Page 6

Diskutuokime

10

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

2012–09–03 19:21

»

GERIAUSI

www.ek.lt komentarai

skrebutis 2012–09–04 20:01 Ups, maža valstybėlė ta Lietuva, per maža, kad galėtų nepriklausyti kokiai nors sąjungai. Esame ES nariai ir tas OK, manau daug svarbiau, kad esame NATO nariai. O dėl euro įvedimo Lietuvoje – NE KATEGORIŠKAI. Viskas brangs, pabėgs iš Lietuvos net ir likę dirbantys – užsidirbantys sau, bet ir išlaikantys pensininkus ir studentus. Nieko gero iš to jau nebebus, jei būtume turėję eurą 2007 – valio, bet dabar nėra prasmės. Tokia mano nuomonė... Kęstas 2012–09–04 17:44 Lietuvoje depresijos lygio jaunimo bedarbystė ir artėja Seimo rinkimai. Ką gali valdžia pasakyti jaunimui, jų tėvams ir seneliams, susirūpinusiems, kad mokesčių kėlimas nusuko galvas mažesniems verslams – ekonomikos ir darbo rinkos pagrindui. Aišku, sako, kad kurkit verslus. Pamirškite apie startinio kapitalo būtinumą. Arba nors svajokit apie verslus. Tik netrukdykit mums vėl prasmukti valdžion. Nejaugi mes čia tikrai visi tokie durni? optimistas 2012–09–04 04:35 Nė viena korumpuota vyriausybė nėra linkusi ieškoti alternatyvių kuro šaltinių. Todėl ir klesti naftos monopolizmas. Nuo to kyla visos kitos kainos ir taip eina Europa i niekur. Kuo greičiau grius EU, tuo greičiau bus pradėti spręsti realiai gyvenimiškai svarbūs klausimai. VAP 2012–09–01 14:17 Pavydu, ar ne? Vien žo – lietuviai... Kaltinti kitus lengva, o ar bandėt trintukus ar cigaretes iš Maskvos vežti kada? Kita vertus, vežė daug kas, bet matyt reikėjo tinkamu momentu pakeisti elgseną, pradėti naujus verslus, teisingai investuoti pinigus... O čia jau smegenų daug kam pritrūko. Arba pritrūko kvapo, noro – pradėjo pinigus leisti įvairioms linksmybėms ir gėrybėms. Išliko protingiausi ir stipriausi. Tie, kurie neišliko, dabar savo nuoskaudas lieja komentaruose :–)

Korporacijų plitimas tikrai duoda tai, kas vadinama globalizacija, ir dalis laisvės ten jau sukoncentruota. Anksčiau ėjome į mišką pasiimti mėsos, dabar į kokį prekybos centrą, anksčiau daugiau ėjome pėsti – dabar priklausome nuo naftos kainų ir galimybės

jas įpirkti, pagaliau dabar verkiame dėl Gazpromo kainų dujoms, bet nemačiau, kad žabus būtų susirinkę aplinkinių kaimų žmonės ir miškus išsivalę kurui. Dažnu atveju, jei ilgai klausai, kaip ant tavęs darbdavys rėkia, maldauji atlyginimo, vadinasi, po to

Panika dėl indėlių vidaus rinkoje. Bent 10–20 proc. tos sumos būtų milijardinės lėšos, bet jie nusiteikę kaupti ir saugoti.“ Ekonomistas N. Mačiulis sakė, kad Lietuva Europoje išsiskiria paskolų ir pajamų santykiu: vidutiniškai paimta paskola sudaro apie 40 proc. metinių pajamų, o ES vidurkis siekia 100 proc. Anot jo, mažesnė priklausomybė nuo skolinto kapitalo naudinga: jei finansų krizė Europoje sustiprėtų, Lietuvos gyventojai ir įmonės jos poveikiui būtų atsparesnės.

