Issuu on Google+

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ Š. Keserauskas: Mes negalime kurti valstybinės konkurencijos politikos vildamiesi, kad atsiras žmonių, kurie tai darys ne dėl pinigų

Ch. Robbinsas: Klientai nėra kvaili, jie supranta, kad nieko nėra nemokamai ar už 1 litą

Plačiau 8 p.

Plačiau 26–27 p.

pirmadienis. 2012 M. rugsėjo 3–9 d. Nr. 32 (94) Savaitraštis. Leidžiamas kiekvieną pirmadienį

www.ekonomika.lt

ŠIAME NUMERYJE Franšizė: lengviau nei pradėti nuo nulio Visame pasaulyje tas pats prekių ženklas, vienodas produktas ir skonis, panašus interjeras – franšizės verslo modelis taikomas ne tik restoranams „McDonald's“. Plačiau 6–7 p.

Kas brangina maistą Tarptautinių organizacijų atstovai ir politikai sunerimę dėl padėties maisto produktų rinkose. Nuogąstaujama, kad greitai gali įsisiūbuoti maisto krizė, kokia purtė pasaulį 2007–2008 metais, kai neramumai kilo 30 šalių. Plačiau 18–19 p.

Ką turi Kalifornija, ko neturi Lietuva

Europos skurdas Lietuvai negresia

Aukštųjų technologijų šalis, žinių visuomenė – tokiais skambiais žodžiais apkamšytos Lietuvos ekonominės vizijos. Ko trūksta Lietuvai, kad taptų taip trokštama žinių ekonomika? Plačiau 24–25 p.

Bandys budinti IPO rinką Estų „Pro Kapital Grupp“ žada surengti rekordinį IPO Baltijos šalių rinkose, kuriose jau keletą metų vyrauja štilis, o bendrovės planus eiti į biržą nukelia vis geresniems laikams. Ar estams pavyks įpūsti vėjo į rinką ir paraginti kitus sekti jų keliu? Plačiau 28–29 p.

Rinkos pokyčiai OMXR OMXT OMXV FTSE100 NSDQ NI225

383,96 677,51 349,17 5719,45 3048,71 8983,78

+1,62 % –1,04 % –0,17 % –0,99 % –0,15 % –2,11 %

Rugpjūčio 23–30 d. duomenys

Kaina 3 Lt Užs. Nr: 94 Tiražas: 15 000

Į Europą ateina skurdas. Tokį perspėjimą praėjusią savaitę išsakė kompanija milžinė – pasaulinė kosmetikos ir maisto gamintoja „Unilever“. Ir paskelbė: „Mažinsime pakuotes.“ ■ Lietuvos gamintojai tikina ateinančios krizės ženklų nejaučiantys. Lietuviai perka kaip įprato pirkti užklupti pirmosios krizės bangos. Tiesa, jeigu praskleistume tokio pirkėjo prekių maišelį, greičiausiai jame būtų bent viena, o kartais ir daugiau akcijos ženklu pažymėtų prekių. Mažinti savo produkci-

jos pakuotes „Unilever“ nusprendė pastebėjusi plonėjančias pirkėjų pinigines. „Kai vidutiniškai ispanas apsipirkdamas išleidžia tik 17 eurų, mes nebegalime jam įsiūlyti skalbiklio pakuotės, kurios kaina sudaro pusę jo turimo biudžeto“, – aiškino „Unilever“ vadovas Europos regionui Janas Zijderveldas. Trečia pasaulyje pagal dydį vartojimo prekių gamintoja

nusprendė imti pavyzdį iš savo padalinių, veikiančių besivystančiose Azijos ekonomikose. „Indonezijoje mes parduodame mažas šampūno pakuotes po 2–3 centus ir vis tiek iš to uždirbame. Žinome, kaip tai veikia, tačiau Europoje apie tai pamiršome per ekonominio pakilimo metus“, – sakė J. Zijderveldas.

Plačiau 4–5 p.

M. Krzakas: Lenkija » neskuba įsivesti euro dėl to, kad euro zonos skolų problemos vis dar lieka neišspręstos

Plačiau 20 p.


Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Redakcija

3

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Nes mes neįdomūs Kodėl JAV gimsta stipriausios pasaulio įmonės? Atsakymas paprastas – nes ten žydas su musulmonu pas krikščionį kaimyną eina švęsti Kalėdų.

K

aip tai susiję, klausite? Galima pacituoti apie žinių ekonomiką šiame numeryje mintimis pasidalijusio San Fransisko mero patarėjo Marko Chandlerio žodžius: tik kultūrų, religijų ir požiūrių katile gali gimti geriausios verslo idėjos. Žinių ekonomika kol kas vadinamės tik popieriuje – vaizdžiai skaičiais iliustruotose strategijose, deklaracijose ir ateities vizijose. Pasak pašnekovo, tvariai, žiniomis paremtai ekonomikai reikia trijų esminių dalykų – išsilavinusių žmonių, rizikuoti nebijančių investuotojų ir tolerantiškos bei įvairialypės visuomenės. Panašu, kad pirmuosius du turime, bet įvairialype visuomene toli gražu nesivadiname. Naujų verslų varikliai – rizikos kapitalistai Lietuvoje pradėjo dygti visai neseniai ir, tikėkimės, čia užsiliks. Brangūs jų pinigai padeda užauginti neįtikėtinai stiprių įmonių, o stiprūs verslai kuria stiprią ekonomiką. Tik čia vėl esame JAV užnugaryje, nes rizika, kaip ir dauguma europiečių, taip nesižavime ir nesame pratę gyventi skolon. Mūsų bankai finansuoja tik griežta verslo logika pagrįstas ir užtikrintai pelningas idėjas. Dėl tos pačios priežasties taip ir (bent jau kol kas) nesu-

»

kūrėme revoliucinio vaidmens turinčių įmonių. Grįžkime prie išsilavinusios visuomenės. Bet kuris pristatydamas mūsų šalį pasigirs, kad vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą čia turi kone kiekvienas – per 90 proc. gyventojų. Tokia tad išsilavinusi ta Lietuva? Taip, apgriuvusios švietimo sistemos klonuoti specialistai padeda pritraukti keletą tarptautinių stambių žuvelių, kurios pasinaudodamos nebrangia darbo jėga ir ,,pralavintais“ protais tikrai nesuteiks mūsų šaliai išskirtinumo – nes pasauliui mes esame neįdomūs. O tuo metu mes toliau štampuojame ir į Didžiąją Britaniją, Airiją, Norvegiją ar Vokietiją eksportuojame didžiausią savo resursą – žmones. Ateityje galėsime rinktis vieną iš dviejų kelių – visomis išgalėmis stengtis susigrąžinti juos su naujomis patirtimis, kontaktais ir emigracijoje sukurtais gyvenimais arba skatinti čia likusiuosius, o išvykusiųjų vietas užpildyti atvykėliais iš svetur. Tai vienintelės galimybės mums tapti idėjas, o ne žmones eksportuojančia šalimi. Ko iš viso to galėtų pasimokyti Lietuva? Mažiau dejuoti dėl masinės emigracijos ir nesibaiminti imigrantų baubo.

O tuo metu mes toliau štampuojame ir į Didžiąją Britaniją, Airiją, Norvegiją ar Vokietiją eksportuojame didžiausią savo resursą – žmones

LEIDĖJAS UAB „Balsas.lt leidiniai“ Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas KALBOS REDAKTORĖ Laima Šiušaitė VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUS Saulius Antanaitis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 94 Tiražas 15 000


Savaitės tema

4

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Pirkėjų elgesys labiausiai pasikeitė atėjus » sunkmečiui, šiandien pamoką esame išmokę ir,

Mūsų maža ekonomika priklausoma nuo » įvairių veiksnių. Nemanau, kad Europai gresia

mano nuomone, blogiau būti neturėtų. Kokių nors judėjimų ar pokyčių nejaučiame

skurdas, tačiau pakuočių mažinimas gali skatinti racionalesnį vartojimą – šiandien labai daug maisto paprasčiausiai išmetame

Savaitės tema

Juodos grėsmės nematome. Plataus vartojimo prekių rinka » kiek sumažėjusi, bet pokyčiai Baltijos šalims – nežymūs, tad toli siekiančių išvadų daryti nereikėtų. Burti iš atskirų faktų ir prognozuoti drastiškų dalykų tikrai negalime

Darius Ryliškis, „Norfa“ atstovas spaudai

Rimantas Sinkevičius, Seimo narys

Rasa Bagdonienė, „Kraft Foods Lietuvos“ Korporacinių reikalų skyriaus vadovė Vidurio Europos šalims

ELTA

ELTA

Fotodiena

NUOMONĖ

Europos skurdas Lietuvai negresia Į Europą ateina skurdas. Tokį perspėjimą praėjusią savaitę išsakė kompanija milžinė – pasaulinė kosmetikos ir maisto gamintoja „Unilever“. Ir paskelbė: „Mažinsime pakuotes.“ Dina Sergijenko dina@ekonomika.lt

L

ietuvos gamintojai tikina ateinančios krizės ženklų nejaučiantys. Lietuviai perka kaip įprato pirkti užklupti pirmosios krizės bangos. Tiesa, jeigu praskleistume tokio pirkėjo prekių maišelį, greičiausiai jame būtų bent viena, o kartais ir daugiau akcijos ženklu pažymėta prekė.

Piniginės plonėja Mažinti savo produkcijos pakuotes „Unilever“ nusprendė pastebėjusi plonėjančias pirkėjų pinigines. „Kai vidutiniškai ispanas apsipirkdamas išleidžia tik 17 eurų, mes nebegalime jam įsiūlyti skalbiklio pakuotės, kurios kaina sudaro pusę jo turimo biudžeto“, – aiškino „Unilever“ vadovas Europos regionui Janas Zijderveldas. Trečia pasaulyje pagal dydį vartojimo prekių gamintoja nusprendė imti pavyzdį iš savo padalinių, veikiančių besivystančiose Azijos ekonomikose. „Indonezijoje mes parduodame mažas šampūno pakuotes po 2–3 centus ir vis tiek iš to uždirbame. Žinome, kaip tai veikia, tačiau Europoje apie tai pamiršome per ekonominio pakilimo metus“, – sakė J. Zijderveldas. Europoje ši kompanija gerai žinoma dėl populia-

rių prekių ženklų, tokių kaip „Knorr“ sriubos, „Lipton“ arbatos, „Hellmann’s“ majonezo.

Valgo kiek valgę Lietuvos gamintojai pakuočių mažinti neskuba. Anot jų, pirkėjai protingi ir susiskaičiuos, ką pirkti apsimoka, o ko – ne, tad mažinti pakuotes ir tikėtis, kad šitaip perkamumas didės, naivu. „Rinka stabili. Jeigu kalbėčiau apie ikikrizinį ir pokrizinį lygius, skirtumas – maždaug 5 proc.“, – tikino „Fazer kepyklų“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis. Kalbėdamas apie sumažėjusias produktų pakuotes verslininkas akcentavo kitką – mažėjančius namų ūkius. „Kai neturima daugybės vaikų, didelės šeimos, dažniausiai perkama mažesnė pakuotė, nes duoną žmonės nori valgyti šviežią“, – aiškino jis. „Fazer kepyklos“ savo produkcijos pakuočių per pirmąją krizės bangą nemažino, tad to daryti neskubės ir dabar: „Greičiausiai rinka judės įvairesnių ir inovatyvesnių produktų link, kurie savaime yra fasuojami į mažesnes pakuotes, nes jų suvartojimas natūraliai mažesnis nei įprastinės duonos.“ Anot M. Snarskio, kai kurių gamintojų pasirinkimas mažinti produktų svorį po 50–100 gramų ir palikti tą pačią produkto

» Indonezijoje mes parduodame mažas šampūno pakuotes po 2–3 centus ir vis tiek iš to uždirbame

išvaizdą yra netikslingas. „Esu matęs duonos kepalų, kurie atrodė kaip seniau, o svėrė mažiau. Netikiu tokiomis uždarbio galimybėmis“, – tvirtino jis. Vis dėlto mažesnių ir galbūt mažėsiančių pakuočių jis su ekonominės situacijos blogėjimu sieti nelinkęs: „Pirkėjų atranda ir didelės, ir mažos pakuotės.“

Mažins, jei spaus Šokolado pakuotės praėjusį sunkmetį nemažėjo ir vietoj 100 g plytelės neteko pirkti 80 g, tačiau „Rūtos“ saldainių fabriko vadovas Algirdas Gluodas neslepia, kad užsakovams reikalaujant fabrikui pakuotes teks mažinti. „Kol kas Lietuvoje tokių tendencijų nejaučiame, tačiau iš užsienio pirkėjų spaudimo jau

yra, esame girdėję, kad darome per didelio svorio pakuotes. Jeigu užsakovai norės mažesnių, teks gaminti, nes jei ne mes, tai darys kiti“, – neslėpė A. Gluodas ir pabrėžė, kad šiandien gamintojai yra prekybininkų rankose. „Tos mažesnės pakuotės – rinkodaros triukas. Žmonės nesusivokia, apsigauna, perka, rodos,

pigesnę pakuotę, o moka daugiau“, – piktinosi verslininkas. Tačiau kol kas jis nemato pirkėjų įpročių pakitimų. „Sunku pasakyti, kaip bus ateityje, tačiau kol kas pardavimas auga. Bus krizė, žmonės vėl prisitaikys“, – svarstė jis.

Jau turi įvairių „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius

Trumpa pasakojo, kad šioje bendrovėje mažesnės – litro nesiekiančios – pakuotės atsirado gerokai anksčiau nei prasidėjo sunkmetis: „Jas pradėjome gaminti prieš 6–7 metus, tikrai ne dėl to, kad prasidėjo sunkmetis.“ Mažinti pakuotes teko dėl išaugusio poreikio. „Žmonės taupiau naudoja produktus, todėl perka mažesnes pakuotes. Tačiau nemanau, kad jeigu kiltų dar viena krizė, tektų mažinti pakuotes“, – svarstė verslininkas.

Anot jo, bendrovė „Rokiškio sūris“ yra sukūrusi įvairiausių dydžių produktų pakuočių, todėl jų tikrai užteks.

Yra didesnių bėdų Bendrovės „Vesiga“, gaminančios „Daumantų“ prekių ženklu pažymėtus produktus, vadovas Saulius Grinkevičius pasakojo, esą kol kas ženklų, kad reikės mažinti pakuotes ar imtis kitokių sprendimų, rinkoje nėra. „Žinoma, gali nutikti, kad žaliavos smarkiai brangs,

FAKTAI Maisto produktai

••Prasidėjus sunkmečiui išnyko 500 g ir 1 kg makaronų, kruopų pakuotės. Vietoj jų atsirado 400 g ir 800 g pakuotės ••Sunkmečiu paįvairinti ir sviesto pakuočių dydžiai: vietoj įprastų 200 g atsirado 180 g, 175 g sviesto pakuotės ••Mažėjo ir pieno, jogurtų pakuotės: vietoj įprasto litro atsirado 0,9 l pakuotės. Kai kurių gamintojų grietinės indeliai iš 400 g sumažėjo iki 370–350 g

Išgirdę pasaulinės kompanijos perspėjimą apie Europai gresiantį skurdą Lietuvos maisto gamintojai skuba raminti – rinka stabili, o pakuotės nemažės. Scanpix

» Tos mažesnės pakuotės – rinkodaros

triukas. Žmonės nesusivokia, apsigauna, perka, rodos, pigesnę pakuotę, o moka daugiau

tada teks ieškoti išeičių, galbūt teks mažinti ir pakuotes“, – svarstė jis. Vis dėlto šiandien verslininkas gerokai didesne problema laiko ne numatomą antrąją krizę, o didelę emigracijos bangą, kuri smarkiai mažina visų gamintojų pajamas. „Mano nuomone, Lietuvą paliko 500 tūkst. lietuvių, skaičiuokite – tiek žmonių jau mūsų produkto nenusipirks. Tačiau kol kas jokių ženklų, kad artėja antra krizės banga, iš savo pirkėjų nejaučiame – žmonės perka kaip pirkę“, – tikino S. Grinkevičius. „Daumantų“ produktų pakuočių mažinti prasidėjus sunkmečiui taip pat neteko – nuo seno jie buvo fasuojami įvairiais dydžiais. Kad produktus teks pilstyti į mažesnę tarą, verslininkas netiki: „Visada savo darbuotojams sakau – jeigu žmonės nustos valgyti, vadinasi, įvyko katastrofa. Mūsų produktas, nors ne duona ar pienas, vis dėlto – kasdien vartojamas ir reikalingas.“

Rinka – stabili Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė pastebėjo, kad tinklo apyvarta per pirmąjį metų pusmetį augo, tačiau kalbėti apie atsigavimą dar negalima. „Padėtis rinkoje gana stabili, bet daugiausia rūpesčių kelia žemas vartojimo lygis“, – sakė pašnekovė. Didesnių pokyčių prekybos tinklas nesitiki, tačiau specialistė atkreipė dėmesį, kad daugelis šiandieninių pirkėjų ieško nuolaidų ir akcijų: „Tai tapo išskirtiniu racionalaus apsipirkimo požymiu. Kas ketvirta pirkėjo krepšelyje esanti prekė yra su nuo-

laida.“ Kalbėdama apie pakuočių mažėjimą O. Malaškevičienė tvirtino, kad pirkėjui apsispręsti padeda prekių lentynose visur rašoma vieno kilogramo produkto kaina: „Jeigu žmogus nežino, ką norėtų imti, palygina kilogramo kainą ir žino.“ Tiesa, pripratinti prie akcijų parduotuvių lankytojai šiandien renkasi tik tuos produktus, kurių jam reikia, tad pirkinių maišai nėra išsipūtę. Panašaus klientų elgesio „Maxima“ tinklas tikisi ir ateityje.

Tikėtis pokyčių – anksti Pasak SEB banko finansų analitikės Julitos Varanauskienės, Lietuvos gyventojų reakcija į ekonominį sunkmetį jau 2009 metais buvo kur kas stipresnė nei daugelio vakariečių, tačiau neigiamos prognozės gyventojų nuotaikų smarkiai nekeičia. „Kol kas lietuviai kaip nors ypatingai nereaguoja, todėl tikėtis, kad keisis pirkėjų elgsena, dar anksti“, – tvirtino analitikė. J. Varanauskienė teigė, kad lietuviai išmoko ir dar vieną sunkmečio pamoką – pirkti didesnėmis pakuotėmis yra naudingiau. „Kaip tik įtariau žiūrima į mažesnio kiekio pakuotes. Taip sunkiau palyginti skirtingų pakuočių kainas“, – pastebėjo specialistė. Jos nuomone, šalyse, kur bandoma įvesti kokių nors apribojimų ne taupymo tikslais, siekiama mažinti vartojimą: „Žmogus pastovus: jeigu jis pirko dvi skardines, tai ir toliau pirks, tačiau ne itin naudingo sveikatai gėrimo išgers mažiau. Mažesnė pakuotė padeda mažiau vartoti, bet nebūtinai mažiau sumokėti.“

5

SAVAITĖS TOP 5 Finansinė padėtis pablogėjo Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2012 m. rugpjūtį buvo minus 17. Palyginti su liepa, jis padidėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Rugpjūtį 11 proc. gyven-

tojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, 31 proc. – kad pablogėjo, 58 proc. – kad nepasikeitė (liepą – atitinkamai 10, 31 ir 59 proc.).

Įjungė elektrines Praėjusią savaitę Lietuvoje iki rekordinių aukštumų šiais metais buvo padidinta lietuviškos elektros energijos gamyba. Pirmadienį visu pajėgumu veikė trys elektros gamybos blokai, nors čia viena kilovatvalandė kainuoja apie 40 centų. Staigiai įjungti elektrines teko dėl to, kad Rusijos elektros perdavimo sistemos operatorius išjungė vieną perdavimo liniją į Latviją, o tai lėmė staigiai sumažėjusią linijų pralaidumo galią.

Lietuvoje praėjusią savaitę veikė trys elektros gamybos blokai. Fotodiena

Pelno mokesčio nemažins Seimo narių įregistruota įstatymo pataisa, kuria siūloma mažas ir vidutines įmones atleisti nuo pelno mokesčio, pritarimo iš vyriausybės narių nesulaukė. Pasak Finansų ministerijos,

priėmus šią pataisą valstybės biudžeto pajamos per metus iš pelno mokesčio sumažėtų apie 44 mln. litų, be to, esą mažos įmonės lengvatomis naudojasi jau dabar.

Verslu nepasitiki 74 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad verslas šalyje yra nesąžiningas – tai yra 10 proc. mažiau nei 2011 m. Teigiančiųjų, kad verslas yra sąžiningas, palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo 4 procentiniais punktais ir sudarė 16 proc. visų apklaustųjų, rodo viešosios nuomonės tyrimas. Dešimtadalis Lietuvos gyventojų teigė labiausiai pasitikintys informacinių technologijų bendrovėmis.

Lietuviai labiausiai pasitiki IT įmonėmis. Fotodiena

Skolos rodiklis sumenko Per metus darbdavių skolos rodiklis DIX* (vienam darbdaviui tenkanti skola), kurį skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir „Creditreform Lietuva“, sumažėjo 13,5 proc. – nuo 2 662 iki 2 302

Lt. Bendroji Lietuvos darbdavių skola per metus (nuo 2011 iki 2012 m. rugpjūčio 23 d.) sumažėjo 8,2 proc. – nuo 224,7 iki 206,8 mln. Lt. Tačiau itin smulkių darbdavių sektoriuje skolininkų pagausėjo.


Lietuvoje

6

LIETUVOS NAUJIENOS

144,6 mln. „Grigiškių“ įmonių grupė pirmąjį šių metų pusmetį pasiekė 144,6 mln. litų pardavimo apyvartą – 6,6 proc. mažiau nei pernai tuo pat laikotarpiu

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Rinkimus laimėtų „darbiečiai“

Grįžta į verslą ■ Prieš pusantrų metų iš

posto dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto iš ūkio ministro pareigų pašalintas Dainius Kreivys grįžta į verslą. Registrų centro duomenimis, D. Kreivys birželio 5 dieną įsigijo 40 proc. Vilniaus verslo ir nekilnoja-

mojo turto valdymo bendrovės „Catus“ (buvusi įmonė ,,Stamija“) akcijų. Anksčiau tokį pat įmonės akcijų paketą valdė jo motina Florentina Kreivienė –jai savo akcijas tapęs ministru perrašė D. Kreivys. Bendrovė „Catus“ turi statybinių medžiagų prekybos tinklą „Moki-veži“ val-

dančios įmonės „Makveža“ kontrolinį akcijų paketą – ji valdo 65 proc. bendrovės akijų, Įmonei taip pat priklauso 70 proc. bendrovės „Statybų gausa“ akcijų. D. Kreivys šiuo metu yra visuomeninis premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas, rudenį ketina dalyvauti Seimo rinkimuose.

