Page 15

Įdarbinti pinigai

28

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

Mažieji finansai – mažam verslui Ką versle gali pakeisti 1 tūkst. litų? Pasirodo, teigiamų pokyčių gali atnešti ir keliolika JAV dolerių. Gabija Sabaliauskaitė gabija@ekonomika.lt

M

ikrofinansų sistemos funkcija – visų pirma socialinė, tačiau į sistemą sėkmingai įsilieja ir komerciniai bankai: Belgijos banko „Triodos Bank“ mikrofinansų fonduose – per 300 mln. eurų (1 mlrd. 35 mln. litų), mikrokreditų pernai jis suteikė 7,9 mln. žmonių, o per ne pelno siekiančią organizaciją „Kiva“ galima skolinti vos 25 JAV dolerius (68 litus). „Turėtume nebijoti ir privačiomis lėšomis, ir visuomeniniais ištekliais paremti iniciatyvas, kurių tikslas – nedidelėmis investicijomis, kurios vėliau gali atsipirkti daugiakeriopai, skatinti verslumą“, – svarsto asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys. Anot jo, lėšų gavėjas pradėtų verslą, o ne prašytų socialinės paramos, be to, sukurtų ir daugiau darbo vietų. Esą finansinės ir specialistų pagalbos derinys po kurio laiko turėtų teigiamą poveikį. Tiesa, mikrokreditavimo sistema turėtų būti paprasta ir lengvai pasiekiama, pavyzdžiui, vietoj bedarbio pašalpos žmogus galėtų gauti 1 tūkst. litų negrąžintinos paramos savo verslui pradėti. „Dažnai turime socialinį pavyzdį: žmogus susitaupė pinigų, išvažiavo už tą 1 000 litų į Didžiąją Britaniją ir toliau sėkmingai

FAKTAI mikrokreditų rinka

••Bangladešo ekonomistas Muhammadas Yunus už mikrokreditų idėją 2006 metais gavo Nobelio taikos premiją

lieka socialinių paslaugų gavėjas Lietuvoje. Gal šią ydingą grandinę mums pavyktų nutraukti, jei Lietuvos bankininkystėje atsirastų mikropaskolų institutas“, – sako jis. K. Kupšys įsitikinęs, kad mikrokreditai galėtų būti alternatyva komerciniam kreditavimui, paremtam rizikos ir potencialios naudos vertinimu: gavėjo verslas grąžą turi duoti jau vos pradėjus mokėti kreditą, o mikrokreditavimas lankstesnis – paskolos grąžinimo terminas gali būti atidėtas, nereikia ir planuojamo didelio pelno. „Daugeliui žmonių neįmanoma ar mažai tikėtina gauti kreditą verslui banke – per daug reikalavimų, per aukšta kartelė, o čia nuleidus kartelę iškart turime šiokį tokį judėjimą ir postūmį: į ekonomiką įvedame naują grupę žmonių. Komercinis bankas bedarbiui niekada nesuteiks paskolos, o mikrokreditas jam gali būti skirtas“, – svarsto jis.

••Ne pelno organizacija „Kiva“, veikianti 63 šalyse, nuo 2005-ųjų suteikė paskolų už daugiau nei 350 mln. JAV dolerių ••Mažas lengvatines paskolas Lietuvoje teikia Verslumo skatinimo fondas ir Šiaulių bankas, įgyvendinantis Europos investicijų fondo (EIF) mikrofinansų priemonę „Progress“ ir ypač palankiomis sąlygomis paskolas teikiantis verslininkams ••„Kiva“ duomenimis, net 81,61 proc. paskolų gavėjų – moterys

Mažieji finansai skatina smulkiųjų verslų kūrimąsi: jie pateikia lankstesnės sąlygas nei bankai.

