Issuu on Google+

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ A. Apulskis: Ir gyvenime, ir versle pradedame A. Vizbaras: Nemažai jaunų įmonių suprasti, kad brangiausia yra idėja žlunga, kai po kelerių metų atsiranda trintis tarp įkūrėjų Plačiau 8 p.

Plačiau 26–27 p.

pirmadienis. 2012 M. rugpjūčio 20–26 d. Nr. 30 (92) Savaitraštis. Leidžiamas kiekvieną pirmadienį

ŠIAME NUMERYJE Estų viliotinis lietuvių verslui Įmonių grupei „Hanner“ paskelbus, kad savo būstinę perkelia į Estiją dėl permainingos mokestinės aplinkos Lietuvoje, buvo prisiminti kiti panašūs atvejai. Plačiau 6–7 p.

Biudžetą lopytų kaliniai laisvėje

www.ekonomika.lt

Mokslininkai imasi verslo

Stogas virš galvos, sotus maistas, dirbti nereikia – beveik kaip viešbutis, tik išeiti niekur negali. Esate girdėję tokį kalėjimo apibūdinimą? Jokia paslaptis: Lietuvoje vis dar pasitaiko situacijų, kai smulkieji nusikaltėliai tyčia daro nusikaltimus, už kuriuos būtų sodinami už grotų. Plačiau 12–13 p.

Muzikantams improvizuoti trukdo biurokratai Šią vasarą kaip niekada daug festivalių. Kol jų reklamose žadamos viena už kitą įspūdingesnės programos, užkulisiuose tarp festivalių rengėjų ir LATGA-A vyksta intensyvios derybos. Plačiau 24–25 p.

Nedavė bankas – duos SMS „ Pirmas kreditas nekainuoja“, „Norite naujos suknelės?“ – siūlo autobusų stotelės, internetas ir televizija. Bet, kaip sako liaudies išmintis, skola auga be lietaus. Plačiau 28–29 p.

Rinkos pokyčiai OMXR OMXT OMXV FTSE100 NSDQ NI225

377,36 680,09 349,54 5834,51 3062,39 9092,76

–1,24 % +1,83 % –0,07% +0,29 % +1,43 % +1,26 %

Rugpjūčio 9–16 d. duomenys

Kaina 3 Lt Užs. Nr: 92 Tiražas: 15 000

13 ne visuomet reiškia nesėkmę. Būtent tiek naujų ir inovatyvių verslų vasaros pabaigoje gavo patvirtinimą dėl jų idėjų finansavimo. ■ 13 pradedančiųjų, savo idėjas pristačiusių Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA), sulaukė žinios, kad jų darbai virs verslu ir 2012–2013 m. jiems bus skirta 1 mln. litų valstybės paramos. Patys MITA ekspertai kalbėdami pabrėžė, kad šįkart siekė finansuoti ne mokslo tyrimus, o mokslo

idėjas paversti praktiniais rezultatais. Jau ateinančių metų pradžioje turėtų būti pradėta prekiauti „InterLap“ – prietaisu, skirtu kalbos sutrikimų turintiems vaikams, pagerinsiančiu jų kalbos įgūdžius. Į įrenginį įrašius daiktų pavadinimus, reikalingas frazes, specialiomis etiketėmis pažymėjus reikiamus

daiktus, prietaisą turintis vaikas priėjęs išgirs, kaip daiktas vadinamas teisingai, ir galės mokytis tarti. Vienas projekto autorių Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Linas Sidaras tvirtino, kad prietaisą bus galima naudoti ir paprasčiausiam mokymui.

Plačiau 4–5 p.

P. von Biebersteinas: » Ir „Google“ taip atsitinka:

ką nors pradedame, mums nepavyksta, bet daug ko pasimokome Plačiau 20 p.


Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

Redakcija

3

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Įpūtę ir atsipūtę Vasarą, ypač rugpjūtį, štilis ištinka ne tik daugumą valstybinių įstaigų, bet ir privačių įmonių.

T

ačiau gyventojai liepą ir rugpjūtį suvartoja daugiau nei kitu metu, tad bendrasis vidaus produktas trečiąjį metų ketvirtį įprastai būna apie milijardą litų didesnis nei kitais ketvirčiais. Pinigai išeina viešbučiams, kelionėms ir net čeburekams. Vasarą atsipalaiduoja ir jaunimas. Kai kiekvieną savaitgalį rengiama po muzikos festivalį, susikuria apsčiai progų pasanguliauti ir pagirtauti. Užpraėjusį savaitgalį viename renginyje policininkai sau patiems netikėtai sužuvavo solidų laimikį – tuziną nuo narkotikų apsvaigusių jaunuolių. Jeigu pareigūnai būtų su šunimi užsukę į palapinių miestelį, turbūt marihuanos paveiktus asmenis būtų tekę į areštinę gabenti autobusais su priekabomis. Jokia naujiena – vasaros muzikos, ypač elektroninės, šventės po atviru dangumi pastaraisiais metais virto narkotikų vartojimo maratonais. Svaigintis kvaišalais tapo taip įprasta ir tarytum legalu, kad į linksmybių sūkurį pasinėręs jaunimas jau įprato nė neslėpti suktinių ir maišelių su tetrahidrokanabinolio žaliava. Bet staiga šast – mentai prikibo! Lietuva nėra policinė valstybė ir, reikia sutikti, tai yra vertybė. Tačiau žiniasklaidoje ir visuomenėje kilusi nuostaba dėl teisine prasme sėkmingo reido į narkotikų vartojimo kloaką sufleruoja, kaip (ne)efektyviai dirba šalies oficialiosios institucijos. Štai Konkurencijos taryba nepriklausomybės dvidešimtmetį, galima sakyti, tylėjo. Tada institucija susiėmė ir susėmė, pavyzdžiui, 30 linksmai ant suderintų nuolaidų adatos užsėdusių kelionių agentūrų – pakrikštytos šimtatūkstantinėmis

baudomis šios net nespėjo išsiblaivyti. Nors jau kelerius metus internete sklando gandai ir užuominos, kad maitinimo įstaigų tinkluose darbas yra nedeklaruojamas, pusiau legalus, įmones prižiūrintys darbo inspektoriai po reidų ir švelnias sankcijas taikančių teismų dažnai lieka it musę kandę. Šiais metais už tam tikrus pažeidimus picerijoms ir kitoms kavinėms skirtos baudos neabejotinai kelia siaubą kiekvienam piktnaudžiauti nelegalių pajamų dozėmis linkusiam verslininkui – jos sudaro nuo 500 iki 900 litų. Pernai Darbo inspekcija aptiko per 6 tūkst. nelegalaus darbo atvejų. Beveik 400 bylų buvo nagrinėjamos teismuose. Už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį 2011 metais buvo skiriama vidutinė vos 2,2 tūkst. litų bauda. Tai yra mažiau, negu viena kavinė padaro apyvartos per dieną. Šia vasarą Švedijoje, miestelyje Falkenberge, dydžio kaip Palanga ir taip pat esančiame greta jūros, mokesčių inspektoriai nustatė, kad darbuotojai vienoje picerijoje iš tikrųjų dirbdavo po 50 valandų, o ne 30, kaip nurodydavo darbdavys. Jis dar bandė teisintis, kad kolektyvas atseit prisidėdavo prie darbo savanoriškai. Lietuvoje toks pasiteisinimas gal dar įtikintų, bet Švedijoje tenka grąžinti tai, kas nebuvo sumokėta į biudžetą. Lietuvos darbo inspekcija taip pat pradėjo daugiau kreipti dėmesio į nedeklaruotą darbą ir žada pagaliau padidinti juokingas 500 litų baudas, tik rimtas klausimas: ar atidesnis požiūris į nelegalų darbą nepakirs pačios valstybės pusiau legalios, pusiau narkotizuotos ekonomikos pagrindų?

» Ar atidesnis požiūris į nelegalų darbą nepakirs pačios valstybės pusiau legalios, pusiau narkotizuotos ekonomikos pagrindų

LEIDĖJAS UAB „Balsas.lt leidiniai“ Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus Širvinskas, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas KALBOS REDAKTORĖ Laima Šiušaitė VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUS Saulius Antanaitis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 92 Tiražas 15 000


Savaitės tema

4

Manoma, kad turint gerą idėją ja galima » pasidalyti su keliais žmonėmis, tačiau neatskleisti platesnei visuomenės daliai. Turime peržengti šį psichologinį barjerą, nes idėjos pavogti neįmanoma ir jei idėją plėtoja stipri komanda, niekas negalės jos nukopijuoti

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

Mūsų universitetuose yra verslių žmonių, » turinčių gerų idėjų ir norinčių jas įgyvendinti.

Savaitės tema

Reikia kalbėti ne tik apie geriausius Lietuvos pavyzdžius, bet » pasakoti ir apie nedideles sėkmės istorijas. Pagrindinis lietuvių

Mokslo rezultatai turėtų būti taikomi praktiškai, virsti pinigais, kurti pridėtinę vertę šalyje

trūkumas yra tas, kad dažnai vengiame girtis, esame per maži, kuklūs

Martynas Nikolajevas, investuotojas, programos „Startup Highway“ mentorius

Arūnas Karlonas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius

Rokas Tamošiūnas, programos „Startup Highway“ įkūrėjas

ELTA

MITA

ELTA

Mokslininkai imasi verslo 13 ne visuomet reiškia nesėkmę. Būtent tiek naujų ir inovatyvių verslų vasaros pabaigoje gavo patvirtinimą apie jų idėjų finansavimą. Dina Sergijenko dina@ekonomika.lt

1

3 pradedančiųjų, savo idėjas pristačiusių Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA), sulaukė žinios, kad jų darbai virs verslu ir 2012–2013 m. jiems bus skirta 1 mln. litų valstybės paramos. Patys MITA ekspertai kalbėdami pabrėžė, kad šįkart siekė finansuoti ne mokslo tyrimus, o mokslo idėjas paversti praktiniais rezultatais.

Turintiems kalbos sutrikimų Jau ateinančių metų pradžioje turėtų būti pradėta prekiauti „InterLap“ – prietaisu, skirtu kalbos sutrikimų turintiems vaikams, pagerinsiančiu jų kalbos įgūdžius. Į įrenginį įrašius daiktų pavadinimus, reikalingas frazes, specialiomis etiketėmis pažymėjus reikiamus daiktus, prietaisą turintis vaikas priėjęs išgirs, kaip daiktas vadinamas teisingai, ir galės mokytis tarti. Vienas projekto autorių Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Linas Sidaras tvirtino, kad prietaisą bus galima naudoti ir paprasčiausiam mokymui. Kol kas „InterLap“ – tik prototipas. Prietaisą su kolegomis demonstravęs L. Sidaras pasakojo, kad iš pradžių jis atrodė kaip vaikiškas žaislinis telefonas, vėliau – kaip paprastas valdymo pultas. Šiandien įrenginys ruošiamas plačiajai rinkai, bet kol kas neaišku, kaip jis atrodys. „Greičiausiai bus patrauklus, ryškus žaislas, kad, pavyzdžiui, dvimetis vaikas norėtų juo

žaisti ir mokytis“, – aiškino idėjos autorius. Kad prietaiso, galinčio padėti turintiems kalbos sutrikimų, reikia, L. Sidaras su bičiuliu suprato po pokalbio su KTU dėstytoju Dariumi Jegelevičiumi, kurio sutuoktinė – logopedė. „Dėstytojas mums papasakojo apie idėją ir padėjo įgyvendinti ją techniškai“, – atskleidė „InterLap“ kūrėjas. Po idėjos ir prietaiso pristatymo visuomenei kūrėjai išgirdo patarimą, kad reikėtų pagerinti garso kokybę ir duomenims saugoti naudoti SD atminties korteles. Šiuos patarimus dalijo verslininkai, tačiau partnerių, galinčių padėti įgyvendinti projektą, dar nėra. Kam tiksliai bus skirtas ir kokių funkcijų turės „InterLap“, kūrėjai dar nežino. „Pirmiausia eisime pas logopedus, kalbos sutrikimus turinčių vaikų tėvus ir jų pačių klausime, ko jiems reikėtų, kaip jie viską įsivaizduoja, leisime bandyti. Per pusę metų ištobulinę prietaisą pradėsime juo prekiauti“, – žadėjo L. Sidaras.

Valdymas akimis KTU doktorantas Vidas Raudonis projektą „Power of Eye“ tobulinti pradėjo studijuodamas doktorantūroje. „Po ketverius metus trukusio idėjos plėtojimo ir sėkmingo apsigynimo nusprendžiau jos nemarinuoti, o pritaikyti praktiškai“, – pasakojo jaunasis verslininkas. Jo sukurtas prietaisas stebi akies judesius ir žvilgsnį sugeba paversti valdymo komanda. Pasak V. Raudonio, toks prietaisas itin naudingas

turintiems negalią ir galintiems valingai bei kryptingai judinti tik akies raumenis. „Vokietijoje dirbome su kitokiomis sistemomis, – pasakojo V. Raudonis. – Smegenų impulsais judinome roboto ranką. Lietuvoje tokios sistemos nebuvo, tad nusprendėme sukurti panašią ir kartu kiek kitokią.“ Anot jo, didžiausi sunkumai buvo detalės. „Kartais išsiaiškinęs vieną ar kitą subtilybę pamanydavau, kad jeigu

būčiau tai žinojęs prieš 4 metus, seniai būčiau sukūręs prietaisą, – pasakojo išradėjas. – Sunkiausia buvo sugalvoti principą, kaip valingus akies judesius paversti komanda kam nors.“ Prietaisas, primenantis savotiškus akinius, vaizdo kameromis filmuoja akį ir pagal tai, kurioje vaizdo dalyje yra vyzdys, interpretuoja komandas. Prototipą V. Raudonis spėjo išbandyti ir su neįgaliais žmonėmis. „Vienas neįgalusis tuomet, kai lankėmės pas jį, dar valdė du nykščius. Su mūsų kurtu prietaisu jis žaidė žaidimą, kuriame reikėjo atversti du vienodus paveikslėlius. Tai jis mūsų nepaleido, kol nebaigė

žaisti žaidimo“, – juokėsi pašnekovas. Kitų metų pavasarį „Power of Eye“ turėtų būti pradėta prekiauti. Šiuo metu, anot V. Raudonio, jam trūksta patrauklaus dizaino, šiokio tokio tikslumo ir patogumo vartotojui. Tiesa, pirmieji klientai, tikėjosi V. Raudonis, greičiausiai bus ne neįgalieji, o reklamos, rinkodaros specialistai, kuriems toks prietaisas leistų tyrinėti vartotojų psichologiją.

Raktas – mobiliajame Universalią vaizdaspynę, arba dar kitaip telefonspynę, su mobilia prieiga sukūręs Martynas Petkevičius savo idėją įgyvendino per pusę metų. „KTU dirbau su kompiuterine rega, taigi kilo mintis, kad žinias galima pritaikyti labai praktiškai“, – pasakojo jis. M. Petkevičiaus sukurta sistema leidžia tiesiai telefono ekrane pamatyti žmogų, skambinantį į buto ar įmonės duris. Be to, nereikia eiti prie telefons-

» Kartais išsiaiškinęs vieną ar kitą subtilybę

pamanydavau, kad jeigu būčiau tai žinojęs prieš 4 metus, seniai būčiau sukūręs prietaisą

Į tarptautines rinkas „Idėja, kad reikia komercializuoti mokslo atrastus rezultatus, mūsų galvose sklandė senokai“, – sakė Monika Kavaliauskė, įmo-

Apie akies judesiais duodamas komandas prieš kelerius metus buvo kalbama tik filmuose, o po pusmečio tokį prietaisą rinkai pasiūlyti žada V. Raudonis su projekto „Power of Eye“. Vido Raudonio nuotr.

nės „IMD technologies“ direktorė ir viena iš steigėjų. Biopoliolį ir epoksidinį aliejų gaminanti įmonė žada įnešti naujų vėjų poliuretano putų gamyboje, kosmetikos ir žaislų pramonėje. „Mūsų gaminamas priedas į poliuretano putas leidžia padaryti jas mažiau degias, o tai itin svarbu transporto srityje“, – pasakojo „IMD technologies“

FAKTAI Pradedantieji

••MITA finansuos 13 naujai įsteigtų įmonių, dalyvavusių konkurse dėl mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų komercinimo ••2012–2013 m. vykdomiems projektams bus skirta apie 1 mln. litų valstybės paramos ••Naujų verslų įsteigta informacinių technologijų, nanotechnologijų ir elektronikos, biotechnologijų, mechatronikos, lazerių technologijų srityse

Kitų metų pavasarį rinkoje atsiras ne tik lietuvių kurta naujos mokymo priemonės turintiems kalbos sutrikimų, bet ir mobili vaizdaspynė. Mokslininkų nuotr.

SAVAITĖS TOP 5 Palieka vadovybę Akcinės bendrovės TEO LT antrinės įmonės „Lintel“ generalinis direktorius Remigijus Šeris nusprendė palikti šias pareigas ir pasitraukti iš TEO įmonių grupės. „Lintel“ laikinai vadovaus bendrovės par-

NUOMONĖ pynės – atrakinimo mygtuką galima paspausti ir telefono ekrane. „Sistema leidžia matyti, kas ateina, ir įleisti į namus visur, kur yra mobilusis internetas. O jis šiandien yra visur“, – reziumavo M. Petkevičius. Kol kas, anot išradėjo, produktas neturi prekinės išvaizdos. Tačiau per ateinančius pusę metų verslininkas žada sukurti gaminio dizainą, techninę įrangą, pritaikyti jai operacinę sistemą. „Daugiausia orientuojamės į verslą, tačiau pirmiausia, kai turėsime pardavimui skirtus gaminius, leisime juos išbandyti individualių namų savininkams“, – pasakojo M. Petkevičius.

5

direktorė. Poliuretano putos dar vadinamos porolonu, kuris dedamas į įvairių transporto priemonių sėdynes, o tai, kad jos dėl mokslininkų sukurto priedo bus mažiau degios, – puiki naujiena ne vienam verslininkui. Antrasis produktas – epoksidinis aliejus, naudojamas kosmetikos ir žaislų pramonėje kaip plastifikatorius. „Šis ekologiškas produktas galės pakeisti vadinamuosius ftalatus, kuriuos Europos Sąjungoje ketinama uždrausti. Gamintojai bet kokiu atveju privalės keisti šią medžiagą“, – aiškino specialistė. Mokslininkų gaminį jau teko išmėginti vienai šalies įmonei, kuri savo gaminius vežė į tarptautinę parodą. „Sėkmė ir dėmesys ten paskatino dirbti ir parodė, kad tokio produkto rinkai reikia“, – džiaugėsi M. Kavaliauskė. Šiandien naujai įkurta įmonė derasi su keliais galimais klientais, o užsakymus priimti yra pasirengusi nors ir šiandien. Mokslininkų horizonte – trijų nuosavų fermentų, galimų naudoti produkto gamyboje, paieškos. „Kol kas naudojame komercinį fermentą, kuris gana brangus. Atradus savų fermentų būtų galima atpiginti produktą. Be to, atsivertų platesnių hori-

zontų“, – apibendrino pašnekovė.

Ne vien valstybės reikalas „Gavome įvairių paraiškų, tačiau daugiausia dėmesio kreipėme į tai, kad veikla turėjo būti nevykdoma jokioje įmonėje ir kad idėją būtų galima paversti verslu“, – pasakojo asociacijos INFOBALT ir MITA Aukštųjų technologijų plėtros programos tarybos narys Andrius Plečkaitis. Anot jo, teko matyti puikių specialistų, išmanančių technologijas, tačiau nebandžiusių savo produkto pristatyti rinkai. „Tokias paraiškas teko atmesti, nes buvo akivaizdu, kad žmonės rinkai dar nebuvo pasirengę“, – sakė pašnekovas. Anot A. Plečkaičio, technologiniai tyrimai neturėtų būti atliekami be verslo pagalbos, tačiau kol kas dažniausiai patys technologijų nekuriame, o jas adaptuojame. „Viešasis sektorius, iš mokslininkų nereikalaudamas praktinių rezultatų rinkoje ir neduodamas pinigų jiems pritaikyti demotyvavo juos, – sakė specialistas. – Mano nuomone, į tokių projektų finansavimą turėtų būti įtraukiamas ir privatus sektorius, ne vien ekspertai turėtų spręsti, ką rinka sėkmingai priims, bet ir patys rinkos dalyviai.“

» Kol kas naudojame komercinį fermentą,

kuris gana brangus. Atradus savų fermentų būtų galima atpiginti produktą. Be to, atsivertų platesnių horizontų

davimo projektų valdymo ir paslaugų plėtros departamento direktorius Gediminas Mažeika. Naujojo vadovo lauks iššūkis vadovauti projektui, kurio metu bus tobulinamas TEO klientų aptarnavimas telefonu.