■ Jeigu kitą sekmadienį

vyktų rinkimai į Seimą, pirmautų Darbo partija (12 proc.), socialdemokratai (11 proc.) ir partija „Tvarka ir teisingumas“ (10,4 proc.).

D. Kreivys įsigijo 40 proc. verslo ir nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Catus“ akcijų. Fotodiena

Beje, visos trys lyderės rugpjūtį šiek tiek prarado potencialių rinkėjų. Daugiau simpatijų pavyko pritraukti

tik konservatoriams – jų reitingas pasiekė 9,5 proc. ir jau vejasi „tvarkiečius“. Mažiausi svyravimai liberalų gretose vis dar kursto diskusijas dėl jų patekimo į Seimą: Liberalų ir centro sąjungą rinktų 4,3 proc. apklaustųjų, Liberalų sąjūdį – 4,1 proc. Tyrimą atliko bendrovė „Prime consulting“ rugpjūčio 14–21 dienomis.

Lietuvoje

7

Kainos pasiekė viršūnę ■ Nekilnojamojo turto

rinkos ekspertai pastebi, kad rugpjūtį, palyginti su geguže, sostinėje nuoma pabrango apie 10 proc., o kai kuriuose mikrorajonuose – net 15 proc. Apklausų duomenimis, rinkimuose į Seimą daugiausia balsų gautų Darbo partija. Fotodiena

Tokias tendencijas pateikia lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Do-

moplius.lt“ ekspertai, išanalizavę daugiau nei 2,5 tūkst. nuomojamų butų skelbimų. Per pastaruosius keturis mėnesius butų nuomos kainos ypač padidėjo Baltupiuose ir Fabijoniškėse (apie 15 proc.), Pašilaičiuose (apie 10 proc.). Kituose mikrorajonuose – Šeškinėje, Žirmūnuose – kainos pakilo apie 5 proc.

Franšizė: lengviau nei pradėti nuo nulio Visame pasaulyje tas pats prekių ženklas, vienodas produktas ir skonis, panašus interjeras – franšizės verslo modelis taikomas ne tik restoranams „McDonald's“. Gabija Sabaliauskaitė gabija@ekonomika.lt

S

pecialistai sako, kad franšizuoti galima bet kurią sritį, jei tik verslo modelis patikrintas ir veiksmingas. Deja, kaip

ir visur, šimtaprocentinės sėkmės garantijos nusipirkęs franšizę, kad ir už 45 tūkst. JAV dolerių, negausite. Pasaulyje vertinamas, Lietuvoje toks modelis dar tik mina kelią versle, o ir kitąmet į Lietuvą įžengsianti „Ikea“ kuriama

franšizės principu. Lietuvos franšizės centro direktorius Severinas Žilinskis sako, kad įmonės, turinčios patikrintą verslo modelį ir besiplečiančios franšizės pagrindais, mažiau rizikuoja nei steigdamos nuosavus padalinius:

Švedijos baldų milžinei „Ikea“ kitąmet Lietuvoje patogiau veikti pagal franšizę. Scanpix

jos išvengia išlaidų, susijusių su verslo administravimu, todėl daugiau laiko ir pastangų gali skirti verslo koncepcijai plėtoti. Pašnekovas vardija įmones, Lietuvoje veikiančias franšizės principu: kosmetika „The Body Shop“,

„L'Occitane“, „Aprangos“ grupės drabužių parduotuvės, viešbučiai, automobilių nuomos tinklai, NT agentūra „Re/Max“. Suskaičiuojantis jų apie 200 S. Žilinskis įsitikinęs, kad Lietuvoje vietos atsirastų dar 300 franšizių.

Šios sąlygos – patogu „Buvimas tinkle palengvina klientų pritraukimą: tai žinomas, patikrintas prekių ženklas. Net kai franšizės prekės ženklas yra nežinomas, davėjas suteikia priemonių, leidžiančių jį išplėtoti labai greitai, – aiškina S. Žilinskis. – Be to, nuolatinis palaikymas visose sferose: franšizės gavėjui nereikia rūpintis esminiais klausimais – davėjas prisiima koncepcijos plėtrą, tiekimą, o gavėjas daro tai, ką turi mokėti geriausiai – aptarnauti klientus. Tai ir yra pasidalijimas atsakomybe: vienas atsakingas už bendravimą su klientais, kitas – už tai, kad jis būtų sklandus ir pelningas.“ Anot jo, mažesnis poreikis investicijoms ir padalinio priežiūrai lėmė ir „Ikea“ franšizės modelį Lietuvoje. „Ikea“ nėra visai gamintoja, tai labiau prekių ženklo ir rinkodaros kompanija: sukuria kolekciją, kuri gaminama visame pasaulyje. Žymiai efektyviau ir paprasčiau parduoti franšizę, užtikrinti pardavimą, turėti tinklą, o ne užsiimti tiesiogine jo priežiūra. Aišku, jie stebi, konsultuoja, tikrina kokybę, tačiau nereikia samdyti personalo, prižiūrėti buhalterijos“, – sako S. Žilinskis. Abiem franšizės pusėms naudingas ir masto ekonomijos efektas, įsitikinęs S. Žilinskis: kai įmonė turi daug franšizių, auga jos apyvarta, todėl tiekėjas taiko dideles nuolaidas, kuriomis gali naudotis ir franšizės gavėjai.

Nėra vietos savivalei

Anot jo, vien pradinio kapitalo franšizei įsigyti nebeužtenka, reikalinga ir patirtis: davėjai priklausomai nuo verslo modelio kelia skirtingus reikalavimus norinčiajam įsigyti franšizės teises. Dažniausiai detalios franšizės sutartys pažeidžiamos ir nutraukiamos, kai nesilaikoma davėjo nustatytų principų, daroma žala įvaizdžiui ar netinkamai naudojamas prekių ženklas. „Sutartis nori nutraukti, kai gavėjas nėra pelningas, nes tada davėjas negali reikalauti pinigų, kai neatitinka kokybės standartų ir kai savivaliauja veiklos srityje, kuri griežtai apibrėžta. Ir praktika, ir teorija rodo, kad absoliuti dauguma atvejų, kai padaliniui franšizės veikla nesiseka, būna dėl gavėjo klaidų“, – sako S. Žilinskis. Anot jo, vien žinomas ženklas sėkmės negarantuoja: reikia pastangų, o dar prieš įsigyjant franšizės teises verta išsiaiškinti, ką įsipareigoja gavėjas, kokios davėjo funkcijos. S. Žilinskio teigimu, dažniausiai franšizės pirkėjas turi investuoti į padalinio steigimą, sumokėti vienkartinį mokestį, o vėliau mokėti periodinį mokestį nuo pardavimo. Tiesa, franšizės mokesčių modelių gali būti įvairių, todėl investicijos į padalinio atidarymą gali siekti

FAKTAI Franšizės Lietuvoje

••Rugsėjo 26 dieną Vilniuje vyks tarptautinė franšizavimo dienos konferencija „Brand 4 Baltic 2012“

nuo šimto iki milijono litų, o pradinis teisės naudotis verslo modeliu ir prekių ženklu mokestis – nuo nulio iki šimtų tūkstančių eurų.

••Franšizės sutartis privalo būti rašytinė, kitaip ji negalioja ••Franšizės gavėjas, jei tinkamai vykdė sutartį, pasibaigus jos terminui turi teisę sudaryti naują tokiomis pat sąlygomis

Pats nepasidarysi Žiuljenas Galeckas, „JG Franchise“ vadovas, pernai įsigijęs master franšizę, suteikiančią teisę parduoti NT bendrovės „Re/ Max“ franšizes, sako, kad toks verslo modelis nesuteikia sėkmės garantijos, tačiau sumažina rizikos galimybę: perduodama biuro valdymo, know–how struktūra, rekomenduojamos sąnaudos, o žinomas vardas sutaupo ir laiko, ir pinigų. „Kaip vadinu, „pasidaryk pats“ Lietuvoje yra stiprus, bet tai nieko nauja, – sako jis. – Matyt, visose šalyse, lipančiose ekonominės brandos laipteliais, reikia perilipti šį principą. Visur vyrauja mentalitetas: kam man mokėti, jei galiu pasidaryti pats. Versle tai yra mažos detalės, kurios padeda sunkiu metu, neleidžia daryti klaidų. Iš nepasisekusių verslų, franšizių yra kelis kartus mažiau, o juk pirmaisiais metais žlunga maždaug 20 proc. verslų.“ Ž. Galecko teigimu, franšizės pirkėjas už tam tikrą mokestį gauna tinklo bendradarbiavimo galimybes, technologinius mokymus, klientų valdymo sistemas. Anot jo, toks verslo modelis padėjo ir per krizę: biurai turi

» Franšizės pirkėjas už tam tikrą

mokestį gauna tinklo bendradarbiavimo galimybes, technologinius mokymus, klientų valdymo sistemas

Sostinėje nuoma pabrango apie 10 proc. Fotodiena

••Lietuvoje pajamos, gaunamos franšizės davėjo, apmokestinamos 15 proc. pelno mokesčiu ••LR Civilinis kodeksas yra pagrindinis teisės aktas, reguliuojantis franšizės sutartis

„Cofee Inn“ franšizės pirkėjas turi pasirinkti tinkamą vietą mieste, išmanyti socialinį ir kultūrinį jo gyvenimą. Ruslano Kondratjevo nuotr.

ne vadovus, o savininkus, kurie investuoja į savo verslą, taip pat keliama NT brokerių motyvacija. „Bendras principas – duodame patikrintą, veikiantį modelį ir pradžioje norėtume, kad jo būtų laikomasi, – teigia Ž. Galeckas. – Visada sakau, kad tai stipri reikomendacija: daryk, kaip sakome mes. Sveikintina iniciatyva, naujas požiūris, idėjos, kalbamės, dalijamės patirtimi, jei vienas kažką gero sugalvojo, įdiegsime, bet pradžioje nenorime eksperimentavimo ir su tėvišku autoritetu stengiamės neleisti klaidžioti. Juridiškai, aišku, yra standartai, etikos kodeksas, prekių ženklo naudojimo taisyklės. Bet kaip plėtoti

verslą, motyvuoti brokerius, turi teisę nuspręsti savininkas.“

Turėti pinigų neužtenka Kavinių tinklą „Coffee Inn“ valdančios bendrovės „Keturi kambariai“ direktorius Vygantas Makselė „Ekonomika. lt“ sako, kad franšizės pagrindais tinklas plečiamas tik kituose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Rygoje veikia padaliniai, o pernai pradėtas verslo modelis pasiteisino. „Mūsų verslo modelis nėra toks paprastas – tiesiog parduoti kavą. Esame labiau sociali vieta, kur vyksta renginiai, pranešama apie kitus miesto renginius. Tokiam dalykui įgyvendinti

reikalingas stiprus verslo partneris, kuris gyventų to miesto ritmu ir galėtų perteikti visa tai, ką mes darome Vilniuje“, – aiškina V. Makselė. Jis sako, kad pagrindinis reikalavimas potencialiam partneriui toli gražu nėra pradinis kapitalas, jis turi atitikti ir asmeninius reikalavimus. „Iš tikrųjų mes parduodame griežtą franšizę, jeigu galima taip pasakyti. Neleidžiame laisvai interpretuoti nei mūsų kokybės, nei verslo koncepcijos. Tai ne mechaninis kavos pardavimas, tai kultūrinė, socialinė vieta mieste“, – sako V. Makselė. Advokatų kontoros „Sorainen“ advokato padėjėjas Laurynas Ramuc-

kis aiškina, kad įstatymai franšizės gavėjui nepalankių sąlygų nenumato. Gavėjas ir davėjas savo pareigas ir atsakomybę numato franšizės sutartyje. „Kadangi franšizės sutartys dažniausiai pasirašomos su žinomų prekių ženklų atstovais, daug vietos deryboms nėra ir franšizės davėjai dažniausiai taikstosi su „stipriosios“ šalies iškeltomis sąlygomis. Todėl būtina atkreipti dėmesį, ar franšizės gavėjas yra pajėgus pradėti verslą finansiškai, nes dažniausiai būtent tai, o ne teisiniai aspektai yra kliūtis tolesnei franšizės verslo plėtrai Lietuvoje“, – sako L. Ramuckis.


Kitu žvilgsniu

8

Konkurencijos taryba ieško balanso Valstybės kontrolei atkreipus dėmesį į Konkurencijos tarybos finansavimo šaltinių vienpusiškumą, institucijos pirmininkas Šarūnas Keserauskas premjerui pateikė siūlymų dėl papildomų šaltinių lėšoms generuoti. Pasak jo, tai padėtų institucijai tapti labiau nepriklausomai.

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

CV

1998 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete įgijo teisininko kvalifikaciją 2003 m. Londono universiteto Karaliaus koledže įgijo Europos teisės magistro, o 2010 m. – filosofijos daktaro teisės srityje laipsnį Nuo 1998 m. Lietuvos ir Latvijos aukštosiose mokyklose skaito konkurencijos teisės paskaitas

Vilniaus meras Artūras Zuokas susitiko su „Kempinski Hotel Cathedral Square“ viešbučio vadovu Noeliu Attardu. Aukščiausios klasės viešbutis su 96 penkių žvaigždučių kambariais bus atidarytas Vilniuje šią savaitę.

1998–2009 m. dirbo advokatų kontoroje „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“

Rapolas Gabrys

2009–2011 m. dirbo vyresniuoju teisės patarėju Jungtinės Karalystės sąžiningos prekybos tarnyboje

info@ekonomika.lt

I

Nuo 2011 m. – Konkurencijos tarybos pirmininkas

Ruslano Kondratjevo nuotr.

mūsų biudžetas gali būti sumažintas.

evelina.povilaityte@ekonomika.lt

?

Praėjusią savaitę susitikęs su premjeru aptarėte galimus naujus tarybos finansavimo būdus. Papasakokite apie tai plačiau. Valstybės kontrolė silpna mūsų vieta įvardijo finansavimą iš biudžeto. Juk stebime ne tik verslą, bet ir valstybės institucijas, todėl mūsų veiklos nepriklausomybės garantas galėtų būti nepriklausomas finansavimas. Taryba gali kvestionuoti vyriausybės veiksmus, o pastaroji sudaro biudžetą. Visai realu, kad jei Konkurencijos taryba pasielgs taip, kaip nepriimtina vyriausybei ar kuriai ministerijai, kitąmet

?

Bet jūs jau nustatėte pažeidimų Valstybinės ligonių kasos veikloje... Taip, tai geras pavyzdys, kad mes žiūrime į viską sistemiškai ir nesakome, jog kaltos tik įmonės. Priešingai: visuomet pabrėžiu, kad valstybės padėtis yra geriausia konkurencijai riboti, nes ji priima įstatymus, nutarimus ir kitus teisės aktus. Būtent pastarieji dažniausiai nustato ribojimus. Kaip vieną iš galimų modelių pasiūliau veikiantį Portugalijoje: čia reguliuojamos įmonės finansuoja reguliuotojus, o šie po nedidelę dalį pinigų duoda konkurencijos institucijai. Galimi ir

» Valstybės padėtis yra geriausia

konkurencijai riboti

NUOMONĖ

kiti modeliai. Pavyzdžiui, Graikijoje akcinio kapitalo dalis patenka į konkurencijos institucijos biudžetą. Ji tokia menka, kad įmonei nereikšminga. Valstybėse, kuriose senos teisės, verslo, rinkos ekonomikos tradicijos, institucijos veikia be tokio nepriklausomo finansavimo modelio. Pavyzdžiui, JAV konurencijos institucija yra vyriausybės dalis. Jungtinėje Karalystėjė konkurencijos institucija taip pat nėra nepriklausoma, tačiau ten niekam net nekiltų mintis duoti nurodymą institucijai ar kištis į konkretų tyrimą. Mūsų istorinė patirtis kiek kitokia, todėl reikia galvoti apie alternatyvų finansavimo modelį. Lėšų skyrimas iš biudžeto turi esminę spragą – visuomet galima pabandyti „timptelti“ tą instituciją, kuriai skiri

pinigų...

?

somais žmonėmis, tačiau geriau turėti sisteminį garantą.

O jūs jau esate su tuo susidūręs?

Kol kas ne. Tačiau reikia žiūrėti sistemiškai. Be to, kas gali žinoti?

?

Ar nesibaiminate, kad pasirinkus modelį, kai tarybą finansuoja verslas, ji gali tapti nuo jo vienaip ar kitaip priklausoma, o galbūt ir neveiksni? Verslas neturėtų baimintis nepriklausomo finansavimo. Kalbant apie portugališką modelį, kai konkurencijos tarybą finansuoja rinkos reguliuotojai, institucija netampa tiesiogiai priklausoma nuo verslo. Be to, verslas gali būti tikras, kad mes nebūsime priklausomi ir nuo biudžeto. Nebūsime ta institucija, kuri išaugus kainoms būtų užsiundoma. Mes būsime faktiškai nepriklausomi. Save ir kolegas laikau nepriklau-

?

Kokias dar problemas galėtų išspręsti papildomas finansavimas? Tai nėra tik pinigų kiekio klausimas. Biudžetas, kurį gauname, galėtų būti didesnis. Bet mes esame realistai. Problema ta, kad net gaudami gerą biudžetą mes negalime jo naudoti taip, kaip mums atrodo efektyviausia. Pavyzdžiui, pritraukti iš rinkos specialistų, turinčių didesnę patirtį. Mes turime labai gerą komandą, pasamdėme daug naujų žmonių, nes per krizę jų buvo gerokai sumažėję, tačiau komandą reikia išlaikyti ir sustiprinti. Dalis mūsų žmonių yra jauni ir jei karjeros pradžioje jų atlyginimai yra adekvatūs bei konkurencingi, vėliau situacija

keičiasi, nes jiems atsiveria advokatų kontoros, bankai, Europos Komisija, kur atlyginimas skiriasi du tris kartus. Mes kalbame apie siaurą teisės ir ekonomikos sritį, kurioje išsilavinusių ir patyrusių specialistų Lietuvoje itin mažai. Dirbdamas pas mus jis gautų 3 tūkst. litų, jei neturi valstybės tarnautojo stažo, advokatų kontoroje – nuo 10 tūkst. litų, o užsienyje – nuo 10 tūkst. eurų atlyginimą. Mes negalime kurti valstybinės konkurencijos politikos vildamiesi, kad atsiras žmonių, kurie tai darys ne dėl pinigų. Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje tokių specialistų yra daugiau, taigi tikrai yra tikimybė, kad iš jų atsiras tokių, kurie tai darytų dėl ambicijų, gero įrašo CV, visuomeniniais tikslais. Visą interviu skaitykite www.ekonomika.lt

nvesticijos grįžta į Vilnių ir šio svarbaus pasaulinio vardo atėjimas į Lietuvos sostinę paskatins kitų garsių vardų susidomėjimą Vilniumi. Viešbutyje „Kempinski“ bus sukurta mažiausiai 65 naujos darbo vietos“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. „Kempinski Hotel Cathedral Square“ vadovas N. Attardas teigė nekantriai laukiantis viešbučio atidarymo ir galimybės pasiūlyti miesto svečiams aukštos klasės paslaugas.

„Esu nustebęs ir kartu džiaugiuosi, kaip profesionaliai dirba lietuviai. Naujausiuose mūsų viešbučio tinklo kataloguose jau puikuojasi ir Vilniaus viešbučio aprašymas, tampame vieni iš nedaugelio, siūlančių penkių žvaigždučių kambarius regione“, – sakė N. Attardas. Sostinės taryba praėjusiais metais priėmė sprendimą, kuriuo Vilniuje taikomas mažesnis nekilnojamojo turto mokestis mieste veikiantiems viešbučiams ir kavinėms. Šis mokestis sumažėjo nuo 0,8 iki 0,5 proc.

Viešbutis „Kempinski“ sukurs mažiausiai 65 naujas darbo vietas.

Užs. Nr. 08-25-2012

Bendrovės nuotr.

Sutvarkė Rambyno regioninį parką

„FL Technics“ nusileido Ulijanovske

■ Bendrovė „LitCon“

■ Lietuvių bendrovės

baigė Rambyno alkakalnio ir Vilkyškių piliakalnio tvarkymo darbus, kurių bendra vertė siekė apie 1 mln. litų. Juos užsakė Valstybinė saugomų parko teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Rambyno regioninio parko direkcija. „LitCon“ direktoriaus Lino Piliponio teigimu, atliekant darbus piliakalnių šlaituose buvo pašalinti menkaverčiai krūmai, pra-

retinti medžiai. Atidengti šlaitai sutvirtinti žabų pynimais. Kopti į apžvalgos aikštelę įrengti laiptai, nutiesti takai. Be to, pastatytas medinis lieptas per Apstės upelį ir įrengta automobilių apsisukimo aikštelė. „Džiugu, kad mūsų įmonė prisidėjo prie šaliai brangių kultūros paveldo objektų autentiškumo išsaugojimo, – sakė jis. – Sutvarkyti piliakalniai lankytojams primins ne tik Lietuvos istorinę praeitį, bet

ir suteiks didesnių galimybių susipažinti su šio krašto gamtos grožiu ir kultūriniais regiono ypatumais.“ Be šių dviejų objektų, bendrovė atliko Opstainių, Šereiklaukio piliakalnių tvarkymo darbus. Objektų archeologinę priežiūrą atliko „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgų“ archeologas Olegas Fediajevas. Visų kultūros paveldo objektų tvarkymo projektų autorius – šiaulietis hidrologas Juozas Lukošiūnas.

Ko reikia Konkurencijos tarybai?

Daugiau pinigų

Verslo pasitikėjimo

Mykolas Majauskas, premjero patarėjas: Mano nuomone, valdybos nariai turi turėti labai aukštą kompetenciją ir už 3 tūkst. litų pritraukti tokį žmogų, kuris dirbtų su svarbiausiomis ir labai sudėtingomis bylomis. Lietuvoje yra sudėtinga – štai šiandien taryboje yra tik trys nariai

Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ prezidentas: Dažnai verslininkų konkurencijos pažeidimai padaromi neturint pakankamai informacijos ir stokojant išteklių stebėti visus įstatymų ar nutarimų pakeitimus. Pasikeitus tarybos vadovybei jaučiasi geranoriškesnis požiūris į verslą, tad išaugo verslininkų lūkesčiai stiprinti bendradarbiavimą su šia institucija

Fotodiena

9

„Kempinski“ siūlys aukščiausią klasę

Šarūnas Keserauskas

„Lėšų skyrimas iš biudžeto turi esminę spragą – visuomet galima pabandyti „timptelti“ tą instituciją, kuriai skiri pinigų“, – sako Š. Keserauskas.

