Page 3

Savaitės tema

4

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

Jei kam nors moki pinigus ir atiduodi asmeninę » informaciją, pirmiausia perskaityk sutartį. Jei kyla

Tinklinė rinkodara tinkama beveik visais » atvejais, o tikslas – pelnas. Taip parduodamas

klausimų ar neaiškumų, paklausk. Jei vis tiek neaišku – nedaryk to. Kitaip turi suvokti pasekmes. Tai galioja bet kokioms investicijoms

Savaitės tema

Verslo modelis visur yra toks pat, gali skirtis tik pagal šalyje » galiojančius įstatymus arba pagal šalies plėtros fazę.

prekes dalį pelno skiri savo agentams ir sukuri jiems motyvacinę sistemą, kuri skatina dirbti. Bet „Lyoness“ veikla panašesnė ne į tinklinės rinkodaros, o tiesiog į piramidinio verslo schemą

Tačiau „Premium“ nario statusas reiškia, kad narys jau gali kompetentingai rekomenduoti kompaniją kitiems, todėl jis įgyja teisę daryti rekomendacinį verslą

Ericas Breitenederis, „Lyoness“ klientų advokatas

Rytis Buračas, Lietuvos marketingo asociacijos ekspertas

Daina Daubarė, „Lyoness Lietuvos“ vadovė

Asmeninio albumo nuotr.

Asmeninio albumo nuotr.

Fotodiena

NUOMONĖ

Evelina Povilaitytė evelina.povilaityte@ekonomika.lt

D

augiau nei 2,3 mln. narių pasaulyje turinti „Lyoness“ iki metų pabaigos šį skaičių planuoja padidinti iki 4 mln. Kompanija prisistato kaip pirkimo bendruomenė, tačiau jos veiklos skaidrumu po 8 sėkmingų metų suabejota. Šveicarijos žiniasklaida skelbia, kad šioje šalyje, taip pat Austrijoje ir Prancūzijoje „Lyoness“ kaltinama sukčiavimu, o klientai norėdami atsiimti bendrovei sumokėtus pinigus padavė ją į teismą. „Ekonomika.lt“ kalbinamas austrų advokatas Ericas Breitenederis, atstovaujantis daugiau nei 13 klientų šiose bylose, pasakoja, kad procesas juda pirmyn. Iš viso besiskundžiančiųjų yra apie 60. „Nuo praėjusio pirmadienio į mus kreipėsi dar 20–25 klientai, net sunku tiksliai dabar juos visus sukaičiuoti, nes jų daugėja, – sako advokatas. – Viskas prasidėjo prieš pusantrų metų, kai į mane kreipėsi pirmasis žmogus, investavęs į sistemą, pavadinimu „Lyoness“. Jis teigė, kad kompanija nesilaikė pažadų, todėl jis nori pasitraukti, tačiau bendrovė nesutinka nutraukti sutarties ir neleidžia jam to padaryti.“

Schema sudėtinga Iš tiesų trumpai apibūdinti „Lyoness“ veiklos

» Jei nori pretenduoti į kitas išmokas,

reikia išleisti atitinkamas pinigų sumas

Jis priduria, kad būti tiesiog paprastu nariu „Lyoness“ nieko nekainuoja, tačiau jei nori pretenduoti į kitas išmokas, reikia išleisti atitinkamas pinigų sumas. E. Breitenederio klientams buvo siūlomi tam tikri paslaugų paketai, pavyzdžiui, „Verslo paketas“, kurį pasirinkus galima užsisakyti „Lyoness“ partnerių kuponų už pradinę 2 tūkst. eurų (apie 7 tūkst. litų) kainą.

Anot D. Daubarės, rekomendacinė rinkodara Lietuvoje nėra įprastas veiklos modelis, todėl sulaukia kreivų žvilgsnių, tačiau ji įsitikinusi, kad ateityje toks modelis tik plėsis. „Mūsų tikslas – kad „Lyoness“ pirkėjų bendruomenė augtų. Tai yra mūsų jėga. Tam mes turime motyvuoti narius ir jiems ką nors duoti, – sako „Lyoness Lietuva“ vadovė. – Teigiamas dalykas tas, kad vers-

Pirkėjas 1

Pirkėjas 2

Iki 2 proc.