Pinga sodai Namų ar sklypų sodų bendrijose paklausa vasarą ypač padidėjo. Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad per metus sostinėje kolektyvinių sodų kainos sumažėjo vidutiniškai apie 15 proc. Šiuo metu vidutinė parduodamo sodo kaina sostinėje siekia 144 tūkst. litų. Domoplius.lt projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius teigia, kad Vilniaus mieste daugiausia sodai atpigo Salininkuose, Pavilnyje ir Balsiuose.

Per metus vidutinė parduodamo sodo kaina Vilniuje nukrito beveik 30 tūkst. litų. ELTA

Išaugo turtas Liepą Lietuvos banko išorės turtas padidėjo 1,9 mlrd. litų ir siekė 20,8 mlrd. litų, o išorės įsipareigojimai sumažėjo 31,3 mln. litų. ir buvo lygūs 146 mlrd. litų. Rezidentų indėliai Lietuvos banke per mė-

nesį padidėjo 1,7 mlrd. litų ir liepos pabaigoje sudarė 7,7 mlrd. litų. Šie indėliai padidėjo todėl, kad kitų pinigų finansinių institucijų ir centrinės valdžios indėliai padidėjo atitinkamai 1,2 mlrd. ir 489,1 mln. litų.

Statys žvejybos laivus Vakarų laivų gamykla pradėjo statyti šiuolaikiškus žvejybos tralerius. Anksčiau įmonė Danijos bendrovės „Karstensens Skibsvaerft“ užsakymu montavo tik laivų korpusus. „Skandinavai panoro pratęsti bendradarbiavimą – šiuo metu įmonėje statomi dar trijų tralerių korpusai. Visų „Karstensens Skibsvaerft“ užsakymų vertė pašoko iki 50 mln. litų“, – pasakojo VLG generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Klaipėdoje pagaminti laivai bus skirti žvejybai Šiaurės jūroje. AFP

Sparčiausias augimas Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, birželį Lietuvoje pramonės gamybos mastas padidėjo 18,6 proc. ir tai buvo didžiausias rodiklis tarp visų ES šalių.

Vis dėlto, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, šalies pramonė sumažėjo 0,3 proc. Be Lietuvos, pramonė sparčiai augo Slovėnijoje (2,9 proc.) ir Airijoje (2,7 proc.).


Lietuvoje

6

LIETUVOS NAUJIENOS

0%

Tokią mėnesinę infliaciją liepą Lietuvoje fiksavo „Eurostat“

Paštas dar nuostolingas ■ Lietuvos paštas šių metų I pusmetį patyrė beveik 2,7 mln. litų nuostolių – tai 27,8 proc. mažiau nei 2011-aisiais tuo pačiu laikotarpiu.

„Mes sėkmingai įgyvendiname savo strateginį veiklos planą: I pusmetį planavome baigti patirdami 11,3 mln. litų grynojo nuostolio, o

patyrėme beveik 2,7 mln. Tai gerokai mažiau nei planavome“, – teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė. Šių metų sausį–birželį Lietuvos pašto pardavimai, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu, augo 4,8 proc. ir sudarė 92,4 mln. litų. Labiausiai juos didino pašto ir pasiuntinių paslaugos.

Estų viliotinis lietuvių verslui Įmonių grupei „Hanner“ paskelbus, kad savo būstinę perkelia į Estiją dėl permainingos mokestinės aplinkos Lietuvoje, buvo prisiminti kiti panašūs atvejai. Nuo praėjusių metų tiesioginės mūsų šalies investicijos čia išaugo 276 kartus. Evelina Povilaitytė evelina.povilaityte@ekonomika.lt

A

pie savo planus įmonių grupės „Hanner“ centrą iškelti iš Lietuvos bendrovės valdybos pirmininkas Arvydas Avulis paskelbė liepą. Anot jo, priimti tokį sprendimą paskatino palankesni Estijos įstatymai ir stabili mokestinė aplinka. „Hanner“ grupės valdomų įmonių Baltijos šalyse, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rumunijoje akcijos buvo perduotos Estijoje registruotai holdingo įmonei. Pastarosios įmonės akcininkai – Avulių šeima. Kiek anksčiau panašų sprendimą priėmė ir Klaipėdoje veikianti krovinių gabenimo įmonė „Vitransa“: ji planavo dalį veiklos perkelti į Estiją dėl ten galiojančių pelno mokesčio lengvatų. Savaitraščiui nepavyko pakalbinti įmonės generalinio direktoriaus Vido Augaičio, nes jis išvykęs į komandiruotę Maskvoje, tačiau anksčiau žiniasklaidai jis teigė, kad nemažai bendrovių Estijoje jau turi antrinių įmonių, nes ten nemokamas pelno mokestis. Anot verslininko, tas pačias paslaugas galima teikti ir Lietuvoje, tačiau

Estija patrauklesnė savo mokesčių sistema. Apie planus perkelti valdomų įmonių centrinę būstinę savaitraščiui „Ekonomika. lt“ yra užsiminęs ir verslininkas Benas Gudelis. Jis tvirtino, kad „KristiAna“ ir „Fragrances International“ rimtai svarsto šią galimybę, o jis pats pavargo nuo požiūrio į verslininkus Lietuvoje ir valdžios politikos.

Kitos priežastys Dėl kiek skirtingų priežasčių dalį veiklos Estijoje vykdo ir „TonyBet“ lažybų punktus valdanti bendrovė Lošimų strateginė grupė. Pasak jos vadovo Vygerdo Joniko, įmonė norėtų šią veiklą vykdyti Lietuvoje, tačiau paprasčiausiai negali, nes interneto lošimai mūsų šalyje nėra reglamentuoti, o valstybinės institucijos nerodo didelio noro šio darbo imtis. „Viską lėmė valstybinių įstaigų politika ir strategija. Ilgai bendraujame dėl šio dalyko su Valstybine lošimų priežiūros tarnyba, iš kurios nuolat jaučiame spaudimą, o įstatymo raidė, labai neaiški, daž-

»

Estijos pelno mokesčio sistema yra unikali

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

niausiai traktuojama verslininkų nenaudai. Estijoje yra priešingai“, – sako jis. V. Jonikas neatmeta galimybės, kad jei situacija mūsų šalyje nesikeis, bendrovė visą veiklą perkels į kaimynę Estiją.

„Ten palankūs įstatymai, turime licenciją, patogiau vykdyti veiklą, pritraukti užsienio žaidėjų. Tačiau ir sumokėti mokesčiai tada lieka Estijoje, – aiškina Lošimų strateginės grupės vadovas. – Mes

Mažiau reklamuos gėrimų ■ Lietuvos aludarių

gildija papildė Lietuvos aludarių garbės kodeksą naujais savanoriškais reklamos apribojimais.

Lietuvos paštas tvirtina planingai brendantis iš nuostolių. Fotodiena

esame patriotai ir jei galėtume veiklą vykdyti Lietuvoje, tik taip ir darytume. Sutinku, mokestinė bazė Estijoje palankesnė, bet mums tai nerūpi.“ Prieš porą metų apie galimybę verslą perkelti į kaimynę Latviją buvo užsiminęs bendrovės „Apranga“ generalinis direktorius Rimantas Perveneckas. Tačiau šiandien jis tvirtina, kad apie tai įmonė nebegalvoja. „Gyvename tokioje šalyje ir turime prisitaikyti, – sako jis. – Jeigu situacija kardinaliai keistųsi, galbūt ir mes kitaip galvotume. Mums labai nepatiko anksčiau vykęs pridėtinės vertės mokesčio keitimas, nes tai mažmeninei prekybai yra skausmingas procesas. Ir ne tik dėl kainų – techniškai tai nėra lengva įgyvendinti. Mokestinių įstatymų keitimas neigia-

mai veikia įmonių veiklą, sunku planuoti, bet tai kol kas mūsų neskatina galvoti apie verslo perkėlimą į kitą šalį.“

Kalta verslo aplinka Statistikos departamentas skaičiuoja, kad jau trečius metus šalies tiesioginės investicijos užsienyje drastiškai nekinta: praėjusių metų pabaigoje jos sudarė 5,37 mlrd. litų, 2010-aisiais – 5,42 mlrd. litų, 2009 metais – 5,5 mlrd. litų. Tiesa, šių metų I ketvirtį jos ūgtelėjo 355 mln. litų, palyginti su 2011 metų paskutiniu ketvirčiu. Šių metų pradžioje didžiausias pinigų srautas iš Lietuvos pasiekė Nyderlandus (daugiau nei 1,6 mlrd. litų), Latviją (858 mln. litų) ir Kiprą (625,6 mln. litų). Tiesa, pastaroji valstybė yra lengvatinių mokesčių zona. Estija šiame reitinge

Aludariai produkciją nuo šiol reklamuos tik vėlų vakarą. Fotodiena

nėra tarp lyderių: šių metų I ketvirtį Lietuvos tiesioginės investicijos čia buvo 115,9 mln. litų. Tačiau augo jos septynmyliais žingsniais: praėjusių metų III ketvirtį sudarė 0,42 mln. litų, o po pusmečio perkopė 100 mln. litų. Nyderlanduose antrinių bendrovių turi viena didžiausių šalies bendrovių „Maxima grupė“. Anksčiau skelbta, kad šį verslininkų pasirinkimą lėmė galimybė diversifikuoti verslo riziką, verslo aplinka, įstatyminės bazės stabilums ir jos patrauklumas užsienio investuotojams. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas sako, kad mūsų paslaugų sektoriaus bendrovėms verslus perkelti į užsienį gerokai lengviau nei pramonės at-

Buvo nutarta, kad Lietuvos aludarių gildijai priklausančių bendrovių nealkoholinio alaus ir sidro reklama bus transliuojama

stovams. Tačiau nepaisant prastesnės verslo aplinkos Lietuvoje jis neprognozuoja masinio įmonių perkraustymo į užsienį. „Pagal verslo aplinką šalyje esame vidutiniokai. Pasaulio banko skaičiuojamame „Doing business“ indekse esame 27 vietoje. Tai pakankamai neblogai. Kita vertus, per metus mūsų pozicija šiame reitinge pablogėjo – buvome 25. Tai rodo, kad šalys, su kuriomis konkuruojame, verslo aplinkos reformas daro greičiau ir efektyviau nei Lietuva“, – sako jis.

Visi nesikraustys Anot A. Izgorodino, pirmieji verslo problemų sąraše yra mokesčiai, sudėtinga ir paini jų sistema, pernelyg dažni pakeitimai, daromi neatsižvelgiant, kaip jie paveiks verslo aplinką, vartotojų perka-

FAKTAI Verslo aplinka Lietuvoje

••Pasaulio banko sudaromame „Doing business“ indekse Lietuva pagal verslo aplinką šiemet užima 27 vietą. Praėjusiais metais mūsų šalis užėmė 25 šio reitingo poziciją ••Lietuvoje įmonės mokesčius moka dažniau nei šalyse kaimynėse: vidutiniškai 11 kartų per metus. Estijoje jos moka mokesčius 8, o Latvijoje – 7 kartus per metus ••Daugiausia Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų tenka Nyderlandams, Latvijai ir Kiprui ••Investicijos Estijoje nėra vienos didžiausių, tačiau nuo praėjusių metų III ketvirčio jos čia išaugo nuo 0,42 mln. iki 115,9 mln. litų šių metų I ketvirtį

Įmones į Estiją perkelti dalį verslo ar centrines būstines labiausiai skatina permaininga ir nepalanki mokestinė aplinka Lietuvoje. Reuters

ne anksčiau kaip 22 val. Lietuvos įstatymai draudžia dienos metu rodyti alaus ir sidro reklamą, tačiau įstatymuose esanti spraga leido reklamuoti nealkoholinį alų ir sidrą. Naujuoju apribojimu jau pasinaudojo įmonės „Švyturys – Utenos alus“ ir „Volfas Engelman“.

mąją galią, įmonių finansinę būklę. „Vis dėlto nemanau, kad įmonių perkėlimas į kitas šalis gali tapti tendencija. Turėtų drastiškai pasikeisti verslo aplinka, – sako A. Izgorodinas. – Kol kas sunku pasakyti, kaip ji kis, kai darbą pradės nauja vyriausybė, tačiau pesimistinių prognozių neturiu. Viskas priklausys nuo to, kaip Lietuva sugebės tvarkytis su struktūrinėmis problemomis ir kaip keisis šalies verslo aplinka, palyginti su kitomis Baltijos šalimis.“ Svaitraščio kalbinama advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkė Saulė Dagilytė pripažįsta, kad Estijos pelno mokesčio sistema yra unikali: ji leidžia nemokėti mokesčių nuo įmonės pelno, kol jis nėra paskirstomas dividendais bendrovės akcininkams. „Tad galima nemokėti mokesčių nuo reinvestuojamo į verslą pelno. Nors Lietuvoje galiojanti pelno mokesčio sistema taip pat yra gana patraukli, dar vienas svarbus Estijos pranašumas – mokesčių sistemos stabilumas, – pasakoja ji. – Dėl 2008 metais įvykdytos „naktinės“ mokesčių reformos Lietuvoje 2009 metais galėjome stebėti lietuviško verslo judėjimą į stabilesnes mokestines jurisdikcijas, tarp jų ir į Estiją.“ S. Dagilytė sako, kad Estijoje administravimas paprastesnis nei mūsų šalyje. Ji pasakoja, kad susiduria ir su smulkesnėmis įmonėmis, kurios domisi verslo valdymo perkėlimo galimybėmis. „Susidomėjimas nėra atslūgęs ir dabar“, – teigia ji. Šalies verslininkai domisi ne tik Estija, tarp kitų verslo valdymui patrauklių jurisdikcijų minimi Nyderlandai, Liuksemburgas, Malta ir Didžioji Britanija.

Lietuvoje

7

Betoninis mąstymas užgožia smulkiuosius Vilniaus savivaldybės tarnautojas ir jaunasis socialdemokratas Marius Skarupskas, su bendraminčiais sėkmingai sukūręs mobiliųjų turgelių tinklą, toliau nenustygsta ir yra kupinas idėjų, kaip konkrečiai, o ne tuščiais lozungais padėti tarpti smulkiajam verslui.

M. Skarupskas: „Lietuva ir toliau yra linkusi „įbetonuoti“ Europos pinigus, užuot skyrusi juos smulkioms veikloms“. Fotodiena Jeronimas Juršėnas info@ekonomika.lt

G

yvai su verslu kas dieną susiduriantis Vilniaus miesto savivaldybės Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas mano, kad yra du būdai smulkesniam verslui skatinti – teisinės bazės lankstumas, pavyzdžiui, lengvinant buhalterinę apskaitą, ir jo rėmimas per viešuosius finansus. „Štai dalis viešųjų pirkimų, kuriems išleidžiama milijardai, galėtų būti privalomai skirta tik smulkiajam verslui, net jeigu jo siūloma kaina būtų aukštesnė už masto ekonomiją pritaikančių didžiųjų įmonių, – siūlo M. Skarupskas. – Sakykime, mokyklos renovavimo projekte, kur reikia pakeisti santechniką, turėtų dalyvauti tik tos įmonės, kurių apyvarta yra ne „nuo“, o iki tam tikros sumos milijonų litų.“ Jo pastebėjimu, Lietuva ir toliau yra linkusi „įbetonuoti“ europinius pinigus, užuot skyrusi juos smulkioms veikloms. „Galime pastatyti naują, didelę ir gražią darbo biržą, bet taip turinio nesukuriame, verslo neišjudiname. Nes jau

pastatytiems slėniams reikia rimtai padirbėti dėl turinio“, – sako M. Skarupskas. Jaunojo socialdemokrato žodžiais, ir pati valstybė galėtų būti ne naujo smulkiojo verslo subsidijuotoja ar šelpėja, o dalininkė. „Sakykime, valstybė skiria 700 tūkst. verslui, o kas toliau – jai neįdomu. Tačiau šalis į tai galėtų žiūrėti kaip į verslą, į subsidijas žiūrėti kaip �� investicijas ir dalyvauti valdant įmonę“, – mano M. Skarupskas. Vertindamas dabartinės valdžios pastangas pastaruosius ketverius metus skatinti smulkųjį verslą M. Skarupskas pirmiausia kreipia dėmesį ne į injekcijų sumas, o į veiksmo prasmę. Jo vertinimu, dabartinė dešiniųjų valdžia iš principo nusigręžė nuo smulkiųjų, nes daugiau dėmesio skyrė tarptautiniams galiūnams. „Klausimas, kur pinigai padedami: didžiausia problema yra jų skirstymo logika ir efektyvumas. Man regis, dabartinė valdžiai iki galo neužčiuopė, kur investuoti: pridėjo lėšų į „Barclay's“ atėjimą, bet tai apsunkino smulkiųjų verslų padėtį“, – neabejoja jis. M. Skarupskas savo pastangomis per tuos pačius

ketverius metus sukūrė vilniečių jau pamėgtą mobiliųjų turgelių tinklą – apčiuopiamą mechanizmą, kuriuo didžiųjų prekybos centrų kaimynystėje gali naudotis smulkieji verslininkai ir prieiti prie pirkėjo, „Kaip dabar atsimenu, viskas prasidėjo prieš vienas Kalėdas, po diskusijų su Žemės ūkio rūmais“, – pasakoja M. Skarupskas. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas prieš kelias savaites savaitraščiui „Ekonomika.lt“ taip pat gyrė šiuos turgelius. Jie ne tik priartėjo prie žmonių, bet yra ir tvarkingesni už tradicines turgavietes. Net jeigu kuriasi smulkiųjų tinklai ir tinkleliai, čia pat vis sparčiau „tinklėja“ ir stambusis verslas. „Net jei norėsi išgerti natūralaus, o ne iš sintetinių mielių, alaus, virto nedidelėje darykloje, galiausiai jau nerasi, kur įsigyti, jeigu jo nebus siūloma nišiniame bare ar parduotuvėje, – nerimauja dėl prekybos tinklų, picerijų, vaistinių ir kitų stiprėjimo M. Skarupskas. – Deja, tai yra natūrali konservatoriška liberalioji evoliucija.“ Užs. Nr. 17-08-2012


Kitu žvilgsniu

8

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

Brolių išbandymas verslu

Broliai Augustinas, Kristijonas ir Dominykas Vizbarai aukštųjų technologijų verslui pradėti pasirinko Lietuvą. Ambicingi verslininkai neslepia, kad jų negąsdina mažai žinomas šalies vardas ar šeimos verslo modelis.

CV

Evelina Povilaitytė evelina.povilaityte@ekonomika.lt

V

Generalinis direktorius

izbarų įkurta bendrovė „Brolis Semiconductors“ planuoja auginti kristalus pagal klientų pateikiamas technines specifikacijas mokslo ir pramonės tikslams. Taip pat gamins inovatyvius puslaidininkinius lazerinius diodus, kurių šiuo metu rinkoje nesugeba pagaminti niekas. Kokių verslo perspektyvų mato pradedantieji aukštųjų technologijų verslininkai, savaitraščiui „Ekonomika. lt“ pasakoja įmonės komercijos direktorius Augustinas Vizbaras.

Anksčiau dirbo jūrų technologijų ir medienos pramonės srityse 2007 m. įkūrė UAB „Brolis Timber“ Studijavo transporto inžineriją bei transporto ir jūrų technologijų vadybą Lietuvoje bei Belgijoje

CV

Manau, geresnės komandos surinkti neįmanoma. Vienas kitą puikiai pažįstame ir siekdami bendro tikslo veikiame kaip kumštis. Nemažai jaunų įmonių žlunga, kai po kelerių metų atsiranda trintis tarp įkūrėjų, išryškėja charakterių skirtumai, nebeleidžiantys dirbti kartu. Rizikuoti tikrai nebijome – suprantame, kad esame jauni ir mažai patyrę, tačiau motyvacijos ir ambicijų turime daugiau nei kiti. Galbūt pradžioje bus daug tuščių apsisukimų, bet manome, kad būsime greitesni nei konkurentai.

?

Jau dabar esate vertinami kaip itin perspektyvūs verslininkai. Kaip manote, nuo

NUOMONĖ

Kristijonas Vizbaras

Technikos direktorius Pagrindinė specializacijos kryptis – III–V grupės puslaidininkių molekulinio pluoštelio epitaksija, ypač stibidų ir arsenidų junginių. Jo technologijos pritaikytos pasauliniams rekordiniams prietaisams

?

Įkūrėte šeimos verslą, ar nesibaiminote visko sudėti į bendrą katilą ir kartu rizikuoti?

Dominykas Vizbaras

Augustinas ir Kristijonas Vizbarai tvirtina rizikuoti nebijantys: jie pasitiki savo turima unikalia idėja ir stipria broliška komanda. Fotodiena

ko viską reikia pradėti? Verslo pradžiai labai svarbi idėja ir patikima komanda. Mes turime unikalią technologiją, esame savo srities ekspertai: išmanome tiek kristalų auginimą, tiek pačių prietaisų kūrimą ir gamybą. Komanda stipri, nes turime patirties ir versle.

?