Gabija Sabaliauskaitė gabija@ekonomika.lt

■ 44,3 mlrd. litų – tokią

sumą liepą pasiekė ir rekordus pagerino bendrasis indėlių portfelis, vien per mėnesį išaugdamas per 600 mln. litų, kai paskolų portfelis, atvirkščiai, susitraukė daugiau nei milijonu, iki 53,9 mlrd. litų. Tiesa, panaši padėtis susiklostė ir Švedijos bankuose. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas tokį reiškinį jau pakrikštijo netipiška indėlių krize, bankų įsipareigojimai klientams didėja, o pinigai neįdarbinami. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs: blogiau būtų, jei indėlių bankai apskritai nepritrauktų, o gyventojai abejotų jų mokumu, kaip Ispanijoje ar Graikijoje. Lietuvos bankų sistemos likvidumas esą yra didelis, todėl indėlių perteklius žymiai pakenkti neturėtų. „Aišku, jeigu pinigų pasiūla daug didesnė nei paklausa, dalis kapitalo yra neįdarbinti ir bankai, mokantys nors ir nedideles palūkanas už indėlius, grąžos už juos negauna, jei nesugeba paskolinti, – sakė jis. – Šia prasme tam tikras nuostolis ir žala bankų pelningumui yra. Bet žiūrint iš makroekonominių pozicijų tai nėra labai bloga situacija. Ji

Paskola investicijoms Aktyvesniam taupymui įtakos galėjo turėti vasarą kilęs nerimas dėl euro zonos ateities ir antrosios krizės bangos. Fotodiena rodo, kad yra galimybių finansuoti ir gyventojų, ir įmonių, ir valstybės poreikius.“

Yra ką skolinti Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas „Ekonomika.lt“ sakė, kad išaugusį indėlių portfelį bankuose galima vertinti dvejopai: viena vertus, jis rodo bankų lėšas, kurias šie gali skolinti, tačiau taip pat įspėja

apie lėtą gyventojų vartojimą. Be to, paskolų portfelis neauga: bankuose sukaupti pinigai į ekonomiką nepatenka. „Verslui iš principo yra gerai, kad bankuose yra pinigų, tai rodo potencialą, kuris galėtų būti paskolintas, bet kartu siunčia žinutę, kad rinkos dalyviai, ypač vartotojai, yra išsigandę, – sakė jis. – Mūsų ekonomika auga ne taip sparčiai, kaip galėtų augti, jei tie žmonės nutartų bent dalį lėšų išleisti

» Tai nėra labai bloga situacija. Ji

rodo, kad yra galimybių finansuoti ir gyventojų, ir įmonių, ir valstybės poreikius

„Aišku, kad įmonės, nesiskolindamos ir atidėliodamos sprendimus investuoti į gamybinio pajėgumo plėtrą, efektyvumo didinimą, technologinį atsinaujimą, nėra rizikingos, nes neturi daug finansinių įsipareigojimų, bet kartu šiek tiek pamina savo konkurencingumą ateityje, – aiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. – Investicijų abstinencija ekonomikoje nėra geras ženklas. Iš tiesų bankai noriai skolintų investiciniams projektams, bet jų yra santykinai mažai, palyginti su tuo, kiek yra likvidaus kapitalo, kuris kaip paskolos galėtų būti nukreiptas investiciniams projektams finansuoti.“ Visą straipsnį skaitykite www.ekonomika.lt

SAVAITĖS KLAUSIMAS

POPULIARIAUSI

www.ek.lt/video

Ar bankai ras kur įdarbinti sukauptus pinigus?

11

Pirmoji „Ikea“ duris atvers rugpjūtį

INBOX Žodžiu, globalizacijos esmė – padaryti mus tingius ir vaikas turi žinoti, kad pienas ir kiaušiniai atsiranda prekybos centre

Vilniaus pulsas

čia jungiasi www.ek.lt draugai

žiūri kino teatre kokį Holivudo bojeviką ar melodramą, ryji spragėsius su pepsikola ir po to, kai užsidega šviesa, vėl pasijunti, kad esi žmogus, pririštas prie viso pasaulio be jokios savigarbos ir teisės rinktis. Gal kažkas mane supras. Perestukinas

LANKOMIAUSI

www.ek.lt

SAVAITĖS STRAIPSNIAI

Sklype, esančiame šalia Vilniaus oro uosto, kur baigiama statyti pirmoji Baltijos šalyse „Ikea“ parduotuvė, ketvirtadienį buvo įmūryta simbolinė kapsulė su laišku ir keliais daiktais ateities kartoms. rapolas gabrys info@ekonomika.lt

V

ilniaus meras Artūras Zuokas ir „Felit“, valdančios „Ikea“ Lietuvoje, vadovas Sigurduras Palmasonas į kapsulę įdėjo USB atmintinę su filmu apie Vilnių, smėlio laikrodį ir naujausią „Ikea“ katalogą.

