Page 4

Lietuvoje

6

LIETUVOS NAUJIENOS

46 %

SIC atlikto tyrimo duomenimis, restoranuose ir kavinėse lankosi 46 proc. lietuvių

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

Nupirko Kauno elektrinę

Užbaigė stadioną ■ Grigiškių Šviesos gimna-

zijoje bendrovė „LitCon“ baigė naujo stadiono statybą. Projekto vertė – per 2,2 mln. litų. Statyba pradėta pernai rugpjūčio pabaigoje. Per metus įrengtas lauko lietaus surinkimo tinklas, drenažas, sumontuotas vandens nutekėjimo

latakas, paklotos naujos trinkelės, asfaltuoti ir įrengti bėgimo takeliai, stadionas išklotas dirbtine žole, jame įrengtas apšvietimas ir vaizdo stebėjimo kameros. Pagal planą buvo numatyta, kad stadiono statyba truks iki 2014 metų, tačiau buvo gautas papildomas finansavimas ir nuspręsta stadioną baigti anksčiau.

■ Bendrovės „Clement

Power Venture“ savininkas Rimandas Stonys tvirtina, kad jo valdoma bendrovė iš „Gazprom“ nupirko 99,5 proc. Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) akcijų.

Bendrovė „LitCon“ baigė naujo stadiono statybą. Bendrovės nuotr.

Kosmetinių reitingų karalienė Artėjant vieno svarbiausių verslo reitingų „Doing Business 2013“ paskelbimui vyriausybė ėmė girtis pagerintomis verslo sąlygomis ir prognozuoti Lietuvos kilimą reitinge. Vis dėlto ekspertai sako, kad realiai Lietuvoje verslo sąlygos per metus pagerėjo menkai, o reitingai ne visuomet atspindi tikrą situaciją. Paulius Grinkevičius paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

P

ernai Lietuva vienuose autoritetingiausių Pasaulio Banko (PB) rengiamų verslo reitingų „Doing Business“ užėmė 27-ąją vietą iš 183 valstybių. Vyriausybės atstovai sakė padarę daug darbų, kurie šiemet leistų pakilti tarp dvidešimties geriausiųjų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir analizės departamento direktorius Sigitas Besagirskas, dalyvavęs ir Verslo aplinkos gerinimo (Saulėtekio) komisijos veikloje, mano, kad Lietuvos pakilimą PB „Doing Business 2013“ reitinguose gali lemti ne realiai gerėjanti verslo aplinka, o kosmetiniai pataisymai, neatnešantys permainų verslui. „Yra niuansų, kai formaliai labai nepagerinus verslo aplinkos reitinge galima per keletą laiptelių pakilti, – kalbėjo S. Besagirskas. – Kai Saulėtekio komisijoje nagrinėjome, kaip tai padaryti, pirmiausia ir orientavomės į tokius dalykus, kuriuos galima pasiekti pakeičiant tik formalius teisės aktus. Radome 4 ar 5 rodiklius, kuriuos galima pagerinti per dieną.“ Pasak S. Besagirsko, pažvelgus iš verslo perspektyvų verslo aplinka Lietuvoje negerėjo. Esą verslui trukdo didelės energetinių išteklių kainos, neįgyven-

dinamos teritorijų planavimo permainos, o opiausia problema yra nestabili mokestinė aplinka. „Buvome su vyriausybe sutarę, kad žemės išteklių mokestis būtų didinamas palaipsniui, pagal atitinkamas verslo

sąlygas, bet jie vis tiek priėmė kelis kartus didesnį mokestį – staiga išaugo mokesčiai ir kai kurioms įmonėms tam tikros sutartys tapo nuostolingos. Nestabilu ir ateityje stabilumu nekvepia“, – dėstė S. Besagirskas. Tiesa, jis

pridūrė, kad vyriausybę vis dėlto galima ir pagirti – sumažėjo biurokratinis aparatas, verslą kontroliuojančios institucijos pradėjo taikyti mažiau prievartos ir vykdyti daugiau konsultacinio pobūdžio tikrinimų.