Evelina Povilaitytė

Lietuvoje

Asmeninio albumo nuotr.

Bendrovės „LitCon“ atliktų darbų bendra vertė siekė apie 1 mln. litų. Bendrovės nuotr.

„Avia Solutions Group“ antrinė įmonė „FL Technics Ulyanovsk“, teikianti orlaivių techninės priežiūros ir remonto paslaugas, praėjusią savaitę simboliniu kapsulės įleidimu pradėjo naujojo lėktuvų techninės priežiūros centro Uljanovske (Rusija) statybos darbus. Ši kompanija pirmoji vykdo veiklą naujai įkurtoje laisvojoje ekonomikos zonoje (LEZ), esančioje oro uosto „Ulyanovsk-Vostochny“ teritorijoje. Projekte „FL Technics Ulyanovsk“ numatyti dviejų orlaivių techninės priežiūros angarų statybos darbai. Abiejuose po 8 tūkst. kvadratinių metrų ploto užimančiuose angaruose kompanija teiks techninės priežiūros bei remonto paslaugas siaurojo ir plataus korpuso lėktuvams. Naujojo centro, kuriam planuojama skirti 22 mln. JAV dolerių, pašonėje bus įrengta net 3 tūkst. kvadratinių metrų ploto

Pasak G. Žiemelio, naujasis centras turėtų sulaukti ypatingo dėmesio iš Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir kitų NVS valstybių teritorijose veikiančių aviacijos bendrovių. Bendrovės nuotr.

orlaivių statymo aikštelė. Planuojama, kad „FL Technics Ulyanovsk“ techninės priežiūros bazėje dirbs iki 500 aukštos kvalifikacijos specialistų. Pirmasis angaras duris klientams turėtų atverti jau 2015-aisiais. „Šiuo metu daugiau nei pusė ne Rusijoje pagamintų orlaivių, naudojamų šioje valstybėje, yra tvarkomi už

šalies ribų, – sakė „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis. – Tai jau trečiasis mūsų statomas angaras per septynerius metus. Rusija yra viena iš šalių, kurioje aviacijos poreikis mūsų teikiamoms paslaugoms yra pakankamas, o pati rinka su lėktuvų parku vis dar auga.“


Diskutuokime

10

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

2012-08-23 23:24 Bet kokia šalis yra valdoma daugelio rankų, kaip valtis su vienarankiais irkluotojais. Valtis plaukia per sraunią upę, pilną istorijos krioklių ir vingių, valtis plaukia ne viena, valčių daug, tiesa, dar nepaminėjau, kad irkluotojų

yra valdoma daugelio rankų, kaip valtis su vienarankiais irkluotojais

dalis yra akli, dalis kurti. Ir kiekvienas irkluotojas turi po trenerį su individualia mokymo metodika. Visi nori kaip geriau ir kaip patogiau... Linksmiausia tiems, kurie net neirkluoja, bet vis bando rėkti irkluotojams,

taip sau sudarydami iliuziją, kad irgi daro įtaką situacijai... Kaip čia pasakius, liūdnas Brisiaus galas... Ar tas Brisius kranksės angliškai, ar lietuviškai... ar kiniškai.. Upė už vingio gali patekti į krioklį. Lexus

„Arvi“ įmonių grupėje įvyko kartų kaita – prie didžiųjų įmonių vairo stojo trisdešimtmečiai. Rapolas Gabrys info@ekonomika.lt

GERIAUSI

www.ek.lt komentarai

Simona 2012-08-29 11:12 Apple sau kasasi duobę. Žinoma, Samsung nieko negali padaryti jiems už tai, Apple gal ir naudinga patąsyt priešininką. Ypač augantį. Bet yra auditorijos nuomonė ir pasitikėjimas Apple - peštuko įvaizdis perkamas kartu su produktu irgi ateina. kruopa 2012-08-29 07:37 Uždavinukas p. Kropui: valiutinis pavedimas Swedbanke Latvijoje kainuoja 5 latus, Swedbanke Lietuvoje 40 litų. Koks šių paslaugų kainų skirtumas? Tadas 2012-08-28 23:36 Dar norėčiau pridurti, kad maximų, norfų, senukų, ir t.t panašių koncernų savininkai nepradėjo biznio iš savo pinigų - visa tai yra bankų suteiktos milijoninės paskolos (kurių aišku paprastiems mirtingiesiems niekas niekada neteikė, neteikia ir neteiks). Kiekvienas galėtų padaryt bizniį paimdamas monopolį jei gautų iš banko keliolika milijonų... Taip, kad ir asilui aišku, kad tokioj korumpuotoj valstybėj kaip Lietuva visi bizniai daromi tų, kurie turi galimybę ar sugeba prieiti prie lovio... Z pajamos 2012-08-28 19:26 Paprastai žmogus svajoja apie dvigubai didesnes pajamas ir apie 100 mėnesinių atlyginimų dydžio pirkinius. Pvz., šeima su 5000 lt pajamų šnairuoja į pusmilijoninį namuką. Išeitų, kad Z. pajamos 160 000 lt. Aišku, būna išskirtinių žmonių, kurie nesirūpina tuo kiek gauna ir gali išdalinti viską kitiems. Bet čia ne apie Z. Mūsų Z. – eilinis prasigyvenęs gobšas pilietis. Crk pasauly tesiasi 2012-08-28 18:25 Čia net nereikėjo būti finansų makleriu, jog suprastum, kad Facebook tėra dar vienas dot com burbulas ;) jis pigs iki kelių centų už akciją, nes jis nekuria jokios vertės ir neteikia jokio produkto, o vertininamas labiau nei kokia prancūzų automobilių gamintoja ar koncernas.

Bankų įvairovė nepakenktų srovė, pagal kurią dirba visi bankai, – pasakojo P. Šlekys. – Jeigu į Lietuvą ateitų naujas bankas ir netaikytų dalies mokesčių ar gerokai sumažintų antkainius, jis turėtų dempinguoti kainas, bet ilgainiui mokesčiai suvienodėtų ir taptų tokie kaip daugumos.“

Paulius Grinkevičius paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

■ Lietuvoje jau ilgą laiką

dominuoja skandinaviško kapitalo bankai. Pasak ekspertų, priklausomybė nuo vieno regiono ar šalies nėra gerai jokioje srityje, tačiau vargu ar tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva galima pasiekti didesnę nepriklausomybę. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, kai kurie identiški Lietuvoje veikiančių bankų įkainiai byloja, kad didesnė kapitalo įvairovė Lietuvos bankinėje sistemoje būtų Lietuvai naudingesnė. „Mes netyčia patekome lyg ir į spąstus, kai bankus leidome privatizuoti iš vieno geografinio regiono kilusioms bankinėms grupėms. Jei Lietuvoje aktyviau veiktų kitų šalių bankai, mūsų šalies ūkiui būtų žymiai mažesnė grėsmė“, – aiškino K. Kupšys. Paklaustas, ar Lietuvos bankininkystės rinkai konkurencingumo galėtų suteikti daugiau lietuviško kapitalo bankų, pašnekovas nurodė, kad tai nėra būtina konkurencingumo sąlyga, – esą Lietuvoje atsvarą jiems suteikia ir sėkmingai veikiančios lietuviško kapitalo kredito unijos. „Turėtume siekti di-

Lietuviškiems sunku

Lietuvoje dominuoja skandinaviško kapitalo bankai ir vargu ar artimiausioje ateityje kas nors pasikeis. Scanpix desnės įvairovės bankų sektoriuje, o kas steigs bankus – britai, italai ar lietuviai, čia jau antrinis klausimas“, – kalbėjo K. Kupšys.

Rinka per maža Bendrovės „Investiciniai sprendimai“ direktorius Petras Šlekys mano, kad Lietuvoje veikiantiems bankams įvairovės netrūksta, nors du didieji bankai priklauso švedams („Swedbank“, SEB), o kiti iš penkių didžiausiųjų – DNB, „Nor-

dea“ ir „Danske“ – kilę iš kitų Skandinavijos valstybių. Pasak jo, sunku įsivaizduoti, kokia dar valstybė galėtų tokioje mažoje rinkoje kaip mūsų turėti didesnių bankų filialų, o ir skandinavų bankai Lietuvai puikiai tinka, nes turi stiprų finansinį užnugarį. Esą net jei Lietuvoje ir atsirastų naujas stiprus kitos šalies kapitalo bankas, vargu ar Lietuvos bankininkystės rinkoje būtų didesnių pokyčių. „Yra tam tikra verslo

» Lietuvos bankai neturi kitos

išeities, kaip uždaryti skyrius ir perkelti veiklą į internetinę erdvę

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas Stasys Kropas sutiko, kad didesnis skirtingo kapitalo bankų skaičius Lietuvoje būtų naudingas mūsų šalies ekonomikai, tačiau esą vargu ar realu į mūsų rinką pritraukti naujų bankų, ypač po to, kai buvo gerokai sugriežtinti bankų priežiūros reikalavimai. Mat jau anksčiau į Lietuvą bandė eiti JAV, Vokietijos, Olandijos bankai ir nesugebėję įsitvirtinti pasitraukė. LBA vadovas aiškino, kad po „Snoro“ žlugimo buvo pastebėta, koks svarbus vaidmuo Lietuvoje tenka mažesniesiems lietuviško kapitalo bankams. „Nišiniai lietuviški bankai yra naudingi šaliai, nes orientuojasi į smulkųjį ir vidutinį klientą. Šiaulių bankas, pavyzdžiui, padeda ir viso Šiaulių regiono ekonomikai, – sakė S. Kropas. – Bet Lietuvos bankai neturi kitos išeities, kaip uždaryti skyrius ir perkelti veiklą į internetinę erdvę.“

SAVAITĖS KLAUSIMAS

POPULIARIAUSI

www.ek.lt/video

Ar reikia Lietuvoje didesnės bankų konkurencijos?

čia jungiasi www.ek.lt draugai

LANKOMIAUSI

www.ek.lt

SAVAITĖS STRAIPSNIAI

Nuo ko pradėjo didieji Lietuvos verslininkai Lietuvos verslo elito atstovai negimė ant pinigų maišų – šiandien turimus turtus jie uždirbo savo ryžtu, drąsiomis idėjomis, o galbūt kartais ir padedami likimo. Vieni savo tikslo siekė kryptingai, kitiems teko suklupti ir vėl atsitiesti, tačiau galiausiai visi jie tapo sėkmės lydimais verslininkais.

Lietuvis meta iššūkį stambiesiems farmacininkams Pirmojo vaistažolinio preparato nuo skausmo „Dolosan“ kūrėjas lietuvis Andrius Kavaliauskas rankose jau laiko natūralaus gaminio pakuotę ir „Ekonomika. lt“ pasakoja apie jauno verslo specifiką, farmacijos milžinų konkurenciją, įstatyminę aplinką.

Kiek giliai skęs „Facebook“ laivas Kaip jaučiasi vadovas, kai jo bendrovės akcijos atpinga perpus? Markas Zuckerbergas sako, kad skaudu žiūrėti, kai kaina taip greitai ritasi žemyn. Praėjus tik trims mėnesiams nuo pirminio viešojo akcijų siūlymo „Facebook“ akcijų kaina sumažėjo beveik 50 proc., o pirmieji investuotojai skuba išparduoti turimas akcijas.

F

inansų ir investicijų direktoriui Martynui Belenavičiui ir didžiulio trąšų verslo vadovui Mariui Vasiliauskui – po 29-erius. „Arvi cukraus“ vadovas Andrius Leškevičius ką tik atšventė 32-ąjį gimtadienį, šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonei Rietave vadovauja trisdešimtmetis Henrikas Asauskas, o 26 metų Agnė Tamkvaitytė yra viešbučio „Europa Royale Marijampole“ vykdomoji direktorė. M. Vasiliauskas į „Arvi“ atėjo prieš penketą metų su dviejų universitetų diplomais. Padirbėjęs porą metų trąšų versle gavo pasiūlymą išvykti į Rumuniją ir vadovauti įmonei. Mariui per trejus metus Rumunijoje pavyko pastatyti trąšų logistikos terminalą ir sukurti platų prekių platinimo tinklą. Šiandieną M. Vasiliauskas – „Arvi Fertis“ generalinis direktorius, vadovaujantis trąšų gamykloms Lietuvoje, Rumunijoje ir Ru-

sijoje. Jo iššūkis – plėtoti prekybą Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. M. Belenavičius būdamas studentas „Arvi“ įmonių grupėje atliko praktiką, o po metų grįžo ir pradėti dirbti. Iš pradžių buvo paskirtas biodegalų gamyklos projekto vadybininku, o kiek vėliau – finansų direktoriaus pavaduotoju. Gyvenimo išbandymas ir iššūkis buvo darbas Serbijoje, kur „Arvi“ vykdė didelį investicinį projektą. „Atsidūriau nežinomoje šalyje ir išsyk gavau sudėtingas pareigas – vienu metu buvau didelės trąšų gamyklos Planavimo ir analizės skyriaus vadovas, finansų direktoriaus pavaduotojas, be to, rūpinausi kitų mūsų įmonių, dirbančių Balkanuose, finansais“, – apie savo karjeros žingsnius pasakojo „Arvi ir Ko“ finansų ir investicijų direktorius M. Belenavičius. A. Tamkvaitytę viešbučių verslas traukė nuo mokyklos laikų. Praeidama pro viešbutį visada svajodavo jame dirbti. Baigus studijas Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete

» Bendraujant su partneriais būtina

išlikti maksimaliai atviriems. Tvirtos partnerystės nebus, jeigu gudrausi ar vengsi tiesių atsakymų

jos svajonė virto realybe: atsirado galimybė dirbti mėgstamą darbą gimtame mieste, „Arvi“ įmonių grupei priklausančiame viešbutyje „Europa Royale Marijampole“. Iš pradžių Agnė buvo vyriausioji administratorė, vėliau – viešbučio padalinio vadovė, o šiandien – vykdomoji direktorė, kurios pareiga – rūpintis visu viešbučiu, restoranu ir SPA. Seniausiojo cukraus fabriko Lietuvoje „Arvi cukrus“ direktoriumi prieš keletą mėnesių tapo A. Leškevičius. Jis išsyk pateko į įvykių sūkurį – aštrios derybos su cukrinių runkelių augintojais, fabriko remonto darbai, cukraus kvotų peripetijos. Spręsti visas problemas A. Leškevičiui padėjo trumpa, bet įvairiapusė biografija: daugkartinis Latvijos ir Lietuvos biatlono čempionas, didelių verslo projektų vadovas Kazachstane, Turkmėnistane, Kirgizijoje. Iki šiol darbe jį labiausiai vertina už mobilumą – Andrius nedvejodamas vyksta į bet kurį pasaulio kraštą, prisitaiko prie bet kokio mentaliteto. Natalija Gudkova, Kaliningrado srityje esančios trąšų gamyklos „Arvi NPK“ vadovė, svarbiausiu įmonės sėkmės garantu laiko reputaciją. „Bendraujant su partneriais būtina išlikti maksima-

Marius Vasiliauskas, „Arvi Fertis“ generalinis direktorius, vadovauja trąšų gamykloms Lietuvoje, Rumunijoje ir Rusijoje. Bendrovės nuotr.

26 metų Agnė Tamkvaitytė vadovauja viešbučiui „Europa Royale Marijampole“. Bendrovės nuotr.

liai atviriems. Tvirtos partnerystės nebus, jeigu gudrausi ar vengsi tiesių atsakymų“, – tvirtina N. Gudkova. Ji teigia, kad

Kodėl Lietuvos bankas gniaužia unijas į kumštį? Dar rugpjūtį Lietuvos bankas pranešė imsiąsis griežtesnių priemonių kredito unijų priežiūrai vykdyti – esą spartus jų indėlių portfelio ir turto augimas gali būti netvarus. Pranešimą apie akylesnę kontrolę jau kitą dieną lydėjo griežtesnė ranka: vienai iš unijų buvo uždrausta teikti paskolas.

11

„Arvi“ įmonių grupėje – kartų kaita

INBOX » Bet kokia šalis

Lietuvoje

Seniausiojo cukraus fabriko Lietuvoje „Arvi cukrus“ direktoriumi prieš keletą mėnesių tapo Andrius Leškevičius. Bendrovės nuotr.

jai tenka vakarietiškai valdyti rytietišką verslą ir niekuomet nepamiršta, kad europietiškoje verslo kultūroje svarbiau ilga-

laikė reputacija nei trumpalaikė finansinė sėkmė. „Kai Natalija įeina į derybų kambarį, žinau, kad nepasiekusi pergalės neišeis. Jos tvirtybė bendrovę veda pirmyn“, – trąšų gamyklos vadovę apibūdina „Arvi“ įmonių grupės personalo direktorė N. Daukšienė. „Arvi“ įmonėse Lietuvoje ir užsienyje dirba daugiau kaip 1 000 žmonių. Komandos branduolį sudaro atkaklūs ir išsilavinę darbuotojai, sugebantys savarankiškai priimti sprendimus, linkę tobulėti ir energingai pasitinka naujus iššūkius. Įvairiapusį darbą su šalies universitetais, jaunimu ir darbuotais vienija programa „Kartu mes galime augti“. Užs. Nr. 08-30-2012


Tryliktas puslapis

12

KRIMINALINĖS NAUJIENOS

SAVAITĖS KRIMINALŲ

TOP 3

G raikija . Graikijos vyriausybė pasirašė 330 mln. eurų (1,1 mlrd. litų) vertės susitarimą su Vokietijos koncernu „Siemens“, kuris papirkinėjo Graikijos valdininkus. Šiuo susitarimu padėtas taškas įsisenėjusiems kaltinimams, kad „Siemens“ davė kyšių, jog užsitikrintų sandorius 2004 metais Atė-

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

nuose vykusioms olimpinėms žaidynėms. JAV. „Apple“ paprašė teismo uždrausti Jungtinėse Valstijose pardavinėti aštuonių „Samsung“ modelių mobiliuosius telefonus. Tokio žingsnio „Apple“ imasi, kai JAV San Chosė teismas (Kalifornijos valstija), nagrinėjęs jos pa-

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

tentų ginčą su „Samsung“, nustatė, kad Pietų Korėjos kompanija kopijavo technologijas, naudotas kuriant „iPhone“ ir „iPad“, bei nurodė „Samsung“ sumokėti korporacijai „Apple“ 1,05 mlrd. JAV dolerių (2,9 mlrd. litų) kompensaciją. R usija . Nežinomi asmenys naktį iš

Šv. Kankinės Jekaterinos bažnyčios Sankt Peterburge pavogė trylikos šventųjų palaikus, tarp jų – didžiojo kunigaikščio ir Novgorodo vadovo Aleksandro Nevskio. Nusikaltėliai į cerkvę pateko pro langą. Taip pat dingo Komunijos taurė su šventųjų atvaizdais ir penki nedideli krucifiksai.

Pinigų plovėjai per krizę puotauja Argentiniečiai iš lietuvių sieks prisiteisti 20 mln. litų. Scanpix

Reikalaus 20 mln. litų ■ Kreditoriai iš Argenti-

nos tikisi, kad Lietuvoje bus vykdomas Argentinos teismo sprendimas padengti ieškovų nuostolius, kurių prieš penkiolika metų pridarė valstybinė Lietuvos bendrovė. 1982 metais valstybinė Lietuvos bendrovė „Jūra“ Argentinoje įsteigė padalinį „Flota Estatal Lituania Jūra SLR“, kurio būstinė veikė Lietuvoje. Lietuvos

bendrovė Argentinoje bendradarbiavo su vietos kompanija „Pescar“. 1997 metais abi bendrovės žlugo. Lietuviai pasprukto iš Argentinos drauge su laivais ir turima įranga. Lietuvoje bendrovės veikla baigėsi teismo procesais, o Argentinoje keletas kreditorių kreipėsi į teismą reikalaudami išieškoti įsiskolinimus iš valstybinės Lietuvos bendrovės.

Finansų krizė – tarsi aukso kasyklos organizuoto nusikalstamumo grupėms. Apie tai byloja įtakingų bankų, kaip „Barclays“, HSBC, ar „Credit Suisse“, sąsajos su narkotikų karteliais ir kitomis organizuotomis nusikalstamo pasaulio grupėmis. Paulius Grinkevičius paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

N

eseni skandalai parodė sąsajas tarp didžiųjų pasaulio bankų ir galingų organizuoto nusikalstamumo grupių – narkotikų gamintojų, kontrabandininkų ir nelegalių ginklų prekeivių. Amerikos bankai susigriebė nemažai pelno iš Lotynų Amerikos narkotikų kartelių pinigų, o Europos skolų krizė papildė ir lupikautojų, kurie kontroliuoja pogrindinės ekonomikos tėkmę tokiose šalyse kaip Ispanija ar Graikija, kišenes. „The New York Times“ straipsnyje ne kartą grasinimų iš mafijos sulaukęs ir nuo 2006 metų policijos saugomas žurnalistas ir rašytojas Roberto Saviano pasakoja, kad sunkmečiu bendradarbiavimas tarp nusikaltėlių ir įtakingų finansų institucijų pasiekė iki šiol neregėtą mastą. Jis pateikia konkrečių pavyzdžių.

litų) už pinigų plovimą. Praėjusį mėnesį buvo nustatyta, kad bankas HSBC dešimtmetį buvo naudojamas Meksikos narkotikų kartelių pinigų pervedimui į JAV, o vėliau – Saudo Arabijos bankams, turintiems sąsajų su „Al Quaeda“ ir kitomis

teroristinėmis organizacijomis. O tokie bankai kaip „Barclays“, „Credit Suisse“, „Lloyd's“ padėjo plauti pinigus prastą reputaciją turinčių šalių, kaip Iranas, Sudanas, Mianmaras, turtuoliams ir taip pat uždirbo šimtus

milijonų dolerių. Dauguma šių nusikaltimų buvo vykdoma dar iki 2008 m. krizės, tačiau bankų sektoriuje prasidėję nemalonumai ir toliau sudarė sąlygas mafijos grupėms augti ir stiprėti. Italijos pareigūnai skelbė, kad plaunami pini-

Plauna per bankus Vienas didžiausių JAV bankų „Vachovia“ 2010 metais pripažino, kad prisidėjo prie kruvinojo narkotikų kartelių karo finansavimo nesiimdamas nutraukti neteisėtų perlaidų. Bankas, kurį per krizę įsigijo „Wells Fargo“, buvo priverstas sumokėti 160 mln. dolerių (440 mln.

