganizuotos ir netikėtai viršija pajamas, jis tampa nesaugus ir už daug ką gyvenime turi sumokėti brangiau nei tas, kuris planuoja. Finansine prasme neplanuoti išlaidų yra brangu, todėl jos tampa didesnės, negu galėtų būti“, – aiškina J. Varanauskienė.

Įdarbinti pinigai

29

N. Treigys: smagu matyti vis daugiau raginimų atsigręžti į fundamentalius dalykus, nepamiršti, kad už akcijų yra konkretūs verslai su gyvais ir sumaniais vadovais. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Viskas pigs? Markas Faberis, „Gloom, Boom & Doom Report“ biuletenio autorius, mums skuba pranešti, kad visi aktyvai rinkoje pradės pigti. Nauris Treigys Spekuliantai.lt apžvalgininkas

■ Akcijų kainos gali nusi-

risti net 20 procentų. Pigs net auksas, kuris, krintant akcijoms, turėtų išlaikyti vertę ir net dar labiau ją pakelti. Anot M. Faberio, mes jau įeiname į „korekcijos stadiją“. Metu viską ir puolu žiūrėti į „Dow Dones Industrial Averages 20“ indeksą. Nagi nematau jokios korekcijos. Kainos nėra itin aukštos, o mažų ar didesnių svyravimų rinkoje buvo visada. Nuo 2009 m. pradžios buvo net kelios stipresnės korekcijos, bet akcijų kainos vis tiek kyla toliau. Techninės analizės instrumentai rodo, kad korekcija galima. Bet juk nebūtina. Bet ir M. Faberis priduria, kad jis pats (fondas) parduoda ne viską, nes paprasčiausiai gali klysti dėl korekcijos. O čia jau nusiviltų Warrenas Buffettas. Jam rinkų kritimas yra puiki proga įsigyti „nuostabių bendrovių akcijų už protingą kainą“. Šiandien investuotojus jau sunku išgąsdinti akcijų kainų kritimu. Net neįmanoma, nes jie tų akcijų paprasčiausiai neperka. Likvidumo krizė ištiko ne tik Baltijos biržas. Nuo jos kenčia net Amerika. Dabar akcijomis prekiauja tik spekuliantai ir robotai.

Tad kodėl pinigai, kurių tiek daug ir vis daugėja, nekeliauja į akcijų rinkas, o dūla bankų indėliuose? Laikyti čia pinigus jau ne tik nepatrauklu, bet ir nuostolinga. Bankai nenori jų priimti ir daro viską, kad jų nebeliktų. Bankai to siekia vadovaudamiesi elementaria ekonomine logika. O kokia logika vadovaujasi investuotojai? Ta pačia, kokia ir bankai vadovaujasi dalydami paskolas. Pasaulinės ekonomikos prognozės nedžiugina. Perspektyvos koreguojamos pesimistine linkme. Analitikai net didžiausioms ir geriausioms bendrovėms prognozuoja mažėjančius pelnus. O tai neigiamai atsilieps jų kainoms rinkoje. Investuotojai dabar linkę laukti, o ne veikti. Šiandien tarp fondų valdytojų jau retas užsiima atskirų akcijų paieška portfeliams. Staiga išaugo portfelių globalizacijos paklausa. Fondai domisi ne atskiromis bendrovėmis, o ištisais sektoriais, regionais ir jų perspektyvomis. Paprastai sakant, dienos šviesą išvysta vis daugiau ETF‘ų. Tai ne tas pats, kai fondo valdytojas pasirinktų palyginamąjį fondą (angl. benchmark) savo rezultatams įvertinti. Dabar prasčiausiai pagal to fondo sudėtį „kepamas“ fondas ir jo vienetai paleidžiami į biržą.

» Kodėl pinigai, kurių tiek daug ir vis daugėja, nekeliauja į akcijų rinkas, o dūla bankų indėliuose?

