Issuu on Google+

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ V. Rozenbergas: Nekilnojamojo turto mokestis prabangos sektoriaus itin neveikia ir nelemia kliento apsisprendimo pirkti turtą

O. Bartkus: Reikia pasiekti tokį efektyvumą ir gamybos savikainą, kad lenkai būtų nebebaisūs

Plačiau 8 p.

PIRMADIENIS. 2012 M. RUGPJŪČIO 27 – RUGSĖJO 2 D. Nr. 31 (93)

Plačiau 26–27 p.

SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ

www.ekonomika.lt

ŠIAME NUMERYJE Griežtesnė priežiūra dėl kokybės Dar rugpjūtį Lietuvos bankas pranešė imsiąsis griežtesnių priemonių kredito unijų priežiūrai vykdyti – esą spartus jų indėlių portfelio ir turto augimas gali būti netvarus. Plačiau 6–7 p.

Suomija prašo dėmesio Euro zonos užkampyje esanti Suomija per skolų krizę buvo beveik užmiršta. Tačiau šiuo metu ji privertė ekonomistų ir finansininkų akis pakelti nuo Pietų į Šiaurę, mat Suomijos valdžios atstovai vis garsiau užsimena apie galimybę palikti euro zoną. Plačiau 18–19 p.

Deimantai sužibo antikrizinėmis spalvomis

Emigrantai keičia kryptį

Pasaulinė finansų krizė neaplenkė ir brangakmenių pramonės. Vis dėlto reikia pripažinti, kad deimantas ir sunkmečiu išlieka deimantas. Plačiau 22–23 p.

Kiek giliai skęs „Facebook“ laivas „Facebook“ akcijų kaina siekia rekordines žemumas, pirmieji investuotojai išparduoda savo akcijas. Ar jau galime nurašyti vieną sėkmingiausių Silicio slėnio bendrovių? Kaip jaučiasi vadovas, kai jo bendrovės akcijos atpinga perpus? Plačiau 28–29 p.

Rinkos pokyčiai OMXR OMXT OMXV FTSE100 NSDQ NI225

377,84 684,63 349,75 5776,60 3062,39 3053,40

+0,13 % +0,67 % +0,06 % –0,99 % +1,43 % –0,29 %

Rugpjūčio 16–23 d. duomenys

Kaina 3 Lt Užs. Nr: 93 Tiražas: 15 000

Vis dažniau vykstama ne tik į Norvegiją ar Vokietiją, bet ir į tolimas šalis – pavyzdžiui, Singapūrą. Emigrantų traukos centras vis dar išlieka JK. Į ją, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai išvyko maždaug pusė iš 53,9 tūkst. emigravusių gyventojų. Antra pagal populiarumą kryptis vis dar

yra Airija – į ją pernai vyko kas dešimtas emigruojantis lietuvis. Dar po 7 proc. gyventojų rinkosi Norvegiją ir Vokietiją. Pastarojoje emigrantų iš Lietuvos sparčiai daugėja nuo tada, kai 2011 m. pradžioje panaikinti darbo apribojimai. Jau kuris laikas matyti tendencija, kad Airija, tapusi įstojusios į Europos Sąjungą (ES) Lietuvos emigrantų

„sostine“, dėl prastos ekonominės būklės kasmet sulaukia vis mažiau atvykėlių. Pastaruoju metu panašiai situacija klostosi ir JK. Čia nuo 2011 m. paskutinio ketvirčio besitęsiantis nuosmukis ir nestabili padėtis šalyje privertė verslininkus taupyti ir mažinti investicijas, o tai dar labiau blogina šalies ekonomiką.

Plačiau 4–5 p.

B. Jonesas: » Dauguma lojalumo

programų neturi nieko bendro su lojalumu Plačiau 20 p.


3

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Geriau pensijos, o ne šoviniai

Ž

iniasklaida lengva ranka pranešė, kad rudens sesijoje bus svarstoma pensijų reforma. Galima įtarti, kad žaidžiamas pamėgtas politinis žaidimas – svarbūs klausimai nukišami į sesijos pabaigą. Valdančiųjų tikslas – ne tiek tuos klausimus spręsti, kiek sukelti dėl jų kuo daugiau triukšmo ir jau paskui – galbūt iš opozicijos suolų – tarkuoti dėl jų būsimą vyriausybę, jei tik dabartiniai valdantieji joje nedalyvaus. Panašėtų į stebuklą, jeigu beišsivaikštantis Seimas sugalvotų būdą, kaip užkamšyti skęstančio „Sodros“ laivo skyles ir išgelbėti laive įstrigusius pensininkus. Skylių mastą rodo statistika. Per septynis šių metų mėnesius „Sodros“ įplaukos buvo 6,69 mlrd. litų, o išlaidos – 7,86 mlrd. litų. Deficitas – 1,33 mlrd. litų. Visa „Sodros“ skola artėja prie 10 mlrd. litų. Tačiau nurimkime – jokių epochinių sprendimų paskutiniais kadenciją baigiančio Seimo posėdžiais nenusimato. Bus nustatyta kadaise sumažintų įmokų į privačius pensijų fondus kompensavimo tvarka ir patvirtinta valstybinių pensijų pertvarkos koncepcija. O koncepcija – dar ne pati pertvarka. Didelių perversmų nenusimato, tad galima ir toliau abstrakčiai samprotauti, ar Lietuvoje jau vyksta socialinio draudimo sistemos katastrofa, ar dar ne. Sprendimus priimantys žmonės kalba kiekvienas sau – vieni duoda garbės žodį, kad „Sodra“ kada nors susimokės skolas ir išplauks, kiti tokio garbės žodžio neduoda. Kai kas mato tik finansinę problemą, bet yra sakančių, jog nesustabdžius piliečių bėgimo iš tėvynės, fizinio jų išmirimo, „Sodros“ reikalai nepagerės – juk kas

nors turi dirbti ir uždirbti. Kol esminė pensijų sistemos pertvarka permetama kitos kadencijos Seimui, o šis, matyt, permes dar kitam, sena ir jauna liaudis gyvena kaip moka. Patikimiausias būdas – kaupti senatvei „kojinėje“, t. y. turėti savų santaupų. Greta valstybinio ir privataus socialinio draudimo yra šeimyninis – vaikai išlaiko tėvus pensininkus; darbo turintys giminaičiai – bedarbius. Kyla kalbų, kad ES turėtų mokėti Lietuvai už kvalifikuotą darbo jėgą, kuri išvyko į Europą. Vargu ar kada nors bus pereita prie tarvalstybinių atsiskaitymų. Tačiau emigrantai kasmet parsiunčia giminėms kelis milijardus litų, taip mažina socialinę įtampą ir nejučia sudaro sąlygas „Sodros“ reformai vilkinti. Socialinę įtampą mažina emigracija, todėl ši valdžia jautėsi saugiai ir nepataikavo policijai. Paskutinėje šio Seimo sesijoje numatyti bandymai aptvarkyti būtent valstybines pensijas rodo – nors ir paskutinėje vietoje valdžiai kažkiek rūpi vidaus reikalų sistemos padėtis. Valdžios žingsnis sveikintinas, tačiau sunku įtarti, kad tai ne sutapimas, o apdairus ir sąmoningas sprendimas. Iš netiesioginių ženklų kitose šalyse galima spėti, kaip jų vyriausybės ruošiasi neramumams, kurie gali kilti šiais finansinių katastrofų laikais. Vokietijos kariuomenei leista ypatingomis sąlygomis panaudoti ginklus šalies viduje. JAV krašto apsaugos departamentas kažkodėl ėmė gausinti kovinių šovinių atsargas. Iki panašaus rūpesčio šis Seimas nepribrendo. Būtų gerai, kad ir kitam Seimui reikėtų rūpintis vien pensijomis, bet ne šoviniais.

» Emigrantai kasmet parsiunčia giminėms kelis milijardus litų, taip mažina socialinę įtampą ir nejučia sudaro sąlygas „Sodros“ reformai vilkinti

LEIDĖJAS UAB „Balsas.lt leidiniai“ Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus Širvinskas, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas KALBOS REDAKTORĖ Laima Šiušaitė VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUS Saulius Antanaitis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 93 Tiražas 15 000


4 Kuo toliau, tuo labiau plėsis žmonių » emigracijos geografija. Kuo toliau, tuo labiau

daugėja ir daugės atvejų, kai žmonės į atskirus regionus emigruos pagal specialybes, mokamas kalbas ir ateities lūkesčius

5

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

Dabar didžiulę įtaką turi socialinis teisingumas, » susiformavusi tokia psichologinė aplinka, kad

Jau nuo 2008 m. britų ekonomika laikosi gana prastai, be » to, darbo rinkoje atsiranda spaudimas dėl anksčiau atvykusių

pradedant mokykla ir baigiant suaugusiu žmogumi kiekvieno tikslas yra išvykti iš Lietuvos ir įsidarbinti kitur

emigrantų, uždarbiai nebėra tokie geri, kaip pirmųjų. Užimtos darbo vietos, kurios jiems tiko – statybos, viešbučiai, kavinės, tokios nišos nėra beribės

Žygimantas Mauricas, „Nordea“ banko ekonomistas

Algirdas Butkevičius, Socialdemokratų partijos pirmininkas

Romas Lazutka, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras

Fotodiena

Fotodiena

Fotodiena

PAULIUS GRINKEVIČIUS paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

E

migrantų traukos centras vis dar išlieka JK. Į ją, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai išvyko maždaug pusė iš 53, 9 tūkst. emigravusių gyventojų. Antra pagal populiarumą kryptis vis dar yra Airija – į ją pernai vyko kas dešimtas emigruojantis lietuvis. Dar po 7 proc. gyventojų rinkosi Norvegiją ir Vokietiją. Pastarojoje emigrantų iš Lietuvos sparčiai daugėja nuo tada, kai 2011 m. pradžioje panaikinti darbo apribojimai. Jau kuris laikas matyti tendencija, kad Airija, tapusi įstojusios į Europos Sąjungą (ES) Lietuvos emigrantų „sostine“, dėl prastos ekonominės būklės kasmet sulaukia vis mažiau atvykėlių. Pastaruoju metu panašiai situacija klostosi ir JK. Čia nuo 2011 m. paskutinio ketvirčio besitęsiantis nuosmukis ir nestabili padėtis šalyje privertė verslininkus taupyti ir mažinti investicijas, o tai dar labiau blogina šalies ekonomiką.

Bedarbiai verslininkai Pasak Lietuvos verslininkus vienijančios organizacijos Lietuvos komercijos rūmų Jungtinėje Karalystėje (JKRJK) prezidentės Olgos Jachimovič, Angli-

joje, kaip ir daugumoje Europos valstybių, labiausiai nukentėjo statybų sektorius. „Eurostat“ duomenimis, čia birželio mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, statybų sumažėjo 15,5 proc. ir tai buvo antras prasčiausias rezultatas ES. Sumažėję statybų mastai tiesiogiai paveikė ir dalį lietuvių, mat statybos – vienas populiariausių emigrantų darbų JK. O. Jachimovič pasakojo, kad praėjusių metų pabaigoje prasidėjęs nuosmukis statybininkų dar nepalietė kiek turėtų – gelbėjo pasiruošimas olimpinėms žaidynėms. O dabar, joms pasibaigus, statybų labiau sumažės. „Statybų sektorius nukentėjo daugiausiai, jis palietė ir kitas grandis: žmonės negali nusipirkti pigesnių namų, tada nuomojasi butus ir dėl to kyla nuomos kainos... Įvyko tarsi grandininė reakcija“, – kalbėjo O. Jachimovič. JKRJK prezidentė pasakojo, kad ne visi darbus Didžiojoje Britanijoje praradę žmonės grįžta namo arba renkasi išvykti į kitas šalis – kai kurie jų, jei tik turi idėjų, imasi nuosavo verslo. „Anglijoje valstybė skatina smulkųjį verslą ir rūpinasi, kad neturintys darbo steigtų smulkias įmones. Ta parama nebūtinai yra finansinė, dažnai ji būna informa-

» Lietuviai po truputį vystosi ir

modernėja, jau nebėra taip, kad žmonės moka tik anglų kalbą ir apimti bandos jausmo važiuoja tik į Angliją

cinė ir to žmonėms visiškai pakanka, – aiškino moteris. – Anglijoje daugėja ir tokių bendrovių, kurios jau kuria verslą Lietuvoje ir bando plėstis JK.“ Pašnekovė pridūrė,

FAKTAI EMIGRACIJA

â Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. kas antras emigrantas išvyko į Jungtinę Karalystę, dešimtadalis (10,4 proc.) – į Airiją, 7,1 proc. – į Norvegiją, 7 proc. – į Vokietiją â 2011 m. į Lietuvą grįžo 14 tūkst. Lietuvos piliečių â Pernai beveik pusė (6,4 tūkst.) visų grįžusių Lietuvos piliečių atvyko iš Jungtinės Karalystės, 1 829 – iš Airijos, 1 158 – iš Norvegijos, 706 – iš Ispanijos, 629 – iš Vokietijos, 464 – iš JAV

Didžioji Britanija dar kurį laiką turėtų likti Lietuvos emigrantų traukos centru, tačiau lietuviai ir toliau bus linkę ieškoti kitų šalių. Reuters

kad patys populiariausi nauji steigiami verslai JK šiuo metu yra susiję su elektronine prekyba – steigiant tokias įmones neprivalu turėti biurą, sąnaudos mažesnės.

Lietuviai modernėja Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) pirmininkas Kęstas Pikūnas, pats kadaise steigęs verslą JK, taip pat pasakojo, kad jaunimas

čia dažniausiai kuria tokius verslus, kuriems steigti nereikalingas didelis įstatinis kapitalas – vienas tokių verslų yra reklamos agentūros, kurias steigia atitinkamą

GRĮŽĘ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIAI PAGAL BUVUSIĄ GYVENAMĄJĄ VIETĄ (VALSTYBĘ) 2011 M. Airija 13,1% Jungtinė Karalystė 45,4% Kitos valstybės 12,3%

ne tik mažiau kvalifikuotiems darbininkams – vadinamiesiems juodadarbiams, kurie neradę

Mažėjo pelnas Pieno perdirbimo bendrovės „Pieno žvaigždės“ pardavimai pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo 7 proc., tačiau pelno gauta mažiau dėl sumažėjusių produkcijos kainų eksporto rinkose. Įmonės pardavimai siekė

NUOMONĖ specialybę baigę studentai. Esą nemažai lietuvių Anglijoje imasi steigti logistikos ar elektroninės prekybos bendroves. „Bet tokie verslai ne visuomet yra ilgalaikiai, nes konkurencija, ypač tokioje šalyje kaip Anglija, yra gana didelė, – pridūrė K. Pikūnas – Plėtojant verslą Anglijoje turi praeiti bent keleri metai, kol susiformuoja klientų skaičius, o jaunimas tikisi viską gauti iš karto.“ K. Pikūno nuomone, Anglija pastaruoju metu tampa mažiau patraukli

SAVAITĖS TOP 5

Norvegija 8,3% Ispanija 5,0% Vokietija 4,5% JAV 3,3% Rusija 2,7% Švedija 2,7% Danija 2,7%

darbų šią šalį palieka iš dalies paveikti ir sugriežtinto pašalpų skirstymo reguliavimo, bet padidinus aukštojo mokslo kainas mažiau ten traukia ir studentų. „Laikui bėgant žmonės atsikanda Anglijos, atsiranda galimybių važiuoti kitur. Dabar – į Norvegiją. Lietuviai po truputį vystosi ir modernėja, jau nebėra taip, kad žmonės moka tik anglų kalbą ir apimti bandos jausmo važiuoja tik į Angliją“, – aiškino pašnekovas.

Statybininkai – į Norvegiją „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad dar prieš sunkmetį dauguma emigrantų vykdavo į šalis, kuriose ekonominis augimas buvo sukeltas NT burbulo, – į Airiją, Ispaniją ir JK, o dabar pastebima tendencija, kad emigruoja ir patys kai kurių šių valstybių gyventojai. „Iš Didžiosios Britanijos dideliais mastais emigruoja ir patys britai, nes dėl nuosmukio darbą susirasti jiems yra žymiai sunkiau nei prieš krizę. Be to, nemažai darbo vietų užima Britanijos imigrantai. Dauguma britų važiuoja į Australiją, Kanadą ar Europą“,

– kalbėjo Ž. Mauricas. Pasak jo, Didžioji Britanija dar kurį laiką turėtų likti pagrindinis Lietuvos emigrantų traukos centras, tačiau, ypač smunkant statybų sektoriui, lietuviai ir toliau bus linkę ieškoti kitų šalių ir trauks į Skandinavijos valstybes ar Vokietiją. Esą daugėja ir tokių, kurie išvyksta ir gerokai tolėliau, pavyzdžiui, į Singapūrą – ten baltaodžiai vertinami, o jei dar moka kalbą, nesunkiai randa darbo. „Kuo toliau, tuo labiau daugėja ir daugės atvejų, kai žmonės į atskirus regionus emigruos pagal savo specialybes, mokamas kalbas ir ateities lūkesčius“, – pridūrė jis. Pašnekovas taip pat pasakojo, kad keičiasi ir į Airiją išvykstantys lietuviai. Iki šiol gausiais būriais ten traukusių statybininkų ar kitų aukštojo išsilavinimo neturinčių darbininkų gali nereikėti dar dešimtmetį, nes ekonominio pakilimo laikais buvo pristatyta gerokai daugiau nei reikia. Tačiau dabar į Airiją dažniau vykti rengiasi aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai. „Airija yra atvira ekonomika, turinti išvystytą informacinių technologijų sektorių. Jau dabar nemažai išsilavinusių lietuvių įsidarbino Airijos „Google“ padalinyje. Ateityje Airiją matyčiau kaip informacinių technologijų specialistų traukos centrą, – sakė Ž. Mauricas. – O mažesnę kvalifikaciją turintys darbininkai vyks į Norvegiją – ten statybų sektorius plečiasi – ir Vokietiją, kurioje neišvengiamai reikės pamainos senstančiai visuomenei.“

» Iš Didžiosios Britanijos dideliais

mastais emigruoja ir patys britai, nes dėl nuosmukio darbą susirasti jiems yra žymiai sunkiau nei prieš krizę

360 mln. litų, tačiau pelnas buvo 25 mln. litų. Bendrovės finansų direktorius Audrius Statulevičius tikisi, kad antrąjį šių metų pusmetį veiklos rezultatai gerės, nes stabilizuojasi produkcijos kainos eksporto rinkose.

Padidino reitingą Tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s“ pagerino telekomunikacijų bendrovės „Bitė“ reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą. Taip pat reitingų agentūra padidino bendrovės 2014 metais išperkamų obligacijų reitingą iki Caa1. „Moody‘s“ analitikai pažymi, kad „Bitės“ reitingo pagerinimas paremtas tvirta pozicija Lietuvos rinkoje, augančiais generuojamų pinigų srautais 2011 metais, teigiama, kad ši tendencija tęsis ir ateityje.

Antrąjį šių metų ketvirtį „Bitė“ gavo 160 mln. litų pajamų. Fotodiena

Augo atlyginimai Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 0,7 proc. ir siekė 2 153 litus.

Vis dėlto realus darbo užmokestis mažėjo ir tai lėmė sparčiau nei atlyginimas augusios vartojimo prekių ir paslaugų kainos. Be to, per šį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje išaugo 1,1 proc.

Biudžetas pilnėja Per septynis šių metų mėnesius „Sodros“ įplaukos siekė 6,5 mlrd. litų, o išlaidos sudarė 7,8 mlrd. litų. Palyginti su praėjusiais metais, įplaukos išaugo 5,8 proc. Anot socialinės apsaugos ir darbo viceministro Audriaus Bitino, didesnes „Sodros“ pajamas šiais metais labiausiai lemia augantis apdraustųjų skaičius ir mažėjantis nedarbas.

Bene labiausiai prie „Sodros“ biudžeto pilnėjimo prisideda mažėjantis nedarbas šalyje. ELTA

Nuostolingas tiekimas Pirmąjį šių metų pusmetį bendrovės „Lietuvos dujos“ pardavimo pajamos padidėjo 7,7 proc. ir sudarė 995,8 mln. litų. Nors parduotų ir transportuotų dujų kiekiai

sumažėjo, pardavimo pajamų padidėjimą daugiausia lėmė dujų importo kainos pokyčiai. Bendrovės pusmečio pelnas sumažėjo 44,5 proc., iki 55,4 mln. litų.


6

LIETUVOS NAUJIENOS

3,3 mln.

LIETUVOS SPORTININKAMS, OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE UŽĖMUSIEMS 1–8 VIETAS, JŲ TRENERIAMS, MEDIKAMS IR MOKSLININKAMS SKIRTOS PREMIJOS, KURIŲ BENDRA VERTĖ – 3,3 MLN. LITŲ

Mėnesio bilietus galima pakeisti jau dabar

Ir giria, ir peikia

Siekiant išvengti eilių Vilniaus bilietų platinimo vietose rugsėjo pirmosiomis dienomis nutarta senąsias elektroninio bilieto korteles, kuriose yra rugpjūčio mėnesio bilietas, jau dabar keisti į naująsias Vilniečio korteles.

Lietuva – gera šalis verslo plėtrai, mano čia veikiančių švediškų įmonių atstovai.