Kodėl savo verslui plėtoti pasirinkote Lietuvą, kai daugelis verslininkų šiandien čia nepatenkinti esamomis sąlygomis? Ieškodami vietos verslui svarstėme įvairius variantus: ir JAV, ir Vokietiją, ir Airiją. Tačiau likome Lie-

tuvoje. Bene svarbiausias faktorius mūsų atveju buvo greitis – t. y., kaip greitai galima įsikurti bei pritraukti investicijų. Šiuo požiūriu Lietuvoje situacija tikrai nebloga: per mažiau nei pusmetį pavyko pritraukti investicijų iš rizikos kapitalo fondo „Litcapital“, taip pat pateikti dvi paraiškas pagal Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos programą. Manau, kad tokio dydžio in-

vesticijų per tiek laiko pritraukti kitur būtų tiesiog neįmanoma.

?

Kokios aukštųjų technologijų perspektyvos mūsų šalyje?

Jos palankios dėl minėto ES finansavimo ir rizikos kapitalo fondų veiklos. Tai pat yra pakankamai kvalifikuotų specialistų, ypač jau egzistuojančiose pramonės srityse, tokiose kaip lazerinės technologijos ar biotechnologijos.

» Nemažai jaunų įmonių žlunga, kai

po kelerių metų atsiranda trintis tarp įkūrėjų

Studijavo elektroniką ir fiziką Lietuvoje, Švedijoje ir Vokietijoje

?

Akivaizdu, kad daugelis jūsų klientų greičiausiai bus užsieniečiai. Kaip planuojate jų pritraukti? Ar nesukliudys mažai žinomas Lietuvos vardas? Klientų stengiamės pritraukti įvairiais būdais: dalyvaujame svarbiausiose pasaulinėse parodose ir konferencijose, reklamuojamės tikslinėse informacinėse priemonėse. Daug padeda asmeniniai kontaktai, išplėtoti per doktorantūros studijas. Šiuo atveju mažai žinomas Lietuvos vardas pranašumų gal ir neprideda, tačiau pasakyti, kad tai būtų didelis minusas, taip pat negalime. Svarbu tai,

CV

Augustinas Vizbaras

Komercijos direktorius Specializacija – ilgabangiai puslaidininkiniai lazeriai, kvantiniai kaskadiniai lazeriai ir jų technologijos Yra sukūręs vienetinių pasaulyje lazerių Studijavo elektroniką ir fiziką Lietuvoje, Švedijoje bei Vokietijoje

kad esame ES ir NATO sudėtyje. Gaminsime lazerinius diodus, kuriuos galima naudoti spektroskopinių, didelės galios lazerinių diodų sistemų arba medicinos įrangos gamybai. Ateityje mūsų komponentai turėtų pasiekti ir masines rinkas: automobilių, buitinės technikos, aplinkosaugos ir kt. pramonės šakas.

?

Daugelis verslininkų šiandien su nerimu stebi Europos rinką, euro zoną ir jose vykstančius procesus. Kokias artimiausiu metu verslui perspektyvas jūs galite prognozuoti savo rinkos segmente?

Mūsų verslas nėra išskirtinis ir lygiai taip pat reaguoja į ekonomikos pakilimus ir nuosmukius. Galbūt mums šiek tiek lengviau, kad mūsų produktai dar nėra skirti masiniams vartotojams, o orientuoti į tikslines technologines rinkas, kurios atsparesnės ekonominiams nestabilumams. Tačiau niekas nėra apsaugotas, ir dėl to bet koks verslas yra rizikingas. Tai visiškai natūralu, ir jeigu bijotume rizikos, verslo net nebūtume mėginę pradėti.

Ar verta Lietuvoje kurti šeimos verslą? Kokybės labui

Viskas yra Lietuvoje

Algirdas Gluodas , saldainių fabriko „Rūta“ vadovas: Valdant šeimai priklausantį verslą daug lengviau išlaikyti vertybes, bendravimą, ryšius, kartu – ir kokybę, dėl kurios reikia kariauti kasdien, tada priekyje bus šviesūs horizontai. Bet Lietuvoje nėra požiūrio, kad reikia palaikyti savus gamintojus ir pirkti jų gaminamus produktus

Vladas Algirdas Bumelis, biotechnologas, genų inžinerijos farmacijos Lietuvoje pradininkas: Kam jauniems mokslininkams važiuoti į airijas ar anglijas, jei viskas, ko reikia, yra čia? Kur jie ras geriau? Sakysite, kitur daugiau moka. Bet viską turime vertinti santykinai – imant visas sritis, pigesnio pragyvenimo lygio nei Lietuvoje nėra

ELTA

Fotodiena


Diskutuokime

10

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

INBOX 2012-08-14 22:26

Tai ir vėl ne kas kita, » kaip naujas būdas

Visiškas absurdas! Tai ir vėl ne kas kita, kaip naujas būdas pasipelnyti iš sostinės gyventojų taikant dar neegzistuojančią sistemą. Užuot priėmę jau esančias sistemas Vakarų Europoje jie vel-

pasipelnyti iš sostinės gyventojų taikant dar neegzistuojančią sistemą

Butai gali atpigti

GERIAUSI

www.ek.lt komentarai

Didelis burbulas 2012-08-14 14:18 Tas „Facebook'as“ – visiška nesąmonė. Kas nemoka bendrauti realiame gyvenime, bando bendravimo stygių kompensuoti „Facebook'u“. Greitai priaugsime tokį lygį, kad bendrausime tik virtualioje erdvėje ir nebekelsime kojos iš namų, o kompiuteris bus geriausias draugas. Psichologinio pobūdžio ligos atsiranda tik per kompiuterius. Mamule 2012-08-14 12:52 Gyvenimiška patirtis diktuoja prognozę, kad tiems, kas neturės pakankamai lėšų subtilesnėms studijoms, visada pravers gero statybininko (nes namus, butus remontuoti visada reikėjo ir reikės ), pedagogo (nes kas gi mokys kitus), automobilių meistro t. t. išsilavinimas. Sąžiningam, tvarkingam, darbščiam ir taktiškam žmogui darbo visada atsiras. mhm 2012-08-15 13:48 Manau, kad ne taip ir sunku susirasti tą darbą užsienyje, ypač jei moki kalbą. Ten padirbus kurį laiką ir netekus darbo mokamos socialinės išmokos, jos tikrai neleidžia skursti ir leidžia normaliai gyventi. Kad ir kaip būtų, užsienyje yra daug geriau, nes galima gyventi ,o ne tik egzistuoti kaip Lietuvoje

VVV 2012-08-16 11:07:52 Daug kas turbūt svajoja, kad pasaulis galų gale pradėtų bent kiek "žaliau" gyventi, bet juk visiems milijardieriams svarbu tik pinigai, o ne žemės išsaugojimas. Lengva pasakyti gyvenk sveikai, žaliai ir t.t, bet toks gyvenimas kainuoja tikrai daug, ir to dauguma žmonių tiesiog negali sau leisti. Visi norėtų maitintis sveiku maistu, naudoti natūralias ir ekologiškas higienos priemones ir t.t., bet turbūt daugelis žinome, kad, pvz., cheminis šampūnas kainuoja kelis litus, o ekologiškas keliasdešimt....

tui gaišina savo brangų laiką bei finansavimo lėšas, kurias dengs dar vienas valstybinis projektas! O kur optimalūs sprendimai keleivio atžvilgiu? Kodėl nėra savaitinių bilietų, ir apskritai kam tas

aktyvėjimas butų rinkoje, o Kaune, kaip įprasta, rinkoje nieko nevyksta. Tokias tendencijas ekspertai sieja su palyginti mažomis individualių namų kainomis – Kauno gyventojai vietoj butų renkasi pirkti namus.

Paulius Grinkevičius paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

■ Sostinėje šiuo metu

statoma maždaug dvigubai daugiau butų, nei gyventojai nuperka. Pasak ekspertų, pasiūlos padidėjimas gali lemti ir kiek mažesnes butų kainas metų pabaigoje, o perkaitimo rinkoje baimintis nederėtų – didžiausiais projektais užsiima patyrusios NT bendrovės. „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio nuomone, pažvelgus į daugiausiai butų statančių bendrovių pavadinimus matyti, kad dominuoja senieji rinkos dalyviai. Esą šiuo metu yra 6–7 bendrovės, kurios stato daugiau negu 100 butų, dauguma jų – žinomos ir prieš krizę dirbusios bendrovės „MG Valda“, „Hanner“, „Eika“, „Realco“. Tai nekelia abejonių, kad dauguma butų bus sėkmingai išparduota. „Dauguma butus statančių bendrovių yra patikimos, tos, kurios ir sunkmečiu sukandusios dantis užbaigdavo statybas, – aiškino S. Vagonis. – Kita vertus, niekas negali paneigti, kad mažiau finansiškai pajėgūs plėtotojai gali vėl įšaldyti statybas.“ Pasak pašnekovo, išaugusi butų pasiūla leidžia manyti, kad metų pabaigoje norintys pirkti būstą žmonės turės geras pozici-

Loftai pigesni

Šiuo metu sostinėje parduodamų naujų butų skaičius dvigubai viršija pasiūlą. Fotodiena

jas ir galbūt galės paside- gimą iš dalies lemia ir rėti dėl būsto kainos. sprendimas atnaujinti per krizę sustabdytus projekKaune – štilis tus. „Inreal“ Konsultacijų ir „Didžiausios bendroanalizės departamento vės, kurios statė prieš vadovas Arnoldas Anta- krizę, stato ir šiandieną, navičius kalbėjo, kad, nors jos daugiau ar mažiau tendencijos sostinėje kol įsivertina paklausą, stato kas nesikeičia ir naujų pastoviu tempu ir didelių butų statoma du kartus forsavimų nedaro. Padidaugiau negu nuperkama, dėjusią paklausą matome jau matyti, kad antrąjį dėl naujų rinkos dalyvių“, pusmetį statybų tempai – kalbėjo A. Antanavičius. gali sulėtėti. Jis pridūrė, kad KlaipėPasak jo, pasiūlos au- doje taip pat matomas su-

» Dauguma butus statančių

bendrovių yra patikimos, tos, kurios ir sunkmečiu sukandusios dantis užbaigdavo statybas

Šiemet vis daugiau NT plėtotojų pardavinėja ir loftų tipų būstus. A. Antanavičiaus manymu, sėkmingą loftų būstų pardavimą lemia palyginti nedidelės kainos – esą netrūksta pavyzdžių, kai Lietuvos didmiesčiuose panašiose vietose esančių butų ir loftų tipo butų kainos skiriasi keletą kartų. S. Vagonis sako, kad žmones įsikurti loftuose daugiausiai skatina nestandartinės erdvės – aukštos lubos, neįprastas planavimas. Vis dėlto esą nors dabar parduodamų loftų skaičius gerokai išaugęs – prieš kelerius metus jų buvo dešimtys, o dabar jau šimtai, – iš anksto loftų pardavimui niekas neruošia. „Ne visi NT plėtotojai stato ten, kur nori, – dažniausiai statoma ten, kur turi žemės sklypą, – pasakojo S. Vagonis. – Gyvenamąsias patalpas loftuose daugiausiai parduoda tie plėtotojai, kurie turi nelikvidžias, nepaklausias gamybines patalpas. Nėra taip, kad plėtotojai pirktų gamybines patalpas tik tam, kad padarytų loftą.“

www.ek.lt/video

Kaip padidėjusi naujų butų pasiūla atsilieps jų kainoms metų pabaigoje?

Lauras

LANKOMIAUSI

www.ek.lt

SAVAITĖS STRAIPSNIAI

„Čili“: viena bėda – ne bėda Į kriminalistų tinklus įkliuvęs buvęs kriminalistas, verslininkas Tadas Karosas dievagojasi tapęs provokacijos auka, vis dėlto šį mėnesį pateikti kaltinimai kyšio davimu gali atrodyti kaip dėsninga jo turiningo gyvenimo ir sudėtingos veiklos atomazga.

„Apple“ išsiaiškino, kodėl vartotojai renkasi „Android“ Kompanija „Apple“ išlieka stambi dalyvė išmaniųjų telefonų rinkoje, tačiau vartotojiškų įrenginių su operacine sistema „Android“ bazė yra žymiai platesnė – „Google“ programinei platformai tenka apie 70 proc. mobilių platformų rinkos.

Emigrantų filosofija: neturiu darbo, bet į Lietuvą negrįšiu Vieni į užsienį laimės ieškoti skuba spaudžiami skolų ir ilgų darbo paieškų Lietuvoje, o yra ir tokių, kurie tiesiai šviesiai sako, kad emigruoti skatina ne tik noras ant duonos užsitepti sviesto, bet ir požiūris į žmogų mūsų šalyje – „ten“ geriau, šviesiau ir mieliau. Ar tikrai?

Kai biržoje prekiauja kompiuteriai Šiandien finansų pasaulyje varžosi ne tik žmonės, bet ir kompiuteriai. Algoritmai atlieka sudėtingus skaičiavimus ir automatizuotai prekiauja vertybinių popierių biržose...

„Goldman Sachs“ atspėjo Lietuvos olimpiečių rezultatus

SAVAITĖS KLAUSIMAS

POPULIARIAUSI

laikas reikalingas? vienaip ar kitaip sostinėje įpusėjus 17:00val prasideda kamščiai, o jei tu jo centre kas tada? absurdas visiškas!!!

čia jungiasi www.ek.lt draugai

Prieš Londono olimpines žaidynes „Goldman Sachs“ paskelbė savo medalių prognozes. Banko prognozės dėl Lietuvos pasitvirtino 100 procentų.


Tryliktas puslapis

12

KRIMINALINĖS NAUJIENOS

SAVAITĖS KRIMINALŲ

TOP 3

Neįsileis lietuvio ■ Lietuvis Laimutis Mogenis bus penkerius metus neįleidžiamas į Estijos teritoriją.

Taip nusprendė Tartu apygardos teismas, nes L. Mogenį pripažino kaltu priklausius nusikaltėlių grupuotei ir dėl su narkotikais susijusių nusikaltimų. Jis Estijoje atliks pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę, o po jos bus išsiųstas iš šalies ir jam bus draudžiama į ją atvykti ateinančius penkerius metus.

Mažeikių bendrovės direktorių A. R., kaltinamą sukčiavimu, turto pasisavinimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu. A. R. su keliomis Lenkijos bendrovėmis, kurių

mat pavargo gyventi nuolatinėje įtampoje. I spanija . Ispanijos vartotojų teisių gynimo konfederacija „Ceaccu“ padavė „Ryanair“ į teismą, nes liepos 26 dieną Valensijos oro uoste trims šios bendrovės lėktuvams teko leistis avariniu būdu, mat lėktuvai pritrūko degalų. „Ryanair“

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

tikina, kad visiems lėktuvams dar būtų pakakę degalų ore išsilaikyti 30 minučių. L atvija . Bankrutuojančio banko „Latvijas Krajbanka“ bankroto administratorius pateikė reikalavimą maestro Raimondui Paului sumokėti 100 latų (beveik 500 litų), kurie jam buvo permokėti

per klaidą. Kompozitorius banke laikė apie milijoną eurų. Už prarastas santaupas vėliau gavo 70 tūkst. latų (347 tūkst. litų) kompensaciją. „Aišku, galima pasijuokti, tačiau viskam yra ribos“, – teigė jis komentuodamas situaciją, kai galiausiai pats liko skolingas bankui.

Biudžetą lopytų kaliniai laisvėje

Stogas virš galvos, sotus maistas, dirbti nereikia – beveik kaip viešbutis, tik išeiti niekur negali. Esate girdėję tokį kalėjimo apibūdinimą? Dėl nusikaltimų lietuvis į Estiją negalės patekti penkerius metus. Fotodiena

Fiktyviai apgyvendino ■ FNTT sulaikė vienos

K inija . Vieno Kinijos banko padalinio vadovas Gao Shanas po aštuonerių metų slapstymosi pasidavė Kinijos valdžiai. Jis, apkaltintas, kad iš klientų sąskaitų į Kanadą pervedė 151 mln. JAV dolerių, 2005 metais pabėgo į Kanadą. G. Shanas pasidavė pats,

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

darbuotojai turėjo atlikti Mažeikių naftos perdirbimo įmonės remontą, sudarė sutartis dėl 400 asmenų apgyvendinimo. Tačiau dalis sutarčių buvo fiktyvios, iš kurių per du mėnesius A. R uždirbo 55 tūkst. litų.

Dina Sergijenko dina@ekonomika.lt

J

okia paslaptis: Lietuvoje vis dar pasitaiko situacijų, kai smulkieji nusikaltėliai tyčia daro nusikaltimus, už kuriuos būtų sodinami už grotų. Nes ten paprasčiau nei lais-

vėje – stogu virš galvos rūpintis nereikia, maitina sočiai ir kelis kartus per dieną, be to, kalėjimas

»

10 mln. litų per metus – tiek kainuoja nuteistuosius vežioti iš vienos įstaigos į kitą

suteikia galimybę nemokamai šviestis, sportuoti, norintys gali dirbti šalia įkalinimo įstaigų įkurtose įmonėse.

Taupys rekonstruodami Didžiulė sistema gerokai patuština valstybės kišenes. Šiandien išlaikyti reikia 11 laisvės atėmimo vietų, kurių ne viena –

itin prastos būklės ir dėl to reikia didesnių išlaidų pastatams išlaikyti, šildyti, tvarkyti. Išlaidas žymiai sumažinti turėtų planuojama įkalinimo įstaigų pertvarka. Iki 2017 metų turėtų būti pastatytos 4 naujos įkalinimo įstaigos ir rekonstruotos senos. Štai konkurse, kuriuo pri-

Paradoksas, tačiau būdas taupyti valstybės lėšas, skiriamas milžiniškai Lietuvos bausmių sistemai, – paleisti kalinius į laisvę lygtinai, sako specialistai. Fotodiena

vatūs investuotojai kviečiami iškeldinti Vilniaus centre esantį kalėjimą į Pravieniškes ir administruoti šias patalpas ateityje, panoro dalyvauti 5 dalyviai. Rekonstruoti ir naujai pastatyti kalėjimai leis sunaudoti mažiau energijos, kalinių priežiūrai juose reikės mažiau prižiūrėtojų – jų darbą kompensuos elektroninės stebėjimo sistemos. Nauja sistema sumažins ir kalinių pervežimo išlaidas. „10 mln. litų per metus – tiek kainuoja nuteistuosius vežioti iš vienos įstaigos į kitą“, – yra skaičiavęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Naujų įkalinimo įstaigų statyba turėtų kainuoti apie 600 mln. litų. Iš Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių ir Marijampolės miestų centrų iškeldinus įkalinimo įstaigas, buvusias kalėjimų patalpas rengiamasi parduoti, o gautomis lėšomis iš dalies finansuoti rekonstrukciją ir naujų patalpų statybas. Kitą dalį sumokėti reikės iš valstybės biudžeto ir privačių lėšų panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.

» Logiška, kad sumažėjus nuteistųjų

atitinkamai sumažėja ir lėšos, skiriamos jiems išlaikyti. Štai kaip valstybė gali sutaupyti

Tryliktas puslapis nė vienos uždėtos“, – sakė Teisingumo ministerijos Informacijos valdymo ir visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius. Iš daugiau nei 600 kalinių, rašiusių prašymus paleisti į laisvę pirma laiko, tik keliolika sutiktų būti stebimi naudojant šias apyrankes.

kainuoja apie 47,2 lito, po pertvarkos, skaičiuoja ekspertai, kainuos apie 40 litų. Tiesa, pabrėžiama, kad iš šios sumos maistui skiriama mažoji dalis – vidutiniškai daugiau nei 5 litai. Vertinant bendrai – skaičiai įspūdingi. Kalėjimų departamento duomenimis, rugpjūčio viduryje įkalinimo įstaigose kalėjo 9 931 nuteistasis. Per dieną jiems išlaikyti valstybė skiria 468,7 tūkst. litų. Per metus ši suma išauga iki 171 mln. litų. Taigi skaičiuojant šiandienos sąlygomis, jeigu vieną kalinį išlaikyti atpigtų 10 litų, per metus būtų sutaupoma apie 26 mln. litų. Tiesa, Kalėjimų departamento viešųjų ryšių specialistė Audrė Mišeikienė pabrėžė, kad bendras bausmių vykdymo sistemos finansavimas mažėjo: nuo 234 tūkst. litų 2008 metais iki 188 tūkst. litų 2012 metais.

sprendimas, kad teismai galės nurodyti, kuriuos lygtinai paleidžiamus asmenis ar tuos, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, stebėti naudojant elektronines apyrankes. Dieną tokią apyrankę prižiūrėti ir tvarkyti kainuotų 13 litų, o tai, anot R. Šimašiaus, gerokai pigiau ir patogiau nei pareigūnui fiziškai vykti į nuteistojo namus ir tikrinti, ar jis tikrai yra ten. Šiuo metu Probacijos tarnybos stebi 8,1 tūkst. nuteistųjų. Kalėjimų departamentas dvejiems metams išsinuomojo 100 tokių elektroninių apyrankių. Tačiau panašu, kad apyrankėmis nuteistųjų skaičiaus kalėjimuose sumažinti nepavyks, o ir žymiai atpiginti paleistųjų lygtinai priežiūros apyrankės taip pat nepadės. „Jos dedamos tik tiems asmenims, kurie sutinka būti stebimi elektroninėmis apyrankėmis. Iki šios dienos neturime dar

Išlaikymui – milijonai

Apyrankių nenori

Atpigti turėtų ir kalinių išlaikymas. Šiandien vienas kalinys per dieną mokesčių mokėtojams

Taupyti lėšas turėtų padėti šių metų liepos 1-ąją įsigaliojęs naujas Probacijos įstatymas ir priimtas

Elektroninės stebėjimo apyrankės dedamos tik tiems, kurie sutinka būti stebimi. Iki šios dienos neturime dar nė vienos uždėtos

»

Bent trečdaliu mažiau Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas teigė, kad valstybė galėtų sutaupyti, jeigu būtų vykdomi priimti įstatymai. „Dabartinis Probacijos įstatymas atitinka progresyvių valstybių įstatymus, tačiau užstrigome jį vykdydami“, – tvirtino pašnekovas. Anot jo, Lietuvoje menkai suprantama, kas yra Probacijos įstatymas. „Šis įstatymas priimtas tam, kad kalinių sumažėtų“, – aiškino jis. J. Stašinsko nuomone, tinkamai veikiant Probacijos įstatymui Lietuvoje kalinių turėtų sumažėti mažiausiai trečdaliu, o geriausiu atveju – per pusę. „Logiška, kad sumažėjus nuteistųjų atitinkamai sumažėja ir lėšos, skiriamos jiems iš-

13 laikyti. Štai kaip valstybė gali sutaupyti“, – pabrėžė jis. Pašnekovas tvirtino, kad šiandien veikiančios Probacijos tarnybos ir Lygtinio paleidimo komisijos nedaro beveik nieko, kad kalinių skaičius būtų sumažintas. „Paleisti lygtinai į laisvę kaliniai turi būti kontroliuojami, o probacijos darbuotojai aiškina, kad šitaip pažeistų žmogaus teises ir t. t. Esmė ta, kad pareigūnai nenori dirbti ir niekas jų nepriverčia. Užsienyje pasakius žodį „probacija“ visiems viskas aišku, Lietuvoje supratimo nėra“, – piktinosi J. Stašinskas.