Meksikos narkotikų karteliai plauna pinigus per didžiuosius pasaulio bankus. Scanpix

gai iš narkotikų verslo krizei pasiekus piką apskritai buvo vienintelės likvidžios kapitalo investicijos kai kuriems bankams. Jungtinių Tautų skaičiavimais, 2009 metais visame pasaulyje buvo išplauta 1,6 trln. dolerių (4,4 trln. litų), o apie 580 mln. dolerių (1,6 trln. litų) iš jų sudarė su narkotikų karteliais susiję pinigai. Neseni tyrimai rodo, kad didžioji dalis narkotikų kartelių gautų pinigų galiausiai nusėda į turtingąsias Europos valstybes ar JAV. Pavyzdžiui, Alejandro Gavirios ir Danielio Meijos atliktas tyrimas Kolumbijoje rodo, kad vos 2, 6 proc. visų iš narkotikų gautų pinigų lieka šioje šalyje, o likę 97,4 proc. iškeliauja į nusikalstamų gaujų rankas visame pasaulyje ir galiausiai nusėda didžiosiose pasaulio valstybėse. Tyrėjai, pasirinkę vieną žemiausių rinkoje kokaino kainų, nustatė, kad 2008 metais šalyje buvo pagaminta kokaino už 300 mlrd. dolerių (1,03 trln. litų), o Kolumbijoje teliko 7,8 mlrd. dolerių (27 mlrd. litų).

Pasinaudojo euro krize Organizuotos nusikalstamos gaujos pasinaudojo ir euro zonos krize. Graikijoje bankams sugriežtinus skolinimosi priemones vis didesnį pagreitį įgauna ir nelegali skolinimo rinka.

Manoma, kad ji Graikijoje gali siekti nuo 5 iki 10 mlrd. eurų (17–34 mlrd. litų) kasmet, o paskolų rykliai nuo 2009 metų jau spėjo padvigubinti verslo mastus. Kai kurie jų skolina už 60 proc. ar dar didesnes palūkanas, o negrąžinusius skolų baudžia savais metodais. Organizuotos nusikalstamos grupės taip pat valdo juodąją kuro rinką Graikijoje. Krizė Ispanijoje padėjo įsitvirtinti ne tik vietinėms, bet ir italų, rusų, meksikiečių bei kolumbiečių organizuoto nusikalstamumo grupėms. R. Saviano aiškina, kad ir 1997–2007ųjų Ispanijos NT burbulas taip pat sudarė puikias sąlygas suvešėti mafijai, kuri į NT investuodavo pinigus. O prasidėjus krizei mafija vėl praturtėjo už iš narkotikų ir kitos nelegalios veiklos gautus pinigus perpirkdama pusvelčiui parduodamą skolų prislėgtų žmonių turtą.

Rafinuoti nusikaltėliai Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros vedėjas Aurelijus Gutauskas pasakoja, kad pasaulyje, taip pat Lietuvoje, sunkmečiu išpopuliarėjo „baltųjų apykaklių“ nusikaltimai. „Tie nusikaltėliai, kurie anksčiau šaudydavo, dabar užsiima intelektualesne

veikla, vykdo finansinius nusikaltimus. Tokie nusikaltimai mažiau rizikingi, juos galima vykdyti ir sėdint prie kompiuterio“, – aiškino specialistas. Pasak jo, sunkmečiu Lietuvoje gerokai patobulėjo pinigų plovimo schemos, atsirado ir kiek neįprastų – ES lėšų grobstymo atvejų. Paklaustas, ar sunkmečiu Lietuvoje buvo atskleista didžiųjų finansinių institucijų ir organizuotų nusikalstamų grupuočių bendradarbiavimo atvejų, pašnekovas atsakė, kad tokios situacijos pavyzdžiu iš dalies galėtų būti nebent „Snoro“ atvejis – esą daugiau jų nepasitaiko, nes Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba efektyviai kontroliuoja finansų institucijas Lietuvoje. Kriminologas pridūrė, kad neretai Lietuvos nusikaltėliai vykdo veiklą ir užsienio valstybėse, kur sugeba nelegalius verslus perimti iš tenykščių nusikaltėlių. „Lietuvoje yra griežti su organizuoto nusikalstamumo kontrole susiję įstatymai, dėl to nusikaltėliai stengiasi verslą vykdyti už Lietuvos ribų. Lietuvos nusikaltėliai – universalūs

»

Tryliktas puslapis

13 Vyras prie HSBC banko protestuoja prieš nešvarią banko veiklą. Scanpix

FAKTAI Nelegalūs pinigai

••Jungtinių Tautų skaičiavimais, 2009 metais pasaulyje buvo išplauta 1,6 trln. dolerių (4,4 trln. litų), o apie 580 mln. dolerių (1,6 trln. litų) iš jų sudarė su narkotikų karteliais susiję pinigai ••Nelegali pinigų skolinimo rinka Graikijoje gali siekti nuo 5 iki 10 mlrd. eurų per metus ••Kolumbijoje atliktas tyrimas rodo, kad vos 2, 6 proc. visų iš narkotikų gautų pinigų lieka šioje šalyje, o likę 97, 4 proc. iškeliauja į nusikalstamų gaujų rankas visame pasaulyje ir galiausiai nusėda didžiosiose pasaulio valstybėse

ir protingi, tas fenomenas sunkiai paaiškinamas, niekaip negaliu suvokti, kur slypi to priežastis“, – sakė A. Gutauskas ir čia pat prisiminė atvejį, kai prieš septynerius metus Kaune buvo sulaikyta nusikaltėlių grupė, kuri prastomis namų sąlygomis sugebėjo

Lietuvos nusikaltėliai vykdo veiklą ir užsienio valstybėse, kur sugeba nelegalius verslus perimti iš tenykščių nusikaltėlių

padirbti 9 mln. eurų (31 mln. litų) taip, jog iš pažiūros jų nebuvo galima atskirti nuo tikrųjų ir nustebino visko mačiusius pareigūnus.

Veikia plačiai Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis kalbėjo, kad vis dažniau nusikaltėliai pradeda veikti tarptautiniu mastu. „Dabar jau nėra beveik jokio save gerbiančio profesionalaus

nusikaltėlio, kuris veiklą vykdytų tik Lietuvoje. Nusikaltėliai slapstosi ir migruoja per keletą šalių“, – pasakojo pašnekovas. Pasak jo, Lietuvoje nėra tokių finansinių nusikaltimų, kuriems reikėtų teikti prioritetą, beveik nėra, esą buvę finansinių nusikaltimų elektroninėje erdvėje, tačiau tokių projektų iniciatoriai dažniausiai būdavę iš kitų valstybių.


Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Valdžia ir pinigai

15

Griovių priežiūros išlaidos bus grąžinamos Per ūkininkui Robertui Miliauskui priklausančią teritoriją einantis apleistas melioracijos griovys jau kėsinosi ir į dalį pasėlių. Rapolas Gabrys info@ekonomika.lt

S

usiruošęs tvarkyti melioracijos griovį ūkininkas sužinojo, kad pasinaudojęs Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemone „Pelno nesiekiančios investicijos“ ne tik apsaugos pasėlius ir sutvarkys aplinką, bet ir susigrąžins visas tvarkymo išlaidas.

Ūkininkai patenkinti Neseniai paraišką paramai pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gauti pateikęs Biržų rajono ūkininkas R. Miliauskas dviejų kilometrų per jo teritoriją einantiems grioviams tvarkyti gaus maždaug 10 tūkst. litų. „Jau buvau susiruošęs kirsti ir tvarkyti už savo lėšas, kai sužinojau, kad galiu gauti kompensaciją, – kalbėjo ūkininkas. – Griovys eina per mano ganyklas, kai kur ir pagal pasėl��, trukdo dirbti žemę. Jeigu griovio netvarkyčiau, jis plėstųsi, jame pūtų nuo medžių krintantys lapai ir griovys toliau dumblėtų.“ Iš viso Biržų rajone patvirtintos 6 paraiškos, dar šešios paraiškos ruošiamos. Iš viso biržiečiams patvirtinta apie 62 tūkst. litų paramos pagal Lie-

FAKTAI Parama melioracijai

••Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ melioracijos grioviams tvarkyti šiemet numatyta skirti 10 milijonų litų ••Per pirmąjį paraiškų surinkimo laikotarpį iki liepos 10 d. gauta per 90 melioracijos griovių tvarkymo paraiškų, jų suma viršijo 2 mln. litų ••Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos paraiškas melioracijos grioviams tvarkyti renka nuo rugpjūčio 20 iki rugsėjo 28 d.

„Darbams atlikti pasamdėme ir du žmones iš darbo biržos. Jie iškirto krūmus, išpjovė griovio šlaitą ir jį sutvarkė. Dabar bus sausa ir gražu“, – džiaugėsi ūkininkas Robertas Rinkevičius. Vidos Tavorienės nuotr.

» Pildyti dokumentus nesunku – šią

darbų naštą atlieka rajonuose esantys melioracijos specialistai tuvos kaimo plėtros programą. Kitas paraišką pateikęs ūkininkas Robertas Rinkevičius, kuris sutvarkė šalia savo obelų giraitės esantį melioracijos griovį, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ parama pasinaudojo šiemet

dar pirmajame etape. 7 kilometrų ilgio melioracijos grioviams sutvarkyti jis gaus 27,7 tūkst. litų. „Darbams atlikti pasamdėme ir du žmones iš darbo biržos. Jie iškirto krūmus, išpjovė griovio šlaitą ir jį sutvarkė. Dabar bus sausa ir gražu“, – džiaugėsi ūkininkas. Per pirmąjį paraiškų priėmimo etapą, kuris truko nuo gegužės 7 iki liepos 10 d., buvo gauta per 90 paraiškų melioracijos grioviams tvarkyti, kurių suma viršijo 2 mln. litų.

Paramą gauti gali visi

Biržų rajono ūkininkas R. Miliauskas dviejų kilometrų per jo teritoriją einantiems grioviams tvarkyti gaus maždaug 10 tūkst. litų. Vidos Tavorienės nuotr.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės departamento Melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiojo specialisto Vaido Vitukyno, paraišką gali teikti visi žemės ūkio veikla užsiimantys ir nustatyta tvarka įregistravę valdą asmenys, ne jaunesni nei 18 metų. Iš viso priemonei įgyvendinti 2012–2013 m. bus skirta 20 mln. litų iš Europos

žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, o maksimali paramos suma gali siekti iki 50 tūkst. litų. Grąžinama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tą patį padaryti gali ir visi kiti ūkininkai – pirmiausia reikia kreiptis į rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriuje esančius melioracijos specialistus. „Pildyti dokumentus nesunku – šią darbų naštą atlieka rajonuose esantys melioracijos specialistai, o pareiškėjui lieka užpildyti asmeninę informaciją ir kontaktinius duomenis. Paraiška standartizuota, o Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 m. programa jau eina į pabaigą, visi tvarką jau perkandę“, – aiškino V. Vitukynas. „Pas pareiškėją atvykęs melioracijos specialistas įvertina darbų kiekius, sudaro sąmatą ir pagal tai skaičiuoja paramos sumą, – pasakojo V. Vitukynas. – Mes 1 kilometrą griovio prilyginame 1 hektarui. Jei griovys apžėlęs tankiais krūmais, parama už kilometrą sutvarkyto griovio gali siekti ir 10 tūkst. litų,

o jei tėra reti krūmai ar tereikia nušienauti žolę, sąmata gali sudaryti 3,5–4 tūkst. litų.“ Iš melioracijos specialistų gavęs pirminę medžiagą pareiškėjas, numatantis tvarkytis melioracijos griovius, turi pateikti paraišką Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniam skyriui iki šių metų rugsėjo 28 d. Ūkininkas už savo lėšas sutvarko griovį, o iki 2013 m. birželio 1 d. tvarkymo išlaidos yra grąžinamos. Ūkininkas dar penkerius metus prižiūri griovį ir už tai jam kasmet mokama po 500 litų už kilometrą.

Supaprastino tvarką Žemės ūkio ministerijos specialistas atkreipė dėmesį, kad šį kartą ministerija, atsižvelgdama į ūkininkų prašymus, supaprastino ir paraiškos teikimo tvarką: dabar teikiant paraišką jau nebereikia pateikti

nuosavybės dokumentų, o grioviuose esančią žolę galima smulkinti ir jų šlaite. Jei melioracijos griovys eina per kitų savininkų žemes, sutikimo iš jų gauti nereikia – melioracijos griovys priklauso valstybei. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. priemone „Pelno nesiekiančios investicijos“ siekiama padėti išspręsti melioracijos griovių priežiūros problemas užtikrinant kaimo vandentvarkos infrastruktūrą ir sausinimo sistemų funkcionavimą išsaugant kraštovaizdį. Lietuvoje nusausinta beveik 3 mln. hektarų žemės, iš jų 2,5 mln. ha – žemės ūkio naudmenų. Melioracijos statinių nusidėvėjimas siekia 61 proc. Beveik 10 proc. nusausintos žemės būklė yra bloga, daugiausia – dėl nepakankamos melioracijos griovių priežiūros. Užs. Nr. 08-29-2012


Užsienyje

16

UŽSIENIO NAUJIENOS

Pagrindinės Argentinos prekybos partnerės Brazilija, Kinija ir Čilė kol kas PPO nepasiskundė. AFP

TIK SKAIČIAI

■ Meksika įteikė skundą

■ Britų leidinys „The Economist“ sudarė sąrašą kompanijų, turėjusių daugiausia įtakos savo šalių ekonomikai per pastaruosius metus.

72 %

Argentinos prekybos partnerių skundai neatsiejami nuo šalies prezidentės Cristinos Fernandez de Kirchner nurodymo, kuriuo ji įparei-

gojo verslo kompanijas gauti leidimą importuoti prekes. Dėl šio nurodymo importas šalyje ėmė strigti. Argentinos santykiai su grupe šalių smarkiai pablogėjo, kai valdžia nacionalizavo didžiausią naftos kompaniją, kuri anksčiau priklausė Ispanijos „Repsol“. Ispanai po šio žingsnio padavė ieškinį Argentinos vyriausybei Niujorko teisme.

Rugsėjo 12 dieną Nyderlandų gyventojai rinksis prie balsadėžių išreikšti savo valią parlamento rinkimuose. Šie rinkimai gali pakreipti ne tik Olandijos, tačiau ir visos Europos plėtros bei integracijos raidą.

mindaugas.samkus@ekonomika.lt

L

ietuvoje rinkimai į Seimą vyks tik spalio 14-ąją, tačiau pirmieji debatai jau kaitina politines aistras dėl svarbiausių šalies ūkio klausimų. Nyderlanduose analogiškas demokratinių valstybių procesas vyks jau rugsėjį, bet, skirtingai nei Lietuvoje, Olandijos partijų lyderiai debatus pradėjo likus vos porai savaičių iki rinkimų.

Artima kova Pirmalaikiai Olandijos parlamento rinkimai buvo paskelbti, kai šių metų balandį šalies premjeras Markas Rutte šalies karalienei Beatričei įteikė vyriausybės atsistatydinimo raštą. Mažumos vyriausybė žlugo, kai atsisakiusi

palaikyti taupymo planą iš jos pasitraukė Geerto Wilderso vadovaujama dešiniųjų pakraipų Partija už laisvę (PVV). Tuomet krizės buvo išvengta, nes trys mažesnės partijos pritarė biudžeto projektui, tačiau išankstiniai rinkimai buvo neišvengiami. Pagrindinės kandidatės laimėti artėjančius rinkimus, apklausų duomenimis, yra M. Rutte vadovaujama Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (VVD) ir Socialistų partija, kuriai vadovauja Emile Roemeris. Vis dėlto Roterdame esančio Erasmus universiteto politikos mokslų daktaras Chrisas Aalbertsas nepataria aklai pasitikėti šiais apklausų duomenimis. „Manau, kad gyventojų apklausas sunku interpretuoti, pirmiausia dėl jų patikimumo, taip pat dėl

» Mes jau du kartus jiems padėjome ir dabar atėjo laikas Graikijai įrodyti, kad jie nori išlikti euro zonoje

Įtakingiausios kompanijos smarkiai prisidėjo prie šalių, kuriose jos įregistruotos, ekonomikos augimo. AFP

AFP

Europos svarba Šiuose Olandijos parlamento rinkimuose daugiausia dėmesio sulaukia vidaus taupymo ir Europos krizės klausimai. Už ES integraciją esantis M. Rutte

reikalauja sumažinti šalies biudžeto deficitą iki ES numatytos ribos jau kitas metais. Vyriausybė prognozuoja, kad kitais metais šalies biudžeto deficitas sieks 2,7 proc.

„Nyderlandai yra prekybos šalis ir dėl to Europoje aš kovoju už tvirtą rinką ir tvirtą valiutą – už tai, kad olandai turėtų darbą, už Olandijos interesą“, – per vykusius debatus kalbėjo

laikinasis šalies premjeras, esantis tvirtas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sąjungininkas Europoje. Pagrindinis M. Rutte konkurentas E. Roemeris nori išlikti ES, tačiau prašo

daugiau laiko valstybės skolos lygiui sumažinti. „Norime, kad ES grįžtų prie to, kam ji buvo sukurta – bendradarbiavimo, tačiau vadovaujant Briuseliui padėtis yra visiškai priešinga“, – tvirtino socialistų lyderis. Jei šiuos rinkimus laimėti ir vyriausybę suformuoti pavyktų E. Roemerio

vadovaujamiems socialistams, euro zonos lyderiams būtų pasiųstas perspėjimo signalas, kad viena iš pagrindinių bendrijos valstybių gali nepritarti Vokietijos reikalavimams mažinti valstybės biudžeto deficitą. Socialistų partija prieštaravo euro įvedimui ir sėkmingai vykdė kampaniją prieš Europos Konstituciją

FAKTAI

Pirmoje vietoje atsidūrė „Arcelor Mittal“, kurios pajamos 2011 metais sudarė 161 proc. Liuksemburgo bendrojo vidaus produkto (BVP). An-

2005 metais vykusiame referendume. O kraštutinių pažiūrų G. Wildersas atvirai siekia pasitraukti iš ES ir atsisakius euro grąžinti buvusią valiutą – guldenus. „Mes vėl turime tapti savo šalies šeimininkais“, – per debatus pareiškė Partijos už laisvę lyderis. Politologas Ch. Aalbertsas mano, kad Europos klausimas aktualiausias M. Rutte partijai, o likusioms labiau rūpi ekonominė krizė ir tai, kaip apkarpyti vyriausybės

Per artėjančius Olandijos parlamento rinkimus svarbus A. Merkel sąjungininkas M. Rutte sieks išlaikyti ministro pirmininko postą. Reuters

Nyderlandų parlamento rinkimai

••Išankstiniai rinkimai į Nyderlandų parlamentą vyks šių metų rugsėjo 12 d.

troji pozicija atiteko „Essar Energy“. Jos pajamos praėjusiais metais sudarė 132 proc. Mauricijaus ekonomikos. Tarp kompanijų, kurių ekonomikoje yra didžiausias BVP, pirmauja „Royal Dutch Shell“ (56 proc. Nyderlandų ekonomikos). Toliau sąraše eina Honkongo „China Mobile“ (34 proc. BVP) ir Šveicarijos „Glencore“ (29 proc.).

biudžetą. „Tai neabejotinai susiję su Europa ir euro krize, tačiau rinkėjams labiau rūpi ateities pensijos, socialinė apsauga ir susiję dalykai“, – aiškino Erasmus universiteto dėstytojas. Politikos ekspertų manymu, Europos klausimas svarbus tik ikirinkiminėse diskusijose, tačiau galutiniai rinkimų rezultatai realios įtakos Europoje neturės. „Europa neturėtų pernelyg nerimauti dėl Olandijos rinkimų, nes vyriausybę greičiausiai sudarys centro dešinės politinės jėgos ir tai reiškia, kad reikšmingų politinių sprendimų nebus priimta“, – sako Amsterdamo Laisvojo universiteto politologas A. Krouwelis.

Ikirinkiminė retorika Per nacionalinę šalies televiziją transliuoti debatai parodė, kaip pasikeitė rinkėjų interesai po paskutinių rinkimų. Dominuojančios temos tapo vidaus taupymas ir Europos finansų krizė, o dar prieš porą metų politinės jėgos susirėmė dėl imigracijos bei radikalaus islamo problemų. Į valdžią atėjus socialistams kyla grėsmė, kad E. Roemerio vadovaujama partija gali atsisakyti Europos primestos taupymo programos. „Mano manymu, šiai partijai pate-

••Apklausų duomenimis, pirmauja Socialistų partija – gautų 35 vietas iš 150, po jų seka Liberalų partija (32 vietos) ••Norint suformuoti daugumą parlamente reikia gauti 76 vietas ••2010 m. vykusiuose rinkimuose daugiausia balsų surinko M. Rutte vadovaujama Liberalų partija (20,4 proc.), Diederiko Samsomo Darbo partija (19,6 proc.) ir Geerto Wilderso Laisvės partija (15,5 proc.)

Įsigijo konkurentę

Kreipėsi paramos

Atsisako lėktuvų

■ JAV automobilių

■ Katalonijos, antro didžiausio Ispanijos regiono pagal gyventojų skaičių, administracija nusprendė kreiptis dėl finansinės paramos į centrinę vyriausybę.

■ Ieškodama naujų tau-

nuomos kompanija „Hertz Global Holdings“ įsigijo buvusią konkurentę „Dollar Thrifty Automotive Group“. Sandoris įvertintas apie 2,6 mlrd. JAV dolerių (7,16 mlrd. litų). Įsigyti konkurentę kompanija „Hertz“ siekė daugiau kaip penkerius metus.

svyravimų, – „Ekonomika. lt“ tvirtino jis. – Šie svyravimai nežymūs, tačiau gali būti reikšmingi formuojant koalicijas.“ Vietos politologai prognozuoja, kad šalies laukia ilgas ir sudėtingas vyriausybės formavimo procesas. „Dėl koalicijų susiformavimo komplikuotumo vyriausybės formavimas gali užtrukti labai ilgai, – savaitraščiui teigė Amsterdame esančio Laisvojo universiteto politikos mokslo profesorius Andre Krouwelis. – Mane nustebintų, jei vyriausybė jau būtų suformuota dar iki Kalėdų.“ Anot jo, tai reiškia, kad šalies biudžetas bus priimamas dar nesant susiformavus tvirtai vyriausybei ir tai dar labiau komplikuoja situaciją.