Neįprasta – nesuprantama

Perka kuponus

vauja versle gerai žinoma Daina Daubarė, anksčiau vadovavusi Estijos kapitalo bendrovei „Baltika Lietuva“, dirbusi įmonėse „Lietuvos draudimas“ ir „Audimas“. Ji „Lyoness Lietuvos“ veiklos modelį pristato kaip unikalų ir inovatyvų. „Mūsų produktas yra lojalumo programa, kurią suteikiame pirkėjams ir partneriams, – pasakoja „Lyoness Lietuva“ vadovė. – Nėra kito tokio verslo mo-

0,5 proc. už P3

„Galima tų kuponų užsisakyti ir už 160 tūkst. eurų (apie 552 tūkst. litų), ką ir padarė mano pirmasis klientas, – pasakoja E. Breitenederis. – Šių kuponų tu negali gauti, kol nesumoki dar 80 tūkst. eurų (276 tūkst. litų), tada gauni jų už 20 tūkst. eurų (70 tūkst. litų). Jeigu tai padarai, sistemoje gauni poziciją. Taip prasideda istorija.“ Pirkimų bendruomenei „Lyoness“ Lietuvoje vado-

Iki 2 proc.

Ne piramidė

„Viskas gerai“ Kuponai –10 proc. nuolaida

Perka kuponus

neranda paprasto būdo paaiškinti sistemos veikimo principo ar sudėlioti naudos gavimo formulės. „Prokurorams taip pat tenka nagrinėti buvusio Italijos „Lyoness“ vadovo skundą, kuris, kiek girdėjau, yra 15 cm storumo dokumentas. Kalbame apie tūkstančius dokumentų, kuriuose pasakojama apie galimus kriminalinius nusikaltimus ir finansinę piramidę“, – teigia advokatas.

0,5 proc. už P2, 0,5 proc. už P3

modelį nelengva ne tik bendruomenės nariams, bet ir patiems atstovams. Paprastais žodžiais kalbant, „Lyoness“ nariams siūloma susigrąžinti iki 2 proc. pirkinių sumos, jei jie perkami iš šios kompanijos partnerių. Tačiau tapti „Lyoness“ nariu nėra paprasta: naujokus gali registruoti tik jau esami klientai. Pastarieji už kiekvieno rekomenduoto nario ir vėliau jo priregistruotų narių pirkinius gauna 0,5 proc. premiją. Klientai šiuos pinigus gali išgryninti arba panaudoti kitiems pirkiniams sistemoje. „Premium“ lygio nariais sistemoje gali tapti tie, kurie čia išleidžia daugiau nei 70 tūkst. litų per metus. Už tai jie gauna papildomos naudos – gali pradėti verslą ir uždirbti iš savo priregistruotų aktyvių „Lyoness“ narių. Nenorintiems verslauti benduomenė siūlo avansinį tam tikro dydžio mokėjimą, kuriuo narys įsipareigoja pirkti kuponų ne mažiau nei už 70 tūkst. litų. Šiuo konkrečiu atveju minėtas avansinis mokėjimas sudaro 7 tūkst. litų. Jei nutraukiama sutartis su „Lyoness“, šis pirkėjas negali susigrąžinti minėtų 7 tūkst. litų. Jis užsakytus 70 tūkst. litų vertės kuponus gauna tik sumokėjęs visą sumą. E. Breitenederis pasakoja, kad su „Lyoness“ interesams atstovaujančiu advokatu dirba jau pusantrų metų, tačiau nė vienas

„Lyoness“

Iki 2 proc.

Pirkimo bendruomenės „Lyoness“ reputacija Europoje krinta, kai ją į teismą padavė buvę klientai ir darbuotojas. Vieni nori atgauti įmonei sumokėtus pinigus, kiti kaltina kompaniją taikant finansinės piramidės principus. „Ekonomika.lt“ domėjosi bendrovės veikla Lietuvoje.

greičiausiai iš kompanijos išpešė mažiau, nei tikėjosi.