Stebėjimas nepadės Anot Kalinių globos draugijos pirmininko, elektroninės apyrankės sumažinti kalinčiųjų skaičiaus tikrai nepadės: „Apyrankės nieko neduoda. Kai kurie kaliniai neturi namų, nieko, visi jų nusikaltimai padaryti čia pat, vietoje.“ J. Stašinsko nuomone, tokios stebėjimo priemonės naudingos tik tuo atveju, kai dedamos kalintiems izoliatoriuose itin sunkius nusikaltimus padariusiems kaliniams, tiems, kurių negalima perkelti kitur dėl to, kad prisidės prie nusikalstamų susivienijimų arba pabėgs. Apyrankės praverstų ir tais atvejais, kai tenka

FAKTAI Kaliniai Lietuvoje

••2012 m. rugpjūtį įkalinimo įstaigose kalėjo 9 931 nuteistasis ••Per 2011 m. visa bausmių vykdymo sistema sumokėjo apie 53 mln. litų mokesčių ••Apie 15 proc. visų kalinčiųjų dirba įkalinimo įstaigose prie pataisos namų arba ūkio tvarkymo būriuose ••Šiose įstaigose būtų galima įdarbinti maždaug 30 proc. visų nuteistųjų – dukart daugiau nei dirba dabar ••Per 2011 m. 3 valstybės įmonės – Valstybės įmonė prie Alytaus pataisos namų, Valstybės įmonė prie Marijampolės pataisos namų, Valstybės įmonė prie Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos – sumokėjo 2 mln. 918 tūkst. Lt. mokesčių

tvarkyti įvairių stichinių nelaimių padarinius. „Uždėtų kaliniams, kuriems bausmės laiko nedaug likę, ir jie valys, kas, šluos“ – pasakojo specialistas. Anot jo, tai tik keli pavyzdžiai, kur būtų galima panaudoti tokias apyrankes, tačiau tikėtis, kad šios taps masiniu reiškiniu ir padės valstybei taupyti, neverta.


Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

Vilniaus pulsas

15

Išplatinta daugiau kaip 3,5 tūkst. Vilniečio kortelių Sostinės savivaldybė informuoja, kad iki penktadienio išplatinta apie 3,5 tūkst. Vilniečio kortelių. rapolas gabrys info@ekonomika.lt

N

aujosios kortelės neturintys keleiviai ir toliau be trukdžių naudojasi viešuoju transportu – iki mėnesio pabaigos galioja rugpjūčiui papildyta senoji e. bilieto kortelė, anksčiau įsigyti popieriniai bilietai galioja iki metų pabaigos, be to, prekybos vietose, kur laikinai nėra galimybės papildyti kortelės, vis dar parduodami vienkartiniai bilietai. „Dauguma keleivių turi vienkartinių bilietų ar rugpjūčiui papildytą mėnesio bilietą, tad laikini nesklandumai jiems įtakos neturi. Be to, ten, kur laikinai neveikia elektroninių bilietų terminalai, parduodami

vienkartiniai bilietai. Taip pat gyventojams nebūtina skubėti keisti senųjų kortelių į naująsias – jos bus nemokamai keičiamos iki metų pabaigos. Vis dėlto, diegiant tokio dydžio sistemą ir naują įrangą, tokie laikini sistemos derinimo darbai yra natūralūs ir yra taisomi nedelsiant, todėl atsiprašome gyventojų už patiriamus nepatogumus“, – sako Gintas Bliuvas, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorius. Primename, kad keleiviai, turintys rugpjūčio bilietą, juo gali važiuoti iki mėnesio pabaigos. Tokiems keleiviams naująją Vilniečio kortelę tokiems keleiviams reikės pasikeisti tik rugsėjo pradžioje. „Kiekvienai naujai sistemai subalansuoti

Kokį viešojo transporto bilietą pasirinkti

reikia tam tikro laiko, todėl pasirinkome rugpjūčio vidurį sistemai pradėti darbą – šiuo metu yra gerokai mažesnis keleivių srautas, o absoliuti dauguma keleivių yra įsigiję mėnesio ar vienkartinius bilietus. Dirbame didžiausiu įmanomu pajėgumu, kad sistema jau artimiausiu metu pradėtų veikti be nesklandumų. Skyrėme visas pajėgas, kad apmokytume naudotis naująja sistema pardavėjus, nedelsiant reaguojame į kylančius klausimus“, – sako G. Bliuvas. Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie naujuosius bilietus ir Vilniečio kortelę rasite: www.vilnius.lt/ vilnieciokortele. Užs. Nr. 16–08–2012

Šaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė

Naujos galimybės ■ Taršos leidimus parda-

vusi Aplinkos ministerija dalį jų skiria individualiuose namuose gyvenančių žmonių gerovei. Jie gali gauti paramą savo namams renovuoti, taip pat atsinaujinantiems energijos šaltiniams diegti.

Valstybės paramą renovacijai jau gali gauti ne tik daugiabučių, tačiau ir individualių namų gyventojai. Fotodiena

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) jau paskelbė kvietimą teikti paraiškas paramai gauti renovacijai ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams diegti individualiuose namuose. Parama bus skiriama vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų savininkams, šiais metais ketinantiems įsidiegti arba įsidiegusiems atsinaujinančius energijos šaltinius (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) ir gyvenamosios paskirties pastatų renovacijai kompensuoti. Parama skiriama iš Klimato kaitos specialiosios programos, kurioje kaupiamos už taršos

leidimų pardavimą gautos lėšos. „Dalis gyventojų jau seniai domėjosi ir pageidavo, kad valstybė skirtų paramą ne tik daugiabučių, tačiau ir individualių namų savininkams. Atsižvelgdami į poreikį dalį lėšų, gautų pardavus taršos leidimus, nukreipėme į šį sektorių“, – sako aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Kvietimai paskelbti atskirai kiekvienai finansuojamai priemonei, skiriama lėšų suma vienai priemonei – 900 tūkst. litų, o bendra abiem priemonėms skiriama lėšų suma – 1,8 mln. litų. Numatytas subsidijos dydis yra iki 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tačiau jis negali būti didesnis negu nurodyta aplinkos ministro įsakyme patvirtintuose mažos apimties projektų maksimaliuose subsidijų dydžiuose. Vienas iš pagrindinių reikalavimų pareiškėjams – jie turi būti vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų, pastatytų

iki 1993 metų, savininkai. Atsinaujinantiems energijos šaltiniams diegti parama numatyta pareiškėjams, kurie ketina atsinaujinančią energiją naudoti savo reikmėms, o ne pardavimui, t. y. paramai neskiriama projektams, kuriems taikomos fiksuotų tarifų paramos schemos. Paraiškos priimamos tęstiniu būdu, taigi jos bus registruojamos pagal paraiškos gavimo datą, o paraiškų priėmimo pabaiga bus laikoma data, kada bus gauta paraiškų visam priemonei skirtam lėšų kiekiui panaudoti. Gavus daugiau paraiškų, nei yra skirta lėšų, paraiškų priėmimas bus stabdomas. Paraiškų pateikimą ir vertinimą organizuoja LAAIF. Finansuojamų priemonių sąrašas, t. y. tinkamos projektų išlaidų kategorijos, apibrėžtos aplinkos ministro 2012 m. birželio 13 d. įsakyme Nr. D1-500 „Dėl tinkamų projektų išlaidų kategorijų pagal Klimato kaitos specialiosios

programos lėšų naudojimo 2012 m. sąmatą detalizuojančio plano finansavimo kryptis patvirtinimo“. Pareiškėjai įrangos, darbų, paslaugų bei kitų prekių pirkimus privalės atlikti vadovaudamiesi LR viešųjų pirkimų įstatymu arba LR aplinkos ministro įsakyme nustatyta tvarka, jeigu jie nėra perkančiosios organizacijos. Daugiau informacijos apie finansavimo sąlygas ir paraiškų priėmimą galima rasti LAAIF interneto svetainėje adresu www. laaif.lt arba šiais telefonais: Ieva Zabielė (8 5) 205 3105, Indrė Kapusčytė, Renata Spiečiūtė (8 5) 241 2114, Inga Laučinskaitė, Asta Skrockaitė-Narbutienė (8 5) 205 3104, – faksu (8 5) 216 9399; – elektroniniu paštu: i.kapuscyte@ laaif.lt, r.spieciute@laaif.lt, i.zabiele@laaif.lt, i.laucinskaite@laaif.lt, asta@laaif.lt., – adresu: Vytauto g. 12, LT-08118, Vilnius.


Užsienyje

16

UŽSIENIO NAUJIENOS

1,97 trln.

Italijos valstybės skola birželį pasiekė rekordinį lygį – 1,97 trln. eurų (6,79 trln. litų)

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

Žada permainas

TIK SKAIČIAI

■ Italijos pigių skrydžių

■ Naujasis Britanijos banko „Barclays“ direktorių valdybos pirmininkas seras Davidas Walkeris teigia, kad nori peržiūrėti banko veiklą ir imtis reikalingų permainų.

Liepą nedarbo lygis Latvijoje sumažėjo iki 11,6 proc.

Dėl atšauktų skrydžių keleiviai buvo priversti praleisti naktį Romos Fiumičino oro uoste. ENAC duomenimis,

„Windjet“ bilietus, galiojančius skrydžiams iki spalio pabaigos, yra įsigiję maždaug 300 tūkst. Italijos keleivių. Taip pat buvo įkurtas krizės centras, kad kitos oro linijų bendrovės už mažą papildomą mokestį keleiviams galėtų perimti „Windjet“ teikiamas paslaugas. Sunerimę bendrovės darbuotojai surengė streiką.

Viena pagrindinių D. Walkerio užduočių – reformuoti „Barclays“ atlyginimų tvarką. Reuters

Šveicariško mokesčių rojaus beieškant Iki šiol Šveicarija garsėjo solidžiu ir patikimu bankininkystės sektoriumi, tačiau šios tvirtovės pamatus sudrebino JAV ir Vokietijos kaltinimai padedant turtuoliams nuslėpti milijoninius mokesčius. Mindaugas Samkus mindaugas.samkus@ekonomika.lt

P

asaulio finansų padangę aptemdė naujas skandalas – Jungtinės Valstijos ir Vokietija pradėjo atskirus tyrimus dėl Šveicarijos bankų, kurie kaltinami prisidėję prie šių šalių turtuolių mokesčių vengimo. Šveicarijai iki šiol sėkmingai pavykdavo atremti JAV kaltinimus dėl to, kad šios šalies bankuose yra nuslepiami JAV turtuolių mokesčiai. Tačiau šiuo metu šalyje pradėti tyrimai dėl 11 Šveicarijos bankų, įtariamų turtingųjų amerikiečių turtų nuslėpimu.

Nelygių varžovų dvikova Norėdama pašalinti finansų sektoriuje atsiradusią dėmę Šveicarija siekia kuo greičiau išspręsti šią problemą. Vis dėlto pasirašyti susitarimo su JAV greičiausiai nepavyks iki rudenį šalyje vyksiančių rinkimų, o Vokietijos delsimas pasirašyti mokesčių sutartį gali sukelti precedentą kitose Europos šalyse. Laukimas gali tapti skausmingas, nes bankų sektorius Šveicarijoje sudaro net 7 proc. ekonomikos. Kad pasiektų susitarimą su JAV, Šveicarija turi pritarti su mokesčių vengimu susijusiam teisės aktui FATCA (angl. Foreign Account Tax Compliance

» Susitarimas tarp Šveicarijos ir Vokietijos yra pilnas spragų ir leidžia mokesčių vengėjams iš anksto perkelti savo lėšas ten, kur jų nesusektų atsakingos tarnybos

Reuters

Be to, bus ieškoma tinkamo asmens pakeisti buvusį banko generalinį direktorių Bobą Diamondą, atsistatydinusį

FAKTAI Šveicarijos bankų įtaka

••Bankininkystės sektorius Šveicarijoje sudaro 7 proc. šalies ekonomikos ••Skaičiuojama, kad Vokietijos piliečiai Šveicarijos bankuose laiko per 150 mlrd. eurų (517 mlrd. litų) ••Šveicarijos bankai užsienio valstybėse valdo daugiau kaip 2 trln. JAV dolerių (5,6 trln. litų) turtą ••Šiaurės Reino-Vestfalijos žemių pareigūnai mano, kad Vokietijos turtuoliai per Šveicarijos bankus nuslėpė 300 mln. eurų (per 1 mlrd. litų) ••Šių metų pradžioje JAV pateikė kaltinimus seniausiam Šveicarijos bankui „Wegelin & Co“ dėl to, kad šis padėjo JAV turtuoliams nuslėpti daugiau kaip 1,2 mlrd. JAV dolerių (3,36 mlrd. litų) Finansinio stabilumo pamatu laikytam Šveicarijos bankininkystės sektoriui klijuojama mokesčių rojaus etiketė.

Reuters

carijos bendradarbiavimas kovojant su mokesčių vengimu tapo pretekstu banko darbuotojams nerimauti dėl galimų suėmimų ir ekstradicijos. „Esame pasirengę pasi-

rašyti susitarimą su JAV dėl Šveicarijos bankų jau šiandien. Manome, kad pateikėme JAV konstruktyvų pasiūlymą, tačiau nuo jų priklauso, ar jie su juo sutiks, – praėjusią savaitę

žurnalistams teigė Šveicarijos finansų ministrė Eveline Widmer-Schlumpf. – Priklauso nuo to, ar JAV nori pasiekti susitarimą prieš ar po rinkimų, tačiau kol kas tai nėra aišku.“

Trūksta susitarimo Tokie patys kaltinimai Šveicarijos bankams pateikti ir Vokietijoje, kur po didinamuoju stiklu pateko bankas „Julius Baer“ bei UBS. Bankai įtariami Vo-

kietijos klientų lėšų pervedimu per Honkonge, Kinijoje ir Singapūre esančius bankų padalinius. Šveicarijos finansų ministrė E. WidmerSchlumpf atmetė tokius

Vokietijos kaltinimus. „Bankai yra pasižadėję neatlikti tokio pobūdžio perlaidų, kad būtų išvengta mokesčių“, – šalies dienraščiams teigė ji. Reikia pažymėti, kad dar nėra

kilus skandalui dėl banko manipuliacijų svarbiomis bankų palūkanų normomis. Seras D. Walkeris pakeitė Marcusą Agiusą, kuris taip pat atsistatydino kilus skandalui dėl palūkanų normų. Jis taip pat yra už tai, kad bankas išlaikytų ir mažmeninės, ir investicinės bankininkystės sektorius, tačiau tikisi šiuos du sektorius banko viduje atskirti iki 2019 metų.

ratifikuotas Šveicarijos ir Vokietijos susitarimas dėl to, kad Vokietijos subjektų lėšoms, esančioms Šveicarijos bankuose, būtų taikoma šios šalies mokesčių teisė. Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ) pranešė, kad bankas „Julius Baer“ perspėjo savo klientus, jog jų pavardės gali figūruoti kompaktiniuose diskuose, kuriuose bankas turi sukaupęs informaciją apie vokiečių klientus. Šiuos duomenis neseniai įsigijo daugiausiai gyventojų turinčių Šiaurės Reino-Vestfalijos žemių pareigūnai. Banko duomenų įsigijimas papiktino ir Vokietijos federacinę valdžią, ir Šveicarijos pareigūnus, kurie nauja sutartimi nori uždrausti tokią praktiką. Vis dėlto administracinio vieneto finansų ministras Norbertas Walteris-Borjansas teigė, kad duomenų įsigijimas buvo būtinas pradėti tyrimą dėl mokesčių vengimo. Anot jo, duomenims įsigyti buvo išleista vos keli milijonai, tačiau jie padės išsiaiškinti, kur dingo beveik 300 mln. eurų (per 1 mlrd. litų) mokesčių.

Įstatymo spragos Panašus nesutarimas tarp Vokietijos ir Šveicarijos įvyko 2010 metais, kai Vokietijos pareigūnai at-

Jungiasi plieno milžinės

Ragina mokytis iš Islandijos

Kavos eksporto lyderis

■ Didžiausios Australijos

■ Euro zonos šalys, besistengiančios ištverti gelbėjimo programas, galėtų pasimokyti iš Islandijos.

■ Pirmą kartą istorijoje

ir Japonijos plieno gamintojos – „BlueScope“ ir „Nippon Steel“ – paskelbė apie aktyvų sujungimą už 1,4 mlrd. JAV dolerių (3,92 mlrd. litų) ir bendros įmonės steigimą. Japonijos plieno milžinė „Nippon Steel“ tikisi Australijos partnerius ištraukti iš skolų liūno.

Act). Nors FATCA įgyvendinimo taisyklės nėra iki galo apibrėžtos, dauguma Šveicarijos bankininkų mano, kad jis užkirs kelią jų klientams investuoti į JAV akcijas. Vašingtonas spaudžia Šveicarijos bankus atskleisti pinigus bankų sąskaitose slepiančių turtingų amerikiečių vardus ir kitas finansines detales. „Galima laikyti tai neaktyvumu, tačiau iš tiesų JAV išlaiko spaudimą Šveicarijos bankams, kurie yra tarsi pelės prieš gyvatę, – „Reuters“ teigė Ciuricho universiteto finansų profesorius Martinas Jansenas. – JAV maksimizuoja savo pozicijas.“ Įtampa pasiekė tokį tašką, kai Šveicarijos bankininkai pradėjo baimintis, kad jiems išvykus iš šalies į juos kreipsis JAV pareigūnai, kuriems informaciją apie savo darbuotojus pateikė bankai „Credit Suisse“ ir „Julius Baer“. Geranoriškas JAV ir Švei-

Pagal sandorio sąlygas „BlueScope“ užleis japonams 50 proc. savo gamy-

bos Pietryčių Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Šis sandoris gerokai palengvins Australijos kompanijos skolų naštą. Be to, jis suteiks galimybę paspartinti augimo tempus perspektyvesnėse pasaulio rinkose. Po pranešimų apie sandorį „BlueScope“ akcijos pabrango pusantro karto.

Islandija atsisakė ginti kreditorius savo bankuose, kurie bankrutavo 2008 metais, kai jų skolų dydis dešimt kartų viršijo ekonomikos dydį. Reuters

17

Sustabdė skrydžius bendrovė „Windjet“ sustabdė skrydžius, nes šalies civilinės aviacijos administracija (ENAC) buvo pasiruošusi panaikinti bendrovės veiklos licenciją.

„Windjet“ žlugimą paskatino nepavykusios derybos dėl perėmimo su didžiausia Italijos skrydžių bendrove „Alitalia“. Scanpix

Užsienyje

Ši po gelbėjimo atsigavo stebėtinai puikiai, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos šalyje vadovė Darija Zacharova. TVF pažymėjo, kad Islandijos sprendimas nuostolius primesti

obligacijų savininkams, o ne mokesčių mokėtojams, ir socialinio aprūpinimo sistemos apsaugojimas padėjo šalį nukreipti atsigavimo link. „Islandijos laimėjimai nuo krizės išties dideli. Mūsų augimo perspektyva labai teigiama, ypač šiems ir kitiems metams, nes panašu, kad augimas yra įvairialypis“, – interviu sakė D. Zacharova.

