Page 14

Verslo švyturiai

26

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

A. Zaremba: nereikia savęs nuvertinti Pagalvojus apie Akmenės rajoną, pirmiausia galvoje suskamba „Akmenės cemento“ pavadinimas. Nieko stebėtino – šioje įmonėje dirba jau trečia akmeniškių karta ir daug kas rajone susiję su šia įmone.

CV

Artūras Zaremba

Mokėsi Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija) Studijavo Vilniaus universitete, Kauno humanitariniame fakultete.

Iš Kauno į Naująją Akmenę atsikėlęs gyventi ir dirbti A. Zaremba tikina, kad čia jam – geriau, nes visi savi ir viskas pasiekiama ranka. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Dina Sergijenko dina@ekonomika.lt

S

u „Akmenės cemento“ vadovu Artūru Zaremba, įmonei vadovaujančiu kone dešimtmetį, kalbamės ten, kur ir atsiranda lietuviškas cementas. Kalbėtis galima apie daug ką – pradedant šim-

tamilijoninėmis investicijomis į naująją cemento gamyklą, baigiant tuo, kokių pamokų sunkmečiu teko išmokti bendrovės vadovui.

Užteks 80 metų Šiemet „Akmenės cementas“ švęs 60-metį. „Nešvęsime greičiausiai taip, kaip derėtų švęsti,

» Jeigu ekonomika auga, viskas gerai,

poreikis didžiulis, bet jeigu dramatiškai pasikeičia ekonominė situacija, mes vieni pirmųjų žinome, kad šaliai ar regionui blogai

nes darome dideles investicijas, – gūžtelėjo pečiais direktorius. – Negalime daug dėmesio ir laiko skirti šventei, daug darbo turime. Sakėme, paleisime naują gamyklą, tada suderinsime viską.“ Nutolusioje nuo visų didmiesčių Naujojoje Akmenėje įmonė atsirado neatsitiktinai. Čia dar tarpukariu buvo rasti ir pradėti tyrinėti didžiuliai kalkakmenio ir molio klodai – tuomet Lietuvoje nuosavos cemento gamyklos dar nebuvo. „Miestas stovi ant šių klodų, toliau,

už miesto, yra karjerai. Išžvalgyta, kad esant dabartiniam pajėgumui, žaliavos turėtų užtekti dar 80 metų“, – pasakojo A. Zaremba. Telkinys, kurį naudoja „Akmenės cementas“, tęsiasi iki pat Latvijos – ten kaimynai irgi pasistatę cemento gamyklą. Pirmoji cemento gamybos linija čia buvo pastatyta prieš 60 metų, vėliau – prieš 40 metų, iškilo ir antroji, o šiandien A. Zaremba rūpinasi trečiosios linijos statyba. Šįkart tai bus kitu principu veikianti gamykla, leisianti

cementą gaminti naudojant mažiau energijos. Dabar veikianti gamykla bus sustabdyta ir uždaryta, nebent, kalbėjo direktorius, kažkas atsitiktų ir cemento reikėtų daugiau. „Geriausiais savo laikais, tarybiniais, „Akmenės cementas“ pagamindavo apie 3 mln. tonų cemento per metus. Šiandien mes pagaminame apie milijoną“, – skaičiavo verslininkas.

Greitai kilo A. Zaremba į Naująją Akmenę atkeliavo iš

„Akmenės cemente“ pradėjo dirbti 1994 m. Nuo 1997 iki 2002 m. ėjo finansų direktoriaus pareigas Nuo 2002 m. eina generalinio direktoriaus pareigas

Kauno. Jam Vilniaus universitete baigus ekonomikos studijas, giminaičiai pasiūlė apsigyventi visai kitame Lietuvos krašte. „Paklausė, ar noriu. Sakė, kad „Akmenės cemente“ ieško ekonomistų. Ir atvažiavau, įsidarbinau“, – trumpai papasakojo jau beveik 20 metų šiame krašte gyvenantis verslininkas. Atėjęs į įmonę tada, kai ši buvo privatizuota, kai atsirado užsienio partneriai, pašnekovas neslėpė, karjeros laiptais kilo greitai: „Po metų tapau ekonomikos skyriaus viršininku, dar po kelerių buvau finansų, o vėliau ir generalinis direktorius. Viskas vyko labai greitai, nelabai ir susigaudžiau, kad vadovauju gamyklai. Tačiau tada buvo tokia padėtis – keitėsi kolektyvas, išėjo žmonių.“