„Dollart Thrifty“ dalis JAV automobilių nuomos rinkoje sudaro 5 procentus. O

„Hertz“, „Enterprise Rent-ACar“ ir „Avis Budget Group“ drauge kontroliuoja apie 75 proc. rinkos. „Hertz“ tikisi, kad šiuo sandoriu jai pavyks kasmet sutaupyti iki 160 mln. JAV dolerių (440 mln. litų). Pirmą kartą įsigyti „Dollar Thrifty“ kompanija „Hertz“ bandė dar 2007 metais. Tuomet kompanija buvo įvertinta 1,2 mlrd. JAV dolerių (3,3 mlrd. litų).

Katalonija – jau antrasis autonominis Ispanijos regionas, prašantis centrinės valdžios paramos. Reuters

17

Įtakingiausios kompanijos

Olandiškas išbandymas Europai Mindaugas Samkus

Užsienyje

Skundžia Argentiną Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) dėl Argentinos. Anksčiau į PPO dėl Argentinos kreipėsi JAV, Europos Sąjunga ir Japonija.

2,98 mln. Prancūzijos darbo ministerijos duomenimis, liepą šalyje buvo 2,98 mln. bedarbių – tai didžiausias rodiklis per 13 metų

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Ispanijos regioninė vyriausybė išgyvena likvidumo sunkumų dėl susikaupusių nemažų skolų. Pirmasis regionas, kuris kreipėsi paramos

į Madridą, buvo Valensija. Ispanijos regionams parama bus skiriama iš specialiojo 18 mlrd. eurų (62 mlrd. litų) fondo, įsteigto 2012 metų liepą. Ispanijos nacionalinio statistikos instituto duomenimis, šalies ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį susitraukė 0,4 proc. Tai buvo jau trečias ketvirtis iš eilės, kai smunka Ispanijos BVP.

pymo galimybių Graikijos vyriausybė nusprendė atsisakyti dviejų vyriausybinių lėktuvų.

Vykdant griežtą taupymo politiką Graikijos valdžios atstovams lėktuvais teks dalytis su šalies karinėmis oro pajėgomis. AFP

Didesnysis orlaivis bus skirtas karinėms oro pajėgoms ir naudojamas treniruočių tikslams, paskelbė šalies ministras pirmininkas Antonis Samaras. Antrasis lėktuvas

bus parduotas, o lėšos atiteks ginkluotosioms pajėgoms, kurių biudžetas dėl taupymo priemonių per praėjusius pustrečių metų smarkiai sumažėjo. Vyriausybė pasiliks tik vieną lėktuvą, kuriuo galės naudotis ir karinės oro pajėgos. Graikija šiuo metu laukia vadinamojo trejeto ekspertų ataskaitos dėl naujos kredito dalies išmokėjimo šaliai.

Gyventojų apklausų duomenimis, 72 proc. Prancūzijos gyventojų nori referendumo dėl naujosios ES fiskalinės drausmės sutarties

5,4 %

Kinijos pramonės įmonių pelnas liepą smuko 5,4 proc.

Pirmauja socialistai Prognozuojamas vietų parlamente pasiskirstymas po 2012 metų rugsėjo 12 rinkimų Dešiniųjų pakraipų populistai Partija už laisvę (PVV) Centro dešinė Krikščionių demokratų partija (CDA) Konservatyvūs liberalai Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (VVD) Socialliberalai Demokratai 66 (D66) Centro kairė Darbo partija (PvdA) 15 32

14 18

–6

+1

+5

16

–14

36

–7

+21

150 vietos

Socialistai Socialistų partija (SP)

+/– Pokytis po 2010 metų rinkimų Šaltinis: Peil.nl

kus į valdžią biudžetas bus karpomas mažiau, tačiau finansų rinkos darys didelį spaudimą, – tvirtina Ch. Aalbertsas. – Situacija gali tapti panaši į Prancūziją – F. Hollande���as daug prižadėjo, tačiau galiausiai vis tiek buvo priverstas apkarpyti biudžetą.“ Prieš rinkimus parama Graikijai ir kitoms prasiskolinusioms valstybėms išlieka svarbus diskusijų klausimas. Laikinasis šalies premjeras M. Rutte teigė, kad blokuos trečiąjį paramos paketą Graikijai ir pasisakys už taupymą kaip vienintelę išeitį Europos skolų krizei išspręsti. „Mes jau du kartus [jiems] padėjome ir dabar atėjo laikas Graikijai įrodyti, kad jie nori išlikti euro zonoje, – sakė M. Rutte. – Olandijai smarkiai pakenkė skolų krizė ir vienintelė išeitis yra mažinti mokesčius, sutvarkyti val-

džios finansus ir sudaryti sąlygas investicijoms.“ Politologų manymu, tokie ikirinkiminiai pažadai skirti tik rinkėjams suvilioti. „Tai ikirinkiminė retorika, – komentavo politologas M. Krouwelis. – Nepaisant nepastovios retorikos Olandija išlieka Europos šalininkė. M. Rutte turi tai sakyti norėdamas pritraukti prieš tokius paketus nusistačiusius dešiniųjų pakraipų rinkėjus.“ Kadangi niekas nežino, kokių pasekmių gali būti Graikijai pasitraukus iš euro zonos ar prie ko gali privesti valstybių bankrotas, stengiamasi to išvengti, tvirtina šalies politologai. „Europoje centro dešinės politinės jėgos į eurą ir ES investavo daug politinio kapitalo ir dabar taip paprastai to neišsižadės“, – teigė A. Krouwelis.

TIK SKAIČIAI

330 mln.

Graikijos vyriausybė pasirašė 330 mln. eurų (1,13 mlrd. litų) vertės susitarimą su Vokietijos koncernu „Siemens“, kuris papirkinėjo Graikijos valdininkus

60

mlrd.

Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Guindosas pranešė, kad Ispanijos bankams paremti bus skirta 60 mlrd. eurų (207 mlrd. litų)


Užsienyje

18

CV

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Kas brangina maistą

Andrew Shengas

Honkonge veikiančio Fung Globalo instituto prezidentas Kinijos bankinės priežiūros komisijos vyriausiasis patarėjas Anksčiau A. Shengas pirmininkavo Honkongo vertybinių popierių ir ateities sandorių komisijai Baigė Bristolio universitetą Jungtinėje Karalystėje

Tarptautinių organizacijų atstovai ir politikai sunerimę dėl padėties maisto produktų rinkose. Arūnas Brazauskas info@ekonomika.lt

A. Shengas: šiandien Kinijai reikia iš naujo apibrėžti valdžios vaidmenį ekonomikoje. Project-syndicate

Kinijos laukia pokyčiai Pasaulyje susiklosčius palankioms ekonominėms sąlygoms Kinija per tris dešimtmečius sukūrė neregėto masto ir sudėtingumo gamybos sistemą, kuri sėkmingai integravosi į globalią ekonomiką. Andrew Shengas Project-syndicate.org

Tačiau šiandien šalies vadovus kamuoja trys iššūkiai: Europos Sąjungos (ES) skolų krizė, vangus pokrizinis JAV atsigavimas ir lėtėjantis Kinijos ekonomikos augimas. Visi trys veiksniai glaudžiai susiję tarpusavyje, tad vos vieno pasaulio ekonomikos veikėjo klaida gali lemti naują globalią recesiją. Norėdami suvokti rizikas, kurios susijusios su Kinija ir likusiu pasauliu, turime perprasti Kinijoje sukurtą pasaulinės gamybos sistemą. Pastaroji tvirtai remiasi į keturis pagrindinius pamatus. Pirmiausia nedera pamiršti, kad Kinija pasaulio fabriku tapo tarptautinių bendrovių, jų partnerių ir rangovų, kuriems kaip niekad reikėjo pigios darbo jėgos, dėka. Šio pasaulio fabriko pagrindą sudaro mažos ir vidutinės bendrovės. Pastarosios sukūrė sudėtingą ryšių tinklą ir ilgainiui sugebėjo patenkinti viso pasaulio vartojimo poreikius. Iš pradžių šios bendrovės buvo atsargiai steigiamos tik tam tikrose Kinijos pakrantės zonose, tačiau ilgainiui pasaulio fabrikas aprėpė kone visus šalies regionus. Šiandien Kinija

gamina viską, nuo pliušinių žaislų iki „iPad“ kompiuterių. Naujai ekonominei galiai iškilti pamatus paklojo platus šalies infrastruktūros tinklas, kurį sukūrė ir valdo vertikaliai integruotos valstybinės bendrovės. Centralizuotas valstybinis valdymas vienija logistiką, energetiką, kelių tinklą, telekomunikacijas, laivybą ir uostus. Kinijos infrastruktūra yra planinės ekonomikos nuopelnas. Trečias veiksnys Kinijos sėkmės istorijoje – finansiniai ištekliai. Prieiga prie kreditų leido sukurti ir prižiūrėti infrastruktūros tinklą. Kinijos finansų sistema išsiskiria unikaliais bruožais. Daugelį bankų valdo valstybė, šalies gyventojai yra linkę kaupti indėlius, finansų sistema tebėra sąlyginai primityvi ir stokoja sudėtingų finansinių instrumentų, tuo pat metu kapitalo rinka tebėra ganėtinai uždara. Pagaliau ketvirtuoju veiksniu kuriant Kinijos ekonomiką tapo valsty-

» Šiandien Kinija gamina viską, nuo pliušinių žaislų iki „iPad“ kompiuterių

binė vadyba. Kone kiekvieną gamybos, logistikos ar kreditavimo etapą kontroliuoja valstybiniai ir vietos pareigūnai, kurie pasitelkdami mokesčius, leidimus ir teisės aktus formuoja šalies ekonomiką. Daugelis užsienio ekspertų nepastebi įspūdingo valstybinio sektoriaus paslaugų masto ir svarbos. Valstybinis sektorius sugebėjo sukurti sistemą, garantuojančią nuosavybės teisių apsaugą, mažas sandorių sąnaudas ir žemą ekonominės veiklos riziką. Visų šių keturių ekonomikos ramsčių pamatai ėmė eižėti, kai prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė, išplito socialiniai tinklai, pakito demografiniai ir urbanizaciniai rodikliai, o pasaulis savo kailiu pajuto besibaigiančių išteklių grėsmę. Pramonės sektoriuje ėmė trūkti darbininkų. Augant pragyvenimo lygiui gyventojai pradėjo reikalauti vis didesnių atlyginimų. Užsienio investuotojų žvilgsnis nejučia nukrypo į kitas valstybes. Negana to, tarptautiniai investuotojai metė įtarimų šešėlį ant regioninės valdžios ir suabejojo pastarosios galimybėmis apmokėti savo skolas Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

N

uogąstaujama, kad greitai gali įsisiūbuoti maisto krizė, kokia purtė pasaulį 2007– 2008 metais, kai neramumai kilo 30 šalių. Išsivysčiusių pasaulio šalių dvidešimtuko (G20) atstovai rugpjūčio pabaigoje surengė telekonferenciją, kur bandyta susitarti dėl aukštesnio lygmens susitikimo siekiant užkirsti kelią krizės gilėjimui. Tokia konferencija būtų pirmoji, į kurią susirinktų neseniai suburtas greitojo reagavimo forumas, aptariantis nenormalias sąlygas tarptautinėje rinkoje. Vienas iš greito reagavimo forumo tikslų – atkalbėti valstybes nuo vienpusių veiksmų. Prieš dvejus metus Ukraina ir Rusija buvo įsivedusios laikinus grūdų eksporto ribojimus ir tai pastūmėjo kainas į viršų. Šiemet Argentina ir Brazilija gali panašiai apriboti sojų pupelių išvežimą.

pastaruosius 30 metų. Amerika – viena didžiausių pasaulyje žemės ūkio produkcijos tiekėjų: tai didžiausia kukurūzų eksportuotoja, ten išauginama arti pusės pasaulinės grūdinių kultūrų produkcijos, trečdalis sojų pupelių. Aprūpinimas maistu tampa svarbiausiu tarptautiniu klausimu. „Mais-

tas yra naujoji nafta, o žemė yra naujasis auksas“, – sako Lesteris Brownas, Vašingtone esančio Žemės instituto direktorius, kurį cituoja Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“. Ekspertas svarsto apie priežastis, dėl kurių keičiasi derliai. Pavyzdžiui, klimato atšilimas, mokslininkų skaičiavimu, gali 30 proc. sumažinti visuminį įvai-

rių kultūrų derlių JAV. Klimato permainos darys skirtingą poveikį įvairiose vietose – vienur derliai gausės, kitur nyks. Galbūt kadaise buvę šalti Skandinavijos regionai taps naujaisiais pasaulio aruodais. Tačiau dauguma dabartinių šalių, garsėjusių gausia žemės ūkio produkcija, nukentės – pavyzdžiui, tokia gali būti Pietų Ispanija. O Šiaurės Afrika taps žalesnė, nes sausrų plotai kelsis į pietus.

Didins minimalią algą

■ Argentinos vyriausybė,

pesų (1,37 tūkst. litų) iki 2,87 profsąjungos ir pramonės tūkst. pesų (1,71 tūkst. litų) lyderiai susitarė 25 proc. per mėnesį. padidinti vidutinį atlyTai devinti metai iš eilės, ginimą, nes, nepaisant kai vyriausybė didina minisulėtėjusios ekonomikos, malų atlyginimą. Šie didinepanašu, kad infliacija nimai atidžiai stebimi, nes artimiausiu metu mažės. pagal juos galima spręsti apie realiąją infliaciją ArgenMinimalų atlyginimą vy- tinoje, kur oficialiais duomeriausybė didins dviem eta- nimis apie vartotojų kainas pais nuo esamų 2,3 tūkst. daugelis nepasitiki.

Privatūs ekonomistai skaičiuoja, kad infliacija Argentinoje gali siekti daugiau kaip 20 proc. Reuters

Kitas maisto kainų veiksnys – biokuras. Maisto kainas stumia į viršų tai, kad vis daugiau pasėlių plotų skiriama kultūroms, kurios naudojamos biokurui gaminti. JAV tam suvartojama apie 40 proc. kukurūzų derliaus, ES – maždaug 60 proc. rapsų, Brazilijoje – pusė cukranendrių. Šiuo metu Vokietijoje yra 16,7 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų, iš jų

apie 2,2 hektarų naudojama biokuro kultūroms auginti. Iki 2020 m. šie plotai gali pasiekti iki 4 mln. hektarų. Nuo 2005 m. JAV naftos perdirbimo gamyklos privalo į benziną dėti biokuro. Taip siekiama sumažinti JAV priklausomybę nuo importinės naftos. Dėl to Amerikoje daugiau kukurūzų suvar-

tojama etanolio, o ne pašarų gamybai. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija spaudžia, kad reikalavimas maišyti etanolį su benzinu turėtų būti nedelsiant atšauktas tokiu būdu sušvelninant konfliktą tarp maisto ir kuro gamybos. Vokietijoje 2010 m. buvо pradėtas pardavinėti benzinas E10, kuriame yra

10 proc. etanolio, tačiau jau dabar pasigirsta balsų dėl prekybos šiuo produktu draudimo.

TIK SKAIČIAI

50 mln. 0,5 %

Apsaugos kompanija G4S pranešė, kad Londono olimpinių žaidynių saugumo užtikrinimas jai kainavo 50 mln. svarų sterlingų (217 mln. litų) Danijos bendrasis vidaus produktas per antrąjį ketvirtį susitraukė 0,5 proc.

» Amerikoje daugiau kukurūzų

suvartojama etanolio, o ne pašarų gamybai

Spekuliantai ima savo dalį Nuo 2008 m., kai paaštrėjo maisto produktų krizė, pastebimi maisto produktų kainų svyravimai, kurie negali atsirasti vien dėl pasiūlos ir paklausos sąveikos. Antai ryžių kai-

FAKTAI Maisto suvartojimas

••2011 m. apie trečdalis maisto produktų keliaudavo į šiukšlyną. Skurdžiose šalyse maistas gadinamas gamybos metu, išvystytose šalyse maistą išmeta vartotojai – maždaug po 100 kg per metus vienas žmogus ••Kinijoje mėsos suvartojimas vienam gyventojui išaugo nuo 26 kg 1990 m. iki 56 kg 2010 m. ••Pasaulio gyventojų kasmet padaugėja 78 mln., o žemės naudmenų plotai neturi iš ko didėti – dabar jų yra 1,5 milijardo hektarų

Viena iš maisto krizės priežasčių – sausra. Pavyzdžiui, JAV žemės ūkio departamentas maždaug pusės pasėlių būklę įvertino kaip blogą ir labai blogą. Dėl sausros derlius gali būti blogiausias per

Maisto kainos sumažėtų, jeigu šiukšlynuose neatsidurtų maždaug trečdalis visų maisto produktų. Scanpix

nos kartais pašokdavo iki 30 proc. per dieną. Tokius dalykus galima paaiškinti spekuliacijomis – ypač ateities sandoriais. Didėjanti paklausa stumia į viršų ateities kainas ir tai realiai veikia kainas šiandien. Galima ginčytis dėl ateities sandorių poveikio dabartinėms kainoms masto, bet niekas nesiginčija, kad toks poveikis yra. Reikalas tas, kad investuotojai, ypač investiciniai bankai ir pensijų fondai, neprekiauja konkrečiomis gėrybėmis – kukurūzais, kviečiais, sojomis ir pan. Tačiau jie žaidžia ateities sandorių rinkoje ir tai veikia žemės ūkio produktų kainas. Statistika rodo, kad prekyba šios produkcijos ateities sandoriais 2012 m. liepą patrigubėjo, jei lyginsime su birželiu. Dėl neigiamo viešosios nuomonės požiūrio į spekuliaciją trys Vokietijos bankai „Commerzbank“, „Deka-Bank“ ir „Landesbank Baden-Württemberg“ nusprendė nutraukti tokias operacijas su žemės ūkio produktais. Tačiau, pavyzdžiui, Vokietijos draudimo bendrovė „Allianz“ ir „Deutsche

Bank“ į spekuliaciją žemės ūkio produktais yra investavę atitinkamai 6,2 ir 4,6 mlrd. eurų (21,4 ir 15,9 mlrd. litų). Maisto kainų augimas pozityviai paveiks tokių maisto eksportuotojų kaip Australija, Kanada ar Brazilija fondų rinkas, bet nemažai šalių dabar praktikuoja vadinamąjį „pinigų politikos palengvinimą“ (paprasčiau kalbant, spausdina pinigus), ir maisto kainos prisideda prie infliacinio spaudimo. Taigi, viena vertus, be pinigų emisijos ūkis ima dusti, bet emisija esant įtemptai būklei maisto rinkose gresia didesne infliacija. Ekonomistai sugalvojo naują terminą – agfliacija. Tai infliacija, kurią sukelia žemės ūkio produktų kainų kilimas. Tai ypač paveikia neturtingas valstybes, nes čia didesnę dalį savo pajamų žmonės išleidžia maistui. Rinkų žinovus guodžia tik tai, kad kitaip nei 2007–2008-aisiais šiemet mažesnė maisto paklausa Kinijoje ir Indijoje, juolab kad ekonominis sunkmetis tokią paklausą dar mažina.

Žengia į Estijos rinką

Tiria pažeidimus

Nauja gamykla Kinijoje

■ Didžiausias greitojo

■ Europos Komisija tiria

■ Jungtinių Valstijų auto-

maisto restoranų tinklas „Subway“ ketina artimiausiu metu Estijoje atidaryti du restoranus.

Scanpix

19

Maistas ar degalai

Klimatas naikina derlių

Netrukus Estijos gyventojai alkį galės malšinti ir restoranuose „Subway“ padarytais sumuštiniais.

Užsienyje

Kaip pastebi už tinklo plėtrą atsakingas direktorius Justinas Goesas, kokiuose miestuose bus atidarytos naujosios kavinės, paaiškės per artimiausias dvi savai-

tes. Iš viso per 2012–2019 metų laikotarpį „Subway“ ketina Estijoje atidaryti 20–25 greitojo maisto restoranus. Apie susidomėjimą Estijos rinka tinklas paskelbė dar šių metų sausį. Praėjusių metų kovą „Subway“ aplenkė „McDonald's“ pagal restoranų skaičių – jų tinklui priklausančių restoranų skaičius viršijo 33 tūkst.

naujausią pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ bandymą įsigyti konkurentę Airijoje bendrovę „Aer Lingus“.

Pigių skrydžių bendrovei „Ryanair“ jau priklauso 30 proc. bendrovės „Aer Lingus“ akcijų. Reuters

Komisijos atstovai pažymėjo, kad pagal pirmines išvadas iškilo abejonių dėl konkurencijos. Birželį „Ryanair“ pateikė pasiūlymą

įsigyti „Aer Lingus“ už 694 mln. eurų (2,39 mlrd. litų). „Daugumoje Europos krypčių, daugiausia iš Airijos, šios dvi bendrovės yra didžiausios tarpusavio konkurentės. Dėl perėmimo konkurencija gali išnykti“, – teigiama Komisijos pranešime. Kai „Ryanair“ bandė įsigyti „Aer Lingus“ 2006 metais, jos bandymus blokavo Europos Komisija.

mobilių koncernas „Ford Motor“ Kinijoje stato jau šeštą savo gamyklą ir taip tikisi padidinti pardavimą didžiausioje pasaulyje automobilių rinkoje. Kompanija „Ford“ siekia sutvirtinti savo pozicijas Kinijoje, didžiausioje automobilių rinkoje pasaulyje. AFP

Gamyklos statyboms automobilių gamintoja „Ford“ ketina skirti 600 mln. JAV dolerių (1,65 mlrd. litų).

Gamyklos statybos bus baigtos 2014-ųjų pabaigoje ir joje bus galima kasmet pagaminti 250 tūkst. automobilių. Koncernas gamybos pajėgumą Kinijoje iki 2015 metų ketina padvigubinti iki 1,2 mln. automobilių. Jeigu planai pasiteisins, tai bus sparčiausia kompanijos plėtra per 50 metų.