Vietnamas tapo didžiausiu pasaulyje kavos eksportuotoju.

Vietname išauginta arabiška kava populiariausia JAV, Vokietijoje, Japonijoje ir Belgijoje. Reuters

Tarptautinės kavos organizacijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį šalis pagal kavos eksportą 13 proc. aplenkė ilgametę pasaulinio kavos verslo lyderę – Braziliją. Kaip pastebi Vietnamo že-

mės ūkio ir agrarinės plėtros ministerija, nuo metų pradžios Vietnamo eksportuotojų uždarbis išaugo daugiau nei 25 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ir viršijo 2,5 mlrd. JAV dolerių (7 mlrd. litų). 2009 metais Vietnamas eksportavo 24 tūkst. tonų arabikos pupelių, o praėjusiais metais šis rodiklis išaugo iki 50 tūkst. tonų.

11,6 % 0,3 %

liko kratą banko „Credit Suisse“ padaliniuose 13 Vokietijos miestų. Nauja mokesčių sutartis dar turi būti patvirtinta Aukštesniuosiuose Vokietijos parlamento rūmuose Bundesrate. Vis dėlto dauguma opozicijoje esančių socialdemokratų ir žaliųjų įsitikinę, kad sutartis pernelyg atlaidi mokesčių vengėjams. „Susitarimas tarp Šveicarijos ir Vokietijos yra pilnas spragų ir leidžia mokesčių vengėjams iš anksto perkelti savo lėšas ten, kur jų nesusektų atsakingos tarnybos“, – duodamas interviu Vokietijos radijui teigė šalies Socialdemokratų partijos pirmininkas Sigmaras Gabrielis. Pastarosiomis savaitėmis Vokietijos mokesčių inspektoriai atliko kratas mokesčių vengimu įtariamų banko „Credit Suisse“ klientų namuose. Pareigūnai tiria apie 5 tūkst. klientų, kurie nuo 2005 iki 2009 metų įtariami įsigiję draudimo polisus Bermuduose esančioje antrinėje Šveicarijos banko įmonėje. Polisai klientams parduoti kaip priemonė uždirbti iš neapmokestintų santaupų. „Credit Suisse“ pranešime spaudai teigiama, kad polisus įsigijusiems klientams buvo liepta pasitarti su savo mokesčių patarėjais. Siū-

Antrąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo Japonijos BVP augimas ir siekė tik 0,3 proc.

lydami šiuos produktus Šveicarijos bankai pasinaudoja šalyje esančia mokesčių teisės spraga, kuri leidžia nemokėti mokesčių už draudimo išmokas. Šveicarijos mokesčių inspektoriai linkę tokius produktus laikyti neapmokestintu draudimo polisu. Galutinių tyrimo rezultatų dar teks palaukti, tačiau Vokietijos atvejis aiškiai iliustruoja augantį mokesčių inspektorių susidomėjimą tuo, kaip panašūs ofšoriniai draudimo produktai gali būti panaudoti mokesčiams nuslėpti. Pasipiktinimas nevaržoma Šveicarijos bankų veikla slepiant Vokietijos turtuolių mokesčius garsiausiai girdimas tarp opozicijos atstovų, kurie šiais skandalais neabejotinai pasinaudos per kitų metų rudenį vyksiančius parlamento rinkimus. Bene aktyviausias iš jų yra minėtas opozicinės Socialdemokratų partijos lyderis S. Gabrielis. Jis Šveicarijos bankų praktiką Vokietijoje prilygino organizuotam nusikalstamumui. „Tai rimtas nusikaltimas, – Vokietijos žiniasklaidai tvirtino S. Gabrielis, laikomas rimčiausiu konkurentu dabartinei šalies kanclerei Angelai Merkel. – Kalbama apie Vokietijoje veikiančių Šveicarijos bankų organizuotą nusikalstamumą.“

TIK SKAIČIAI

8 mlrd.

Dėl rugpjūtį Irane vykusių žemės drebėjimų patirti nuostoliai viršijo 8 mlrd. Irano rialų (1,82 mlrd. litų)

46 mlrd.

Dėl avarijos Fukušimos jėgainėje Japonijos branduolinė energetika prarado 46 mlrd. JAV dolerių (128,8 mlrd. litų)


Užsienyje

18

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

Vieniša A. Merkel euro zonos spąstuose Vokietijoje pasigirdo kalbų, kad dėl didesnių įgaliojimų perdavimo Briuseliui reikėtų referendumu atsiklausti šalies piliečių. Arūnas Brazauskas arunas.brazauskas@balsas.lt

P Europos vasaros

B. Eichengreenas: Klaidingai manoma, esą rugpjūtį nevyksta nieko reikšmingo. Project-syndicate

skaitinių sąrašas

asak žurnalo „Der Spiegel“, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kursas anksčiau ar vėliau atsirems į šalies Konstitucijos nubrėžtas ribas, todėl

neišvengiamai teks rengti referendumą dėl Vokietijos santykio su Europos Sąjunga (ES). A. Merkel teigia, kad Vokietijai reikia „daugiau Europos“, kanclerė įpiršo Europai fiskalinio stabilumo paktą, ji padarė nuolaidų derantis dėl nuolatinio

euro stabilizacijos fondo (vadinamojo Europos stabilumo mechanizmo). Tolesnis ES virtimas politine sąjunga, kurią propaguoja A. Merkel, negali būti primestas vokiečių tautai, todėl referendumu turėtų būti atsakyta į tokius klausimus: dėl galių perdavimo

Briuseliui, dėl ES plėtros, dėl Vokietijos paramos kitoms ES valstybėms. Minėtus tris klausimus laikraštyje „Die Welt“ nurodė Bavarijos Krikščionių socialinės sąjungos (KSS) vadovas Horstas Seehoferis. KSS yra Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (KDS) partnerė koalicinėje vyriausybėje. Referendumą dėl ES perspektyvoje numato ir kitas KDS politinis partneris – Raineris Bruderle, vadovaujantis Vokietijos laisvųjų demokratų partijai. Galėtume paklausti, kiek rimtos yra Vokietijos politinio elito viršūnėje pasigirdusios kalbos dėl referendumo ar net kelių referendum.

Ne pirmas kartas Verta prisiminti, kad 2000 metais Europos Komisijos (EK) narys Gunteris Verheugenas gerokai suerzino

Barry Eichengreenas Project-syndicate.org

Klaidingai manoma, esą rugpjūtį nevyksta nieko reikšmingo. Tereikia prisiminti blogų paskolų burbulo sprogimą 2007 metais ar Europos monetarinę krizę 1992 metais. Rugpjūtis nuolatos pažeria nemalonių staigmenų. Tad kokią literatūrą patogiai įsitaisę po skėčiu nuo saulės turėtumėte skaityti per šias atostogas?

Skaitytinų knygų sąrašo viršuje turi atsidurti Miltono Friedmano ir Annos Schwartz „JAV monetarinė istorija“. Pagrindinis pasakojimo skyrius atspindi Didžiosios depresijos laikotarpį. Ekonomistai daug dėmesio skiria JAV federalinių rezervų tarybos (FED) klaidoms, kurios lėmė krizės paaštrėjimą.

Egzistuoja bendras įsitikinimas, esą M. Friedmanas ir A. Schwartz sutelkė kritiką į FED dėl pastarojo nesugebėjimo reaguoti į 1930 metų bankų žlugimo bangą. Vėliau šis negebėjimas pasireiškė ir 1931 bei 1933 metais. Vis dėlto atidesnis skaitytojas netruks pastebėti, kad šiedu ekonomistai kur kas griežčiau smerkė FED už nesugebėjimą laiku pra-

CV

dėti vertybinių popierių supirkimo programos, kuri būtų užkirtusi kelią bankų krizei.

Europos centrinio banko (ECB) tarybos nariai turėtų atidžiai išstudijuoti autorių mintis. Tereikia prisiminti, kad rugpjūčio 2 dieną ECB pranešė, jog yra pasirengęs imtis adekvačių veiksmų, tačiau kol kas, be skambaus pareiškimo, nematyti jokių darbų.

Kaip antrąją siūlau perskaityti Charleso Kindlebergerio knygą „Pasaulis depresijoje, 1929–1939“. Autorius pabrėžia, kad tik stiprus lyderis padeda išvengti krizės arba iš jos išbristi.

Anot C. Kindlebergerio, lyderystė yra itin svarbi tose valstybėse, kurios turi pakankamai ekonominės galios ir politinės valios pakeisti įvykių eigą. Autoriaus nuomone,

ir pačią EK, ir Vokietijos vyriausybę su kitomis ES vyriausybėmis, kai apgailestavo, kad dėl tolesnės ES plėtros Vokietijoje nebus surengtas referendumas. G. Verheugeno argumentai tada buvo gerbtini: esą negalima sprendimo dėl ES plėtros priimti ne-

••2009 m. Vokietijos išlaidos pensijoms sudarė tokią pačią BVP dalį kaip ir 2000 m., o Graikijoje analogiškas rodiklis buvo penktadaliu didesnis ••Tarptautinė pagalba Graikijai priklausys nuo to, ar šalis sugebės 2013 m. ir 2014 m. sutaupyti 11,5 milijardo eurų

tarpukario JAV stokojo asmenybių, kurios būtų galėjusios užkirsti kelią krizei.

 Šių dienų Europoje susivienijusi stipri Vokietija yra vienintelė valstybė, kuri gali imtis lyderio vaidmens. Vokietijai tereikia pritarti sparčiai bankų rekapitalizacijai, suteikti Europos stabilumo mechanizmui bankinę licenciją ir išplėsti ECB galias. Jei tik Vokietija ryžtųsi įgyvendinti šį veiksmų planą, likusi Europa netruktų žengti iš paskos ir senasis žemynas pasuktų į krizės sprendimo kelią.

Reikia tikėtis, kad Graikijos saulėje besišildantys vokiečiai griebs į rankas C. Kindlebergerio kūrinį ir pagauti įkvėpimo ims keisti Europos kursą.

A. Merkel viešumoje neatrodo, lyg stovėtų prie euro kapo duobės. Scanpix

Kinijos premjeras W. Jiabao įspėjo, kad šalis gali turėti ilgalaikių problemų. AFP

■ Septyni bankai – HSBC, nesį Didžiosios Britanijos ir „Royal Bank of Scotland“, JAV valdžios institucijos už manipuliavimą LIBOR palū„Barclays“, „Citigroup“, „Deutsche Bank“, kanomis „Barclays“ skyrė „JPMorgan“ ir UBS – bus 290 mln. svarų sterlingų apklausiami JAV dėl taria- (per 1,2 mlrd. litų) baudą. mų manipuliacijų LIBOR Dėl machinacijų tiriami ir kiti palūkanų normomis. bankai. Jiems gresia didelės baudos. Bendri jų nuostoliai Jie visi gavo Niujorko gali siekti iki 22 mlrd. dolegeneralinio prokuroro šau- rių. Skandalo tyrimas gali kimą į teismą. Praėjusį mė- užtrukti keletą metų.

pasitarus su liaudimi, kaip buvo priimtas sprendimas dėl euro įvedimo. EK komisaro svarstymai buvo geras testas tikrinant, kaip Vokietijos rinkėjai reaguoja į plėtrą, tačiau toks referendumas Vokietijoje neįvyko. Viena iš priežasčių – Vokietijos pagrindinis įstatymas – Konstitucija numato, kad referendumai gali vykti vien dėl Vokietijos federalinių žemių sienų keitimo arba dėl naujos konstitucijos. Taigi paminėti referendumą G. Verheugenas galėjo tik apgailestaudamas, kad jo nebus. Tačiau Vokietijos Konstitucija nėra nekintamas dalykas. Referendumo galimybė gali būti numatyta Konstitucijos pataisose. Būtent tokį būdą turi omenyje agituojantieji už referendumą dėl suverenių galių perleidimo Briuseliui – tarp jų ir Vokietijos socialdemokratų lyderis Sigmaras Gabrielis. Toks referendumas taps svarbiu debatų klausimu artėjant Reichstago rinkimams kitąmet. Juolab kad Vokietijos Konstitucinis Teismas rugsėjo 12 d. turi nuspręsti, ar vadinamasis finansinio stabilumo paktas neprieštarauja Vokietijos Konstitucijai. Euro zonos gelbėjimo darbus galima įsivaizduoti kaip dvejopą užduotį. Viena vertus, reikia, kad viena iš pagrindinių gelbėtojų Vo-

kietija norėtų tai daryti. Referendumu turėtų būti nuimta atsakomybė nuo šalies vyriausybės ir jos vadovo už priimamus sprendimus. Kita vertus, gelbėjimo darbai neturi būti beprasmiai – jeigu nėra vilties išgelbėti bendrą valiutą, dėl ko tada stengtis? Tokiomis aplinkybėmis referendumas ar referendumai dėl ES reikalų gali tapti būdu, kuriuo Vokietija pasakys „ne“ tolesniam bankrutuojančių ES valstybių išpirkimui. Už referendumus sprendžiant dėl galių perdavimo, ES plėtros ir bankrutuojančių valstybių išpirkimo esanti KSS jau dabar sako agituosianti sakyti „ne“ visais klausimais.

Spąstai be išėjimo Britų žurnalas „The Economist“ pastarajame numeryje daug vietos skiria euro problemoms ir Vokietijos vaidmeniui ES. Iškalbinga viršelio karikatūra vaizduoja A. Merkel gurkšnojančią alkoholį ir vartančią aplanką su užrašu „Kaip išardyti eurą“. Žurnale išspausdintas straipsnis „Merkel memorandumas“, kuriame cituojamas neva A. Merkel patarėjų sudarytas artimiausių veiksmų planas. Nors dėl medžiagos kyla mažai abejonių, kad tai žurnalistų prasimanymas, straipsnyje pateikti įspūdingi skaičiavimai nėra

19

TIK SKAIČIAI

2,6 % 6

Infliacija liepą Didžiojoje Britanijoje siekė 2,6 proc. Kas 6-as estas antrąjį ketvirtį dirbo perdirbimo pramonės sferoje

fiktyvūs. Pagrindinė idėja paprasta – šiuo metu euro žlugimas būtų brangesnis dalykas negu jo gelbėjimas, tačiau reikalai juda tokia kryptimi ir tokiu greičiu, kad netrukus labiau apsimokės išmesti iš euro zonos kelias valstybes, negu palikti joms bendrą valiutą. Straipsnio autoriai primena, kad klaidinga manyti, jog vadinamasis „Grexit“ – Graikijos išvarymas – nieko nekainuos. Jie vardija nuostolius: Europos centrinis bankas (ECB) turi Graikijos valstybinių obligacijų už 40 milijardų eurų. Denominavus jas drachmomis obligacijos nuvertės dėl drachmos nuvertėjimo. Be to, teks nurašyti 130 milijardų eurų paskolų, kurias Graikija gavo kaip gelbėjimo ratą. Dar yra 100 milijardų eurų trumpalaikių valstybės paskolų, kurios taip pat bus nurašytos į nuostolius. Pridėjus kitas išlaidas „Grexit“ kaina gali siekti apie 320 milijardų eurų, iš kurių Vokietijai teks sumokėti apie 110 milijardų – maždaug 4 proc. Vokietijos bendrojo vidaus produkto. „The Economist“

straipsniuose nagrinėjami scenarijai piešia euro zoną kaip spąstus be išėjimo. Graikijos pasitraukimas sukels rinkų griūtį, indėlių atsiėmimo bangą. Tai labai apsunkins kitų ant bankroto ribos balansuojančių valstybių reikalus. Tokios yra Airija, Ispanija, Kipras ir Portugalija. Todėl „The Economist“ siūlo planą B – pašalinti šias valstybes iš euro zonos kartu su Graikija. Planas B yra brangesnis – už jį Vokietijai tektų pakloti maždaug pusę trilijono eurų, arba penktadalį šalies BVP. „The Economist“ taip pat perspėja, kad šie skaičiavimai kuria klaidingą įspūdį, jog vienos ar kelių šalių išėjimo iš euro zonos kaina yra baigtinė. Iš tiesų reikia rengtis išlaidoms, kurių masto šiuo metu niekas negali įvertinti. Vokietijai jau dabar reikia veikti labai greitai, o tokiam politiniam mechanizmui kaip referendumui reikia daug laiko – juolab kad referendumui skelbti ir įteisinti reikėtų Konstitucijos pataisų. Kad ir kaip A. Merkel reikėtų rinkėjų mandato, greičiausiai jai teks veikti vienai.

» Reikalai juda tokia kryptimi ir tokiu

greičiu, kad netrukus labiau apsimokės išmesti iš euro zonos kelias valstybes, negu palikti joms bendrą valiutą

Įspėja apie problemas

Kurs viešbučių tinklą

Nori daugiau laiko

■ Kinijos premjeras Wenas

■ Švedijos baldų ga-

■ Graikijos ministras pir-

Jiabao įspėjo, kad šalies ekonomika patiria įtampą ir susiduria su problemomis, kurios gali būti ilgalaikės.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

Vokietija yra vienintelė valstybė, kuri gali imtis lyderio vaidmens

Reuters

••Prognozuojama, kad 2012 m. Graikijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės 7 proc.

Paskutinė mokslininko knyga – „Privilegija: dolerio iškilimas ir nuosmukis“

» Šių dienų Europoje susivienijusi stipri

Niujorke bus apklausiami septynių bankų atstovai dėl LIBOR skandalo.

Padėtis Graikijoje

Barry Eichengreenas

Berklio universiteto ekonomikos ir politinių mokslų profesorius



Apklaus bankus

FAKTAI

Rugpjūtį europiečiai traukia paplūdimių link. Žemyne sulėtėja darbo tempas ir visi laukia rugsėjo, kai galės savo įdegį pademonstruoti darbo vietoje.

Užsienyje

Tiesa, pasak jo, dėl lėtėjančios infliacijos atsirado daugiau galimybių įgyvendinti augimą skatinančias priemones, todėl planinius augimo

rodiklius šalis turėtų pasiekti. Šalies ekonomika nukentėjo dėl mažėjančios pasaulinės Kinijos eksporto paklausos ir menkai augančio vidaus vartojimo. Balandį–birželį šalies BVP augo 7,3 proc. – tai žemiausias rodiklis per trejus metus. Be to, euro zonoje ir JAV – pagrindinėse Kinijos eksporto partnerėse – išlieka sudėtinga padėtis.

mintoja „Ikea“ planuoja pastatyti mažiausiai 100 ekonominės klasės viešbučių Europoje.

„Ikea“ planuoja kurti ekonominės klasės viešbučių tinklą Europoje. Reuters

Šio prekių ženklo savininkė „Inter Ikea“ Europoje šiuo metu ieško patalpų ekonominės klasės viešbučiams. Skelbiama, kad tinklas nebus pavadintas baldų

gamintojo vardu – tam bus kuriamas atskiras viešbučių operatorius. Viešbučius ketinama statyti tose rinkose, kuriose aktyviai statomi nekilnojamojo turto objektai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje. „Ikea“ taip pat svarsto galimybę statyti studentiškus bendrabučius Europoje.

mininkas Antonis Samaras šią savaitę turėtų prašyti ilgesnio termino savo šalies taupymo planams įgyvendinti, skelbia „Financial Times“ remdamasis Graikijos vyriausybės dokumentais. Graikijai gali prireikti daugiau laiko taupymo priemonėms įgyvendinti. Reuters

Teigiama, kad Graikijos premjeras nori ne dvejų,

o ketverių metų taupymo priemonėms įgyvendinti. Šalis laukia naujos paramos dalies, kuri siekia 31,5 mlrd. eurų (108,7 mlrd. litų). Tačiau ji bus skirta tik po rugsėjį planuojamo įvertinimo. Iki šiol šaliai skirta 130 mlrd. eurų (448,5 mlrd. litų). Mainais už paramą Graikija iki 2014 metų turi sutaupyti 11,5 mlrd. eurų (39,68 mlrd. litų).


Išskirtinis interviu

20

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

Ieškokite geresnių už save Gandai apie jaunuosius verslus Lietuvoje jau pasiekė ir „Google“. Gera komanda, ryžtas keistis ir dideli siekiai, – vieną po kito patarimus „startup'ams“ vardija pasaulinės kompanijos atstovas. yra stipraus verslumo požymis. Kartais žmonės užsikabina už savo idėjos, nors mato, kad ji prasta. Yra geras posakis: „Kai keičiasi aplinkybės, keisk mąstymą.“ Kai kurie žmonės stebi besikeičiančias aplinkybes, bet nieko nedaro. Dažnai „startup’ą“ pradedi su viena idėja, bet supranti, kad niekas nevyksta. Tada reikia keistis, prisitaikyti, neprisirišti prie to, kas neveiksminga. Kitas svarbus dalykas – komanda. Kad ir ką priimtum į darbą, kad ir kas būtų tavo partneriai, tie žmonės turi būti geri. Manau, tai viena iš priežasčių, kodėl mūsų kompanija tapo puiki: ieškome geresnių nei esame patys. Ir dar, nepasiduokite iškart. Sutiksite daug žmonių, kurie kalbės skirtingai, bet reikia turėti savo galvą, kad nuspręstum, kas yra gerai, o ne pasitikėti pirmu sutiktu žmogumi. Nemažai verslininkų sukūrė sėkmingus verslus ir pasidavė vien todėl, kad kažkam nepatiko. Jei keičiasi aplinkybės, keiskitės, būkite lankstūs, bet tikėkite, kad jums pavyks.