„Šiandien mums visiems istorinė diena – pasaulyje garsi „Ikea“ jau baigia iškilti šalia oro uosto ir tai bus ženklas investuotojams, kad Vilnius yra puiki vieta pradėti arba plėsti jų verslą, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. – Žinodami, kokį svarbų vaidmenį versle šiais laikais atlieka laikas ir greitas iššūkių sprendimas, įdėjome smėlio laikrodį kaip

ženklą, kad viską įmanoma išspręsti greitai. Džiaugiuosi, kad pirmoji Baltijos šalyse „Ikea“ bus atidaryta jau ateinantį rugpjūtį.“ S. Palmasonas teigė Vilniuje susidūręs su aukščiausia kompetencija įgyvendinant projektą. „Vietos valdžia įrodė galinti suteikti visą įmanomą pagalbą užsienio investuotojams, įgyvendi-

nantiems didelius projektus, – sakė S. Palmasonas. – Dėl to pirminis numatytų darbų grafikas iki šiol liko nepakitęs ir viskas vyksta kaip suplanuota. Pasirinkome Vilnių kaip regione pirmaujantį miestą, kurį lengvai pasiekia milijonai žmonių, gyvenančių netoliese. Mažiau nei po metų atversime parduotuvę ir darysime tai, ką „Ikea“ daro 340 parduotuvių visame pasaulyje, – kursime

Deimantai sužibo antikrizinėmis spalvomis

geresnį kasdienį gyvenimą daugeliui žmonių.“ Po Žirnių gatvėje esančio žemės sklypo įforminimo praėjusiais metais pradėti aplinkos tvarkymo darbai – šiuo metu beveik visas sklypas parengtas komercinės paskirties statyboms, tarp kurių bus įkurta „Ikea“ ir papildomos mažmeninės perkybos erdvės. „Felit“, valdanti „Ikea“ franšizę, investuos Vil-

„Felit“, valdanti „Ikea“ franšizę, Vilniuje investuos daugiau kaip 100 mln. eurų.

Pasaulinė finansų krizė neaplenkė ir brangakmenių pramonės. Vis dėlto reikia pripažinti, kad deimantas ir sunkmečiu išlieka deimantas. Tai siekia įrodyti didžiausi šios pramonės šakos veikėjai.

Bendrovės nuotr.

Aukštųjų technologijų šalis, žinių visuomenė – tokiais skambiais žodžiais apkamšytos Lietuvos ekonominės vizijos. Ko trūksta Lietuvai, kad taptų taip trokštama žinių ekonomika?

Kuo skiriasi turtingųjų ir vidutiniokų mąstymas? Pasaulio turtingiausia moteris Gina Rinehart sulaukė kritikos bangos, kai pasakė, kad pavydžioji vidurinė klasė geria, rūko ir socializuojasi, užuot dirbusi ir susikrovusi turtus. Bet galbūt jos žodžiuose yra tiesos.

Finansų krizė – tarsi aukso kasyklos organizuoto nusikalstamumo grupėms. Apie tai byloja įtakingų bankų, kaip „Barclays“, HSBC, ar „Credit Suisse“, sąsajos su narkotikų karteliais ir kitomis organizuotomis nusikalstamo pasaulio grupėmis.

Pigaus maisto era baigėsi Per pastarąjį dešimtmetį baigėsi pigi nafta – magiškas pokario pasaulio ekonomikos augimo ingredientas. Šią vasarą išaugusios kukurūzų, sojų pupelių ir kviečių kainos – tai trečias išaugimas per penkerius metus – rodo, kad pigaus maisto era taip pat baigėsi, rašo „The Guardian“.