Keleiviai, keičiantys kortelę su bilietu rugpjūčiui ir

papildę naująją kortelę 30 dienų bilietu, gali bilieto neaktyvinti iki rugsėjo 1 dienos. „Dažniausiai keleiviai bilietą naujam mėnesiui perka paskutinėmis dienomis. Korteles keis ir pildys tūkstančiai keleivių vienu metu, tad siekdami, kad bilietų platinimo vietose nesu-

sidarytų eilės, siūlome korteles pasikeisti jau dabar. Garantuojame, kad net turintys neaktyvintą 30 dienų ar ilgesnio galiojimo bilietą iki rugsėjo 1 dienos nebus baudžiami keleivių kontrolės“, – sako Gintas Bliuvas, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorius.

siūlymą sugriežtinti kredito unijų steigimo sąlygas.“ Anot jos, unijų augimas yra planuotas ir valdomas veiklos procesas: 63 iš 76 Lietuvoje veikiančių kredito unijų, priklausančių LCKU, pačios įkūrė rizikos valdymo instrumentus. „Įkurtas stabilizacijos ir likvidumo fondas, vykdomi nuolatiniai inspektavimai, konsultavimas, veiklos rodiklių stebėsena, konservatyvus kreditavimas, – sakė LCKU atstovė. – Unijos, kaip ir kitos organizacijos, strategiškai numato savo augimą, todėl seniausių unijų veikla kruopščiai prižiūrima dar nuo 2002 metų.“

tas – 5,49 proc. Nuoseklus augimas stebėtas kasmet, o nežymiam padidėjimui šiemet įtakos galėjo turėti „Snoro“ banko pasitraukimas iš rinkos. „Kiekvienais metais augimo rodikliai svyruoja nuo 20 proc. iki 50 proc. – sakė M. Blažauskienė. – Tai normalu įvertinant, kad tik pastaruosius kelerius metus unijos įsitvirtino į 2 proc. rinkos nišą. Mūsų paslaugos reikalingos 130 tūkst. narių, todėl džiaugiamės galėdami patenkinti Lietuvos gyventojų ir smulkiojo verslo lūkesčius, ypač tai svarbu Lietuvos regionams, kur daugiausia ir veikia kredito unijos. Jos valdomos kooperatine valdymo forma, kiekvienas narys yra lygiavertis bendraturtis, turintis vienodą balsą nepriklausomai nuo turtinės padėties.“

Auga nuosekliai GABIJA SABALIAUSKAITĖ gabija@ekonomika.lt

P

ranešimą apie akylesnę kontrolę jau kitą dieną lydėjo griežtesnė ranka: vienai iš unijų buvo uždrausta teikti paskolas. LB rengia pakeitimus, o kredito unijų atstovai reiklesnei priežiūrai pritaria: ji užtikrins profesionalų darbą. Tarp svarbiausių reikalavimų – griežtesnis vadovų vertinimas ir maksimalios paskolos vienam skolininkui skaičiavimo taisyklės. Vadovams, kurių kvalifikacija bus abejotina arba neatitiks reikalavimų, reikės laikyti egzaminą. Nuo kitų metų pradžios į didžiausios paskolos sumą vienam skolininkui kredito unijos turi įtraukti ir lėšas kredito įstaigose – bankuose ir kredito unijose. LB Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis „Ekonomika.lt“ sakė, kad per pastaruosius metus už pažeidimus pritaikyta beveik 50 poveikio priemonių, tai esą rodo vadovų kompetencijos stoką.

„Aukščiau iškelta kvalifikacijos ir patirties kartelė, kad kredito unijų vadovai būtų išmanantys šią sritį asmenys. Tai padės užtikrinti atsakingesnį indėlininkų pinigais disponuojančių kredito unijų valdymą“ , – sakė LB Priežiūros tarnybos vadovas.

Prižiūrėti reikia naujus Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovo pavaduotoja Miglė Blažauskienė sakė pritarianti pakeitimams: jie stiprins LCKU darbą, o reiklesnė kontrolė veiksmingiau prižiūrės naujas kredito unijas. Anot jos, pati LCKU LB siūlė sugriežtinti licencijos išdavimą, padidinti minimalų besisteigiančių unijų kapitalą ir stiprinti vadovų kvalifikaciją. „Nuvilnijus sunkmečio bangai naujų kredito unijų pridygo kaip grybų po lietaus, – sakė M. Blažauskienė. – Jau prieš metus kilo abejonių, ar jų pasirinkta agresyvi strategija, egzistavimo tikslai atitiko tikrąją kredito unijų misiją. Kredito unija steigiasi ne verslo interesams, o

paprastų žmonių ir bendruomenių poreikiams tenkinti. Dėl to pateikėme

Anot M. Blažauskienės, LCKU indėlių suma per du 2012-ųjų ketvirčius paaugo 4,52 proc., valdomas tur-

Užs. Nr. 08-24-2012

Elektroninio bilieto korteles, kuriose yra mėnesio bilietas rugpjūčiui, jau dabar siūloma keisti į naująsias Vilniečio korteles.

Švedijos verslui Lietuvoje labiausiai trukdo korupcija, pradelsti atsiskaitymai ir oro transporto stoka.

Fotodiena

Fotodiena

Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ valdybos narė Eglė Petrauskienė sakė, kad unija nesipriešinanti akylesnei kontrolei, tačiau reikalavimai neturi būti pernelyg griežti – kad nesuvaržytų verslo ir neapsunkintų unijų darbo. „Griežtinimas, tarimasis su LB vyko gal metus, ir viskas, kas nutarta, pasiekta dviejų asociacijų, LCKU ir LB, susitarimu. Manau, kad siekdamas suvaldyti finansų sistemos riziką LB priverstas imtis tokių priemonių. Unijos išaugo tiek, kad galbūt LB buvo nepasirengęs tokiam augimui“, – sakė E. Petrauskienė. Anot jos, dėl naujų priemonių rinka bus saugesnė: unijos skolinasi ne tarpbankinėje sistemoje, o iš indėlininkų, todėl jie bus tikresni dėl savo pinigų.

„Nesakyčiau, kad augimas netvarus ir nepamatuotas. Taip atsitiko ir reikėjo imtis priemonių jam valdyti. Augimas yra, kol Skandinavijos bankai galvoja, laukia, nebūna tuščių vietų, kas nors auga, verslui reikia pinigų“, – sakė E. Petrauskienė. Nacionalinės kredito unijos valdybos narys Arnoldas Žvikas sako, kad unijų kontrolė reikalinga, tačiau ir iki pakeitimų ji nebuvusi silpna – nuolat stebimi rodikliai, atliekami patikrinimai. Anot jo, unijoms, veikiančioms didžiuosiuose šalies miestuose, problemų nekils, tačiau mažesnių miestelių kredito unijoms gali būti sudėtinga rasti LB reikalavimus atitinkančius vadovus. „Galima suprasti ir LB, jis atsako už tai, kad

FAKTAI KREDITO UNIJOS

â 2012 m. liepos 1 d. kredito unijų turtas siekė 1,84 mlrd. litų – 30 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Trečdaliu, beveik iki 1,6 mlrd. litų, išaugo indėlių suma â Liepos 1 d. LCKU daugiausia lėšų buvo investavusi į Lietuvos vyriausybės skolos vertybinius popierius (159,6 mln. litų) â Asociacija Lietuvos kredito unijos birželį įsteigė turto valdymo įmonę UAB „LKU turto valdymas“, kuriai kredito unijos LCKU narės galės perduoti problemines paskolas â Antrąjį ketvirtį kredito unijų narių padaugėjo 4,5 tūkst. â Didžiausia kredito unija – „Vilniaus taupomoji kasa“, jos turtas sudarė 17,8 proc. visų kredito unijų turto

7

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

Kaip pranašumus jie vardija kvalifikuotus darbuotojus, mažas sąnaudas, geografinę padėtį. Tiesa, jiems kliūva korupcija, pradelsti atsiskaitymai ir oro transporto

kredito įstaigos veiktų saugiai ir kvalifikuotai“, – sakė A. Žvikas. – Griežtėjant LB reikalavimams unijų veiklai, turėtų didėti ir žmonių pasitikėjimas bei unijų veiklos skaidrumas“. Jo teigimu, LB atsižvelgus į unijų pasiūlymus ir panaikinus teritorinį apribojimą kredito unijos nariams, didėtų konkurencija tarp unijų ir būtų sudarytos sąlygos klientams dalyvauti skirtingų unijų veikloje.

Unijos sveikai sistemai Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys įsitikinęs, kad unijoms priežiūros reikia, tačiau keliami reikalavimai turi turėti ribas. Pašnekovas retoriškai klausia, ar griežtesnės unijų kontrolės reikia LB, ar komerciniams bankams, kuriems kredito unijos jau lipa ant kulnų, – K. Kupšio teigimu, didžiausios unijos turtas prilygsta pusei mažiausio banko turto. „Pirmiausia mes džiaugiamės, kad kredito unijos Lietuvoje vis dar egzistuoja, nors gadina nervus bankams, – sakė K.Kupšys. – Jie sprendžia bendruomenių klausimus: priimti indėlius, išduoti paskolas. Kuo daugiau bus kredito unijų, tuo sveikesnė bus mūsų sistema. Nereikia baimintis, kad jos mažos, uždaros, rūpinasi dalies narių interesais, tam jos ir skirtos. Dabar jų turime daugiau nei 70, ir ačiū Dievui, tegul jų būna ir 100, ir 500.“ Prisimindamas paskutinius pažeidimus ir taikytas poveikio priemones K. Kupšys sako, kad tai nereiškia, jog blogai veikia

stoka. Švedijos ambasada su Švedijos prekybos tarybos biuru Lietuvoje apklausė per 30 proc. šalyje veikiančių Švedijos įmonių. Respondentai gyrė šalies darbuotojus ir apibūdino juos kaip išsilavinusius, ambicingus, sunkiai dirbančius, tačiau pabrėžė, kad lietuviams trūksta kūrybiškumo ir iniciatyvos.

visa sistema, unijų verslą verslą reikia skatinti. „Neturime tapti bankų supermarketų šalimi, taip, kaip tapome prekybos supermarketų šalimi, – sakė K. Kupšys. – Jei išliks mažos unijos, nuo to tik geriau – turėsime mažiau didelių bankų krizių, žmonės patys turi mokytis tvarkyti savo finansus. Tegul vienijasi, auga ir klesti.“ 2012 m. liepos 1 dienos duomenimis, kredito unijų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis antrąjį ketvirtį šiek tiek padidėjo ir pasiekė 20,16 proc., kai normatyvas yra 13 proc. Likvidumo rodiklis siekė 50,01 proc., tačiau kelios unijos priartėjo prie minimalaus reikalaujamo normatyvo dydžio, kuris yra 30 proc. LB siūlo Kredito unijų įstatymo pakeitimus, kuriuos, tikisi, Seimas svarstys jau rudenį: padidinti minimalius reikalavimus unijos kapitalui, pajiniams įnašams, narių skaičiui. Pataisomis būtų numatyta didesnės baudos už pažeidimus, galimybė į valdymą įtraukti ir laikinąjį atstovą, o viršijus turto ribą, kuri bus sumažinta perpus, įsteigti vidaus audito tarnybą. Kredito unija yra finansinė institucija, teikianti paslaugas tik savo nariams. Jie sudaro fondą, iš kurio ir teikia paskolas. Iš viso Lietuvoje yra 75 kredito unijos, vienijančios apie 138 tūkst. narių, 63 iš jų priklauso LCKU. Kredito unijos priima indėlius, teikia paskolas, mokėjimo korteles, vykdo pervedimus. Pagrindinis kredito unijų ir bankų skirtumas – jos atskiros, valdomos savo narių: jie – ir klientai, ir savininkai.

» Neturime tapti bankų supermarketų LB tikisi, kad naujoji tvarka skatins kredito unijas apdairiai investuoti laisvas lėšas, kartu padės apsaugoti indėlininkų joms patikėtus indėlius. Ruslano Kondratjevo nuotr.

šalimi, taip, kaip tapome prekybos supermarketų šalimi

Verslumas nuo mokyklos suolo

J. Kulberkienė: reikėtų tik pozityvios kibirkšties – verslaus jaunimo ugdymo, o ne svaičiojimo, kad teisininko ar ekonomisto diplomai garantuos sotų rytojų. Fotodiena JŪRATĖ KULBERKIENĖ Socialdemokratų partijos narė

Taip bandoma bent kiek pažaboti jaunimo nedarbą, kuris Lietuvoje siekia 30 proc. ir yra didžiausias tarp ES šalių. Kartu žiniasklaidoje skambėjo ir kita žinia – keletas tūkstančių jaunų žmonių, ką tik baigusių vadybos, sociologijos ir teisės mokslus, yra be darbo. Ar jaunimo nedarbo problema jau išspręsta? Darbo biržos durys darinėjasi, jaunimo emigracija auga, Lietuvą mylinčio ir grįžtančio, kad ir ne į tokią šiltą vietą, jaunimo nedaugėja. Taip, ES pinigai jaunimui įsidarbinti galbūt padės tik metams. O kas po to? Norėtųsi tikėti, kad nebegaudami subsidijų sunkmečio spaudžiami įmonių vadovai karpydami biudžetą nenukirptų ir to šiaudo, kurio griebiasi jauni specialistai. Deja, taip manydama greičiausiai būčiau naivi. Tačiau be jokio naivumo ir idealizavimo galima drąsiai teigti, kad mūsų jaunimas – darbštus ir protingas. Trūksta tik veržlumo, kurio tėveliai atžalas galėtų įkvėpti vaikystėje. Pavyzdžiui, kodėl

5–6 klasių moksleiviams neugdomas noras žaisti lietuvišką monopolį ir bandyti kurti savo verslą? Tuomet jau prinokęs kūrybinių idėjų gimnazistas mažiau svaičiotų apie nepragmatiškos vadybos tolius, o imtųsi kad ir žemdirbystės. Nemuno lankose besiganančios karvės duotų daugiau baltojo aukso kad ir Vilkyškių pieninei. Įsukus mėlynių uogienių virimo fabrikėlį ir dalį produkcijos eksportuojant kad ir į tą pačią Vokietiją, taip pat pagyvėtų krašto ekonomika, o ir jauno verslininko kišenė būtų pilnesnė nei gaunant bedarbio pašalpas. Šviežutėlė statistika rodo, kad Lietuvoje jaunų ūkininkų – 4,2 procento, o Estijoje – trečdaliu, Lenkijoje – tris kartus daugiau. Pensinio amžiaus žmonių kaimuose – ketvirtadalis, o jaunimo – viso labo tik šeštadalis. Ši statistika man primena kelionę į netolimąją Čekiją. Vėlyvo rudens kelionėje teko regėti dangišką vaizdą. Iš tėvų stambų ūkį paveldėjęs jaunas ūkininkas iš Suvalkijos po bulviakasio su pagalbininkais riedėjo į alaus pagėrimo ir laipiojimo po Tatrų kalnus kelionę.

„Kasmet mažiausiai du kartus – po javapjūtės ir prieš sėją – su ūkio pagalbininkais pabėgame iš Suvalkijos įkvėpti gaivios kitokios gyvenimo prasmės ar paslidinėti kalnuose“, – paklaustas, iš kur toks sumanymas, šyptelėjo jaunasis žemvaldys. Šis vaikinas – puikus pavyzdys jaunimui, manančiam, kad žemdirbys kiaurus metus sėdi savo sodžiuje parimęs kaip Rūpintojėlis. Žinoma, nereikia užsiprogramuoti, kad pelningas tik žemės ūkio sektorius, kad dauguma mūsų jaunimo pavirs ūkininkais. Reikėtų tik pozityvios kibirkšties – verslaus jaunimo ugdymo, o ne svaičiojimo, kad teisininko ar ekonomisto diplomai garantuos sotų rytojų. Gal net universiteto nebaigęs ir karvių nemelžęs jaunuolis taps stambiu rapsų augintoju bei tiekėju dideliems koncernams, o gabus informatikas uždirbs milijonus programuodamas sportinių automobilių mikrokompiuterius. Akivaizdu tik tai, kad reikia padėti jaunam žmogui įsitvirtinti tėviškėje, o ne bandyti užkaišioti juodas nedarbo skyles ES pinigais.


8

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

EVELINA POVILAITYTĖ evelina.povilaityte@ekonomika.lt

?

Žinome, kad Lietuvoje planuojate atidaryti agentūrą. Tai tiesa? Pagal savo strateginį planą jau seniai esame numatę dirbti visose Baltijos šalyse. 2010 metais atidarėme biurą Rygoje, kiek vėliau – Jūrmaloje, o po metų – Taline. Taigi dabar mūsų sąraše – Lietuva. Jau radome ir vietą biurui, ruošiamės atidarymui rudenį. Daugiau detalių kol kas nenorėčiau atskleisti.

?

Ar pas mus pakanka prabangaus nekilnojamojo turto pardavimui? Mūsų ilgalaikis tikslas visose Baltijos šalyse yra žvelgti virš rinkos svyravimų, kurių šalys patiria nuo 2007-ųjų. Kadangi atstovaujame pasauliniam prekių ženklui, daugelis mūsų darbo susiję su tarptautine sinergija. Taigi svarbiausia turėti atstovų Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje, nepaisant prabangaus nekilnojamojo turto rinkos pokyčių. Beje, šis segmentas yra gerokai atsparesnis sukrėtimams: iš patirties galiu pasakyti, kad jis traukiasi apie 15 proc. mažiau nei kiti. Dėl šios priežasties prabangus turtas turi pozityvių perspektyvų Lietuvoje. Pagrindinės vietos – Vilnius, Kaunas, tačiau žvalgomės ir į poilsines vietas, kurios galėtų būti patrauklios užsienio pirkėjams iš Rytų bei Va-

CV

pat domina tarptautinius pirkėjus.

Vestardas Rozenbergas

?

Neseniai Lietuvoje įvestas nekilnojamojo turto mokestis objektams, viršijantiems 1 mln. litų. Tai neatbaidys potencialių klientų?

1997 m. baigė Stokholmo ekonomikos mokyklą Rygoje bei Latvijos universitetą 1997–2005 m. pradėjo dirbti norvegiško kapitalo NT investicijų kompanijoje „Investa“, reorganizavus šią bendrovę tapo kompanijos „Linstow Baltic“ valdybos nariu 2005–2010 m. kūrė privatų verslą ir plėtojo NT projektus „Industrialais Terminals“ bei „Jaunciema Krasts“, įkūrė prabangaus NT kompaniją „Immostate“ Nuo 2010 m. įkūrė „Baltic Sotheby`s International Realty“ agentūras Rygoje, Jūrmaloje ir Taline

V. Rozenbergas sako, kad Lietuvoje prabangaus turto pirkėjus domina sostinė, taip pat pajūris ir poilsio zonos, pavyzdžiui, Druskininkai. Asmeninio albumo nuotr.

karų Europos, posovietinių valstybių. Jeigu lygintume Baltijos valstybių miestų dydžius ir vietas, kuriose jie įsikūrę, pirmoje vietoje būtų Ryga su 1 mln. gyventojų, taigi ir daugiau potencialių prabangaus nekilnojamojo turto pirkėjų. Antroje – Vilnius, tada Talinas, Kaunas. Pastaruosius metus naujų projektų plėtra

buvo pasyvi visose valstybėse, tačiau artima ateitis parodys, kaip sugebame konkuruoti pritraukdami tiesioginių užsienio investicijų ir atnaujindami statybas.

?

Lietuva, turbūt kaip ir kitos Baltijos šalys, nėra itin išreklamuota užsienyje. Kaip pritraukiate klientų?

Baltijos šalys galbūt nėra visiems žinomos, ta-

» Nekilnojamojo turto mokestis nedaro didelės įtakos kliento sprendimui įsigyti būstą

čiau mums labai padeda „Sotheby‘s“ tarptautinė sistema ir pasaulyje pripažintas prekių ženklas. Biurai skirtingose šalyse keičiasi informacija, sudaro nekilnojamojo turto objektų sąrašus, naudoja įvairius rinkodaros įrankius. Pasaulis mažėja ir mes negalime nuspėti, kur rasime potencialių klientų. Tikslinė kiekvienos šių valstybių auditorija šiek tiek skiriasi dėl politinių, ekonominių ir geografinių priežasčių. Skiriasi ir šalių teisinė bei mokestinė aplinka, kuri veikia

tiesiogines investicijas. Pavyzdžiui, Latvijoje neseniai priimti leidimo gyventi šalyje pakeitimai padėjo pritraukti daugiau užsienio investicijų, beje, daugiausia iš posovietinių valstybių. Lietuvoje mes kalbame daugiausia apie investicijas sostinėje, taigi čia visuomet bus vietos pirkėjų, taip pat užsieniečių, besidominčių turto įsigijimu. Šios investicijos yra tvarios ir jų vertė bent jau nemažės. Kalbant apie poilsines vietoves, tokias kaip pajūris ar Druskininkai, jos taip

Nekilnojamojo turto mokestis šiuo metu galioja daugelyje šalių, taip pat Latvijoje. Čia jis, beje, padidintas 2010-aisiais ir dar augs nuo kitų metų. Tačiau jis prabangos sektoriaus itin neveikia ir nelemia kliento apsisprendimo pirkti turtą. Tam daugiausia įtakos turi sprendimų kombinacija, kuri priklauso nuo to, ar turtas bus pagrindinė gyvenamoji vieta, ar skirta laisvalaikiui. Pastato kokybė, vieta, infrastruktūra, saugumas gyventojui ir investicijoms, galimybė gauti nuolatinį leidimą gyventi, laisvai keliauti, pavyzdžiui, Šengeno zona – tai rūpi klientams. Taigi kuo daugiau pranašumų – tuo geriau. Labai svarbus ir emocinis faktorius, o žmonių skoniai labai skirtingi: vieniems reikia klasikinės, kitiems modernios architektūros, tretiems labai svarbus interjero dizainas ir t. t. Gyvename tokioje Europos rinkoje, kurioje visos šalys konkuruoja norėdamos pritraukti užsienio investuotojų, taip pat nekilnojamojo turto sektoriuje, nepriklausomai nuo to, ar tai bus pramoninis, komercinis ar gyvenamasis segmentas.