Gabija Sabaliauskaitė gabija@ekonomika.lt

G

erai, kad kalbamės jau įpusėjus dienai, anksčiau nedaug ką būčiau pasakęs apie lietuviškus „startup’us“, – pokalbį pradeda Philippas von Biebersteinas iš „Google“. Pašnekovas sako naujų verslų kompanijai neieškantis, tačiau dar Londone girdėjęs apie Lietuvos „startup’us“ pripažįsta, jog verta pažiūrėti, kas čia vyksta. Jaunojo verslo plėtros vadovą tiesiai iš „Google“ būstinės Londone į Vilnių pasikvietė verslų skatinimo programa „StartupHighway“.

?

Koks pirmasis jūsų įspūdis, ką jau spėjote sužinoti apie Lietuvos „startup’us“? Pamačiau penkis „startup’us“ iš „StartupHighway“. Visi jie įspūdingi: labai motyvuoti ir energingi. Man ypač patinka, kad jie nereikalauja pernelyg daug, yra ambicingi ir trokšta siekti, toks požiūris yra geras. Kartais, kai kuriama sistema, žmonės nori, kad viskas puikiai pavyktų, bet yra etapų, kai negali reikalauti. Neretai žmonės tikisi daug, nors patys tiek pasiūlyti negali.

?

Ar radote perspektyvių verslų, kurie kada nors galėtų tapti „Google“ partneriais? Žinoma, kad tokia galimybė yra visuomet. Kai ieškai partnerių, manau, svarbiausias dalykas, į kurį reikia kreipti didžiausią dėmesį, yra komanda: kiek ji sugeba, ką ruošiasi padaryti, kokia yra jos vizija, ambicijos, ką jau padarė, kad pasiektų ko nori, ar stengiasi ir sunkiai dirba. Taigi turėjau progą tik užmesti akį į šiuos dalykus, aišku, to užteko, kad norėčiau pamatyti daugiau. Kad taptum „Google“ partneriu, reikia labai daug. Mūsų partneriai yra daug įvairių kompanijų, bet viskas priklauso nuo to, ko ieškome.

?

Ką turi daryti jauni verslininkai, kad būtų konkurencingi?

P. Von Biebersteinas: „Klyskite, nes tai geras jausmas, tada pradėkite iš naujo ir suklupkite vėl.“ Asmeninio albumo nuotr.

CV

Philippas von Biebersteinas

Yra naujo verslo plėtros vadovas „Google“, iki tol kompanijoje dirbo 7 metus 2011 m. įgijo magistro laipsnį Kembridže (Judge Business School). Kembridžo universitete organizavo technologijų ir verslo konferenciją

Vienas iš svarbiausių dalykų, ko išmokome „Google“, kad viskas, ką darai, turi kuo plačiau pasklisti: reikia norėti, kad tavo sukurtas produktas pasiektų milijonus vartotojų. Vienas iš mano patarimų visada bus: kurk ką nors tokio, ką galėsi pasiūlyti daugybei žmonių, įdėdamas kuo mažiau darbo. Kitas dalykas, kurį „Google“ galėtų patarti bet kuriam

Anksčiau vadovavo mokėjimų specialistų ir sukčiavimo analitikų komandai Airijoje ir Indijoje Specializuojasi pokyčių vadybos, internetinės žiniasklaidos ir reklamos, elektroninių ir mobiliųjų mokėjimų, verslo plėtros ir kitose srityse

pradedančiam verslui, – didžiausią dėmesį skirti vartotojui. Jei gali padaryti, kad vartotojas būtų laimingas, visa kita seksis gerai. Sutinku jaunų verslininkų, galvojančių apie pelną, greitus pinigus,

kaip parduoti savo verslą, tačiau pirmiausiai turėtų rūpėti klientai. Ir trečia, kurkite didelį verslą. Negalvokite, ką reikia padaryti, kad parduotumėte jį „Google“, stenkitės sukurti ką nors ilgaamžiško. Tokios turėtų būti ambicijos.

?

Kokių klaidų dažniausiai daro pradedantys verslininkai? Man patinka, kad Lietuva yra nedidelė šalis ir tikriausiai dėl to verslininkai stengiasi sukurti verslą, kuris plistų ir už Lietuvos ribų, jie išties nori kurti didesnėms šalims. Mano nuomone, tai

» Ir „Google“ taip atsitinka: ką nors pradedame, mums nepavyksta, bet daug ko pasimokome

?

Bet juk daugelis žmonių nenorėtų dirbti su geresniais už save ir pasirodyti esą prastesni. Dažnai nutinka du dalykai: arba priimi dirbti tokį, kuris tau neprilygsta, nes tada ir atrodai, ir jautiesi geriau, arba patiri spaudimą, atsiranda daug darbo ir būtinai reikia daugiau žmonių, todėl renkiesi pirmą pasitaikiusį, kuris nori tau dirbti. Abi šios klaidos nedovanotinos. Įdarbink geresnį už save ir pagalvok, kiek daug galėsi iš jo išmokti. Ieškok tokio, kuris padėtų dirbti ir puoselėti idėją. Jis nebūtinai turi būti draugas. Net jei bus begalė darbo ir didelis spaudimas, sulaukite tinkamo žmogaus.

?

Kaip kompanijai pradėti keistis, ką daryti, kad tie pokyčiai būtų sėkmingi? Viskas priklauso nuo situacijos, bet yra keletas dalykų: reikia tirti

situaciją, įvertinti faktus ir viską pamatuoti. Ypač kai daugybė „startup’ų“ šiandien yra technologiniai. Galima sužinoti lankytojų skaičių, iš kur jie užklysta, kiek laiko praleidžia svetainėje, galima išmatuoti viską, kas yra internete. Jei imiesi pokyčių, reikia žinoti, kaip keičiasi skaičiai. Kai „Google“ pristatome naują paslaugą, pavyzdžiui, pakeičiame paieškos algoritmą, jei nesame tikri, kad pavyks, pirmiausiai pakeičiame tik jo dalį, išbandome su maža dalimi vartotojų, tikriname, ar jiems patinka. Tai patikimas ir saugus būdas. Žinoma, su didesniais pokyčiais kyla ir didesnių problemų. Sprendimas turi būti objektyvus, nes neretai pokyčius lemia emocijos: reikia tirti, gerai pagalvoti, skirti tam laiko. Rizikuojame didelėmis sumomis, investuojame daug pinigų, bet kartais vis tiek nepavyksta. Jei reikia svarbių pokyčių, kurie paliestų visas kompanijos grandis, patariu nedelsti. Jei tai gali būti skausminga, pavyzdžiui, iškilo sunkumų, reikia sumažinti kompaniją, atleisti darbuotojų, reikia pagalvoti ir ilgai nelaukti. Jei nepriimsi sprendimo iškart, nuvilsi savo žmones. Jei užtruksi tris ar keturis mėnesius, visa tą laiką jie nedirbs: visi lauks, kol kas nors atsitiks. Beje, dar vienas patarimas, šovęs man į galvą, – nebijokite suklysti. Aš esu vokietis, o vokiečiai dažnai bijo klaidų. Klyskite, nes tai geras jausmas, tada pradėkite iš naujo ir suklupkite vėl. Ir „Google“ taip atsitinka: ką nors pradedame, mums nepavyksta, bet daug ko pasimokome. Yra nemažai produktų, kurie gimė iš visiškos nesėkmės. Manai, kad tai puikus sprendimas, o paaiškėja, kad jis niekam nereikalingas. Pavyzdžiui, „Google Wave“ atrodė geras dalykas, jis nepavyko, bet technologiją pritaikėme kitur.


Skaitmeninė karta

22

TIK SKAIČIAI

9

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

Lietuviai „Wikipedia“ pasiūlė alternatyvų dizainą. Asmeninio albumo nuotr.

Išmanusis „Ponas žodis“

TIK SKAIČIAI

■ Kūrybinė agentūra

■ Lietuvių mobiliųjų programėlių kūrėjų komanda „Lemon Labs“ pristatė žodžių spėjimo žaidimą „Ponas Žodis“ mobiliajame telefone.

150 mln.

Pasak projekto vykdytojų, jo tikslas buvo pradėti diskusiją, ar galima vieną lankomiausių pasaulio tinklalapių padaryti grafiškai patrauklesnį ir pa-

togesnį. Alternatyvaus „Wikipedia“ dizaino tinklalapis sukėlė didelį susidomėjimą: skelbiama, kad per pirmąsias dvi paras jame apsilankė 198 tūkst. svečių, mikrotinklaraštyje „Twitter“ projektas minimas daugiau nei 4 tūkst. kartų. Be to, per parą agentūra gavo 162 laiškų su atsiliepimais iš viso pasaulio.

Paspirties ieško tarp gerbėjų Menininkams ir kūrėjams finansavimas, o tiksliau, jo trūkumas, yra opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Šią problemą bent jau iš dalies bando išspręsti pradinę investiciją surinkti padedanti platforma „Kickstarter“. Mindaugas Samkus mindaugas.samkus@ekonomika.lt

P

abendravę su menininkais suprantame, kad dažniausiai jų vizijos ir idėjos lieka jų pačių galvose ar bent jau juodraštyje dėl to, kad pritrūksta lėšų joms įgyvendinti. Norėdami kurti jie priversti prašyti didesnės valstybės paramos ar susirasti mecenatų. Tačiau šiandien atsiranda naujų būdų pritraukti lėšas, interneto platybėse viena po kitos kuriasi įvairios labdaros, paramos, investicijų rinkimo svetainės. Šiose svetainėse dosnūs ir suinteresuoti asmenys gali prisidėti prie naujų idėjų įgyvendinimo, paremti menininkus ar net finansuoti gyvybiškai svarbius medicininius tyrimus. Viena iš tokių lėšų pritraukimo platformų yra „Kickstarter“.

Unikalus modelis Platforma „Kickstarter“, kurią 2008 metais įkūrė trijulė Perry Chenas, Yancey Strickleris ir Charlesas Adleris, kūrėjų tinklalapyje pristatoma kaip minios finansavimo (angl. crowd funding) svetainė išradingiems projektams. Netrukus po įkūrimo projektas tapo interneto sensacija. Unikali lėšų pritraukimo platforma iš kitų išsiskiria tuo, kad apeina tradicinius investavimo būdus: valstybės subsidijas, įmonių paramą ar

vadinamąsias angelų investicijas. Lėšos naujiems projektams gaunamos tiesiogiai iš eilinių visuomenės narių. Nusprendę pradėti savo projektą autoriai turi pasirinkti tikslią pinigų sumą, kurią ketina

FAKTAI Iškalbingi skaičiai

••Iš viso „Kickstarter“ portale buvo pradėta per 67 tūkst. projektų, iš kurių 28 tūkst. (44 proc.) buvo sėkmingi ••Populiariausios projektų kategorijos: filmai, muzika, dizainas, menas, žaidimai

surinkti, ir nusistatyti galutinę datą, iki kurios turi būti surinktos norimos lėšos. Jei iki nustatytos datos reikiamos lėšos nėra surenkamos, projektas laikomas nepavykusiu ir visos iki tol surinktos lėšos grąžinamos jų

davėjams. Pinigus patikusiems projektams žmonės gali skirti per bendrovės „Amazon“ sukurtą mokėjimų sistemą. Valstybės paramos nesulaukęs naująjį savo filmą „Streikas“ (angl. „We Will Riot“) kuriantis

23

Lietuviškas „Wikipedia“ dizainas „New!“ pranešė sukūrusi alternatyvų interneto enciklopedijos „Wikipedia“ dizainą.

Tokią operacinės sistemos „Windows“ versiją jau kuria informacinių technologijų milžinė „Microsoft“

Skaitmeninė karta

jaunasis Lietuvos režisierius Romas Zabarauskas dalį filmavimui reikalingų lėšų nusprendė pabandyti pritraukti būtent per „Kickstarter“. Niujorke studijavęs vaikinas pasinaudojo pasitaikiusia proga ir dalį filmo

nufilmavo šiame mieste. Tam, jo manymu, reikėjo surinkti 10 tūkst. JAV dolerių (28 tūkst. litų) ir su „Kickstarter“ bei rėmėjų pagalba tai jam pavyko – šių metų gegužės pradžioje buvo surinktos reikalingos lėšos, projektas

Lietuviška aplikacija „Ponas žodis“ bus pristatyta ir užsienyje. Asmeninio albumo nuotr.

paskelbtas sėkmingu, o šiuo metu Niujorke nufilmuota medžiaga jau montuojama Lietuvoje.

Pilkoji zona Lėšų savo turimoms idėjoms siekiantys pritraukti autoriai į „Kickstarter“ svetainę pirmiausia įdeda savo pasiūlymą, jame smulkiai pristato savo projektą, pateikia jau veikiančio gaminio nuotraukas ar vaizdo įrašą ir nurodo

reikiamą pinigų sumą. Skirtingai nuo tradicinių investicijų pritraukimo modelių, kai lėšų davėjai mainais gauna naujos įmonės akcijų ar tam tikrą dalį nuo pardavimo, „Kickstarter“ idėjų autoriai savo rėmėjams siūlo įvairių dovanų. Be to, tinklalapis neprisiima jokių nuosavybės teisių už vartotojų siūlomus projektus ar gaminamus produktus. Sėkmingai lė-

» Surinkti pinigus per „Kickstarter“

yra sunku ir dažnai žmonės į minios finansavimo platformas deda daug vilčių, tačiau pasiseka anaiptol ne visiems

Pasak kūrėjų, tai visiems žinomų stalo žaidimų „Alias, „Taboo“, „Catch Phare“ analogas. Vienu metu jį gali žaisti

šas surinkę kūrėjai turi sumokėti „Kickstarter“ įmonei 5 proc. surinktos sumos, dar 3–5 proc. nuo šios sumos pasiima bendrovė „Amazon“. Vis dėlto nėra jokių garantijų, kad net surinkus norimas lėšas pavyks sėkmingai įgyvendinti projektą. Yra buvę atvejų, kai autoriai paprasčiausiai neįvertino visų išlaidų ir pasirinkę per mažą sumą projektą baigti buvo priversti skendėdami skolose. Be to, šia platforma gali naudotis tik 18 metų sulaukę nuolatiniai JAV gyventojai, šalyje turintys gyvenamąją vietą, banko sąskaitą, čia išduotą vairuotojo pažymėjimą ir socialinio draudimo numerį. Pasak R. Zabarausko, tokios platformos kaip „Kickstarter“ yra savotiška pilkoji zona ekonomikoje. „Jos atrodo visiškai laisvos, tačiau teisiškai sunku atskirti, kas yra legalu, o kas ne, – tvirtino jaunasis Lietuvos reži-

šešiolika žaidėjų, o tam užteks vieno „iPhone“, „iPod“ ar „iPad“ įrenginio. „Startuojame Lietuvoje, tačiau netrukus programą pasiūlysime ir kitose pasaulio šalyse. Norime būti žinomi tarptautinėje rinkoje ir stiprinti Lietuvos vardą technologijų pasaulyje“, – teigia „Lemon Labs“ komunikacijos vadovė Monika Katkutė.

sierius. – Už gautas lėšas skirtos dovanos gali būti vertinamos kaip pardavimai ir tokiu atveju reikėtų mokėti mokesčius.“

Tiek kartų Londono olimpiada buvo paminėta mikrotinklaraščių platformoje „Twitter“

25 mln.

Tiek JAV dolerių iš Australijos kreditinių kortelių pagrobė grupė programišių, spėjama iš vienos Rytų Europos šalies.

» Idėjos finansuojamos ne dėl to, kad

gali būti geros investicijos ar duoti daug pelno, jas remia todėl, kad žmonės nori, jog jos egzistuotų

Sekasi geriausiems Iki šiol „Kickstarter“ platformoje buvo pristatyta daugiau kaip 67 tūkst. projektų, iš kurių per 28 tūkst. (44 proc.) laikomi sėkmingi, t. y. per pasirinktą laiką buvo surinktas užsibrėžtas lėšų kiekis. Iš viso projektams pritraukta 321 mln. JAV dolerių (900 mln. litų), iš kurių 271 mln. JAV dolerių (761 mln. litų) panaudoti sėkmingai. „Kickstarter“ tinklalapyje esanti statistika byloja, kad sėkmingiems projektams žmonės dažniausiai skiria sumas nuo 1 iki 10 tūkst. JAV dolerių (2,8–28 tūkst. litų). Nesėkmingi projektai dažniausiai įstringa surinkus nuo 1 iki 20 proc. reikalaujamos sumos. Šių metų vasarį Casey Hopkinso sukurtas „iPhone“ laikiklis tapo

pirmuoju „Kickstarter“ projektu, surinkusiu daugiau kaip 1 mln. JAV dolerių (2,8 mln. litų). Tuo pat metu žaidimų kūrėjams „Double Fine Productions“ šią sumą pavyko surinkti greičiau nei per 24 valandas, o galiausiai projektas pritraukė daugiau kaip 3 mln. JAV dolerių (8,4 mln. litų). Daugiausia lėšų pritraukęs projektas „Kickstarter“ istorijoje šiuo metu yra „Peeble E-Paper Watch“ – surinkta per 10 mln. JAV dolerių (per 28 mln. litų). Pasak R. Zabarausko, projekto sėkmę, kaip ir daugeliu atveju, lemia pažįstamų, šeimos narių ir draugų socialiniuose tinkluose skaičius. Be to, siūlomas projektas turi būti aktualus ir įdomus tam tikrai visuomenės

daliai, kuri būtų pasirengusi skirti savo pinigų idėjai įgyvendinti. „Surinkti pinigus per „Kickstarter“ labai sunku ir dažnai žmonės į minios finansavimo platformas deda daug vilčių, tačiau pasiseka anaiptol ne visiems“, – teigė kino režisierius. Negalima nesutikti, kad tokių lėšų pritraukimo platformų egzistavimas naudingas ne tik kūrėjams, tačiau ir produktų ar paslaugų gavėjams ir vartotojams. „Kickstarter“ sėkmės receptą geriausiai turbūt iliustruoja vieno iš jo įkūrėjų Y. Stricklerio citata: „Idėjos finansuojamos ne dėl to, kad gali būti geros investicijos ar duoti daug pelno, jas remia todėl, kad žmonės nori, jog jos egzistuotų.“

••Kiekvieną mėnesį pradedama daugiau kaip 3,5 tūkst. naujų projektų ••Iš viso buvo pritraukta 321 mln. JAV dolerių (900 mln. litų), iš kurių 271 mln. JAV dolerių (761 mln. litų) sėkmingai panaudoti ••Dažniausiai rėmėjai skiria nuo 1 iki 10 tūkst. JAV dolerių (2,8–28 tūkst. litų) ••Labiausiai finansuojamas projektas „Kickstarter“ istorijoje šiuo metu yra „Peeble E-Paper Watch“ – surinkta per 10 mln. JAV dolerių (per 28 mln. litų)

Viena populiariausių platformos „Kickstarter“ kategorijų – filmų kūrimas. Scanpix

Lietuvių režisieriui R. Zabarauskui sėkmingai pavyko įgyvendinti savo projektą ir surinkti 10 tūkst. JAV dolerių (28 tūkst. litų) filmui „Streikas“ kurti. Ekonomika.lt


Lietuvoje

24

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

Lietuvoje

TIK SKAIČIAI

Paskelbė pranešėjus

Mažėja šventinės reklamos

370

■ Spalio 6 d. vyksiančios

■ Pirmąjį šių metų pusmetį reklamos užsakovų išlaidos šventinei reklamai spaudoje, televizijoje ir radijuje, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 37,6 proc.

trečiosios „TEDxVilnius“ konferencijos rengėjai praėjusią savaitę paskelbė pirmuosius pranešėjus.

mln.

Tarp jų – vienas populiariausių JAV iliustratorių Rimvydas Bartkus, verslo konsultantu 20 metų dirbantis ir sapnais besidomintis latvis

„Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas projektui, kurio tikslas – sukurti naujovišką tualetą, pagerinsiantį sanitarines sąlygas besivystančiose šalyse ir visame pasaulyje, skirs 370 mln. JAV dolerių (1 mlrd. litų)

Aleksas Blumentalis, Merilando universiteto docentas ir tarpdisciplininio meno atstovas Hasanas M. Elahi bei svečias iš Didžiosios Britanijos Jonathanas Bradfordas – įvairių iniciatyvių įkūrėjas, partneris ir vadovas. Šių metų „TEDxVilnius“ tema – „Hungry For Action“ (liet. „Išalkę veiksmo“).