AFP/Scanpix

Verčiasi mikrokreditais Geriausias mikrofinansų sektoriaus pavyzdys atsirado ir išplito Indijoje, tačiau užsienio žiniasklaida vis dažniau klausia, ar mikrokreditų gavėjai ten tapo aukomis, ar klientais. Kad socialinę funkciją turintis reiškinys gali turėti ir neigiamų bruožų, pripažįsta ir K. Kupšys, tačiau, anot jo, piknaudžiauti galima net sukūrus idealią paramos ir verslumo skatinimo

formą, o galutinė nauda visuomenei vis tiek bus didesnė. Anot jo, Verslumo skatinimo fondas yra gera mikrokreditavimo sistemos pradžia Lietuvoje, o ypač reikėtų aktyvinti bedarbių verslumą. „Jei pažiūrėsime į galimybes, kurių atvėrė ši naujovė, finansinė inovacija, toje pačioje Indijoje pranašumų yra daugiau nei trūkumų: jei gali išvengti bado, apsėti laukus,

NASDAQ OMX Vilnius biržoje – didžiausias teigiamas pokytis per savaitę

didžiulę visuomenės dalį įtraukti į ekonominę veiklą, tai vienas kitas atvejis nėra baisus, – sako jis. – Lietuvoje tų mastų nepasiektume, bet jei mums mikrokreditai padėtų kad ir tūkstantį žmonių išbraukti iš Darbo biržos įskaitos ir įtraukti į ekonominį visuomenės gyvenimą, tai jau būtų efektas, ypač per ilgą laikotarpį.“ Dar 2002 metais, susikūrus kredito kooperatyvų

judėjimui, mikrofinansų sistemos užuomazgų atsirado ir Baltarusijoje. Anot projekto „Jaunimo socialinis verslumas ir kūrybiškumas Lietuvos ir Baltarusijos pasienio regione“ koordinatorės Baltarusijoje Natalijos Šapo, efektyviausi mikrokreditų sektoriuje yra bankai „Priorbank“ ir „Belgazprombank“, teikiantys paskolas per Europos rekonstrukcijos ir plėtros

banko (ERPB) programą. Tačiau paskolą gavo tik 30 proc. jos prašiusiųjų. „Akivaizdu, kad nei atskiros ERPB programos, nei bendrų pastangų neužtenka užtikrinti reikiamą finansinę paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms“, – sako N. Šapo.

Užtenka ir 5 tūkst. litų „Verslumo skatinimo“ fondo koordinatorius Tomas Valauskas vardija

NASDAQ OMX Vilnius biržoje – didžiausias neigiamas pokytis per savaitę

Nr. Akcija

Pokytis

Apyvarta

Nr. Akcija

1

„Vilniaus degtinė“ (VDG1L)

+12,28%

3 821,78 EUR

1

2

„Rokiškio sūris“ (RSU1L)

+2,21%

1 030 702,96 EUR

3

„Lietuvos dujos“ (LDJ1L)

+0,85%

4

„Utenos trikotažas“ (UTR1L)

5

Šiaulių bankas (SAB1L)

Pokytis

Apyvarta

Įmonių grupė „Alita“ (AGP1L)

–59,67%

109,52 EUR

2

Panevėžio statybos trestas (PTR1L)

–12,71%

120 871,42 EUR

58 610,68 EUR

3

„Klaipėdos baldai“ (KBL1L)

–12,00%

1 955,00 EUR

+0,52%

369,51 EUR

4

„Linas“ (LNS1L)

–6,67%

729,37 EUR

+0,41%

17 689,11 EUR

5

LITGRID (LGD1L)

–5,85%

634,99 EUR

Šalt. spekuliantai.lt, rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 6 d. duomenys

Šalt. spekuliantai.lt, rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 6 d. duomenys

tradicinius maitinimo, prekybos, grožio, laisvalaikio paslaugų verslus ir skaičiuoja, kad dvejus metus veikiantis fondas jau suteikė 293 paskolas už 16 mln. litų. Anot jo, verslui legvatinės paskolos patrauklios, nes gavėjas gali susigrąžinti 95 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų, o kreiptis dėl paskolos, kurios vertė – iki 86 tūkst. litų, gali net fiziniai asmenys, turintys verslo idėją, bet dar neįkūrę įmonės. Paskolos gavėjas turi parengti supaprastintą verslo planą ir kredito unijai pagrįsti lėšų panaudojimą, teigiamą jų įtaką įmonės veiklai, įrodyti, kad užtikrins finansinių įsipareigojimų vykdymą, o verslas bus ekonomiškai gyvybingas ir atsipirks. „Pirmiausia didieji komerciniai šalies bankai pradedančiojo verslo turbūt visai nekredituoja, nes jiems reikia vienų ar pusantrų metų verslo istorijos, – sako T. Valauskas. –