NUOMONĖ Įtakos neturės

Visi – už mokestį

Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas: Nekilnojamojo turto įstatymas reikšmingų pokyčių rinkoje neturės. Jis neišvengiamas ir ateityje jį mokančiųjų daugės. Tie, kurie perka brangų turtą, finansiškai yra pajėgūs. Tokių mažai apgalvotų pirkimų, kai bankas įsiūlydavo labai brangų turtą, nėra. Taigi mokestis nelabai atbaidys potencialius pirkėjus

Andrius Kubilius, ministras pirmininkas: Mūsų vyriausybė yra aiškiai pasakiusi, kad nekilnojamojo turto mokestis, galiojantis pagal europinius standartus, būtų racionalus dalykas. Manau, net perskaičius įvairių partijų programas būtų galima aiškiai prognozuoti, kad normalus nekilnojamojo turto mokestis, neorientuotas vien į prabangą, Lietuvoje tikrai turėtų atsirasti

Fotodiena

Fotodiena


10

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

INBOX 2012-08-23 11:17

» Valstybė nenori

Akcizas yra didesnis nei reikalaujamas minimumas, PVM irgi ne toks mažas. Sakyti, kad negali valstybė reguliuoti, yra, švelniai tariant, netiksli informacija. Valstybė nenori susimažinti iš 50 pro-

susimažinti iš 50 procentukų kuro kainoje savo dalies

centukų kuro kainoje savo dalies. Naftos kainų augimas leidžia susibalansuoti netvarkingai leidžiamą biudžetą, kai kokia ministerija gali sau leisti įslaptinti pastatų remontą arba kitas

aferas. Su tokiu požiūriu čia tas pats, kaip rėkti - trūksta malkų, kai šildoma visais atvirais langais. Jau net nebe kiaurais, o atvirais. Perestukinas

GERIAUSI

LANKOMIAUSI

KOMENTARAI

SAVAITĖS STRAIPSNIAI

www.ek.lt

aaa 2012-08-23 15:29 Kai viską išparduodi beveik už dyką, nebelieka jokių svertų, tik mokesčius didinti. O kitų kelių, kaip Valstybei uždirbti pinigų, šiai vyriausybei nelemta buvo surasti, nes nebuvo kam. Mantas 2012-08-23 15:25 Na, aš kaip rūkantis žmogus manau, kad gali padėti tokie pakeliai mesti kai kuriems žmonėms rūkyt, nes tokius vaizdus matyti visada ant pakelio – nekas. Na, čia ne iš karto pasimatytų rezultatas, bet po 3-5 metų pradėtų, manau, mažėti rūkančių žmonių skaičius. as 2012-08-23 14:03 Gyvenu UK, taip pat galioja tos pačios ES direktyvos, bet čia niekas taip ir netikrina dyzelinių mašinų. Gal Lietuva kaip visada, per daug rimtai priima ES direktyvas, kol kalba neina apie galimybę pasipelnyti, nes tada randama daugybė ES direktyvų apėjimo kelių... fuzzy 2012-08-22 22:24 Išvis parodija kažkokia: muzikantas gauna ne tik už koncertą, bet dar ir už koncertą iš LATGOS...? Sviestas sviestuotas... Taigi tam ir koncertas, kad grotų ką nori ir kaip nori. Manau, kad tie autoriai patys prisivirė košės su tomis nesąmoningomis lobistinėmis organizacijomis LATGAA ir NATA ... Pastebejimas 1 2012-08-22 21:58 Sutinku, kad lietuviškos propagandos niekas negali atsverti. Ypač dabar vykdoma agitacinė programa apie emigraciją. Jau jeigu agituoja neemigruoti, tai galėtų bandyti atskleisti to privalumus, o ne pastoviai „stumti“ ant emigrantų vadinant juos nuo „išdavikų“ iki „palikusių likimo valiai savo vaikus“. Dar tie emigrantai dažniau bendrauja su savo vaikais (skype, telefonu, dovanomis) nei pastoviai savo atžalas matantys tėvai. Aš kalbu apie emocinį ryšį, o ne vien tik fizinį akių kontaktą.

www.ek.lt Lietuva lygiuojasi į trečiojo pasaulio valstybes

EVELINA POVILAITYTĖ evelina.povilaityte@ekonomika.lt

Ko gero, dažnas mūsų girdėjo terminą „trečiojo pasaulio valstybė“. Tai įsitvirtinęs ir visuotinai vartojamas skurdžių valstybių, kurios kartais klaidingai vadinamos besivystančiomis, apibrėžimas. Tačiau jeigu yra trečiojo pasaulio valstybės, kas tie du pirmieji pasauliai?

Darbo rinkos liberalizavimas, teritorijų planavimas, valstybės turto tvarkymas, monopolijų ribojimas, degalų akcizų mažinimas, pervedimų į privačius pensijų fondus atkūrimas – šiais darbais ekspertai pataria užsiimti Seimui paskutinėje šios kadencijos rudens sesijoje. Rugsėjo 10-ąją prasidės paskutinė šios kadencijos Seimo rudens sesija. Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę parlamento narius paragino užbaigti darbus su įstatymų projektais, kurie jau pakankamai ilgai svarstomi Seime. Paprastai prieš baigiantis politiniam Seimo sezonui pasitraukiantys parlamento nariai labai stengiasi įtikti savo elektoratui ir priima įstatymus, kurie neatitinka realios situacijos arba prognozių. Tai pastebi Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas. „Todėl rudens sesijoje svarbiausi sprendimai turi būti tie, kurie nepablogintų situacijos ateityje“, – pabrėžia jis. D. Arlauskas sako, kad laukiamiausių šios kadencijos Seimo darbų sąraše yra monopolijų suvaldymas, pokyčiai energetikos sektoriuje ir šilumos ūkyje. „Konkurencingumui

Kaip broliai Vizbarai darys tai, ko pasaulis dar nemoka

Ekspertai sutaria, kad naujoms reformoms Seimui laiko neužteks, todėl ragina parlamento narius baigti pradėtus darbus. Fotodiena didinti ir monopolijoms pažaboti pastaruoju metu buvo siūlomas antkainių ribojimas maisto produktams – tai nesąmonė, – teigia LVDK vadovas. – Tačiau situacija rinkoje yra iškreipta ir valdžia turi rasti sprendimą šiai problemai. Reikia keisti konkurencines sąlygas ir mažinti monopolijų įtaką bankų, draudimo, vandens tiekimo, šilumos ir daugelyje kitų sektorių. Nuo to ypač kenčia smulkusis ir vidutinis verslas.“

» Reikia keisti

konkurencines sąlygas ir mažinti monopolijų įtaką

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad iš šios kadencijos Seimo reikėtų tikėtis tik valios baigti pradėtus darbus, nes didesnėms reformoms jau nepakaks laiko. „Reikėtų imtis, pavyzdžiui, Darbo kodekso keitimo, tęsti žemės paskirties keitimo ir valstybės turto centralizavimo klausimus, – sako ekonomistas. – Didesnės reformos, kurioms reikia daugiau svarstymų, sulaukia visuomenėje daug rezonanso. Todėl yra nepatogios, nes partijos ruošiasi rinkimams.“ Kiek ironiškiau padėtį mato Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Ši-

lėnas. Jis pabrėžia, kad turėdamas noro ir pomėgį dirbti naktimis Seimas turėtų spėti ne tik baigti pradėtus darbus, bet ir daugiau. „Pirmiausia atkurti pervedimus į privačius pensijų fondus, nes šis Seimas juos ir sumažino, taip pat atkurti į žadėtą 18 proc. lygį pridėtinės vertės mokestį, nes deklaruojama, kad krizė jau baigėsi, – vardija Ž. Šilėnas. – Deklaruodama susirūpinimą didelėmis degalų kainomis valdžia gali prisėsti prie įstatymo projekto, užregistruoto dar kovą, dėl akcizo benzinui sumažinimo iki Europos Sąjungos nustatyto lygio. Tai benziną atpigintų apie 30 centų.“

SAVAITĖS KLAUSIMAS

POPULIARIAUSI

www.ek.lt/video

Kokius sprendimus Seimas turėtų priimti rudenį?

čia jungiasi www.ek.lt draugai

Broliai Augustinas, Kristijonas ir Dominykas Vizbarai aukštųjų technologijų verslui pradėti pasirinko Lietuvą. Ambicingi verslininkai neslepia, kad jų negąsdina mažai žinomas šalies vardas ar šeimos verslo modelis.

Kas 2050 metais gyvens geriausiai? „Citibank“ nutarė išsiaiškinti, kurios valstybės gyventojai 2050 metais bus turtingiausi pasaulyje. Prognozuojama, kad ši laimė atiteks Pietryčių Azijos miestui/valstybei – Singapūrui.

Apklausa: pusė darbuotojų gavo atlyginimą vokeliuose Kalbant apie darbo rinką, yra temų, kuriomis nenoriai diskutuoja ir darbuotojai, ir darbdaviai. Viena iš jų – atlyginimai vokeliuose. Statistika stulbina: atlygis už darbą neoficialiai mokamas ne pavieniais atvejais, o vidutiniškai pusei dirbančiųjų.

Asmeniniai finansai pagal W. Buffettą Vienas turtingiausių planetos gyventojų Warrenas Buffettas gali pasigirti 45 mlrd. JAV dolerių vertės turtu, tačiau net šiandien asmeninėms reikmėms jis skiria ne daugiau nei eilinis vidurinės klasės amerikietis.


12

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

KRIMINALINĖS NAUJIENOS

SAVAITĖS KRIMINALŲ

TOP 3

VOKIETIJA. Baldų gamybos milžinė „Ikea“ pasamdė audito bendrovę ištirti pranešimus apie priverstinį darbą „Ikea“ įmonėse Vokietijoje. Anksčiau kompanijos vadovybė kategoriškai atsisakydavo imtis tyrimo, tačiau dabar šią užduotį patikėjo bendrovei „Ernst & Young“. Per tyrimą turėtų paaiškėti,

kokiu mastu buvo naudojamas priverstinis darbas „Ikea“ baldų gamyboje Vokietijoje. JAV. Jungtinėse Valstijose pradėtas tyrimas kai kurių šalyje veikiančių bankų padaliniuose, kurie įtariami verslo ryšiais su Iranu. Tarp bankų, rizikuojančių sulaukti sankcijų, yra garsusis Vokietijos

bankas „Deutsche Bank“. Kol kas banko vadovybei kaltinimų nepateikta. Oficialiais duomenimis, šis bankas dar 2007 metais atsisakė transakcijų su tokiomis šalimis kaip Šiaurės Korėja, Sudanas ir Iranas. DIDŽIOJI BRITANIJA. Programišiai surengė kibernetines atakas prieš Didžio-

sios Britanijos vyriausybės tinklalapius. Tokiu būdu protestuojama dėl „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange‘o ekstradicijos į Švediją. Programišiai naudodamiesi portalu „Twitter“ išplatino kodą, kuris perkrovė Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų bei Darbo ir pensijų departamento tinklalapius.

Nigerijos Paviešinta, kuo bus kaltinami buvę „Snoro“ savininkai. Fotodiena

Paviešintos ieškinio detalės Buvę banko „Snoras“ savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas naudojo bankus, įskaitant HSBC ir „Julius Baer“, kad pervestų „Snoro“ turtą kaip paskolų garantijas įmonėms, priklausančioms ar siejamoms su V. Antonovu. Taip teigiama ieškinyje, kuris paviešintas vakar Londono teisme. Kai kurios iš

paskolų nebuvo apmokėtos, o vertybiniai popieriai buvo suklastoti. „Snoro“ bankas duoda į teismą buvusius savininkus dėl 492 mln. eurų. Pasak Lietuvos pareigūnų, bankininkai klastojo dokumentus ir sąskaitas, kad galėtų išplauti bent 1,7 mlrd. litų. Pasak ieškinio, kaltinamieji turėjo įmonių Dominikoje, Kaimanų salose, Kipre, Belize ir Bahamose tam, kad išvengtų susekimo.

EVELINA POVILAITYTĖ evelina.povilaityte@ekonomika.lt

A

teitis priklauso kibernetiniams nusikaltėliams“,

FAKTAI KIBERNETINIAI NUSIKALTIMAI

â Skaičiuojama, kad kasmet dėl kibernetinių nusikaltimų Nigerija patiria apie 200 mln. JAV dolerių (apie 558,8 mln. litų) žalos â Įvairios iniciatyvos, tarp jų ir teisės aktų pakeitimų, kovai su kibernetiniais nusikaltimais šioje šalyje bandomos taikyti jau šešerius metus â Kadangi kibernetinių nusikaltėlių neriboja geografinės sienos, su jais susiduria įvairių šalių, tarp jų ir Lietuvos, gyventojai â Praėjusiais metais apie 29 proc. Nigerijos gyventojų turėjo priėjimą prie interneto â 39,6 proc. Afrikos interneto vartotojų yra nigeriečiai

Ne itin turtinga ir neramumų nuolat krečiama Nigerija niekaip nesugeba susitvarkyti ir su kibernetiniais nusikaltėliais, sukčiaujančiais visame pasaulyje. Reuters

– taip nusivylimą išreiškė Kalkutos policijos vadovas po to, kai suėmė Nigerijos pilietį, vietos verslininkui siuntusį apgaulingus elektroninius laiškus.

Praėjusią savaitę Indijos policija suėmė ir Nigerijos piliečių gaują, apgaudinėjusią vietos gyventojus. Šiems buvo siunčiami elektroniniai laiškai, neva jie laimėjo lo-

terijoje, o norėdami gauti prizą jie turėjo pervesti tam tikrą sumą pinigų į nurodytas sąskaitas. Vėliau jų buvo prašoma vis daugiau pinigų. Įdomus faktas, kad dauguma gau-

» Nigerijai

nesiseka kovoti su kibernetiniais nusikaltimais jos narių turėjo informacinių technologijų inžinerinį išsilavinimą. Nigerijos kibernetiniai nusikaltėliai naudojasi kiekviena palankia pasitaikiusia proga, tad nesnaudė ir prieš Londono olimpines žaidynes: miesto policija sulaukė daugybės skundų iš gyventojų, užverstų elektroniniais laiškais, pranešančiais, kad jie laimėjo „Olimpinėje loterijoje“. Laiškai neva buvo pasirašyti Reverendo Greeno, kuris yra oficialus žaidynių atstovas. Žinutėse buvo nurodoma paskambinti tuo pačiu telefono numeriu ir užregistruoti savo laimėjimą. Tačiau pareigūnai reagavo žaibiškai ir atskleidė kibernetinius sukčius. Praėjusiais metais Lietuvoje taip pat gana garsiai nuskambėjo istorija, kai Nigerijos piliečiai bandė apgauti lietuvį siūlydamiesi nupirkti jo fotoaparatą. Tiesa, tuomet ši afera nepavyko, mat nepėsčias mūsų šalies gyventojas perprato apgavystę ir nusprendė iš nusikaltėlių pasišaipyti, o vėliau internete išplatino jų atsiųstas nuotraukas su plakatais,

palaikančiais Lietuvos krepšinio rinktinę. Kibernetiniai nusikaltėliai norėdami apgauti lietuvį pasitelkė žinomų aktorių nuotraukas ir įvairius suklastotus elektroninius bankų dokumentus.

Nepavyksta susitvarkyti Greita policijos reakcija ir tyrimas – tai viskas, ko reikia išaiškinti tokias bylas, tačiau tai – tik pasekmių taisymas. Regis, virtualus priešas yra pasirengęs sugriauti stereotipus ir sugluminti tradicinių nusikaltimų ekspertus. Kol kibernetinių pažeidimų skaičius auga, šalims reikalinga ir naujo lygio policija. Iššūkį apsunkina ir tai, kad šių nusikaltimų negalima apibrėžti geografiškai – jie yra globalūs ir tarptautiniai. Dėl šios priežasties Londono policija modernizavosi ir reformavosi, taip pat stengiasi neatsilikti nuo besikeičiančių kibernetinių nusikaltimų krypčių. Tačiau minėtajai Nigerijai kovoti su kibernetiniais nusikaltimais sekasi nekaip. Praėjusiais metais šalis nesugebėjo priimti teisinių pakeitimų, kurie turėjo sukurti pagrindą pažaboti kibernetiniams nusikaltėliams. Šeši teisės aktai būtų padėję paskelbti už įstatymo ribų daugelį piktnaudžiavimo

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

13

internetu atvejų, taip pat virtualias tapatybės vagystes, naudojimąsi nelegaliai pasisavintais kreditinių kortelių duomenimis. Visa tai kol kas Nigerijoje lieka legali veikla, nors įvairių iniciatyvų pakeisti padėtį netrūksta jau šešerius metus. Dėl šios priežasties šalyje itin prastai sekasi plėtoti ir elektroninę prekybą.

Centrinis Nigerijos bankas rekomenduoja finansų institucijoms pradėti rūpintis saugumu.

Kainuoja milijonus Seniausia ir didžiausia Tautų sandraugos organizacija, užsiimanti daugiašaliu bendradarbiavimu komunikacijos ir informacijos srityje – Tautų sandraugos telekomunikacijų organizacija (CTO), paragino Nigerijos federalinę valdžią mažinti ekonomikos nuostolius, lemiamus aukšto kibernetinių nusikaltimų lygio. CTO skaičiuoja, kad jie valstybei kasmet kainuoja apie 200 mln. JAV dolerių (apie 558,8 mln. litų). Organizacijos generalinis direktorius Timas Unwinas pastebėjo, kad kaina, kurią šalis moka už smunkančią reputaciją, yra dar didesnė ir net nematuojama pinigais. Jis

Reuters

patarė federalinei Nigerijos valdžiai pradėti rengti teisės aktus ir sistemą, kad sumažintų kibernetinių nusikaltimų skaičių, ir tvirtina, kad Nigerijos komunikacijos komisija šiuo atveju turi atlikti svarbų vaidmenį vykdydama užduotį. „Tvirta ir atspari kibernetinio saugumo struktūra, kurią gali įdiegti Nigerija, gali apimti tris svarbiausius aspektus: kritinę informacijos infratruktūros apsaugą, kibernetinius nusikaltimus ir vaikų apsaugą internete“, – teigė T. Unwinas.

Nesaugūs bankai Centrinis Nigerijos bankas (CNB) taip pat pareiškė susirūpinęs augančiu ki-

» Informacinės technologijos yra

pagrindinis bankų veiklos variklis, taigi būtina susikoncentruoti kuriant kontrolės mechanizmus

bernetinių nusikaltimų skaičiumi šalyje ir nurodė čia veikiantiems bankams užtikrinti transakcijų saugumą, ypač skatindamas juos vadovautis negrynųjų pinigų politika. CNB Bankų priežiūros departamento vadovė Tokunba Martins pabrėžė, kad bankai turi užtikrinti veiksmingų kontrolės mechanizmų diegimą savo informacinių technologijų infrastruktūrose, kad užkirstų kelią kibernetiniams nusikaltimams ir garantuotų elektroninių operacijų saugumą. „Informacinės technologijos yra pagrindinis bankų veiklos variklis, taigi būtina susikoncentruoti kuriant kontrolės mechanizmus, – teigė ji. – Skaidrumas ir atsakingumas kelia rimtų iššūkių daugeliui jurisdikcijų, tad pirmiausia bankams reikia nenuvertinti informacinių technologijų svarbos.“

Ji atkreipė dėmesį, kad kartais bankuose saugumo kontrolė vykdoma nesklandžiai ar neturint efektyvios infrastruktūros. „CNB supranta poreikį kovoti su kibernetiniais nusikaltimais, taigi skatina bankų informacinių apsaugos sistemų sertifikavimą. Tai turi būti nuolatinis procesas ir saugumo kontrolė privalo būti stiprinama“, – tvirtino T. Martins. Vieno iš pirmųjų sertifikuotų Nigerijos bankų – „Access Bank“ vykdomasis direktorius Aigbojie Aig-Imoukhuede sakė, kad sertifikavimas nėra galutinis tikslas – tai pažymėjimas, jog bankas atitinka tam tikrus reguliavimo reikalavimus. „Tai sukūrė naują atsakomybę bankui ir prisidės prie plėtros procesų, kurie leis bankui teikti pažangias saugias paslaugas klientams“, – sakė jis.


14

JONĖ KURLAUSKIENĖ info@ekonomika.lt

A

plinkos ministras Gediminas Kazlauskas teigia, kad valstybės ir savivaldybių partnerystė šioje srityje yra apibrėžta Vyriausybės patvirtintoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Joje nustatyta, kad savivaldybių administracijoms rekomenduojama, atsižvelgiant į Programos tikslus ir galimybes, koordinuoti daugiabučių namų atnaujinimo procesą savivaldybės teritorijoje, siejant jį su savivaldybės teritorijų planavimo, atnaujinimo ir tvarkymo programomis ir projektais, plėtoti visuomenės informavimą ir švietimą. Savivaldybėms niekas nedraudžia pagal išgales ir finansiškai prisidėti prie namų atnaujinimo. Tačiau norint pasinaudoti valstybės parama pri-

valu vadovautis įstatyme ir programoje nustatyta tvarka bei sąlygomis. Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą savivaldybė ar bendrojo naudojimo objektų administratorius (kurį skiria savivaldybė) savo iniciatyva gali parengti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus ir juos pateikti daugiabučių namų savininkams. Jiems pritarus ir pasirašius rangos sutartį projekto parengimo išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės lėšų. Tokia savivaldybių iniciatyva sumažintų butų savininkų nuosavų lėšų poreikį pradinėje namo renovacijos proceso stadijoje ir paskatintų sprendimų priėmimą. Pasak ministro, problemų dėl kai kurių savivaldybių iniciatyvų įgyvendinimo kyla dėl to, kad jose siekiama pritaikyti

alternatyvų renovacijos finansavimo ir valstybės paramos teikimo mechanizmą. Alternatyvaus modelio esmė – daugiabučių namų renovacijos finansuotojo ir projektų vykdymo užsakovo funkcijas sutelkti savivaldybės įsteigtoje ar kontroliuojamoje įmonėje. Tokia įmonė privalėtų pasirūpinti ir renovacijai reikalingo kredito gavimu bei užtikrinti jo grąžinimą.