Paskelbti pirmieji konferencijos „TEDxVilnius“ pranešėjai. Organizatorių nuotr.

Reklamos užsakovai šiemet daugiausia lėšų skyrė per Velykas. Fotodiena

Reklamos užsakovai didžiausią dalį – 70 proc.

šventinės reklamos biudžetų skyrė Velykoms. Tai paaiškėjo po rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atlikto reklamos masto tyrimo. Palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, šiemet reklamos užsakovai mažiausiai lėšų skyrė Valentino dienai.

Muzikantams improvizuoti trukdo biurokratai Šią vasarą kaip niekada daug festivalių. Kol jų reklamose žadamos viena už kitą įspūdingesnės programos, užkulisiuose tarp festivalių rengėjų ir LATGA-A vyksta intensyvios derybos: pasak festivalių organizatorių, LATGA-A ir vėl peržengia ribas ir prašo muzikantams nesuprantamų dalykų. Paulius Grinkevičius paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

S

tandartinis LATGA-A – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros – festivalių, koncertų ir šventinių vakarų organizatoriams taikomas tarifas šiuo metu yra 6 proc. sumos, gautos už bilietų pardavimą (jei suma viršija 150 tūkst., tarifas mažėja). Gautus pinigus organizatoriai moka LATGA-A, o pastaroji juos turi paskirstyti kūrinių autoriams. O kai renginiuose dalyvauja ir kita kolektyvinio administravimo organizacija NATA arba patys sau atstovaujantys atlikėjai, visus juos turi pasiekti proporcinga pyrago dalis: jei pusė kūrėjų priklauso LATGA-A, tuomet pusė pyrago turi atitekti LATGA-A, o kita dalis – likusiems. Atrodo, viskas paprasta – pyragas padalijamas pagal proporcijas ir visi sotūs. Tačiau iš tiesų viskas sudėtingiau: jei festivalio rengėjai į koncertus pakviečia ne tik LATGA-A priklausančius autorius, kaip dažniausiai ir nutinka, jų laukia biurokratija.

rifą, privalo mažiausiai likus 10 dienų iki festivalio LATGA-A pateikti visų jame dalyvausiančių atlikėjų bei kūrinių sąrašą ir užtikrinti, kad atlikėjai jo

FAKTAI Kolektyvinio administravimo asociacijos

••LATGA-A yra autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, įkurta 1990 m. ••Šiemet LATGA-A darbu nepatenkinti atlikėjai įkūrė dar vieną autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją NATA ••Bendras NATA repertuaro dydis siekia 40 tūkst. Lietuvos muzikos bei teksto autorių ir užsienio muzikos leidėjų atstovaujamų kūrinių ••Standartinis LATGA-A taikomas mokestis festivalio rengėjams, jei suma už parduotus bilietus neviršija 150 tūkst. litų, yra 6 proc. bilietų kainos, o NATA – 4 proc.

tivalio organizatoriams rašė LATGA-A atstovai. – Turite arba susitarti su atlikėjais, kad jokių nukrypimų nebūtų, arba jiems patiems nustatyti

atsakomybę, kad padengtų jūsų nuostolius, jeigu atlikėjai sugalvos improvizuoti.“ Kitais žodžiais tariant, autorių interesus ginanti

LATGA-A pataria festivalio rengėjams bausti jų atstovaujamus kūrėjus, jei šie sugalvos improvizuoti ir groti programoje nenumatytas savo pačių

ragis“ organizatorių Rūta Liogienė.

Vadina pasityčiojimu LATGA-A darbu nepatenkinti ir kitų festivalių organizatoriai – festivalio „Tamsta“ finansininkė Nijolė Skernevičienė sako, kad LATGA-A festivalių rengėjus nuolat gąsdina, nesuteikia jokios informacijos, o išankstines sutartis ir draudimą improvizuoti pašnekovė vadina pasityčiojimu iš kūrėjų. Pasak pašnekovės, kol kas nėra tiksliai sutarta, kaip reikėtų paskirstyti pajamas kolektyvinio administravimo organizacijoms – NATA ir LATGA-A. O kol moteris laukia atsakymo iš Kultūros ministerijos atstovų, esą LATGA-A jai siunčia grasinančius laiškus ir reikalauja susimokėti, nors finansininkė sakosi organizaciją įspėjusi apie sutarties pristabdymą dar prieš festivalį. „Blogiausia, kad LATGA-A turi palaikymą iš valdžios. Esame nusivylę valdžia. Sako, kad rūpinamasi kultūra, bet ta pati Kultūros ministerija nesirūpina tikrais menininkais, o rūpinasi tik tais, kurie plauna pinigus. Nežinau, kaip kitaip tai pavadinti“, – piktinosi N. Skernevičienė.

LATGA-A negavę beveik jokių pajamų. „Kiek mes pasišnekame su žmonėmis organizacijoje NATA, jie tvirtina, kad pinigai jų iš LATGAA nėra pasiekę, – kalbėjo moteris. – Mes esame pasižiūrėję ir keletą autorių ataskaitų, ten nėra eilutės, kurioje būtų parašyta, kiek pinigų gauta už kokius koncertus. Yra labai daug neaiškumų.“ Organizacijoje NATA atsiskaitymas su autoriais vyksta kitokia tvarka – esą čia užmokestis už koncertus apskaičiuojamas jau po koncertų ir nėra reikalingos išankstinės licencijos.

Kalta sutartis LATGA-A Muzikos kūrinių skyriaus vedėjas Marius Kuzminas, paklaustas, kodėl autoriai,

norėdami gauti proporcingą tarifą už koncerte atliktus LATGA-A priklausančių muzikos kūrėjų autorinius darbus, turi 10 dienų prieš koncertą pateikti autorių ir kūrinių programą, aiškino, kad tokios sutarties sąlygos – licencija privalo būti sudaryta dar iki renginio. „Jeigu išsiimama licencija konkretiems kūriniams, tada mes tą 6 proc. tarifą perskaičiuojame proporcingai, bet turime iš anksto žinoti

Pagal LATGA-A sutartį koncertų organizatoriai turi užtikrinti, kad atlikėjai ant scenos neimprovizuotų. ELTA

Šiemet didelė dalis muzikos kūrėjų, išreiškę nepasitikėjimą LATGAA veikla, įkūrė muzikos autorių asociaciją NATA. Organizacijos komunikacijos vadovė Žaneta Daubarytė atviravo, kad, kiek jai teko kalbėti su perėjusiais į organizaciją NATA kūrėjais, šie sakė iš

TIK SKAIČIAI

60

tūkst.

Planuojama, kad rugpjūčio 27 d. jav vyksiančiame viename didžiausių alternatyvaus meno festivalių „Burning Man“ šiemet dalyvaus apie 60 tūkst. žmonių

232 programą ir organizatorius nuo tos programos negali nukrypti. Jei bus atlikta daugiau kūrinių, tai bus neteisėtas kūrinio panaudojimas“, – dėstė M. Kuzminas ir pridūrė, kad tokia tvarka yra palengvinimas organizatoriams, norintiems ne visų, o tik keleto kūrinių. O esą jei atlikėjai nukrypsta nuo programos, tuomet LATGA-A jiems „suteikia teisę naudoti visą repertuarą.“ Vis dėlto, pasak kalbinamų festivalių rengėjų, sunku į tokias sutarties sąlygas žiūrėti kaip į palengvinimą, juo labiau kad kita kolektyvinio administravimo organizacija NATA suteikia teisę atsiskaityti jau po festivalių ir

mln.

Šiemet daugiausia muzikos pasaulyje uždirbo airių roko grupė U2 – 232 mln. dolerių (626 mln. litų)

nereikalauja išankstinių sutarčių. Taigi jei festivalyje ar koncerte gros ketvirtadalis LATGA-A priklausančių kūrėjų, iš kurių bent vienas sugalvos improvizuoti, tokiu atveju LATGA-A atsirieks jau ne tik jai proporcingai priklausančią pyrago dalį, tačiau ir visą pyragą. Į kitą festivalių organizatorių ir atlikėjų keliamą klausimą, kodėl šie negaunantys detalaus paaiškinimo, už ką ir iš ko susideda jiems arba jų mokami mokesčiai, M. Kuzminas atsakė, kad visą pageidautiną informaciją galima gauti papildomai pateikus užklausą el. paštu ar telefonu.

Tvarkos daryti nežada

» Nijolė Skernevičienė sako, kad

LATGA-A festivalių rengėjus nuolat gąsdina, nesuteikia jokios informacijos, o išankstines sutartis ir draudimą improvizuoti pašnekovė vadina pasityčiojimu iš kūrėjų

Dar daug klaustukų

Pataria bausti savus Festivalis „Mėnuo Juodaragis“, kuriame bent pusė dalyvaujančių muzikantų nėra susiję su LATGA-A ir atlieka folkloro dainas, tam, kad gautų jiems priklausantį sumažintą ta-

laikysis. „Sumažintas tarifas galios tik tuo atveju, jeigu kūrinių programa išliks nepakitusi. Antraip bus taikomas standartinis 6 proc. tarifas, – fes-

kūrybos dainas. „LATGA-A prašo festivalyje atliekamų kūrinių sąrašą jiems pateikti vėliausiai 10 dienų iki festivalio. Tai mes dabar ir ruošiame jiems ir susiduriame su sunkumais, nes nemažai muzikantų dar patys tiksliai nežino, ką gros“, – skundėsi viena festivalio „Mėnuo Juoda-

25

Šią vasarą festivalių jaunimui netrūko. Fotodiena

Pasak Kultūros ministerijos atstovės spaudai Vaivos Gogelienės, LATGA-A prašymas nurodyti kūrinių repertuarą 10 dienų iki renginio pradžios nėra teisėtas – mat dabar teisės aktuose sakoma, kad į kolektyvinio administravimo asociaciją gretutinių teisių ir objektų naudotojai privalo kreiptis ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki renginio, o ne 10. „Kultūros ministerijos nuomone, nukrypimų nuo programos neturėtų būti, t. y. jeigu susitarta dėl tam tikrų kūrinių atlikimo, tik jie ir turėtų būti atliekami, tačiau kūrinius, dėl kurių buvo susitarta kartoti, galima, nes prieš tai dėl jų atlikimo buvo susitarimas“, – pridūrė pašnekovė. Paklausta, kaip kolektyvinio administravimo organizacijos turėtų paskirstyti iš koncertų rengėjų gaunamas pajamas, pašnekovė atsakė, kad tai yra pačių organizacijų tarpusavio susitarimo reikalas – esą ministerija nenustato nei paskirstymo tarifų, nei autorinio atlyginimo perskirstymo sąlygų.


Verslo švyturiai

26

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

20 metų evoliucijos

Kad solidžių kultūros leidinių spauda ir vadovavimasis ekologiškais standartais gamyboje neapsimoka, uostamiesčio spaustuvininkas ir leidėjas Algirdas Apulskis drįstų prieštarauti. Marijus Širvinskas marijus@ekonomika.lt

R

amus ir inteligentiškas verslininkas teigia, kad per dvidešimt įmonės „Druka“ veiklos metų atrasti alternatyvūs poligrafijos sprendimai padeda ir spaustuvės įvaizdžiui, ir praskaidrina kolektyvo kasdienybę. Erdviame A. Apulskio kabinete kabo kaligrafinis darbas, dailyraščiu išmargintas pasikartojančių mantrų: „Aš laimingas esu“; „Laimingesnio pasaulyje nėra“ ir panašiai. „Kai tieksyk parašyta, tikrai gali įtikėti, – pastebiu. – Ar versle galima kalbėti apie laimę?“ – pasiteirauju direktoriaus. „Manau, taip, – atsako. – Žinoma, iki tikrosios laimės ilgas kelias. Kaip verslininkas laimę suprasčiau taip, kad esu patenkintas savo veiklos rezultatu ir laimėjimais, įgyvendintomis vizijomis bei misija. Nors, žinoma, dar yra ką nuveikti.“

iš perdirbto popieriaus netgi neturėdama „Ecolabel“ sertifikato, kurio prašė perkančioji orga-

nizacija. „Nors nesame sertifikuoti, sugebėjome pagrįsti, kad atitinkame keliamus gamtosaugos

reikalavimus“, − priduria A. Apulskis. Tačiau svarbiausią sertifikatą – aplinkosauginį

standartą ISO 14001 – turi. „Druka“ pirmoji šalyje tarp spaustuvių įsidiegė šį standartą. „Jo taikymas

27

vienas gamybos procesas negali vykti be atliekų ar kenksmingų medžiagų, bet galima į tai žiūrėti atsakingai, mažinti jų kiekį“, – teigia A. Apulskis. Jis sutinka, kad buvimas „žaliam“ atsieina papildomų sąnaudų – apie 20 tūkst. litų per metus, o pačios bendrovės metinė apyvarta sudaro per 5 mln. litų. „Neretai suma, sumokama už atliekų utilizavimą, viršija pačios žaliavos vertę“, – pastebi spaustuvininkas.

Kad nenuobodžiautų

Pirmieji ekologiški Pasak A. Apulskio, per praėjusio dešimtmečio pabaigoje ištikusią finansų krizę „Drukai“ padėjo išsilaikyti eksportas, pirmiausia į Skandinavijos šalis. „Kai iš pradžių pradedi bendradarbiauti su spaudos brokeriais, taip lengviausia įgyti pasitikėjimą. Mes ten galime konkuruoti 20–25 proc. mažesnėmis kainomis, aukšta kokybe, ir klientui tai yra patrauklu“, – sako verslininkas. Kartą jo įmonė Norvegijoje laimėjo viešąjį pirkimą spaudiniams

CV

platus: pirmiausia tai ir vidinė tvarka, požiūris, kad darbuotojas suprastų ir suvoktų, kas tai yra. Nė

Verslo švyturiai

Algirdas Apulskis

1983 m. baigė Kauno politechnikos institutą 1983–1992 m. dirbo „Klaipėdos ryto“ spaustuvėje 1992 m. įkūrė spaustuvę „Druka“ Anot A. Apulskio, Lietuvoje verslas evoliucionavo nuo kainos iki idėjos kaip pagrindinio kriterijaus. Asmeninio albumo nuotr.

„Druka“ ne tik „žalia“ – ji aktyvi ir kultūros srityje. Nemažą įmonės produkcijos dalį sudaro būtent kultūrinė spauda. Šioje leidybos grupėje buvo išleisti tokie solidūs albumai kaip „Mažosios Lietuvos poringės“, „Džiazas. Klaipėda. Mes“, „Palangos botanikos parkas“ ir kitos knygos apie pamario miestų paveldą ir istoriją. „Veikdami šiame regione įžvelgėme kultūros leidinių paklausą, o ir patiems buvo įdomu dalyvauti kūrybos procesuose, kurie šiek tiek nuspalvina mūsų kaip gamybinės įmonės kasdienybę – juk daugiausia spausdiname gana nuobodžius produktus, kurie reikalingi kitoms pramonės įmonėms“, – teigia A. Apulskis. Prieš keletą metų pradėtas spaustuvės eksperimentas pasukti į kultūros spaudą pasiteisino. „Kasmet įgydavome vis didesnę patirtį, o mūsų leidybinės ambicijos augo, – užsimena spaustuvininkas. – Tikra tiesa, ne tai užtikrina didžiausias pajamas, bet kultūros spaudinių leidyba yra mūsų hobis, darbas sielai, moraliniam pasitenkinimui, padedantis ir įvaizdžiui.“ „Drukos“ pasirinkta kultūrinė kryptis patiko ir profesoriui europarlamentarui Leonidui Donskiui. Jis sukūrė tekstus unikalių fotografijų albumui „99 Baltijos istorijos“, o juos vertė žurnalistas Mykolas Drunga. Leidinyje fotomenininko Gyčio Skudžinsko nuotraukos padarytos be objektyvo, su šviesai jautria plokštele, vadinamuoju „camera obscura“ metodu, kurio principą atrado dar Aristotelis, o išsamiau aprašė Leonardo da Vinci. „Beje, skaičius 99 turi sąsajų ir su mūsų Baltijos pakrante, nusitęsusia apie šimtą kilometrų“, –

„Druka“ jaukiai įsikūrusi buvusiame etikečių klijavimo ceche. Marijaus Širvinsko nuotr.

» Ir gyvenime, ir versle pradedame

suprasti, kad brangiausia yra idėja priduria A. Apulskis. L. Donskis atkreipia dėmesį, kad įgyvendindama šį projektą leidykla dirbo kūrybingai. „Esu dėkingas, kad buvau prikalbintas, net jei tuo metu buvau užsiėmęs ir veikiamas įtampos dėl rinkimų į Europos Parlamentą, – atsimena profesorius. – Buvau laimingas rašydamas šią knygą, kuri kartu yra ir užmaskuota mano autobiografija“, – sako filosofas ir politikas. L. Donskio žodžiais, 2008–2009 m. jam pirmiausia įsiminė ne kaip žengimo į politiką, o kaip „Drukos“ ir „99 Baltijos istorijų“ metai.

Prisiminė spaudos ištakas A. Apulskis dar vieną savičiausių projektų įgyvendino uostamiesčio dailės

profesoriui Algiui Kliševičiui pagerbti. „Jis buvo be galo didelis autoritetas akademinėje bendruomenėje ir tarp Klaipėdos dailininkų. Rengdavo dizaino specialistus Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete, tad mūsų įmonė su profesoriumi glaudžiai bendradarbiavo – jis atvesdavo studentų į praktines pažintines ekskursijas“, – pasakoja A. Apulskis. Pašnekovo teigimu, A. Kliševičius sumaketuodavo leidinių apie Klaipėdą ir Klaipėdai, kurie spaustuvininkams tapdavo rimtu iššūkiu. „Buvo itin kūrybiškas žmogus, o mums jo sumanymus reikėdavo įgyvendinti poligrafiškai – niuansus, atspalvius ir sprendimus perkelti į

spaudą“, – atsimena jis. 2008 metais A. Kliševičiui mirus, jo bendražygiai ir bendraminčiai sugalvojo grafikos ir kaligrafijos profesoriaus atminimui išleisti ypatingą jo darbų katalogą, skirtą autoriaus 60-mečiui, kurio pats nesulaukė. „Prisiėmėme išbandymą, kaip sukurti katalogą, kad jis būtų patikęs pačiam autoriui, – kalba spaustuvininkas. – Kadangi dailininkas vertino Rytų filosofiją, sugalvojome jo darbų katalogą padaryti vadovaudamiesi pirmosiomis kinų ir japonų poligrafijos tradicijomis.“ Idėjai įgyvendinti įsitraukė kone visi bendrovės darbuotojai. Archajiška spauda daroma ant vienos lapo pusės, paskui perlenkiama ir įrišama rankomis. „Mums patiems teko išmokti japoniško įrišimo principo, kurio pamokų radome svetainėje „Youtube“.

Pasitelkėme ir Klaipėdos universiteto studentus, kurie su malonumu ir gera nuotaika rišo katalogus. Įsimintinas projektas, tad ir buvo įvertintas šiltai“, – sako A. Apulskis.

Švęs 20 metų Tokius pridėtinę vertę turinčius produktus kurianti spaustuvė veikia erdviame lofte pramoninėje uostamiesčio dalyje – buvusio konservų fabriko etikečių klijavimo ceche. A. Apulskis į savo verslą pasinėrė išėjęs iš „Klaipėdos ryto“ spaustuvės. „Kai šalis pasuko į nepriklausomybę, netrūko energijos, ambicijų, ryžto. Subrendo mintis verslą kurti pačiam, nes regėjau didelės įmonės sąstingį, inertiškumą ir, kita vertus,

privataus verslo lankstumą bei dinamiškumą, – atsimena klaipėdiškis. – Ši įmonė prasidėjo nuo vieno žmogaus.“ 78 metus gyvavusi didžiulė, pirmoji pašnekovo darbovietė bankrutavo 2002 metais. O „Druka“ ateinantį rudenį – jau kitą mėnesį – švęs savo dvidešimtmetį. Per šį laiką A. Apulskis pastebėjo, kad spaustuvės veiklos pradžioje dirbant su klientais daugiausia lėmė kaina, vėliau – kokybė, o dabar – jau idėjos. „Ir gyvenime, ir versle pradedame suprasti, kad brangiausia yra idėja. Tad dabar didžiausi iššūkiai yra rasti idėjų ir galiausiai jas sėkmingai įgyvendinti“, – sako uostamiesčio verslininkas.