Išskirtinis interviu

20

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Krizė baido Lenkiją nuo euro Šiuo metu Lenkija laikoma realiausia pretendente tapti kita euro zonos nare. Vis dėlto euro zonos krizės šešėlyje euro šaliai dar teks palaukti, įsitikinęs Varšuvos socialinių ir ekonominių tyrimų centro ekonomistas ir Lazarskio universiteto ekonomikos profesorius Maciejus Krzakas. Mindaugas Samkus mindaugas.samkus@ekonomika.lt

?

Pagal Mastrichto kriterijus Lenkija yra arti to, kad įsivestų eurą, tačiau panašu, kad kol kas šalis to nesiekia. Kodėl delsiate? Trumpai tariant, euro zoną slegia rimtos problemos, todėl dabar nėra tinkamas metas įsivesti eurą. Žvelgiant į Lenkijos ekonominius rodiklius šalis patenkina Mastrichto reikalavimus dėl palūkanų normos ir valstybės skolos, tačiau neatitinkame infliacijos bei fiskalinių kriterijų. Esant dabartinei pad��čiai įgyvendinti šiuos kriterijus Lenkijai nebus paprasta. Be to, pastaruosius dvejus metus Lenkijos zloto kursas, palyginti su euru, labai svyravo ir tai buvo naudinga šalies ekonomikai.

?

Kokie pavojai laukia Lenkijos, jei šalis ir toliau dels prisijungti prie euro zonos? Darant prielaidą, kad euro zona išliks, įsivedusi eurą Lenkija galėtų prisijungti prie pagrindinių euro zonos ekonomikų. Nebūdama euro zonoje Lenkija nepatenka į pagrindinius Europos ekonominius sprendimus priimančią euro grupę.

?

Kokius pagrindinius pranašumus ir trūkumus išskirtumėte Lenkijai atsisakius zloto ir įsivedus eurą? Didžiausia nauda yra ta, kad tokiu būdu gali būti išvengta valiutos krizės. Tai aktualu verslui, nes stabili valiuta yra geriau nei nuolat svyruojantis zloto kursas. Be to, galima būtų tikėtis užsienio investicijų augimo. Su valiutų mainų kursu glaudžiai susijusi kainų nustatymo skaidrumo problema. Esant eurui padidėtų konkurencija, nes vartotojai galėtų lengvai palyginti prekių ir paslaugų kainas. Viena vertus, žemes-

M. Krzako nuomone, Lenkijai delsiant įsivesti eurą, šalis iškristų iš pagrindinius Europos ekonominius sprendimus priimančios valstybių grupės. Asmeninio albumo nuotr. nės palūkanų normos būtų naudingos, nes jos skatintų ekonomikos augimą. Kita vertus, tai gali sukelti didelį aktyvumą kreditų rinkoje. Tapusi euro zonos nare Lenkija būtų priversta tvarkytis savo makroekonomines problemas pagal ES nustatytas taisykles. Kitaip tariant, šalis prarastų monetarinės politikos autonomiją.

?

Gyventojų apklausos rodo, kad šalies gyventojų pritarimas eurui smarkiai smuktelėjo. Kokią įtaką tai gali turėti sprendimų priėmėjams? Pagrindinė šalies opozicinė jėga, Teisės ir teisingumo partija, skeptiškai vertina eurą ir matydama šių apklausų rezultatus gali sutvirtinti savo pozicijas. Valdžios atstovai daug kalba, kaip patenkinti Mastrichto kriterijus, tačiau nepateikia konkrečių datų, kada Lenkija galėtų pri-

»

sijungti prie Antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II) ar euro zonos.

?

Kokie pagrindiniai iššūkiai lauktų Lenkijos euro įsivedimo procese? Lenkijos opozicijos balsai yra labai svarbūs, nes šalies nacionalinio banko aktas nėra pakeistas pagal Mastrichto sutarties reikalavimus. Svarstant konvergencijos klausimus nuolat primenamas šis teisinis neatitikimas. Norint priimti šias pataisas Lenkijos parlamente reikia turėti 2/3 daugumą. Be opozicijos pritarimo pasiekti šią daugumą tampa neįmanoma. Žvelgiant iš ekonominės pusės didžiausiu iššūkiu taps fiskalinio deficito mažinimas. Lenkijos vyriausybės prognozėmis, Mastrichto kriterijų šalis turėtų pasiekti jau šiais metais, nes, anot jų, BVP augimas šiemet

Apsidrausdamas manyčiau, kad Lenkija eurą turės iki 2020 metų, aišku, jei euras dar egzistuos

CV

Maciejus Krzakas

Varšuvos socialinių ir ekonominių tyrimų centro makroekonomikos komandos koordinatorius Lenkijos ekonominės apžvalgos redaktorius 1978 m. baigė Lenkijos ekonomikos mokyklos magistro programą, 1984 m. ten pat įgijo daktaro laipsnį JAV Wayne‘o valstijos universitete įgijo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį

turėtų siekti 2,5 proc. Vis dėlto naujausi antrojo ketvirčio ekonomikos augimo rezultatai privertė smarkiai nusivilti. Be to, Lenkijos verslo ir vartotojų pasitikėjimas išlieka žemas, nedarbas, mano manymu, ateityje turėtų augti, atlyginimų augimas pastaruoju metu yra prislopintas. Ateities perspektyvos nėra labai šviesios.

?

Silpnas zlotas padėjo kilti Lenkijos eksportui. Ar šalies pramonės atstovai ir politikai laikosi bendros nuomonės dėl euro įsivedimo?

Dirbo vyriausiuoju ekonomistu Varšuvos banke „Citibank Handlowy“ Buvęs Vašingtono Tarptautinių finansų instituto Europos departamento ekonomikos konsultantas 2006 m. Varšuvoje esančiame banke „Societe Generale“ dirbo vyriausiuoju ekonomistu Lazarskio universiteto ekonomikos profesorius

Dauguma verslo atstovų yra už euro įvedimą. Šalies valdančioji partija taip pat laikosi tos pačios nuomonės, todėl interesų konflikto prognozuoti nereikėtų. Vyriausybei nusprendus įsivesti eurą šalies verslininkai pritartų šiam sprendimui.

?

Estija paskutinė iš valstybių įsivedė eurą. Ar Lenkija gali ko nors pasimokyti iš šios Baltijos valstybės? Palyginti su Lenkija, Estija yra labai maža ir priklausoma nuo išorės pasaulio, o Lenkija

turi tvirtą vidaus rinką. Žvelgiant iš procedūrinės pusės Lenkija galėtų pasimokyti, kaip tinkamai parengti tautą, kaip išreklamuoti eurą ir kaip išvengti kainų augimo prisitaikant prie naujos valiutos.

?

Jūsų manymu, kada Lenkija įsives eurą?

Nemėgstu prognozuoti, nes anksčiau esu prognozavęs, kad Lenkija į euro zoną pateks dar iki 2010 metų. Šį kartą apsidrausdamas manyčiau, kad tai padaryti būtų galima iki 2020 metų, aišku, jei euras dar egzistuos. Kaip minėjau, Lenkija neskuba įsivesti euro dėl to, kad euro zonos skolų problemos vis dar lieka neišspręstos. Be to, šalis iki galo neatitinka visų Mastrichto kriterijų, o vidaus ekonomika juda neigiama linkme. Darant prielaidą, kad Lenkijai iki 2015 metų pavyks sumažinti biudžeto deficitą iki reikiamo lygio ir šalis galės prisijungti prie VKM II, geriausiu atveju eurą turėsime 2017 metais.


Karjera

22

TIK SKAIČIAI

Atlyginimas nebėra svarbiausias kriterijus renkantis darbą. Fotodiena

Aplenkė D. Trumpą

■ Gyventojai nebebijo

■ JAV laidų vedėja Oprah Winfrey ketvirtą kartą iš eilės karaliauja daugiausia uždirbančių garsenybių sąrašo viršuje.

Darbdaviai skelbime jau nurodo atlyginimą, siūlomą specialistui, o darbo užmokesčiai nemažėja – tokius pokyčius darbo rinkoje atsklei-

džia skelbimų portalo „CV bankas“ tyrimas. Apklausos duomenimis, daugiau nei pusė dirbančiųjų galvoja apie naujo darbo paieškas ir esamo keitimą: neretai jiems svarbu įdomesnės darbo vietos. Daugiausia, 24 proc. apklaustųjų, pirmenybę teikia savirealizacijai.

D. Trumpas pernai uždirbo 173 mln. litų. Scanpix

Geriau specialistas nei vadovas „Nuobodu, pernelyg didelis spaudimas ir per mažai laiko asmeniniam gyvenimui“, – tokiais žodžiais kilimą karjeros laiptais iki aukščiausių vadovų palydi ne vienas jaunas specialistas. Dina Sergijenko

Varžtelis sistemoje

Kitas požiūris į autoritetą

dina@ekonomika.lt

Su nenoru tęsti karjerą susidūrė ir 28-erių Stefanas Langas, pustrečių metų dirbęs tarptautinėje kompanijoje „Ernst & Young“. Verslo ir mokesčių teisės bakalauro laipsnį turintis specialistas paskendo ilgose darbo valandose, nuobodžiuose procesuose ir pervargo nuo ilgų nesimatymų su sūnumi. „Nesugebėjimas balansuoti tarp darbo ir šeimos tapo pagrindine pokyčių priežastimi. Norėjau gebėti ką nors spręsti pats, o ne būti mažas varžtelis sistemoje“, – prisipažino jis. Perspektyvus teisininkas įsidarbino pardavimo vadybininku kompanijoje, valdančioje vaikų dienos centrus, ir atsisakė galimybės siekti aukštesnių pareigų. S. Lango draugai vadino jį bepročiu, jo šeimai teko susitaikyti su finansiniais pokyčiais, nuostoliais ir atidėti planuotas statybas. Darbo jam nesumažėjo, tačiau šiandien S. Langas laisvai planuoja savo darbo laiką, dažnai gali pasiimti sūnų iš darželio ar pavaduoti žmoną, kuri laukiasi antros atžalos. „Galiu imtis kažko, kas, mano nuomone, bus sėkminga iš karto. Ir tai mane tenkina“, – tvirtino jis.

Tokiais – nenorinčiais eiti tradiciniu karjeros siekimo keliu – vadinami Y kartos atstovai. „Jauniems žmonėms, kurie žiūri į tėvus ir mato, kokia įtempta gali būti karjera, tradicinis kopimo aukštyn kelias neatrodo tinkamas“, – pabrėžė Bochumo universi-

T

ai ne vien žodžiai. Vakarų kompanijos šiandien susiduria su tuo, kad nepatenkinti aukštomis pozicijomis talentingi ir puikūs darbuotojai uždaro darboviečių duris. Tradicinis karjeros kelias juos taip nuvargina, kad kadaise buvusios kompanijų „auksinės žuvelės“ renkasi gyvenimą be jokios karjeros arba tiesiog gero specialisto kelią.

Įtampa korporacijose Vokietijos Europos vadybos ir technologijų universiteto profesorius Konstantinas Korotovas pastebėjo, kad dažnas reiškinys, su kuriuo tenka susidurti kompanijoms, yra atsakomybės baimė. Ne vieno dirbančiojo nepasitenkinimas klasikine hierarchine karjeros įmonėje sistema auga, pabrėžė mokslininkas. „Daugeliui nepatinka pernelyg griežta vidinė politika, patiriamas spaudimas, laiko trūkumas šeimai ir draugams, – komentavo K. Korotovas. – Tokie reiškiniai ypač dažnai pastebimi didelėse korporacijose, kur joks pradedantysis negali tapti partneriu.“

teto verslo psichologijos profesorius Heinrichas Wottawa. Tokią tendenciją pastebėjo ir personalo konsultantė Sophia von Rundstedt: „Gimusieji tarp 1981–1994 metų iš prigimties skeptiškai žiūri į vadovavimą ir lyderiavimą, siekia savų interesų ir

išlaikyti darbo bei asmeninio gyvenimo balansą. Jų nuomonė apie autoritetus kitokia nei vyresnės kartos atstovų.“ Vokietijos vadovų asociacijos paskelbtas tyrimas, kad 59 proc. apklaustųjų, pastaruosius penkerius metus dirbusių tradicinės hierarchinės sistemos

įmonėse, noras siekti karjeros sumažėjo. Daugiau nei du trečdaliai respondentų pasakė, kad norėtų skirti „daugiau laiko šeimai ir asmeniniam gyvenimui“.

Nusprendė siekti svajonės Toks noras kilo ir Dainiui, turinčiam ekonomikos

magistro laipsnį. Vaikinas kelerius metus dirbo vienoje Lietuvos valstybinių įstaigų – iš pradžių auditoriumi, o vėliau – teisės ir personalo skyriuje teisininku. „Buvau atsakingas už pirkimus, jų tikrinimą, sutarčių derinimą. Buvo ne vienas momentas, kai pasijusdavau turintis galią, kai patarimų ir pagalbos ateidavo prašyti kolegos“, – pasakojo jis. Vis dėlto, prisipažino pašnekovas, laimingam

jaustis trukdė darbas sistemoje, valdžios požiūris į kartais daromas klaidas. „Kliudė jausmas, kad esi tik mažas sraigtelis, kad turi persukti tai, kas nuleidžiama iš viršaus. Neretai tekdavo dirbti viršvalandžius, kad spėčiau darbus atlikti laiku“, – sakė Dainius. Galiausiai, kai darbe keitėsi kolektyvas, vis didėjo darbo krūvis ir įtampa išaugo iki sunkiai vaikinui pakeliamos ribos,

FAKTAI Vadovai Lietuvoje

••Lietuvos vadovai – vieni jauniausių pasaulyje: vidutinis Lietuvos vadovas yra 42–43 m. vyras ••Didžiausią atlygį gauna vadovai, kuriems 35–39 m. ••Vidutiniškai šalies generaliniai direktoriai savoms įmonėms Lietuvoje vadovauja apie 10 m.

» Kliudė jausmas, kad esi tik mažas sraigtelis, kad turi persukti tai, kas nuleidžiama iš viršaus. Neretai tekdavo dirbti viršvalandžius, kad spėčiau darbus atlikti laiku

Karjera

Atlyginimas – ne svarbiausia prarasti darbo vietos, jiems reikia iššūkių, o mokamas atlyginimas nebėra svarbiausias kriterijus.

2,2 tūkst.

– vidutinis darbo užmokestis, už kurį norėtų dirbti Lietuvos studentai, yra 2,2 tūkst. litų

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Vis dažniau jauni specialistai renkasi ne karjerą, o profesinį tobulėjimą. Scanpix

Nuo 2011-ųjų gegužės iki šių metų gegužės ji uždirbo 165 mln. dolerių (450 mln. litų), skelbia žurnalas „Forbes“.

jis nusprendė rizikuoti ir mesti viską, kas iki šiol atrodė gana perspektyvu. „Išvykau į užsienį turėdamas tikslą susitaupyti lėšų profesionaliai fotografijos įrangai“, – sakė vaikinas ir papasakojo, kad norėtų Lietuvoje pradėti savą verslą ir atidaryti fotostudiją.

Ne kiekvienas nori Vadovų paieškos kompanijos „Search Group“ direktoriaus Šarūno Dyburio nuomone, vadinamosios Y kartos atstovams neretai pritrūksta kantrybės siekiant karjeros: „Gyvename sparčiai besikeičiančiame pasaulyje ir jaunoji karta visko

O. Winfrey pinigų pirmiausia uždirbo iš savo žurnalo ir sutarčių radijuje bei televizijoje. Antrojoje vietoje yra filmo „Transformeriai“ režisierius Michaelas Bay su 160 mln. dolerių (440 mln. litų). 18ąją vietą užėmęs Donaldas Trumpas uždirbo 63 mln. ( 173 mln. litų).

nori čia ir dabar. Kantrybės trūkumas ypač juntamas kalbant su tik universitetus baigusiais specialistais, kurie, pasakius, kad norimą atlyginimą gaus po penkerių metų, nueina lengviausiu keliu ir ima dirbti, pavyzdžiui, nekvalifikuotą darbą.“ Specialistas tvirtino susiduriantis su reiškiniu, kai puikūs darbuotojai, geri specialistai atsisako perspektyvių vietų norėdami daryti tai, apie ką svajoja. „Žinau ne vieną pavyzdį, kai žmonės išėjo iš gerų pozicijų nusprendę pakeliauti ar, pavyzdžiui, eiti dirbti administratoriumi res-

23

TIK SKAIČIAI

13 %

Šių metų liepą, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, nedarbas Lietuvoje sumažėjo nuo 15,2 iki 13 procentų

25 %

minimalus darbo užmokestis Argentinoje bus didinamas 25 procentais

» Ne kiekvienas nori būti vadovu ir

prisiimti milžinišką atsakomybę – galbūt mažesnis atlyginimas yra geriau nei galvos skausmas ir atostogų neturėjimas

torane, nes toks darbas teikia malonumą. Tačiau reikia atsiminti, kad tikrai ne kiekvienas nori būti vadovu ir prisiimti tą milžinišką atsakomybę – galbūt mažesnis atlyginimas yra geriau nei galvos skausmas ir atostogų neturėjimas kelerius metus“, – svarstė jis.

Vadovų trūksta Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, kad viena iš priežasčių, dėl kurių atsisa-

koma vadovo pozicijos, yra baimė prarasti profesinius gebėjimus. Tačiau, pasak Š. Dyburio, Lietuvoje ši baimė vargu ar pasitvirtintų. „Mūsų kompanijos nėra tiek didelės, kad vadovas būtų reklaminė figūra, užsiimanti darbuotojų motyvavimu ir įmonės atstovavimu. Didžioji dalis mūsų vadovų išaugę iš gamybos, pardavimų, rinkodaros specialistų ir nėra nutolę nuo šių funkcijų. Taigi nemanau, kad netobulėjimas profesine prasme galėtų būti geros pozicijos atsisakymo priežastimi“, – teigė jis. „Strategic Staffing Solutions“ vadovas Lietuvai Mantautas Paškevičius pastebėjo, kad Lietuvoje specialistams suteikiama daug galimybių tobulėti profesinėje srityje ir visai nebūtina tapti vadovu. „Pasaulyje įprasta, kad, pavyzdžiui, inžinierius savo darbą dirba kelis dešimtmečius. Taip yra Amerikoje. Pas mus dėl rinkos dinamikos to nebuvo įmanoma – visame posovietiniame bloke įmonių vadovai yra gana jauni dėl to, kad prieš 20 metų, kai kūrėsi įmonės, reikėjo jaunos energijos, vakarietiško mąstymo ir kopti karjeros laiptais buvo lengviau nei tobulėti profesinėje srityje“, – pabrėžė specialistas. Visi vadovais būti negali ir kai kurie renkasi būti geri specialistai, vertinami visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje šiandien vadovų trūksta. „Taigi jei matome, kad žmogus ne tik išsilavinęs, bet ir turi gebėjimų, tinkamų vadovui, kalbamės ir siūlome prisiimti daugiau funkcijų“, – sakė jis.


Skaitmeninė karta

24

TIK SKAIČIAI

20 %

TNS LT atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje išmaniaisiais įrenginiais naudojasi beveik 20 proc. gyventojų

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Skaitmeninė karta

Pristatė naują prekių ženklą

Prezidentiniai pašnekesiai

■ Technologijų bendrovė

■ JAV prezidentas Barackas Obama išbandė netikėtą platformą savo rinkėjams pasiekti.

„Microsoft“ pristatė naująjį savo logotipą. Tai pirmasis kartas per 25 metus, kai kompanija pakeitė prekių ženklą, kuriuo tikimasi sustiprinti įmonės rinkodarą prieš pasirodant naujiems produktams. Šių metų rudenį „Microsoft“ pristatys naują

„Windows 8“ operacinę sistemą, biuro programinės įrangos paketą „Office“ ir mobiliesiems telefonams skirtą programinę įrangą. „Naujasis prekių ženklas turi vizualiai paryškinti naujos „Microsoft“ eros pradžią“, – savo tinklaraštyje rašė kompanijos prekių ženklo strategijos vadovas Jeffas Hansenas.

Tikimasi, kad patobulintas prekių ženklas padės suvienyti klientus, panašiai kaip tai daro žymusis „Apple“ prakąstas obuolys. AFP

Pasirodęs socialiniame tinklalapyje „Reddit“ JAV prezidentas B. Obama siekia pritraukti jaunosios kartos rinkėjus. Reuters

Antrosios kadencijos siekiantis B. Obama socialinių naujienų tinklalapyje atsakinėjo į skaitytojų klausimus. „Reddit“ sulaukė milžiniško skaitytojų susidomėjimo:

praėjus vos pusvalandžiui po B. Obamos pasirodymo tinklalapyje buvo per 1,8 mln. skaitytojų. Bendraujant su lankytojais buvo paliestos tokios temos kaip Baltųjų rūmų alaus receptas, pinigai politikoje ir karas Afganistane. JAV prezidento rinkimuose B. Obama kovoja su Respublikonų partijos kandidatu Mittu Romney.

25

TIK SKAIČIAI

450

tūkst.

Vienas iš „Facebook“ įkūrėjų Dustinas Moskovitzas pardavė dar 450 tūkst. socialinio tinklalapio akcijų

4

Buvęs telefonų gamintojos „Motorola“ darbuotojas už prekybos paslapčių vagystę buvo nuteistas 4 metams kalėjimo

Ką turi Kalifornija, ko neturi Lietuva Aukštųjų technologijų šalis, žinių visuomenė – tokiais skambiais žodžiais apkamšytos Lietuvos ekonominės vizijos. Ko trūksta Lietuvai, kad taptų taip trokštama žinių ekonomika? FAKTAI

Ingrida Mačiulaitytė Specialiai „Ekonomika.lt“ iš San Fransisko

Pasaulinis inovacijų indeksas

P

astaruosius trejetą dešimtmečių pasaulio ekonomika išgyvena pokyčių laikotarpį. Informacinių technologijų revoliucija pakeitė verslo ir konkurencijos taisykles ir sukūrė milžinišku greičiu augančią globalią rinką daugybei naujų prekių bei paslaugų. Vis žymesnė dalis bendrojo vidaus produkto (BVP) išsivysčiusiose šalyse yra pasiekiama kuriant ir naudojant mokslo žinias – taip kuriama žinių ekonomika.