Specifinė sritis Cemento verslą direktorius vadina specifiniu. Ir ne tik dėl sezoniškumo, kuris nori nenori atsiranda. Sezoniškumas verčia įmonę planuoti – nuo balandžio iki lapkričio yra darbų karštymetis, kitais mėnesiais darbuotojai dirba sandėliuose ir kitur. „Mes, matyt, kaip ir statybininkai, esame labai jautrūs ekonomikos kilimams ir kritimams. Negaminame cemento kaip galutinio produkto – jis susijęs su gausybe kitų produktų. Jeigu ekonomika auga, viskas gerai, poreikis didžiulis,

» Jeigu lygintume mūsų kompaniją,

kokia ji buvo 2007 m., su tokia, kokia ji šiandien, tai – kaip diena ir naktis. Mes patys pasikeitėme iš esmės

turi parodyti, kur jas padėjo, o mes padangas priimame nemokamai. Ta sistema veikia“, – šypsojosi A. Zaremba.

Rūpinasi aplinka bet jeigu dramatiškai pasikeičia ekonominė situacija, mes vieni pirmųjų žinome, kad šaliai ar regionui blogai“, – aiškino A. Zaremba. Dar vienas „Akmenės cemento“ išskirtinumas – įmonė yra sunkiosios pramonės atstovė, naudojanti vietos žaliavas. Didžioji dalis tokių ir panašių įmonių dažniausiai naudoja įvežtines žaliavas. „Tai labai gerai – dirbdama su vietos žaliavomis įmonė turi daugiau nepriklausomybės“, – pabrėžė A. Zaremba.

Krizės nejaučia Paklaustas, ar „Akmenės cementas“ jaučia, kad artėja antroji krizė, A. Zaremba tik nusijuokė ir pridūrė: „Mes jaučiame „Snoro“ bankroto padarinius. Bent manome, kad toje pačioje Latvijoje, kitose Europos šalyse cemento naudojimas augo, o pas mus ne – būtent dėl to.“ Vis dėlto krizės įmonė nejaučia. „Pietuose ji yra ir tikriausiai bus. Pas mus, manau, krizės vardu kai kurie politikai naudojasi, nes tuo atveju, jei nepasiseks ką nors darant, patogu pasakyti: „O ką aš galiu padaryti“, – teigė A. Zaremba. – Lazda lenkiama. Teisybę sako žmonės, kad mes kartais per daug gąsdinamės. Kai informacija aplink Žemės rutulį gali apskrieti per keletą skambučių, kai visa prekyba vyksta virtualioje erdvėje, tokios kalbos apie artėjančias bėdas turi tiesioginę įtaką kainai, kitkam, ir tuo naudojamasi. Tai dalis pasaulinės strategijos ir tuo pas mus visi užsikrėtė.“

Išmoko pamokas Jeigu A. Zarembai šiandien reikėtų spėti,, kokie bus kiti metai, , jis pasakytų, kad tikrai bus geriau. Ne tik dėl to, kad, kaip tikisi verslininkas, daugiau uždaryti bankų neteks, bet ir dėl to, kad įmonės bei verslininkai pasikeitė:„Jeigu lygintume mūsų kompaniją, kokia ji buvo 2007 m., su tokia, kokia ji šiandien, tai – kaip diena ir naktis. Mes patys pasikeitėme iš esmės. Niekada nebesiorientuosime į vieną rinką – išskaidėme rizikas. Su-

mažinome sąnaudas iki pačių būtiniausių su galimybe jas padidinti, kai reikės, arba dar labiau sumažinti. Esame pasiruošę persiorientuoti per metus ir nepatirti nenumatytų nuostolių. Esame mobilūs ir netgi sudarydamas sutartį pasilieki sau laisvių. Aišku, ir partneriai stengiasi pasilikti laisvių. Ir, matyt, nė vienas iš mūsų šiandien nepasirašysime sutarties, kuri įpareigos nupirkti tiek ir tiek žaliavų, o priešingu atveju – mokėti baudas. Pokyčių tikrai yra.“