Esant tokiai tendencijai ETF‘ai greitai pradės konkuruoti su akcijomis likvidumu. Bet tai greičiausiai fondo valdytojo, o ne visos rinkos problema. Šiandien „perliukų“ paieška rinkoje yra sudėtingas dalykas. Žinoma, neminėkime tokių išreklamuotų atvejų kaip „Apple“ ar „Google“. Bet ir reklama ne kiekvienam padeda. Nauja investicine idėja turėjusios tapti „Facebook“ akcijos rinkoje patyrė visišką fiasko. Fondo valdytojas, viską „statydamas“ ant „Facebook“, paprasčiausiai netektų darbo. Tad kam rizikuoti? Štai jums indeksinis fondas. Ir prisikabinti nėra prie ko: fondas neatsilieka nuo indekso. Vadinasi, dirbama gerai?.. Nepaisant visko sutariama, kad akcijos šiandien daug pigesnės už kitas aktyvų klases, kad rinkoje egzistuoja perteklinis likvidumas, kuris gali būti nukreiptas į akcijas, kad ateinančios infliacijos, o ne makroekonominiai lūkesčiai pradės kelti akcijų kainas. Todėl smagu matyti vis daugiau raginimų atsigręžti į fundamentalius dalykus, nepamiršti, kad už akcijų yra konkretūs verslai su gyvais ir sumaniais vadovais. Kad tai bendrovės su augimo potencialu, su dividendais, su nuosavų akcijų supirkimais ir panašiais dalykais, kurie W. Buffett‘ą padarė vieną turtingiausių žmonių pasaulyje, nors jo metinė alga – tik 100 tūkst. dolerių.


Nr. 37 2012 m. spalio 8–14 d.

Paskutinis puslapis

31

Trys klausimai M. Zuckerbergui Rugsėjo 14 d. prie „Facebook“ prisijungė milijardinis vartotojas. Apie tai, ką socialiniam tinklui reiškia milijardas vartotojų ir kokių tai suteikia galimybių, „Bloomberg Businessweek“ kalbėjo su socialinio tinklo įkūrėju ir vadovu Marku Zuckerbergu. Ką 1 mlrd. vartotojų reiškia „Facebook“ tinklui? Pagrindinė vertybė yra dėmesys mūsų įtakai. Mes visada buvome maži turint omenyje darbuotojų skaičių. Mes visada pateikiame tokią statistiką: turime 1 000 inžinierių ir dabar 1 mlrd. vartotojų, tad vienas inžinierius yra atsakingas už milijoną vartotojų. To nėra niekur kitur. Kokios didelės „Facebook“ ambicijos sveikatos apsaugos, finansų ir valdymo srityse? Šias sritis keisti yra kompleksiškas dalykas.

Manau, kad galiausiai mes prieisime tą stadiją, kai finansai ar net sveikatos priežiūra, ar kai kurie valdžios aspektai bus tvirtai integruoti į „Facebook“. Mano žmona gydytoja nuolat pateikia man pavyzdžių, apie kuriuos negalvotum kaip apie tradicines užkrečiamas ligas, tačiau socialiniuose tinkluose jie tampa panašūs į tokias – laimė, rūkymas, nutukimas. Turiu omenyje, kad laimė nėra liga, bet tie reiškiniai siejasi tarpusavyje. Dėl to man atrodo, kad socialiniai tinklai turi kai ką tokio, kas turėtų juos įtraukti į svei-

katos priežiūrą ir padėti žmonėms būti sveikiems, tačiau šiandien taip nėra. Kaip planuojate pasiekti 2 mlrd. vartotojų? Ar ryžtumėtės prognozuoti, kada tai gali įvykti? Ne. Svarbiausia dabar yra pereiti prie mobiliųjų įrenginių. Pasaulyje yra 5 mlrd. žmonių, kurie turi mobiliuosius. Šiuo metu 600 mln. žmonių naudoja „Facebook“ savo telefonuose, tad šių vartotojų sparčiai gausėja. Dabar, kai vis daugiau telefonų tampa išmanieji, ši rinka suteikia milžiniškų galimybių.

„Facebook“ koncentruosis į mobiliuosius įrenginius. Reuters

Kaip priimti svarbų sprendimą ■ Verslo pasaulyje

Kartais tokia taktika veikia, tačiau kai reikia priimti svarbų sprendimą, tai gali būti pati blogiausia taktika. Grupinis mąstymas nutrina aštrius kampus ir padeda pasiekti visiems prieinamą sprendimą. Tačiau toks sprendimas būna saugus ir panašus į priimamus kitur. Jei norite būti kitoks, jei

norite rasti kitokį sprendimą, vienintelė rūpima nuomonė yra jūsų nuomonė. Viskas priklauso nuo jūsų: nuo jūsų vizijos, jūsų aistros, jūsų motyvacijos, jūsų atsakomybės. Dėl to jūs labiau stengsitės įrodyti kitiems, kad jūsų priimtas sprendimas yra teisingas, negu gindami bendrą interesą. Tad kaip pačiam priimti svarbų sprendimą? 1. Pasirinkite „beprotišką“ idėją. Rinkitės tai, kuo tikite vėlai naktį, bet dvejojate išbandyti šaltoje dienos šviesoje. Arba rinkitės idėją, kuri, anot kitų, niekada nesuveiks. 2. Tada ieškokite duo-