Be to, Lietuvoje tai pirmas atvejis, kai kompensuojamas toks palūkanų dydis, be to, fondas gali pasiūlyti nemokamų konsultacijų verslo planui parengti.“ Fondo koordinatoriaus teigimu, vidutiniškai verslininkai renkasi 60 tūkst. litų paskolas. Tiesa, viena verslininkė, užsiimanti ekologiškų maisto produktų prekyba, pasitenkino maža 5 tūkst. litų paskola verslo pradžiai.

Darbo vieta ne tik sau „Mėgau kepti namuose ir maniau, kad mano tikslas toks ir bus – kepti kaip namie. Radau darbuotojų, kurios pritarė tokiam de-

vizui, ir taip visos susibūrėme, bendromis jėgomis atidarėme kepyklėlę. Kito verslo ir nesuprasčiau, kaip ką daryti, be to, turėjau daug konsultantų“, – pasakoja Augenija Gabrijolavičienė. Netekusi darbo ir gavusi lengvatinę paskolą ji pradėjo kepinių verslą nuo nulio ir sukūrė dar dvi darbo vietas. „Iš pradžių kreipiausi į bankus, bet man niekas nenorėjo duoti paskolos. Atsiųsdavo jauną vadybininką, papasakodavau savo verslo idėją, sakydavo: deja, ne, – pasakoja ji. – Tai buvo prieš trejus metus, pats ekonominės krizės pikas, tada bankai neduodavo jokių paskolų, santūriai žiūrėjo į verslo idėjas.“ A. Gabrijolavičienės teigimu, verslo pradžia toli gražu nėra lengva: didelė konkurencija, nepatiklūs pirkėjai, jokių nuolaidų iš tiekėjų, todėl dar per anksti kalbėti apie jo sėkmę.

Skatinti smulkiuosius „Lietuvoje yra nemažai programų, siūlančių tobulėti ir mokytis, ir tai puiku, bet tai ne vienintelis reikalingas dalykas. Dažnai tie žmonės nori kurti savo verslą, bet tiesiog pritrūksta kelių tūkstantėlių, būtinų verslo pradžiai, nes paprastai jau būna pasiskolinę iš šeimos ar draugų“, – sako Jolanta Blažaitė, finansavimo sprendimus socialiniam verslui siūlančios iniciatyvos „Burės“ sumanytoja. Anot jos, smulkusis verslas neturi daug pasirinkimo galimybių, todėl reikia kuo daugiau iniciatyvų ir projektų jam skatinti. Mikrokreditų sistema, anot jos, galėtų būti vienas iš būdų. „Visai suprantama, kad bankams ar kitoms finansų įstaigoms, jei nėra didelio pelno, nėra prasmės tuo užsiimti. Čia turėtų atsirasti koks nors kitas partneris, valstybė, savivaldybė, socialiniai dariniai, kurie turėtų šiek tiek kitą tikslą: ne tik pelną, bet ir socialinę reikšmę bei naudą visuomenei“, – sako ji.

» Visai suprantama, kad bankams

ar kitoms finansų įstaigoms, jei nėra didelio pelno, nėra prasmės tuo užsiimti. Čia turėtų atsirasti koks nors kitas partneris, valstybė, savivaldybė, socialiniai dariniai

Įdarbinti pinigai

29

N. Treigys: gali būti, kad kaip tik šiandien mes matome šuoliui pasiruošusią Japoniją. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Japonijos renesansas

Nuo 1990 metų pagrindinis Japonijos akcijų indeksas NIKKEI 225 stabiliai krito ir ligi šiol neberodo aiškių atsigavimo požymių. Nauris Treigys Spekuliantai.lt apžvalgininkas