Trypčioja vietoje Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas, paklaustas, ar „Doing Business“ verslo reitingai objektyviai atspindi šalies verslumo rodiklius, aiškino, kad

reitinguose visuomet pasitaiko netikslumų. „Verslo sąlygos stambioms ir smulkioms įmonėms skiriasi. „Doing Business“ daugiausiai skaičiuoja akcinių ar uždarųjų akcinių bendrovių teisinį reguliavimą, o juk yra ir ūkinės

Iki rugsėjo pabaigos sandoris bus įregistruotas Registrų centre. Uždarame posė-

bendrijos, ir pagal verslo liudijimus dirbantys žmonės“, – sakė V. Žukauskas. Vis dėlto, pasak LLRI eksperto, tokie reitingai atspindi bendras tendencijas ir leidžia valstybei parodyti, į kokias sritis reikia atkreipti dėmesį. V. Žukausko nuomone, nėra garantijos, kad PB Lietuvos pastangas gerinant sąlygas verslui įvertins taip pat optimistiškai, kaip ir vyriausybė. Mat indekse yra ir tokių sričių, kuriose Lietuva nepadarė teigiamų pokyčių, tarp jų – darbo santykių reguliavimas, kurie pernai nebuvo įtraukti į reitingus. Pasak pašnekovo, jei darbo santykių skaičiavimas būtų įtrauktas pernai, Lietuva būtų atsidūrusi ne 27, o 30 vietoje. Bendrai LLRI ekspertas vyriausybės darbą gerinant sąlygas verslui įvertino vidutiniškai – esą kai kur pasistūmėjome į priekį, tačiau tokios problemos kaip nestabili mokestinė aplinka ar darbo santykių reguliavimas lemia, kad trypčiojame vietoje.

Verslūs, bet nematyti Šių metų vasaros pradžioje paskelbtas dar vienas svarbus reitingas – Tarptautinis valstybių konkurencingumo tyrimas, kuriame Lietuva pakilo iš 45 į 36 vietą. „Doing Business“ ir konkurencingumo reitingai iš esmės tiria skirtingus dalykus, tačiau, pasak ekspertų, tarp jų yra ir panašumų – aukštai vertinamos valstybės viename reitinge užima aukštesnes pozicijas ir kituose. „Verslios Lietuvos“ generalinis direktorius

dyje Kauno politikai galėjo susipažinti ir su konfidencialiais dokumentais, susijusiais su „Gazprom“ sprendimu parduoti KTE, kurias beveik prieš dešimtmetį Rusijos kompanija įsigijo iš Kauno savivaldybės už 100 mln. litų. Politikai apsisprendė atšaukti ir „Kauno energijos“ stebėtojų tarybą.

Paulius Laukauskas sakė, kad vienas labiausiai augusių konkurencingumo reitingo rodiklių buvo verslumo rodiklis, pagal kurį Lietuva pakilo iš 21 į 4 poziciją. „Pakilimą lėmė didesnis verslininkų aktyvumas, žmonės Lietuvoje vis drąsiau imasi verslo. Be to, mes ilgą laiką kovojome su neigiamu verslininko įvaizdžiu Lietuvoje ir tikimės, kad ateityje tai taip pat duos teigiamų rezultatų“, – priežastis vardijo P. Lukauskas. Tiesa, praeitą savaitę pasirodžiusiame kitame svarbiame Pasaulio ekonomikos forumo tarptautiniame reitinge Lietuva smuktelėjo vienu laipteliu žemyn iš 44 į 45 vietą, o pagrindineius trukdžius kurtis verslui respondentai įvardino jau minėtas problemas – darbo santykių reguliavimą, suvaržyti darbo santykiai, mokesčių dydis ir reguliavimas. S. Besagirskas, vertindamas gerus ankstesnio konkurencingumo tyrimo verslumo rezultatųus aiškino, kad šie galėjo būti kiek iškreipti – mat leidus įmones įregistruoti internetu kai kurie prikūrė keletą tūkstančių formalių veiklos nevykdančių įmonių. „Kai žiūriu į pramonę, transporto paslaugas ar alternatyvią energetiką ir kiek matome jaunimo projektuose, niekas masiškai įmonių steigti nepuola“, – sakė S. Besagirskas.

Tikrovės neatspindi Kredito paslaugų valdymo bendrovės „Creditreform Lietuvos“ direktorius Saulius Žilinskas pasakojo, kad šiemet išties daugėja naujų veiklą vykdančių

» Liepą ir rugpjūtį kas mėnesį fiksuota Pasak vyriausybės atstovų, vienas didžiausių palengvinimų verslui – leidimas bendroves steigti internetu. ELTA

per tūkstantį turto areštų, o maždaug trečdalis su turto areštais susidūrusių bendrovių bankrutuoja

Lietuvoje

7

Didmiesčiuose atpigo namai ■ Per metus individualių

gyvenamųjų namų vidutinės kainos beveik visuose didžiuosiuose miestuose krito apie 3–7 proc.