••Pagal Pasaulinį inovacijų indeksą Lietuva iš 141 reitinguojamos šalies užima 38 vietą ir atsilieka nuo Estijos (19 vieta) bei Latvijos (30 vieta) ••Lietuva indekse aukščiausias vietas užima vertinant ekologinę darną ir BVP augimą vidutiniškai vienam gyventojui pagal perkamąją galią (6 vieta), asmenų, įstojusių į aukštąsias mokyklas, skaičiaus augimą (10 vieta), žinių įtaką (14 vieta) ••Žemiausios vietos indekse skirtos už žinių perėmimą (130 vieta), bendrojo kapitalo formavimą (120 vieta) ir klasterių plėtrą (112 vieta)

Žinių židinys Stiprūs universitetai, veikli, bet per daug į verslo reikalus nesikišanti vietos valdžia, aktyvus rizikos kapitalo sektorius – tai tik keletas kintamųjų, JAV Kalifornijos valstiją paverčiančių inovacijų ir žinių ekonomikos židiniu ir pasaulyje minimu pavyzdžiu. „Valstybės, kurios teikia didžiausią dėmesį su žiniomis ir mokslu susijusiems sektoriams, mėgaujasi spartesniu augimu arba bent jau augimo potencialu nei tos, kur pagrindinis šaltinis išlieka pramonė ar žemės ūkis“, – „Ekonomika.lt“ teigia Markas Chandleris, San Fransisko mero patarėjas tarptautinės prekybos ir komercijos klausimais. Ketvirto pagal dydį

Žinių ekonomika yra daug tvaresnė, ji nepriklauso nuo žaliavų ar pramonės gamybos procesų, nes pagrindinis jos šaltinis – smegenų galia. Reuters

Kalifornijos miesto San Fransisko ekonomika sparčiai kyla daugiausiai dėl augančių technologijų kompanijų, tokių kaip „Twitter“, „Zynga“ ar

„Airbnb“. Visos jos veikia skaitmeninėje erdvėje globalioje rinkoje ir turi didelį augimo potencialą. „Žinių ekonomika yra daug tvaresnė, ji nepri-

klauso nuo žaliavų ar pramonės gamybos procesų, – pasakoja M. Chandleris. – Pagrindinis jos šaltinis – smegenų galia, o ne chemikalai ar lietus. Čia

nekasama žemė ir niekas nepilama į vandenį, taigi aplinkosauga ir ekonomikos augimas nekonfliktuoja kaip kitose ekonomikose.“

Ne privilijo, o užaugino Paklaustas, kaip San Fransiskas sugebėjo privilioti didžiąsias kompanijas ir paversti Silicio slėnį kiekvienos technologijų

bendrovės siekiamybe, pašnekovas suskumba paprieštarauti: miestas technologijų kompanijų nepriviliojo – jis jas užaugino. „O tai didelis skirtumas, – konstatuoja M. Chandleris. – Kone visos San Fransisko įlankos kompanijos pradedant veteranėmis „Levi Strauss“, „Wells Fargo“, „Apple“, „Intel“, „Yahoo“ ar „Google“ ir baigiant tokiomis naujokėmis kaip „Facebook“ ar „Twitter“ – visos gimė ir užaugo čia.“ Ekspertas išskiria tris svarbiausius veiksnius, reikalingus sėkmingai plėtotis žinių ekonomikai. San Fransisko regiono ekonomikos sistema suderina stiprius išsilavinimo ir tyrimų centrus su riziką prisiimančiu finansų sektoriumi (rizikos kapitalo fondais, verslo angelais) bei tolerantiška ir įvairialype visuomene. ,,Reikia išplėtoti stiprią nebankinę finansų industriją, kuri palaikytų „startup’us“ ir jaunus verslininkus, – tikina pašnekovas. – Kiekvienas rizikos kapitalo fondas investavęs į dešimtį projektų praranda visus savo pinigus mažiausiai penkiuose, atgauna investuotą sumą trijuose ir vos du jam būna pelningi. Nė vienas bankas nesiims tokio finansavimo modelio.“ M. Chandlerio teigimu, inovacijas galima plėtoti tik visuomenėse, kurios yra tolerantiškos. Reikia turėti skirtingų tikėjimų, gyvenimo būdų, kultūrų

atstovų, kad sukurtume tikrų inovacijų. Uždara ir stipriai kontroliuojama visuomenė niekada nebus inovatyvi. ,,Skirtingi žmonės yra pagrindinis inovacijų variklis ir tai šį regioną paverčia naujų idėjų ir įmonių inkubatoriumi, – sako M. Chandleris. – Bandymas privilioti kompanijas į tam tikrą vietą yra brangus ir ilgas procesas, todėl labiausiai stengiamės padėti naujoms kompanijoms, turinčioms didžiulį augimo potencialą.“

Tik deklaracijose? Pritaikykime šias mintis Lietuvai ir pasiaiškinkime, kas kliudo mūsų šaliai tapti klestinčia žinių ekonomika. Lietuvoje dėmesys žinių ekonomikos kūrimui stiprėja nuo 2005 metų, ,,Ekonomika.lt“ teigia Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris. Tik priduria, kad tas dėmesys vis dar liko deklaracijų, strategijų ir programų lygmens. Verslas, anot pašnekovo, dabar pereina iš stagnacijos į susidomėjimo fazę, bet didelių rezultatų kol kas nematyti. ,,Plečiasi pati žinių ekonomikos sąvoka. Seniau ją suvokėme tik kaip aukštąsias technologijas, dabar pridedame visas sritis, kur naudojamos žinios, kūrybiškumas, – skirtumus aiškino E. Leichteris. – Tradiciniu požiūriu valstybės pastangų daug, o rezultatas mažas, bet po

» Yra labai daug deklaracijų ir

burtažodžių, bet nėra artimo ryšio su verslu ir pojūčio, kas yra verslas

Stiprūs universitetai, veikli vietos valdžia, aktyvus rizikos kapitalo sektorius JAV Kalifornijos valstiją paverčia inovacijų ir žinių ekonomikos židiniu. Reuters

truputį stiprėjantis. Kalbant apie platesnę žinių ekonomiką, jei ne krizė, atrodytume visai neblogai, nes bendruomenė kunkuliuoja, bet vis dar ribotas skaičius inovatyvių, pažangių žmonių.“ Konkrečius šalies laimėjimus plėtojant žinių ekonomiką savaitraščiui išvardijo ,,Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė. ,,Tai aktyvi mokslo ir technologijų slėnių plėtra, aukštųjų mokyklų iniciatyvos, spartus aukštos pridėtinės vertės sektorių augimas, užtenka paminėti ,,Thermo Fisher Scientific“ ar ,,Teva“ plėtrą, aktyvus ES paramos naudojimas inovacijoms plėtoti“, – dėstė ji.

Stabdo valstybė ir verslas Vis dėlto abu pašnekovai pripažino, kad Lietuva dar turi daug ką padaryti siekdama tapti žinių ekonomikos žvaigžde. Pasak E. Leichterio, sėkmingai žinių ekonomikos plėtrai Lietuvoje pirmiausiai nepadeda valstybės politika. ,,Yra labai daug de-

klaracijų ir burtažodžių, bet nėra artimo ryšio su verslu ir pojūčio, kas yra verslas, kaip jis veikia, daug svajonių bokštelių, kur kažkas priima sprendimus neįsivaizduodamas, kaip tai paveiks verslą“, – lygino jis. Ekspertas taip pat pripažino, kad daug įtakos turi ir paties verslo baimė bei siauras akiratis. ,,Dar nemažai yra įmonių, kurios slepia galvas į smėlį ir mano, kad viskas taip praeis“, – tvirtino E. Leichteris.

Netolerantiški rizikai Paminėti verta ir rizikos kapitalo rinką mūsų šalyje. Pašnekovai sutinka, kad Lietuva rizikai nėra tolerantiška. ,,Pinigų yra, tik bėda turbūt dėl tolerancijos rizikai. Lyginant su San Fransisku, bankas ten prilygtų mūsų rizikos kapitalistui, o bankas Lietuvoje iš viso būtų niekam neskolinanti institucija. Čia labiausiai trūksta pirmos fazės kapitalo (angl. seed capital), jo čia iš viso nėra“, – teigė E. Leichteris. M. Dargužaitės tei-

» Lyginant su San Fransisku, bankas

ten prilygtų mūsų rizikos kapitalistui, o bankas Lietuvoje iš viso būtų niekam neskolinanti institucija gimu, rizikos kapitalas yra silpnoji žinių ekonomikos dalis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, nes jos šalys nuo seno nemėgsta rizikos, skirtingai nei JAV, ir mieliau investuoja į patikrintas ir verslo logika pagrįstas idėjas. ,,Silicio slėnis yra ne technologijų stebuklas, o rizikos kapitalo stebuklas, nes ten finansuojamos, atrodytų, beprotiškos idėjos, kurios vėliau pasiteisina“, – tvirtino pašnekovė. Vis dėlto, pasak M. Dargužaitės, Lietuva pastaraisiais metais šioje srityje nuveikė išties daug. ,,Įsigaliojęs naujasis ūkinių bendrijų įstatymas Lietuvoje įteisina vienas palankiausių tokių fondų veikimo sąlygų, tai turėtų paskatinti jų steigimąsi, – teigė ji. – Nuveikta nemažai, svarbiausia, jog valstybės dėmesys žinių

ekonomikos kūrimui bent jau nemažėtų.“ Bet labiausiai, pasak E. Leichterio, palyginti su kitomis stipriomis žinių ekonomikomis, Lietuvai trūksta diversifikuotos visuomenės. ,,Didžiausia problema yra visuomenės mentalitetas ir uždarumas, – tvirtino E. Leichteris. – Pažiūrėkite į paprastą naują kompaniją kur nors Londone. Pamatysite įvairių tautybių, rasių, skirtingo amžiaus žmonių su daugybe požiūrių. Tai duoda sinergiją, į tą pačią problemą žiūrima iš daug skirtingų pusių, o mūsų kompanijose yra kone vien lietuviai, jos vienalytės.“ Galbūt įvairialypiškumo gūsį įpūstų į Lietuvą grįžtantys ir užsienyje patirties pasisėmę emigrantai, tik kaip juos parvilioti?


Verslo švyturiai

26

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Ch. Robbinsas: negaliu pakęsti formalumų Turbūt kiekvienas darbuotojas norėtų turėti vadovą, neskaičiuojantį atostogų laiko, penktadieniais dalijantį alų ir liepiantį darbus baigti anksčiau. Kai taip apie save pasakoja mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas, nejučia svarstai: meluoja ar kraustosi iš proto? FAKTAI

Evelina Povilaitytė evelina.povilaityte@ekonomika.lt

G

„Bitė“

egužę „Bitės“ generalinio direktoriaus pareigas pradėjusį eiti Ch. Robbinsą sunku būtų pavadinti tipišku vadovu. Jau pokalbio pradžioje jis prisipažįsta neturintis nei kabineto, nei darbo stalo, todėl kolegos dažnai jo turi ieškoti nemažame „Bitės“ pagrindiniame biure. Viena kolegė net pajuokauja: „Planuojame jam įdiegti GPS, kad lengviau būtų rasti.“ Pokštai pokštais, tačiau tradiciniams vadovams Ch. Robbinso pasakojimas apie jam priimtinus darbo principus gali pasirodyti mažų mažiausiai juokingas. Paklaustas, ar nebijo būti balta varna, jis užtikrintai prisipažįsta puikiai pažįstantis save ir žinantis, kad toks darbo stilius yra rezultatyvus. „Man nesvarbu, pavyzdžiui, kiek laiko darbuotojas atostogauja, kad tik darbas būtų padarytas, – pasakoja Ch. Robbinsas. – Mes visi bendrovėje esame neformalūs. Netikiu formalumais ir biurokratija, todėl mes tiesiog smagiai leidžiame laiką. Nesamdytume formalisto, net jei jis būtų puikus savo srities ekspertas... Tokias kandidatūras nuolat atmetame, nes samdome žmones dėl jų asmenybės ir elgesio.“

••Mobiliojo ryšio operatorius vienija dvi bendroves „Bitė Lietuva“ ir „Bitė Latvija“ ••Šios įmonės teikia paslaugas daugiau nei 1,3 mln. vartotojų ••„Bitės“ partneris – mobiliojo ryšio operatorius „Vodafone“ ••Nuo 2007 m. „Bitės“ bendrovių grupė priklauso „Mid Europa Partners“ valdomam investiciniam fondui „Emerging Europe Convergence Fund II LP“ ••„Mid Europa Partners“ savo veiklą vykdo Vidurio ir Rytų Europoje, jos turtas sudaro apie 3 mlrd. eurų, investuotus į 20 bendrovių keturiolikoje šalių ••Šių metų II ketvirtį „Bitė Lietuva“ uždirbo 118,6 mln. litų – 6,9 proc. daugiau nei 2011 metais tuo pačiu metu

Keičia vietomis Įgūdžių galima išmokyti, o dirbdami žmonės turi bendradarbiauti, nes jie funkcionaliai nėra tobuli, įsitikinęs bendrovės vadovas. Tiesa, gana keistai skamba idėja darbuotojus perkelti iš vienų pareigų į kitas, visiškai nesusijusias su ankstesnėmis, tačiau Ch. Robbinsas ir pats gali save pateikti kaip sėkmingą pavyzdį: karjerą pradėjęs finansų skyriuje jis susidomėjo rinkodara. Kadangi nemažai dirbo

„Mano karjera prasidėjo nuo finansų analitiko darbo. Kasdien reikėjo vilkėti kostiumą, dirbti prie stalo savo kabinete. Tai mane tiesiog varė iš proto“, – pasakoja „Bitės“ generalinis direktorius. Ruslano Kondratjevo nuotr.

kuriant strategiją ir planuojant, bendravo su rinkodaros padalinio vadovu, pastarasis jį pakvietė darbuotis šiame skyriuje. Kiek vėliau teko dirbti ir kitoje srityje – rūpintis ry-

šiais su klientais. „Nuolat perkeliame žmones iš vienų pareigų į kitas, – pasakoja Ch. Robbinsas. – Pavyzdžiui, IT skyriuje dirbo vienas puikus savo srities speci-

alistas, tačiau jis į verslą žvelgia giliau. Pastebėjome tai ir paskyrėme jį vartotojų rinkodaros vadovu. Dabartinis ryšių su klientais padalinio vadovas anksčiau vadovavo

teisės skyriui. Taigi tokius perstumdymus darome nuolat, nes mums labai svarbu, kaip žmonės galvoja.“ Anot „Bitės“ vadovo, kompanijos darbuotojai

sulaukia karjeros pasiūlymų iš kitų bendrovių, kurios nori įgyvendinti panašią korporatyvinę kultūrą. Vis dėlto šioje įmonėje darbuotojai keičiasi rečiau negu kitose.

Verslo švyturiai

27

„Skambučių centruose, kuriuose daugiausia dirba jauni žmonės, per metus pasikeičia apie 30 proc. darbuotojų. Pas mus šis rodiklis sudaro 10 proc. Manau, tai lemia mūsų įmonės vidinė kultūra“, – sako jis.

Įtikėjęs kultūra Vidinę kompanijos kultūrą Ch. Robbinsas įvardija kaip vieną labiausiai pasikeitusių dalykų nuo jo darbo pradžios „Bitėje“ prieš dvejus metus: „Man ypač patinka Richardo Bransono frazė: „Pasamdyk tinkamų žmonių ir pasitrauk jiems iš kelio.“ Per tuos dvejus darbo metus aš tiesiog baksnojau į tam tikras sritis, kuriose reikėjo pokyčių, ir sudariau sąlygas komandai dirbti“, – apibendrina jis ir priduria, kad itin tiki korporacijų vidinės kultūros galia. Tokios kultūros likučių jis rado pradėjęs dirbti „Bitėje“, tad teko iš naujo jos ieškoti ir palaikyti augimą. „Vertybėms skiriame labai daug laiko. Daugelis kompanijų daug apie tai kalba, bet ne visos iš tiesų tai daro. O mes tobulėjame kasdien: samdome, mokome remdamiesi jomis, – pasakoja Ch. Robbinsas. – Manau, kad atėjęs į bet kokią įmonę gali per 5 minutes pasakyti, ar ji vadovaujasi kokiomis nors vertybėmis, ar ne. Kaip ir gali pasakyti, ar darbuotojas nuobodžiauja, gal nekenčia savo darbo ar viršininko, ar iš tiesų mėgaujasi tuo, ką daro.“ Ne vienas potencialus „Bitės“ darbuotojas galėtų nusistebėti dar viena įmonės tradicija: vietoj pusdienio mokantis taisyklių, kaip elgtis su klientais, šios bendrovės nauji darbuotojai, nepriklausomai nuo einamų pareigų, savaitę dirba „Bitės“ salonuose ir tiesiogiai bendrauja su klientais. Dar savaitę – skambučių centre. „Tai veiksminga, nes tuomet specialistai supranta, ko nori klientai ir kaip elgiasi juos aptarnaujantys darbuotojai, – aiškina Ch. Robbinsas. – Be to, specialistams, dirbantiems skambučių centre, leidžiame priimti sprendimus dėl kliento problemos. Taigi skambinančiajam nereikia laukti penkių dienų, kol aiškinsimės, ar jo sąskaitoje tikrai padaryta klaida. Dėl to labiau patenkinti ir darbuotojai, ir klientai. Ir tai net sutaupė mums pinigų.“

CV

„Nemėgstu bėgioti, man tiesiog patinka iššūkiai“, – teigia Ch. Robbinsas. Kaskart turėdamas progą jis dalyvauja įvairiose lenktynėse, per kurias kopia į kalnus, bėga ilgas distancijas ir pan.

Chrisas Robbinsas

1990 m. Albertos universitete Kanadoje įgijo Finansų srities bakalauro laipsnį 1992 m. McMaster universitete Kanadoje įgijo Tarptautinio verslo magistro laipsnį 1992–1996 m. dirbo Kanados mobiliųjų technologijų gamybos kompanijoje „Nortel“, finansų ir strateginio planavimo srityse 1996–1998 m. – Kanados kompanijos „21st century health“ vadovas

Visi nori to paties Remdamasis savo patirtimi jis tvirtina, kad klientai visame pasaulyje, nepaisant kultūrinių skirtumų, nori to paties: pagarbos, kad jų klausytųsi ir elgtųsi kaip su žmonėmis. „Klientai nėra kvaili, jie supranta, kad nieko nėra nemokamai ar už 1 litą, – sako „Bitės“ vadovas. – Jie suvokia, kad yra paslėptų mokesčių. Taigi modelis, kai meluoji dėl daikto kainos, bet iš tiesų ją paslepi kitur, neveikia. Tai viena priežasčių, kodėl mes ėmėmės papras-

» Netikiu

formalumais ir biurokratija, todėl mes tiesiog smagiai leidžiame laiką

1998–2002 m. – Kanados bendrovės „Rogers Wireless“ vyresnysis strateginio planavimo ir finansų vadovas

Asmeninio albumo nuotr.

2002–2008 m. persikėlė į Čekiją ir kompanijoje „Vodafone“ ėjo rinkodaros vadovo pareigas 2008– 2010 m. – „Wind Mobile“ generalinio direktoriaus pavaduotojas klientams

» Klientai

visame pasaulyje, nepaisant kultūrinių skirtumų, nori tų pačių dalykų

Nuo 2010 m. dirba Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriuje „Bitė“ Nuo 2012 m. – šios kompanijos generalinis direktorius

tos kainodaros. Yra verslo segmentų, kuriuose naudojama kompleksinė kainodara, kad supainiotų ir suglumintų klientus ir jie negalėtų palyginti kainų. Nemanau, kad tai gerai.“ Jis pastebi paradoksą, kad daugelis pasaulinių kompanijų atlieka įvairias apklausas ir tyrimus, tikslinių grupių analizes, tačiau vengia patys kalbėtis su klientais. „Tai keista. Man nesuprantamas ir pasirinkimas naudotis išorinio skambučių centro paslaugomis, – aiškina Ch. Robbinsas. – Juk tai vienas iš geriausių informacijos šaltinių apie klientus. Mes jo specialistus įtraukiame į produktų plėtrą bei įvairias tikslinių auditorių analizės grupes, nes jie geriausiai žino, ko klientai nori.“ Jis kritikuoja ir tendenciją

su klientais sudaryti ilgalaikes sutartis, o vėliau jais nesirūpinti. Vis dėlto klausiamas apie konkurenciją tvirtina apie ją negalvojantis, mat priimtiniau būti lyderiu nei žvalgytis į kitus. „Lietuvoje konkurencija nėra aštresnė nei kitose šalyse, nors rinka kiek kitokia. Prieš septynerius–aštuonerius metus iš didžiausių kainų perėjome prie mažiausių kainų rinkos. Prie to verslui gana sunku prisitaikyti, – apibendrina jis. – Apskritai manau, kad didelė klaida, kai verslas koncentruojasi į konkurenciją. Tampi labai reaktyvus, tau tai kainuoja daug pinigų ir galiausiai nesiskiri nuo kitų. Kai konkurencija naikina atotrūkius tarp kompanijų, jos iš tiesų turėtų tuos atotrūkius kurti.“

Vikruolis iš Kanados Savo darbo pobūdį Ch. Robbinsas apibūdina paprastai: „Mano darbas nėra būti protingesniam už kitus. Nesu geresnis ekspertas už rinkodaros ar IT specialistus. Mano užduotis – matyti visą verslą ir jo kryptį. Todėl kai kalbame apie specifinius, pavyzdžiui, rinkodaros, sprendimus, leidžiu juos priimti darbuotojams.“ Ir priduria sulaukiantis nemažai palaikymo iš kompanijos direktorių tarybos, mat jiems patinka Ch. Robbinso užsidegimas įgyvendinant tokį neformalų vadovavimo modelį. „Bitės“ vadovas kilęs iš Kanados ir pokalbio metu vis pakartoja, kad jam Europoje labiausiai trūksta kalnų. Dar stebisi, kad Vilniuje visi

vieni kitus gerai pažįsta. „Europoje gali patirti tikrąsias kultūras, su kuriomis Kanadoje susiduri per ten emigravusius žmones. Mane žavi daugiakultūriškumas, – pasakoja jis. – Iš pradžių maniau, kad Vilnius bus per mažas, tačiau jis man labai primena Prahą, kurioje dirbau šešerius metus. Tik čia mažiau turistų. Ir dar man patinka, kad galiu iki oro uosto nuvažiuoti per 10 minučių.“ „Bitės“ vadovas sako laisvalaikiu mėgstantis gaminti, sportuoti ir dalyvauti įvairiose nuotykių lenktynėse, tačiau pripažįsta tam neturintis daug laisvo laiko. „Be to, nelabai mėgstu bėgioti, – nustebina dažnai varžybose dalyvaujantis Ch. Robbinsas. – Man svarbiausia – iššūkis, todėl ir dalyvauju.“


Įdarbinti pinigai

28

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Bandys budinti IPO rinką Estų „Pro Kapital Grupp“ žada surengti rekordinį IPO Baltijos šalių rinkose, kuriose jau keletą metų vyrauja štilis, o bendrovės planus eiti į biržą nukelia vis geresniems laikams. Ar estams pavyks įpūsti vėjo į rinką ir paraginti kitus sekti jų keliu? Martynas Pasiliauskas

Parodys kelią kitiems

martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

Pagrindinio „Pro Kapital“ patarėjo „Porta Finance“ partneris Julijus Grigaliūnas mano, kad šiuo metu yra tinkamas laikas vykdyti IPO ir

tiek apie patrauklumą investuotojams į akcijas. Jie visada žvelgia keletą metų į priekį, o žiūrint nuo šiandien dar kelerius metus į ateitį kaip ir nematyti fundamentalių

priežasčių, kad būtų kokių nors problemų.“ Tiesa, pastarieji ekonominiai duomenys investuotojų nedžiugina. Europos Sąjungos valstybių ekonomika an-

trąjį ketvirtį po 2,5 metų pertraukos mažėjo 0,4 procento. Analitikai prognozuoja, kad trečiąjį ketvirtį taip pat laukia nuosmukis – regionui gresia techninė recesija.