Gresia papildomos išlaidos G. Kazlauskas primena, kad liepos 18 dieną priimtas Vyriausybės nutarimas leidžia imti paskolą ne tik gyventojams, bet ir namo administratoriams, bendrijoms ar savivaldybių įpareigotoms įmonėms. Privalumas – įsteigtas specializuotas juridinis asmuo turėtų užtikrinti labiau kvalifikuotą projektavimo ir statybos proceso valdymą bei jo techninę priežiūrą, nei tai gali padaryti atskira bendrija ar administrato-

rius. Kaip suinteresuotas asmuo jis galėtų išplėtoti visuomenės informavimą, gerų pavyzdžių praktikos pristatymą, techninės ir organizacinės pagalbos teikimą daugiabučių namų savininkams ir taip paspartinti renovacijos procesą. Visi to norime, tiesa? Tačiau taikant tokį modelį kyla kreditų grąžinimo garantijų, papildomų išlaidų, susijusių su tokio juridinio asmens išlaikymu, siūlomų priemonių ekonominio pagrįstumo bei atsakomybės už galutinį rezultatą klausimų. Deja, tokio modelio propaguotojai apie tai dažnai linkę nutylėti akcentuodami, kad butų savininkams nereikės prisiimti jokių skolinių įsipareigojimų, jie esą nepatirs jokių papildomų išlaidų ir viską padengs iš sutaupytos šilumos energijos lėšų. Tai tik dalis tiesos. G. Kazlausko teigimu, vertėtų žinoti, kad naudojantis šiuo mo-

Anot R. Adomavičiaus, vilniečiai praėjusį šildymo sezoną permokėjo vidutiniškai po 700 litų už 50 kv. m. ploto butą. Fotodiena

Per visus metus Vilniaus miesto savivaldybė Vyriausybei ir Energetikos ministerijai buvo pateikusi ne vieną realiai įgyvendinamą pasiūlymą, ministras Arvydas Sekmokas ne kartą buvo kviečiamas diskutuoti ir rasti optimalų sprendimą šilumos tarifui sumažinti. „Praėjo metai, per kuriuos mes galėjome šį šildymo sezoną pasitikti su 4 ct/kWh mažesniu šilumos tarifu, – sakė Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius. – Premjeras Andrius Kubilius, pareikšdamas, kad per dieną šilumos ūkio pertvarkos neįvykdys, yra neteisus, nes turėjo ne vieną dieną, o visus metus ir racionalius, energetikos ekspertų skaičiavimais pagrįstus pasiūlymus, kaip sumažinti šilumos

FAKTAI

RAPOLAS GABRYS info@ekonomika.lt

JAUNIMO NEDARBAS

D

Artėjant šildymo sezonui daugiabučių renovacija vėl įgauna pagreitį. Fotodiena deliu gyventojams teks pasirašyti sutartis su renovaciją atliekančia įmone dėl renovacijos lėšų grąžinimo per atitinkamą laikotarpį. Į šias su-

tartis, be jokių abejonių, bus įtraukta ir papildomų išlaidų įkuriamoms įmonėms administruoti bei renovacijai paimtiems kreditams grąžinti.

Vyriausybės sprendimų dėl pigesnės šilumos nematyti Praėjo metai, kai Vilniaus miesto savivaldybė 2011 metų rugpjūčio 24 dieną pateikė pasiūlymą, kaip sumažinti šilumos kainą Vilniaus ir visos Lietuvos gyventojams.

15

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

kainą, ant savo darbo stalo. Vilniečiai 2011–2012 metų šildymo sezoną permokėjo apie 156 mln. litų, arba vidutiniškai po 700 litų už 50 kv. m. ploto butą. Už dideles šildymo kainas yra atsakinga Energetikos ministerija. Ministras teisinosi, kad nespėja įgyvendinti reformų, bet mes dar pavasarį raginome roges žiemai ruošti vasarą.“ Vilniaus miesto savivaldybė siūlė išnaudoti termofikacinių elektrinių privalumus – padidinti elektros supirkimo kvotą Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Alytaus termofikacinėms elektrinėms ir elektrą supirkti už tokią pačią kainą, kokia dabar nustatyta Lietuvos elektrinei Elektrėnuose, kuri už 150 mln. litų visą praėjusią žiemą šildė Elektrėnų ežerą. „Visi matome, kad dujos, kurios sudaro net 70 proc. šilumos tarifo kainos, ir toliau brangsta, – sakė R.Adomavičius. – Todėl Vyriausybė ir Energetikos ministerija turi imtis ryžtingų sprendimų

ir įsiklausyti į energetikų pasiūlymus, apie kuriuos kalbame jau visus metus. Galimybės atpiginti šilumą dar šį šildymo sezoną – tik premjero ir energetikos ministro rankose, tam užtenka vieno parašo.“ Rekordinėms 2011–2012 metų šildymo sezono sąskaitoms įtakos turėjo net 38 procentais per metus pabrangusios dujos. Vilniaus miesto savivaldybė per metus jau įgyvendino kelis sprendimus, kurie leis sumažinti šilumos kainą. Pradėjo veikti Naujosios Vilnios katilinė, kūrenama biokuru, Vilniaus miesto taryba pritarė naujo 50 MW biokuro katilo statyboms Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr. 2, tai šilumos kainą sumažins maždaug 5 proc. Taip pat ruošiamasi statyti atliekų rūšiavimo ir deginimo gamyklas. Šiuos du projektus įgyvendinus šilumos kaina mažėtų dar maždaug 5 proc. Iš viso šilumos kaina mažės apie 10 proc. Užs. Nr. 08-22-2012

ar pernai jaunesnių nei 24 metų gyventojų nedarbo lygis Lietuvoje buvo beveik 33 proc. – 12 proc. didesnis už ES vidurkį. Šį mėnesį pradėtas įgyvendinti „Jaunimo užimtumo didinimo“ projektas, jo priemonėmis darbdaviams turėtų būti palengvinamos mokestinės sąlygos: numatoma subsidijuoti darbo vietas jauniems specialistams. Įpusėjus pirmajam Lietuvos darbo biržos (LDB) vykdomo projekto mėnesiui, rugpjūtį jame dalyvauja per 400 jaunų bedarbių, o rugsėjį jų skaičius turėtų išaugti iki 800. Europos socialinio fondo finansuojamame projekte numatytos dvi priemonės: remti darbo įgūdžių įgijimą ir teikti subsidijas darbdaviams, kurių dydis – iki 50 proc. darbo užmokesčio. „Darbdavys priima bedarbį, kuris neturi kvalifikacijos, patirties, yra tik baigęs mokslus absolventas, tad jis apmoko jauną žmogų ir sudaro galimybes darbo vietoje jam įgyti įgūdžių, – sakė projekto vadovė Irena Miliuvienė. – O antrosios priemonės, įdarbinimo subsidijuojant, tikslas – remiamiems asmenims padėti įsitvirtinti darbo rinkoje“.

Jaunų nori ne visi Laura Duksaitė-Iškauskienė, Lietuvos verslo konfederacijos Žmogiškųjų išteklių komisijos pirmininkė, „Ekonomika.lt“

â Beveik kas ketvirtas liepą įregistruotas bedarbis – ką tik mokslus baigęs absolventas. Jų įregistruota 7,2 tūkst. â Pagal „Jaunimo užimtumo projektą“ darbo įgūdžių įgijimo rėmimas truks 6 mėnesius, o įdarbinimas subsidijuojant – 4 mėnesius â Liepą įsidarbino 15,2 tūkst. bedarbių, iš jų 12,2 tūkst. pasirašė neterminuotas darbo sutartis. Kas penktas įdarbintas bedarbis buvo jaunesnis nei 25 metų

Vieni darbdaviai jaunimą priima mielai, nes mano, kad jauni žmonės yra entuziastingi ir kupini idėjų, kiti jų nevertina, nes mano, kad reikės daug investicijų ir laiko, kol gaus grąžą. Fotodiena

sakė, kad verslas yra praktiškas, todėl darbdaviams labiausiai rūpi darbuotojo kuriama vertė: jei reikalingas patyręs specialistas, tokio ir ieškoma. Jos teigimu, neretai darbdaviai jauną darbuotoją vertina kaip loterijos bilietą: juo nepasitiki, nežino, kaip seksis žmogui, neturinčiam patirties. „Darbdavius galima skirti i dvi grupes: vieni priima mielai, nes mano, kad jauni žmonės yra entuziastingi ir kupini idėjų iš universiteto knygų, nori jas įgyvendinti praktiškai. Tie žmonės dar „nesugadinti“ ir galės priimti konkrečios įmonės kultūrą, vertybes, todėl darbdaviai noriai investuoja į jaunimą, – sakė ji. – Kita darbdavių grupė, atvirkščiai, jaunų žmonių

Jonas Guzavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas: Jaunimo nedarbo problema pirmiausia yra ekonominė, jai spręsti reikalinga priemonių visuma: kova su šešėliniu verslu, darbo santykių liberalizavimas, aukštojo mokslo reforma

Fotodiena

» Jaunas

darbuotojas turi tik teorinių žinių, kurios dažnai neatitinka realybės

nevertina, nes mano, kad reikės daug investicijų ir laiko, kol gaus grąžą.“ Lietuvos verslo konfederacijos atstovės teigimu, vykdomas projektas, mažinantis jaunimo nedarbą, turėtų būti palanki priemonė darbdaviams. Pasak jos, jie ir dabar aktyviai naudojasi ES lėšomis darbuotojų kvalifikacijai kelti, todėl atsiradus galimybei darbuotojų ugdymą finansuoti ne įmonės sąskaita turėtų ja pasinaudoti. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Jonas Guzavičius jaunimo nedarbo problemą sieja su nesąžiningais darbdaviais: konkuruoti su darbo vietas steigiančiais nelegaliai beveik neįmanoma. Anot jo, apie 60 proc. bedarbių nėra pasiruošę darbui arba jų specialybės šiuo metu yra neperspektyvios. LPK viceprezidentas įžvelgia ir Darbo kodekso trūkumų – jam trūksta lankstumo, pavyzdžiui,

darbdaviui sudėtinga atleisti nemotyvuotą darbuotoją arba pensinio amžiaus žmones ir juos pakeisti jaunais specialistais, nors anksčiau buvo leidžiama sudaryti terminuotą darbo sutartį. „Jaunam žmogui reikėtų įsitvirtinti bent kokiame darbe ir jei darbdavys pamatys, kad tas žmogus deda daug pastangų, tikrai sugebės ištaisyti jo trūkumus: apmokys ir paruoš darbui, bet tas pats jaunas žmogus turi norėti, – komentavo J. Guzavičius. – Manau, kad programos ir projektai, veikiantys Lietuvoje, dar nėra pakankamos priemonės. Turėtų būti taikomos mokestinės lengvatos, nes iš pradžių jaunas darbuotojas tikrai neatliks to darbo, kurio iš jo tikimasi.“ Anot jo, jaunimo nedarbo problema pirmiausia yra ekonominė, jai spręsti reikalinga priemonių visuma: kova su šešėliniu verslu, darbo santykių liberalizavimas, aukštojo mokslo reforma, o dabar pradėtas įgyvendinti projektas yra teigiamas reiškinys ieškant sprendimo.

Teorija ir praktika Personalo atrankos bendrovės „Search Group

Vilnius“ vadovo Šarūno Dyburio teigimu, jaunimui įsilieti į darbo rinką sunku: darbdaviai atsargiai vertina jaunus, nepatyrusius specialistus ir pasveria investicijas, skiriamas naujam darbuotojui. „Gaila, bet darbdaviai priima gana atsargiai, skeptiškai, o kartais ir neigiamai, – sakė Š. Dyburis. – Yra kelios priežastys: visi tikisi, kad ateidami dirbti žmonės jau turės patirties, deja, ką tik baigę studentai jos visiškai neturi. Profesinės praktikos įgyti jie taip pat neskuba ir dažniausiai argumentuoja tuo, kad reikia iš kažko gyventi, todėl dirba nekvalifikuotus darbus.“ Specialistas sakė, kad nedarbo problema yra dalis visos sistemos problemos, todėl prisidėti turi ir aukštosios mokyklos, kurios užtikrintų, kad profesinė praktika būtų atliekama iš tikrųjų, o ne fiktyviai: ją įmonės galėtų vertinti kaip darbo patirtį. „Jaunas darbuotojas turi tik teorinių žinių,

kurios dažnai neatitinka realybės: praktikoje yra sunkiai įgyvendinamos, praktinė dalis gali būti visiškai priešinga tam, ko buvo mokoma“, – sakė jis. Anot jo, kai kurie darbdaviai nelinkę įdarbinti jaunų žmonių, nes juos reikia mokyti: kyla rizika, ar atsipirks investicijos, jei jie netrukus paliks darbo vietą, o įdarbinus patyrusį specialistą galima tikėtis, kad savo patirtį jis pritaikys įmonėje. Š. Dyburis sakė, kad šis jaunimo užimtumo didinimo projektas – vienas iš problemos sprendimo būdų, tačiau jo nauda priklauso nuo įgyvendinimo. „Iniciatyva sveikintina. Manau, naudos tai turės, o kaip ją pasitiks verslas, pasakyti sunku. Pagrindinė problema yra komunikacija, jei ta pagalba ir priemonės nėra butaforija, įmonės turės naudos, projektas turėtų pasiteisinti“, – prognozavo jis.

Tūkstančiai turės darbą Iš viso LDB projekte turėtų dalyvauti per 6 000 jaunuolių. Pusė jų – per 3 000 bedarbių pasibaigus subsidijų terminui savo vietą išsaugotų ir liktų dirbti nuolatiniam darbui. „Jau prieš įdarbinant asmenį, su darbdaviu tariamasi, kad jis turi įsipareigoti nuolatiniam darbui priimti ne mažiau kaip pusę žmonių“, – komentavo projekto vadovė I. Miliuvienė. Anot jos, teritorinės darbo biržos bendradarbiauja su darbdaviais, o projekto dalyvių skaičius kas mėnesį tik augs. „Darbdaviai projektą vertina labai gerai, nes jis skirtas jaunimui. Darbdaviai, kurie nuolat bendradarbiauja su teritorinėmis darbo biržomis, jau žino subsidijavimo tvarką, o nauji domisi ir sužino aktualias naujoves“, – sakė I. Miliuvienė. Užs. Nr. 08-23-2012

Firminio þe PROCESS C Firminio þe PROCESS C Uþraðai - ju PROCESS C Uþraðø ðrif Helvetica LT


16

UŽSIENIO NAUJIENOS

Įtaria padedant Iranui Jungtinėse Valstijose pradėtas tyrimas dėl kai kurių šalyje veikiančių bankų padaliniuose, kurie įtariami verslo ryšiais su Iranu.

40,7mln.

RIZIKOS DRAUDIMO FONDO VALDYTOJAS GEORGE‘AS SOROSAS ATSKLEIDĖ TURINTIS 3,1 MLN. ANGLIJOS FUTBOLO KLUBO „MANCHESTER UNITED“ AKCIJŲ, KURIŲ VERTĖ SIEKIA 40,7 MLN. JAV DOLERIŲ (113 MLN. LITŲ)

MINDAUGAS SAMKUS mindaugas.samkus@ekonomika.lt

P

amažu blėstant Londono olimpinių žaidynių euforijai Didžioji Britanija skaičiuoja žaidynių įtaką šalies ekonomikai. O 2014 metų pasaulio futbolo čempionatą ir 2016 metų olimpines žaidynes rengianti Brazilija jau pradėjo ruoštis sporto karnavalui.

Vyriausybės paspirtis Teises organizuoti du didžiausius sporto renginius laimėjusi Brazilija tikisi, kad šaliai pavyks pritraukti milžiniškų pajamų iš turizmo, infrastruktūros plėtros ir pagerintų santykių su potencialiomis prekybos partnerėmis. Vis dėlto vidaus ekonomikai finansinę injekciją suteiks ne tik užsienio investicijos, tačiau ir Brazilijos vyriausybės pasiūlytas 66 mlrd. JAV dolerių (184 mlrd. litų) paketas, skirtas šalies infrastruktūrai gerinti.

Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ pateko į JAV teisėsaugininkų akiratį. AFP

Šie pinigai turėtų padėti grąžinti Brazilijos ekonomiką į 2010 metų lygį, kai šalies BVP augo 7,5 proc. Vis dėlto praėjusiais metais ekonomikos augimas sulėtėjo iki 2,7 proc., o šiemet prognozuojamas 2 proc. augimas. Iš dalies dėl to galima kaltinti investicijų į infrastruktūros gerinimo projektus bei kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Šioms dviem sritims daugiausia dėmesio ketina skirti šalies vadovė Dilma Rousseff. „Pradedame pirmąjį etapą, nuo kurio Brazilija atsispirs ir taps turtingesnė bei stipresnė, – pristatydama naująjį paketą žurnalistams teigė Brazilijos prezidentė. – Pagaliau Brazilijos infrastruk-

tūra bus tokio lygio, kuris atitiks šalis dydį.“

Achilo kulnas Bene didžiausia Brazilijos problema, neleidusi užtikrinti ilgalaikio augimo, yra logistika. Šios kliūtys ilgus metus trukdė perkelti didžiulius prekių ir žaliavų kiekius iš šalies gilumoje esančių laukų ar kasyklų į užsienio rinkas. Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtoje konkurencingumo ataskaitoje Brazilijos infrastruktūra buvo įvertinta kur kas prasčiau nei kitų didžiųjų valstybių – skirta vos 104 vieta iš 142. „Brazilija ir toliau patiria nuostolių dėl trūkumų, kurie neleidžia galutinai įgyvendinti milžiniško jos konkurencingumo potencialo“, – tvir-

» Labai svarbu, kad po daugiau kaip

20 metų vyriausybė atsisakė buvusios ideologijos ir leido projektuose dalyvauti privačioms kompanijoms

tinama ataskaitoje. Pagal naująją programą privačios kompanijos gali tikėtis lengvatų statybų, išlaikymo ir eksploatavimo projektuose. Tokį vyriau-

Stanstedo oro uostas yra trečias pagal populiarumą oro uostas Londone. AFP

Operatorė priešinosi 2009 metų Konkurencijos tarybos sprendimui, kad ji dėl konkurencijos tarp Londono oro uostų stygiaus turi parduoti

Stanstedo oro uostą. BAA buvo įsakyta parduoti Stanstedo ir Getviko oro uostus, tačiau tada ji jau buvo pradėjusi ieškoti Getviko oro uosto pirkėjo. Operatorei taip pat buvo įsakyta parduoti Glazgo arba Edinburgo oro uostą. BAA pranešė, kad sprendimo dėl Stanstedo oro uosto Aukščiausiajam Teismui neapskųs.

Tarp bankų, rizikuojančių sulaukti sankcijų, yra garsusis Vokietijos „Deutsche Bank“. „Deutsche Bank“ kategoriškai neigia turintis verslo ryšių su Iranu. Oficialiais duome-

sybės žingsnį sveikino ne vienas šalies verslo atstovas. Nacionalinės transporto konfederacijos vadovas Clesio Andrade pagyrė šalies prezidentės D. Rous-

nimis, šis bankas dar 2007 metais atsisakė bet kokių transakcijų su tokiomis šalimis kaip Šiaurės Korėja, Sudanas ir Iranas. Pagal JAV valdžios nustatytas taisykles sankcijos gali būti taikomos tiems, kurie padeda Teheranui priešintis tarptautinio spaudimo režimui. Anksčiau JAV jau skyrė baudas kai kurių šalių, tarp jų ir Kinijos, įmonėms.

seff administraciją, kad buvo atvertas kelias privačioms investicijoms. „Labai svarbu, kad po daugiau kaip 20 metų vyriausybė atsisakė bu-

Atsisakė premijų Australijos aviacijos bendrovės „Qantas“ vykdomasis direktorius Alanas Joyce‘as atsisakė premijų ir didesnio atlyginimo.

Susimažinęs atlyginimą „Qantas“ vadovas pasekė Australijos kalnakasybos kompanijų „BHP Billiton“ ir „Rio Tinto“ pėdomis. AFP

vusios ideologijos ir leido projektuose dalyvauti privačioms kompanijoms, – „Associated Press“ teigė C. Andrade. – Tai projektams suteiks tvirtumą ir padės sukurti daugiau darbo vietų.“ Pirmasis vyriausybės pasiūlytas investicinis paketas daugiausia bus skirtas nacionalinių kelių

ir geležinkelių tiesimui. D. Rousseff taip pat pažadėjo artimiausiu metu pristatyti panašias programas, skirtas oro ir jūrų uostams.