Investuoja į naują gamyklą Į naująją gamybos liniją įmonė investuoja daugiau nei 300 mln. litų. Šiandien cementas gaminamas maišant iškastinę medžiagą su vandeniu ir sukant mišinį specialioje krosnyje, kurios viename gale itin aukšta temperatūra, išdegant. Gautas mišinys gabenamas į malūnus, kur dedama priedų ir šitaip atsiranda cementas. „Nauja gamybos linija leis gaminti cementą naudojant sausas medžiagas. Taip reikia daug mažiau kuro, taip pat – mažesnės, bet aukštesnės gamyklos“, – pasakojo A. Zaremba. Naujoji gamybos linija bus ypatinga ir kitkuo. Kaip tikino „Akmenės cemento“ vadovas, cemento pramonė ypatinga tuo, kad gaminant produkciją beveik nelieka šalutinių medžiagų, viskas sunaudojama, tad cemento gamyklos tinka įvairiam alternatyviam kurui deginti. Alternatyvų kurą naudos ir statoma trečioji cemento gamykla. Antroje gamykloje jau šiandien sudeginama daugiau nei pusė visos Lietuvos panaudotų padangų, nauja gamykla leis be pavojingų medžiagų išmetimo į orą deginti buitines atliekas. Šitaip „Akmenės cementas“ galės naudoti gerokai mažiau iškastinio kuro – anglies. „Kaip pavyko pasiekti, kad daugiau nei pusė padangų atkeliauja pas mus? Tai kompleksinis dalykas – šiandien negali imti ir išmesti šiukšlės. Įmonės privalo surinkti padangas iš gyventojų ir negali jų šiaip išmesti,

Žaliųjų antplūdžio paskelbus, kad „Akmenės cementas“ imsis deginti buitines atliekas, A. Zaremba nebijo. Ne vieną protestą teko ištverti dar tada, kai buvo pranešta apie nereikalingų padangų deginimą. „Turime galingus filtrus,

Verslo švyturiai atitinkame visus reikalavimus, be to, deginant alternatyvų kurą itin aukštoje temperatūroje nelieka šalutinių produktų. Dūmai, matomi iš „Akmenės cemento“ kaminų, – daugiausia garai, – pastebėjo jis. – Visi šiukšliname ir kuo toliau, tuo daugiau. Dalis šiukšlių rūšiuojama ir dėl to reikia džiaugtis, tačiau didžioji masė atliekų patenka į bendrus sąvartynus. Neįsivaizduojate, kokiu tempu jie pilnėja.“

27 Tiesa, iš kur „Akmenės cementas“ gaus presuotų šiukšlių deginimui, dar neaišku. Greičiausiai pradžioje teks žvalgytis į užsienį, tačiau vėliau tokių šiukšlių turėtų atsirasti ir Lietuvoje. „Su padangomis buvo taip pat – niekas nejudėjo, kol nesuteikėme galimybės utilizuoti padangas. Kai čia atsiras įrenginys, galintis utilizuoti tokias atliekas, viskas įsibėgės“, – tikino A. Zaremba. Anot jo, taip Lietuvoje turėtų

išnykti kai kurie sąvartynai ir ne tik – šitaip utilizuoti galima ir pramonines atliekas, tai sėkmingai daro kai kurios šalys.

Mes – darbšti tauta Pokalbio pabaigoje A. Zaremba prisipažino, kad į ateitį žvelgia optimistiškai ir tikisi, kad padėtis tik gerės. „Mes, lietuviai, esame darbšti tauta. Tikrai neverta savęs taip nuvertinti ir nuolat plaktis“, – palinkėjo jis.

FAKTAI „Akmenės cementas“

••Gamykloje dirba apie 585 darbuotojai ••2011 m. buvo pagaminta apie 1 mln. tonų cemento ••Maždaug 50 proc. pagaminamo cemento eksportuojama į Baltarusiją, Kaliningrado sritį, Rusiją, Švediją, Suomiją, Lenkiją ir kt. ••Į naująją cemento gamyklą investuota per 300 mln. litų ••2013 m. pastačius naują gamyklą, gamybos našumas padidės nuo 1,2 mln. tonų cemento per metus iki 1,5 mln. tonų per metus

„Akmenės cemento“ vadovo nuomone, kai įmonė suteiks galimybę utilizuoti buitines atliekas, Lietuvoje šiukšlių gerokai sumažės, o motyvacijos rūšiavimui bus daugiau. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Ekonomika.lt 33 (95)  

Savaitraštis Ekonomika.lt, nr.33 (95), rugsėjo 10-16 diena.

Advertisement