menų, o ne nuomonių. Kitų žmonių indėlis yra svarbus, tačiau tik tuo atveju, kai jis yra informacijos, o ne nuomonių pavidalo. Nuomonės turi papildomą emocinį svorį. Jei jums svarbi žmogaus nuomonė, paklauskite, kokiais duomenimis jis rėmėsi ją formuodamas. Visa kita ignoruokite. 3. Įvertinkite duomenis. Jų analizė pasidaro lengva, kai pašalinamos nuomonės ir emocinis svoris. Susidarykite pliusų ir minusų sąrašą. Būkite objektyvus ir išmintingas. 4. Nuspręskite, kaip stipriai tikite. Inovatyvus produk-

mai su savimi bus galima pasiimti nedidelę kuprinę ar kompiuterio krepšį, o už didesnius nešulius teks mokėti 35 litus. Vengrai motyvuoja, kad toks sprendimas priimtas norint greičiau sulaipinti keleivius ir nesulaikyti lėktuvų, kol keleiviai susikraus lagaminus virš galvų ir prisisegs diržus. O gal tiesiog norima apmokestinti tai, kas vis dar neapmokestinta? Juk jau mokame už papildomą kojų vietą, galimybę pirmam nubėgti iki lėktuvo. Be to, naftos kainos kelia skausmą visoms oro bendrovėms,

todėl didėjančias sąnaudas tenka dengti vis originaliau. Netrukus ir „airBaltic“ paskelbė svarstanti galimybę pasekti „Wizz Air“ pavyzdžiu. Sprendimas priklausys nuo vengrų sėkmės. Greičiausiai panašių žinių sulauksime ir iš „Ryanair“. Tokiu tempu viską apmokestinant greitai gali tekti mokėti ir už apsilankymą lėktuvo tualete. „Ryanair“ prieš porą metų jau taip juokavo, o vėliau rimtesniu tonu prakalbo apie taupymo planą, kad lėktuve būtų paliktas tik vienas tualetas, o vietoj kitų įrengtos

kelios papildomos kėdės. Savo ruožtu mes dar galime pasiūlyti papildomai apmokestinti galimybę pakelti lėktuvo lango užuolaidėles, pavartyti meniu ar reklaminį oro linijų leidinį. Jei jau visai prastai su pinigais, galima apmokestinti ir saugos diržus: „Norite skristi saugiai? Iš jūsų – 15 litų.“ Taip pat skrydžio metu galima išjungti apšvietimą, o už skaitymo lempelės įjungimą prašyti po 5 litus už kiekvienas 15 minučių – bus naudojama mažiau elektros energijos, o kartu ir degalų.

išmokstama nuolat klausti nuomonės, svarstyti kitų žmonių idėjas, rengti minčių lietų, kad būtų rastas geriausias ir išradingiausias sprendimas.

Jei norite būti kitoks, jei norite rasti kitokį sprendimą, vienintelė rūpima nuomonė yra jūsų nuomonė. Reuters

T I N K L A R AŠ T I S Ką dar apmokestinus? Praėjusią savaitę vengrų pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ apmokestinimo kovoje nuginklavo „Ry-

nair“, kai pareiškė, kad nuo spalio 24 dienos apmokestina į lėktuvo kabiną įsinešamą lagaminą. Nemoka-

tas atrodo akivaizdus, kai jau būna išpopuliarėjęs. O nauja industrija atrodo buvusi neišvengiama, tik jai iškilus. Kas nors tikėjo, kai kiti – ne. 5. Nuspręskite, ar tas kas nors esate jūs. Jei tikite, kai kiti ne – ir didelė dalis to tikėjimo paremta analize, o ne nuojauta, – imkitės to. Pradėkite verslą. Parduokite verslą. Ženkite į naują rinką. Išbandykite naują produktą. Imkitės to žinodami, kad jūs stengsitės labiau, padarysite tai greičiau ir laikysitės to ilgiau, nes jūs esate tas, kuris priėmė šį sprendimą.

Ką dar ateityje apmokestins oro linijos? AFP



Ekonomika.lt 37 (99)