Biurokratiniai barjerai Privataus sektoriaus įtraukimas į valstybinio lygio projektus yra sveikintinas, tačiau kai kurie apžvalgininkai abejoja, ar tai padės

Australijos žiniasklaidai A. Joyce‘as pareiškė, kad jo sprendimą atsisakyti papildomų atlygio formų 2012-aisiais fiskaliniais metais palaikė kompanijos direk-

išspręsti kyšininkavimo problemą ir įveikti sudėtingus biurokratinius barjerus. Praėjusiais metais Brazilijoje kilo milžiniškas skandalas, kai paaiškėjo, kad šalies susisiekimo ministerijos pareigūnai reikalavo 5 proc. kyšių nuo greitkelio statybos projektų sumos. Praėju-

FAKTAI SPORTO RENGINIAI BRAZILIJOJE

â Brazilija laimėjo teises surengti 2014 metų pasaulio futbolo čempionatą ir 2016 metų olimpines žaidynes â Brazilijos vyriausybė pristatė 66 mlrd. JAV dolerių (184 mlrd. litų) paketą, skirtą šalies infrastruktūrai gerinti â Iš šių investicijų planuojama nutiesti 10 tūkst. kilometrų geležinkelio ir nutiesti ar paplatinti 7,5 tūkst. kilometrų valstybinių kelių â 2010 m. Brazilijos BVP augimas siekė 7,5 proc., tačiau šiemet prognozuojamas vos 2 proc. augimas

torių taryba. „Tai buvo itin sudėtingi metai „Qantas“ akcininkams, o mano atlyginimas tiesiogiai priklauso nuo finansinės kompanijos padėties“, – teigė jis. A. Joyce‘ui atsisakius premijų ir kitų papildomų išmokų jo atlyginimas 2012-aisiais fiskaliniais metais sumažės nuo 5 mln. iki 2,3 mln. Australijos dolerių (nuo 14,5 mln. iki 6,7 mln. litų).

sių metų liepą Brazilijos transporto ministras ir kiti aukšto rango ministerijos darbuotojai dėl to buvo nušalinti nuo pareigų „PwC Consulting“ partneris Richardas Duboisas agentūrai „Reuters“ atskleidė, kad privačios kompanijos paprastai statybos projektus baigia du kartus greičiau ir 60 proc. pigiau nei valstybinio sektoriaus įmonės. Vis dėlto pradėjus privalomus viešus svarstymus ir kitus formalumus darbų atlikimo laikas praktiškai išsilygina. Siekdama išvengti šių vilkinimų D. Rousseff įsteigė valstybės valdomą kompaniją, kuri galės išvengti ministerijų ir kitų valdžios įstaigų biurokratinių pinklių. Planavimo ir logistikos kompanija teoriškai priklausys Transporto ministerijai, tačiau realiai turės daugiau galių. Kompanijai vadovauti paskirtas palyginti apolitiškas valstybės tarnautojas Bernardo Figueiredo, šalies transporto sektoriuje dirbantis jau ne vieną dešimtmetį. Prezidentės rezidencijoje susitikęs su žurnalistais jis teigė, kad kompanijos tikslas – sumažinti biurokratines proble-

Brazilija garsėja karnavalais. Be jų neapsieis ir pasaulio futbolo čempionatas bei olimpinės žaidynės.

AFP

Mato krizės pabaigą

ECB ieško darbuotojų

Parduoda oro uostą Didžiosios Britanijos oro uostų operatorė BAA nusprendė parduoti Stanstedo oro uostą ir taip baigti įsisenėjusį teisinį mūšį.

17

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

Europos centrinis bankas (ECB) sutiko priimti 40 papildomų darbuotojų taip tikėdamasis palengvinti darbo krūvį įsismarkavus skolų krizei euro zonoje. Siekiant sumažinti krūvį ECB darbuotojams per dvejus trejus metus ketinama pasamdyti mažiausiai 50–60 žmonių. Reuters

Iš viso Europos centriniame banke darbuojasi 2,6 tūkst. žmonių, iš jų 1,2 tūkst. – pagal nuolatines darbo

sutartis. ECB darbuotojų profsąjunga, atstovaujanti 40 proc. personalo, neseniai banke atliko vidinį tyrimą. Daugiau nei 80 proc. apklausos respondentų pripažino pastaruoju metu patiriantys stresą, taip pat skundėsi dėl didžiulių darbo krūvių. Trys ketvirtadaliai respondentų pareiškė, kad tokia situacija jau tapo nuolatinė.

Italijos ministras pirmininkas Mario Monti teigia, kad šalies ekonominės problemos nėra tokios rimtos, kokios buvo prieš metus, ir krizės pabaiga artėja.

M. Monti įsitikinimu, euro bėdos neturėtų tapti įtampos tarp Europos šiaurinių ir pietinių valstybių priežastimi. AFP

„Prieš metus mažiau nei šiandien galvojome apie tai, kad esame apimti krizės, tačiau manau, kad tada ji buvo

gilesnė“, – sakė M. Monti. Italijos premjeras pažymėjo, kad jo vyriausybė nesitiki, jog atlikus reformas, tarp kurių yra darbo rinkos ir pensijų pertvarkymas, ekonomika iškart pradės augti. Tačiau M. Monti tikisi, kad dėl reformų Italijos skolinimosi kaina smuks sparčiau nei anksčiau, todėl Italijos ekonomika atsigaus lengviau.

TIK SKAIČIAI

17,7 %

RUSIJOS FEDERALINĖS STATISTIKOS TARNYBOS DUOMENIMIS, ŠIŲ METŲ LIEPĄ NEDARBAS ŠALYJE PER METUS SUMAŽĖJO 17,7 PROC.

3,3 % mas ir darbų vilkinimą. Kartu jis atmetė nuogąstavimus, kad sudėtingas projektų paraiškų procesas gali būti naudingesnis vietos kompanijoms. „Vykdydami šią programą turėsime pastatyti labai daug per labai trumpą laiką. Jei neatsiversime užsienio kompanijoms, negalėsime to padaryti, – kalbėjo B. Figueiredo. – Mes norime kokybės.“

Šventė išskirtiniams Pritraukti daugiau užsienio investicijų yra Brazilijos vyriausybės prioritetinis tikslas, nes gyventojams įklimpus į skolas iki šiol ekonomiką palaikęs vidaus vartojimas pamažu praranda pagreitį. Šių metų pradžioje minimalus mėnesio atlyginimas Brazilijoje buvo padidintas iki 308 JAV dolerių (860 litų), o pagal pasiūlytą šalies biudžeto projektą iki 2015 metų jis turėtų pakilti iki 400 JAV dolerių (1,1 tūkst. litų). Didžiausiems sporto renginiams skirti infrastruktūros projektai priklauso šalies vyriausybės įgyvendinamai Augimo skatinimo programai, kurios bendras biudžetas siekia 1,215 trln. litų. Išlaidos infrastruktūrai bus tiesiogiai skirtos energijos produktyvumui

PER ANTRĄJĮ ŠIŲ METŲ KETVIRTĮ TAILANDO EKONOMIKA IŠAUGO 3,3 PROC.

didinti, namams ir mokykloms statyti, transporto, vandentiekio, elektros tiekimo sistemoms gerinti. Vis dėlto geranoriški valdžios tikslai ne visuomet sutampa su eilinių gyventojų interesais. Prieš kiekvieną didelį sporto renginį pateikiamas klausimas, kokia nauda bus vietos bendruomenėms, neabejotinai iškils ir Brazilijoje. Olimpinėms žaidynėms besirengiančio Rio de Žaneiro gyventojai yra priversti palikti nuolatines gyvenamąsias vietas, nes tam tikruose regionuose miesto valdžia ketina plėsti infrastruktūrą, statyti naujus žaidynėms skirtus sporto centrus ir atrasti vietą olimpiniam kaimeliui. Pasitaiko net atvejų, kai namas nugriaunamas be gyventojų žinios, o jo savininkams siūloma prastesnė pastogė toli gražu ne prestižiniame didmiesčio rajone. Sporto karnavalui pradedama rengtis – projektams reikalingi pinigai jau pažadėti, durys užsienio investuotojams atvertos. Tačiau ar pro jas žengs taip laukiamos užsienio kompanijos, priklausys nuo to, kaip Brazilijos vyriausybei ir šalies vadovei D. Rousseff pavyks įgyvendinti pažadus. Iki to laiko galite pradėti mokytis sambos žingsnelių.

TIK SKAIČIAI

1 mlrd.

NAFTOS KOMPANIJA „SHELL“ PER 2007–2009 METŲ LAIKOTARPĮ SAVO OBJEKTŲ IR DARBUOTOJŲ SAUGUMUI IŠLEIDO 1 MLRD. JAV DOLERIŲ (2,8 MLRD. LITŲ)

3 tūkst.

JAPONIJOS ELEKTRONIKOS GAMINTOJA „SHARP“ KETINA ATLEISTI 3 TŪKST. DARBUOTOJŲ


18

CV

Suomija prašo

Josephas S. Nye

Harvardo universiteto profesorius Vienas iš pagrindinių tarptautinių santykių mokslininkų Įvedė užsienio politikos sąvoką „minkštoji galia“ Su Robertu O. Keohane sukūrė tarptautinių santykių institucinio neoliberalizmo teoriją Buvęs JAV gynybos sekretoriaus padėjėjas Buvęs JAV nacionalinės žvalgybos tarybos pirmininkas

GRETA JANKAITYTĖ greta.jankaityte@ekonomika.lt

J. S. Nye: panašu, kad B. Obama prieš varžovą turi pranašumą užsienio politikoje. Project-syndicate

Obamos doktrina JOSEPHAS S. NYE Project-syndicate.org

B. Obama, pasak apklausų, užsienio reikalų srityje laimi prieš respublikonų varžovą Mittą Romney, tačiau lėto ekonominio augimo ir aukšto nedarbo – problemų, kurios žymiai svarbesnės JAV rinkimuose, – klausimais laimi M. Romney. Net užsienio reikalų atžvilgiu B. Obamos kritikai skundžiasi, kad jis nesugebėjo įgyvendinti pertvarkų, kurias žadėjo prieš ketverius metus. Ar jie teisūs? B. Obama atėjo į valdžią, kai ir JAV, ir kitos pasaulio ekonomikos buvo atsidūrusios pačios blogiausios nuo Didžiosios depresijos laikų finansinės krizės įkarštyje. Iš tiesų B. Obamos patarėjai ekonomikos klausimais jam patarė imtis ryžtingų ekonomikos gaivinimo priemonių, nes tuomet galimybė, kad ekonomika atsidurs visuotinėje depresijoje, buvo viena iš trijų. Dėl to, nors B. Obama paveldėjo du vykstančius karus, branduolinio ginklavimosi grėsmę Irane bei Šiaurės Korėjoje ir „Al Qaeda“ terorizmo

problemas, jo pirmieji tarnybos mėnesiai buvo skirti ekonominei krizei šalies viduje ir užsienyje spręsti. Jo pastangos nebuvo visiškai sėkmingos, bet jis sugebėjo išvengti blogiausio. B. Obamos retorika 2008 m. kampanijoje ir pirmaisiais prezidentavimo mėnesiais turėjo ir įkvepiantį stilių, ir transformacinį tikslą. Pirmaisiais valdymo metais jis Prahoje pasakė kalbą, kuria įtvirtino pasaulio be branduolinės energijos tikslą; kalbėdamas Kaire žadėjo naują požiūrį į musulmonų pasaulį; Nobelio taikos premijos kalboje žadėjo „pakreipti istorijos tėkmę teisingumo link.“ Iš dalies šių kalbų serija buvo taktinis žingsnis. B. Obamai reikėjo įvykdyti pažadą pradėti naują užsienio politikos kryptį ir kartu žongliruoti problemomis, kurias jam paliko George‘as W. Bushas. Jei bet kuri iš jų būtų „nukritusi“, B. Obamos prezidentavimą būtų galėjusi ištikti krizė. Negalima sakyti, kad B. Obama nieko nepakeitė. Jis pakeitė nepopuliarios Irako ir Afganistano politikos kryptį; išmoko kovos

» B. Obamai reikėjo įvykdyti pažadą

pradėti naują užsienio politikos kryptį ir kartu žongliruoti problemomis, kurias jam paliko George‘as W. Bushas

su sukilėliais taktikos, kuriai reikia mažesnio karinio ir kibernetinio pajėgumo; padidino Amerikos minkštąją galią daugelyje pasaulio vietų ir pradėjo kreipti Amerikos strateginį dėmesio centrą į Aziją – greičiausiai augantį regioną. Kontrastas tarp O. Bin Ladeno nužudymo ir intervencijos į Libiją iliustruoja Obamos doktriną. Pirmu atveju B. Obama asmeniškai vadovavo vienašališkam jėgos panaudojimui, į kurį įėjo reidas Pakistano teritorijoje. Antru atveju nacionaliniai interesai nebuvo tokie aiškūs, tad B. Obama laukė, kol Arabų lyga ir JT priėmė rezoliucijas, kurios suteikė legitimumą teisingam minkštosios galios naratyvui, ir tik po to su NATO sąjungininkėmis vadovavo kietosios galios operacijai. Ilgalaikiam Obamos doktrinos efektui įvertinti reikės daugiau laiko, tačiau artėjant lapkričio rinkimams panašu, kad B. Obama prieš varžovą turi pranašumą užsienio politikoje. B. Obama nepakeitė istorijos tėkmės taip, kaip siekė savo kampanijoje prieš ketverius metus, tačiau pokytis pragmatiško požiūrio link gali būti geras dalykas, ypač jei rinkėjai ir toliau turės abejonių dėl ekonomikos. Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

Suomijos finansų ministrė Jutta Urpilainen pagrasino prieš apmokant kitų šalių skolas palikti euro zoną. Šalies užsienio reikalų ministras Erkki Tuomioja pareiškė, kad Suomija rengiasi išėjimui iš euro zonos. Žibalo į ugnį šliūkštelėjo ir žymusis ekonomistas Nourielis Roubini, papunkčiui surašydamas, kodėl Suomijai reikėtų palikti eurą.

Euro zonos atsiskyrėlė Iš tiesų Suomija yra ideali kandidatė atsiskirti nuo bendros valiutos sąjungos. Šalis yra gana izoliuota nuo euro zonos branduolio. Iš vienos pusės ją supa Rusija, iš kitos – euro neįsivedusios Skandinavijos valstybės. Du trečdaliai Suomijos užsienio prekybos vyksta ne su euro zonos šalimis. Dėl to Suomiją mažai veikia euro zonos bėdos ir ji yra vienintelė monetarinės sąjungos valstybė, galinti pasigirti aukščiausiu AAA skolinimosi reitingu trijose pagrindinėse reitingų agentūrose. Suomijai mažai atsiliepia euro zonos branduolio problemos. Tačiau ji turi padėti probleminėms šalims. Pagalbos kaina didelė. Suomija turės į Europos stabilumo mecha-

Tikimybė, kad JAV kitąmet vėl nugrims į recesiją, padidėjo. Reuters

19

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

nizmo fondą sumokėti 12,6 mlrd. eurų (43,5 mlrd. litų) – tai sudaro apie 6 proc. jos BVP. O Suomijai šiuo metu ir taip nelengva. Anot „Statistics Finland“, šalies ūkis antrą šių metų ketvirtį susitraukė apie 1 proc. Suomijos deficitas siekia 6,6 mlrd. eurų (22,7 mlrd. litų) ir valdžia planuoja tiek padidinti mokesčius, kad galėtų į

biudžetą surinkti papildomus 1,3 mlrd. eurų (4,45 mlrd. litų), ir išlaidas apkarpyti 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų). Negana to, pagrindinis Suomijos prekių ženklas „Nokia“ išgyvena blogus laikus ir iškėlė iš šalies visas savo gamyklas. Taip pat silpsta Suomijos popieriaus ir metalo pramonė. O, pasak N. Roubini, tolesnė narystė euro zonoje

Suomijai gali kainuoti nuo 10 iki 15 proc. jos BVP.

Ant bankroto ribos

Padėtų visai euro zonai?

Belizas balansuoja ant bankroto ribos. Praėjusią savaitę šalis praleido 23 mln. JAV dolerių (63,7 mln. litų) obligacijų palūkanų mokėjimą.

Tiesa, brangesnė Suomijos markė pažeistų Suomijos eksporto konkurencingumą. Bet N. Roubini teigia, kad suomiai galėtų markę susieti su euru ir taip išlaikyti jį žemą bei reguliuoti jo kainą. Kita išėjimo iš euro zonos problema – neaišku, ar atsisakius euro netektų palikti ir Europos Sąjungos. Tačiau suomiai visada gali pasirašyti laisvos prekybos susitarimą, kuris leistų prekiauti panašiomis sąlygomis, kaip būnant ES nare. Suomiai piktinasi, kad periferijos šalys nesilaikė pažadų prižiūrėti savo finansus, kai stojo į euro zoną. Suomija išgyveno krizę dešimtojo dešimtmečio pradžioje, tačiau susitvarkė pati. Be to, populiarios Suomijos euroskeptikų partijos „Tikrieji suomiai“ lyderis Tomi Soini aiškina, kad euro

Nykštukinė Karibų valstybė Belizas – ties bankroto riba. Reuters

zona negali būti tokia, kokia yra dabar. Arba pietinės, arba šiaurinės valstybės turi atsiskirti. Šalies išėjimo iš euro zonos perspektyva apsidžiaugė ir Vokietijos euroskeptikai. Esą Suomija sulaužytų egzistuojantį tabu šalims kreditorėms išeiti iš euro zonos ir Vokietijai būtų lengviau sulaužyti moralinius įsipareigojimus Europai.

Centrinės Amerikos valstybės Belizo vyriausybė dar turi 30 dienų mokėjimo termino atidėjimo laikotarpį, kad sumokėtų palūkanas,

Vokietijos išėjimas iš euro zonos yra laikomas vienu iš krizės sprendimo būdų. Pasitraukus didžiausiai ir stipriausiai euro zonos ekonomikai euras nuvertėtų, Vokietijos markė pabrangtų ir Europos periferija atgautų konkurencingumą eksporto rinkoje.

Išeiti ar likti Suomių visuomenė niekada nesirinko, ar nori

tačiau ji tikriausiai nepajėgs to padaryti. Kreditoriai kaltina Belizą bandant primesti obligacijų savininkams Graikijos stiliaus skolos restruktūrizavimą. Belizo užsienio skola iš viso siekia 544 mln. JAV dolerių (1,55 mlrd. litų). Ginčas pritraukė dėmesį į augančią Karibų šalių skolų naštą. Skolas lėmė sumažėjusios įplaukos iš turizmo.

būti euro zonoje. „Ir Švedija, ir Danija rengė referendumus dėl euro ir abi pasakė „ne“. Mums niekada nebuvo leista balsuoti“, – „The Telegraph“ sakė T. Soini. Neseniai MTV3 ir „Aamulethi“ atlikta apklausa rodo, kad 44 proc. gyventojų nori tokio referendumo. Kol kas tik 17 proc. tikisi, kad Suomija išeis iš euro zonos, tačiau net

FAKTAI SUOMIJOS EKONOMIKA

â Suomija prie bendros valiutos sąjungos prisijungė 1999 metais. â Pasak Pasaulio ekonomikos forumo, ji yra ketvirta konkurencingiausia šalis pasaulyje â Pagrindiniai Suomijos prekybos partneriai – Švedija, Vokietija, JAV, Nyderlandai, JK ir Kinija â 2012 m. prognozuojamas BVP augimas – nuo 0 iki 1 proc. â 1990-aisiais Suomiją ištiko bankų krizė, ūkis susitraukė 13 proc., o bankų gelbėjimas mokesčių mokėtojams kainavo 8 proc. BVP

7,8 mlrd.

PER PIRMUOSIUS AŠTUONIS ŠIŲ METŲ MĖNESIUS KINIJOS KOMPANIJOS SUDARĖ SUSIJUNGIMO IR PERĖMIMO SANDORIŲ JAV UŽ 7,8 MLRD. DOLERIŲ (21,6 MLRD. LITŲ)

1000 66 proc. norėtų, kad šalis išvengtų tolesnės finansinės atsakomybės, net jei tai reikštų euro zonos žlugimą. Kad ir kokia būtų Suomijos plačiosios visuomenės nuomonė euro atžvilgiu, verslui geriau, kad šalis liktų euro zonoje. Euras suteikė Suomijai galimybę pigiau skolintis didžiosiose finansų rinkose nei Suomijos markės laikais. Suomijos premjeras Jyrki Katainenas „Reuters“ teigė iš šalies verslo lyderių girdėjęs, kad jie eurą laiko naudingu Suomijai. „Kalbant su pramonininkais ir verslininkais, jie teigia esantys patenkinti stabilumu, kurį užtikrino euras“, – sakė jis. Galų gale Suomija yra maža, 5,4 mln. gyventojų turinti, šalis ir jai naudingiau būti sąjungoje. „Tokia maža šalis kaip Suomija visada bus iš dalies valdoma išorinių jėgų, – „Reuters“ sakė Timo Korkeamaki, Hankeno ekonomikos mokyklos profesorius. – Jei esi euro zonoje, bent jau turi daugiau kontrolės nei būdama maža šalis su maža valiuta.“

„SONY“ ATLEIDŽIA TŪKSTANTĮ (15 PROC.) MOBILIŲJŲ TELEFONŲ PADALINIO DARBUOTOJŲ

Kita vertus, jei Suomijos ekonomika neatsigaus, jai pačiai gali kada nors prireikti euro zonos narių pagalbos. „Euras yra draudimo schema. Suomijai ateityje gali reikėti pagalbos, o dabar – mūsų eilė padėti“, – „Reuters“ aiškino Pasi Kuoppamaki iš banko „Sampo“.

Dėmesio sulaukė Suomija jau seniai prieštarauja daugeliui euro zonos krizės gelbėjimo būdų. Ji grasino vetuoti siūlymą ESM išpirkti įsiskolinusių valstybių obligacijas, reikalavo garantijų savo paramos daliai, skirtai Ispanijos bankams, priešinasi skolos pasidalijimui ar bankų sąjungai ir, žinoma, diskutuoja apie išėjimą iš euro zonos. Net jei šios diskusijos yra tik tuščios šnekos, jos padėjo Suomijai. Ja ne tik susidomėjo žiniasklaida, padedanti išreikšti Suomijos požiūrį į euro zonos krizę, bet ir susiviliojo investuotojai. Šie pradėjo pirkti Suomijos obligacijas tikėdamiesi, kad Suomija susigrąžins brangesnę markę ir jie galės pasipelnyti iš denominuotų obligacijų.

» Euras yra draudimo schema. Suomijai

Suomijos užsienio reikalų ministras Erkki Tuomioja – vienas iš kelių šalies valdžios atstovų, paskatinusių kalbas, kad Suomijai būtų geriau, jei euro zona susiskaldytų. Reuters

ateityje gali reikėti pagalbos, o dabar – mūsų eilė padėti

Recesijos rizika padidėjo

Paskutiniai mėnesiai su euru

Tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor's“ analitikai mano, kad tikimybė, jog JAV kitąmet vėl nugrims į recesiją, padidėjo.