Bus sunku Finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ Kapitalo rinkų skyriaus vadovas Mindaugas Strėlis abejoja, ar „Pro Kapital“ pavyks išjudinti rinką. „Viena kompanija nieko negali išjudinti, – sakė jis. – Baltijos rinka šiandien merdi – net neįsivaizduoju, kaip

Finansuos tris projektus „Pro Kapital Grupp“ planuoja pasiūlyti 37 mln. vienetų naujai išleistų akcijų, kurių kaina turėtų būti 1,90–2,05 euro (6,56–7,07 lito). Tai sudarytų 41,03 proc. bendrovės akcinio kapitalo ir būtų pritraukta 70,3–75,9 mln. eurų (242,54–261,86 mln. litų) lėšų. Sėkmės atveju toks išplatintas akcijų kiekis būtų didžiausias po „Tallink Grupp“. Kaip teigė „Pro Kapital“ direktorius Alanas Remolkoras, pritrauktos lėšos bus skiriamos trims naujiems nekilnojamojo turto objektams, kurių pradinėms fazėms reikia apie 130 mln. eurų, – tai buvo pagrindinė priežastis eiti į akcijų biržą.

» Viena

biržos. Tuo metu birža aiškino, kad „Pro Kapital“ vengė laiku paskelbti esminę informaciją ir buvo atvejų, kai skelbta nereikšminga ar pasenusi informacija.

Bus daugiau J. Grigaliūnas mano, kad ateityje galime sulaukti ir daugiau IPO. Pasak jo, į biržą galėtų žengti bendrovės, orientuotos į vartotoją, o ne į eksportą. M. Strėlis sutiko, kad Lietuvoje yra kompanijų, kurios gali būti listinguojamos biržoje – tarp jų ir valstybinės, tačiau naujų IPO tikėtis sunku. „Kodėl kompanijos vykdo IPO? Kad turėtų alternatyvą finansavimui pritraukti. Mūsų rinka nėra didelė, todėl niekas nesitiki pigiai pritraukti finansavimo. Be to, mūsų didesnės kompanijos nori likti uždaros, kad neatskleistų visos finansinės informacijos“, – pastebėjo jis. „Ernst & Young“ metinėje IPO tendencijų apžvalgoje atkreipia dėmesį, kad šiemet tinkamos IPO aplinkybės susiklostys greitai, tačiau taip pat greitai ir dažniausiai be įspėjimo padėtis pablogės. Todėl akcijų platinimui reikia pradėti ruoštis iš anksto ir būtų pasirengus IPO pradėti tik pastebėjus tinkamą galimybę. Be to, didžiausiu rūpesčiu bendrovėms šiemet tapo klausimas, ar pavyks baigti pradėtą IPO procesą. Tačiau verčiau palaukti tinkamo momento, nes, kaip pažymi „Ernst & Young“, investuotojai tolerantiškai pradėjo vertinti bendroves, kurios nukelia IPO sėkmingesniems laikams.

» Dar kelerius metus į ateitį kaip ir nematyti fundamentalių priežasčių, kad būtų kokių nors problemų

Estų „Pro Kapital“ bandys išjudinti miegančią Baltijos šalių akcijos rinką, tačiau ne visi tiki, kad jiems tai pavyks. AFP

710,10 EUR

1

Įmonių grupė „Alita“ (AGP1L)

–20,63%

185,70 EUR

2

„LITGRID turtas“ (LGD1L)

+3,99%

264,04 EUR

2

„Vilniaus degtinė“ (VDG1L)

–5,00%

1 374,93 EUR

3

„Apranga“ (APG1L)

+3,23%

123 363,05 EUR

3

Šiaulių bankas (SAB1L)

–4,30%

18 405,94 EUR

4

„Rokiškio sūris“ (RSU1L)

+2,26%

4 603,55 EUR

4

Lietuvos jūrų laivininkystė (LJL1L)

–3,23%

7 423,38 EUR

5

„Linas Agro Group“ (LNA1L)

+1,40%

142 411,66 EUR

5

„Agrowill Group“ (AVG1L)

–1,92%

43 965,56 EUR

2,014 1,837

1,883

1,748

1,796 1,520 1,552

1,372

Šalt. spekuliantai.lt, rugpjūčio 23–30 d. duomenys

Šalt. spekuliantai.lt, rugpjūčio 23–30 d. duomenys

1,393

1,042 876 847 812

1,225

769

1996 1997 1998

1999 2000

99

210

177

116

145

132

577

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Pritraukta suma (mlrd. JAV dolerių)

Sandorių skaičius

170

+7,18%

„Utenos trikotažas“ (UTR1L)

Apyvarta

285

1

Pokytis

113

Nr. Akcija

96

Apyvarta

295

Pokytis

267

Nr. Akcija

ipo tendencijos

180

NASDAQ OMX Vilnius biržoje – didžiausias neigiamas pokytis per savaitę

131

NASDAQ OMX Vilnius biržoje – didžiausias teigiamas pokytis per savaitę

58

kompanija nieko negali išjudinti. Baltijos rinka šiandien merdi

70

J

au dvejus metus Baltijos šalyse nevyko pirminio viešo akcijų platinimo (IPO). Paskutinį kartą 2010 m. tai darė „Linas Agro Group“ (pritraukė 96,934 mln. litų) ir „Premia Foods“ (44,77 mln. litų). Ledus pralaužti ir rinką išjudinti bandys estų nekilnojamojo turto bendrovė „Pro Kapital Grupp“.

tai gali būti paspirtis kitiems taip pat žengti į biržą. „Regiono, palyginti su kitais, padėtis yra gera, – sakė jis. – Tiek kalbant apie ekonominę padėtį,

jie („Pro Kapital“ – aut. past.) bandys pritraukti 70 mln. eurų (241,5 mln. litų). Tai didelis IPO. Abejoju, ar jiems lengvai pavyks išplatinti akcijas, nebent jie jau susitarę didesnę dalį akcijų kam parduoti. Mat nepasakyčiau, kad NT bendrovėmis labai domimasi.“ Be to, neseniai savo planų vykdyti IPO Baltijos šalyse atsisakė dvi bendrovės. Didžiausia Latvijos atliekų tvarkymo bendrovė „Eco Baltia“ dėl nepalankios situacijos finansų rinkose nusprendė atidėti 15–21 mln. eurų (51,75– 72,45 mln. litų) IPO Varšuvos ir Rygos biržose. Kita Latvijos bendrovė „Elko Group“, užsiimanti kompiuterių didmenine prekyba, dėl tos pačios priežasties taip pat laikinai atsisakė planų skelbti IPO mūsų regione. Ne ką geresnė padėtis ir kituose regionuose. Bendrovės „Dealogic“ duomenimis, birželis buvo pirmas mėnuo bent per 20 metų, kai Europoje nebuvo įgyvendintas nė vienas didesnis nei 100 mln. JAV dolerių (275 mln. litų) vertės IPO. Tos pačios bendrovės duomenimis, iš 87 IPO JAV tik 16-ai pavyko pritraukti per 300 mln. JAV dolerių (825 mln. litų) ir tik 6-ioms – per 500 mln. JAV dolerių (1,375 mlrd. litų). Trečiąjį ketvirtį per IPO pritrauktos sumos vidurkis siekė 138 mln. JAV dolerių (379,5 mln. litų) – tai žemiausias rodiklis nuo 2010 metų antrojo ketvirčio. Koją „Pro Kapital“ gali pakišti ir jos praeitis. 2001 metais ji buvo delistinguota iš Talino akcijų

J. Grigaliūnas sutinka, kad aplink Lietuvą mūsų eksporto rinkose yra susikaupę debesų, tačiau, pasak jo, viduje burbulus jau esame išsklaidę.

2011

Šaltinis: „Ernst&Young“ Global IPO trends 2012

Įdarbinti pinigai

CV

29

Esther Dyson

Buvusi žurnalistė, karjerą pradėjo žurnale „Forbes“ „EDventure Holdings“ vykdomoji direktorė Aktyvi investuotoja į „startup‘us“ visame pasaulyje Domisi informacinėmis technologijomis, sveikatos apsauga, privačia aviacija ir kelionėmis į kosmosą

E. Dyson: Ribotos individo galimybės reaguoti į visas jam žinomas problemas gali tapti pranašumu. Project-syndicate

Technologijos prieš silpnybes Nuo pat Londono olimpinių žaidynių atidarymo dienos ėmiausi darbo – nuspėti žiniasklaidos, socialinių tinklų, sveikatos apsaugos ir kosmoso kelionių ateitį. Esther Dyson Project-syndicate.org

Mokslininkų ir inžinierių užduotis – kurti naujas technologijas, tačiau visuomenė pati nusprendžia, ar pasinaudoti jų darbo vaisiais. Kuo toliau, tuo labiau technologinė pažanga tampa priklausoma nuo visuomenės balso. Žmonės nenoriai įsileidžia naujas technologijas, nes bijo perleisti kompiuterinėms programoms sprendimų priėmimo teisę. Tačiau tuo pat metu žmones kamuoja dilema: moderniame pasaulyje yra pernelyg daug sprendimų, kad būtų galima pasikliauti tik žmogaus protu. Ribotos individo galimybės reaguoti į visas jam žinomas problemas gali tapti pranašumu. Tereikia šiuo suvaržymu tinkamai pasinaudoti. Žmogus turi įvertinti savo galimybes ir nuspręsti, kokias problemas jis gali įveikti geriausiai. Jūsų piniginė parama labdaringai veiklai verta

tiek pat, kiek kito žmogaus analogiška parama, tačiau jūsų žinios ir gebėjimai išspręsti konkrečią problemą duos daugiau naudos. Artimą žmogų kamuojanti liga suvaržytame pasaulyje gali lemti jūsų karjeros pasirinkimą. Nesuvaržytame pasaulyje šių problemų sprendimas gali tapti jūsų asmenine misija. Kaip pasiekti konsensusą dėl visuotinės misijos įgyvendinimo? Kaip priimti sprendimus, jeigu individualūs veiksmai nieko nereiškia milijardinėje balsų jūroje. Perduoti sprendimų priėmimo procesą suinteresuotam elitui – ne išeitis. Ne ką geresnis ir visuotinis balsavimas, nes žmonės gali visapusiškai nesuprasti svarstomų klausimų svarbos, daugelį visuomenės narių gana lengva paveikti pasitelkiant apgaulingus argumentus, be to, dalis žmonių yra linkę siekti trumpalaikės naudos. Išeitis – geresnė švietimo sistema. Vis didesnė visuomenė dalis turi išmokti priimti

» Neretai technologijoms panaudoti

kelią užkerta ne jų ištobulinimo lygis, bet tokie veiksniai kaip mokesčiai, viešosios išlaidos ar ilgalaikių strategijų trūkumas

sprendimus remdamiesi faktais. Pamažu mes mokomės modeliuoti pasaulinį klimatą, lygiai taip pat išmoksime formuoti pasaulio ekonomiką. Neįmanoma visko įvertinti pinigais. Kas svarbiau – du papildomi senelio Juano gyvenimo mėnesiai ar ketveri Alice mokslo metai? Tačiau net sprendimai, susiję su nepiniginėmis vertybėmis, veikia realią ekonomiką. Išmokę ekonomikos modeliavimo praktikos išmoksime kurti vertę mažiausiomis sąnaudomis ir leisime pinigus geresnės ateities labui. Bene didžiausias mūsų laukiantis kultūrinis ir vertybinis iššūkis – trumpalaikės naudos siekimas. Visoje planetoje galime stebėti, kaip finansų rinkos vilioja žmones trumpalaike investicijų grąža, tačiau mainais ilguoju laikotarpiu siūlo destrukciją. Švietimas suteikia galimybių įveikti gamtos primestus fizinius suvaržymus. Iš pradžių panaudodami tik ugnį ir medį, o šiandien pasitelkdami kompiuterius ir mašinas žmonės gerina savo gyvenimo kokybę. Tad kas nugalės? Technologijos ar mūsų silpnybės ir trumpalaikiai interesai? Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt


Atradimas

Nr. 32 2012 m. rugsėjo 3–9 d.

Sevilija, Ispanija Mano kolekcija trimis žodžiais: Intymu, elegantiška, laikui nepavaldu Mada: tai menas, aistra, koncepcija Mane įkvepia: vaikystės atsiminimai, mano šaknys, šeimos moterys, vietos ir daiktai, kurie vienaip ar kitaip man padarė įspūdį, antika, kosmosas, fotografija Vieta, kuri asocijuojasi su mada: Paryžius

„Diversified Agency Services“ valdybos pirmininkas Thomas Harrisonas sutiko pasidalyti įžvalgomis apie gero verslo plano dalis.

Leandro Cano ir Marcas Jacobsas

Vasarą jaunieji Europos dizaineriai turėjo puikią progą įrodyti mados meistrui Marcui Jacobsui savo talentą ir gauti metų stipendiją dizaino žinioms gilinti. Norinčiųjų susirinko 350, bet speciali komisija atrinko tik 5 pristatyti savo kolekcijas. „Designer for Tomorrow by Peek & Cloppenburg Duesseldorf“ laimėtoju buvo išrinktas 27 metų Leandro Cano iš Ispanijos. „Leandro – gabus dizaineris, be abejonės, jis prasimuš sau vietą mados pasaulyje“, – įvertino M. Jacobsas. Kolekcija savo spaudiniais, iki menkiausių smulkmenų apdorota oda puikiai atspindi ispanišką dizainerio prigimtį. Sevilijos siuvėjo kūrinių elegancija susipina su griežtomis formomis, klasikiniu simetrišku dizainu ir prigesintomis spalvomis. 

66

Stiliaus sufleris

Diržas „Space“, 320 Lt Kardiganas „Space“, 800 Lt

Suknelė „Space“, 1 200 Lt

Dirželis „Space“, 150 Lt

Organizatorių nuotr.

SevilijoS SiuvėjaS

Rankinė „Boc‘caro“, 420 Lt

31

Gero verslo plano receptas

leandro

Cano

Švarkelis „Tenax“, 999 Lt

Paskutinis puslapis

V

erslininko nuomone, daugelis vis dar painioja rinkodaros ir verslo planus. Pastarajame turėtų būti aiškiai išdėstytos verslo kūrimo priežastys ir misija, rašo „Forbes“. Anot verslininko, šis planas turi tapti būsimo verslo griaučiais ir paaiškinti, kodėl vartotojas rinksis bendrovės produkciją. T. Harrisonas verslo plane rekomenduoja apžvelgti šiuos klausimus: 1. Įrodykite savo bendrovės svarbą ir paaiškinkite, kokius poreikius ji tenkins. 2. Pristatykite esamą rinkos būklę ir išryškinkite svarbiausias ateities tendencijas. 3. Paaiškinkite, kodėl

pirkėjas rinksis jūsų prekę ar paslaugą. 4. Pateikite detalią savo klientų apžvalgą. 5. Papasakokite apie konkurentus ir atskleiskite jų pranašumus. 6. Nurodykite konkurentus, kuriuos ruošiatės įveikti. 7. Pristatykite savo produkciją, paaiškinkite, kodėl jūsų prekės ar paslaugos rinkoje bus populiarios, ir nurodykite kovos su konkuruojančiais prekių ženklais taktiką. 8. Atskleiskite turimus išteklius, nepamirškite apžvelgti savo darbuotojų komandos. 9. Nurodykite prioritetinius bendrovės tikslus ir būdus, kuriais ketinate

juos įgyvendinti. 10. Pateikite tris finansinius planus. Vienas jų turėtų atspindėti konservatyvius lūkesčius, kitas – vidutinius, o trečias – optimistinius. Visi trys planai turi atspindėti realias pardavimo, maržos, išlaidų ir pelno galimybes. Rekomenduotina pateikti mėnesinius, ketvirčių bei metinius planus. „Kurkite verslo planą taip, kad įpėdiniams būtų suprantama jūsų misija bei tikslai ir nekiltų verslo tęstinumo problemų“, – pataria T. Harrisonas. T. Harrisonas prižiūri 170 bendrovių visame pasaulyje, tad jo patarimai nėra vien tuščiažodžiavimas.

Verslo planas turi tapti būsimo verslo griaučiais ir paaiškinti, kodėl vartotojas rinksis bendrovės produkciją. Reuters

Suknelė „Space“, 1 090 Lt

Aukštakulniai „Eva Turner“, 1 199 Lt

Parengė Marius Stanevičius Fotografavo Raimundas Adžgauskas

Suknelė su šalikėliu „Clips“, 1 780 Lt

„E. virusas 2012“ matuos vartotojų ištikimybę ■ Šeštoji metinė rinko-

60

Konferencijoje „E. virusas 2012“ ekspertai apžvelgs, kaip organizacijai sukurti sėkmingą klientų lojalumo programą, pristatys tarptautinę praktiką ir Lietuvos įmonių patirtį. Pranešėjai papasakos, kokių lojalumo rinkodaros galimybių suteikia interne-

tas, socialiniai tinklai. Renginyje bus aptartos elektroninės ryšių su klientais valdymo (CRM) ir lojalumo skatinimo priemonės, pirkėjų lojalumo matavimas ir vertinimas, įvairių (emocinių, racionalių) veiksnių įtaka vartotojų elgesiui ir lojalumui. Konferencijoje „E. virusas 2012“ pranešimus skaitys ekspertai iš Airijos, Švedijos ir Lietuvos: Barry Jonesas („BMR Brand Keys“), Henrikas Björckas („Scandinavian Airlines“),

Mindaugas Dambrauskas („Danske bankas“), Kristina Gumauskienė („Palink“), Dalius Drevinskas („Terrier“), Matas Pocius („Net Frequency“), Živilė Kaniavienė („AC Nielsen Baltic“). Renginys skirtas rinkodaros, komunikacijos vadovams ir specialistams apsikeisti geriausia patirtimi ir žiniomis, aptarti naujausias

– tikras interneto lobynas, kur lankytojai siūlo patinkamas nuorodas, o kiti už jas balsuoja. Net egzistuoja „Reddit efektas“ – dažnas silpnesnis portalas, kurio nuoroda įdedama į „Reddit“, neatlaikęs apkrovų tiesiog nulūžta. Tad B. Obama nusprendė išnaudoti šią milžinišką lankytojų bazę ir sudalyvavo „IAmA“ sesijoje, kurioje į lankytojų klausimus atsako įvairūs žmonės: nuo žinomų aktorių iki buvusių įkaitų Kinijoje. Tiesa, lankytojų srauto neatlaikė pats „Reddit“, bet B. Obamos rinkimų štabas

dar kartą parodė, kad interneto tendencijas išmano. Lietuvoje naujų vėjų taip pat netrūksta. Konservatoriai į rinkimų kovą stojo su „Žmonių“ rinkiminiu analogu ir gražiu portalu, kuriame apžvelgiami dabartinės vyriausybės nudirbti ir vykdomi darbai. Tiesa, internetus labiau sužavėjo po žurnalo brūkšniniu kodu paslėpta jau kultinė tarp socialinių tinklų vartotojų tapusi frazė „duskit pavidolei“. Neaišku, kiek TS-LKD tai padės rinkimų kovoje, bet vėl – štabas tendencijas mato. „Fronto“ partijos kan-

didatui Leonui Minkevičiui internetą suprasti sekasi ne taip gerai. Praėjusią savaitę jis „Facebook“ tinkle gerbėjus bandė sužavėti konkursu, kurio prizas – vakarienė su juo. Komentarų po konkursu erdvė greitai pavirto pašaipų vieta, į jas L. Minkevičius bandė atsakinėti rimtai ir įpylė dar daugiau žibalo į ugnį. L. Minkevičius tapo penktadienio juokeliu ir nesuviliojo nė vieno naujo rinkėjo už jį balsuoti. Internetai nesusiprantantiems skaudžiai kanda, tačiau tinkamai panaudoti itin pamalonina.

daros konferencija „E. virusas 2012“ vyks rugsėjo 20 d. Vilniuje. Pagrindinė šiemečio renginio tema – lojalumo rinkodara.

Tyrimų kompanijos „BMR Brand Keys“ Airijoje vadovas Barry Jonesas konferencijoje aptars pagrindinę XXI a. rinkodaros lygtį – ryšį tarp klientų įtraukimo, lojalumo ir pelningo pardavimo. Organizatorių nuotr.

tendencijas rinkodaros, prekių ženklų valdymo ir ryšių su visuomene srityse. Šeštoji metinė rinkodaros konferencija „E. virusas 2012“ vyks rugsėjo 20 d. Vilniuje. Išsami renginio programa skelbiama Vilniaus konferencijų centro interneto svetainėje www. vcc.lt. Užs. Nr. 08-28-2012

mada skaityti TINKLARAŠTIS

Rinkimai internete Artėjantys rinkimai tiek už Atlanto, tiek mūsų krašte atnešė naujų vėjų ir tendencijų. Barackas Obama, per praėjusius rinkimus aktyviai

išnaudojęs socialines medijas, šiemet žengė dar vieną politikų nebandytą žingsnį – dalyvavo portalo „Reddit“ klausimų ir atsakymų sesijoje. Nežinantiems: „Reddit“

Gal kas picos su kandidatu Leonu Mickevičiumi? Ekonomika.lt



Ekonomika.lt 32 (94)