■ Šis indeksas parodo

Tokijo akcijų biržos geriausių 225 bendrovių akcijų vidutinę svertinę kainą. Nuo to laiko indeksas neteko beveik 77 proc. savo vertės. Jeigu akcijų indeksą galima laikyti visos šalies ekonomikos indikatoriumi, tai galima matyti, kad investuotojai šalimi neskuba pasitikėti. Dabartiniai Japonijos akcijų biržų dalyviai yra išimtinai vietiniai. Iš principo neturėtų stebinti investuotojų nenoras investuoti į akcijas tos šalies, kurios skola dvigubai didesnė nei bendrasis vidaus produktas. Japonija išlieka labiausiai prasiskolinusi valstybė pasaulyje skaičiuojant pagal BVP. Bet skolinasi bene pigiausiai. Prieš pusantrų metų Japonijos šiaurinę dalį sukrėtęs žemės drebėjimas su cunamiu sudavė skaudų smūgį šalies ekonomikai. Analitikai greitai suvokė, kad krizė yra ir naujos galimybės Japonijos ekonomikai.

Ir štai dabar jie jau kalba apie Tekančios saulės šalies ekonomikos renesansą. Ekonomiką, anot analitikų, kelia plačiai besiveriančios jaunų japonų piniginės: Japonijos pensininkų mokesčių nemokėjimą ir mažas išlaidas kompensuoja jaunų specialistų aukštos pajamos ir išlaidavimas. Labiausiai akcentuojamas prabangos prekių sektoriaus augimas. Šių metų pirmo pusmečio sektoriaus augimo rezultatai stebino tempais. Manoma, kad tai ne trumpalaikė mada, o ilgalaikė tendencija. Remiantis Maslowo poreikių piramide, ir kiti ūkio sektoriai gauna atitinkamų pajamų. Statybos sektorius dabar panaudoja apie 500 mlrd. dolerių, skirtų Tohoku regiono infrastruktūrai, sugriautai per žemės drebėjimą, atkurti. Jam atėjo žvaigždžių valanda. Sparčiai ir gausiai statybininkai pluša ir Japonijos sostinėje. Tokijo gyventojų skaičius per 17 metų išaugo dar vienu milijonu. Čia traukia jauni specialistai ir iš aukšto nedarbo regionų bėgantys japonai. Nenuostabu,

» Analitikai greitai suvokė, kad

krizė yra ir naujos galimybės Japonijos ekonomikai

kad Japonijos renesansas jaučiamas daugiausia sostinėje. Analitikai pastebi ženklų, kad atsigauna ir kiti sektoriai. Tai susiję ir su didėjančiu japonų vartojimu, ir su didėjančia atskirų produktų bei paslaugų paklausa. Tad gali būti, kad kaip tik šiandien mes matome šuoliui pasiruošusią Japoniją. Investuojantieji į vertybinius popierius gali jau aktyviau domėtis investavimo į Japonijos bendrovių akcijas galimybėmis. Verstis kūlversčiais ir pulti pirkti dabar gal kiek ankstoka. Verta palaukti, kol atsigavimo ženklai taps tikru renesansu, tikru ekonomikos atsigavimu. Gali būti, kad laukti ilgai nereikės. Norintiems investuoti į Japonijos bendrovių akcijas, tačiau bijantiems tolimos šalies ar stiprėjančios jenos galima pasiūlyti pasidairyti po biržoje prekiaujamais fondų vienetais. ETF‘ai – vienas geriausių pasirinkimų valdant nežinomos šalies riziką. iShares MSCI Japan Index (EWJ) ETF‘as yra bene vienas geriausių tokių pasirinkimų. Tai likvidžiausias į Japonijos akcijas investuojantis fondas, kurio vienetais prekiaujama Niujorko biržoje. Ir dabar dar sąlyginai pigus.

Ekonomika.lt 33 (95)  
Ekonomika.lt 33 (95)  

Savaitraštis Ekonomika.lt, nr.33 (95), rugsėjo 10-16 diena.

Advertisement