Euro zonos šalių finansiniai sunkumai išliks, šiais ir kitais metais euro zonos BVP toliau smuks, prognozuoja „Citigroup“ savo ataskaitoje.

Agentūra recesijos JAV tikimybę padidino nuo vasarį numatytų 20 iki 25 proc. Naujoje ataskaitoje pažymima, kad padidėjo ti-

TIK SKAIČIAI

kimybė, jog šalies valdžia sausio 1 d. dėl dabartinių įstatymų bus priversta smarkiai apkarpyti išlaidas ir didinti mokesčius. „Nežinomybė dėl JAV ekonomikos padidėjo dėl galimo Europos skolų krizės plitimo, galimo „fiskalinio skardžio“ ir skaudaus Kinijos ekonomikos nusileidimo rizikos“, – teigiama ataskaitoje.

Graikija gali palikti euro zoną dar iki šių metų pabaigos. Reuters

„Citigroup“ specialistų nuomone, dėl išliekančių sunkumų Graikija bus priversta pasitraukti iš euro zonos per artimiausius 12–18 mėnesių.

Tačiau dabartinė padėtis tokia nestabili ir nenuspėjama, kad Graikija gali palikti euro zoną dar iki šių metų pabaigos – rugsėjį–spalį, atkreipia dėmesį jie. „Jeigu Graikija atsisakytų euro ir susigrąžintų nacionalinę valiutą, jos kursas kristų 60 proc. ir tai gerokai paspartintų infliacijos augimą 2013–2016 metais“, – pabrėžiama ataskaitoje.

Pirmasis perteklinis biudžetas Vokietijos biudžetas pirmąjį šių metų pusmetį – perteklinis, nors daugumą Europos šalių tebeslegia didžiulė skolų našta.

Pirmąjį pusmetį Vokietijos biudžetas turėjo 0,6 proc. BVP perteklių. Reuters

Per sausį–birželį į Vokietijos iždą įplaukė 8,3 mlrd. eurų (28,7 mlrd. litų) daugiau nei buvo išleista. Pertekliaus suma sudaro 0,6 proc. BVP. Vokietijos biudžeto perteklius

užfiksuotas pirmą kartą nuo 2007 metų. Po pasaulinės krizės šalies vyriausybė buvo priversta skolintis lėšų siekdama palaikyti ekonomiką. Kitose euro zonos šalyse fiksuojamas didelis biudžeto deficitas, be to, tik nedaugeliui iš bloko šalių pavyksta įvykdyti Briuselio reikalavimą išlaikyti biudžeto deficitą žemiau 3 proc. BVP ribos.


20

MINDAUGAS SAMKUS mindaugas.samkus@ekonomika.lt

?

Rinkodara ir prekių ženklų kūrimas yra neatsiejami kiekvienos įmonės veiklos aspektai. Kaip sukurti tikrai gerą prekių ženklą? Norint sukurti iš tiesų tvirtą ir konkurencingą prekių ženklą reikia atsakyti į esminį klausimą, kaip šis prekių ženklas patraukia klientų ir vartotojų dėmesį. Geriausiai pasaulyje tai daro kompanija „Apple“. Žinant atsakymą į šį klausimą ir tinkamai jį panaudojus prekių ženklas taps sėkmingas. Atskirose srityse reikia gerai suvokti, kas skatina vartotojų susidomėjimą jūsų siūlomomis prekėmis ar paslaugomis. Dar visai neseniai rinkodaros specialistai suprato, kad emociniai veiksniai yra stipresni nei racionalūs. Norint tiksliai nustatyti vartotojų elgesį reikia įvertinti abu šiuos veiksnius. Jeigu klientams pateisite tik tiesioginius klausimus, jie jums pateiks tiesioginius atsakymus. Tačiau bene didžiausia problema yra ta, kad vartotojai praktiškai niekada nesielgia taip, kaip sako.

?

Kaip įmonės turėtų skatinti savo klientų lojalumą ir kodėl svarbu turėti lojalių klientų? Jei naudosite tinkamą klientų sudominimo strategiją, klientų lojalumas ateis savaime. Be abejo, visi nori turėti lojalių klientų, tačiau pirmiausia reikia juos pritraukti ir sudominti.

?

Galima daryti skirtį tarp klientų kokybės ir kiekybės. Dauguma internetinių preky-

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

esantys žmonės galėjo bendrauti elektroniniu paštu. Be to, įmonės pradėjo kurti savo internetines svetaines ir pristatyti savo prekes ir paslaugas. Kitas etapas, kurio link juda visa rinkodara, yra socialinė žiniasklaida. Pradedama naudotis tokiais socialiniais tinklalapiais kaip „Facebook“ ar „Twitter“ bei su tuo susijusiais prietaisais – išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais. Šios naujovės daugiausia įtakos turi tarp žmonių, kurie smarkiai susiję su skaitmeninėmis technologijomis (angl. higitals). Šie išskirtiniai žmonės yra vieni pirmųjų, kurie pradėjo naudotis skaitmenine žiniasklaida. Ateityje jie nurodys, kaip internetas diktuos prekių ženklų prisistatymo tendencijas. Pavyzdžiui, daugumą šių dienų prekių ženklų galima rasti tinklalapyje „Facebook“. Rinkodaros specialistams rūpi, kaip šie prekių ženklai šiame socialiniame tinkle bando sudominti savo klientus, tačiau iki šiol atsakymo į šį klausimą neatranda.

bininkų remiasi tik klientų kiekybe. Kaip svarbu turėti kokybišką klientų bazę? Įmonėms pasiekti klientų kokybę yra gyvybiškai svarbu. Jei turite kiekybę, tačiau neturite lojalių klientų, ateityje turėsite stengtis vis labiau, kad pritrauktumėte naujų klientų. Jei nesugebėsite sudominti savo klientų ir patenkinti jų poreikių, jums nepavyks ilgai išsilaikyti savo veiklos srityje. Anksčiau ar vėliau tokios įmonės susidurs su rimtomis problemomis. Mano manymu, tokios bendrovės kaip „Groupon“ nesudomina savo klientų taip, kaip reikėtų, todėl anksčiau ar vėliau toks likimas laukia ir jos. Pažvelgus į kompaniją „Apple“, kuri neseniai tapo vertingiausia visų laikų kompanija, galima teigti, kad klientų sudominimas prekių ženklu yra milžiniškas, – kompanijos klientai ir rinkos nekantriai laukia naujo „iPhone“ telefono.

?

Prie „Apple“ populiarumo nemažai prisidėjo buvęs jos vadovas Steve‘as Jobsas. Kokia yra sėkmingo prekių ženklo formulė? „Apple“ sėkmė neabejotinai iš dalies priklausė nuo paties S. Jobso genialumo, tačiau tai nėra pagrindinis sėkmingo prekių ženklo elementas, nes kiekviena kompanija turi savo vadovus. Kaip paaiškėjo, S. Jobsas neatlikdavo jokių rinkos tyrimų, nes buvo genijus ir suprato, ko vartotojai nori iš tiesų. Jis tai žinojo instinktyviai. S. Jobsas žinojo paslaptį, kas domina vartotojus tose technologijose, kurias jis norėjo gaminti.

» Jei nesugebėsite sudominti savo

klientų ir patenkinti jų poreikių, jums nepavyks ilgai išsilaikyti savo veiklos srityje

?

Ko ateityje galime tikėtis rinkodaros srityje, kur link juda prekių ženklų kūrimas ir kas laukia lojalumo programų? B. Joneso įsitikinimu, nors išpopuliarėjo skaitmeninės technologijos, tačiau tradicinės žiniasklaidos formos neišnyks. Asmeninio albumo nuotr.

Dėl to galima matyti tvirtą emocinį ryšį tarp tų, kurie naudoja „Apple“ produkciją, ir tų, kurie ją gamina.

?

Šiandien kiekviena kompanija savo klientams siūlo įvairių lojalumo programų. Kaip įmonėms išsiskirti iš šios didžiulės programų pasiūlos? Dauguma šių lojalumo programų nėra lojalumo, bet greičiau atlygio programos. Jos vadinamos lojalumo programomis, ta-

CV

Barry Jonesas

1992 m. įkūrė rinkos tyrimų bendrovę „BMR Brand Keys“

Specializuojasi pritraukiant klientus ir nustatant lojalumą

Niujorke esančios įmonės „Brand Keys“ strateginis partneris Europoje čiau neturi nieko bendro su lojalumu. Jei klientų nedomina įmonės siūlomos prekės ar paslaugos, jie tiesiog neperka tų prekių ir paslaugų arba perka mažiau.

?

Šiandieninėje rinkodaroje koks vaidmuo tenka internetui? Sukurtas internetas leido žmonėms patogiau bendrauti – skirtinguose pasaulio kraštuose

Nors sparčiai judame skaitmeninės žiniasklaidos link, tradicinės žiniasklaidos priemonės dar neišnyks kurį laiką. Tradicinė žiniasklaida dar turi daug ką pasiūlyti, visos jos galimybės iki galo nėra suprastos ir išnaudojamos. Šiandien žinome, kad visą reikiamą informaciją galime rasti internete, tačiau laikyti savo rankose fizinės išraiškos informavimo priemonę yra visai kas kita. Būtent šį aspektą ateityje geriau turėtų išnaudoti rinkodaros specialistai.


22

Pardavinės saldainius

TIK SKAIČIAI

820 tūkst. PER PIRMĄJĮ INTERNETE RENGTĄ AUKCIONĄ „CHRISTIE‘S“ PARDAVĖ VYNŲ UŽ 820 TŪKST. JAV DOLERIŲ (2,2 MLN. LITŲ)

MINDAUGAS SAMKUS mindaugas.samkus@ekonomika.lt

E

konomikos nuosmukis neigiamai paveikė ir brangakmenių paklausą, o finansavimo apribojimas apsunkino deimantų specialistų galimybes įsigyti nešlifuotų deimantų. Belgijoje esantis Antverpeno miestas laikomas prekybos deimantais sostine. Dėl prasidėjusių ekonominių sunkumų iš miesto išvyko ne vienas deimantų pjaustytojas ir šlifuotojas, tačiau per čia persiunčiama apie 80 proc. visų pasaulio nešlifuotų deimantų.

Pelninga investicija Nešlifuotų deimantų kainų svyravimas, kaip ir daugelio kitų žaliavų atveju, tiesiogiai priklauso nuo dinamiškų finansų rinkų. Pastaruosius trejus metus nešlifuotų deimantų kainos kiekvienais metais augo daugiau kaip 20 proc., nes gamintojai nesugebėjo išlaikyti paklausos augimo tempų. Nepasitikėjimas bankais paskatino žmones

» Kiekvienas

nešlifuotas deimantas yra unikalus ir dėl to jų įvertinimas visuomet išliks subjektyvus

Rusijos teniso žvaigždė Marija Šarapova pristatė savo saldainių liniją „Sugarpova“.

Dalį iš pardavimo surinkto pelno M. Šarapova ketina skirti savo įsteigtai labdaros organizacijai pasaulio vaikams padėti. AFP

ieškoti alternatyvių investicijų ir dėl to deimantų paklausa, o kartu ir kainos kyla, tvirtina Londone esančios deimantų gavybos ir prekybos kompanijos „Leviev“ deimantų specialistė Vilita Monkutė. „Investicijos į deiman-

FAKTAI DEIMANTŲ GAVYBOS RINKA

â Didžiausios deimantų gavybos kompanijos yra „Alrosa“, „De Beers“, „Rio Tinto“ ir „BHP Billiton“ â Kiekvienais metais išgaunama apie 130 mln. karatų (26 tūkst. kilogramų) deimantų, kurių bendra vertė siekia apie 9 mlrd. JAV dolerių (25,2 mlrd. litų) â Beveik 80 proc. visų išgautų nešlifuotų deimantų keliauja pro Belgijoje esantį Antverpeno miestą â Apie 30 proc. išgaunamų deimantų naudojama papuošalų gamyboje, likusi dalis – pramonės reikmėms (lazerių, gręžimo įrenginių ir medicininių prietaisų gamyboje) â Kanados centrinio banko duomenimis, nešlifuotų deimantų kainos šiais metais smuko 15–20 proc.

Deimantų gavyba – sudėtingas ir kartu pavojingas procesas, tačiau atlygis vertas pastangų. AFP

tus per pastaruosius 5 metus galėjo atnešti iki 200 proc. pelno“, – teigė ji ir pridėjo, kad dažniausiai investuojama į didelius švarius ir spalvotus deimantus. Praėjusią savaitę didžiausia deimantų gamin-

toja Liuksemburgo kompanija „De Beers“ pranešė, kad pasaulinis deimantų paklausos augimas šiais metais gali sulėtėti iki 3–5 proc., kai praėjusiais metais augimas siekė 10 proc. „Leviev“ deimantų specialistė teigia, kad didelių

23

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

Pirkėjams siūloma 12 skirtingų rūšių skanėstų, kurių kiekvienas turi išskirtinį pavadinimą ir aprašymą. Teniso kamuoliuko formos saldainiai „Sportiški: perga-

geros kokybės deimantų atrandama vis rečiau. „Šiandien retai galime atrasti geros kokybės 100 karatų ir daugiau deimantų, o investuoti į naujas gavybos technologijas nepelninga“, – pasakojo V. Monkutė.

lės skonis“ buvo išpirkti vos pristatyti. Vienos saldainių pakuotės kaina siekia 6 JAV dolerius (16,5 lito), o visa kolekcija kainuoja 50 JAV dolerių (137 litus). Prabangūs saldainiai patraukliose pakuotėse smarkiai išpopuliarėjo 2001 metais.

Sezoniniai svyravimai Deimantų gavybos lyderiai įsitikinę, kad šių metų šventinis sezonas bus lemtingas deimantų pramonei. „Atostogų pardavimai bus labai svarbūs, – „Bloomberg“ teigė Britanijos deimantų ga-

Naujos taksi paslaugos Dubajaus taksi korporacija pristatė naujas prabangos taksi paslaugas.

Bene labiausiai išskirtinis Dubajaus prabangių taksi bruožas – privatumas. AFP

vybos kompanijos „Gem Diamonds“ vadovas Cliffas Elphickas. – Jei pardavimų rezultatai bus priimtini, šios pramonės atstovai galės lengviau atsipūsti. Jei ne, užtruks šis trūkčiojimo laikotarpis.“ Londone juvelyrinę parduotuvę turinti kompanija „Leviev“ šiuos sezoninius svyravimus taip pat jaučia. V. Monkutės teigimu, per arabų šalyse vykusį ramadaną pardavimas stipriai sumažėjo, tačiau jam pasibaigus netrukus pakilo ir paklausa. „Prieš Moterų dieną jaučiamas turtingų rusų susidomėjimas deimantais“, – atskleidė „Leviev“ deimantų specialistė. Kinijos ekonomikos augimas tiesiogiai susijęs ir

Iš viso taksi firmoje yra 20 naujausių prabangių automobilių „Infinity“ ir „Lexus“, kuriuos vairuos griežtą atranką perėję vairuotojai. Bendrovės vadovas Mohammadas Yousufas Salehas teigė, kad šiems

TIK SKAIČIAI

prabangiems taksi automobiliams vairuoti atrinkti asmenys, kurie testų metu surinko maksimalų balų skaičių. Šiuo metu Dubajuje siūlomos pagal klientų poreikius pritaikytos taksi paslaugos. Moterų vairuojami taksi automobiliai skirti moterims ir šeimoms. Taip pat yra socialiniai taksi žmonėms su negalia.

1 mln.

KOMPANIJA „GOVACUUM“ SUKŪRĖ IŠSKIRTINĮ DULKIŲ SIURBLIO MODELĮ, PAPUOŠTĄ 24 KARATŲ AUKSU, KURIS KAINUOJA 1 MLN. JAV DOLERIŲ (2,8 MLN. LITŲ)

110

JAV PRABANGIŲ AUTOMOBILIŲ GAMINTOJA „CADILLAC“ ŠVENČIA 110 METŲ JUBILIEJŲ

» Šiandien labai retai galime atrasti

geros kokybės 100 karatų ir daugiau deimantų, o investuoti į naujas gavybos technologijas yra nepelninga

su padidėjusia deimantų paklausa tarp šios šalies gyventojų. Prieš kelis dešimtmečius vos kelios Kinijos nuotakos gaudavo deimantinius žiedus, tačiau 2010 metais šis skaičius šoktelėjo iki 31 proc. „Kinija vystosi labai sparčiai. Jaunas Kinijos poras iš turtingų šeimų labiausiai domina rožiniai ir geros kokybės baltieji deimantai“, – sako V. Monkutė.

Pokyčių metas Tokie svyravimai ir nepastovumas verčia didžiausius pasaulio deimantų gamintojus imtis pokyčių. Vienos didžiausių deimantų pramonės kompanijų „BHP Billiton“ ir „Rio Tinto“ siekia parduoti savo deimantų kasyklas. Nuosmukis rinkoje ir per pastarąjį dešimtmetį atrasti vos keli dideli telkiniai neleido kalnakasybos įmonėms padidinti savo dalies deimantų rinkoje. „Kiekvienas nešlifuotas deimantas yra unikalus ir dėl to jų įvertinimas visuomet išliks subjektyvus, – „Financial Times“ teigė kalnakasybos antrepreneris ir deimantų pramonės ekspertas Brianas Menellas. – Deimantų rinkodaros dinamika, palyginti su kitomis išgaunamomis žaliavomis, visuomet išliks unikali.“ Buvęs vienvaldis rinkos lyderis „De Beers“ užleidžia vis didesnę deimantų rinkos dalį konkurentams, kurie bando rasti būdų gauti daugiau vertės iš kasyklose išgautų deimantų (žr. diagramą). Lesote esančią Letšengo deimantų kasyklą, kurioje išgaunama

didelių aukštos kokybės deimantų, valdanti britų kompanija „Gem Diamonds“ praėjusiais metais pradėjo vadinamąjį išmanųjį pardavimą. Atrinktus deimantus bendrovė pasilieka, vėliau pati juos parengia arba supjausto ir nušlifuoja bendradarbiaudama su deimantų ekspertais. „Tokių didelių geros kokybės deimantų pjaustymo ir šlifavimo pelningumas yra kur kas didesnis“, – „Financial Times“ pasakojo bendrovės pardavimo ir rinkodaros direktorius Stephenas Wetherallas. Be to, kalnakasybos kompanijos taip gali priartėti prie savo klientų, o pastarieji geriau žinoti

Beveik trečdalis visų išgautų deimantų naudojami papuošalų gamyboje, likusieji – pramonėje. Reuters

tikrąją savo papuošalų kilmę.

Kruvinasis atspalvis Pavojingas deimantų gavybos procesas, ypač

DEIMANTŲ TIEKĖJAI (RINKOS DALIS PAGAL VERTĘ)

„De Beers“ 36%

„Alrosa“ 18%

„Catoca“

6%

„BHP Billiton“

4% 4%

„Rio Tinto“ „Harry Winston“ 2%

Kiti 30%

DAUGIAUSIA DEIMANTŲ IŠGAUNANČIOS VALSTYBĖS Valstybė 1. Rusija 2. Botsvana 3. Kongas 4. Australija 5. Pietų Afrikos Respublika 6. Kanada 7. Angola 8. Namibija 9. Gana 10. Brazilija

Pasaulinės gavybos dalis 22,4 % 19,9 % 18,6 % 13,2 % 9,1 % 8,1 % 4,8 % 1,3 % 0,6 % 0,4 %

Šaltinis: „DeBeers“, „BHP Billiton“, „Rio Tinto“

mažiau išsivysčiusiose valstybėse, kelia didelį tarptautinių stebėtojų susirūpinimą. Prieš dešimtmetį Jungtinės Tautos ėmėsi spręsti šią problemą ir pradėjo Kimberley procesą, kurio tikslas – užkirsti kelią „kruviniesiems deimantams“ patekti į platesnę rinką. Vis dėlto šio proceso įgyvendinimas bent jau kol kas nėra rezultatyvus. Praėjusiais metais tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Global Witness“, viena iš Kimberley proceso autorių, nutraukė visus ryšius su juo protestuodama prieš nepavykusią „kruvinųjų deimantų“ prekybos kontrolę Afrikos šalyse: Zimbabvėje ir Dramblio Kaulo Krante. Pastaruoju metu apie šią problemą pradėta kalbėti ir Pietų Amerikos žemyne, konkrečiai Venesueloje, kuri oficialiai yra Kimberley proceso narė, tačiau 2008 metais savanoriškai pasitraukė iš aktyvaus dalyvavimo. Venesuelos džiunglėse per sieną su Gajana kiekvienais metais kontrabanda

pergabenama tūkstančiai kilogramų nešvariu būdu išgautų deimantų. Pati šalis nepateikia oficialių duomenų, o ekspertai mano, kad Venesuela kiekvienais metais išgauna apie 300 tūkst. karatų nešlifuotų deimantų. Kiekviena juvelyrinių dirbinių gamintoja neišvengiamai turi šį neigiamą įvaizdį, tačiau, pasak V. Monkutės, bendrovės siekia skaidresnės veiklos, kuri užkirstų kelią prekybai nelegaliais deimantais. „Mes patys iškasame deimantų, turime gamyklų Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), samdome vietos darbuotojų ir suteikiame jiems pragyvenimą, todėl naudą jaučia ne tik kompanija, bet ir vietos bendruomenė“, – pasakojo deimantų specialistė. Nepastoviais finansų rinkų svyravimo laikais deimantai įrodė savo vertę. Alternatyva vertybiniams popieriams dažniausiai laikomos investicijos į auksą ir kitus tauriuosius metalus, tačiau deimantai taip pat gali būti puikus pasirinkimas.


