Page 2

Atradimas

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

Redakcija

3

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

leandro

Cano Sevilija, Ispanija Mano kolekcija trimis žodžiais: Intymu, elegantiška, laikui nepavaldu Mada: tai menas, aistra, koncepcija Mane įkvepia: vaikystės atsiminimai, mano šaknys, šeimos moterys, vietos ir daiktai, kurie vienaip ar kitaip man padarė įspūdį, antika, kosmosas, fotografija Vieta, kuri asocijuojasi su mada: Paryžius

Leandro Cano ir Marcas Jacobsas

Organizatorių nuotr.

SevilijoS SiuvėjaS Vasarą jaunieji Europos dizaineriai turėjo puikią progą įrodyti mados meistrui Marcui Jacobsui savo talentą ir gauti metų stipendiją dizaino žinioms gilinti. Norinčiųjų susirinko 350, bet speciali komisija atrinko tik 5 pristatyti savo kolekcijas. „Designer for Tomorrow by Peek & Cloppenburg Duesseldorf“ laimėtoju buvo išrinktas 27 metų Leandro Cano iš Ispanijos. „Leandro – gabus dizaineris, be abejonės, jis prasimuš sau vietą mados pasaulyje“, – įvertino M. Jacobsas. Kolekcija savo spaudiniais, iki menkiausių smulkmenų apdorota oda puikiai atspindi ispanišką dizainerio prigimtį. Sevilijos siuvėjo kūrinių elegancija susipina su griežtomis formomis, klasikiniu simetrišku dizainu ir prigesintomis spalvomis. 

66

Stiliaus sufleris

Diržas „Space“, 320 Lt

Švarkelis „Tenax“, 999 Lt

Kardiganas „Space“, 800 Lt

Suknelė „Space“, 1 200 Lt

Vien tik auksas valdo mus?

Dirželis „Space“, 150 Lt

Rankinė „Boc‘caro“, 420 Lt

Operinis Mefistofelis greitai vėl galės nemeluodamas sudainuoti garsiąją frazę. Vien tik auksas gal ir nevaldys, bet šis metalas bus gerokai svarbesnis nei dabar.

Suknelė „Space“, 1 090 Lt

Aukštakulniai „Eva Turner“, 1 199 Lt

60

Parengė Marius Stanevičius Fotografavo Raimundas Adžgauskas

Suknelė su šalikėliu „Clips“, 1 780 Lt

A

rtėjančioms permainoms finansų pasaulyje tinka palyginimas ir su cirko arkliu, kuris tiek geras, kiek sugeba nesibaidydamas bėgti ratu. Aukso standartas juk atšauktas ne taip seniai – 1971 m., kai JAV doleris galutinai išvaduotas iš aukso. Istorija apsuko ratą kaip minėtasis arklys – dabar vėl kalbama apie grįžimą prie aukso standarto. Prieš kelis dešimtmečius amerikiečiai savo kailiu patyrė, kad gana rizikinga turėti nacionalinę valiutą, kurią valstybė įsipareigoja iškeisti į auksą. Prancūzijos prezidento Charleso de Gaulle’io nurodymu į Ameriką buvo nuplukdytas garlaivis su visais Prancūzijos centrinio banko turėtais doleriais ir pareikalauta juos iškeisti į auksą. Prancūzai tada iššlavė JAV aukso rezervus. Kad neatsirastų daugiau tokių „plėšikų“, JAV prezidentas Richardas Nixonas 1971 m. uždraudė dolerius konvertuoti į auksą pagal kitų šalių centrinių bankų reikalavimus. Bet viskas sukasi ratu. Apie dabar artėjančias permainas paskelbė Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellickas. 2010 m. „The Financial Times“ jis išspausdino straipsnį, kuriame pasiūlė, kad ekonomiškai stipriausios pasaulio valstybės sudarytų naują paktą, numatantį ir jų valiutų – dolerio, euro, jenos, svaro sterlingų, juanio – susiejimą su auksu. R. Zoellickas aptakiai rašė, kad auksas turėtų tapti tarptautiniu matu, nurodančiu, kokie yra „infliaciniai lūkesčiai“. Kol pasauliniu mastu svarstoma apie naują seną aukso vaidmenį, piliečiai kaupia brangųjį metalą.

»

Jį labai mėgsta vokiečiai. Vokietijoje nusėdę apie 12 tūkst. tonų aukso – maždaug 8 proc. pasaulio atsargų. Valstybė turi 5 tūkst. tonų, privatūs subjektai – 7 tūkst. tonų. Valstybiniu lygmeniu grįžti prie auksinių pinigų kol kas svarstoma tik Šveicarijoje. Čia pernai buvo pateiktas atitinkamas įstatymo projektas. Greta dabartinio šalies piniginio vieneto – franko būtų įvestas auksinis frankas, lygus 5 „popieriniams“. Abi valiutos cirkuliuotų kartu. Ekspertai mano, kad Šveicarija, projektuodama dvi gretutines valiutas, eina tinkamu keliu. Jeigu būtų iškart pereita prie aukso standarto, brangiuoju metalu būtų išreikštos ir visos skolos. Kadangi aukso kiekis ribotas, o skolos – ir nominuotos Šveicarijos frankais, ir kitomis valiutomis – apskritai yra milžiniškos, staigus perėjimas prie aukso standarto sukeltų skolų nuvertėjimo šoką. Žinoma, be aukso yra ir kitų realių aktyvų, pvz., maisto produktų, naftos. Bet jų vis tiek nepakaktų skoloms padengti, staigiai nenuvertinant pačių skolų. Kadangi Šveicarijoje greta aukso išliks senoji valiuta, kuri laikui bėgant nuvertės aukso atžvilgiu, tai ir „popieriniais“ frankais nominuotos skolos nuvertės ne iškart, o pamažu. Tačiau auksinis frankas – kol kas tik projektas, svarstomas Šveicarijos parlamento komitetuose. Lietuvoje auksinių litų kartais pasiūloma numizmatams – tuo auksinių pinigų kaldinimas mūsų šalyje ir apsiriboja. Čia šviesus rytojus vis dar siejamas su „popieriniu“ euru.

Kol pasauliniu mastu svarstoma apie naują seną aukso vaidmenį, piliečiai kaupa brangųjį metalą

mada skaityti

LEIDĖJAS UAB „Balsas.lt leidiniai“ Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas KALBOS REDAKTORĖ Laima Šiušaitė VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUS Saulius Antanaitis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 95 Tiražas 15 000

Ekonomika.lt 33 (95)  

Savaitraštis Ekonomika.lt, nr.33 (95), rugsėjo 10-16 diena.

Advertisement