» Neretai kaina, sumokama už atliekų

utilizavimą, viršija pačios žaliavos vertę


Įdarbinti pinigai

28

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

Nedavė bankas – duos SMS

„Pirmas kreditas nekainuoja“, „Norite naujos suknelės?“ – siūlo autobusų stotelės, internetas ir televizija. Bet, kaip sako liaudies išmintis, skola auga be lietaus. Gabija Sabaliauskaitė gabija@ekonomika.lt

L

ietuvos bankas (LB) rengia finansinių paslaugų reklamos gaires, o dar gegužę pranešęs apie greitųjų kreditų bendrovių tyrimą jau turi pirmuosius rezultatus. Nuogąstavimai pasitvirtino: daugelis skolintojų veikia neatsakingai ir nepakankamai įvertina klientų mokumą. „Mano vardu plaukia pinigai, aš skolinga trims bendrovėms, viena jau beveik duoda mane į teismą. Man nežinant galima viską pasiimti, jei turi prieigą prie sąskaitos. Vargau, skolinausi, dengiau skolas ir pasakiau, kad jei mano vardu kažkas kreiptųsi dėl paskolos, jos nesuteiktų, – kelerių metų senumo istoriją pasakoja Loreta (tikras vardas redakcijai žinomas). – Man sakė: negalime be jūsų pareiškimo. Klausiu: tai kaip galite be mano veido, parašo ir sutikimo duoti kažkam pinigus.“ Pašnekovės elektroninės bankininkystės duomenimis pasinaudojusi dukra skolinosi iš skirtingų greitojo kredito bendrovių. Galiausiai turinti pradelstų skolų ir nedirbanti studentė savo vardu paskolų nebegavo. Moteris

pasakojo, kad kasdien už pradelstą paskolą reikėjo mokėti po 5–7 litus delspinigių. Kreditai, kurių kiekvieno vertė nesiekė 1 000 litų, išaugo iki 22 tūkst. litų. Loreta sakė

įspėjimus apie neapmokėtas skolas gavusi tik iš vienos bendrovės, kitos užklausų jai nesiuntusios, nors po kelių dienų jau ruošėsi kreiptis į teismą.

Gal grąžins, gal ne Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio teigimu, greitųjų kreditų paskolos suteikimo procedūra lengvesnė nei

bankų: bankas prašo daugiau klientų duomenų, skiria laiko įvertinti jo galimybėms. „Gali būti, kad nusprendė suteikti paskolą, nes duomenų bazėje ne-

buvo žymų apie blogus įsiskolinimus, – svarsto K. Kupšys. – Toks veikimo mechanizmas man kelia mintį, kad atsainokai žiūrima į kliento kreditingumo įverti-

nimą. Tai kaip žaidimas remiantis tikimybe: išduosiu 100 kreditų, 30 jų man negrąžins, bet 70 bus tokie pelningi, kad padengs tuos 30 ir dar duos nemažą pelną. Manau, greitųjų kreditų bendrovių verslas pagrįstas tikrai ne gilinimusi į konkretaus kliento kreditingumą, jo gebėjimą išmokėti skolą, jis labiau paremtas statistine logika.“ Asociacijos vadovas sako, kad LB parengus reklamos gaires mažiau klientų teigs nežinoję rizikos ir palūkanų dydžio. Anot jo, finansinių paslaugų reklama turi būti paprasta ir suprantama bet kuriam klientui, o dabartinė reklama pri-

FAKTAI Greiti pinigai

••Metinė palūkanų norma negali viršyti 200 procentų ••3 vartojimo kredito davėjai 2011 m. buvo suteikę vartojimo kreditų už 65,65 mln. Lt, 79 proc. viso paskolų portfelio

nešvaisto, tai reiškia, kad visos yra suinteresuotos atgauti savo pinigus mena 2007 metų bankų rinkodarą, kai vartojimo ir būsto kreditai buvo „brukami“. „Dabar nesąžiningoms kreditavimo firmelėms su santrumpų kratiniu prasisukti nebepavyks, teks juodu ant balto prisipažinti, kad metinė palūkanų norma yra, tarkime, 200 procentų. Tada vartotojai aiškiau matys, į kokį liūną brenda naudodamiesi tais greitais ir lengvais pinigais. Čia gi kaip triukšmingas vakarėlis su daug alkoholio: naktį jaučiamasi kaip danguje, o ryte užklumpa pragariškos pagirios“, – vaizdingai palygina K. Kupšys. Tam pritaria ir LB Priežiūros tarnybos atstovai: ikisutartinę informaciją vartotojai ne visada supranta teisingai, dažnai neįvertina savo galimybių ir neapskaičiuoja, kiek kainuos paskola.

LB daro išvadą, kad jauni asmenys skolinasi neatsakingai, neįvertinę savo galimybi�� grąžinti kreditą. Fotodiena

NASDAQ OMX Vilnius biržoje – didžiausias teigiamas pokytis per savaitę

NASDAQ OMX Vilnius biržoje – didžiausias neigiamas pokytis per savaitę

Nr. Akcija

Pokytis

Apyvarta

Nr. Akcija

1

Vilniaus degtinė (VDG1L)

+28,57%

180,61 EUR

1

2

„Gubernija“ (GUB1L)

+6,25%

112,20 EUR

3

„Sanitas“ (SAN1L)

+3,42%

4

Lietuvos jūrų laivininkystė (LJL1L)

5

„Linas“ (LNS1L)

Pokytis

Apyvarta

Kauno energija (KNR1L)

–15,25%

101,50 EUR

2

Utenos trikotažas (UTR1L)

–4,74%

295,39 EUR

8892,18 EUR

3

Rokiškio sūris (RSU1L)

–3,65%

339,24 EUR

+3,23%

1658,49 EUR

4

Lietuvos dujos (LDJL)

–2,18%

17230,73 EUR

+2,86%

113,54 EUR

5

„Invalda“ (IVL1L)

–1,90%

28571,85 EUR

Šalt. spekuliantai.lt, rugpjūčio 9-16 d. duomenys

Šalt. spekuliantai.lt, rugpjūčio 9-16 d. duomenys

» Verta pažiūrėti,

ar sutartyje įrašyta sąlyga dėl delspinigių: kokio dydžio jie taikomi. Jei jie didesni, nei numatyta įstatymu, turite teisę sutartį ginčyti ir 95 proc. tikimybės, kad laimėsite

Anot K. Kupšio, greitųjų kreditų paklausa išaugo sunkmečiu, kai gauti paskolą iš bankų buvo sudėtinga: siautė pinigų deficitas ir į gyventojų poreikį reagavo greitieji kreditai. „Todėl bankų atstovai, dabar greituosius kreditus demonizuojantys, jaučia, koks tai nepatogus konkurentas, galėtų pasižiūrėti į veidrodį ir savęs paklausti: o ką darėme, kai klientas ateidavo pas mus restruktūrizuoti paskolos? – teigia K. Kupšys. – Štai ir išsiugdė mūsų bankininkai agresyvų konkurentą. Taip, pagal palūkanų dydį komerciniai bankai yra geresnis pasirinkimas, tačiau lankstumo ir gebėjimo atsakyti į kliento poreikius jie iš greitųjų kreditų bendrovių gali pasimokyti.“ Advokatas Gediminas Žlioba įsitikinęs, kad greitųjų kreditų paslauga ir reikalinga, ir naudinga, jos poreikį įrodo paklausa. Dabartinę reklamą teisininkas lygina su ryšio operatorių: rinkodara agresyvi, bet dėl intensyvios konkurencijos laimi vartotojas – bendrovės mažina kainas. Anot jo, nuomonė, kad paslauga naudojasi studentai ir bedarbiai,

yra neteisinga: sumokėti komunaliniams mokesčiams ar šildymo sąskaitoms skolinasi dirbantys žmonės, laiku negavę atlyginimų.

Skolina savus G. Žliobos teigimu, kreditų bedrovės naudojasi kreditų biuro paslaugomis, kad sužinotų, ar klientas grąžinęs skolą kitam davėjui. „Kita vertus, kiekviena bendrovė turi savo kreditingumo vertinimo taisykles: vienos rizikuoja paskolinti, kitos – ne. Suplakti visas bendroves į viena, kad jos neatsakingai skolina, negalima, – tvirtina G. Žlioba. – Be to, reikia suprasti, kad jos skolina ne indėlininkų, o savo uždirbtus pinigus: jie nepaėmė močiučių indėlių ir jų nešvaisto, tai reiškia, kad visos yra suinteresuotos atgauti savo pinigus.“ Teisininkas pasakoja, kad jei skolininkas nereaguoja į raginimus, bendrovė kreipiasi į teismą, kad šis priteistų skolą ir sutartas palūkanas. Jei skola pradelsta – ir netesybas, kurių maksimalų dydį numato Vartojimo kredito įstatymas. Galutinė suma, kurią skolininkas turi grąžinti, priklauso nuo jo bendradarbiavimo: jei jis neprieštarauja, sumoka paskolą, palūkanas ir delspinigius, bet gali būti priteistos ir bylinėjimosi išlaidos, advokato paslaugos. „Verta pažiūrėti, ar sutartyje įrašyta sąlyga dėl delspinigių: kokio dydžio jie taikomi, – pataria advokatas. – Jei sutartyje jie didesni, nei numatyta įstatymu, turite teisę sutartį ginčyti ir 95 proc. tikimybės, kad laimėsite, todėl dabar bendrovės netaiko nesąmoningų delspinigių.“ Sveitainės pigiausiaskreditas.lt duomenimis, vidutiniškai gyventojai skolinasi 1 254 litus, o grąžinimo trukmės vidurkis – 64 dienos. 39 proc. visų sutarčių yra pradelsę asmenys, jaunesni nei 25 metų, dar 29 proc. – iki 35 m. LB įspėja, kad toks elgesys turi neigiamą įtaką jų kredito istorijai ir gali atsiliepti ateityje: siekiant gauti vartojimo ar būsto kreditą.

29

Patarimai šiandien

» Jie nepaėmė močiučių indėlių ir jų

Užsiaugino konkurentą

••Praėjusių metų balandį, įsigaliojus Vartojimo kredito įstatymui, greitųjų vartojimo kreditų portfelis išaugo 1,8 karto

Įdarbinti pinigai

Kol analitikai laužo galvas, kas čia bus su Europa, Amerika ir visu pasauliu, kol ieško naujų regionų investuoti, investicinių fondų valdytojai mielai dalijasi patirtimi saugiai išvesti kapitalą pro finansinės bei paskolų krizės rifus ir nepaskandinti laivo. Nauris Treigys Spekuliantai.lt apžvalgininkas

■ Šiandien strategija

„Pirk ir laikyk“ nėra pati geriausia. Ji tinka, kai rinka ramiai kyla ir jai niekas negresia. Kai akcijų kainos blogų naujienų paveiktos bet kurią akimirką gali staigiai nukristi, tokia strategija nepasiteisina. Šiandien nusipirkti ir „pamiršti“ labai rizikinga. Savo portfelį reikia stebėti atidžiai ir drąsiai uždaryti pozicijas, kurios kelia grėsmę visam portfeliui. Per krizę akcijų kainos stipriai krito. Kilo vyriausybinių obligacijų pajamingumas, augo žaliavų kainos. Portfelio diversifikavimas arba net aktyvus turto klasių keitimas per tokius kritimus portfelį tikrai apsaugotų. Warrenas Buffetas yra pasakęs, kad diversifikavimas yra

apsauga tik nuo nesupratimo ir neturi prasmės tiems, kurie žino, ką daro. W. Buffetas tik vienas toks, mūsų daug. Investuodami nepamirškime, kad, be akcijų, yra ir daugiau turto klasių, ir jas įtraukime į portfelį, o santykį keiskime priklausomai nuo situacijos. Stebėkite politikus ir jų kalbas. Jų sprendimai akcijų kainas gali stipriai numušti. O juk fundamentalūs rodikliai lieka nepakitę. Kainos vėl atsitiesia. Tokias progas galima išnaudoti ir papildyti portfelius atpigusiomis akcijomis. Tokiu būdu rinkų svyravimai, dabar dažni ir stiprūs, veiksmingai išnaudojami. Ieškokite dividendų. JAV bendrovės po krizės pradėjo didinti dividendus, kitos pradėjo juos mokėti. Kodėl nepasiėmus šių pinigų? O geri dividendai dar ir akcijos

» „Garantuotos ir aukštos“ grąžos būna tik knygose apie Harį Poterį

kainą palaiko. Prieš pirkdami akcijas visada nuspręskite, kokiu atveju jas pardavinėsite. Toks sprendimas apsaugos nuo panikos staigiai krintant akcijų kainoms ir neleis ilgai laikyti nuostolingų pozicijų. Dalį aktyvų laikykite grynaisiais. „Ramiu“ laikotarpiu normalu grynųjų atsargai skirti 10 proc. viso portfelio vertės, o šiuo metu ir atsargai, ir apsaugai santykį galima pakelti iki 40 procentų. Paskirstykite aktyvus po visą pasaulį. Tai nesudėtinga turint tokius instrumentus kaip ETF‘ai. Jais galima investuoti ne tik į akcijas visame pasaulyje, bet ir į įvairias turto klases. Toks globalus kapitalo paskirstymas gali gerai apsaugoti portfelius, taip pat gerokai padidinti pelną. Krizinė ir pokrizinė situacija pakeitė požiūrį į investavimo strategijas ir bent jau privertė pažvelgti kitu kampu. Tai koreguoja mūsų elgesį rinkose. Bet fundamentalūs dalykai, pagrindiniai dėsniai tie patys. Niekas neatšaukė nemokamų pietų taisyklės. Priešingai, šiandien ji dar aktualesnė. „Garantuotos ir aukštos“ grąžos būna tik knygose apie Harį Poterį. Bet tai tereiškia, kad paprastas investuotojas negali jų pasiekti. Gali. Bet tik sąžiningai atlikęs namų darbus.

N. Treigys: Šiandien strategija „pirk ir laikyk“ nėra geriausia. Ruslano Kondratjevo nuotr.


Nr. 30 2012 m. rugpjūčio 20–26 d.

Paskutinis puslapis

31

Deimantai – prasčiausia investicija ■ Ira Weissmanas dešimt

metų praleido deimantų versle. Šis žmogus prekiavo brangiaisiais akmenimis kone visuose pasaulio kraštuose. Net šiandien jo veikla tebėra glaudžiai susijusi su deimantų prekyba. I. Weissmanas konsultuoja būsimus deimantų pirkėjus ir bando atkalbėti nuo prasčiausios gyvenimo investicijos, rašo „Huffington Post“.

Deimantinis sužadėtuvių žiedas – dirbtinė tradicija. Reuters

Anot eksperto, žmonės vertindami deimantus daro keletą esminių klaidų. Pirmiausia daugelis įsivaiz-

duoja, esą deimantinis sužadėtuvių žiedas yra gilias šaknis turinti tradicija. Deja, tiesa ta, kad paprotys pirkti deimantinį sužadėtuvių žiedą egzistuoja mažiau nei šimtmetį. Maža to, šią tradiciją pasinaudodamas rinkodaros triukais dirbtinai sukūrė didžiausias to meto deimantų gavybos sindikatas „De Beers“. Nuolatinė reklama sugebėjo sukurti iki tol neegzistavusią masinę paklausą. Žmonės panoro įsigyti prekę, apie kurią iki tol net nesusimąstydavo. Antra, žmonės mano, kad deimantiniai papuošalai yra

puiki investicija, tačiau iš tiesų tai tik vartojimo prekė. Deimantų pardavėjai taiko milžinišką pelno maržą. Vos įsigijęs papuošalą pirkėjas galėtų jį perparduoti nebent už pusę kainos. Be to, deimantinių papuošalų rinkoje gausu apgavikų, kurie šiuos dirbinius sugeba įsiūlyti už didesnę nei rinkos kainą. Žmonės beveik neišmano deimantų verslo, todėl profesionalui lengva juos maustyti. Vertinant racionaliai sunku patikėti, kad savarankiško gyvenimo pradžioje verta pakloti viso mėnesio (ar net ke-

lių) atlyginimą už blizgantį akmenuką. Kai kurie vyrai mano, kad tokiu brangiu pirkiniu įrodys savo vyriškumą, tačiau jeigu Markas Zuckerbergas nutarė, kad neverta švaistyti pinigų deimantiniam sužadėtuvių žiedui, tuomet ir jūs galėtumėte susilaikyti nuo pinigų išmetimo į balą. Deimantų pardavėjai kuria prabangos iliuziją. Ironiška, kad deimantų pardavėjai suvokia dalyvaujantys mito kūryboje, tačiau negali nieko padaryti, nes visas jų pragyvenimas tėra pagrįstas saldžia pasaka.

Asmeniniai finansai pagal W. Buffettą Vienas turtingiausių planetos gyventojų Warrenas Buffettas gali pasigirti 45 mlrd. JAV dolerių vertės turtu, tačiau net šiandien asmeninėms reikmėms jis skiria ne daugiau nei eilinis vidurinės klasės amerikietis.

B

iografinėje knygoje „Sniego gniūžtė“ skaitytojai gali susipažinti su pagrindiniais W. Buffetto asmeninių finansų valdymo principais. Vargu ar kuris nors pakartosime milijardieriaus sėkmės istoriją, tačiau kiekvienas galime pasimokyti, kaip išleisti mažiau negu uždirbame.

 Ieškokite galimybių. W. Buffettas nuo mažumės ieškojo galimybių užsidirbti. Pirmuosius savo pinigus būsimasis investuotojas uždirbo pardavinėdamas užkandžius. Net šiandien jis nuolatos ieško naujų būdų įdar-

binti savo pinigus.

 Pirkite tik būtiniausius daiktus. Šiuo metu milijardierius tebegyvena toje pačioje priemiesčio sodyboje, kurią vedybų proga įsigijo prieš kelis dešimtmečius. W. Buffettas vairuoja paprastą vidutinės klasės automobilį ir visose gyvenimo srityse garsėja kuklumu. Anot jo, žmogaus poreikiai visada yra mažesni nei jis įsivaizduoja.

 Įvertinkite rizikas. Rizika mus lydi kiekviename žingsnyje, jų neįmanoma išvengti, tačiau galima įvertinti ir kontroliuoti. Laikas, sugaištas vertinant asmenines

TINKLARAŠTIS

Debesyje – baisu Kad audros debesyje skristi baisu, žino bene kiekvienas, tačiau šįkart apie skaitmeninius debesis. Tuos, kuriuose glaudžiasi mūsų

dokumentai, kontaktai, atsarginės kopijos ir didžioji dalis skaitmenizuoto mūsų gyvenimo. Kol bendrovės šiandien

investicijas ir vartojimo išlaidas, atsipirks su kaupu. 

 Laimi ilgų nuotolių bėgikai. W. Buffettas nuolatos kartoja, kad jis ne prekiauja vertybiniais popieriais, bet investuoja. Milijardierius nekreipia dėmesio į trumpalaikius svyravimus rinkoje ir vadovaujasi prielaida, esą ilgainiui sėkmingas verslas ir ekonomika duos pelno. Asmeniniai pakilimo ir nuosmukio periodai visada keis vienas kitą, tačiau jie neturi tapti priežastimi atsisakyti ilgalaikių finansinių tikslų.

W. Buffettas ragina pirkti tik tuos daiktus, kurie būtini. Reuters

vilioja verslą keltis į debesį motyvuodamos mažesnėmis sąnaudomis, greičio saugumu, nemaža dalis buitinių vartotojų ten jau yra. Jie pirmieji masiškai pradėjo bandyti šią paslaugą ir pirmieji skaudžiai nukentėjo. Visai neseniai nuskambėjo istorija, kai programišiui pavyko sugriauti žinomo „Wired“ žurnalisto skaitmeninį gyvenimą. Jis per keletą valandų perėmė jo „Twitter“ paskyrą, ištrynė „Gmail“ pašto dėžutę, užblokavo ir ištrynė visus turimus jo „Apple“ įrenginius bei atsargines kopijas.

Jam net nereikėjo atspėti ar nulaužti paskyrų slaptažodžių. Užteko paskambinti į „Amazon“, ten apsimetęs nukentėjusiu žurnalistu, programišius sužinojo jo kredito kortelės paskutinis keturis skaičius, kurių pakako norint gauti prieigą prie „Apple iCloud“ tarnybos. O ten buvo galima užblokuoti visus savininko „Apple“ įrenginius, ištrinti juose esančią informaciją, per ten esančią pašto prieigą pasiekti „Twitter“ ir „Gmail“ paskyras. Pabrėžiame – tam nereikėjo laužyti slaptažodžių. So-

cialinės inžinerijos gudrybių jau pramokome ir paskambinusiems bei pranešusiems apie sūnų, pakliuvusį į avariją, tūkstančių nedalijame, karaliams iš Afrikos savo sąskaitos numerių nesuteikiame. Tačiau bendrovės reikiamų saugiklių dar neįdiegė, todėl po šio įvykio daugelis susimąstė, ar tikrai gali kitiems patikėti savo ar bendrovės skaitmeninį gyvenimą, kurį nuo kitų saugo vienas slaptažodis, kurio kartais net nebūtina atspėti, – bendrovės pagalbos skyrius maloniai suteiks šią pagalbą.

Skaitmeniniai debesys kartais prakiūra. Reuters


KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ www.ekonomika.lt

SAVAITRAŠTĮ PRENUMERUOKITE: www.prenumerata.lt, www.ekonomika.lt ir „Lietuvos ryto“, „Respublikos“ bei kitose platinimo tarnybose


Ekonomika.lt 30 (92)