24

TIK SKAIČIAI

Milžinių karas baigėsi

8,85

„Apple“ turi sustabdyti „iPhone 3GS“, „iPhone 4“, „iPad 1“ ir „iPad 2“ prekybą, o „Samsung“ liepta išimti iš prekybos 12 produktų, įskaitant „Galaxy S“, Galaxy S II“ ir „Galaxy Tab“ – tokį nuosprendį priėmė Seulo centrinio rajono teismas.

mlrd.

TIEK SIEKIA JAV KOMPIUTERIŲ KOMPANIJOS „HEWLETT-PACKARD“ (HP) GRYNIEJI NUOSTOLIAI TREČIĄJĮ 2012-ŲJŲ FISKALINIŲ METŲ KETVIRTĮ

Teisėjai padarė išvadą, kad abi kompanijos pažeidė autorių teises kopijuodamos svetimas technologijas be leidimo. „Apple“ turi sumokėti „Samsung“ 40 mln. Pietų Korėjos vonų (35 tūkst. JAV dolerių), o Korėjos įmonė konkurentei iš JAV turės sumokėti 25 mln. vonų.

Kompiuterį valdys gestais

Neaišku, koks sprendimas bus priimtas panašioje byloje JAV ir kaip tai atsilieps kitoms kompanijų byloms, sprendžiamoms Europoje ir Australijoje. AFP/Scanpix

Kompiuterį galima valdyti ir galvos judesiais. AFP/Scanpix

» Jei „iPhone 5“ lauktų nesėkmė, ko

gero, „Apple“ priliptų etiketė įmonės, kurios inovacijos mirė kartu su S. Jobsu

PAULIUS GRINKEVIČIUS

FAKTAI

paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

T

. Cookas nuo vadovavimo pradžios jau spėjo į „Apple“ įnešti nemažai šviežio oro. Pasak kritikų, praėjus 100 dienų po T. Cooko inauguracijos jau buvo matyti, kad prieš priimdamas sprendimus jis savęs neklausia: „Kaip mano vietoje būtų pasielgęs Steve'as Jobsas“, o galvoja, kas geriausia „Apple“, ir tvirtai eina savo keliu. Interviu „The Wall Street Journal“ T. Cookas sakė, kad pagrindiniai jo prioritetai bus atviresnis bendravimas su „Apple“ akcininkais, socialinės permainos įmonėje ir didesnės investicijos į mokslo tyrimus. Visus šiuos pokyčius jau galima pastebėti: T. Cookui atėjus „Apple“ paskelbė, kad akcininkams pirmą kartą po 1995 metų pradės mokėti dividendus ir ims perpirkinėti akcijas. „Apple“ santykis su investuotojais tapo kur kas glaudesnis, nes T. Cookas, skirtingai nei S. Jobsas, stengiasi atsižvelgti ir į akcininkų nuomonę ir įneša daugiau skaidrumo juos informuodamas apie kompanijoje vykstančius pokyčius. Į mokslo tyrimus „Apple“ šiemet ketina investuoti 7 mlrd. dolerių (20 mlrd. litų), o jų tiekėjai, tokie kaip „Pegatron“ ir „Jabil“, taip pat investuoja į šiuolaikiškus gamybos įrenginius. Visos inovaci-

„APPLE“ VERTĖ

â Praėjusią savaitę „Apple“ vertė jau perkopė 623 mlrd. dolerių (1,74 trln. litų) ribą, įmonė tapo brangiausia visų laikų bendrove pasaulio istorijoje ir 1999 m. aplenkė „Microsoft“ â Per tris pirmuosius metų ketvirčius, nuo tada, kai T. Cookas tapo „Apple“ vadovu, įmonė uždirbo 31 mlrd. dolerių pelno, pardavė 89 mln. „iPhone“ bei 38 „iPad“ ir viršijo visų lūkesčius â Tikimasi, kad „iPhone 5“ bus pristatytas šių metų rugsėjo 12 dieną

Po skandalų „Apple“ tiekėjų „Foxconn“ bendrovėje čia apsilankė ir T. Cookas. Scanpix

jos „Apple“ suteiks tokių galimybių, kurių neturi jokia kita bendrovė. Žurnalas „Fortune“ atkreipia dėmesį, kad T. Cookas nevengia priimti

ir kai kurių nepopuliarių, bet svarbių sprendimų – tokių, kurių S. Jobsas nenorėjo ar nesiryžo imtis. Naujasis vadovas didelį dėmesį skiria „Apple“

gamybos ir kitų sričių efektyvumui gerinti, o vadovaujant S. Jobsui visas dėmesys buvo sutelktas tik į bendrovės dizainą ir rinkodarą.

25

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

Keliasi į Kiniją T. Cookas vis daugiau investuoja į gamybą Kinijoje – nuo jo vadovavimo pradžios „Apple“ gamyba šioje šalyje padvigubėjo. Ten

„Apple“ ištiko ir pirmasis didesnis skandalas po S. Jobso mirties. Po „The New York Times“ pasirodžiusios publikacijos apie prastas darbo

sąlygas daugiau nei 1 mln. darbuotojų turinčioje bendrovėje „Foxconn“, kuri gamina produkciją „Apple“, žinios greit praskriejo po pasaulį. Straipsnyje

pasakota apie masines darbuotojų savižudybes, mažus atlyginimus, priverstinius viršvalandžius, lagerį primenančias gyvenimo sąlygas.

Lietuvių bendrovės „Neurotechnology“ sukurta programa „NPointer“ rankų judesiais standartinėje operacinės sistemos „Windows“ programinėje įrangoje leidžia atlikti vieno, dviejų pelės klavišo paspaudimo veiksmus, stumdyti langus.

Darbuotojai skundėsi, kad dėl priverstinių viršvalandžių prie darbo staklių praleisdavo tiek laiko, jog vėliau nebepajėgdavo atsistoti, o gyvenimo sąlygos gamykloje, kurioje jie ir nakvodavo, taip pat buvo nepavydėtinos – esą iš pradžių darbuotojai fabrike buvo sugrūsti į kambarius, kuriuose turėdavo miegoti daugiau nei 30 žmonių, o dirbti kartais reikėdavę ir visas 7 savaitės dienas. Po šio skandalo T. Cookas apsilankė „Foxconn“ gamykloje ir pranešė, kad stengsis pagerinti darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygas. Šis žingsnis taip pat buvo palankiai įvertintas kritikų. Daugelis kalbėjo, kad S. Jobsas į gamyklą tikrai nebūtų vykęs.

Brangiausia pasaulyje Vienas svarbiausių T. Cooko laukiančių iššūkių bus išlaikyti „magišką“ vidinę įmonės kultūrą. Iki šiol „Apple“ buvo siejama tik su vieno asmens kultu, turėjo aiškią kryptį ir sugebėdavo pasakyti „ne“ net ir geroms, tačiau jos vidinės kultūros netinkančioms idėjoms. Kol kas, bent jau sprendžiant iš įmonės vertės, T. Cooko valdymo laikotarpis yra itin sėkmingas – praėjusią savaitę „Apple“ vertė vėl kilo ir jau perkopė 623 mlrd. dolerių (1,74 trln. litų) ribą. Įmonė tapo brangiausia visų laikų bendrove, kurios akcijomis prekiaujama viešai. Ji aplenkė „Microsoft“ priklausiusį rekordą, kai B. Gateso įmonės vertė 1999 m. pasiekė 619 mlrd. dolerių (1,73 trln. litų). O mirus S. Jobsui „Apple“ buvo vertinama 350 mlrd. dolerių (980 mlrd. litų).

Laukia „iPhone 5“ Iki šių metų vasaros pradžios T. Cooko valdoma technologijų milžinė ne-

Kompiuterio vaizdo kamerą nukreipus į delną, kuris gali būti nukreiptas į kompiuterį ar laikomas ant stalo, „NPointer“ ją paverčia valdymo įrenginiu. „NPointer“ programinė įranga veiks bet kuriame kompiuteryje, turinčiame 1,6 Ghz ar greitesnį procesorių ir „Windows XP“ ar naujesnę operacinę sistemą.

TIK SKAIČIAI

450

tūkst.

TIEK „FACEBOOK“ AKCIJŲ ŠIĄ SAVAITĘ PARDAVĖ VIENAS SOCIALINIO TINKLO ĮKŪRĖJŲ DUSTINAS MOSKOVITZAS

138

MAŽDAUG TIEK LITŲ KAINUOS SPALĮ PASIRODYSIANTI „LOGITECH“ VANDENIUI ATSPARI KOMPIUTERIO KLAVIATŪRA „LOGITECH WASHABLE KEYBOARD K310“

Per pirmuosius šių metų ketvirčius „Apple“ uždirbo 31 mlrd. dolerių pelno. Scanpix

buvo išleidusi jokio itin originalaus produkto – tik išoriškai nuo „iPhone 4“ niekuo nesiskiriantį „iPhone 4S“ su „Siri“ ir didesnę raišką turintį „iPad“. Birželio mėnesį „Apple“ Worldwide Developers konferencijoje tradiciškai pristatė atnaujintus „Macbook Pro“ ir „Macbook Air“ kompiuterius, operacines sistemas „OS X Mountain Lion“ ir „iOS 6“. Viena didesnių naujienų čia buvo „Apple“15 colių „MacBook Pro“ su „Retina“ ekranu, kurio skiriamoji geba siekia 2 880 x 1 800 taškų. Dabar visų ekspertų žvilgsniai nukreipti į šių metų rudenį, kai, kaip manoma, turėtų pasirodyti dvejus metus lauktas „iPhone 5“. Kritikai skelbia, kad šis telefonas turės lemiamą įtaką bendrovės ateičiai – jei „iPhone 5“ lauktų nesėkmė, ko gero, „Apple“ priliptų etiketė įmonės, kurios inovacijos mirė kartu su S. Jobsu. Kodėl tiek dėmesio kritikai skiria „iPhone“, o ne kuriam nors kitam „Apple“ produktui?

„iPhone“ pardavimas generuoja didžiąją dalį „Apple“ įplaukų. Manoma, kad „iPhone“ prisideda prie beveik 2/3 visų bendrovės pajamų. Vykstant patentų bylai tarp „Apple“ ir „Samsung“, „Apple“ buvo priversta paviešinti kai kuriuos faktus, kurie atskleidė, kad T. Cooko valdoma bendrovė nuo kiekvieno parduoto „iPhone“ gauna beveik dvigubai daugiau pelno nei nuo „iPad“.

Plonesnis už „Galaxy S III“? Pasaulio žiniasklaidoje dar prieš pasirodant „iPhone 4S“ jau buvo skelbta aibė informacijos apie būsimo naujojo „iPhone 5“ prototipą. Šiemet paviešinta dar daugiau neva tikrų nutekintų nuotraukų. Viena labiausiai paplitusių „iPhone 5“ versijų byloja, kad telefonas bus vos

7,6 mm storio – plonesnis už pagrindinį konkurentą „Samsung Galaxy S III“. Visa tai – dėl specialaus ekrano „Sharp IGZO“, kuriame jutiklinis sluoksnis sujungtas su matrica. Telefonas taip pat turėtų būti kiek ilgesnis ir didesnio ekrano, turėti mažesnę duomenų jungtį ir „Near Field Communication“ sistemą, leisiančią perkant atsiskaityti ir mobiliuoju telefonu. Ir, pasak prototipų platintojų, dar daug kitų dalykų... „Apple“, kaip ir galima tikėtis, jokių detalių apie „iPhone 5“ neatskleidžia. Ar paviešintos nuotraukos ir pranešimai nėra laužti iš piršto ir ar „iPhone 5“ išties lems technologijų milžinės ateitį, sužinosime jau greitai – naujausia „iPhone“ versija turėtų būti pristatyta jau rugsėjo pradžioje.

» Praėjusią savaitę „Apple“ vertė jau

perkopė 623 mlrd. dolerių (1,74 trln. litų) ribą ir tapo brangiausia visų laikų bendrove, kurios akcijomis prekiaujama viešai


26

MARIJUS ŠIRVINSKAS marijus@ekonomika.lt

G

rūdai, pašarai, paršeliai, vištos ir kiaušiniai – tai šios tylios, bet darbščios žemaičių bendrovės verslai, sunešantys 300 mln. litų apyvartą per metus. Grupei priklausančiame Kaušėnų paukštyne Plungės rajone perekšlės prideda kiaušinių tiek, kad užtenka visoms „Rimi“ tinklo parduotuvėms Baltijos šalyse. 175 mln. vienetų per metus – Lietuvoje vištos uolesnės tik Vievyje.

Kodėl vištos turi keliauti Be didžiulės grūdų klėties Kretingoje, bendrovė dar valdo porą paukštynų Telšiuose ir Plungėje bei penkis kiaulininkystės ūkius. „Mūsų paukštynai – integruota sistema. Kadaise Kaliningrade turėjome buvusį tarybinį paukštyną, tokį kaip Vievio, kuriame galėjai rasti visko – nuo šiltnamio ir inkubatoriaus iki skerdyklos ir gamybinių cechų. Mes stengiamės profiliuotis: eiti gilyn, o ne platyn. Tiesa, nesiorientuojame į vartotojus, auginančius dekoratyvinius numylėtinius šuniukus, – juk jie sau gali leisti įsigyti brangesnių konservų“, – pradeda kalbą KG akcininkas Ovidijus Bartkus. Todėl KG Telšiuose augina višteles, iki jos septynioliktąją savaitę pradeda dėti kiaušinius. Paskui jos specialiais sunkvežimiais kraustomos į Plungę. Anot O. Bartkaus, paukščius inkubuoti, skersti, mėsą perdirbti – tai vis skirtingi verslai. „Jeigu pats nori valgyti, tau nebūtina turėti lauko, traktoriaus, pačiam sėti grūdų, auginti kviečių, jų malti ir galiausiai kepti duoną, – aiškino verslininkas. – Manau, žmonėms reikia būti profesionalams tam tikroje srityje ir joje pasiekti geriausių rodiklių. O jeigu pats vadovaujiesi kitu modeliu ir imiesi visų verslų, galiausiai

reikia ir nuosavos parduotuvės, kad pritrauktum vartotojų.“ Tad pasaka apie vilką, kuris užsimanė sau duonos kepti, šiais laikais galėtų būti jau perinterpretuota. „Atsimenate, kai atsirado pirmasis mobilusis telefonas, tai buvo fantastika – nerei-

kėjo būti prisirišusiam prie laidinio telefono? Šiandien toks aparatas nebestebina net vaiko, – sakė O. Bartkus. – Pažanga vyksta ir žemės ūkyje – gerėja veislės, auginimo sparta. Štai 5 mln. danų užaugina 25 mln. kiaulių per metus – turbūt tai jų kraujyje. Tuo

» Kaime nesu augęs, bet man žemės ūkis

įdomu: kai kažkas tapo paveikslą, kitas augina kiaulę mėsai arba kiaušinius FAKTAI „KRETINGOS GRŪDAI“

â Savo veiklą kaip akcinė AB „Kretingos grūdai“ pradėjo nuo 1994 m. â Bendrovė įsikūrusi 27 km atstumu nuo jūrų uosto ir Klaipėdos miesto. Užima 10 ha teritoriją. Įmonė yra šalia magistralinio geležinkelio ir turi savo atšaką pakrovos bei iškrovos darbams vykdyti â Grūdų saugyklos ir birių pašarinių žaliavų muitinės sandėliuose telpa apie 100 tūkst. tonų grūdinių kultūrų

metu Lietuvoje užauginama 900 tūkst. kiaulių.“

Pašers net sraigę Kai popinamų šuniukų šeimininkės ir taip ras ėdalo, KG pasirūpins ėdesiu egzotiškesniems gyvūnams. Pavyzdžiui, kretingiškių įmonė neseniai sugalvojo gaminti tai, ko šalyje dar niekas negamino, – pašarą avims. „Ir Lietuvoje jų yra. Veikia net asociacija, pradėjusi auginti mėsines didžia-

27

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

galves juodąsias vokiškas avis, mat atsirado ėrienos paklausa“, – sakė pramonininkas.

CV

Ir dar ne viskas – bendrovė maišo pašarą net... sraigėms. Prancūzai mėgsta sraiges, o kaži ką

Ovidijus Bartkus

1987 m. baigė Žemės ūkio akademiją

1993 m. įsteigė prekybos įmonę „Dukatas“

1989–1990 m. mokėsi Aukštojo valdymo mokykloje

1994 m. su kolegomis įsigijo „Kretingos grūdus“

1991–1993 m. studijavo žemės ūkio ekonomiką ir organizavimą Minesotos universitete JAV

mėgsta pačios sraigės? „Aukštos kokybės pašarą, – atsako O. Bartkus. – Pasirodo, Lietuvoje yra nemažai sraigių augintojų. Su kažkuriuo iš šių produktų dalyvausime Pramonininkų asociacijos metų gaminio konkurse.“ Anksčiau „Kretingos grūdai“, kaip ir „Kauno grūdai“, taip pat gamindavo miltus, bet iš to verslo išėjo. „Turėjome Vilniaus ir Klaipėdos malūnus, bet pamatėme, kad Lietuvoje negali išsitekti 120 malūnų. Rinka to nebūtų leidusi, todėl liko keletas įmonių, malančių grūdus nedidelėmis sąnaudomis“, – aiškino KG vadovas. Dabar KG su kitais grūdininkais konkuruoja pašarų rinkoje, bet randa kaip specializuotis – gaminti gyvūnų ėdesį smul-

kiesiems vartotojams. „O stambūs gamintojai ir vartotojai, kaip Kaunas, 80 proc. pašaro tiekia savo grupės įmonėms“, – sakė O. Bartkus.

Ne dejuoti, o piginti Kad jau prakalbo apie Kauną, O. Bartkus apie pagarsėjusį grūdininką iš šio miesto atsiliepia palankiai. „Tautvydą (Barštį, „Kauno grūdų“ grupės savininką – red. past.) pažįstu daug metų ir negaliu pasakyti apie jį nieko blogo, nebent tik gero – kaip apie kolegą, pažįstamą, bičiulį“, – sakė klaipėdietis. T. Barštys dėl Vievio kiaušininkystės ūkio rei-

kalų neseniai susipyko su „Vičiūnų“ grupės savininku Visvaldu Matijošaičiu, tačiau O. Bartkus teigė nieko panašaus nepatyręs. „O tas konfliktas – jųdviejų problema, – sakė verslininkas. – Net nemanau, kad jiedu susipyko, – tai veikiau interesų ratas ir strateginiai plėtros planai, dėl kurių du protingi žmonės vis vien anksčiau ar vėliau susitars.“ O. Bartkus versle kylančių nesutarimų sunkumais nevadina. Rimtieji iššūkiai – krizės rinkose. „Gyvenime visuomet būna sunkumų ir stabtelėjimų, pakilimų ir nusileidimų – taip pat

» Gyvenime visuomet būna sunkumų

ir stabtelėjimų, pakilimų ir nusileidimų – taip pat versle

versle. Neragausi visad tik šokolado, – pasakojo jis. – Mums pastarieji dveji metai buvo ganėtinai sunkūs, nes buvo sunkūs visam Europos paukštininkystės ir kiaušininkystės sektoriui, mat žaliavos – grūdų – kainos buvo aukštos, o produkcijos – žemos.“ Pašnekovas siūlo: užuot dejavus, reikia gerinti veiklą. „Kai visi skundžiasi, kaip blogai, kaip spaudžia lenkai, tegu pagalvoja apie sąnaudas, sąnaudas ir dar kartą sąnaudas. Reikia pasiekti tokį efektyvumą ir gamybos savikainą, kad lenkai būtų nebebaisūs. Jeigu bijai konkuruoti, vadinasi, gamini per brangiai“, – mano O. Bartkus. „Ekonomika. lt“ provokuoja: o darbuotojai grupėje – taip pat kaip sąnau-

»

Kai visi skundžiasi, kaip blogai, kaip spaudžia lenkai, tegu pagalvoja apie sąnaudas, sąnaudas ir dar kartą sąnaudas dos ar vis dėlto žmonės? „Žinoma, žmonės. Rengiame ir mokymus, keliame kvalifikaciją, didiname motyvaciją, kad jie būtų suinteresuoti likti. Apskritai mūsų grupėje dirba gana mažai žmonių – 350“, – atskleidė jis.

Nuo prekybos iki miesto Pirmasis grūdas KG versle buvo pasėtas 1994 metais. „Iki tol užsiėmėme maisto prekių prekyba, daugiausia aliejumi, margarinu ir majonezu. Tai buvo gerai, bet pamanėme, kad reikia ir gamybos, – atsiminė O. Bartkus – Tad įsigijome grūdų įmonę, nuo kurios prasidėjo mūsų žemės ūkio verslas.“ Verslininkas su trimis partneriais perėjo prie gamybos, kad diversifikuotų veiklą. „Be to, prekyba plėtojosi tokiais tempais, kaip tik pradėjo kurtis tinklai, ta pati „Vilniaus prekyba“, kad reikėjo arba dar investuoti ir plėstis, arba trauktis, išeiti iš rinkos. Pasvarstėme ir radome nišą – žemės ūkio produktų“, – aiškino jis. Dabar KG grupės verslai yra integruoti į grupę, bet verslininkai nevadina

jos holdingu ar korporacija, kaip dabar madinga. Įdirbis ir užmojai leido jiems griebtis ir išskirtinių projektų, todėl 2006 m. pradėjo gaivinti buvusios laivų remonto įmonės „Laivitė“ teritoriją uostamiestyje ir kurti „Memelio miestą“. „Mes, akcininkai, tai padarėme neatsitiktinai. Tai buvo pramoninės erdvės, esančios miesto centre, konversija į gyvenamąją komercinę aplinką. Atkreipkime dėmesį, kad klaipėdiečiai ir miesto svečiai iki šiol neturėjo priėjimo prie marių, nes uostas buvo aptvertas tvora. Tad pradėjome kurti naują miesto centrą“, – sakė jis. Konkurse komplekso architektūriniams sprendimams pateikti, be lietuvių, dalyvavo ir projektavimo profesionalų iš Danijos, Olandijos, Vokietijos, o projektų komisijai vadovavo Hamburgo uosto vyriausiasis architektas. Tiesa, praėjusi finansų krizė pristabdė Memelio miesto statybas, tačiau O. Bartkus tiki, kad anksčiau ar vėliau klaipėdiečiai turės modernią erdvę ant Kuršių marių kranto.