„Lyoness“ veikimo schema

Perka kuponus

„Lyoness“ nuolaidų labirintas

delio. Man pačiai reikėjo daug ko išmokti. Sistema nėra paremta principu: gavau nuolaidą, ir viskas. Ji sukonstruota taip, kad skatintų žmogų pirkti ir padarytų jį entuziastu. Tos nuolaidos gal ir nėra didelės, bet žmonės skaičiuoja grąžinamus pinigus, skaito informaciją, nuolat gauna daug dėmesio iš mūsų.“

Parduotuvės

Pirkėjas 3

Už kuponus perka prekes

lui tai nieko nekainuoja, todėl mes galime sau leisti gyventi iš 1 proc. skirtumo tarp apyvartų. Pavyzdžiui, mes susitariame su partneriu, kad pirkdami iš jų čekius gauname 10 proc. nuolaidą, iš kurios nariui grąžinami 8 proc., 1 proc. –

FAKTAI „Lyoness“

••„Lyoness“ yra didžiausia pasaulyje pirkimo bendruomenė, įsikūrusi Austrijoje ir Šveicarijoje ••Pasaulyje ji turi 2,3 mln. narių ir daugiau nei 20 tūkst. kompanijų partnerių ••Kompanija veikia 37 rinkose, 2011 metų jos konsoliduoti pardavimai sudarė 750 mln. eurų (2,58 mlrd. litų) ••Iki 2012 metų pabaigos „Lyoness“ planuoja 1,2 mlrd. eurų (4,14 mlrd. litų), iki 2013 metų pabaigos – 2,5 mlrd. eurų (8,6 mlrd. litų) sieksiančius pardavimus ••Planuojama, kad iki 2015 metų plėtra 33-ose Europos, Vidurio Rytų, Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Azijos rinkose bus baigta

„Lyoness“ veiklos modelį trumpai apibūdinti nelengva ne tik bendruomenės nariams, bet ir patiems atstovams. Ruslano Kondratjevo nuotr.

dviem rekomendavusiems asmenims, o likęs 1 proc. lieka mums.“ Paklausta, kaip reaguoja į internete plintančią neigiamą informaciją, D. Daubarė tvirtina, kad didžioji jos dalis tiesiog laužta iš piršto: „Tai absurdas, ir man kone kasdien tenka rašyti laiškus tiems „aktyvistams“ ir grasinti teisininkais, kad šią informaciją išimtų. Pasakojimai, kad „Lyoness“ susijusi su investavimu, pinigų mokėjimu ar kad greit tapsi milijonieriumi, yra netiesa.“ Taip pat ji atremia kaltinimus, kad organizacija veikia finansinės piramidės principu. Anot D. Daubarės, kiekviena šiuolaikinė organizacija veikia piramidės principu: viršuje yra vadovas, gaunantis naudą, o apačioje – nariai, kuriantys vertę. „Tačiau ši tradicinė struktūra yra nykstanti, – sako „Lyoness Lietuvos“ vadovė. – Atsiranda naujų organizacijų, pavyzdžiui, vadinamosios matricos, klasteriai. Mūsų struktūra yra tinklinė. Visi mūsų nariai turi tas pačias teises ir galimybes, jie neturi privilegijų vienas kito atžvilgiu. Jeigu kalbame apie tuos 0,5 proc., kurie gaunami nuo kiekvieno rekomenduoto nario, – ta piramidė išeina labai jau plokščia.“ Ji priduria, kad į teismą bendrovę padavę asmenys tai daro iš godumo, mat

