Page 8

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

Lietuvoje

15

Nupiešta žaidimų aikštelė

Miežiškiuose, Panevėžio rajone, įrengta nauja vaikų žaidimų aikštelė. Joje įgyvendinta vienos jaunos mamos mintis – paprašyti vaikų, kad jie nupieštų svajonių žaidimų aikštelę. Gražiai idėjai pritarė visa miestelio bendruomenė. Rapolas Gabrys rapolas.gabrys@ekonomika.lt

M

iežiškių bendruomenė vaikų paprašė nupiešti, kaip jie įsivaizduoja žaidimų aikštelę ir kas joje turėtų būti. Vaikai piešė sūpynes, laipynes, čiuožynes, karuseles, pavėsines, smėlio dėžes. Pagal jų piešinius meistrai sukūrė ir įrengė tikrą žaidimų aikštelę, kurioje jau visą šią vasarą vaikai galėjo žaisti taip, kaip svajojo. Miežiškiai vaikų žaidimų aikštelę nutarė statyti pasinaudodami Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšomis, nes savo jėgomis įrengti aikštelę nedidelei bendruomenei būtų buvę sunku. 2010 metų sausį bendruomenė pateikė paraišką projektui „Viešosios erdvės sutvarkymas, įrengiant vaikų žaidimų aikštelę Miežiškiuose“ įgyvendinti pagal programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ „Leader“ metodu. Birželį projektui buvo skirta 87 tūkst. Lt parama. Panevėžio rajono savivaldybė prie šio projekto įgyvendinimo prisidėjo nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu.

Viskas pagal vaikų piešinius Konkursą įrengti vaikų žaidimų aikštelę laimėjusiai bendrovei buvo parodyti mažųjų miežiškėnų piešiniai ir meistrai ėmėsi darbo. Aikštelėje atsirado įvairių čiuožynių, laipynių, sūpynių, pavėsinių. Dauguma įrenginių pagaminti iš medžio, kad vaikai galėtų žaisti sveikoje ir

Pasak bendruomenės pirmininko S. Skrebės, kokius atrakcionus statyti, sprendė patys vaikai. Redos Skrebės nuotr.

saugioje aikštelėje. Aikštelė buvo aptverta dailia medine tvorele, kad mamos galėtų ramiai paleisti mažiausius vaikučius pabėgioti. Įgyvendinant projektą Miežiškių kaimo centre buvo atlikti žemės sklypo parengimo ir aplinkos tvarkymo darbai, įsigyti ir sumontuoti aikštelės įrenginiai, greta įrengta tinklinio aikštelė, krepšinio stovas, nupirktas traktoriukas žolei pjauti. Miežiškių bendruomenės pirmininkas Saulius Skrebė pasakojo, kad vos pradėjus įrengti aikštelę kilo didžiulis vaikų susidomėjimas. Jie nekantravo išbandyti dar nebaigtus montuoti įrenginius, tad bendruomenės nariams teko saugoti aikštelę nuo

vaikų, kad mažieji nesusižalotų ar ko nors nesugadintų. Dar šiek tiek reikėjo palaukti, kol sužels pasėta žolė.

Saugi ir patraukli aikštelė Aikštelė buvo atidaryta birželio pirmosios – Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga, joje yra daugiau kaip 20 įvairių įrenginių vaikų žaidimams. Vasarą aikštelė skambėjo nuo mažesnių ir didesnių vaikų klegesio, nes Miežiškiuose dabar tai vienintelė tokia puiki vieta, kur darželinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai gali rasti įdomių ir saugių užsiėmimų. Tinklinio aikštelė nuolat pilna vyresnių vaikų ir jaunimo. „Manau, tai labai svarbus mūsų bendruomenės projektas,

nes anksčiau vaikai žaisdavo kas kur, jaunimas tiesiog rinkdavosi ir vaikštinėdavo gatvėse. Jaunimo užimtumas yra svarbus visai bendruomenei“, – kalbėjo S. Skrebė. Žaidimų aikštelė buvo pastatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšomis pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, „Leader“ metodu. Parama pagal minėtą priemonę skiriama viešajai infrastruktūrai sutvarkyti ar sukurti, kaimo vietovei svarbiems statiniams statyti, renovuoti, rekonstruoti. Projektas gali būti įgyvendinamas kaimo vietovėse ar miestuose, kuriuose gyvena iki 6 tūkstančių gyventojų. „Leader“ metodas įgyvendinamas iš apačios į

viršų principu, kai imtis iniciatyvos skatinamos kaimo bendruomenės, susibūrusios į vietos veiklos grupę. Paramos pagal „Leader“ metodą gali kreiptis kaimo bendruomenės, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, kiti juridiniai asmenys, išskyrus vietos veiklos grupes. Kvietimus teikti paraiškas skelbia vietos veiklos grupės, turinčios patvirtintą vietos plėtros strategiją. Pagal „Leader“ metodą didžiausia paramos suma vienam vietos projektui negali viršyti 690 560 Lt, bet konkrečią sumą numato kiekviena vietos veiklos grupė atskirai. Finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, bendruomenė savo įnašą gali teikti nekilnojamuoju turtu ar žeme.