â Kombinuotų pašarų cecho gamybinis pajėgumas – 50 tonų pašarų per valandą â AB „Kretingos grūdai“ produkcija gaminama pagal naujausius Europos Sąjungos reikalavimus. Įmonėje naudojami geriausi prieinami gamybos būdai, bendrovė turi taršos, integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus

„Jeigu pats nori valgyti, nebūtina turėti lauko, traktoriaus, pačiam sėti grūdų, auginti kviečių, jų malti ir galiausiai kepti duoną“, – verslo specializaciją pabrėžia Ovidijus Bartkus. ELTA

Grūdai, pašarai, paršeliai, vištos ir kiaušiniai – tai „Kretingos grūdų“ verslai, sunešantys 300 mln. litų apyvartą per metus. Reuters


28

MARTYNAS PASILIAUSKAS martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

K

aip jaučiasi vadovas, kai jo bendrovės akcijos atpinga perpus? Markas Zuckerbergas sako, kad skaudu žiūrėti, kai kaina taip greitai ritasi žemyn. Praėjus tik trims mėnesiams nuo pirminio viešojo akcijų siūlymo (IPO) „Facebook“ akcijų kaina sumažėjo beveik 50 proc., o pirmieji investuotojai skuba išparduoti turimas akcijas. Artinasi socialinio tinklo galas? Greičiausiai ne – išpūstas bendrovės vertės burbulas prakiuro ir oras lauk turėtų eiti, kol akcijos atpigs iki priimtino rinkai lygio.

Suskubo parduoti Rugpjūčio 16 dieną baigėsi pirmasis etapas, kai buvo panaikinti apribojimai daliai investuotojų parduoti turimas „Facebook“ akcijas. Iškart po to pasirodė žinia, kad vienas pirmųjų socialinio tinklo institucinių investuotojų, valdybos narys Peteris Thielas pardavė 20 mln. turėtų akcijų už beveik 400 mln. JAV dolerių (1,1 mlrd. litų). Prieš tai, IPO metu, jis pardavė 16,8 mln. akcijų už 638 mln. JAV dolerių (1,7 mlrd. litų). 2005 metais investavęs 0,5 mln. JAV dolerių (1,3 mln.

litų) šiandien uždirbo beveik milijardą (2,77 mlrd. litų). Analitikai, apžvelgę kitus technologijų sektoriaus bendrovių IPO, tokio precedento, kad

FAKTAI

buvo reakcija į sumažėjusią akcijų kainą. Praėjus kelioms dienoms paaiškėjo, kad tuo pačiu metu vienas iš „Facebook“ įkūrėjų Dustinas Moskovitzas pardavė

vienas pirmųjų investuotojų per tris mėnesius išparduoda beveik visas akcijas, nerado. Tačiau žinoma, kad sandoris buvo suplanuotas dar prieš IPO – todėl tai ne-

450 tūkst. socialinio tinklo akcijų ir uždirbo 8,8 mln. JAV dolerių (24,38 mln litų). Tiesa, tai tik maža dalis jo turėtų akcijų – jam dar liko per 7 mln. vienetų.

Turėtų pigti IPO dienai baigiantis „Facebook“ akcijos kainavo 38,23 JAV dolerio (105,9 lito), o šiuo metu laikosi 19–20 JAV dolerių (52,63–55,4 lito) lygyje.

AKCIJŲ KAINA PO IPO

PARDAVIMO APRIBOJIMAI

„Groupon“ (–82,6% nuo IPO)

„Zynga“ (–65,68%)

„Facebook“ (–48,84%)

„Linkedln“ (+13,56%) 40% 20%

â „Facebook“ ankstyviesiems investuotojams nustatė penkias apribojimų parduoti akcijas datas

0% –20% –40% –60% –80% –100%

â Rugpjūčio 16 d. pirmieji investuotojai, be M. Zuckerbergo, gali parduoti 271 mln. akcijų â Spalio 16 d. vadovai ir darbuotojai gali parduoti 247 mln. akcijų

2011 07

2011 10

2012 01

2012 04

2012 07

Rugpjūčio 23 d. duomenys. Šaltinis: „Google finance“

Paskutiniai „Facebook“ finansiniai rezultatai atitiko analitikų prognozes, tačiau rinkos netenkina lėtėjantis augimas ir neaiškus planas, kaip bendrovė sugebės uždirbti pinigų iš beveik 1 mlrd. naudotojų bazės. Be to, „Facebook“ akcijų kryptis neatsilieka nuo tendencijų. Floridos universiteto finansų profesorius, IPO ekspertas Jay Ritteris atliko tyrimą: surinko sąrašą bendrovių, įvykdžiusių IPO 2001-aisiais ar vėlesniais metais ir kurių akcijos atpigo bent 50 proc. per pirmuosius šešis mėnesius po IPO. Sąraše atsidūrė 50 bendrovių. J. Ritteris atkreipia dėmesį, kad per antrąjį pusmetį šių bendrovių akcijos ir toliau pigo – vidutiniškai 2,9 procento. Dar viena priežastis, kodėl socialinio tinklo akcijos ateityje turėtų atpigti – per didelis akcijų kainos ir uždirbamo pelno santykis (P/E). Šiuo metu jis siekia 42, kai kitų sėkmingų sektoriaus bendrovių rodiklis yra žymiai mažesnis: „Apple“ – beveik 16, „Google“ – beveik 20. Pirmoji bendrovė neseniai tapo vertingiausia bendrove istorijoje, o antrosios akcijos praėjusią savaitę pasiekė aukš-

čiausią kainą per metus. Be to, lygindami „Google“ ir „Facebook“ akcijų kainas po IPO, matome visiškai skirtingas tendencijas. Pirmosios bendrovės, pradėjusios akcijas platinti 2004 metais, akcijų kaina per du mėnesius pakilo 70 procentų.

Sudėtinga sistema Bendrovės akcijų kainą žemyn stumti dar gali ateityje besibaigiantys apribojimai investuotojams parduoti akcijas, mat „Facebook“ pasirinko sudėtingą apribojimų modelį: seniau bendrovės neleisdavo akcijų darbuotojams ir pirmiesiems investuotojams parduoti 180 dienų po IPO, o „Facebook“ nustatė net penkias skirtingas datas. Kaip pastebi „Businessweek“, dažniausiai darbuotojai ir investuotojai nori kuo trumpesnio apribojimo laikotarpio, o IPO vykdantys bankai – ilgesnio. Pirmieji nori kuo greičiau akcijas paversti pinigais, o antrieji – apsaugoti rinkas nuo akcijų antplūdžio, ku-

ris sumažintų jų kainą. „Facebook“ atveju paskutinis apribojimas bus panaikintas gegužės 18 dieną kitąmet, o daugiausia akcijų – 1,2 mlrd. – atsilaisvins lapkričio 14 dieną.

Nesėkmingi IPO Pastarieji su internetu susijusių bendrovių IPO buvo nesėkmingi ne tik „Facebook“. Pavyzdžiui, socialinio tinklo partnerės, žaidimų kūrėjos „Zynga“ akcijų vertė šiuo metu beveik 70 proc. mažesnė nei pirmąją IPO dieną. Grupinių pirkimų bendrovės „Groupon“ akcijos kainuoja beveik 80 proc. mažiau, o internetinio radijo „Pandora“ akcijos atpigo beveik 40 procentų. Iš nelaimėlių būrio išsiskiria socialinis tinklas „LinkedIn“, kurio akcijų vertė šiandien yra per 10 proc. didesnė nei pirmąją prekybos dieną. Jo antrojo ketvirčio rezultatai viršijo analitikų prognozes, be to, pajamos iš reklamos nėra pagrindinis jo pelno šaltinis, priešingai nei „Facebook“.

» Išpūstas bendrovės vertės burbulas prakiuro ir oras lauk turėtų eiti, kol akcijos atpigs iki priimtino rinkai lygio

â Lapkričio 14 d. atsilaisvina 1,2 mlrd. akcijų ir M. Zuckerbergas gali parduoti 60 mln. akcijų â Gruodžio 14 d. atsilaisvina dar 149,43 mln. akcijų â Kitų metų gegužės 18 d. savo turimas 47,32 mln. akcijų galės parduoti „Mail.ru Group“ ir „Digital Sky Technologies“

Dalis analitikų mano, kad šiandieninė „Facebook“ akcijų kaina (19–20 JAV dolerių) yra vis dar per didelė. AFP

NASDAQ OMX VILNIUS BIRŽOJE – DIDŽIAUSIAS TEIGIAMAS POKYTIS PER SAVAITĘ

NASDAQ OMX VILNIUS BIRŽOJE – DIDŽIAUSIAS NEIGIAMAS POKYTIS PER SAVAITĘ

Nr. Akcija

Pokytis

Apyvarta

Nr. Akcija

1

Klaipėdos baldai (KBL1L)

+8,70%

1516,25 EUR

1

2

„Gubernija“ (GUB1L)

+5,88%

141,75 EUR

3

Šiaulių bankas (SAB1L)

+4,49%

4

„Linas“ (LNS1L)

5

Klaipėdos nafta (KNF1L)

Pokytis

Apyvarta

Dvarčionių keramika (DKR1L)

–4,46%

159,00 EUR

2

„Snaigė“ (SNG1L)

–3,56%

4204,40 EUR

36361,73 EUR

3

Limarko laivininkystės kompanija (LLK1L) –3,45%

370,06 EUR

+2,78%

173,90 EUR

4

Lietuvos jūrų laivininkystė (LJL1L)

–3,13%

1538,72 EUR

+1,53%

4374,70 EUR

5

„LITGRID“ turtas (LGD1L)

–0,57%

1397,30 EUR

Šalt. spekuliantai.lt, rugpjūčio 16–23 d. duomenys

29

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

Šalt. spekuliantai.lt, rugpjūčio 16–23 d. duomenys

M. Zuckerbergas, iškilmingai pradėdamas prekybą „Facebook“ akcijomis, nenujautė, kad po trijų mėnesių jos atpigs perpus. Reuters

CV

Josephas E. Stiglitzas

2001 m. paskelbtas Nobelio ekonomikos premijos laureatu 1997–2000 m. – Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas 1993–1997 m. – JAV prezidento Billo Clintono patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Dėstė Kolumbijos, Prinstono, Oksfordo, Jeilio, Stanfordo universitetuose

J. E. Stiglitzas: senos kolonijinės jėgos laikė Afriką tiesiog vieta, kur galima gauti žaliavų. Project-syndicate

Išteklių prakeiksmas ir palaima

JOSEPHAS E. STIGLITZAS Project-syndicate.org

Paprastai daug išteklių turinti šalis pasirodo prasčiau už valstybes be jų. Jos auga lėčiau ir jose didesnė nelygybė – priešingai negu tikimasi. Juk smarkiai apmokestinti gamtos ištekliai nedings. O tai reiškia, kad šalys, kurių didelis pajamų šaltinis yra gamtinės žaliavos, gali jas naudoti švietimo, sveikatos apsaugos, plėtros ir perskirstymo finansavimui. Daug ekonomikos ir politikos mokslų literatūros aiškina tai kaip „žaliavų prakeiksmą“, o pilietinės visuomenės grupės (tokios kaip „Revenue Watch“ ir „Extractive Industries Transparency Initiative“) buvo įkurtos, kad užkirstų tam kelią. Yra žinomi trys prakeiksmo ekonominiai ingredientai: Daug žaliavų turinčios šalys linkusios turėti stiprią valiutą, o tai trukdo kitam eksportui; Kadangi žaliavų gavyba dažnai sukuria mažai darbo vietų, kyla nedarbo lygis; Nepastovios žaliavų kainos sukelia nesta-

bilų augimą, prie kurio prisideda tarptautiniai bankai, supuolantys, kai prekių kainos aukštos, ir pabėgantys per nuosmukį (tai atspindi nuo seno gerbiamą principą, kad bankininkai skolina tik tiems, kuriems nereikia jų pinigų). Be to, išteklių turinčios šalys dažnai nesiekia tvarių augimo strategijų. Valstybės nesugeba suprasti, kad jei jos neinvestuos savo išteklių turto į produktyvias investicijas virš žemės, taps skurdesnės. Politinis nefunkcionalumas pablogina šią problemą, nes kova dėl žaliavų mokesčio dažnai atveria kelią korupcijai ir nedemokratiškoms vyriausybėms. Yra ir gerai žinomų priešnuodžių kiekvienai iš šių problemų: žemas valiutos kursas, stabilizavimo fondas, atsargus žaliavų pelno investavimas (įskaitant į šalies žmones), skolinimosi draudimas ir skaidrumas (kad piliečiai bent jau matytų ateinančius ir išeinančius pinigus). Tačiau auga sutarimas, kad šios priemonės, nors reikalingos, yra nepakankamos. Naujai praturtė-

» Daug žaliavų turinčios šalys linkusios turėti stiprią valiutą, o tai trukdo kitam eksportui

jusios šalys turi imtis dar kelių žingsnių, kad padidintų „žaliavų palaimos“ tikimybę. Pirmiausia šios šalys turi užtikrinti, kad jų piliečiai gaus visą žaliavų naudą. Neišvengiamas interesų konfliktas yra tarp (dažniausiai užsienietiškų) gamtinių žaliavų įmonių ir šeimininkės šalies: pirmosios nori kiek įmanoma sumažinti tai, ką jos moka, o pastarosios – kiek įmanoma padidinti mokestį. Gerai surengti konkurencingi aukcionai galėtų duoti žymiai daugiau naudos nei „numylėtinių“ sandoriai. Kontraktai taip pat turėtų būti skaidrūs ir užtikrinti, kad jei kainos išaugs – kaip jau buvo daug kartų atsitikę – nelauktos sėkmės nauda neatiteks vien įmonei. Įmonės sakys Ganai, Ugandai, Tanzanijai ir Mozambikui veikti greitai, tačiau joms verta veikti sąmoningiau. Žaliavos neišnyks, o jų kainos kyla. Šios šalys gali parengti institucijas, politiką ir įstatymus, reikalingus užtikrinti, kad ištekliai padės jos piliečiams. Ištekliai turėtų būti palaima, o ne prakeikimas. Jie gali būti tokie, bet tai neatsitiks savaime. Ir tai neatsitiks lengvai. Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt


31

Nr. 31 2012 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 2 d.

T

arptautiniu lygmeniu tokią nuomonę pareiškė 66 proc. iš 2 800 verslo atstovų, apklaustų 40 šalių, skelbia „The Telegraph“. Apklausa taip pat rodo, kad du trečdaliai (67 proc.) verslo lyderių nori, kad akcininkai turėtų didesnę balso teisę sprendžiant dėl vadovų atlyginimų. Simonas Lowe‘as, „Grant Thornton“ pirmininkas teigia: „Dialogas tarp tarybų ir investuotojų yra būtinas siekiant gero valdymo. Tai, kad 67 proc. verslo lyderių nori, jog investuotojai labiau įsitrauktų nustatant vykdomųjų vadovų algas, tei-

kia vilčių.“ „Istoriškai Jungtinėje Karalystėje buvo matyti tam tikras investuotojų vangumas šiame procese. Tačiau dabar atrodo, kad tai keičiasi, ir augantį įsitraukimo poreikį patvirtina neseniai vykęs investuotojų pavasaris, kurio metu investicijų bendruomenė ėmėsi rimtų veiksmų siekdama persvarstyti atlyginimų pasiūlymus.“ Pasak šio mėnesio statistikos, įmonių vadovų atlyginimų augimas rodo „atvėsimo“ ženklus, nors mažumos algos ir toliau smarkiai auga. Pajamų augimas pastaraisiais metais sumažėjo

iki 8,5 proc. Tai mažiau nei pernai spalio mėnesį. Tuomet „Incomes Data Services“ atliktas FTSE100 vyriausiųjų vadovų premijų tyrimas parodė, kad premijos mažėjo apie 2 proc., iki vidutiniškai 670 tūkst. svarų sterlingų (2,87 mln. litų). Steve‘as Tattonas iš „Incomes Data Services“ sakė: „Atlyginimų komiteto nariai dabar supranta, kad jų sprendimus atidžiai stebės akcininkai ir žiniasklaida. Akcininkai reikalauja žinoti, už ką jie moka. Panašu, kad atlyginimų komitetai ir direktoriai nebeturi laisvės, kaip kai kas sako, „mokėti sau kiek nori.“

Du trečdaliai verslo lyderių nori, kad akcininkai turėtų didesnę balso teisę sprendžiant dėl vadovų atlyginimų. Flickr

Kur brangiausia nakvoti? 1917 m. revoliucija nuvertė Rusijos carą, tačiau sprendžiant iš viešbučių kambarių kainų Rusijos viešbučiai niekad taip ir neatsikratė šalies aristokratiškos praeities. Maskvos viešbučiai yra brangiausi pasaulyje jau dešimt metų, teigiama „Hogg Robinson Group“ tyrime, rašo CNN.

Brangiausia pernakvoti Rusijos sostinėje. Reuters

TINKLARAŠTIS

700 klausimų verti milijardų Praėjusią savaitę baigėsi apklausos „Apple“ ir „Samsung“ pagal patentų bylą JAV ir abiejų kompanijų likimas buvo perduotas į devynių

prisiekusiųjų rankas. Jiems tikrai nebus lengva. Prisiekusieji turi užpildyti 20 puslapių formą, kurioje pateikti apie 700 specifinių

Iš penkiasdešimties tirtų kelionės vietų Rusijos sostinė aštuonerius metus iš eilės galėjo pasigirti aukščiausia vidutine viešbučio kambario kaina.

Lankytojai vidutiniškai moka apie 407 JAV dolerius (1 127 litus) už naktį Maskvos viešbutyje. Naktis „Ritz-Carlton“ liukso apartamentuose kainuoja 18 tūkst. JAV dolerių už naktį (50 tūkst. litų). Kelionių rinkodarininkas Viačeslavas Širkovas sako, kad Maskvoje tiesiog yra žymiai didesnė viešbučių paklausa nei pasiūla, mieste trūksta vidutinio lygio viešbučių. Nigerijos miestas Lagosas užima antrą vietą brangiausių viešbučių sąraše. Jo viešbučiuose naktis viduti-

niškai kainuoja 341 JAV dolerį (945 litus). Saugumas yra viena iš problemų šiuose miestuose, ypač Lagose, kur keliautojai pasiryžę mokėti daugiau už penkių žvaigždučių viešbutį. Šie miestai taip pat yra verslo centrai, priimantys verslo keliautojus. Jei šalių ekonominis klimatas neaiškus, kambarių kainos krinta. Pavyzdžiui, Barselonoje kainos nukrito maždaug ketvirtadaliu. Bendrai 23 ištirtų miestų viešbučių kambarių kainos pakilo, palyginti su 33

klausimų, paremtų sudėtingomis lentelėmis ir grafikais. Kad sprendimo priėmėjams būtų lengviau, jiems parengtas 109 puslapių instrukcijų rinkinys. Prisiekusiesiems teks ne tik nuspręsti, ar pažeistas patentas, bet ir ar tai buvo padaryta tyčia. Galiausiai tarp 20 puslapių yra pats svarbiausias klausimas: kokią pinigų sumą viena konfliktuojanti pusė turi grąžinti kitai. Vien „Apple“ ieškinys siekia 2,5 mlrd. JAV dolerių. Devyni žmonės turės sutarti ir nuspręsti, kuri pusė yra vertesnė milijardų. Jų kolegos Pietų Korėjoje

pasielgė diplomatiškai ir aptakiai. Teismas pripažino abi bendroves pažeidusias ir kopijavusias svetimas technologijas be leidimo. Tačiau skirtos baudos – gana juokingos. „Apple“ turės „Samsung“ sumokėti apie 35 tūkst. JAV dolerių, o pastaroji „Apple“ – 22 tūkst. JAV dolerių. Be to, šioje šalyje „Apple“ negalės prekiauti „iPhone 3GS“, „iPhone 4“, „iPad 1“ ir „iPad 2“, o „Samsung“ liepta išimti iš prekybos 12 produktų, įskaitant „Galaxy S“, Galaxy S II“ ir „Galaxy Tab“. Deja, sąraše nėra nei

„iPhone 4S“, nei naujojo „iPad“, nei „Galaxy S III“, nei „Galaxy Tab 2“. Tas pats, kas maisto prekių parduotuvei uždrausti pardavinėti supelijusią duoną. Vargu ar verta tikėtis, kad JAV bus priimtas toks pat sprendimas. Tiesa, verdikto greitai nesulauksime, mat prisiekusieji gavo dėžę su visais byloje minimais įrenginiais, kuriuos atidžiai tyrinės, kol galiausiai priims bendrą sprendimą atsakydami į 700 klausimų. Gal per tą laiką „Apple“ ir „Samsung“ spės susitaikyti? To ne kartą prašė teisėjas.

miestų kainomis, tirtomis 2011 metais. Kainos skaičiuotos nuo 2012 m. sausio iki birželio. Dešimt miestų, kuriuose brangiausia pernakvoti ir vidutinė kaina (JAV doleriais) už naktį: 1. Maskva, Rusija (407); 2. Lagosas, Nigerija (341); 3. Ženeva, Šveicarija (340); 4. Ciurichas, Šveicarija (332); 5. Rio de Žaneiras, Brazilija (323); 6. Niujorkas, JAV (320); 7. Sidnėjus, Australija (332); 8. Honkongas, Kinija (306); 9. Paryžius, Prancūzija (304); 10. Vašingtonas, JAV (302).

„Apple“ ir „Samsung“ likimas – devynių žmonių rankose. AFP



Ekonomika.lt 31 (93)