180 kilometrų dviračių takų

Atsidūrė tarp pasaulio geriausiųjų

■ Iki 2020 metų Vilniuje

■ Vilniečių bendrovė

planuojama sukurti per 70 kilometrų asfaltuotų dviračių takų ir dviračių eismo juostų gatvėse, be to, iki 30 kilometrų rekreacinių dviračių takų parkuose ir pažymėti daugiau nei 80 kilometrų dviratininkų trasų, sutvarkant dangą rekreaciniuose miškuose ir link vandens telkinių. Taip pat ribojant automobilių eismą centrinėje miesto dalyje apie 20 kilometrų gatvių ir šaligatvių pritaikyti dviračių eismui. Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ siūlo diegti

viešųjų dviračių sistemą ir įrengti kelias dešimtis dviračių saugojimo aikštelių, diegti skaitmenines technologijas, skatinančias dviračių transporto naudojimą. Šiuo metu mieste yra 94 km paženklintų dviračių trasų. Užs. Nr. 09-07-2012

Vilniuje planuojama sukurti per 70 kilometrų asfaltuotų dviračių takų. Fotodiena

„Irdaiva“ tarptautiniuose verslo apdovanojimuose „Stevie® Awards“ įvertinta auksu. Apdovanojimas suteiktas kategorijoje „Metų įmonė – medžiagos ir statyba“ (angl. „Company of the Year – Materials & Construction“) už laimėjimus statybų sektoriuje. Statybų bendrovės „Irdaiva“ direktorius Irmantas Kubilius teigė, kad šis apdovanojimas yra unikalus. „Tarp nugalėtojų atskirose kategorijose – JAV, Didžiosios Britanijos, Pietų Korėjos, Danijos, Indijos

įmonės“, – sakė „Irdaivos“ direktorius. Geriausia metų kompanija Automobilizmo ir Transporto kategorijoje buvo pripažinta japonų „Mitsubishi Motors Corporation“, Kompiuterinės technikos – „Lenovo Group“, Programinės įrangos – SAP AG, Plataus vartojimo prekių – „Unilever“, Transporto – „Delta Air Lines“ ir kitos. „Atsidurti tokioje kompanijoje su lietuviška vėliava – geras jausmas“, – sakė I. Kubilius. Apdovanojimuose dalyvavo daugiau kaip 3 200 pretendentų iš 50 valstybių. Kompanijos varžėsi 41 kategorijoje.

Užs. Nr. 09–06–2012

Sklype, esančiame šalia Vilniaus oro uosto, pradėtos pirmosios „Ikea“ parduotuvės statybos. Bendrovės nuotr.

Ką turi Kalifornija, ko neturi Lietuva

Pinigų plovėjai per krizę puotauja

niuje daugiau kaip 100 mln. eurų (370 mln. litų), o vien 26 tūkstančių kvadratinių metrų ploto „Ikea“ prekybos centre bus sukurta 200 naujų darbo vietų. Šiam projektui detalųjį teritorijos planą savivaldybė parengė per 6 mėnesius. Parduotuvės „Ikea“ statybos darbus atlieka „YIT Kausta“, pavasarį pasirinkta konkurso būdu.

„Irdaiva“ atlieka statybos ir remonto darbus Lietuvoje ir užsienyje. Tarp įgyvendintų projektų tokie objektai, kaip V. Kasiulio dailės muziejus Vilniuje, Biržų pilies kompleksas, Burbiškio dvaro ansamblis bei kiti kultūrinio paveldo bei visuomeninės svarbos objektai. Pernai bendrovės pardavimai siekė 56,3 mln. litų, o šiemet planuojama, kad perkops 60 milijonų litų.

Vilniečių bendrovė „Irdaiva“ apdovanojimuose „Stevie® Awards“ įvertinta auksu. Organizacijos nuotr.

Ekonomika.lt 33 (95)  

Savaitraštis Ekonomika.lt, nr.33 (95), rugsėjo 10-16 diena.

Advertisement