R. Stonys tvirtina nupirkęs iš „Gazprom“ 99,5 proc. Kauno termofikacijos elektrinės akcijų. ELTA

Augimas užfiksuotas tik Lietuvos kurortuose – Birštone ir Druskininkuose. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt duomenimis,

šiemetinį rugpjūtį individualūs gyvenamieji namai Vilniuje vidutiniškai atpigo 22 tūkst. litų – iki 740 tūkst. litų, Panevėžyje kainos sumažėjo 10 tūkst. litų – iki 285 tūkst. litų. Kaune vidutinės kainos krito nuo 560 iki 520 tūkst. litų, o Šiauliuose – nuo 335 iki 310 tūkst. litų.

Namų kainos didžiuosiuose miestuose per metus krito apie 3–7 proc. Fotodiena

FAKTAI Verslas Lietuvoje

••Pernai Lietuva „Doing Business“ reitinge užėmė 27 poziciją iš 183 dalyvavusių valstybių ••Per aštuonis šių metų mėnesius, „Creditreform Lietuvos“ duomenimis, Lietuvoje įregistruota beveik 8 700 įmonių ••Pastaruoju metu Lietuvoje gerokai padidėjo turto areštų skaičius – liepos ir rugpjūčio mėnesiais jis perkopė tūkstantį. Maždaug trečdalis turto areštus patyrusių įmonių bankrutuoja

Reitingai atspindi bendras tendencijas ir leidžia valstybei parodyti, į kokias sritis reikia atkreipti dėmesį. Fotodiena.

bendrovių – per aštuonis šių metų mėnesius, „Creditreform Lietuvos“ duomenimis, Lietuvoje įregistruota beveik 8 700 įmonių. Didžioji dalis iš jų nėra fiktyvios ir moka mokesčius Lietuvos valstybei. Tiesa, šiuos optimistinius skaičius temdo ir gerokai padidėjęs turto areštų skaičius – liepą ir rugpjūtį kas mėnesį fiksuota per tūkstantį turto areštų, o maždaug trečdalis su turto areštais susidūrusių bendrovių bankrutuoja. Pasak S. Žilinsko, verslo reitingai ne visuomet sutampa su tikrąja situacija šalyje ir pateikia pavyzdį Lietuvoje – nors buvo leista įmones registruoti elektroniniu būdu, o tai reitinguose atsispindės teigiamai, anaiptol ne vi-

sais atvejais verslo registravimo sąlygos bendrovėms pagerėjo. „Vienas matavimas yra naujų įmonių įsteigimo greitis. Kai dokumentai pateikiami popierine forma, manoma, kad žmonės ją pildydami ir nešdami į paštą sugaišta daugiau laiko nei tą patį darydami internetu, – dėstė S. Žilinskas. – Tačiau pildydami el. formą kompiuteriu dirbti nepratę žmonės užtrunka dar ilgiau.“ Vis dėlto pašnekovas pridūrė, kad toks pokytis ateityje, kai kompiuteris taps įprastas, sutaupys laiko verslininkams. Bendrai vertindamas vyriausybės darbą S. Žilinskas pažymėjo, kad buvo įvykdyta daug verslo kūrimą lengvinančių permainų.

Pernelyg optimistinis Ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas savaitraščiui aiškino, kad anksčiau žiniasklaidoje skelbtas vertinimas, jog Lietuva „Doing Business 2013“ reitinge gali pakilti net per 10 pozicijų, – per daug pozityvus. Esą PB gali nespėti įvertinti vyriausybės įgyvendintų pakeitimų, be to, kitos valstybės irgi daro pakeitimus ir jei jos padaro daugiau negu Lietuva, mes galime kristi. Pasak jo, padaryti svarbūs vyriausybės darbai, kurie gali leisti tikėtis pakilti reitinge – įgyvendintas įmonės steigimas internetu, nuo 2 savaičių iki 3 dienų sutrumpėjęs įmonės registravimo kaip PVM mokėtojos laikotarpis, pakeista statybos bai-

gimo akto išdavimo trukmė, užsienio prekyboje sumažintas eksportavimui reikalingų dokumentų skaičius, bendrovės greičiau įtraukiamos į elektros tinklų sistemą. Paklaustas, ar nenutiks, kad Lietuvos reitingas bus pozityvesnis vien dėl kosmetinių pakeitimų, G. Kadziauskas tikino, jog jo išvardyti vyriausybės darbai nėra kosmetiniai, esą jie realiai gerina verslo sąlygas. „Ūkio ministerija stengėsi, kad būtų atlikti visi įmanomi pakeitimai, tarp jų ir kosmetiniai. Be jokios abejonės, yra kur stumtis į priekį, bet visiems pakeitimams reikia ilgų derybų su institucijomis ir ilgų sprendimų“, – kalbėjo G. Kadziauskas.

Ekonomika.lt 33 (95)  
Ekonomika.lt 33 (95)  

Savaitraštis Ekonomika.lt, nr.33 (95), rugsėjo 10-16 diena.

Advertisement