Ieškodama nepriklausomo ekspertinio vertinimo „Ekonomika.lt“ kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Ši apsiribojo atsakymu, kad dėl „Lyoness Lietuvos“ skundų nėra gavusi ir pasiūlė pasidomėti Lietuvos banke (LB). Pastarojo atstovo Mindaugo Milieškos teigimu, „Lyoness Lietuva“ nėra Lietuvoje registruota finansų įstaiga, tad jos LB neprižiūri. Tačiau jis pateikė banko nuomonę apie „Lyoness“ lojalumo programą: „Išanalizavus viešai pateiktą informaciją nebuvo nustatyta, kad įmonė teiktų finansines paslaugas: ji nesiūlo investuoti, padėti indėlį ar kitaip padidinti turimas lėšas. Viešai pateikiamos informacijos pagrindu nenustatėme, kad įmonė užsiimtų indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ar mokėjimo paslaugų teikimu.“ Komentuoti bendradarbiavimo ir gaunamos naudos iš šios pirkimo bendruomenės nepanoro nė vienas kalbinamas „Lyoness Lietuvos“ didžiųjų partnerių. Lietuvos marketingo asociacijos ekspertas Rytis Buračas teigia „Lyoness“ schemoje neįžvelgiantis tinklinės rinkodaros: „Bendrovės veikla labiau panaši į piramidinio verslo schemą, kai tikimybė atgauti investuotas lėšas yra tiesiogiai proporcinga naujų dalyvių pritraukimui. Kad tai nebūtų „tiesiog finansinė piramidė“, suteikiama „akivaizdi nauda“ – nuolaidos jos dalyviams. Manau, atskyrus realiai gaunamas pajamas ir suteikiamas nuolaidas galima išsigryninti pagrindinį šios įmonės funkcionavimo verslo modelį. Taip pat neatmetu galimybės, kad tai yra puikus būdas pigiai surinkti, t. y. skolintis pinigų be palūkanų, ir juos investuoti į kitus verslus.“

5

SAVAITĖS TOP 5 Gerėjo eksporto rodikliai Šią liepą Lietuva eksportavo 1,5 proc. daugiau nei birželį. Iš viso eksportuota prekių už 6,5 mlrd. litų, importuota – už 7,2 mlrd. litų, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, „Intrastato“ ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis,

praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 4 mlrd. litų. Įtakos tam turėjo padidėjęs naftos produktų (36,6 proc.), katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (5,4 proc.) eksportas.

Pinigai darbuotojams Pradėta „Snoro“ likvidavimo procedūra. Pirmieji pinigus atgaus esami ir buvę banko darbuotojai, kurių reikalavimų suma siekia 9,2 mln. litų. „Atsiskaitymas su pirmosios eilės kreditoriais yra svarbus bankroto proceso etapas. Tikimės, kad netrukus galima bus atlikti mokėjimus patenkinant teismo patvirtintus esamų ir buvusių banko darbuotojų reikalavimus“, – teigia „Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis.

Banko „Snoras“ darbuotojai pirmieji atgaus pinigus. Fotodiena

Naudingos skyrybos „TC prekyba“ žada į plėtrą Vakarų Lietuvoje investuoti 4 mln. litų ir šiame regione atidaryti naujų parduotuvių. Iki šiol „Topo centro“ ženklo parduotuves čia valdė bendrovė „Topo technika“, kurios akcininkai buvo „Topo

grupės“ savininkas Aurelijus Rusteika ir „Topo technikos“ direktorius Mindaugas Skalandžiūnas. Pastarasis praėjusį mėnesį nupirko „Topo technikos“ akcijas iš A. Rusteikos ir tapo vieninteliu šios įmonės savininku.

Uždirbo aukcione „Klaipėdos nafta“ gavo daugiau kaip 3 mln. litų papildomų pajamų, kai per aukcioną pardavė daugiau kaip 1,8 tūkst. tonų iš naftos produktais užterštų vandenų surinkto ir išvalyto tamsaus naftos produkto. „Mes kryptingai siekiame gauti ekonominės naudos iš visų įmonėje esančių veiklos barų, todėl praėjusiais metais pasiteisinęs išvalytų tamsiųjų naftos produktų pardavimo modelis buvo įgyvendintas ir šiais metais“, – sakė bendrovės generalinis direktorius Rokas Masiulis.

„Klaipėdos nafta“ užsidirbo pardavusi išvalyto vandens. Fotodiena

Prispaudė „Sodrą“ Valstybės kontrolė, atlikusi 2011 metų „Sodros“ auditą, atsisakė pareikšti nuomonę, nes buvo netinkamai tvarkoma „Sodros“ apskaita ir informacija apie pajamas ir išlaidas. Nemažai pastabų pateikta ir dėl „Sodros“ biu-

džeto vykdymo ataskaitų bei šio biudžeto lėšų ir turto valdymo. Nustatyta atvejų, kai „Sodros“ turtas buvo perduotas neatlygintinai naudoti kitoms įstaigoms ne socialinio draudimo reikmėms, o tai prieštarauja teisės aktams.

Ekonomika.lt 33 (95)  

Savaitraštis Ekonomika.lt, nr.33 (95), rugsėjo 10-16 diena.