Aktyvi bendruomenė prikvietė angelus Miežiškių bendruomenė – viena iš aktyviausių Panevėžio rajone ir kiek įstengdama gražina savo gyvenvietę. Prieš keletą metų kultūros renginių aikštelėje prie Nevėžio „nusileido“ aštuoni angelai ir vieta greitai buvo pakrikštyta Angelų slėniu. Nagingi medžio drožėjai iš ąžuolo sukūrė aštuonias skulptūras, šalia atsirado sūpuoklių, suolų ir kitų medžio dirbinių. Nuo tada slėnis tiesiog traukia angelus. S. Skrebė skaičiuoja, kad šiandien angelų jau

yra arti dvidešimties. Ypač išsiskiria miežiškėno Juliaus Gasaičio kūrinys. Medinio suolo viename gale išskaptuota ausis, į kurią galima išsakyti savo nuodėmes ar pageidavimus. Kitame jo gale išpjaustyta antra ausis stebi, ar sakoma tiesa.

Planuojamas muziejus Miežiškių bendruomenė ilsėtis neketina ir rengiasi įgyvendinti naujas idėjas. Vienas artimiausių projektų – kalėdinių eglučių žaisliukų muziejaus įrengimas nenaudojamame ūkiniame pastate šalia bendruomenės salės. „Projektą ketiname pradėti įgyvendinti kitais metais. Pradinė kolekcija jau yra, muziejus galės dirbti edukaciniais tikslais. Tikimės gauti 140–150 tūkst. Lt paramą, o mūsų įnašas bus pastatas“, – kalba S. Skrebė. Bendruomenės pirmininkas pasidžiaugė, kad prie veiklos noriai prisideda ir kitos miestelio įstaigos: mokykla, kultūros centras, biblioteka, klebonija. Be to, įrengus vaikų žaidimų aikštelę bendruomenė ateityje turi tikslą įkurti jaunimo užimtumo centrą. Vaikinai ir merginos galėtų leisti laisvalaikį prie biliardo ar teniso stalų, pasportuoti ar tiesiog pabendrauti, pasiklausyti muzikos, o galbūt ir patys muzikuoti. Užs. Nr. 09-05-2012

Darbo užmokestis augo ■ Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių antrąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju, padidėjo visose Lietuvos apskrityse – nuo 0,5 lito Alytaus iki 40 litų Telšių apskrityje . Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad

darbo užmokesčio didėjimą šiuo laikotarpiu daugiausia lėmė padidėję darbų mastai apdirbamosios gamybos, statybos ir kitose įmonėse. Didžiausią darbo užmokestį – 2 415,8 lito – gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų

darbuotojai. Jis 12,2 proc. viršijo šalies ūkio vidurkį. Mažiausias buvo Tauragės apskrities darbuotojų vidutinis mėnesinis užmokestis – 1 736,2 lito. Antrąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju, darbo užmokestis atskaičius mokesčius didėjo vi-

sose apskrityse, labiausiai – Telšių (1,9 proc.) ir Tauragės (1,8 proc.). Trisdešimt penkiose savivaldybėse (58,3 proc.) vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudarė iki 1 800 litų, keturiolikoje (23,3 proc.) – nuo 1 801 iki 2 000 litų, o

likusiose vienuolikoje (18,3 proc.) – daugiau nei 2 000 litų. Šešiose savivaldybėse (Vilniaus, Klaipėdos, Visagino, Jonavos, Elektrėnų ir Mažeikių) darbuotojų vidutinis mėnesinis neatskaičius mokesčių viršijo šalies ūkio vidurkį – 2 153,6 lito.

Daugiausia – 24 518 litų – uždirbo Vilniaus apskrities įmonių darbuotojai. Fotodiena

Ekonomika.lt 33 (95)  

Savaitraštis Ekonomika.lt, nr.33 (95), rugsėjo 10-16 diena.

Advertisement